Shqisa e gjashtė - pėrjetimi i dukurive anormale dhe paranormale

Shko poshtė

Shqisa e gjashtė - pėrjetimi i dukurive anormale dhe paranormale

Mesazh  Luli prej 02.05.14 0:57



Zbulime interesante mbi mėnyrėn tonė tė tė menduarit dhe pėrjetimit tė dukurive anormale dhe paranormale. Shembuj konkretė qė mund t’i ndodhin gjithkujt prej nesh. Dukuri tė ēuditshme, qė mendja jonė nuk mund t’i shpjegojė ende plotėsisht.


Pjesa 1: Pėrvoja anormale dhe Deja vu


Ndoshta ju e keni jetuar kėtė moment mė parė. Ndoshta ju jeni duke parė veten nė njė distancė, si asnjėherė tjetėr. Pėrvojat anormale janė reale dhe mund tė ndryshojnė jetėn. Po kjo nuk do tė thotė se ato ekzistojnė edhe jashtė kokės tuaj.
Ekzistojnė shanset, qė nė njė moment nė jetėn tuaj, dikush ka kureshtje pėr ju. Ndoshta ju keni qenė nė dyqan, duke ecur pėrgjatė trotuarit, ulur nė njė autobus… Dhe pa pritur, kur ktheni kokėn pėr tė parė, sytė e kureshtarit takohen me tuajit.

Ju pėrjetuat njė pėrvojė anormale.

Puna e mendjes sė ndėrgjegjshme ėshtė pėr tė formuar njė histori nga tė gjitha ndijimet dhe reflektimet tona. Jeta, ashtu si e pėrjetojmė atė, nuk ėshtė vetėm njė seri e mendimeve dhe ngjarjeve tė pakoordinuara, por ėshtė njė rrėfim koherent i shpalosur nė njė univers tė rregullt. Ndonjėherė ne kemi pėrvoja qė nuk pėrshtaten me pritjet tona dhe madje mund tė kundėrshtojnė atė, qė shkenca na ka mėsuar se ėshtė e mundur. Nė pėrpjekjet tona pėr tė akomoduar fenomene tė tilla tė veēuara, ne shpesh tregojmė forca apo entitete tė paprovuara. Ne fillojmė tė besojmė nė paranormalen.

Pėrvoja anormale e kėsaj varion, nga njė ndjenjė e ēuditshme, deri nė njė hapėsirė tė madhe me ndjenja jashtė trupit tuaj. Ne shpesh i shpjegojmė pėrvojat e tilla, duke pėrdorur konceptet qė lidhen me shpirtrat, fatin, magjinė, kompetencat psikike, energjinė e jetės, ose mė entitete tokėsore (dhe jashtėtokėsor). Shpjegime tė tilla janė shpesh mė shumė tėrheqėse, ose tė paktėn mė intuitive, se sa duke fajėsuar njė pėrvojė tė ēuditshme nga njė mashtrim i mendjes.

Njė nga pėrvojat mė tė zakonshme anormale ėshtė ndjenja e tė qenit tė survejuar. Kur ju shihni dikė qė ka ngulur vėshtrimin direkt tek ju, emocionet aktivizohen: mund tė jetė eksituese, inkurajuese ose e mėrzitshme dhe kjo mund t’ju ngarkojė duke dhėnė pėrshtypjen se po vėshtrimet transferojnė energji. Mė tej, nė qoftė se ju ndiheni tė parehatshėm dhe kontrolloni pėr tė parė nėse dikush ėshtė duke iu vėshtruar, lėvizja juaj mund tė tėrheqė vėmendjen, duke  konfirmuar dyshimet tuaja.

Njė pėrvojė e zakonshme ėshtė Deja Vu, njė fenomen qė shfaqet nė dy nga tre njerėz. Shumica prej nesh i kushtojnė pak vėmendje asaj, duke e konsideruar si njė lemzė mendore. Nė tė vėrtetė, hulumtuesit propozojė qė kjo ėshtė njė ndjenjė e familjaritetit tė ngjarjeve pa kujtesė, sepse diēka ėshtė e njohur, ose ndoshta mund tė jetė njė ēėshtje e kohės nė tru , ku mendimet janė pėrjetuar dy herė pėr shkak tė njė vonese tė vogėl tė “instalimeve elektrike” dhe shfaqja e dytė ėshtė  njė ndjesi e ēuditshme e pėrsėritje. Por disa njerėz besojnė se kjo ėshtė njė paraqitje e shkurtėr e njė jete tė kaluar.

Ndėrsa pėrvojat anormale mund tė shoqėrohen me kushte tė vėshtira, patologji personale, apo deficite konjitive (tė njohjes), vetė pėrvojat, jo gjithmonė mund tė jenė aq tė kėqija dhe nė fakt mund tė jenė shpikje tė shėndetshme. Ato janė vetėm pėrpjekjet tona pėr tė bėrė tė kuptueshme njė situatė tė pazakontė. Nė fund tė fundit, nuk ka asgjė mė tė mirė, se mendja qė pėlqen njė histori tė mirė.


Pjesa 2: Rastėsitė kuptimplota


Aleksi dhe Dona po shihnin albumin me foto familjare, njė javė para dasmės sė tyre nė vitin 2002, kur njė foto e tėrhoqi Aleksin. Nė plan tė parė ishte Dona, pesė vjeē, duke pozuar nė Disney World me njė nga shtatė xhuxhat e Borėbardhės. Prapa tyre ishte babai i Aleksit duke  shtyjnė njė karrocė fėmijėsh. Dhe nė karrocė ishte Aleksi. Familja e djalit vinte nga Kanadaja, dhe dy fėmijėt nuk do tė takoheshin deri 15 vjet mė vonė. Kur ai e pa foton, tha: “Po dridhem”. Kjo ishte njė prej shumė rastėsive. Ishte fati.

Gati ēdokush do tė dridhet nė njė situatė tė tillė, por jo mė pak se kaq mund tė na ndodhė kur dėgjon tė njėjtėn frazė dy herė brenda njė ore, duke u takuar me dikė qė ka tė njėjtėn ditėlindje me ty dhe thua: “Epo, si ka mundėsi!” Momente tė tilla ndodhin kur ne ngacmojmė modele, njė aftėsi (dhe detyrim) i ndėrtuar nė tru nga fazat mė tė hershme tė perceptimit. Gjetja e modelit na lejon tė bėjmė ndjenjėn e perceptimeve shqisore dhe tė parashikojmė vendosjen tonė nė mjedis (molla bie poshtė, jo lart; ato janė shpesh tė shijshme; hedhjen e tyre e bėjnė njerėzit e ēmendur).

Gjetja e modelit ėshtė aq thelbėsore pėr mbijetesėn dhe suksesin, saqė ne shohim modele kudo, madje edhe nė tė dhėna tė rastit, njė fenomen i quajtur apofenia. Ne dallojmė fytyra nėpėr re dhe dėgjojmė mesazhe tė regjistruara qė luhen mė pas. Dhe, ndėrsa ne presim njė nivel tė rregullit nė botė, nė rastin tonė, diktuesi i modelit ik prej nesh dhe bėn njė lidhje, qė ne nuk e prisnim. Kur ndodh kjo, ne kėrkojmė nė mėnyrė tė pandėrgjegjshme, njė shpjegim.

Ėshtė zbuluar se shpjegimet tona tė parapėlqyera, pėrfshijė “agjentė” qė janė tė aftė pėr veprim tė qėllimshėm. Agjenti mund tė jetė njė person, njė zot, ose njė robot superinteligjent. Ne jemi tė njėanshėm pėr tė fajėsuar edhe ngjarjet mė tė thjeshta, ngacmimi i agjentėve apo gjurmimi i tyre na lejon t’i menaxhojmė, nėse ata janė tė rrezikshėm. Ėshtė mė mirė tė ngatėrrojmė njė degė pėr njė gjarpėr, se sa njė gjarpėr pėr njė degė.

Njohja e pandėrgjegjshme e modelit pėrfshin njė shumėllojshmėri tė proceseve automatike, duke pėrfshirė edhe ata qė lidhen me intuitėn e saktė, ose njė shqisė tė gjashtė. Duke ndjerė rrezikun nė njė zonė luftarake, ose papritmas “duke ditur” se njė partner ėshtė duke mashtruar, ose njė mik ėshtė shtatzėnė, janė raste nė tė cilat ne kemi njė copėz modeli nė mėnyrė tėrėsisht tė pandėrgjegjshme.

Disa njerėz janė shumė tė mirė nė diktimin e modeleve. I njėjti diktim modeli qė i ēon disa njerėz jashtė binarėve, mund tė ēojė tė tjerėt nė njė jetė krijuese.

Njė tipar kyē qė parashikon njė besim nė teoritė e konspiracionit ėshtė paranoja. Kur jeni paranojak, jeni gjithmonė nė vėzhgim pėr agjentė (pėrfshirė agjentėt e fshehtė) qė punojnė kundėr jush. Njė sasi e vogėl e ankthit ėshtė pozitive, ajo ju mban me kėmbė nė tokė, por nėse ėshtė me doza tė larta, mund ta gjeni veten duke jetuar nė njė kasolle nė mes tė pyllit. Njė tipar i personalitetit i quajtur “i hapur ndaj pėrjetimeve” gjithashtu mundėson besimet paranojake, si kuriozitet dhe imagjinata fton ide tė reja, duke pėrfshirė edhe ato qė janė aq tė parėndėsishme. Njerėzit tė cilėt janė mosbesues dhe armiqėsorė kanė gjithashtu tė ngjarė tė ngrenė dyshime pėr autoritetin. Ata me njė pozicion tė jashtėm kontrollues, tė cilėt minimizojnė ndikimin nė jetėn e tyre, kanė tendencė pėr tė fajėsuar grupet e tjera, duke pėrfshirė fatin apo komplotet sekrete.

Njė tjetėr tipar qė mund tė jetė pėrgjegjės pėr besimet nė komplote, fatin dhe njė ndjenjė tė gjashtė ėshtė tendenca pėr besim. Nė njė studim, subjektet intuitive tregojnė njė mėnyrė tė menduari mė referencial, i cili ėshtė besimi, se njerėzit janė duke folur pėr ju, ose qė ngjarjet e pėrditshme tė tilla si ndryshimet e lehta tė trafikut janė tė destinuara posaēėrisht pėr ju.
Besimi nė intuitė ka qenė i lidhur me llojet e tjera tė menduarit magjik, gjithashtu. Kur shfaqet intuita “guxim – besuese” me videot e UFO-ve, aktivitetet paranormale dhe fantazmat, ata qė e zotėrojnė kėtė, mendojnė se tė tjerėt do tė reagojnė emocionalisht nė qoftė se ata dėshmojnė vetė kėtė  aktivitet. Me sa duket, “guxim besuesit” duan tė besojnė me tė vėrtetė.


Pjesa 3: Aftėsitė psikike


Aberfan ėshtė njė qytet nė Uells, pėr tė cilin pak njerėz, madje edhe nė Britaninė e Madhe, kishin dėgjuar tė flitej pėr tė para vitit 1966. Pastaj goditi fatkeqėsia, ėndrrat e tmerrshme tė njerėzve, qė me sa duket,  paraprinė aksidentin.

Njė mal me materiale nga njė minierė qymyri ishte gėrryer nga shirat dhe mėngjesin e 21 tetorit, njė lumė me materiale minerare pėrfshiu qytetin, duke gllabėruar njė shkollė dhe disa shtėpi. Njėzet e tetė tė rritur dhe 116 fėmijė vdiqėn. Njė psikiatėr i quajtur J.C. Barker vendosi njė lajmėrim pėr njerėzit qė e kishin parandjerė ngjarjen. Ai mori dhjetra letra, nė tė cilėn njerėzit pėrshkruanin ėndrrat e orteqeve, fėmijėt dhe emrin Aberfan. Mė e habitshmja, ishte se prindėrit e njė vajze qė vdiq nė aksident, thanė se ajo do ta raportonte ėndrrėn vetėm njė ditė para vdekjes sė saj: “Unė pashė ėndėrr sikur shkova nė shkollė dhe atje nuk kishte asnjė shkollė” tha ajo. “Diēka e zezė kishte zbritur mbi gjithēka!”

Sipas njė sondazhi tė Gallup, dy nė tre amerikanė besojnė, ose nuk janė tė sigurt pėr ESP, njė kategori e fenomeneve qė pėrfshin parashikimin, duke e parė si tė largėt dhe telepati mendore.

Shkencėtarėt nuk mund tė shpjegojė ēdo rast tė veēantė tė supozuar si ESP, por ata kanė identifikuar forcat e gjera psikologjike qė pėrfshihen. Njėra ėshtė vėmendja jonė selektive. Ju ndoshta mendoni pėr shokėt tuaj shumė dhe ndoshta ata ju telefonojnė shpesh, por kur kėto mendime dhe thirrje mbivendosen ne vėrejmė njė rastėsi, duke injoruar tė gjitha herėt qė ato nuk pėrputhen.

Ne gjithashtu kemi memorie tė pasigurtė. Vetėm duke imagjinuar njė pėrvojė tė kaluar mund tė krijojnė pėrshtypje tė rreme, se me tė vėrtetė ka ndodhur, kėshtu qė kujtimet e ėndrrave “parashikuese” mund tė shtrembėrohen e tė pėrshtaten nė rast se ato ishin gjoja parashikuese. Dhe pėr mė tepėr ėshtė edhe egocentrizmi ynė. Hulumtimet tregojnė se ne e gjejmė veten tė pėrfshirė nė rastėsi shumė mė tepėr tė surprizuar, sesa nė  rastėsi identike qė koenēidon me pėrfshirjen e tė tjerėve, sepse ne mendojmė se jemi disi tė veēantė. (Po, e di, ti je me tė vėrtetė i veēantė.)

Njė tjetėr fenomen qė mbėshtetet nė rastėsi, ėshtė ndjenja e psikokinesisė (PK), ose “mendja para ēėshtjes”. Shitja e shpejtė e librit “Sekreti”, me “ligjin e tij tė tėrheqjes” ku pasqyrohet njė tėrheqje e jashtme pėr ju, demonstron urinė tonė pėr besim nė PK. Rhonda Byrne, autore e “Sekreti”, raporton se ka shėruar shikimin e saj dhe humbi peshė vetėm pėrmes dėshirės. Njė grup studiuesish udhėhequr nga psikologu Emily Pronin zbuloi njė paragjykim pėr tė besuar nė shkakun mendor edhe mes studentėve tė Ivy League.

Ata ishin tė bindur se do shkaktonin reagime edhe te njė student tjetėr, duke i qėndruar besnik njė kukulle voodoo dhe se do tė ndikuar nė rezultatin e Super Bowl vetėm duke shikuar nė televizor ndeshjen tė fokusuar.

Pronin argumenton, se rastėsia e dukshme mendore mbėshtetet nė tė njėjtat rregulla tė pranuara, qė ne pėrdorim pėr tė vlerėsuar rastėsinė kudo. Nė mėnyrė tipike, nė qoftė se ngjarja A ndodh para ngjarjes B, nėse nuk ka shkaqe tė tjera tė dukshme tė B dhe nėse A dhe B janė konceptualisht tė ngjashme, A duket tė ketė shkaktuar B. Kjo linjė e tė menduarit zbatohet automatikisht, edhe nėse ngjarja A ėshtė thjesht e menduar.

Si me shumicėn e formave tė besimit paranormal, njerėzit qė nuk e kuptojnė se kanėkontrollin e jetės sė tyre, kanė mė shumė tė ngjarė qė tė besojnė nė parashikim, ndoshta pėr shkak se pranojnė parashikimet mendojnė se e ardhmja ėshtė e pėrcaktuar tashmė aty, pa kontributin tuaj.

Peter Brugger, kreu i neuropsikologjisė nė Spitalin Universitar Zyrih, ka zbuluar se njerėzit mė sė shumti besojnė dhe pėrjetojnė mendimet mbi ēėshtje dhe parashikimit janė njė model informatues. Ata kanė mė shumė tė ngjarė tė shohin shkurtimisht vargjet e letrave si fjalėt apo imazhet e shkartisura si fytyrat dhe janė tė shpejtė pėr tė dalė me njė fjalė qė formon njė urė konceptuale mes dy fjalėve tė tjera. Pėrvoja e ESP ose psikokinesės kėrkon tė shohim njė lidhje mes njė mendimi dhe njė ngjarje.

Njerėzit me ndjesi kėrkimi tė larta, ata qė kėrkojnė pėr risi dhe ngjarje emocionuese, janė edhe mė stimulues nė besimet dhe pėrvojat paranormale. Ata ndoshta tėrhiqen nga ideja e njė bote tė banuar nga forcat misterioze. Pra, duke qenė njė model pėr gjetjen e ndjesi-kėrkuesit, tregon se kanė mė shumė tė ngjarė tė pėrjetojnė rastėsi tė rastėsishme sė pari dhe pastaj ka shumė tė ngjarė qė tė mendojnė shpjegime tė pazakonta pėr to.


Pjesa 4: Prag-vdekja dhe eksperienca jashtė trupit


Mė 1 shkurt 2000, Pam Baret ishte lideri i Partisė Demokratike tė Re nė Alberta. Ajo shkoi tek dentisti dhe kėrkoi njė zbardhje tė zakonshme pėr dhėmbėy, por do tė pėsonte njė transformim shumė tė thellė si kėmbim.

Baret kishte njė reaksion alergjik tė rėndė prej anestezisė. Fyti i saj u mbyll dhe ajo nuk mund tė merrte frymė. Dentisti i tha me tė drejtė se ishte duke vdekur, pastaj kishte njė pėrvojė prag-vdekje, gjatė sė cilės mendonte se kishte lėnė trupin e saj dhe ishte duke kėrkuar poshtė saj nga lart. Dentisti i dha CPR deri sa erdhi ambulanca. Nė spital, ajo e pėrjetoi pėrsėri atė gjendje. Si “u kthye”, ajo ndjeu se Zoti e shtypi nė gjoks duke i thėnė tė merrte njė rrugė tė re. Ditėn tjetėr Barrett mbajti njė konferencė pėr shtyp dhe u tėrhoq nga politika.

6 deri 12 pėr qind e pacientėve qė pėsojnė njė arrest kardiak, raportojnė se kanė pasur njė prag-vdekje, por perceptimet e tilla gjithashtu mund tė rezultojnė nga trauma ,frika, droga, ose nuk kanė asnjė arsye tė dukshme. Mekanizmat e propozuara shpjeguese tė trurit pėrfshijnė tepėr ose pak oksigjen, tepėr dioksid karboni dhe bllokim tė receptorėve glutamate.
Pėrshkrimet e tilla na bėjnė tė  kthehemi mijėra vjet dhe tė ndajmė temat e pėrbashkėta mes kulturave. Zakonisht ju dėgjoni njė gumėzhimė ose kumbim, sikur ju lėvizni nėpėr njė tunel tė errėt. Mund tė shihni trupin tuaj. i pėrmbushni shpirtrat e tė dashurve. Keni paraftyrimet e jetės tuaj dhe ndjeni gėzim, por nė fund largoheni nga drita dhe ktheheni nė Tokė.

Shumė njerėz e marrin kėtė gjendje si dėshmi e jetės pas vdekjes, por psikologu britanik Susan Blackmore dhe tė tjerėt, janė pėrpjekur tė shpjegojnė secilin nga elementet fiziologjikisht. Tuneli dhe drita mund tė rezultojė nga mungesa e oksigjenit nė lėvoren vizuale. Aktiviteti i parregullt nė lobet e pėrkohshme mund tė shkaktojė parafytyrimet. Njė ndjenjė e kėnaqėsisė si rezultat i lirimit tė endorfinės. Pasi vijnė nė vete, njerėzit ndonjėherė pretendojnė se kanė dėshmuar ngjarjet qė ndodhin rreth tyre, ndėrsa ata ishin klinikisht tė vdekur, por kėto llogari mund tė rezultojnė nga njė supozim apo kujtime tė rreme.

Ndėrsa eksperienca jashtė trupit pėrjetohet prej rreth 5 dhe 20 pėr qind e njerėzve tė shėndetshėm. Shumica e hulumtuesve besojnė se ndodh kur ne nuk mund tė integrohemi nė tė gjitha tė dhėnat lidhur me vendin tonė nė hapėsirė, vizion, prekje, bilanc dhe sensin e pozicionit tė trupit. Dėmtimi ose stimulimi elektrik nė kryqėzimin temporoparietal, njė zonė nė tru qė sjell kėto shqisa sė bashku, shpesh ēon nė gjendjen e eksperiencės jashtė trupit.

Kohėt e fundit Jason Braithwaite nė Universitetin e Birmingamit ka treguar, se njerėzit qė pėrjetojnė eksperiencėn jashtė trupit (dhe nėse ju ndodh njėherė, ka tė tė ngjarė qė t’ju ndodhė pėrsėri) vuajnė nga “cortical hyperexcitability”, qė do tė thotė se valėt e aktivitetit nė tru shkaktohen me lehtėsi. Aktivitet i tillė mund tė shtrembėrojnė perceptimin ndijor.

Neurologu Kevin Nelson argumenton se prag-vdekja dhe eksperienca jashtė trupit mund tė rezultojė nga anomalitė nė sistemin e zgjimit, i cili rregullon gjendjen tonė tė ndėrgjegjes. Ai ka treguar, se njerėzit, tė cilėt kanė pėrvoja tė tilla anormale gjithashtu raportojnė qė kanė mė shumė ndėrhyrje nė gjysmė-endėrrime, ndėrsa bien nė gjumė ose zgjohen.

Willoughby Britton i Brown University ka treguar se pėrjetuesit nuk tregojnė aftėsi tė kėqija pėrballuese. “Ka njė tendencė pėr pathologji tė pazakonshme apo  pėrvoja fetare”, thotė Britton. “Ėshtė e lehtė tė nxjerrim pėrfundimin e pabazė se truri i tyre ėshtė pak rrėmujė dhe se ata duhet tė jenė tė ēmendur. Por sjelljet mė pozitive tė kėtyre pėrballuese tė eksperiencave tregojnė, se ata janė shumė tė shėndetshėm psikologjikisht.”



Pjesa 5: Kontakti me shpirtėrat


Nė mars tė vitit 1994, Stephen Rinj doli nė gjyq nė Angli, pėr vrasjen e tmerrshme tė Harry dhe Nicola Fuller. Juria mori njė vendim pėr fajėsinė e tij nė ditėn e dytė tė diskutimeve, por jo para konsultimit me fantazmėn e Harry-t.

Natėn e ditės sė parė tė diskutimit, katėr nga gjyqtarėt ngritur njė situatė tė improvizuar nė hotelin e tyre. Fuller shpejti u bashkua me grupin, duke iu thėnė tė katėrve se Stephen Young e kishte vrarė dhe se ata duhet ta shpallnin fajtor. “Unė po qaja ndėrkohė dhe zonjat e tjera ishin dėshpėruar gjithashtu” tha njė anėtar jurie mė vonė. Ata pėrfunduan kėtė lojė duke iu raportuar zbulimet e tyre pjesėtarėve tė tjerė nė mėngjes. Kur gjyqtari mėsoi rreth kėtyre fakteve ai urdhėroi njė rigjykim. Ypung u dėnua edhe njė herė, kėtė herė duke pėrdorur dėshmi vetėm nga dėshmitarėt qė jetojnė.

Sipas Gallup, 32 pėr qind e amerikanėve pohojnė se shpirtrat e tė vdekurve mund tė kthehen dhe 37 pėr qind besojnė se pėrhumbin ose vėrtiten nė shtėpi. Njė tjetėr grup prej 16 pėr qind nuk janė tė sigurt. Shumica e takimeve paranormale nuk pėrbėjnė histori, nė veēanti ato me fantazma. Ato pėrbėhen nga diēka qė shohim nga kėndi i syrit, apo dėgjimi i njė tingulli tė ēuditshėm natėn vonė, perceptime, qė zakonisht mund tė shkaktohen nga truket e dritės, ose kafshėt shtėpiake. Pėr mė tepėr, ju keni gati nė kokėn tuaj, atė qė ju mund tė shihni ose tė dėgjoni dhe truri juaj ėshtė shpesh i lumtur tė detyrohet, duke paraqitur njė iluzion, sidomos kur jeni tė lodhur apo tė frikėsuar.

Ndoshta prova mė bindėse e njė ndėshkimi ėshtė ajo, qė quhet njė ndjenjė e prezencės, ndjenja se njė agjent ėshtė me ju, zakonisht mė pak se disa metra larg. Njė ndjenjė e tillė ėshtė shpjeguar si njė formė e pėrvojės, nė tė cilėn imazhi i trupit tuaj ėshtė dyfishuar. Hulumtuesit kanė propozuar gjithashtu, qė ne kemi njė sistem evoluar pėr tė ndjerė praninė e tė tjerėve, sipas tė cilit ju jeni shpesh nė dijeni, se dikush ėshtė afėr jush edhe pa vetėdije. (Mbyllni sytė tuaj, ndėrsa jeni ulur pranė dikujt qė tė pėrjetoni kėtė efekt). Ndoshta ne mund tė kemi halluēinacione nė kėtė kuptim.

Njė ndjenjė e prezencės shpesh lind nė mjedise ekstreme dhe situata tė tilla si, kur jeni tė ekspozuar nė njė tė ftohtė tė madh, tė izoluar, nė lartėsi, ose kur jeni duke vuajtur nga njė lodhje, frikė , uri, apo monotoni. Alpinistėt shpesh raportojnė halluēinacione tė tilla. Ernest Shackleton shkruan se gjatė njė marshimi 36 orėsh nė Antarctica, “Mė dukej shpesh se ne ishim katėr, jo tre”, dhe shokėt e tij kishin tė njėjtėn ndjenjė. Frika dhe vetmia janė tė dyja tregues pėr tė plotėsuar zbulimin tonė tė agjentėve nė mjedis. Ato na bėjnė vigjilentė.

Kur humbim tė afėrmit, rriten shanset e njė vizitori. Kur tė dashurit ndahen prej nesh para kohe, zakonisht shfaqen nė kėtė mėnyrė nė vitin e parė pas vdekjes sė tyre. Tė mbijetuarit mund tė shohin apo tė dėgjojnė diēka, ose mė sė shpeshti, vetėm tė kenė njė ndjenjė tė afėrsisė.

Ose, mė rrallė ndodh afėrsia ekstreme. Nė 1970, Elisabeth Kubler-Ross, psikiatre, qė u bė e famshme nga fazat e saj tė modelit tė fatėkeqėsisė, ngriti njė qendėr pėr trajtime shpirtėrore  pranė San Diego. Gjatė njė seancė atje, njė i vetė-shpallur i sėmurė psikik, Jay Barham, fiku dritat dhe pretendonte tė kishte identitete tė ndryshme shpirtėrore, kėshtu qė ai mund tė kishte marrėdhėnie seksuale me tė vejat e tyre. Njė viktimė tha mė vonė, “unė e kisha tė nevojshme tė besoja.”

Individėt neurotikė ose extraverts janė mė tė ndjeshėm ndaj kontaktit tė perceptuar. Neuroza mund tė intensifikojė elemente tė pikėllimit, tė tilla si ankthi, ndėrsa extraverts mund tė ndjejnė njė nevojė tė madhe pėr tė lidhur shkakun me ndėrveprim shoqėror. Tė sėmurėt me epilepsi, gjithashtu kanė pėrvoja me shumė kontakte. Shkencėtarėt kanė qenė nė gjendje pėr tė nxitur ndjenjėn e pranisė, duke vendosur magnet mbi subjekte tė pėrkohshme, duke bėrė qė disa tė propozojnė se edhe fusha magnetike e Tokės mund tė jetė e mjaftueshme pėr tė bėrė lokacione tė caktuara, ku tė ndjehen tė pėrhumbur.

Fakti se njerėzit ndjejnė prani mė shpesh kur pėrjetojnė dhimbjen, sugjeron se kontakti me shpirtrat mund tė jetė mė shumė se njė iluzion, ajo mund tė jetė njė formė e shėndetshme e pėrballimit.


Pjesa 6: Njė dėshirė pėr Paranormalen


Ēfarė i pėrcakton njerėzit qė besojnė nė pėrvoja anormale?

Besimtarėt nuk janė tė gjithė njėsoj, por disa faktorė janė tė lidhur me besimet paranormale dhe pėrvojat nė pėrgjithėsi. Njė prej tyre ėshtė tipar i pėrthithjes: Ata qė humbasin nė fiksimet dhe fantazitė e tyre mund ta trajtojnė imagjinatėn e tyre si tė vėrtetė. Njė tipar tjetėr ėshtė pengimi i sjelljes sė ulėt: Nėse jeni impulsiv , ju jeni mė pak tė prirur pėr tė kontrolluar interpretimet tuaja fillestare tė ngjarjeve kundrejt realitetit. Ndjeshmėria ndaj kujtimeve tė rreme ju lejon qė tė pėrshtasni pėrvojat e njė rrėfimi paranormal.

Traumat nė fėmijėri dhe ndonjė histori ose ngjarje negative gjatė jetės, gjithashtu mund tė rrisin besimin nė paranormale. Psikologu Harvey Irwin, ka sugjeruar se pėrvoja e hershme me kontrollin e zvogėluar ēon nė nevojėn pėr zotėrim; besimi paranormal bėhet njė mėnyrė pėr tė kuptuar ngjarjet anormale. Nė tė vėrtetė, dėshira pėr kontroll ėshtė njė parashikues i fortė i konstatimit tė modelit. Jennifer Whitson dhe Adami Galinsky tregojnė, se kur subjektet e shėndetshme ndjejnė njė kufizim ose mungesė tė kontrollit, ata kanė mė shumė gjasa tė shohin imazhet nė dėborė si zhurma vizuale, tė mbėshteten nė ritualet supersticioze pėr t’i shpjeguar rastėsitė si komplote.

Besimtarėt nuk janė domosdoshmėrisht mė pak inteligjente se skeptikėt.Vetėm korrelacionet e dobėta ose joekzistente me arsim tė pėrgjithshėm dhe aftėsi arsyetuese janė treguar.

Nga ana tjetėr, “ekziston njė korrelacion i dobėt, por nė pėrputhje, mes besimeve paranormale dhe masave tė ndryshme tė mospėrshtatjes psikologjike, nėse jeni duke kėrkuar njė tendencė drejt depresionit apo manisė “, thotė Chris French, udhėheqėsi i “Kėrkimit pėr Psikologji Anormale” nė Goldsmiths, Universiteti i Londrės. Ndėrsa disa dalin nė pėrfundimin, se nė qoftė se ju besoni nė ESP apo fantazma ju jeni tė ēmendur, “qė ėshtė tepėr naive dhe e thjeshtė”, thotė French.
“Ka situata kur kėto besime mund tė jenė tė dobishme psikologjikisht, si njė formė pėrballuese, pėr shembull. Ky ėshtė njė kėnvėshtrim shumė i ndėrlikuar”.

Besimtarėt paranormalė shfaqin edhe shumė tipare qė mund tė konsiderohen pozitive (brenda arsyes): Ata janė mė intuitive, tė hapur pėr tė pėrjetuar, dhe kėrkues tė ndjesive. Psikologia Susan Blackmore, e cila studioi nga besimtarėt deri tek skeptikėt, i ka parė tė dyja anėt e spektrit. Ajo thotė, se ėshtė personi i vetėm qė ka qenė nė kėshillin ekzekutiv tė dy shoqatave pėr Kėrkime Psikike dhe Komiteti pėr Hetimin Skeptik. “Unė mund t’ju them se besimtarėt kanė pjesė shumė mė tė mira.”

- Psychology Today Magazine -
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

884


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi