Shkolla e parė nė Nansij - teoria sygjestologjisė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Shkolla e parė nė Nansij - teoria sygjestologjisė

Mesazh  Admin prej 27.12.08 22:00

Shkolla e parė nė Nansij - teoria sygjestologjisė

A.A.Liebeault, mjek prej Nansisė ėshtė themeluesi i parė tė teorisė tė sygjestologjisė.

Mjek shum i varfur fshatar, i ka ikur asaj qė tė jet i emruar si sharlatan, ju ka folur pacientave tė vet: “Nėse doni tė jeni tė sheruar me barna mjeksore, ju duhet tė mė paguani me tė holla: ndėrkaq, nėse ma mundėsoni qė tė ju sheroi me hipnozė, kėt kam me ua bėrė pa tė holla”.

Gjendja e tij jo vetiake, i cili ju ka dhanė me shpirt punės sė tij dhe suksesin e madhė tė cilin e ka arritur me hipnozė ja ka tėrhjekur vėmendjen H.M. Bernhajmit (1840-1919), neurologut tė njofshėm tė Nensisė, i cili nė fillim ka qenė skeptik,e mė vonė ka qenė idhėtar i hipnozės.

Sė bashku me Lieboon e ka zhvilluar teorinė e sygjestologjisė tė Braidit dhe ka sheruar mbi 12.000 pacienta.

Ai e ka konsideruar qė baza e hipnozės ėshtė sygjestioni, dhe secili njeri qė ėshtė ishėndoshė mundet tė jet i hipnotizuar dhe hipnoza ėshtė gjendje e sjelljes normale.

Me kėtė kan ra nė konflikt me teorinė e Charcotovit, i cili verteton se hipnoza ėshtė gjendje patologjike dhe formė e histerisė dhe pėr kėtė ėshtė e rrezikshme.

Shkolla nė Salpetrijer - hipnoza si formė e histerisė

J.M.Charcot, neurolog i njohur nė vitin 1882 ka treguar hipnozėn e dresirimit nė pacientat histerik gjat kohės sė ligjeratave nė Salpetrijer nė Pariz. Konsideron qė vetem tė histruarit u jan tė nenshtruar hipnotizimit dhe hipnoza ėshtė formė e histerisė e cila rrjedh prej ndikimit tė magjepsisė mekanik.

Gjate kėsaj ka refuzuar ēdo mundėsij tė ndikimit psikologjik. Janeti nė tekstin “Medikacioni psikologjik” pėr Charcotin thot: “E ka njohur psikologjinė, e vėrejtur ekzistimin e fenomeneve psikologjike nė hipnozė, por gjithnjė ka deklaruar qė ato fenomene psikologjike jan shumė tė komplikuara dhe tė stėrmadhuar ėshtė mė shumė se delikate”.

Chaecot, si dhe shumė shkenctar tė njofshėm sot, nuk e ka parė qė disa shkallė tė hipnotibilitetit mund tė provokohen apo aktivizohen te secili njeri, gjithashtu nuk i ka njohur qė pėrgjigjet hipnotike jan ngjarje subjektive tė tėpėrditshmės, asė qė i ka vlersuar mundėsitė e gjėra terapeutike tė hipnozės tė cilat Liebeulti dhe Bernhaimi i kan njohir me rastet e veta impresive.

I pari ėshtė Bernhaimi me argumentet e fuqishme shkencore ka arritur ta shtyp teorinė dominante fluidistike e cila nė mėnyrė tė pėrsosur iu ka pėrshtatur epokės sė romantizmit.

Edhe pse e pranuar ngadale, hipnoza fillon qė tė zhvillohet si shkencė prej vitit 1884, kur Bernhaimi e ka dhan librin “De la suggestion dans l`čtat hypnotique et dans l`čtat de veille” ( Pėr sygjestionin nė gjendjen hipnotike dhe gjendjen e zgjutė), e cila atij i ka sjellur reputacion shkencor.

Mė von shumė shkenctarė kan filluar qė ta hulumtojnė hipnozėn: Bramwelli,Tuckey dhe Wingfieldi nė Angli; Janeti, Berilloni dhe Pitresi nė Francė;
Foreli nėr Zvicėr; Van Renterghemi nė Holandė. Broca, Pavlovi, Babinski, Krafft-Ebingu dhe Prince dhe Sidisi nė SHBA.

Shkolla e Nensijės, e cila e ka konsideruar hipnozėn si fenomen normal psikologjik, ka triumfuar.

Nė fund tė shekullit XIX nė medicinė orvatet qė tė vihet deri te pika fotografitė klinike tė themeluara nė medicinen anatomike tė Virchowljevit dhe pėr kėtė psikologjija nė atė kohė, me shpejtsi tė madha humbė nė vlersim, dhe kėtė edhe hipnoza, sidomos nė praktiken mjeksore.

Hipnoza dhe psikoanaliza - teorija e regresionit

Sigmund Freudi dhe Joseph Breueri gjithashtu jan interesuar pėr hipnozė. Freudi e ka mėsuar hipnozėn te Charcota dhe Bernhaimi. Shum sot tė cilen e ignoroj-hedhin hipnozėn sjellin si argument qė kėtė Freudi nė fillim tė karierės sė vet hipnozėn e ka larguar prej pėrdorimit. Pėr kėtė ekzistojnė shum shkaqe:

1. Freudi ėshtė munduar shum qė me sukses ti hipnotizoi pacientat e vet, qka kursesi nuk i ka shkuar pėr dore sikur Brauerit. Ai ka konsideruar qė nevoitet vetem transi i thell qė ta zbatoi me sukses hipnoterapijėn, qka ka qenė plotsisht gabim.

2. Nuk i ka njohur teknikat moderne tė hipnoterapisė tė cilat nuk janė direktive tė cilat i largonjnė simptomet nėpėrmesė: supstitucionit, transformimit, amelioracionit, dhe utilizimit, tė ngjashme me metodat bihejviorale dhe psihoterapis sė shkurtė.

Ai e ka konsideruar hipnozėn “tiranim tė sygjestioneve”. I ka mohuar pėrdoroimin e sygjestioneve nė punen e tij terapeutike.

Pėrgjat mospranimit tė hipnozės ka lajmruar: “Nė psikoanalizė ne punojmė vetem nė transfer, i largojmė qdo send qka i qendron nė rrugė dhe manipulojmė me instrumentin me te cilin duhet ta krymė punėn.

Ashtu ėshtė bėrė e mundshme qė prej fuqijės sė sygjestioneve nxjerrim plotsisht dobij tė reja: jemi nė gjendje qė ta kontrollojmė: vet pacienti ma nuk udhėheqė me sugestibilitetin e vet simbas dėshirės sė vet, vetem aqė sa u ėshtė nėnshtruar ndikimt tė saj, ne e shofim sugjestibilitetin e saj”.

Ka qen shkenctar i madh, por prap ka qenė i hutuar me hipnozė dhe pa ndėrpre ka tentuar qė ta mbyllė “enigmen e hipnozės” nė formulimin e vet teorik. Kline ka thanė qė Freudi perpara i ka ikur hipnozės sesa qė e ka larguar atė.

3. Freudi raportin hipnotik e ka quajtur transfer; e ka dalluar qė “ka diqka interesante dhe tė knaqshme nė punė me hipnozė”, duke treguar nė mundėsinė qė paratheksim tė elementeve erotike nė mardhanjet terapeutike nė lidhje me inhibicionin e tij seksual (kontratransfer).

Njė nga shkaqet qė ai ėshtė tėrhjekur prej hipnozės ka qenė qė njė paciente e tij e ka hedhur dorėn mbi te kur dikush ka hyrė nė dhomė, me tė cilin moment ai ka qen shumė i shqetsuar.

Francezet, Shidleri dhe tė tjerėt e kan formulisuar teorinė spektakulare dhe provokative e cila ėshtė bazuar nė idenė qė hipnozė nė thelb ėshtė tentim i ringjalljes mazohistike infantike erotike.

Anna Freudi, duke i pėrcjellur idetė e atit tė vet, ka tentuar qė tė tregon qė hipnoza nė teori ėshtė qė ta eliminon egon me tė gjitha mekanizmat mbrojtės tė saj dhe ashtu qė ti mbuloi qendresen e pacientėve.

4. Efektin tė cilėn hipnoza e ka sjellur kanė qenė tė pėrkohshėm, pasi qė sygjestioni posthipnotik nuk ka mundėr ta mbanė gjatė.

Freudi ka konsideruar qė qendresa e pacientėve mbulohet me hipnozė dhe qė ėshtė e pa mundur qė tė vij deri te ngjarjet treumatike.

Duke tentuar qė tė zbuloi njė mėnyrė ma tė thjesht qė tėr arrij deri te konflikti, e ka zhvilluar teknikėn e asociacioneve tė lira dhe psikoanalizėn, ashtu qė psikoanaliza me zhvillimin e vet duhet ti faliminderoi hipnozės dhe mossuksesit tė Freudit nė zbatimin e saj: “Psikoanaliza... ka filluar me largimin tim tė teknikave hipnotike”.

Hulumtimet bashkohore tė hipnozės nuk kanė vėrtetuar asnjė arsye tė Freudit pėr ikjes sė hepnozės. Nė kohen e Freudit teorija shkencore pėr hipnozėn ka qenė nė (povoj) dhe mund ta gjykojmė vetėm pėr qėndrimin e saj dhe hedhjen apriore tė hipnozės e cila nė atė hohė e ka damtuar reputacionin e saj.

Messermani e ka njohur qė hipnoza ėshtė qerdhe e tė gjitha formave tė psikoterapive: “Hipnoza njashtu gabimishte ashtuquajtur ėshtė burim i tė gjitha terapive interpersonale”.

Freudi ėshtė dashur ta pranoi kur ka shruar nė mėnyrė parashikuese: “Njashtu ėshtė shumė e besueshme qė neve zbatimi i terapive tona nė njė numer ma tė madh tė njerzve jen detyruar ta pėrzinė arin e pastėr me bakėr me sygjestione direkte, deri edhe ndikimi hipnotik ka mundur kėtu pėrseri ta gjenė vendin e vet siq e ka pasur nė sherimin tė neurozave luftarake”.

Kundrejt Freudit, Sidisi, Prinsi dhe Janeti kan demostruar se si hipnoza mund tė shfrytzohet pėr eksploatim intenziv tė personalitetit. Ata nuk besojnė qė emocioni i thell i shtypur bėhen tė mjegulluara me sygjestine hipnotike.

Salih Basha

Admin

1162


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi