Kalendarėt sot, vazhdues tė atyre pellazgė

Shko poshtė

Kalendarėt sot, vazhdues tė atyre pellazgė

Mesazh  Berti69 prej 03.07.14 0:41

Dihet qė njeriut prej kohėsh i ėshtė dashur tė orientohet me ditėt e caktuara tė vitit a tė motmoteve, apo me fillimin e hėnėzės sė plotė e atė tė mangėt, deri nė atė tė ndikimeve tė planetėve. Ndaj dhe mė parė se tė ndėrtonte marrėveshjet njerėzore me motet, kohėn, muajt, javėn, ditėn etj., ai studioi pėr mijėvjeēarė sistemin tonė diellor dhe jo vetėm pėr ata qė besojnė nė evoluimin shkencor, por ndoshta dhe i erdhi pėr pak vite, i gatshėm nga njerėz jotokėsorė pėr ata qė besojnė te UFO-t.



Rezultantja ishte se njeriu qysh nė vitet 6000-5000 para Krishtit kishte njė sistem matės tė kohės tepėr tė saktė, i quajtur ndryshe kalendar (me anė tė shqipes shpjegohet edhe etimologjia e saj, si kohė e lindur), ku viti ndahej nė 12 muaj, muaji nė javė me 7 ditė 24-orėshe, ku gjithēka pėrcaktohej perfekt nė kohė e nė hapėsirė dhe nė emėrtime, sikundėr pothuaj ashtu si thirren edhe sot. Kėsisoj, u pėrcaktuan planetėt dhe jo pak, 11 prej tyre, dhe tė 12-tin e kanė lėnė tė nėnkuptohej (ylli Sirius), ku shkenca po rreket aq shumė sot.

Pse 12 planetė shėtitės rreth diellit ose anėtarė tė sistemit tonė diellor, pse 12 muaj, pse 12 orė, pse 12 shenja tė zodiakut, pse 12 anėtarė tė familjes magjike tė Krishtit, pse 12 dishepuj tė Muhamedit, pse duzinė kompletesh, pse ky numėr 12 magjik dhe 13-ta numėr ters?

Kjo kėrkon shpjegimin e saj sa mistik, sa shkencor, sa fetar, por, mbi tė gjitha, kėrkon njė nge tjetėr. Sikundėr dhe shtata, qė pėrbėn njė numėr tjetėr magjik, si shtatė mrekulli, ēerek cikli hėnor, 7 ditė jave, ku njeriu i atėhershėm iu gjeti edhe emrat pėrkatės pėr nder tė planetėve, qė ndikonin nė jetėn e pėrditshme, si dhe nė shėndetin mjedisor dhe atė njerėzor. Si pėr ēudi, ky dokumentim i parė, na vjen sot sipas dy mėnyrave. Ose nga ndėrtimi i shkallėve dhe hieroglifėve nėpėr piramida, ose sipas shkrimeve tė tipit kuiniform nėpėr gurėt e lėnė si testament nga S(h)umerėt e Babilonisė, ose sipas gjuhės sė kėnduar e tė pėrcjellė nė mijėvjeēarė tė shqipes.

Dihet se ditėt e javės kanė pas filluar me atė tė mė tė madhit tė tė mėdhenjve, pra ati i tyre, ose Shėn ati – Saturni – e shtuna, pėr tė kaluar te mishėrimi i planetit qendėr, i Diellit – e diela, (qė lidhet me shqipen dije, dritė, djalė, ditė, del), kollaj fare i lihet vendi planetit satelit qė ndikon mė shumė nė jetėn nė Tokė, kuptohet Hana-e han, e hėna (qė lidhet me shqipen si diēka qė hahet), pėr tė vajtur te planeti pas saj Mars-e marta (qė lidhet me shqipen si njė planet me shtrėngata, si i marrė), pėr tė kaluar te planeti tjetėr Mėrkuri–e mėrkurė.

Deri kėtu kalendarėt pellazgė, ilir apo shqiptarė ranė dakord ose dhanė e morėn me kalendarėt e shoqėrive tė civilizuara, duke mbajtur emra tė pėrbashkėt pėr pesė ditėt e sipėrpėrmendura tė javės. Ndėrkohė, si mėsuesi me nxėnėsin spurdhjak qė pas disa mėsimeve i duket vetja i ditur, mbajti pėr vete, me emrat e parahistorisė njerėzore dy ditė tė javės, si ditėn e zjarrit, e anjit-e entur, e enjte, dhe ditėn e premte, venera pėr vendra (e bukur si venera, shėn e vertė) mė vonė e premta. Pra, ėshtė i vetmi popull qė i thėrret ata, njė pas njė, si 6500 vjet mė parė, kur kombet e tjera pėrreth e anembanė i thėrrasin ditėt e javės sipas numrave rreshtorė.

Por jo vetėm kaq. Edhe muajt ky popull i ka pas thirr me emėr, sikundėr edhe sot, si p.sh. mars, me tė cilin fillonte viti i pellazgėve, ilirėve apo shqiptarėve pėr tė uruar mbarėsi (tė qoftė udha e m(b)ar-mar); prill – qė viti tė prij-ė me ushure, sepse hapet dita; maj – sepse ėshtė muaj i madh ditė dritė; qershor – sepse lidhet me vjeljen e qershisė ose kur bie shi; korrik – sepse korr drithėra; gusht – zagushi, gunė, ngushtohet dita-ngusht; shtator, tetor – vjeshta e parė, e dytė ose vjelja e parė, e dytė; nėntori – thirrej brumeri pėr shkak tė brymės, brumės qė ėshtė fjalė tipike shqipe; dhjetori – quhesh dimėn-ditė tė mėnuara, ditė tė zemėruara, tė ngrysura; janari thirrej kalnue nga tė qenit kalkan; dhe shkurti thirrej farori sepse hidhej fara e tė lashtave, vonė kur Perandori August i mori njė ditė pėr gushtin, u quajt prapė me emėrtim shqip ngaqė ngeli i shkurtėr.

Pra, kjo na bėn tė mendojmė se ky popull ka pas qenė i orientuar me kalendar qysh nė kohėt e para lashtėsisė. Ndėrkohė qė popujt e tjerė, si sumerėt, babilonasit, asirėt, egjiptianėt, mė vonė grekėt, e mė vonė latinėt, kujtonin se secili nga ata, mbasi e “vidhte” kalendarin nga gojėdhėnat dhe nga ato shkrime tė mbijetuara, e bėnin si tė tyren.

P.sh., sumerėt e matnin me daljen mbretit tė parė nė skenėn e historisė sė tyre (me nfilimet), egjiptianet e matnin me kohėn e ndėrtimeve tė mumieve pėr personifikimin e pėrjetshėm tė faraonėve (kujdes – fara jonė), grekėt e matnin me lojėrat e para olimpike tė tyre tė kryera nė Spartė mė 780 para Krishtit, romakėt i matnin datat me pushtimet e Cezarit, por tė gjithė sė bashku, nė kalkulimet e tyre kishin nė mendje ato tė pellazgėve, qė janė ruajtur nė pllakat sumere, etruske, mot a mot, nė malet Pindus, nė zemrėn e maleve tė Labėrisė, Ēamėrisė dhe nė bjeshkėt e Veriut-Gegėnisė (popuj mbetės tė pellazgėve tė rrudhur apo tė shtrydhur).

Gjithsesi, kalendari i parė zyrtar mbahet ai i kohės sė Jul Cezarit, ku njė mesap kalabrez (fis prej ilirėsh, prapė racė shqiptare), avokat pėr nga zanati, Lilius e thėrrisnin, i propozon Perandorit kalendarin e vet, me bazė egjiptiane, mė saktė me bazė shumeriane, i ndėrtuar si kalendar i pastėr diellor, pothuajse ai qė kemi sot, por me gabime (njė ditė nė 128 vjet), qė u korrigjuan me dekret tė Papės Gregoriani XIII, mė 1582.

Vetė Perandori Cezar hoqi emėrtimin e muajit korrik tė mbėrritur deri nė kohė tė vet prej perandorėve etruskė (qė sunduan Romėn nga vitet 770 deri nė ato 350 para Krishtit), dhe e quajti Jul, ndėrsa pas tij qe Perandori tjetėr, i nipi, Oktavian Augusti, qė pasoi me ambicien e tė ungjit, duke hequr emrin e gushtit dhe e quajti augusto, madje guxoi mė tepėr se i pari, duke marrė dhe njė ditė nga shkurti dhe e vendosi te ky muaj, ndaj dhe kemi qysh atėherė korrikun e gushtin me 31 ditė.

Ky kalendar ndoqi shekujt e mėpastajmė, ku kombet, njė nga njė, fillimisht ata katolikė pastaj ata protestantė, pasuan dakordėsinė e tyre me kėtė tip, derisa edhe ortodoksėt grekė e rusė nė fillim tė shekullit 20 arritėn dhe e morėn pėr kohėtregues. Prandaj dhe Revolucioni i Tetorit i Leninit, i ndodhur mė 17 tetor sipas kalendarit rus, sot quhet si i 7 tetorit, sepse kalendari gregorian hoqi 10 ditė nga ai i Cezarit pėr tė pėrputhur saktėsisht kohėn diellore me atė kalendarike.

Veē kalendarit diellor ekzistojnė edhe kalendarė tipikisht tė pastėr hėnorė, me tė cilėt pėrputhen llogaritjet e kalendarit mysliman pėr tė kryer ritet e festave tė Ramazanit, e Kurbanit tė Madh apo tė Kurbanit tė Vogėl. Pastaj kemi dhe kalendar diellor hėnor, si ai shumerian, dhe hėnor diellor si ai kinez e izraelit, dhe/ose kalendar si ai i fiseve Maya, qė pėrshtat ciklet e diellit me ato tė hėnės. Por, klasifikimet e kalendarėve nuk kanė tė sosur.

P.sh., njė tip ėshtė ai qė bazohet nė rregulla (si ai i Maya-ve apo ai gregorian dhe ai cezarian). Ka kalendarė qė bazohen nė observime astronomike, si ai mysliman, qė llogarit saktė momentin e sekondave tė para tė shfaqjes sė draprit tė hėnės, qė iu duhet pėr festimet, siē shpjeguam mė lart. Por, ka edhe nga ata kalendarė qė bazohen nė llogaritje astronomike, si ai kinez dhe izraelit.

Gjithsesi, kalendari bazė mbetet ai i hartuar nga pellazgėt nėpėr pllaka shumere, por i ruajtur nga shqiptarėt, qė bazohet tipikisht nė fillimin e njė viti tė ri, sipas ciklit diellor, qė pėrmbushet pikėrisht mė 25 dhjetor dhe konvecionalisht apo me marrėveshje dėftehet mė 1 janar.

Pse mė 25 dhjetor? Dihet se data 22 dhjetor pėrfaqėson solsticin dimėror, ku nata pushon sė rrituri dhe/ose dita pushon sė ngrėni. Dita e parė dhe e dytė pas kėsaj, pra, 23 dhe 24 dhjetori, pėrfaqėsojnė pushimin (stillstand), ose ekuilibrin, ose marrjen e forcave tė ditės, ose gjenerimin, ose lindjen e ditės, qė realisht fillon tė marrė e tė mund t’i maten sekondat e para pikėrisht mė datė 25 dhjetor. Pra, kėto sekonda pėrbėjnė realisht sekondat e para tė njė dite tė re, tė njė jave tė re, tė njė muaji tė ri apo tė njė viti tė ri, por jo vetėm ditė, por edhe dritė mė shumė, por edhe fotosintezė mė shumė, por edhe oksigjen mė shumė.

Pikėrisht nė kėtė moment, uji fillon tė pjellė ujė, ose tė gjenerojė vetveten, qė nė kuadrin e dy javėve apo gjysmė cikli hėnor, duke i hedhur dhe kryqin mė 6 janar me nitrat argjendi si katalizator, ai arrin tė shpėrndahet nė gjithė ujėrat e botės dhe kushdo mund tė marrė nga ky ujė nė ēdo pikė tė globit dhe tė tė mos i prishet, prandaj dhe ai nė kėtė ditė quhet ujė i bekuar. Po nė kėtė moment fillon zgjimi, avash-avash, i kafshėve, shkundja nga letargjia, pėrgatitja pėr njė jete tė re e botės sė gjallė, ēelja e sythave tė shumė bimėve, si mimozat etj.
Pra, jeta, gjithandej lind, por mbi tė gjitha njeriu.

Dhe pikėrisht kėto ditė, duke filluar qysh nga data 17 dhjetor deri mė 24 dhjetor, festoheshin saturnalet, ditėt e at-it tė planetėve, me hare e gėzim tė madh, me tė pira e tė ngrėna, me dhurata pėr njė vit tė mirė e tė ri pėr tė hedhur dertet pas, dhe mė 25, njerėzia i kthehej punės nga e para. Kėto festa, qė ndryshe quheshin pagane, festa tė mirėfillta natyrore, po aq shkencore sa as sumerėt, as babilonasit e as asirėt, as egjiptianėt e as grekėt mė vonė, e as romakėt mė vonė akoma, nuk mundėn t’i pėrēudnonin, pėrkundrazi, i zhvillonin po aq, e mos mė tepėr, vetėm me ndryshimin se gjoja i kishin shpikur vetė pėr nder tė perėndeshės sė bujqėsisė me emrat e vet, por qė vetėm ky komb i ruajti si nė fillimet apo origjinalin e vet.

Vonė-vonė, mė 385 tė erės sonė, ky rit u zyrtarizua pėr tė krishterėt, se nė kėtė datė paskėsh lindur edhe i madhi Krisht, qė nė fakt, sipas Biblės, ishte lindur pa zbritur barinj nga mali qė i bie diku nga ditėt e shėn Mitrit ose fundi i tetorit, por me qė festa pagane (lindja e vitit sipas kalendarit pellazg) ishte mė e fortė nė memorien e njerėzve, e ēuan lindjen e Krishtit mė 25 dhjetor.  



Pra, festat, datat, muajt, ritet, javėt e kalendarėt ishin shpikur njėherė, ku njė popull si shumerėt i ruajti nė gur dhe njė popull si pellazgėt, mė vonė shqiptarėt, i ruajtėn nė lahutė. Prandaj dhe ne shqiptarėt nuk kemi asnjė lidhje me festėn e Vitit tė Ri mė 01 janar, pėrveē asaj kohe tė diktaturės ose kur tė tjerėt na e kanė detyruar, dhe ne si popull i vogėl, pėr tė ruajtur fjalėn e parė tė dhėnė Zotit ose natyrės pėr ata qė nuk besojnė, gjoja i kemi respektuar, por jo besuar. Kėsisoj, festa pėr t’u festuar ndėr ne shqiptarėt, sot ėshtė ajo e tė parėve tanė – 25 dhjetori, qė as pėrhapja e kulturės greke, as pushtimi romak, as sundimi bizantin, as dyndja turke e as ateizmi i kuq nuk mundėn tė prishnin kėtė datė, si nė fillimet e veta.  

Sazan Guri
avatar
Berti69

"Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart"


434


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi