Humori i Mjeshtrave ZEN

Posto temė tė re   Pėrgjigju temės

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Humori i Mjeshtrave ZEN

Mesazh  Kybalioni prej 24.05.14 2:47

Zen i ka qėndruar besnik nė ēdo kohė qėllimit tė ekzistencės, duke mos u dhėnė asnjėherė rėndėsinė kryesore mėnyrave, rrugėve e shtigjeve nga njeriu mund tė shkojė nė kėrkim tė vetes. Madje kanė arritur deri atje sa tė vėnė nė lojė gjithēka, edhe veten, pėr tė ruajtur lirinė e fundme. Nė mėnyrė kaq gjeniale janė tė pavarur mjeshtrat Zen nga elementėt e traditės sė tyre, sa piktori Zen Sengaku (1750-1837) vizatoi njė imazh – pothuajse tė pabesueshėm nė kontekstin e besimeve tė tjera nė botė – njė murg qė ēlirohet duke pjerdhur, me diēiturėn: “Njėqind Ditė Mėsimesh Shpirtėrore Budiste.”




Mjeshtri Zen japonez Oda Sesso (1901-66), kryemurg i manastirit Daitokuji, njoftoi paraprakisht: “Ka shumė pak ndryshim mes dikujt shtrirė nė kanal i bėrė hekur me raki orizi dhe njeriut tė xurxull me ndriēimin e vet!”

Shenjtori japonez, vetmitari Zen, poet, bukurshkrues, miku i fėmijėve e mirėbėrėsi i zhelanėve, Roykan (1758-1831), jetoi me thjeshtėsi nė njė kasolle tė vogėl rrėzė malit. Njė natė, hajduti hyri fshehurazi, por mjeshtri e pikasi dhe nuk e la tė ikte duarbosh: “Erdhe kaq larg, nuk duhet tė kthehesh pa gjė. Tė lutem, merr rrobat e mia!” Hajduti rrėmbeu leckat dhe ia mbathi. Roykan qėndroi lakuriq me sytė nga hėna: “I gjori, murmuriti, sa do doja t’i falja kėtė hėnė tė bukur!”

Bodhidharma mbahej nga tradita e vonė Chan si patriarku i parė i kėsaj shkolle “meditimi” budiste. Thuhet se ai erdhi nga India jugore nė Kinėn jugore rreth viti 527 dhe vizitoi perandorin Wu-di, themelues i dinastisė Liang nė Nanjing, njė nga pėrkrahėsit mė tė mėdhenj tė Budizmit nė Kinė. Thuhet se perandori Wu pyeti Bodhidharmėn pėr kuptimin e fundmė tė sė Vėrtetės fisnike, e Bodhidharma i’u pėrgjigj “Boshllėk pa fillim e fund, nuk ka tė Vėrtetė fisnike!” Pastaj perandori pyeti urtakun enigmatik se sa meritė karmike kishte mbledhur vetė duke ndėrtuar manastire, mbajtur murgj, nxitur pėrkthime, kopjime tė shkrimeve e imazhe artistike budiste. Bodhidharma ia ktheu shkurt “Asnjė meritė!” dhe u largua.

Njė mjeshtėr i vjetėr Zen, pranė vdekjes, mblodhi rreth vetes gjithė dishepujt. Pranė i qėndronte mė i pari prej tyre, i cli do tė merrte drejtimin e manastirit. Njė ēast, mjeshtri hapi sytė dhe vėshtroi me dashuri tė gjithė njė e nga njė. Mė nė fund nguli sytė te pasardhėsi dhe i tha fjalėt e fundit: “Ah, bir, ke njė dije tė madhe pėr mėsimet e shkrimet e shenjta, ke treguar disiplinė tė paparė, edhe sjellja jote ka qenė e pėrsosur. E, prapėseprapė, njė gjė duhet thėnė: qelbesh era Zen!”

I famshmi Ma-tsu (709-88), nė tė ri tė vet, pyeti mjeshtrin Nanyue (677-744): “Ēfarė tė vėrtete tė madhe shpirtėrore mėson ti?” Nanyue ngriti freskoren. Ma-tsu vazhdoi: “Vetėm kaq? Agjė tjetėr? Mjeshtri Nanyue uli pėrsėri poshtė freskoren.

Nė njė poezi dyvargėshe, Honshin No Uta, Bankei thotė: “Mė vjen keq pėr budat: me gjithė ato stoli qė mbajnė / duhet tė jenė verbuar nga llamburitja!”

Dishepulli i ndriēuar i Mazu, Yen-kuan Ch’i-an (750-842) dėgjoi pėr njė histori, sesi njė murg pyeti mėsuesin Damei “Ē’ėshtė kuptimi thelbėsor i Budizmit?” Damei iu pėrgjigj “Nuk ka kuptim thelbėsor.” Kur dėgjoi kėtė, Yen-kuan tha “Qenka njė qivur me dy trupa brenda.”

Ndjekėsi kryesor i Mazu, Hsi-t’ang Chih-tsang (738-817) nė Hongzhou, u pyet nga njė laik “A ka parasjė dhe ferr? Xitang ia ktheu “Po, ka.” Laiku: “Ka Buda, Dharma e Sangha Xitang: “Po, ka.” Laiku bėri ca pyetje tė tjera tė ngjashme pėr tė cilat mori tė njėjtėn pėrgjigje dhe pastaj pyeti: “A je i sigurt? Njėherė pyeta mjeshtrin Jinshang, i cili mė tha se nuk ka asgjė tė vetme, tė veēuar!” Xitang e pyeti “A ke grua e fėmijė? “Po!” iu pėrgjigh laiku. “Po mjeshtri Jinshang ka grua e fėmijė?” vazhdoi Xitang. “Jo!” laiku. Xitangu e mbylli “Epo, qenka nė rregull Jingshan qė thotė se nuk gjėra tė vetmuara!”

Kur mjeshtri Te-shan (782-865) mbėrriti nė manastirin e Guishan, tėrhoqi zvarrė gjithė dengun e vet nė sallėn e mėsimit, tė cilėn e pėrshkoi nga lindja nė perėndim dhe nga pėrndimi nė lindje. Hodhi vėshtrimin rretherrotull nėpėr gjithė murgjit atje dhe tha “Nuk paska gjė kėtu, asnjė fare!” e ia mbathi.

Mjeshtrat Zen flasin shpesh pėr ndriēimin si hėna qė ndriēon nė qiellin e natės, ndėrsa mėsimet Zenbudiste janė si gishti drejtuar hėnės lart. Shumė njerėz, sidoqoftė, nė vend qė t’i ngulin sytė hėnės, parapėlqejnė absolutisht tė thithin gishtin!

Njė thėnie vjetėr Zen: “Nė punė feje, shumica e njerėzve parapėlqejnė tė pėrtypin menunė nė vend qė tė hanė ushqimin!”

Njė murg pyeti mjeshtrin Hsueh-Feng (822-908) se cilat ishin mėsimet thelbėsore tė Budės dhe Patriarkėve tė shenjtė. Fengu plak ia ktheu “Buda ėshtė njė gardian burgu kokėbuall dhe patriarkėt plaka tė virgjėra surratmushka!”

Mjeshtri Fa-yen (885-958) ndėrpreu njė debat mes disa murgjve pėr lidhjen e mendjes me realitetin duke i pyetur: “Atje tej ėshtė njė popėl e madhe. Si thoni, ėshtė brenda a jashtė mendjes suaj?” Njė prej tyre i u pėrgjigj” Nga kėndvėshtrimi budist ēdo gjė ėshtė objektivizim i mendjes, pra mund tė them se guri ėshtė nė mendjen time.” Fa-yen thumboi: “Plumb tė rėndė e paske kokėn!”

Thuhet se Huangbo ishte i gjatė. Mjeshtri Nanchu’an nuk e mbante dot dhe i tha “Trupi yt ėshtė kaq madh – a nuk ėshtė shumė e vogėl kashtorja jote?” Hunagbo ia ktheu “Mbase…por gjithė universi gjendet brenda.”

Duke pėrsiatur mbi shprehjet pėr ndriēimin e ēlirimin si “Bodhi, Nirvana, etj.”, mjeshtri kinez Lin-chi I-hsuan (867) vėrtetohet se dikur tha: “Kėto fjalė janė vetėm hunj ku lidhen gomerėt!”

Kur u pyet pėr “ndriēimin”, peshkopi i zgjuar Nippo Syaku (1910-91), kreu i tempujve budistė Ekayana nė Kaliforni, u pėrgjigj me anglishten e tij tė ēalė e tė theksuar: “Ah, ndriēimi…nuk bie dot as brenda, as jashtė tij!”

Zenkei Shibayama (1894-1974), kujdestari i tempujve Rinzai Zen Nanzen, njėherė tha: “Ka njė thėnie tė njohur nė Zenin japonez: “Miso (brumė bathėsh) me erėn e miso nuk ėshtė miso i mirė. Ndriēimi me erėn e ndriēimit nuk ėshtė ndriēim i vėrtetė!”

Kryemurgesha e famshme Zen nė shekullin 20, Shundo Aoyama, tregon nė librin e saj Farat Zen: “Fjala kanshiketsu do tė thotė, fjalpėrfjalė, shkop .... Nė Kinė, kur njė murg pyeti mjeshtrin Zen Yun-men se “Ē’ėshtė njė buda?” ai iu pėrgjigj “Njė shkop ... i tharė.” Kur kryemuegu ose mėsuesi largohet pėr njė javė ose mė shumė nga tempulli, rishtarėve nuk u shkon mendja fare pėr tė. Por, nėse do tė mungonte letėr tualeti, menjėherė do tu mungonte diēka. Shkopinjtė e mutit, tė cilėt pėrdoreshin nė fillim pėr tė njėjtėn qėllim, mund tė laheshin e ripėrdoreshin shumė herė. Shkopinjtė e mutit ndoten qė tė na pastrojnė ne. Nėse kėta nuk janė buda, atėherė ēfarė janė? Kėshtu qė, pa ndonjė respekt pėr ta, mua mė duken si buda.”

Mjeshtri japonez Zen Harada Sogaku (1870-1961), shkroi njėherė nė vargje: “Pėr 40 vjet kam shitur ujė nė breg tė lumit. Ha! Ha! Punėt e mia paskan qenė krejt pa meritė.”

Harada-roshi porosiste: “Kėshilla ime ėshtė kjo: Ji budalla i Madh! NJė budalla i vockėl ėshtė veē materialist. Por njė Budalla i Madh ėshtė njė Budė!”

Mjeshtri i famshėm Zen pėr Rinzai Zen Master Ikkyu (1481), i njohur pėr “batakēi”, mė vonė kryemurg i manastirit Daitokuji nė Japoni, i tha njė vizitori: “Mė pėlqen tė tė ofroj diēka pėr tė tė ndihmuar. Por nė Shkollėn Zen nuk kemi njė diēka.”

Mjeshtri Hsüan-sha, shekulli 9, u pyet nga njė murg se ēfarė ishte Vetja. Hsüan-sha iu kundėrpėrgjigj: “Ēfarė do tė doje tė bėje me njė vete?”. I njėjti mjeshtėr pėrshkroi kėshtu situatėn ekzistenciale: “Nė jemi kėtu, zhytur kokė e kėmbė nė oqean, e prapėseprapė, zgjatim duart mjerisht pėr ujė!”

Njė traditė e vjetėr budiste indiano-kineze shpall se nėse dikush formulon gėnjeshtra pėrsa i pėrket Dharmės (Fatit), Rrugės shpirtėrore ose tė Vėrtetės, humb gjithė qimet e fytyrės. Prandaj, mjeshtri Ts’ui-yen (shekulli 9 ose 10), nė njė festival fundvere u tha gjithė tė pranishmėve: “Qė prej fillimit tė kėtij sesioni veror, unė kam folur kaq shumė. Ju lutem, shikoni, a mė kanė rėnė vetullat?”

Kur mjeshtri Chan Yün-men (864-949) u pyet nga njė murg pėr hollėsi tė jetės e mėsimeve tė shenjtit antik Nagarjuna, mjeshtrit indian tė shekullit 2, i cili mbahet si patriarku i parė i shkollės Chan/Zen e atyre tė tjerave budiste, Yün-men u pėrgjigj buzagaz: “Nė Indi ka 96 klasa heretikėsh, dhe ti i pėrket asaj mė tė ultės.”

Kur Huineng (638-713), i njohur si patriarku i 6 i Chanbudizmit, u pyet se mbi ē’baza ia doli mbanė tė trashėgonte nga Patriarku i 5 linjėn e Budizmit, u pėrgjigj pa u menduar fare: “Sepse nuk ia kam idenė pėr Budizmin.”

Njė murg pyeti mjeshtrin e famshėm Chan Chao-chou (778-897) se ēfarė ėshtė Buda, ai iu pėrgjigj: “Ai tipi nė korridor.” Murg i tha se ai nė korridor ishte vetėm njė imazh, njė statujė e thjeshtė prej balte dhe mjeshtri menjėherė ra dakord: “Po, e vėrtetė.” “Pra, kėmbėnguli murgu, ē’ėshtė Buda?” Chao-chou ia ktheu: “Ai nė korridor.”

Njė ditė vere, plaku i nderuar Chao-chou sfidoi me njė garė tė vogėl Zen dishepullin e vet Wenyuan: Cili prej tyre do tė identifikonte veten me gjėnė mė tė ulėt nė shkallėn e vlerave njerėzore. Chao-chou filloi: “Unė jam njė bajgė gomari.” Wenyuan: “Unė jam njė krimb nė bajgė.” Chao-chou, i paaftė pėr tė menduar mė tej, e pyeti: “Ē’po bėn atje?” Wenyuan: “Po shtyj pushimet verore!” dhe Chao-chou pranoi humbjen.

Njė murg pyeti Chao-chou se ē’ėshtė ajo gjė qė ėshtė shpirtėrore dhe ky ia ktheu “Njė pellg shure nė tokėn e Pastėr (tė Amitabha Buddha). Murgu e sfidoi: “Ma trego pra!” Mjeshtri: “Mos mė tundo tani!”

Njė zyrtar pyeti Chao-chou: “Do tė shkojė mjeshtri nė ferr apo jo?”, duke iu referuar veprimtarisė sė Bodhisattva Kshitigarbha/Dizang pėr tė ēliruar qenie prej gjendjesh skėterrore. Chao-chou i tha: “Kam hyrė nė ferr prej shumė kohėn sunė!” “E pse hyn nė ferr? vazhdoi zyrtari. “Po nuk shkova unė nė ferr, kush do tė tė mėsojė ty?”

Chao-chou pyeti njė murg: “Sa sutra lexon nė ditė?” “Mbase 7 a 8, ndonjėherė 10. Po ti mjeshtėr, sa lexon nė ditė?” vazhdoi murgu. Chao-chou: “Nė njė ditė lexoj vetėm njė fjalė!”

Chao-chou hyri nė korridorin e Dharma dhe iu drejtua murgjve, duke thėnė: “Kur njė njeri i vėrtetė flet herezi, gjithė herezitė bėhen tė vėrteta. Kur njė heretik thotė njė tė vėrtetė, gjithė tė vėrtetat bėhen herezi.”

Njė ditė Chao-chou po pastronte me fshesė dhe njė murg e pyeti: “Njė mjeshtėr vlen mė shumė. Pse po merresh me pastrime e punė tė ulėta?” Chao-chou: “Se hyn pluhur nga jashtė.” Murgu: “Ky ėshtė tempull i pastėr, nuk po shoh pluhur kėtu, ku ėshtė?” Chao-chou: “Eh, ja ku paska ca pluhur tjetėr.”

Njė murg pyeti Ta-sui Fa-chen (878-963) se cila ishte shenja e njė njeriu vėrtet tė madh. Ta-sui ia ktheu: “Nuk ka pankartė mbi stomak.”

Ta-sui Fa-chen pyeti njė murg qė po nisej se ku po shkonte. Murgu: “Po shkoj tė jetoj vetėm nė Malin e Perėndimit. Ta-sui Fa-chen: “Nėse tė thėrras nga maja e Malit tė Lindjes, a do tė vije?” “Sigurisht qė jo!” iu pėrgjigj murgu. Ta-sui Fa-chen: “Epo, ende nuk ia ke dalė tė “jetuarit vetėm”.

Njėherė, kur shumė njerėz u mblodhėn pėr tė dėgjuar Ta-sui Fa-chen, ai shtrembėroi buzėt nė pozitė dhimbjeje dhe tha: “Ka njeri tė mė shėrojė gojėn mua?” murgj e doktorė u mblodhėn pėr tė ofruar ilaēe e kura, por Ta-sui Fa-chen i ktheu mbrapsht. Shtatė ditė mė vonė i futi njė dackė vetes nė fytyrė dhe drejtoi gojėn, pastaj deklaroi: “Kėto dy buzė janė pėrplasur me njėra-tjetrėn gjithė kėto vite – e, gjertani, askush nuk i kuroi dot!” Brofi mė kėmbė e vdiq.

Dikush pyeti mjeshtrin Soto Zen Shunryu Suzuki (1904-71): “Ēfarė mendon pėr gjithė ne nxėnėsit e ēmendur Zen?” Ai u tha: “Them se jeni tė gjithė thellėsisht tė ndriēuar…derikur hapni gojėn tė flisni.”

Kur misionari katolik St. Francis Xavier vizitoi Japoninė, u prit mirėsjellshėm mė 1549 nga mjeshtri jashtėzakonisht miqėsor Ninshitsu i manastirit Fukusho-ji Soto Zen, pranė Kagoshima. Duke shėtitur nė tempull, Xavier pa murgjit qė menditonin nė pamje madhėshtore dhe pyeti se ēfarė po bėnin. Mjeshtri Ninshitsu ia ktheu me tė qeshur: “Ca po llogaritin dhuratat e muajit tė kaluar, tė tjerė po vrasin mendjen pėr rroba mė tė mira e ca tė tjerė po mendojnė pėr pushime e qejfe. Shkurt, askush nuk po bėn gjėra tė rėndėsishme kėtu.”

Na ishte njė vajzė e bukur japoneze, prindėrit e sė cilėn kishin njė dyqan pranė mjeshtrit Hakuin, rreth 30 vjeē nė atė kohė. Njė ditė, prindėrit morėn vesh se vajzėn e kishin shtatzėnė dhe detyruan tė nxehur tė tregonte tė dashurin. Pas shumė pėrpjekjesh ajo u tha se e kishte me mjeshtrin Hakuin. Tė tėrbuar, prindėrit shkuan te mjeshtri dhe ai u tha vetėm: “Kėshtu qenka?” Pak pasi lindi fėmija iu soll nė derė dhe mjshtri humbi gjithė famėn e vet, gjė qė nuk e shqetėsoi aspak, por iu fut punės tė kujdesej pėr fėmijėn. Njė vit mė vonė, vajza nuk duroi dhe u tha prindėrve tė vėrtetėn – qė e kishte fėmijėn me njė djalosh peshkatar. Nxitimthi, prindėrit shkuan te mjeshtri me shfajėsime e ndjesė, duke i kėrkuar tu kthente fėmijėn prindėrve tė vėrtetė. Hakuin u pėrgjigj duke u zgjatur i gėzuar fėmijėn: “Kėshtu qenka?”

Mjeshtri Mi-an tha: “Arsyeja qė kjo rrugė (Chan/Zen) nuk po lulėzon prej vitesh nuk ėshtė tjetėr veēse fakti se, ata, qė sillen si mėsues tė tė tjerėve, nuk i kanė sytė e trutė nė rregull. Nuk kanė idenė mė tė vogėl tė vetes, por mbajnė nė zemėr famėn, pasurinė, fitimet e humbjet. Kanė kaq frikė se tė tjerėt do tė thonė qė nuk kanė gjė pėr tė treguar, sa mėsojnė pėrmendėsh histori librash tė vjetėr, duke i fermentuar nė rrashtat e tyre, qė tė mos harrojnė gjė kur vjen dikush t’i pyesė. Janė si dh.. b...ėmute: sapo u ngre bishtin mbushin vendin me kakėrdhi.”

Njė murg pyeti mjeshtrin Zhu’an Shigui (1083-1146), “Ēfarė shtė parimi i parė?” Zhu’an Shigui i tha: “Ajo qė mė pyete ėshtė parimi i dytė.”

Murgesha Mujaku, para se tė merrte bekimin, vizitonte ndonjėherė mjeshtrin e madh Dahui (1089-1163) pėr udhėzime nė shtėpinė e tij. Ai kishte shtatė dishepuj femra, por Mujaku ishte shumė bukuroshe. Kryemurgu Manan, i shqetėsuar pėr namin e mjeshtrit tė vet, kundėrshtoi vizitat dhe, Daiye, i tha Manan tė shkonte tė intervistonte Mujakun. Ranė dakord dhe manna shkoi nė shtėpinė e Mujaku. Ajo e priti te dera dhe i tha: “Do tė mė bėsh nintervistė spirituale apo tokėsore?” “Spirituale.” Iu pėrgjigj Manan. Muajku shkoi nė dhomėn e saj dhe pas pak i bėri zė tė hynte. Ai hyri dhe gjeti Mujakun shtrirė lakuriq nė krevat. Ai i drejtoi gishtin atje poshtė dhe e pyeti: “Ēfarė ka atje?” Ajo iu pėrgjigj: “Gjithė Budat e tri botėve dhe gjithė patriarkėt e priftėrinjtė e mėdhenj kudo – tė gjithė kanė dalė prej kėtu!” Manan i tha: “A do tė mė lėsh tė hyj apo jo?” Mujaku ia ktheu: “Njė gomar mudn tė hyjė, por jo njė kalė.” I trullosur, Manan ngeli atje, ndėrsa Mujaku vazhdoi: “Intervista me kryemurgun mbaroi.” U rrotullua e u ndal pėrmbys. Manan iku i skuqur. Daiye i tha Manan kohė mė vonė: “Vajza ishte mendjehollė, apo jo? I bėri ballė edhe kryemurgut Manan!”

Nė fund tė njė meditimi tė thellė njėjavor, mjeshtri madh Chan Xuanhua (1918-1995) pėrfundoi: “Tani mbaruam. Ngrihuni tė gjithė t’i falemi Budės tri herė pėr ta falėnderuar: sepse, edhe pse nuk patėm ndonjė ndriēim kushediseēfarė, patėm njė tė vogėl. Dhe, nėse nuk patėm ndonjė ndriēim tė vogėl, tė paktėn nuk u sėmurėm. Epo, edhe po u sėmurėm, nuk vdiqėm tė paktėn! Kėshtu qė, le t’i falemi!”
avatar
Kybalioni

Gjithēka ka nje fillim dhe nje fund.Ne mes ndodhet arsyeja e se teres.
Pluhuri i harreses duhet te shkundet dhe jeta e re te filloje aty ku e kemi lene.

28


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


Posto temė tė re   Pėrgjigju temės
 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi