Prind – fėmijė, lidhja misterioze

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Prind – fėmijė, lidhja misterioze

Mesazh  Luli prej 20.05.14 22:59



Lidhja prind – fėmijė ėshtė prej atyre lidhjeve tė forta, tė pashpjegueshme, sė cilės shpesh kėrkuesit janė munduar t’i gjejnė njė tjetėr shkak, veē faktit sė vazhdimėsisė jetėsore, pėr t’i dhėnė pėrgjigje pyetjes sė pėrse ėshtė kėshtu siē ėshtė, e fortė, edhe nė rastet kur nuk ėshtė tėrėsisht e shėndoshė dhe e konsoliduar.

E diskutuar shpesh pėr praninė apo jo tė interesave reciprokė, prindėt dhe fėmijėt, pra familja nė kuptimin e saj tė ngushtė, mbetet kėsisoj lidhja mė e fortė qė karakterizon marrėdhėniet njerėzore gjatė gjithė historisė sė tyre. kėshtu, mund tė shkėputesh nga njė mik, koleg, partner, bashkėpunėtor, por kurrė nga fėmija yt, apo prindi, me tė cilėt, ndonėse mund tė jesh nė njė distancė tė konsiderueshme largėsie, apo vitesh pa komunikuar, gjaku “nuk bėhet ujė”. Nė pėrpjekje pėr t’u thelluar mbi kėto marrėdhėnie, studiues nga e gjithė bota marrin pėrsipėr tė studiojnė aspekte tė ndryshme tė kėsaj marrėdhėnieje kaq komplekse. Materiali i mėposhtėm hedh dritė mbi disa prej tyre.

Mirėqenia e njė prindi varet nga ajo e fėmijės sė tij

Nė Filadelfia tė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, njė skuadėr kėrkuesish tė Universitetit “Purdue” realizoi njė kėrkim mbi njė kampion prej 633 prindėsh dhe 1251 fėmijėve tė tyre tė moshės nga 15 nė 33 vjeē. Tė dhėnat e grumbulluara treguan, njė fakt jo pak tė njohur pėr prindėt dhe fėmijėt. Ndonėse fėmijėt mund tė kenė arritur moshėn e pjekurisė psikologjike dhe fiziologjike dhe ligjėrisht janė tė aftė tė kujdesen pėr veten e tyre, prindėt e kanė tė pamundur tė mos ndikohen nga gjendjet shoqėrore, ekonomike, shėndetėsore tė fėmijėve tė tyre.

Kėshtu, ndonėse njė fėmijė mund tė ketė krijuar familjen e tij, tė jetė bėrė prind, nė momentet kur diēka jo e kėndėshme ndodh nė jetėn e tij, nė aspektin personal, profesional apo diēka tjetėr, prindi i tij e ka tė pamundur tė mos ndikohet e tė mos e pėrjetojė kėtė. Ēdo prind i moshės 40-60 vjeēare, i pėrfshirė nė studim rrėfyen se pėrjetonin njė stres shumė tė madh, kur mėsonin sė fėmija i tyre, ndonėse i rritur dhe i aftė pėr jetėn e tij, pėrballej njė problem. Ndėrsa kur fėmijėt kishin njė jetė tė qetė e tė lumtur, edhe prindėrit jetonin ditėt e tyre nė kėtė mėnyrė.

Ky ndikim kaq i pashmangshėm, sipas studiuesve qėndron nė sajė tė njė lidhjeje prej instikti dhe tė pazgjidhshme, mes prindėrve e fėmijėve, gjendje e cila nuk zhduket as atėherė kur prindėrit janė nė moshė tė thyer e kanė nevojė pėr kura. Nga ana tjetėr,s tudimi identifikoi se ky fenomen nuk ishte apak i ndikueshėm nga largėsia e jetesės sė prindėrve dhe fėmijėve, pra sin ė rastet kur fėmijėt jetonin nė tė njejtėn shtėpi, e po ashtu edhe nė rastet kur ata ishin larg, shqetėsimi i prindėrve ishte i njejtė. Lidhja e tyre mbetej gjithnjė e fortė.

Lidhja prind-fėmijė

Vetėm kur fėmijėt rriten, kuptojnė se sa e vėshtirė ėshtė tė jesh njė prind i mirė e tė realizosh njė prej qėllimeve mė tė vėshtira nė jetė, tė rrisėsh e edukosh fėmijėt. Ėshtė, ndoshta, puna mė e vėshtirė qė mund tė ekzistojė ndonjehėrė, sepse je pėrgjegjės pjesėrisht pėr atė ē’ka po rrit, mirėpo ta pranosh kėtė fakt, ėshtė njė situatė komplekse. Pėr fat tė keq nuk ka shkolla e as disiplina qė tė mėsojnė sit ė jesh njė prind i mirė, por ajo qė theksohet ėshtė gjithnjė ndjekja e instiktit prindėror.

Ėshtė pikėrisht kjo lidhja e cila nuk shpjegohet dot nga shkenca, por qė kurrėsesi nuk i mohohet ekzistenca. Nuk ka metodė mė tė mirė pėr tė rritur njė fėmijė, se sa t’i tregosh atij, nė ēdo hap tė jetės dashurinė dhe pėrkujdesjen prindėrore, faktin qė ti je aty pėr atė dhe sėbashku do tė dini sit ė pėrballoni momentet e tij mė tė vėshtira.

Njėherė pasi jeni bėrė prind, i tillė mbetesh gjithmonė dhe tė dhėnat e mbledhura nga kėrkuesit e Filadelfjės nuk habisin aspak. Psikologia Karen Fingerman thekson se ėshtė shumė e rėndėsishme pėr jetėn dhe shėndetin psiko-fizik tė tė dyja palėve, tė zgjidhin mosmarrėveshjet mes tyre, sado tė vogla tė jenė, sepse pasojat nė shėndetin e tė dyja palėve janė jo pak tė vogla. Megjithatė, sipas psikologes, ata tė cilėt i vuajnė mė shumė pasojat e kėtyre konflikteve janė gjithnjė prindėt e mė pak fėmijėt, tė cilėt kėtė gjė, e kuptojnė vetėm atėherė kur bėhen prindėr vetė.

Studimi: Prind-fėmijė, lidhja e bazuar nė instikt

Rezultatet e kėtij studimi amerikan, tė prezantuara gjerėsisht nė Konventėn e Shoqatės sė Psikologėve Amerikanė, nuk lėnė vend pėr dyshime: nė dhjetė prindėr tė cilėt minimalisht kishin nga njė fėmijė, i cili ndėrkaq kishte pasur njė problem tė rėndėsishėm nė jetėn e tij, shtatė prindėr kishin vuajtur probleme me shėndetin fizik dhe mendor, si pasojė e problemeve tė fėmijėve tė tyre. prindėrit, fėmijėt e tė cilėve kishin arritur tė afirmoheshin nė punėn e tyre, nė fushėn ekonomike, sociale e mė gjerė, gėzonin njė shėndet tė mirė.

Prindėrit, tė cilėt kishin mė shumė se njė fėmijė, ku ndėrkaq njėri ishte problematic dhe tė tjerėt jo, paraqesnin probleme tė herė pas herėshme dhe nė rastet kur fėmijėt problematikė ishin dy, gjendja shėndetėsore fizike dhe mendore e prindėrve rėndohej nė pėrpjestim tė drejtė.

Studiuesit pohojnė se ky fenomen, kjo lidhje e pashmangshme mund tė shpjegohet nė kėtė formė: prindėrit e kanė tė pamundur tė heqin dorė nga ndjenja e pėrgjegjėsisė pėr t’u kujdesur pėr fėmijėt e tyre, pėr t’ju qėndruar atyre afėr nė ēdo moment, pėr tė zgjidhur me ta problemet dhe vėshtirėsitė e tyre, edhė atėherė kur fėmijėt janė tė rritur dhe kanė mundėsi t’i dalin pėr zot vetvetes.

Kjo ndjesi e pashmangshme e prindėrve pėrkundrejtė fėmijėve, pėr t’i mbrojtur, ėshtė instiktive dhe pėrcaktohet nga tė ashtuquajturat ligje tė natyrės. Mirėpo Studiuesit theksojnė se nė njė moment tė caktuar tė jetės, prindėrit do tė duhet tė mposhtin “maninė” e tyre pėr tė qenė aty pėr fėmijėt, duke bėrė mėnjanė e duke i lėne fėmijėt tė jenė ata tė cilėt i zgjidhin vetė ēėshtjet e tyre. Edhe nėse gabojnė, kjo do t’ju shėrbejė, ndonėse prindėrit mund tė ndihen keq. Tek e fundit, ata nuk do tė jetojnė pėrherė krah tyre.

Prindėr nuk lind, e megjithatė tė tillė nuk tė bėn as lindja e njė fėmije. Ėshtė njė rrugė shumė e gjatė, e mundimshme dhe jo pa sakrifica. Mbi tė gjitha ėshtė pėrgjegjėsia e pashpjegueshme e tė rriturit njė fėmijė dhe edukimit tė tij, pa pėrmendur kėtu dashurinė e madhe qė lidh tė dyja palėt. Tė kėrkosh tė vendosėsh njė raport me pėrjetimet prej problemeve apo ndodhive nė jetėn e fėmijės, ėshtė ndoshta akoma edhe mė e vėshtirė pėr njė prind.

E rėndėsishme ėshtė qė tė ruhet shėndeti vetjak, veēanėrisht nė momentet kur keni arritur njė fare moshe dhe nė tė njejtėn kohė edhe fėmijėt janė nė njė moshe madhore. Dashuria dhe mbėshtetja pėr njė fėmijė ėshtė gjėja mė e vyer qė mund t’i jepni atij, mirėpo nėse e doni vėrtetė, do t’ju duhet ta lini edhe tė ecė me kėmbėt e veta dhe tė shpresoni qė tė ketė fat. Vetėm nė kėtė formė mund tė rritet dhe kur ta bėjė diēka tė tillė, do tė jetė ai i cili do t’ju mbajė. Kini besim nė aftėsitė e tij, mbi tė gjitha nė punėn tuaj qė keni bėrė me tė-
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

956


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi