Osho - Kujdesuni per trupin tuaj

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Osho - Kujdesuni per trupin tuaj

Mesazh  Kybalioni prej 15.06.14 19:05

Trupi duhet dashuruar, duhet tė jetė pėr ty njė mik i mirė. Trupi ėshtė shtėpia jote, duhet ta pastrosh nga tė gjitha papastėrtitė, duhet tė kujtohesh qė trupi ėshtė nė shėrbimin tėnd nė mėnyrė tė njėtrajtshme ditė pas dite; edhe kur fle trupi punon pėr tė tretur ushqimin, pėr tė transformuar ushqimin nė gjak, pėr tė eliminuar qelizat e vdekura, duke sjellė oksigjen tė ri, oksigjen tė freskėt ndėrsa ti fle nė gjumė tė thellė! Trupi bėn gjithcka pėr mbijetesėn tėnde, pėr jetėn tėnde, edhe pse ti je aq pak mirėnjohės, madje as nuk e falėnderon atė. Pėr mė tepėr besimet fetare tė kanė mėsuar ta torturosh trupin: Tė kanė thėnė se trupi ėshtė armiku yt dhe duhet tė lirohesh nga ai dhe nga sulmet e tij. E di mirė qė je mė shumė se njė trup dhe nuk ėshtė e nevojshme tė kesh konflikte. Por dashuria nuk ėshtė njė konflikt, dhembshuria nuk ėshtė njė konflikt. Dashuria dhe dhembshuria janė nevoja absolute pėr trupin pėr tė ushqyerin e tij. Pėr tė ushqyerin e tij. Sa mė nė formė tė jetė trupi yt aq mė shumė mundėsi ke pėr tė rritur vetėdijen. Ėshtė njė tėrėsi organike.
Ėshtė e nevojshme njė edukatė krejtėsisht e re nė tė cilėn ēdo njeri njihet me qetėsitė e thella tė zemrės – me fjalė tė tjera nė meditim – ku ēdo njeri pėrgatitet tė ketė dhembshuri pėr trupin e vet. Sepse nėse nuk ke dhembshuri pėr trupin tėnd nuk mund tė kesh dhembshuri pėr trupin e askujt tjetėr. Ėshtė njė organizėm i gjallė qė s’tė ka bėrė gjė tė keqe. Ka qenė nė gjithmonė nė shėrbimin tėnd qė nga ngjizja e tij deri nė vdekje. Do tė bėjė cdo gjė qė ti do qė ai tė bėjė, madje dhe tė pamundurėn dhe nuk do tė tė kundėrshtojė asnjėherė. Ėshtė e pamundur tė krijosh njė mekanizėm qė t’i ngjajė, tė jetė kaq i urtė, i pjekur dhe kaq i bindur. Nėse bėhesh i vetėdijshėm pėr tė gjitha funksionet e trupit tėnd do tė mbetesh i habitur. Nuk kishe menduar kurrė pėr tė gjitha ato ēka trupi yt bėn. Ėshtė e mrekullueshme, misterioze. Por ti nuk e ke parė kurrė me vėmendje trupin tėnd. Asnjėherė nuk je shqetėsuar qė tė njihesh me trupin tėnd dhe pohon se dashuron persona tė tjerė. Nuk ėshtė e mundur, sepse edhe personat e tjerė tė shfaqen si trupa. Trupi ėshtė misteri mė i madh i gjithė ekzistencės. Ky mister duhet dashuruar; misteret e tij, funksionet e tij duhen hetuar nė thellėsi.  Fatkeqėsisht besimet fetare kanė qenė nė kundėrshti tė plotė me trupin. Por kjo tregon njė shenjė, njė tregues tė qartė se nėse njė njeri mėson urtėsinė dhe misteret e trupit, nuk do tė pėrfillė as priftin dhe as Zotin. Do ketė gjetur misterin mė tė madh brenda vetes sė tij; dhe brenda misterit tė trupit tėnd ndodhet tempulli i vetėdijes tėnde. Kur bėhesh i vetėdijshėm pėr qėnien tėnde, pėr vetėdijen tėnde nuk ka mė asnjė zot mbi ty. Vetėm njė person i tillė mund tė respektojė qėniet e tjera njerėzore, qėniet e tjera tė gjalla sepse janė tė gjithė misteriozė si ai, janė shprehje ndryshe, njė shumėllojshmėri qė e bėn jetėn mė tė pasur.
Kur njė njeri ka gjetur nė veten e tij vetėdijen, ka gjetur ēelėsin e madhėshtores. Ēdo lloj edukate qė nuk tė mėson tė duash trupin tėnd, nuk tė mėson tė kesh mėshirė pėr trupin, nuk tė mėson se si tė hysh nė misteret e tij, nuk do tė jetė nė gjėndje tė tė mėsojė sesi tė hysh nė vetėdijen tėnde. Trupi ėshtė dera, trupi ėshtė hapi i parė. Ēdo lloj edukimi qė nuk prek temėn e trupit dhe tė vetėdijes nuk ėshtė vetėm i pjesshėm por ėshtė absolitisht i dėmshėm sepse kthehet nė edukim shkatėrrues
Ėshtė vetėm lulėzimi i vetėdijes brenda vetes qė tė ndalon tė shkatėrrosh. Kjo tė jep njė dėshirė tė fortė pėr tė krijuar: Pėr tė krijuar mė shumė bukuri nė botė, pėr tė krijuar mė shumė komoditet nė botė. Ja pse dhe arti eshte pjesa e dytė e akademisė.  Arti ėshtė vetėdija e sforcuar pėr tė krijuar bukurinė, pėr tė zbuluar bukurinė, pėr tė bėrė jetėn tėnde mė tė gėzuar, pėr tė mėsuar tė vallėzosh dhe tė festosh. Pjesa e tretė ėshtė shkenca krijuese. Arti mund tė krijojė bukurinė, shkenca mund tė zbulojė tė vėrtetėn objektive dhe vetėdija mund tė zbulojė realitetin subjektiv. Kėto tre elemente sė bashku mund ta bėjnė tė plotė ēdo sistem edukimi. E gjithė pjesa tjetėr ėshtė dytėsore. Mund tė jetė e nevojshme pėr qėllime tė zakonshme por nuk shėrben pėr rritjen shpirtėrore, nuk shėrben pėr tė tė drejtuar nė burimet e gėzimit, dashurisė, paqes dhe qetėsisė. Ėshtė njė njeri qė nuk ka eksperimentuar ekstazėn e brendshme ka jetuar kot mė kot, pa asnjė arsye. Ka jetuar, ėshtė zvarritur qė nga barku i nėnės deri nė varr, por nuk ka kėrcyer, nuk ka kėnduar dhe nuk ka pasur mundėsi t’i ofrojė asgjė botės.
Sipas meje njeriu besimtar ėshtė ai qė i jep botės pak bukuri, pak gėzim, pak lumturi, pak festim qė mė parė nuk ishin, diēka tė re, tė freskėt. Por besimi nuk ėshtė pėrkufizuar kurrė nė mėnyrėn nė tė cilėn e pėrkufizoj unė. Tė gjitha mėnyrat me tė cilat ėshtė pėrkufizuar besimi kanė demostruar se janė tė kėqija dhe tė gabuara. Nuk kanė ndihmuar njerėzimin pėr tu ngritur deri nė kulmin e gėzimit, bukurisė dhe dashurisė. Kanė futur njerėzimin nė palumturi dhe vuajtje nuk kanė mėsuar lirinė. Madje kanė imponuar mbi ty ēdo lloj skllavėrie nė emėr tė bindjes. Po bindje ndaj kujt? Bindje ndaj klerikėve, bindje ndaj atij qė ka fuqi, me pak fjalė bindje ndaj tė gjitha interesave qė janė nė fuqi. Njė pakiscė e vogėl ka vendosur nė pranga njerėzimin pėr shekuj. Vetėm njė lloj edukimi mund tė ndryshojė kėtė situatė tė tmerrshme, tė sėmurė.
Me fjalė tė tjera idea ime pėr njė Akademi Botėrore tė Shkencės Krijuese, Artit dhe Vetėdijes ėshtė vizioni im pėr njė besim tė vėrtetė. Njeriu ka nevojė pėr njė trup mė tė mirė, mė tė shėndetshėm. Njeriu ka nevojė pėr njė qėnie mė tė vetėdijshme mė tė zgjuar. Njeriu ka njevojė pėr tė gjitha komoditetet dhe luksin qė ekzistenca ėshtė gati qė t’ia japė. Ekzistenca ėshtė gati tė tė japė parajsėn pikėrisht tani, pikėrisht kėtu, por ti vazhdon ta shtysh pėr mė vonė; ėshtė gjithnjė pas vdekjes. Nė Sri Lanka po vdiste njė dishepull i madh….njė mistik i madh… i cili admirohej nga miliona njerėz. Nė ēastin e vdekjes tė gjithė u mblodhėn rreth tij. Ai hapi sytė: Do tė merrte pak frymė para se tė shkonte, tė shkonte pėrgjithmonė. Tė gjithė dėshironin tė dėgjonin fjalėt e tij tė fundit dhe plaku tha: Ju kam folur gjatė gjithė jetės pėr ekstazėn, pėr lumturimin, meditimin. Tani do iki nė bregun tjetėr. Nuk do tė jem mė i gatshėm. Mė keni dėgjuar, por nuk keni zbatuar kurrė ato qė ju kam thėnė. Gjithmonė e keni shtyrė pėr mė vonė. Por tani nuk ka mė kuptim shtyrja pėr mė vonė, do tė iki. “Dikush nga ju do tė vijė me mua?” Bie njė heshtje e madhe. Njerėzit shikonin njėri-tjetrin duke menduar se ndoshta ai tipi qė ishte vendosur aty dhe qė kishte qenė njė dishepull pėr 40 vjet… Ai ndoshta do jetė gati… Por dhe ai shikonte tė tjerėt. Asnjė nuk ngrihej nė kėmbė. Mė pas nga rreshti i fundit ngriti dorėn njė burrė. Mistiku i madh mendoi: ‘Sa mirė tė paktėn njė njeri paska aq guxim”. Por burri i tha “Tė lutem mė lėr tė saktėsoj menjėherė se nuk jam ngritur nė kėmbė. Kam ngritur vetėm dorėn. Do doja tė dija si tė arrij nė bregun tjetėr, sepse sigurisht qė sot nuk jam gati. Ka shumė gjėra qė nuk kanė pėrfunduar: ka ardhur njė mik, djali im mė i vogėl duhet tė martohet. Me tė vėrtetė qė sot nuk kam mundėsi dhe ti thua qė nga bregu tjetėr nuk mund tė kthehesh mė. Njė ditė, njė ditė tė bukur sigurisht qė do tė vij me tė takue. Nėse mund tė na shpjegosh edhe njė herė tjetėr – edhe pse na e ke shpjeguar gjatė gjithė jetės tėnde – vetėm njė herė tė na pėrsėrisėsh si arrihet nė bregun tjetėr? Por tė lutem ta kesh tė qartė qė nė kėtė ēast nuk jam gati. Dua vetėm tė rifreskoj kujtesėn kėshtu qė kur tė vijė ēasti…” Ēasti i duhur nuk do vijė kurrė.
Nuk ėshtė vetėm historia e atij varfanjaku, ėshtė historia e miliona njerėzve, e pothuajse tė gjithėve. Tė gjithė presin ēastin e duhur, takimin e duhur tė yjeve… Kėshillohen me astrologė, shkojnė te lexuesi i dorės… pėr tė kėrkuar nė mėnyra tė ndryshme se ēfarė do tė ndodhė nesėr. E nesėrmja nuk ekziston, nuk ka ekzistuar kurrė. Ėshtė vetėm njė strategji idiote pėr tė shtyrė pėr mė vonė. Ajo qė ekziston ėshtė gjithmonė sot. Tipi i duhur i edukimit do t’i mėsojė njerėzve tė jetojnė kėtu dhe tani, tė krijojnė njė parajsė mbi tokė dhe jo tė presin sa tė vijė vdekja dhe tė jenė tė palumtur derisa vdekja tė arrijė t’i lirojė nga mjerimi i tyre.
Bėj qė vdekja tė tė gjejė duke vallėzuar, nė kulmin e dashurisė dhe tė gėzimit. Gjėja e ēuditshme ėshtė se nėse njė njeri mund tė jetojė jetėn e tij si tė ishte nė parajsė, vdekja nuk mund t’i heqė asgjė nga eksperienca e tij. Mbėshtetja ime ėshtė tė tė mėsoj qė parajsa ėshtė kėtu, qė nuk ka parajsa tė tjera, dhe se nuk ėshtė e nevojshme ndonjė pėrgatitje pėr tė qenė i lumtur. Nuk duhet njė disiplinė pėr tė qenė tė dashur; vetėm pak vėmendje, vigjilencė, mirėkuptim. Dhe nėse edukata nuk mund tė tė japė kėtė mirėkuptim nuk ėshtė edukatė. Perceptimi im pėr njė akademi botėrore ėshtė ajo qė e gjithė bota duhet tė ketė kėtė edukimin pėr meditimin artin dhe shkencėn krijuese.
***
Deri sot edukimi nuk ka shkuar nė drejtimin e duhur. Ka torturuar njerėzit pa asnjė dobi me historinė dhe gjeografinė. Nėse ndonjė ėshtė i interesuar kėto lėndė duhet tė jenė tė disponueshme. Nėse dikush ėshtė i interesuar tė dijė pėr Stambollin atėherė lėre ta bėjė. Nėse ndonjėrit i intereson tė njohė Xhenxhis Kan apo Tamerlanin lėre ta bėjė.  Por nuk u duhen mėsuar me detyrim njerėzve tė gjitha kėto budallallėqe dhe tė gjithė kėto mbeturina qė ka ndodhur nė tė kaluarėn. Ėshtė budallallėk dhe e pabesueshme. Tė mėsosh se kanė ekzistuar njerėz si Xhenxhis Kan dhe Nadirshahu,  Tamerlani dhe Aleksandri i Madh, ėshtė t’u mėsosh njerėzve anėn negative tė ekzistencės dhe qėnies sė tyre.
Unė kam kėmbėngulur nė universitet: Pėrse nuk mėsoni Sokratin? Pėrse nuk mėsoni Chuang Tzu? Pėrse nuk mėsoni Bodhidharma…?” Ata janė krahu pozitiv i vetėdijes. Nėse mėsuesi yt i pėrket personave tė gabuar, do tė tė japė idenė se ėshtė mirė nėse dhe ti je i gabuar. Nuk po bėn asgjė tė re, njeriu gjithnjė e ka bėrė diēka tė re. Duhet tė vėmė rregull nė histori, duke eliminuar tė gjithė personat e gabuar nė mėnyrė qė tė mbrojmė fėmijėt tanė nga pėrvetėsimi i ideve tė gabuara se njeriu nuk ka bėrė asgjė tjetėr veē luftės, pėrleshjeve, qė ka qenė vetėm lakmues dhe ambicioz. Duhet ti mėsojmė fėmijėve jo atė qė ka qenė por atė qė mund tė jetė, jo tė kaluarėn por tė ardhmen. Sepse duke humbur kohė duke mėsuar lėndė qė nuk kanė asnjė domethėnie nė jetėn reale,-tė mos i japėsh atyre tė paktėn asnjė shenjė tė artit tė tė dashuruarit, tė artit tė tė jetuarit, domethėnien e ekzistencės, pėrgatitja pėr vdekjen e bėrė me gėzim, heshtje dhe meditim – mungon gjithēka esenciale, ndėrsa imponohet ajo qė nuk ėshtė esenciale dhe e ēmendur. Thuhet qė historia pėrsėritet. Jemi ne qė nė mėnyrė tė budallallepsur i mėsojmė tė njėjtat gjėra ēdo gjenerate. Ata fėmijė tė vegjėl janė tė detyruar tė imitojnė tė njėjtėt heronj tė mėdhenj, qė nė fakt ishin kriminelė, jo heronj. Vetėm njė njeri, Xhenxhis Kan, ka vrarė 40 milionė njerėz. Ėshtė mė mirė tė hiqen tė gjithė informacionet mbi kėta njerėz nga programet edukative. Jep njė edukim mbi vallėzimin e Shivas, flautin e Krishnas. Mėso gjithēka ka qenė e bukur dhe e mirė nė mėnyrė qė fėmijėt tė mėsohen me faktin qė e mira ėshtė natyrale dhe e keqja ėshtė vetėm aksidentale, qė e keqja nuk ndodh dhe nuk ka ndodhur kurrė dhe e mira ėshtė plotėsisht normale. Tė jesh njė buda nuk ėshtė njė gjė anormale. Duhet ti mėsojmė tė gjithė fėmijėve qė tė jesh njė buda ėshtė njė fenomen normal. Ēdo kush qė ka pjekuri tė mjaftueshme do tė bėhet njė buda. Ti do tė bėhesh njė buda. Revolucioni mė i madh duhet tė ndodhė nė edukim dhe nė sistemet e tij, pėrndryshe njeriu do tė vazhdojė tė pėrsėrisė historinė.


(TE dashur lexues per te lexuar me teper shkrime te ngjshme me natyre shpirterore por jo vetem,ju ftoj te beheni pjese e faqes me te re ne facebook e cila quhet "Evoulcioni i Vetedijes")FLM
avatar
Kybalioni

Gjithēka ka nje fillim dhe nje fund.Ne mes ndodhet arsyeja e se teres.
Pluhuri i harreses duhet te shkundet dhe jeta e re te filloje aty ku e kemi lene.

28


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi