Misteret e Ahmet Zogut

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Misteret e Ahmet Zogut

Mesazh  Zattoo prej 09.06.14 12:08



Ahmet Zogu, mbreti i cili qeverisi shqiptarėt pėr 14 vjet, ėshtė ndėr figurat mė tė rėndėsishme tė vendit. Janė gjashtė mistere, ku shoqėruan atė gjatė gjithė jetės sė tij. Qė nga momenti se si ai mori pushtetin nga duart e Fan Nolit, dashuria e tij me balerinėn tė cilėn e njohu nė Francė, plani pėr tė rrėzuar Enver Hoxhėn nga pushteti dhe deri tek amaneti qė ai la pėr t'u varrosur nė vendin qė e ngjiti deri nė majėn mė tė lartė tė pushtetit. Jeta e njė nga njerėzve mė tė rėndėsishėm tė shekullit XX, pėr historinė e shqiptarėve ka mbartur me vete dhe enigma e mbase do tė duhet njė kohė e gjatė qė tė zbulohen ose ndoshta nuk do tė dalin kurrė nė dritė.

Si arriti tė merrte pushtetin nė dhjetor tė vitit 1924, a patėn ndikim shtetet fqinje nė kėtė ringritje tė mbretit tė fundit shqiptar? Ēfarė iu premtoi serbėve pėr kėtė ndihmė?

Pas rrėzimit nga pushteti tė Fan Nolit, i cili ishte nė krye tė qeverisė vetėm prej gjashtė muajsh, nė krye tė vendit u rikthye Ahmet Zogu. Ishte dhjetori i vitit 1924, kur qeveria e Nolit nuk mundi t'u bėnte ballė presioneve dhe trazirave tė shkaktuara nė vend atė kohė. Noli kishte ardhur nė krye tė qeverisė me "Revolucionin e Qershorit" apo siē e quajnė disa historianė tė asaj periudhe "grusht shteti". Rikthimi i Ahmet Zogut nė pushtet u cilėsua nė atė kohė si rikthimi Legalitetit. Nė vitin 1925 u bė President i Shqipėrisė dhe mori dhe kompetencat e ministrit tė Brendshėm. Zogu kėrkoi tė vendoste njė pushtet tė hekurt. Duke parė qė ai kufizohej nga disa mbretėri tė fuqishme dhe tė konsoliduara, siē ishte ajo e Savojės, mbretėria greke, por edhe Jugosllavia nė veri, kėrkoi tė ishte po aq i fuqishėm.

Kėshtu nė vitin 1928, ai realizon ėndrrėn e tij tė bėhet mbret, duke e quajtur veten "Mbret i shqiptarėve". Nė historiografinė shqiptare ende nuk ėshtė gjetur njė emėrues i pėrbashkėt, nėse Zogu erdhi nė pushtet nė mėnyrė tė rregullt apo atė e ndihmuan forca tė jashtme. Historianėt gjatė periudhės sė komunizmit e kanė quajtur kėtė rikthim tė Zogut, tė ndihmuar nga ushtria jugosllave e Krajl Pjetrit tė Beogradit, duke i premtuar kėtij tė fundit qė do t'i jepte dy zona nė veri tė Shqipėrisė, pikėrisht grykėn e Vermoshit dhe Shėn Naumin. Rikthimi i Ahmet Zogut padyshim ngelet njė mister pėr historinė tonė tė shekullit XX.

Dokumentet arkivore tregojnė qė ka njė marrėveshje midis Ahmet Zogut dhe jugosllavėve, por qė ngelet shumė e mjegullt, duke bėrė qė si pala mbrojtėse e kėsaj teze, por edhe ajo qė e hedh poshtė, ta kenė tė vėshtirė tė flasin me siguri pėr njė marrėveshje tė tillė. Shumė historianė japin versionin qė Zogu erdhi nė pushtet me suport nga jashtė, duke vėnė nė lėvizje agjenturat e huaja, sidomos ato jugosllave, por qė raporti midis shtetit tė Ahmet Zogut dhe jugosllave nuk ka qenė i mirė pas kėtij momenti, vė nė diskutim tė madh nėse Zogu ka pasur apo jo pėrkrahjen e sllavėve. Po t'i referohemi historianit amerikan, Bernd Fisher, i cili ka bėrė njė nga librat mė tė plotė pėr historinė e mbretėrisė shqiptare nėn udhėheqjen e Ahmet Zogut, ai e cilėson ardhjen e Zogut nė pushtet me ndihmė nga Jugosllavia. Menjėherė me ardhjen nė pushtet, Zogu pėrjashton nga Parlamenti tė gjithė deputetėt e opozitės, shpėrndau Komitetin e Mbrojtjes Kombėtare tė Kosovės dhe mori njė pushtet tė pakufizuar.


Ahmet Zogu ėshtė shoqėruar me njė nga femrat mė tė bukura tė asaj kohe? Cila ishte balerina qė magjepsi mbretin e shqiptarėve dhe pse nuk arriti tė lidhte jetėn me tė?

Njihet vetėm ana zyrtare e Ahmet Zogut dhe pak ėshtė folur pėr jetėn e tij private. Ashtu si gjithė udhėheqėsit e tjerė edhe Zogu ka pjesėn e tij pėr tė cilėn ka ende enigma. Pėrveē tė tjerave, mbreti shqiptar ka pasur dhe njė tė dashur, e cila ishte njė kėrcimtare mjaft e suksesshme e nga mė tė pėlqyerat atė kohė nė Francė. Tania Vizirova (Visirova), ishte me origjinė nga Besarabia dhe Kaukazi. E pasionuar pas dansit tė Isadora Dunkan, ajo arriti qė edhe pse shumė e re tė hynte nė trupėn e balerinave tė "Folies-Bergčre", shumė nė modė atė kohė nė Paris. Ajo shpejt u bė e njohur pėr hijeshinė dhe sensualitetin e saj, dhe tė gjithė e thėrrisnin "la Visarova". Njė trup i kolmė, linjat e tė cilit shfaqen nė fotografitė e pakta qė kishte ruajtur Visarova nga ajo kohė. Mė 1929, njė pikėtakim i ēuditshėm do ta lidhte njė pjesė tė jetės sė saj me Shqipėrinė. Atė vit, njė deputet shqiptar dhe ministri fuqiplotė i ambasadės shqiptare nė Paris, e kishin takuar nė mbrėmje, pas shfaqjes nė "Folies Bergčre".

Propozimi i tyre ishte i ēuditshėm: tė kėrcente nė pallatin mbretėror tė mbretit Zog, pėr festimin e pėrvjetorit tė parė tė mbretėrisė shqiptare. Ajo u ishte pėrgjigjur se do tė mendohej, por edhe mė pas nė Bruksel, ata pėrsėri e kishin takuar, duke i folur pėr njė kontratė dhe njė shumė tė majme. "Ē'tė bėja? - kujton ajo nė kujtimet e saj, - tė interpretoja nė "Carthacala, reine des Gitans" (Cartala, mbretėresha e ciganėve), - njė shfaqje e asaj kohe, - apo tė shkoja nė Shqipėri?…". Nė gusht tė atij viti, ajo vendos tė shkojė nė Shqipėri bashkė me tė ėmėn e saj, tė cilėn nuk e ndau nga vetja gjersa ajo vdiq. Kontrata pėr angazhimin e saj pėr festimet mbretėrore u nėnshkrua nė Romė, nė konsullatėn shqiptare dhe nė atė rumune, pėr njė periudhė dymujore. Mbreti e priti me ceremoni dhe menjėherė i caktoi njė besnik tė tij, Dedė Sulin, i cili do ta shoqėronte atė ngado. Pikėrisht ky malėsor kishte shoqėruar gjatė Luftės sė Parė Botėrore, komandantin e trupave aleate nė Maqedoni, francezin Franchat d'Espery.

Pra balerina ishte nė duar tė sigurta e besnike. Tanja Visirova, nė kohėn kur ajo u njoh me A. Zogun ishte vetėm 20 vjeē. Zogu ishte shumė i dhėnė pas saj, vajza e re, e cila punonte si balerinė nė lokalet e natės nė Paris, marrosej pas Zogut dhe dhuratave qė ai i bėnte. Tanja Visirova kishte lindur nga njė baba polak e nėnė rumune. Ajo erdhi nė Shqipėri me kėrkesėn e Zogut, mbreti i shqiptarėve e donte afėr vetes, megjithėse e dashura e Zogut nuk pėlqehej shumė nga familja e tij. Tanja ishte shumė ekstravagante pėr t'i pėlqyer njė familjeje me tradita. Ajo qėndroi si e dashura e Zogut deri sa ky e kuptoi se nuk kishin tė ardhme. Pas largimit nga Shqipėria, Tanja u tėrhoq edhe nga jeta e zhurmshme e Parisit dhe shkoi tė jetojė nė njė fermė bashkė me tė ėmėn. Gjithsesi Visirova u takua edhe njė herė tė vetme me Mbretin e saj, ku u pėrshėndetėn si dy miq tė vjetėr, kur ky kishte lėnė vendin e tij.


Nė 7 prill 1939, a tradhtoi shqiptarėt mbreti apo ishte njė largim i detyruar? Pse komunistėt kėtė abdikim nga froni ia morėn si pikėn mė tė dobėt?

Sapo nga deti zbarkuan forcat italiane, me tė njėjtėn shpejtėsi nga Shqipėria largohet Ahmet Zogu. Ai padyshim iku sepse nuk mund tė pajtohej me njė pushtim tė Shqipėrisė. Pas disa tentativave qė bėnė italianėt qė ky tė lejonte vendin nė duart e tyre, nė kėmbim tė ofiqeve dhe pazareve tė paskrupullta, kjo gjė nuk u pranua nga Mbreti, i cili sė bashku me familjen e tij abdikoi nga froni dhe u nis nė mėrgim. Momenti qė atij i ėshtė kritikuar mė tepėr ėshtė pikėrisht lėnia e bashkėqytetarėve tė tij nė mėshirė tė fatit. Jo rrallėherė nė praktikėn e historisė botėrore, mbretėrit pasi kanė parė situatėn e vėshtirė, janė larguar tė shpėtojnė kokėn e tyre. Kėtė rrugė zgjodhi dhe Ahmet Zogu, i cili nė moralin e njė prijėsi tė denjė do t'i duhej tė luftonte me gjithė shqiptarėt kundėr okupatorėve fashistė. Gjatė periudhės 1945-1990, kjo jo vetėm qė u pėrdor nga komunistėt, por u deklamua me tė madhe si njė tradhti e lartė kombėtare.


Cila ishte jeta nė mėrgim e Ahmet Zogut pas pushtimit tė Shqipėrisė nga Italia dhe a mendoi ndonjėherė tė rrėzonte Enver Hoxhėn?

Me largimin nga Shqipėria pas pushtimit tė kėsaj tė fundit nga Italia fashiste, Ahmet Zogu shkon nė Francė, duke e cilėsuar rikthimin e mbretėrisė sė tij si njė mision tė pamundur e megjithėse kishte bėrė dhe pėrpjekje pėr tė ardhur. E vetmja gjė qė i kishte mbetur mbretit dhe shpurės sė tij, ishin pasaportat diplomatike qė u jepnin mundėsi tė lėviznin lirisht nėpėr Evropė. Zogu nė vitin 1944 bėri pėrpjekjen e fundit pėr tė ardhur nė Shqipėri. Nė atė kohė ishin fuqizuar tepėr komunistėt, tė cilėt kishin luftuar si pėr ēlirimin e vendit edhe pėr marrjen e pushtetit. Kėshtu kjo tentativė i rezultoi e pasuksesshme, pasi jo vetėm qė nuk mund ta merrte mė pushtetin nga duart e komunistėve, por as nuk do tė kishte mė mundėsi as tė kthehej nė vendin qė e qeverisi plot 14 vjet, tre vjet si president dhe 11 vjet si mbret. Ai jetoi nė Francė duke lėvizur nga njė qytet nė tjetrin, ashtu si njė numėr i madh mbretėrish tė asaj periudhe, qė ishin rrėzuar nga froni mbretėror. Jeta e atij qė e quajti veten mbret i shqiptarėve nuk do tė ishte njė jetė e lumtur. Pėrveē vėshtirėsive qė tė jep jeta nė mėrgim, madje i detyruar, atė e zuri dhe njė maraz trishtimi pėr shumė arsye.


A ka gisht Ahmet Zogu nė shumė vrasje qė ndodhėn gjatė qeverisjes sė tij, si u hakmor pėr vrasjen e Esat Pashė Toptanit, qė njėkohėsisht ishte daja i tij?

Gjatė kohės qė ka qenė nė krye tė vendit, Ahmet Zogu ėshtė akuzuar edhe si njė njeri qė ka ekzekutuar kundėrshtarėt e tij politikė. Nuk janė tė pakta rastet ku shumė figura historike janė eliminuar nė rrethana misterioze. Mjafton tė pėrmendėsh Bajram Currin, Hasan Prishtinėn, Luigj Gurakuqin, Riza Cerovėn apo dhe Avni Rustemin, pėr tė cilėt mendohet se ka qenė vetė porosia e Zogut qė tė eliminoheshin fizikisht. "Po tė ndodheshe nė opozitė me Ahmet Zogun, ose duhej tė mėrgoje, ose do tė ishe i ekzekutuar". Kjo ka qenė e shkruar nė historinė e Shqipėrisė gjatė periudhės sė diktaturės.

Ėshtė vėshtirė tė pėrcaktosh me saktėsi nėse ka njė urdhėr nga Ahmet Zogu apo jo. Vrasja e gjithė kėtyre personaliteteve tė shquar tė periudhės sė Pavarėsisė, por dhe pas saj, duhet tė ketė njė shpjegim. Nė zbulimet e fundit tė historisė, rezulton se Zogu mund tė ketė urdhėruar vrasjen Avni Rustemit, pasi ky i fundit kishte vrarė nė njė atentat nė Paris Esat Pashė Toptanin, qė ishte daja i Ahmet Zogut. Ėshtė fakt i njohur botėrisht, qė e ėma e Zogut, Sadije, ishte nga familja Toptanaj e Tiranės. Prandaj, kjo ėshtė aluduar si njė hakmarrje e Zogut. E ndėrsa tė gjitha kėto ngelen mistere nė jetėn e njė personaliteti siē ishte Ahmet Zogu, pasi do tė duhet njė kohė e gjatė qė tė hidhet dritė me fakte dhe argumente bindėse pėr tė gjitha.


Cili ishte amaneti Ahmet Zogut pėr varrin e tij, pse nuk u realizua kjo dėshirė e njeriut mė tė fuqishėm tė Shqipėrisė nė vitet '20-'30?

Nė vetminė mė tė madhe tė jetės sė tij, atėherė kur tė gjitha pėrpjekjet pėr tė pėrmbysur regjimin komunist dhe pėr t'u kthyer nė Shqipėri kishin perėnduar, gjendja shėndetėsore e Mbretit pėrditė e mė shumė keqėsohej, kėshtu edhe sėmundja e tij po i pėrshpejtonte vdekjen. Mė 3 janar 1961, familja mbretėrore lė Cannes dhe vendoset nė Ablon, nė Val de Marne, jo larg Parisit. Mė 5 prill, pikėrisht ditėn e lindjes sė Leka Zogut, atėherė kur Ahmet Zogu sapo kishte mbushur 65 vjeē, ai jep shpirt nė njė nga krevatet e spitalit "Foch", i mposhtur nga kanceri. Jeta e Ahmet Zogut mbyllet pas njė sėmundjeje tė pashėrueshme, shumė larg vendit tė tij ku mbretėroi pėr vite tė tėra.

Para se ta mbulonin, Geraldina i hedh njė grusht dheu tė Shqipėrisė tė ruajtur gjatė gjithė atyre viteve mėrgim, pėr njė ditė tė tillė. Pllaka qė u vendos nė varrin e tij shkruante "Atdheu mbi tė gjitha", ndėrsa pak pėrpara se tė jepte shpirt, Zogu kishte kėrkuar qė tė varrosej nė Shqipėri me ēdo kusht. Pas vdekjes sė tij, familja do tė fillonte tė mėrgonte pa fund, deri sa pėr disa kohė u stabilizua nė Afrikėn e Jugut. Historia mbretėrore u mbyll pėrfundimisht brenda kufijve tė Francės, duke lėnė pas atė varr tė vetmuar, ku ēdo vit, nė ēdo ditėlindje tė mbretit, mblidheshin gjithnjė e mė pak njerėz… Shumė vite do tė kalonin gjersa bashkė me Murin e Berlinit, do tė binte dhe totalitarizmi shqiptar. Leka Zogu do tė vinte nė Shqipėri bashkė me familjen e tij. Mjerisht, kohė mė pas, mbretėresha fisnike, Gerladinė, do tė vdiste dhe do tė varrosej nė tokėn shqiptare, me dėshirėn qė shpejt dhe njeriu i saj mė i dashur, vdekur mbi 40 vjet mė parė, njeriu qė e kishte ndjekur pas nėpėr udhėt e botės, nė ditė zhgėnjimi e shprese, tė mund tė vinte nė krah tė saj. Ėndrra e Ahmet Zogut edhe sot vazhdon tė mbetet e tillė, pasi eshtrat e tij ndodhen pikėrisht nė Francė.
avatar
Zattoo

696


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi