Kush e ka nė pronėsi botėn?

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Kush e ka nė pronėsi botėn?

Mesazh  Odin prej 17.06.14 16:11



Mbretėresha, fisi i aktores Nicole Kidman, Mbreti Abdullah i Arabisė Saudite dhe manjati i medieve, Ted Turner janė vetėm disa prej latifondistėve mė tė fuqishėm globalė

Nė krahasim me popullsinė njerėzore tė saj, bota ėshtė goxha e madhe. Ajo ėshtė 123 miliard akra nė pėrmasė, prej tė cilave 37 miliard janė tokė. Kjo do tė thotė se ka 4 akra nė dispozicion pėr ēdo burrė, grua dhe fėmijė nė popullsinė botėrore tė parashikuar tė vitit 2050 prej 9 miliard banorėsh, qė do tė ishte njė rritje prej 2 miliardėsh kundrejt popullsisė aktuale. Por imagjinarja nuk ėshtė reale dhe ajo ēka tė bie nė sy kur shikon nė mėnyrėn sesi 37 miliarda akra janė pėrdorur nga natyra dhe nga njerėzimi ėshtė se zona urbane, gjurma e njerėzimit nė zonėn tokėsore, ėshtė jashtėzakonisht e vogėl, nė masėn 1.5 pėrqind. Kjo bie ndesh me retorikėn e rėndomtė tė ambientalistėve, e cila shumė shpesh vjen pa fakte.

Pėrdorimi i tokės historikisht tentonte qė tė ndiqte pretendimet pėr pronėsi, tė pėrcaktuara si e drejtė pėr pėrdorimin dhe disponimin e tokės. Marrėdhėnia midis njerėzve dhe tokės fillon me njė pretendim themelor nga disa njerėz apo vende pėr tė “pasur nė pronėsi” tokė. Mbi kėtė bazė, bota ndahet nė dy kategori tė thjeshta: ato vende qė u lejojnė qytetarėve tė tyre qė tė kenė nė pronėsi tokė pėr tė cilėn kanė titull ligjor dhe ato qė u japin vetėm pronėsi nė qira qytetarėve tė tyre, duke i mundėsuar shtetit qė tė pretendojė njė tė drejtė totalisht tė mėparshme ndaj pėrdorimit tė tė gjithė tokės brenda kufijve tė tij.

Ato vende qė u lejojnė popujve tė tyre tė kenė nė pronėsi tokėn pėr tė cilėn kanė titull ligjor janė midis tyre ekonomikisht mė tė suksesshėm, tė tilla si Shtetet e Bashkuara, Gjermania dhe Franca. Ato qė operojnė nė atė qė thellėsisht ėshtė njė sistem feudal apo parafeudal, nė tė cilin shteti apo monarku pretendojnė tė drejta ligjore mbi tė gjithė tokėn, tentojnė qė tė jenė mė pak tė zhvilluarit, me pėrjashtime tė rralla tė tilla si Mbretėria e Bashkuar, Kanadaja, Australia dhe Zelanda e Re.

Kategoria e fundit, nė tė cilėn qytetarėt nuk mund tė kenė ligjėrisht pronėsi mbi tokėn, ėshtė e dominuar nga njė prej situatave mė tė ēuditshme nė Tokė: pronėsia ligjore nga njė individ i vetėm nė njė numėr vendesh dhe deklasimi pasues i tė gjithė qytetarėve tė kėtyre vendeve nė statusin e vasalėve feudalė nė raport me tokėn.

Latifondisti kryesor i botės ėshtė Mbretėresha Elisabeta e II-tė. Ajo ėshtė mbretėreshė e 32 vendeve, kryetare e njė Commonwealth prej 54 vendesh nė tė cilin jeton ēereku i popullsisė sė botės, dhe pronare e ligjshme e rreth 6.6 miliard akrave tokė, njė e gjashta e sipėrfaqes tokėsore e Tokės. Pozicioni i saj ėshtė njė relike e perandorisė tokėsore mė tė madhe dhe tė fundit nė histori, thashethemnaja e vdekjes sė saj do tė dukej tė ishte disi e parakohshme bazuar nė pozicionin dhe posedimet e saj. Por pushteti i saj ėshtė real ose tė paktėn ligjėrisht real dhe buron nga njė traditė e bazuar mbi njė marrėdhėnie specifike e pabalancuar, midis sunduesve dhe tė sunduarve.

1066 dhe gjithė ai feudalizėm fillon me idenė se e gjithė toka dhe njerėzit janė posedim i perėndive, me kėto tė fundit qė e transferojnė kėtė pronėsi tek njė pėrfaqėsues njerėzor. Origjina hyjnore e pronėsisė tokėsore u bė gjithėpenetruese nė kohėt klasike dhe e mori formėn e saj tė pėrgjithshme mė brutale nė perandorėt romake e idolizuar, nga tė cilėt posedohej e gjithė toka nė perandori. Romakėt e sollėn idenė e pronėsisė perandorake nė Britani nė vitin 43 A.D.

Nė vijim tė pushtimit norman nė 1066, hera e fundit qė Britania u pushtua, ideja e njė pronari monarkik, absolut tė vetėm tė tokave u bė e ngulitur nė kushtetutė dhe nė praktikė. Me zgjerimin e Perandorisė Britanike, ky version i sistemit feudal u imponua nė rreth ēerekun e botės.

Sot ne kemi dy lloje shteti feudal: shtetin e trashėguar, zakonisht me njė monark si kryetar tė tij, si nė Mbretėrinė e Bashkuar, dhe shteti qė pretendon pronėsi mbi tė gjithė tokėn dhe ėshtė feudal nė konceptimin e tij e shpesh totalitar, si puna e Kinės. Por struktura bazė feudale e mbijetuar nė botėn moderne ėshtė e trashėguar, transkombėtare dhe mbulon shumė vende. Ajo nuk ka asnjė emėr formal. Nė fakt, kurora britanike dhe mbajtėsja e saj, Elisabeta e II-tė. Titulli ligjor i saj ėshtė si mė poshtė: “Me Hirin e Zotit, tė Mbretėrisė sė Bashkuar tė Britanisė sė Madhe e Irlandės sė Veriut dhe tė territoreve e mbretėrive tė saj Mbretėreshė, Kryetare e Commonwealth, Mbrojtėse e Shtetit”.

Kjo deklaratė kushtetuese pėrfshin disa territore tė mėdha ku Mbretėresha ėshtė nė mėnyrė krejtėsisht tė ndarė kryetare shteti sovran dhe pronare e ligjshme. I pari midis kėtyre ėshtė Australia, e cila, nė qoftė se pėrfshihen territoret antarktike, ėshtė vendi i dytė mė i madh nė Tokė. Gjithashtu, ajo ka nė pronėsi vendin e tretė mė tė madh tė Tokės, Kanadanė.

Kur territoret e Mbretėreshės bashkohen me njėri tjetrin, Federata Ruse pushon sė qeni entiteti politik i vetėm mė i madh nė Tokė. Ashtu si mbretėritė e Mbretėreshės, Federata Ruse ėshtė jashtėzakonisht e nėn populluar dhe pafundėsisht e pasur me minerale tė tė gjitha llojeve.

Sė bashku, mbretėritė e Mbretėreshės kanė njė thellėsi tė mbrojtjes politike ndėrkombėtare ndryshe nga ēdo aleancė tjetėr. Ato janė tė kombinuara sė bashku nė Commonwealth, blloku i vetėm mė i madh nė Kombet e Bashkuara, kombinimi i vetėm mė i madh i vendeve jashtė Kombeve tė Bashkuara dhe janė tė gjitha tė kryesuara nga e njėjta 80 vjeēare imcake. Sikur Mbretėresha tė mund t’i konvertonte pronat e tokave tė saj nė kesh, ajo jo vetėm qė do ishte individi mė i pasur nė Tokė, por edhe personi mė i pasur qė ka jetuar ndonjėherė. Megjithatė, njė tjetėr mėnyrė sesi ajo mund ta arrinte kėtė ėshtė nėpėrmjet pėrmbysjes sė 13 parajsave fiskale e tė cilave ėshtė njėherazi sunduesja e pronarja dhe t’i shkundte paratė prej tyre.

Nė thelb, njė parajsė fiskale ėshtė njė strofull banditėsh, si nė ato filmat vestern e stilit tė vjetėr tė Hollywood ku tė pėqinjtė mblidhen mė plaēkėn e vjedhur tė tyre. Parajsat fiskale moderne janė ku kleptokracia ndėrkombėtare, shpesh sunduesit e shteteve dhe familjet e tyre, fshehin paranė qė vjedhin ndėrsa janė nė post dhe ku korporatat shumėkombėshe mbajnė paratė kesh dhe asetet pėr tė cilat nuk duan tė paguajnė taksa. Nė tė vėrtetė, me rregullat e saj tė veēanta tė rezidencės, Mbretėria e Bashkuara, mbretėria kryesore e Mbretėreshės, ėshtė nė vetvete njė parajsė fiskale pėr shumė njerėz.

Prej 24 parajsave fiskale mė tė mėdha tė botės, Mbretėresha ėshtė sovrane e jo mė pak se 13 prej tyre. Ekzistenca e tyre po e ndan aktualisht koalicionin qeverisės, me liberaldemokratėt qė kėrkojnė t’i rregullojnė tė gjitha dhe torėt qė nuk kanė dėshirė tė ndėrpresin burimin e kaq shumė prej donacioneve tė partisė..

Lista e pronarėve tė tokave mė tė mėdhenj individė apo familje tė botės, e dominuar nga Mbretėresha, ka disa anėtarė tė rinj interesantė. Pronari i tokave individual mė i madh pas Mbretėreshės ėshtė njė tjetėr monark, Mbreti Abdullah i Arabisė Saudite. Ai e mban tokėn me besim pėr popullin dhe si njė dhuratė nga Zoti. Ky formulim kushtetues i lashtė zbatohet gjithashtu nė Skoci, ku monarkėt e mbajnė tokėn nė besim nga superiori i tyre i fundit feudal, Zoti. E njėjta formulė fetare zbatohet pėr Mbretin e Marokut, Sulltanin Quaboos tė Omanit, Mbretin Abdullah tė Jordanisė, Emirin e Kuvajtit dhe Sheikun Hamad tė Katarit.

Megjithatė, ndryshe nga Mbretėresha, shumica e gardianėve islamikė tė tokės janė personalisht aktivė nė caktimin e saj. Mbretėresha ėshtė tėrėsisht e largėt nga transaksionet tokėsore, pėrveēse nė lidhje me pronat private tė saj. Nė Mbretėrinė e Bashkuar, shumica e vendit ėshtė dhėnė nėpėrmjet shitblerjesh, qė nganjėherė shkojnė deri nė fillimin e Mesjetės. Transaksionet janė kryesisht midis klasash, korporatash dhe individėsh dhe kryhen nga avokatė nė bashkėpunim me kadastrat.

Nė Kanada, Zelandė tė Re dhe Australi, agjencitė qeveritare caktojnė dhe marrin tokė nė emėr tė Kurorės. Nuk ka asnjė regjistrim format tė ndonjė prej kėtyre vendeve qė dėrgon fonde nė Mbretėrinė e Bashkuara pėr llogari tė Mbretėreshės.

Papa, i cili ėshtė njė kryetar shteti dhe njė monark nė tė drejtėn ndėrkombėtare, vepron gjithashtu si pėrfaqėsues i Zotit, por jo tamam nė tė njėjtėn mėnyrė si monarkėt myslimanė. Sipas dogmės katolike, e gjithė toka vjen nė fakt nga Zoti dhe pėr shumė shekuj Papa pati pothuajse po aq akra sa ka sot Elisabeta e II-tė – midis 20 dhe 30 pėrqind tė Europės dhe tė njėjtėn pėrqindje tė Amerikės sė Jugut. Shumica e kėtyre tokave ėshtė humbur, por Papa kuptohet se ka nė pronėsi tė gjithė tokėn e institucioneve tė kishės katolike, urdhrave fetare dhe dioqezave si monark, pakashumė me tė njėjtėn bazė qė Mbretėresha ka nė pronėsi akrat e saj. Totali i vlerėsuar i poseduar nga Papa ėshtė nė rreth 177 milion akra.

Tė tetėt nė listėn e pronarėve tė tokave individualė dhe familjarė janė fermat dhe ranēet e familjes Kidman nė Australi, me tė cilėn aktorja Nicole Kidman ėshtė e lidhur. Ajo e tyrja ėshtė pronėsia e tokave jo shtetėrore, jo monarkike, mė e madhe nė faqe tė Tokės. Familja Kidman nuk mund tė ketė nė “pronėsi” tokė nė Australi; vetėm Mbretėresha ka. Ajo ēka familja Kidman posedon ėshtė njė pėrzierje e huave specifike tė Kurorės pėr periudha fikse kohore dhe hua tė pėrjetshme pėr pėr periudha tė papėrcaktuara.

Amerikani i parė nė listė, Ted Turner, gjendet nė numrin 24. Siē e demonstron Australia, njė popullsi e vogėl mund tė krijojė pronėsi tokash tė mėdha nėqoftėse shumė tokė nė dispozicion. Pavarėsisht madhėsisė sė saj, Amerika ka njė popullsi relativisht tė madhe nė raport me disponueshmėrinė e tokės, sidomos pėr pėrdorim bujqėsor. Tė dyja vendet praktikojnė kapitalizėm tė tregut tė lirė, por modeli amerikan nė pjesėn mė tė madhe bazohet tek industria dhe popullsia, ndėrsa ai i Australisė bazohet nė njė kombinim tė bujqėsisė dhe nxjerrjen e mineraleve.

Pėrkrah holdingjeve Kidman, nuk ka mė shumė se 8 ranēe tė tjera australiane nė listė, mė i vogli i tė cilėve, Colonial Agricultural Company, ėshtė mbi 4.5 milion akra nė madhėsi. Ndėrsa holdingu Kidman ėshtė mė i madh se Hungaria, mė i madh edhe se 90 prej shteteve mė tė vogla tė botės, Colonial Agricultural ėshtė mė e madhe se 43 vendet mė tė vogla tė botės. Kėto holdingje tė mėdha, tė cilat nuk janė replikuar nė asnjė prej shtėpive tė kapitalizmit tė tregut tė lirė, Shtetet e Bashkuara apo Kanada, sugjerojnė se prosperiteti ekonomik nė nivel korporativ nuk ėshtė penguar formalisht nga strukturat feudale, pėr aq kohė sa ekziston fleksibilitet nė zbatimin e tyre, i barabitur nga agresioni sipėrmarrės nė shtrėngimin qė ky fleksibilitet tė funksionojė.

Lidhje toke

Dėshtimi relativ i Shteteve tė Bashkuara pėr tė zhvilluar korporata bujqėsore tė mėdha ka mundėsi qė tė ketė tė bėjė shumė me formėn populiste tė kapitalizmit tė saj, kombinuat me sasinė e madhe tė pazakontė tė tokės, shumica e saj nė zona bujqėsore potenciale tė mbėshtetura nga qeveria federale. Populizmi amerikan ėshtė nė thelb, pavarėsisht se joefektivisht, korporatist antimonopolist, sidomos mbi tokėn. Qeveria federale shpėrndau tokė vetėm nėn presionin popullore (nė Homestead Act e vitit 1862) dhe pėrgjithėsisht pėrdori njė njėsi bazė prej 160 akrash pėr parcelė toke.

Nė Australi, nuk kishte asnjė formė tė tillė kufizimi popullor dhe asnjė instinkt pėr t’i pajisur australianėt me sasi toke tė qėndrueshme. Megjithatė, ajo ēka duhet tė na alarmojė tė gjithė neve dhe vendi pėr tė parė ėshtė Rusia ėshtė formimi i korporatave tė mėdha tė tokave qė do tė ndalojnė ēdo pėrpjekje pėr tė zgjidhur problemin e kombinuar tė deindustrializimit dhe rritjes sė popullsisė nėpėrmjet njė pėrdorimi dhe shpėrndarjeje mė efektive tė tokės.

Tabelat qė shoqėrojnė kėtė artikull nuk janė hartuar apo botuar ndonjėherė mė parė. Ajo ēka ato tregojnė ėshtė njė botė e dominuar nga struktura tė lashta tė pronėsisė mbi tokėn, asnjėra prej tė cilave nuk pasqyron botėn moderne, popullsitė e saj apo nevojat e tyre. Nevoja parėsore pėr njė tė tetėn e popullsisė sė botės qė jeton nė varfėri ekstreme dhe nė zona rurale ėshtė qė tė ketė nė dispozicion tė mjaftueshme pėr tė rritur ushqim dhe mbijetuar, ashtu si dhe pėr vendstrehim bazik. Pjesa tjetėr e jona, veēanėrisht nė botėn e industrializuar, ka nevojė pėr njė vendstrehim tė sigurtė nė formėn e njė shtėpie nė pronėsi, jo me qira.

Ekziston njė tendencė mbizotėruese mbarėbotėrore dhe kjo ėshtė lėvizja e njerėzve nga zonat rurale nė ato urbane, e cila filloi nė Europė nė shekullin e Tetėmbėdhjetė dhe po replikohet sot nė Afrikė dhe nė Azi. Kjo ėshtė e shtyrė nė mėnyrė dėrrmuese nga nevoja pėr tė gjetur punė dhe nga varfėria e jetesės rurale.

Megjithatė, nė mė pak se 50 vjet, njė kundėrtendencė do tė prodhojė njė krizė krejtėsisht tė parashikueshme. Nga dita e parė e mekanizimit dhe mė pas e automatizimit, punėt u eliminuan. Kombinimi i mekanizmit dhe automatizimit me kompjuterizimin dhe pothuajse i gjithė punėsimi manifakturist mund tė zhduket. Njė kapacitet pėr tė prodhuar pothuajse gjithēka nė ēdo sasi, me pak apo aspak ndėrhyrje apo mbikėqyrje njerėzore, ėshtė pothuajse mbi kokėn tonė, ndėrkohė qė gjithnjė e mė shumė prej nesh po e kalojnė moshėn 79 vjeēare. Ekziston vetėm njė rrugė shpėtimi nga kėto tendenca qė ndėrthuren: ne kemi nevojė pėr njė qasje tė re ndaj pėrdorimit dhe pronėsisė sė tokės, jo vetėm nė Britani siē shkruaja nė artikullin tim javėn e kaluar, por anembanė botės.

Nė tė njėjtėn kohė, ne kemi nevojė pėr njė qasje tė re ndaj punėsimit dhe taksimit, njė qasje qė kapitalizmi i tregut tė lirė nuk mund ta sigurojė me mbėshtetjen e tij nė punėsimin nė sektorin privat dhe rritjen konsumatore tė pėrjetshme si motorėt e njė fluksi bazik tė ardhurash. Qeveritė socialiste janė pėrpjekur qė ta zgjidhin problemin e punėsimit nėpėrmjet zgjerimit tė sektorit publik. Kjo ka dėshtuar, pėr shkak se baza taksuese zvogėlohet – numri i njerėzve dhe i bizneseve qė paguajnė taksa bie, megjithėse madhėsia e taksės sė vėnė nga qeveria rritet.

Disa forma frenimi tė popullsisė botėrore do tė dukeshin tė dėshirueshme, siē argumentonte David Attenborough nė leksionin e tij RSA tė 10 marsit. Por, historikisht, ėshtė prosperiteti qė ka tentuar ta frenojė rritjen e popullsisė, jo legjislacioni apo lufta. Rruga drejt prosperitetit nė tė kaluarėn shpesh ėshtė lidhur me tokėn. Ndoshta do tė veprojė sėrish kėshtu, bazuar nė njė model mė tė ndershėm, mė demokratik, tė pronėsisė dhe tė shpėrndarjes.

Libri i Kevin Cahill, “Who Owns the World: the Hidden Facts Behind


Pėrgatiti: Armin Tirana
avatar
Odin

575


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi