E vėrteta politike e shqiptarėve tė Maqedonisė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

E vėrteta politike e shqiptarėve tė Maqedonisė

Mesazh  Odin prej 23.05.14 0:15

Zona e Rrezikut Shumė tė Lartė pėr shqiptarėt e Maqedonisė, nė Shkup dhe rrethinat e tij, si dhe oferta politike shqiptare pėr zgjidhje

Nėse vėrtetuan ndonjė gjė trazirat e fundit nė Maqedoni, ku njė krim krejt ordiner i kryer nga njė i ri shqiptar, ndaj njė tė riu sllavo-maqedon, shkaktoi njė guerrilje tė vėrtetė urbane antishqiptare, si kundėrpėrgjigje nga rinia sllavo-maqedone e kryeqytetit, kjo ėshtė se ky vend ėshtė federalizuar psikologjikisht si tė thuash, nė mėnyrė tė pakthyeshme, nga pikėpamja e psikologjisė sė urrejtjes, mbi bazėn e ndarjes etnike.

Asnjė vrasje e kryer nga njė sllavo-maqedon ndaj njė sllavo-maqedoni, madje edhe e disafishtė, nuk ka nxitur njė reagim “qytetar” as tė pėrafėrt, jo mė tė ngjashėm. Trazirat e fundit nė Maqedoni janė njė simptomė e mendėsisė dominuese te sllavo-maqedonėt. Kjo ėshtė mendėsia se sllavo-maqedonėt mund tė vrasin shqiptarė, por shqiptarėt assesi nuk kanė tė drejtė qė ta bėjnė kėtė gjė, ndaj tyre.

Kjo mendėsi ėshtė krijuar nga dy partitė e mėdha sllavo-maqedone, liderėt e tė cilave gjatė kėtyre 24 viteve qėkurse nė Maqedoni mbahen zgjedhje shumėpartiake, kanė qenė nė garė mes tyre se cili tregon mė tepėr forcė ndaj shqiptarėve, ashtu qė tė rrisė profilin si lider i fortė.

Dhe secili nga ata tė rinjtė maqedonė tė cilėt morėn pjesė nė guerriljen urbane tė ditėve tė fundit nė Shkup ėshtė formėsuar sipas imazhit tė njėrit prej liderve politikė maqedonė, njė pjesė tė Gruevskit, dhe pjesa tjetėr tė rivalėve tė tij socialdemokratė (ata janė ndėrruar pak si shpesh vitet e fundit), tė cilėt ndėr tė tjera e kanė akuzuar kėtė se ėshtė treguar i butė ndaj shqiptarėve. Ironia ėshtė se nė ndėrkohėn mes zgjedhjeve tė fundit parlamentare dhe presidenciale nė Maqedoni, tė mbajtura nė fund tė prillit dhe nisjes sė trazirave, edhe analistė medialė sllavo-maqedonė tė cilėt njihen si antigruevskianė tė pėrbetuar, me rastin e mėnyrės se si Gruevski i zhvilloi negociatat me dy partitė e mėdha shqiptare pėr krijimin e qeverisė, pohuan se e pranojnė qė Gruevski ia shkuli kthetrat shqiponjės. Kjo ėshtė njė e folme e koduar pėr tė thėnė se ai i trajtoi shqiptarėt ashtu si ua do zemra sllavo-maqedonėve.

Pėr tė fshehur federalizimin psikologjik evident shpejtuan tė veprojnė organizatat e “shoqėrisė civile”, siē ndodhi nė Resnjė, ku njė organizatė e “shoqėrisė civile” e mbipaguar nga ndėrkombėtarėt, organizoi njė grup tė pėrzier etnik gjimnazishtėsh tė cilėt manifestuan nė rrugėt e qytetit duke mbajtur flamuj tė tre komuniteteve etnike tė zonės, maqedonė, shqiptarė dhe turq. Le tė kishin marrė edhe njė flamur rom me rrotė sa pėr tė thyer monotoninė!

Ky supozohet tė jetė “realiteti” ndryshe i marrėdhėnieve ndėretnike nė Maqedoni. Ironia ėshtė se kėtė manifestim e bėnė njė grup tė rinjsh tė gjimnazit “Car Samoil”, pra tė njė shkolle me njė emėr qė pėrgėnjeshtron vetė idenė qė supozohej tė promovonin kėta tė rinj. Se Cari Samoil (Samuel) ishte njė mbret bullgar i shekujve X-XI, i cili pushtoi pjesėn mė tė madhe tė Ballkanit, duke pėrfshirė edhe Shqipėrinė e sotme, pjesėm mė tė madhe tė Greqisė sė sotme, pėrveē Bullgarisė dhe Maqedonisė sė sotme. Emrat e shkollave supozohet tė kenė njė simbolikė, ēka supozohet tė simbolizojė emri i kėtij mbreti pushtues bullgar tė Mesjetės sė hershme si emėr i njė shkolle me pėrbėrje shumėetnike? Emri i shkollės e bėn krejt manifestimin tė ngjajė si njė shfaqje e rrejshme.

Federalizimi psikologjik, nga pikėpamja e psikologjisė sė urrejtjes, herėt a vonė do tė ēojė kah lufta etnike e pėrgjakshme, me synim tė spastrimit etnik tė shqiptarėve nga ana e maqedonėve, kjo ėshtė e pashmangshme. Prandaj shqiptarėt e Maqedonisė, gjenden nė njė situatė rreziku ekzistencial.

Meqėnėse interesi parėsor i SHBA dhe i Bashkimit Europian ėshtė ruajtja e stabilitetit tė Shqipėrisė, e gjithė media e sponsorizuar nė njė mėnyrė ose nė njė tjetėr nga ndėrkombėtarėt e shqiptarėve tė Maqedonisė, gazetat, televizionet, portalet elektronike, kolumnistėt dhe analistėt, janė tė angazhuar qė ta bindin publikun shqiptar nė Maqedoni se pėr problemet qė ai ka pėrgjegjės janė politikanėt shqiptarė nė Maqedoni, tė cilėve ai duhet t’ ju kėrkojė llogari pėr to.

Nė tė vėrtetė kjo ėshtė vetėm njė mėnyrė pėr t’ i kyēur shqiptarėt e Maqedonisė nė njė rreth vicioz-kurth. Se liderėt politikė shqiptarė nė Maqedoni, tė cilėt gjenden nė krye tė partive shqiptare, nga ana e tyre janė nėn presionin e madh tė ndėrkombėtarėve, ashtu qė tė vetėpėrmbahen dhe tė mos bėjnė asgjė qė do tė cėnonte stabilitetin e Maqedonisė.

Dhe kėshtu funksionin kjo formulė djallėzore e kontrollit tė shqiptarėve tė Maqedonisė. Nga njėra anė, kanalizohet pakėnaqėsia dhe zemėrimi i shqiptarėve te liderėt e tyre politikė shqiptarė, nė anėn tjetėr kėta mbahen nėn kontroll me anė tė presionin ndėrkombėtar. Prej kėtej, “kryeluftėtari” Ali Ahmeti shndėrrohet nė version karikaturial tė Nevzat Halilit, Abdurrahman Halitit, Arbėn Xhaferrit, Menduh Thaēit, tė cilėve dikur ua ka zėnė pėr tė madhe sjelljen si ajo e veta sot me liderėt politikė maqedonė.

Shqiptarėt e Maqedonisė duhet tė dalin nga kjo situatė-kurth, pavarėsisht liderėve politikė, ose mė saktė nė fushatėn qė do tė kryejnė pėr tė dalė nga kjo situatė-kurth, do tė gjejnė liderėt e rinj, tė sprovuar dhe tė vėrtetė. Lėvizja duhet tė nisė nga ajo pjesė e shqiptarėve tė Maqedonisė, tė cilėt janė mė sė shumti tė rrezikuar dhe kėta janė ata shqiptarė qė banojnė nė regjionin e Shkupit, nė qytet dhe nė rrethinat e gjėra tė tij, nė komuna tė cilat janė tė shkėputura nga trungu shqiptar i Pollogut dhe Kėrēovės, prej disa komunave ku popullsia ėshtė mė sė shumti sllavo-maqedone. Kjo ėshtė ajo qė unė e quaj Zona e Rrezikut Shumė tė Lartė pėr shqiptarėt e Maqedonisė.

Nga veriu, lindja dhe jugu, kryeqyteti maqedon ėshtė i rrethuar me njė popullsi tė madhe shqiptare, pėrveē popullsisė shqiptare qė banon nė qytetin e Shkupit, dhe kjo ėshtė dhe do tė jetė nė tė ardhmen burim i tensioneve dhe konflikteve periodike. Aq mė tepėr qė pjesa mė e madhe e popullsisė shqiptare qė banon nė kryeqytetin maqedon dhe nė rrethinat e gjera tė tij ėshtė e enklavuar, nė kuptimin qė ajo ėshtė e ndarė nga pjesa tjetėr e popullsisė shqiptare qė banon nė Maqedoninė perendimore, nėpėrmjet njė brezi tė gjerė tokėsor ku pjesa mė e madhe e popullsisė ėshtė maqedone.

Ky realitet demografik-territorial duhet tė ndryshojė me nismėn e shqiptarėve, qė banojnė nė kėtė zonė, pra ata duhet tė bėjnė pėrpjekje pėr tė dalė nga ky kurth.

Ja se cila ėshtė zona-kurth: Nė veri tė Shkupit ėshtė komuna e Lipkovės, e cila sipas censusit tė vitit 2002 ka 27.058 banorė, nga tė cilėt 97.4% ose 26.360 janė shqiptarė. Por, nė perėndim tė kėsaj komune, ėshtė ajo e Ēuēer-Sandevė, ku shqiptarėt pėrbėjnė vetėm 22.9% tė popullsisė prej 8493 banorė. Sado qė tė jetė rritur numri i shqiptarėve gjatė kėtyre 12 viteve, nuk mund tė kėtė arritur as nė 30% tė popullsisė.

Prandaj Ēuēer-Sandeva, me sipėrfaqe 240 km², pėrbėn njė zonė ndarėse, njė buffer-zone, mes Lipkovės, dhe Pollogut. Pėr mė tepėr qė Ēuēer-Sandeva kufizohet nga jugu me Qytetin e Shkupit ku shumėsia e popullsisė ėshtė maqedone, madje pikėrisht me lagjen “Gorēe Petrov”, me 85% tė popullsisė maqedone, qė ka qenė qendra e trazirave tė ditėve tė fundit. Nė lindje tė buffer-zone qė krijojnė Ēuēer-Sandeva dhe Qyteti i Shkupit gjendet komuna e Kumanovės, ku shqiptarėt pėrbėjnė 25.8% tė popullsisė prej 103. 205 banorė. Sado tė jetė rritur numri i shqiptarėve, as kėtu nuk mund tė ketė arritur mė shumė se 30%.

Nė lindje tė qytetit tė Shkupit gjendet vetėm njė komunė me shumėsinė e popullsisė shqiptare qė ėshtė Haraēina, ku shqiptarėt pėrbėjnė 93.8% tė popullsisė (10900 banorė), por Haraēina, me njė sipėrfaqe tė vogėl prej 31.3 km². Haraēina ėshtė praktikisht njė enklavė shqiptare mes komunave me shumėsi popullsie maqedone. Ėshtė e vėrtetė se Haraēina kufizohet nė veri me komunėn e Lipkovės, por vetė kjo ėshtė e izoluar prej komunės Ēuēer-Sandevės, qė gjendet nė perėndim tė saj.

Ndonėse Lipkova kufizohet me Kosovėn nė veri, ēka mund tė shihet si njė alternativė nė rast tė njė ndarjeje eventuale tė Maqedonisė, qė Lipkova dhe me tė edhe Haraēina, t’ i bashkohen njė shteti nacional shqiptar, pjesė e tė cilit do tė jetė Kosova. Por kjo ėshtė njė mundėsi hipotetike e sė ardhmes dhe nė ēdo rast, kufijtė e kėtij shteti shqiptar nuk do tė mund tė depėrtojnė dot si shigjetat nė hartat operacionale ushtarake pėr tė rrethuar Shkupin. Kėshtu qė pėr shqiptarėt e Lipkovės, Haraēinės, por edhe ata tė Kumanovės, nuk ka alternativė mbijetese nė trojet ku jetojnė sot.

Njėjtė edhe pėr shqiptarėt e komunave nė jug tė Shkupit. Nė komunėn e Ilindenit, qė gjendet nė jug tė Haraēinės, nė lindje tė qytetit tė Shkupit, shqiptarėt pėrbėjnė vetėm 2.2% tė popullsisė (352 banorė). Nė rastin mė tė mirė sot mund tė jenė 3% e popullsisė. Nė komunėn e Petrovecit, nė juglindje tė qytetit tė Shkupit, shqiptarėt pėrbėjnė 22.9% tė popullsisė (1887 banorė).

Nė rastin mė tė mirė sot mund tė jenė 25% e popullsisė. Nė dy komunat tė cilat e kufizojnė nga jugu qytetin e Shkupit, shqiptarėt pėrbėjnė shumėsinė e popullsisė vetėm nė komunėn e Studeniēanit, e cila megjithatė ndahet nga komuna mė e afėrt me shumėsi shqiptare e Pollogut (Zhelina), nga njė komunė me shumėsinė e popullsisė maqedone (Sopishta).

Nė ēdo rast, nuk mund tė imagjinohet njė ndarje e ardhshme e Maqedonisė, e tillė qė kufiri i Shqipėrisė tė kalojė pėrkitazi me kufirin jugor tė qytetit tė Shkupit. Nė anėn tjetėr as qė mund tė mendohet qė pėr shqiptarėt tė ketė tė ardhme nė komunat qė rrethojnė nga jugu kryeqytetin Maqedon, Studeniēani dhe Sopishta.

Nė Studeniēan shqiptarėt pėrbėjnė 68.4% tė popullsisė (11.800 banorė). Nė Sopishtė, nė lindje tė Studeniēanit, shqiptarėt pėrbėjnė 34.3% tė popullsisė (1942 banorė). Komuna e Sopishtės i ka 222 km², ēka do tė thotė se ajo ėshtė nė jug tė kryeqytetit maqedon ekuivalenti i komunės sė Ēuēer-Sandevės, nė veri tė tij, pra njė buffer zone. Tė njėjtin funksion e kryen nė jug tė Sopishtės edhe komuna e Brodit, me njė sipėrfaqe tė madhe, prej 889 km², ku 97% e popullsisė ėshtė maqedone, dhe nuk ka as dhjetė banorė shqiptarė. Komuna e Brodit i ndan shqiptarėt e komunave nė lindje tė saj nga Komuna e Kėrēovės, me shumėsi shqiptare.

Kėshtu, nė lindje tė njė linje tė gjerė buffer zone, e cila nis qė nga Ēuēer-Sandeva vazhdon me Qytetin e Shkupit, pėr tė pėrfunduar me Komunėn e Brodit jetojnė tė veēuar dhe tė ekspozuar ndaj njė rreziku tė madh shqiptarėt e regjionit tė Shkupit. Nė kėtė llogari duhen shtuar edhe shqiptarėt e qytetit tė Shkupit, me pėrjashtim tė komunės sė Sarajt, nė pjesėn perėndimore tė qytetit tė Shkupit, ku shqiptarėt jo vetėm pėrbėjnė 91.5% tė popullsisė (32408 banorė), por kjo komunė ka vazhdimėsi territoriale me komunat me shumėsi shqiptare tė Maqedonisė perėndimore.

Nė Ēair, nė pjesėn lindore tė qytetit (Shkupi i vjetėr otoman) shqiptarėt pėrbėjnė 57% tė popullsisė (36921 banorė). Popullsia shqiptare e Ēairit ėshtė e ndarė nga trungu shqiptar nė Maqedoni, qė pėrfundon me Sarajin, nga njė buffer-zone e gjerė, nėpėrmjet komunave me shumėsi maqedone nė qytetin e Shkupit (Qendra, Karposhi, Shutka, Butel, “Gorēe Petrov”).

ė Qendėr shqiptarėt janė 1465 banorė (3.2 %), nė Karposh shqiptarėt janė 1952 banorė (3.3 %). Nė Butel shqiptarėt janė 9107 banorė (25.2%). Nė Shutkė shqiptarėt janė 2012 banorė (11.9%). Nė “Gorēe Petrov” shqiptarėt janė 1597 banorė (3.8%). Pėr tė kuptuar rėndėsinė e pesė komunave buffer zone, mjafton tė tregohet sipėrfaqja e tyre: Qendra 7.52 km², Buteli 54.79 km², Karposhi 35.21 km², Shutka 7.48 km², “Gorēe Petrov” 66.93 km². Nė lindje tė buffer zone tė krijuar nga kėto pesė komuna tė qytetit tė Shkupit, gjendet, mė nė lindje tė Ēairit, komuna e Gazi Babės, ku shqiptarėt pėrbėjnė 17.21% tė popullsisė (12.512 banorė).

Nė atė qė mund tė quhet si Zona e Rrezikut Shumė tė Lartė, ku jetojnė shqiptarėt e Maqedonisė, regjioni i gjerė i Shkupit, numri i shqiptarėve tė ekspozuar ndaj rrezikut shumė tė lartė ėshtė:

1) ”Gorēe Petrov”, Qyteti i Shkupit (1597 shqiptarė)
2) Karposh, Qyteti i Shkupit (1952 shqiptarė)
3) Qendra, Qyteti i Shkupit (1465 shqiptarė)
4) Shutkė, Qyteti i Shkupit (2012 shqiptarė)
5) Butel, Qyteti i Shkupit (9107 shqiptarė)
6) Aerodrom, Qyteti i Shkupit (2014 shqiptarė)
7) Ēair, Qyteti i Shkupit (36.921 shqiptarė)
Gazi Baba (12.502 shqiptarė)
9) Komuna Haraēinė (10.879 shqiptarė)
10) Komuna Ilinden (352 shqiptarė)
11) Komuna Petrovec (1887 shqiptarė)
12) Komuna Zhelenik (1206 shqiptarė)
13) Komuna Studenicė (11.793 shqiptarė)
14)Komuna Sopishtė (1942 shqiptarė)
15) Komuna Ēuēer Sandevė (1943 shqiptarė)
16) Komuna Lipkovė (26.360 shqiptarė)
17) Komuna Kumanovė (27.290 shqiptarė)

Gjithsej janė 154 mijė shqiptarė.

Nė zonėn e rrezikshmėrisė shumė tė lartė gjenden edhe shqiptarėt qė banojnė nė komunat nė jug tė regjionit tė Shkupit, ku shqiptarėt kanė dy mangėsi qė e bėjnė problematike ekzistencėn e tyre:

1) Ata gjenden si minorancė nė komuna me shumėsi maqedone.
2) Kėto komuna nuk kanė vazhdimėsi territoriale me ato me shumėsi tė popullsisė shqiptare nė Maqedoninė Perėndimore, prej njė buffer zone tė komunave me shumėsi maqedone tė Sopishtės dhe tė Brodit. Nė komunėn e Zhelenikovės, qė gjendet nė lindje tė Studenicės, shqiptarėt pėrbėjnė 29.6% tė popullsisė (2522 banorė). Nė jug dhe nė juglindje tė komunės sė Zhelenikovės gjenden dy komuna me popullsisė tė madhe shqiptare, por ku shqiptarėt nuk pėrbėjnė shumėsinė, Ēashka dhe Veleshi. Nė komunėn e Ēashkės, nė jug tė Zhelenikovės dhe Studenicės, shqiptaėt pėrbėjnė 32.5% tė popullsisė (2703 banorė). Nė komunėn e Veleshit, shqiptarėt pėrbėjnė 4.2% tė popullsisė (2299 banorė). Tė dy kėto komuna i ndan nga komunat me shumėsi shqiptare tė Maqedonisė Perėndimore, komuna e Brodit, me njė sipėrfaqe tė madhe, prej 889 km² dhe ku 97% e popullsisė ėshtė maqedone dhe nuk ka as dhjetė shqiptarė. Ėshtė e qartė se edhe pėr shqiptarėt qė jetojnė nė Zhelenikovė, Ēashkė dhe Velezh, rreziku ekzistencial ėshtė i madh. E njėjta gjė mund tė thuhet edhe pėr shqiptarėt qė jetojnė si pakėsi etnike nė komunat e Dollnenit dhe Krushevės. Nė Dollnen shqiptarėt pėrbėjnė 26.7% tė popullsisė (3616 banorė), ndėrsa nė Krushevė pėrbėjnė 21.5% tė popullsisė (2089 banorė).
Kėshtu, lista e popullsisė shqiptare qė banon nė Zonėn e Rrezikut Shumė tė Lartė, rritet me:
18)Zhelenikovė (2522 shqiptarė)
19)Ēashkė (2703 shqiptarė)
20)Velesh (2299 shqiptarė)
21)Dollnen (3616 shqiptarė)
22)Krushevė (2089 shqiptarė)

Pra, janė 167.000 shqiptarė tė Maqedonisė tė cilėt jetojnė nė zonėn e rrezikshmėrisė shumė tė lartė.
Meqėnėse nuk ka gjasa qė shqiptarėt e Maqedonisė tė bashkohen politikisht nė njė parti tė vetme, atėherė duhet qė kjo pjesė e shqiptarėve tė Maqedonisė, e cila banon nė Zonėn e Rrezikut Shumė tė Lartė, tė vetėorganizohet nė njė parti politike, e cila ta pėrfaqėsojė kėtė popullsi me krejt problematikėn e saj tė veēantė. Kjo popullsi nuk duhet tė presė qė ndjeshmėritė dhe problemet e saj tė perceptohen nga liderė politikė nė Tetovė, jashtė Zonės sė Rrezikut Shumė tė Lartė.

Kjo popullsi nuk duhet tė presė zgjedhjet e ardhshme pėr t’ u pėrfaqėsuar politikisht, por duhet t’ u apelojė deputetėve tė cilėt i kan nxjerrė me votėn e saj, pavarėsisht se me cilėn parti, qė tė shkėputen prej partive ekzistuese dhe tė krijojnė njė grup tė quajtur i Zonės sė Rrezikut Shumė tė Lartė pėr Shqiptarėt nė Maqedoni, me synim tė parandalimit tė rrezikut. Prej kėtej duhet tė lindė edhe partia pėrkatėse.

Emri i kėsaj partie duhet tė jetė ekuivalenti shqiptar i VMRO. Me anė tė pėrfaqėsuesve tė vet politikė, kjo popullsi duhet tė bėjė me dije se do tė kėrkojė dhe eventualisht kryejė vetė zhvendosjen masive tė saj nga Zona e Rrezikut Shumė tė Lartė, pėr nė pjesė tė tjera tė Maqedonisė. Kjo nuk do tė thotė se kjo pjesė e popullsisė shqiptare duhet tė shkojė nė Pollog, Kėrēovė, Gostivar, apo nė Dibėr.

Kjo pjesė e popullsisė shqiptare me anė tė pėrfaqėsuesve tė vet politikė duhet tė bėjė me dije se meqėnėse tashmė ėshtė e qartė se maqedonėt nuk e duan kryeqytetin e tyre dhe zonėn pėrreth tij tė banuar nga shqiptarė, atėherė popullsia shqiptare qė banon atje, sė bashku me popullsinė shqiptare qė ka mbetur e enklavuar nė Maqedoninė Lindore do t’ i ofrojė shtetit maqedon dhe popullsisė maqedone si projekt njė korrektim demografik-territorial, ashtu qė nė kėmbim tė kryeqytetit dhe regjionit pėrreth tij pa shqiptarė, maqedonėt tė pranojnė qė kjo popullsi shqiptare tė vendoset nė komunat e Resnjės, Ohrit, Bitolės (Manastirit) dhe Debarkės, nė Maqedonėn Jugperėndimore.

Komuna e Manastirit (Bitolės) ka njė popullsi prej 95.385 banorė, nga tė cilėt 84.616 (88.71%) janė maqedonė. Shqiptarė janė 4.134 (4.37%)
Komuna e Resnjės ka njė popullsi prej 16.825 banorė, nga tė cilėt 12.798 janė maqedonė (76.1%). Shqiptarė janė 1536.(9.1%)
Komuna e Ohrit ka 55.749 banorė, nga tė cilėt 47.344 (84.9%) janė maqedonė. Shqiptarė janė 2962 (5.3%)
Komuna e Debarkės ka 5507 banorė, nga tė cilėt 5.324 (96.7%) janė maqedonė. Shqiptarė janė 153 (2.8%).
Nė kėto katėr komunat jetojnė 150 mijė maqedonė. Sipėrfaqja e tė katėr komunave ėshtė 1786 km². Specifikisht: Bitola (422 km²), Resnja (550.7 km²), Ohri (389.9 km²), Debarka (425.3 km²).

Por maqedonėve nuk do t’ ju duhet qė tė dorėzojnė tė gjithė kėtė sipėrfaqe dhe tė largojnė tė gjithė kėtė popullsi, nė rast tė njė korrektimi demografik-territorial. Pėr shkak tė rėndėsisė sė madhe kulturore-religjioze qė kanė pėr Maqedoninė qyteti i Ohrit dhe rrethinat e tij, si dhe Shėn Naumi, mund tė krijohet njė korridor i gjerė qė niset nga Komuna e Demir Hisarit, merr skajin juglindor tė Komunės sė Debarkės, dhe pjesėn veriore tė Komunės sė Ohrit, ashtu qė qyteti i Ohrit me rrethina tė mbeten nė Maqedoni. Edhe Shėn Naumi mund tė mbetet nė Maqedoni dhe me tė mund tė komunikohet nė rrugė ujore me anė tė Liqenit tė Ohrit.

Nė rast tė njė ndarjeje eventuale tė Maqedonisė, kjo gjė nuk do ta cėnojė lidhjen me Shqipėrinė tė viseve qė bėjnė pjesė nė Komunat e sotme tė Manastirit, Resnjės dhe as tė Ohrit, se ekziston vazhdimėsi tokėsore mes Komunės sė Resnjės dhe Shqipėrisė. Por edhe transporti ujor do tė marrė zhvillim tjetėr kur viset nė anėn lindore tė Liqenit tė Ohrit tė jenė pjesė e Shqipėrisė.

Nga 47.344 banorė maqedonė sa i ka Komuna e Ohrit, 90% banojnė nė qytetin e Ohrit, i cili do t’ i mbetet Maqedonisė. Qyteti i Ohrit ka 42.033 banorė nga tė cilėt maqedonė janė 33.791 (83.1%). Shqiptarė janė 3957 (9.4%). Nė afėrsi qytetit tė Ohrit gjenden disa fshatra tė mėdha me popullsi tė madhe maqedone si Velgosht (2060 banorė), Leskoec (2595), Kozel (1369 banorė).

Kėshtu qė 95% e popullsisė sė Komunės sė Ohrit do tė mbetet nė Maqedoni. Pra, nė rast tė njė korrektimi demografik-territorial tė Maqedonisė, duhet qė tė largohen vetėm rreth 110.000 maqedonė nga tė katėr komunat e sipėrpėrmendura. Kjo ėshtė njė shifėr pėr njė tė tretėn mė e vogėl se shifra prej 167 mijė shqiptarė qė do tė largohen nga Maqedonia Lindore.

Por, duke qenė se nė kuadrin e korrektimit demografiko-territorial nė Maqedoni do tė ketė edhe lėvizje tė popullsisė maqedonė nga komunat perėndimore, tė dy shifrat mund tė barazohen. Se nga Komuna e Strugės nė kėtė rast duhet tė largohen 20.336 maqedonė (32% e popullsisė). Nga komuna e vogėl e Vevēanit nė kufirin me Shqipėrinė duhet tė largohen 2499 maqedonė. Nga Komuna e Zhupės Qendrore, nė kufirin me Shqipėri, duhet tė largohen 814 maqedonė. Nga Komuna e Dibrės duhet tė largohen 3911 maqedonė (20% e popullsisė).

Nga Komuna e Kėrēovės duhet tė largohen 20.278 maqedonė (35.74 e popullsisė). Nga Komuna e vogėl e Mavrovė-Radostushės duhet tė largohen 4349 banorė (50.5% e popullsisė). Nga Komuna e Gostivarit duhet tė largohen 15.877 banorė.(19.6% e popullsisė). Nga Komuna e Vrapēishtės duhet tė largohen 1041 maqedonė (4.1%). Nga Komuna e Brvenicės duhet tė largohen 5949 maqedonė (37.5%).

Nga Komuna e Bogovinjės duhet tė largohen 37 maqedonė (0.1% tė popullsisė). Nga Komuna e Tetovės duhet tė largohen 20.053 maqedonė (23.2% e popullsisė). Nga Komuna e Zhelinės duhet tė largohen 71 maqedonė. (0.1% e popullsisė). Nga Komuna e Jegunocit duhet tė largohen 5.963 maqedonė (55.3% e popullsisė). Nga Komuna e Tėrēės duhet tė largohen 2739 maqedonė (12.2% e popullsisė).

Por mbeten edhe 104 mijė maqedonė tė tjerė tė cilėt duhet tė largohen nga Maqedonia Perėndimore. Kėta janė sa rreth dyfishi i 57 mijė shqiptarėve tė larguar nga Maqedonia Perėndimore, tė cilėt qenė mė tepėr se maqedonėt e larguar nga Maqedonia Jugperėndimore. Por, nė rast tė njė korrektimi demografik-territorial tė Maqedonisė nuk ka kuptim qė kryeqyteti maqedon Shkupi tė jetė njė qytet i ndarė.

Prandaj duhet tė zhvendosen edhe 32.408 shqiptarėt e Sarajit (pjesa lindore e qytetit tė Shkupit). Kėshtu qė shifra e shqiptarėve tė zhvendosur nga Maqedonia Lindore, me tė cilėt mund tė balancohet zhvendosja e 104 mijė maqedonėve rritet nė rreth 90 mijė banorė.

Por duke qenė se rritja demografike e shqiptarėve ėshtė mė e lartė se e maqedonėve, pėr ēka gjatė kėtyre 12 viteve qėkurse ėshtė bėrė censusi me tė dhėnat e tė cilit bėhet kjo llogari, shqiptarėt janė shtuar mė shumė se maqedonėt, atėherė del se nė ēdo rast numri i shqiptarėve qė do tė zhvendosen, jo vetėm qė do tė jetė i barabartė me atė tė maqedonėve, por me siguri qė do tė jetė mė i madh.

Nė total, nė kuadėr tė korrektimit demografiko-territorial nė Maqedoni duhet tė zhvendosen nga Maqedonia lindore 200.000 shqiptarė, sipas tė dhėnave tė censusit te vitit 2002. Por ėshtė e sigurt se pėr shkak tė rritjes sė popullsisė, ky numėr ėshtė jo mė pak se 220.000-230.000 shqiptarė. Nga Maqedonia perėndimore duhet tė zhvendosėn, sipas tė dhėnave tė censusit tė vitit 2002, rreth 215.000 maqedonė. Duke qenė se tė maqedonėt rritja demografike ėshtė e ulėt, nė ēdo rast do tė zhvendosen mė pak maqedonė se shqiptarė.

Nė pėrfundim tė korrektimit demografiko-territorial nė Maqedoni shqiptarėt do tė marrin 5693 km². Nga kjo shifėr duhet zbritur korridori tokėsor qė do tė zotėrojė Maqedonia pėr tė pasur Qytetin e Ohrit dhe njė brez tė gjerė toke nė rrethinat e tij, gjithsej rreth 200 km². Si kompensim, ashtu qė shqiptarėt tė mund tė marrin rreth 25% tė sipėrfaqes tokėsore tė Maqedonisė, maqedonėt duhet tė lėshojnė Komunėn e Brodit, e cila ka sipėrfaqe tė madhe territoriale por popullsi tė vogėl. Kjo komunė nė lindje tė Gostivarit dhe Kėrēovės, ka 889 km², por vetėm 7141 banorė, 97% e tė cilėve janė maqedonė. Kėshtu, nė total shqiptarėt do tė marrin 6382 km² tokė nė Maqedoni.

Nė zonėn shqiptare do te jetė edhe pjesa mė e madhe e 248 km² e sipėrfaqes ujore tė Liqenit tė Ohrit, qė zotėron Maqedonia, por kėsaj mund t’ i mbetet rreth 20% e asaj qė zotėron sot. Nė pjesėn shqiptare do tė jetė edhe sipėrfaqja ujore prej 176 km² e Liqenit tė Prespės sė Madhe, tė cilėn e zotėron Maqedonia sot.

Kėshtu, pjesės shqiptare do t’ i takojnė 424 km² sipėrfaqe ujore liqenore, me ēka do tė kompensohet si largimi i shqiptarėve nga pellgu i Vardarit nė zonėn e Shkupit, ashtu edhe fakti qė shqiptarėt do tė marrin mė pak tokė, nė raport me popullsinė. Nė total, me sipėrfaqe tokėsore, ashtu dhe liqenore, shqiptarėt do tė marrin 6806 km².
Pėr t’ u kryer ky korrektim demografiko-territorial, shpenzimet mund tė minimizohen duke duke u bėrė shkėmbimi i pasurive mes banorėve shqiptarė dhe atyre maqedonė.

Modalitetet sesi do tė kryhet kjo gjė do tė pėrcaktohen nga institucione tė krijuara nga komunitetet pėrkatėse. Meqėnėse tė dy palėt, shqiptarė dhe maqedonė kanė pasuri tė konsiderueshme tė patundshme, shkėmbimi do tė kryhet pa humbje pėr secilėn palė. Nėse maqedonėt do tė pretendojnė se nė Saraj, Ēair, Haraēinė, shqiptarėt nuk kanė pasuri tė rėndėsishme tė patundshme, kjo nuk do tė thotė humbje pėr maqedonėt, se me largimin e shqiptarėve nga kėto vise, maqedontė tė cilėt do t’ i marrin nė zotėrim ato, do tė bėhen posedes tė njė pasurie me njė vlerė tė shumėfishuar, pasiqė kėto toka do tė kenė tjetėr vlerė nė duart e maqedonėve, pėr shkak se do tė kenė mbėshtetjen e shtetit pėr ta zhvilluar edhe kėtė pjesė tė qytetit, si dhe rrethinat e tij, deri mė tash tė banuara nga shqiptarėt.

Prandaj, shkėmbimi do tė jetė me leverdi pėr tė dy palėt. Edhe shqiptarėt do tė marrin nė kėmbim prona tokėsore ku nuk do tė kenė pengesa shtetėrore pėr t’ i pėrdorur sa mė mirė ato.

Natyrisht se qė ky projekt tė realizohet duhet nė rradhė tė parė miratimi i ndėrkombėtarėve, i SHBA dhe Bashkimit Europian, tė cilėt deri mė tani e kanė bėrė tė qartė se janė pėr ruajtjen e Maqedonisė si njė shtet shumėetnik. Por kur ndėrkombėtarėt tė shohin vendosmėrinė e popullsisė shqiptare tė Zonės sė Rrezikut Shumė tė Lartė nė Maqedoni, pėr tė kapėrcyer rrezikun ekzistencial me anė tė njė projekti tė mirėpėrpunuar, atėherė edhe ata do tė nisin qė t’ i shohin gjėrat ndryshe.

Kastriot Myftaraj
avatar
Odin

602


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi