Ēfarė ka ndodhur me racat e zhdukura

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Ēfarė ka ndodhur me racat e zhdukura

Mesazh  Luli prej 27.04.14 1:15



Prania e qenieve me njė shtatlartėsi jashtė tė zakonshmes, veē tė tjerash tė pajisur me njė forcė tė jashtėzakonshme, ėshtė lehtėsisht e individualizueshme nė njė oqean mitesh, duke filluar nga ai klasik i pėrmbytjes universale.  

Nėqoftėse e besojmė akoma mitologjinė greke, titanėt, dominues tė pakundėrshtueshėm tė Tokės nė kohėra tė kaluara, njė ditė tė bukur vendosėn tė rebelohen ndaj zotave dhe ndaj njerėzve: nuk mund tė jemi tė sigurtė lidhur me arsyet e rebelimit, ka mundėsi qė kjo race gjysėm hyjnore fitoi vetėdije se mund ta uzurponte pushtetin nga duart e hyjnive. Pėr njė motiv tė tillė, zotat vendosėn qė ta ndėshkonin kėtė arrogancė ta paturpshme: nga kėtu, midis ndėshkimeve tė dhėna, edhe pėrmbytja me kujtesė tė lashtė.

Tė mundur, Titanėt u zėvendėsuan nga Gjigantėt, tė lindur nga gjaku i rrjedhur nga njė plagė e Uranit, shkaktuar nga i biri Kronos, mė i vogli midis tyre. Pėr t’u bėrė mbret i madh, Kronosi hėngri fėmijėt qė kishte nga e motra Rea, por, falė njė stratagjeme, Zeusi shpėtoi dhe, me kohė, fitoi rangun e babait tė padenjė. Pėr sa dimė, Gjigantėt kėrkuan me tė gjitha mėnyrat, por mė kot, qė tė hakmerreshin pėr paraardhėsit e tyre: pėr kėtė arsye edhe ata janė pėrshkruar pėrjetėsisht nė revoltė ndaj hyjnive.

Fėmijėt e Elohimit

Siē do ta shikojmė, duke iu pėrmbajtur edhe tregimeve tė tjera mitologjike, Gjigantėt e banonin Tokėn mijėra vjet pėrpara erės sonė. Lindja e kėsaj race mund tė caktohet nė momentin nė tė cilin disa zota vendosėn qė tė ēiftohen me qeniet njerėzore.

Lidhur me kėtė, ėshtė mjaft kuptimplotė ajo qė ndodhet nė dy pasazhe tė Zanafillės: “Kur njerėzit filluan tė shumohen mbi Tokė dhe lindėn vajzat e tyre, djemtė e Zotit panė se vajzat e njerėzve qenė tė bukura dhe morėn pėr gra sa ju desh qejfi”. (6,4) “Nė ato kohėra ndodheshin Gjigantėt nė Tokė – por edhe mė pas – kur djemtė e Zotit bashkoheshin me vajzat e njerėzve dhe kėto u lindnin atyre fėmijė: janė kėta heronjtė e lashtėsisė, njerėz tė famshėm”.

Artikulimet “Djem tė Zotit” dhe “Gjigantė” nuk janė gjė tjetėr veēse pėrkthim i adoptuar dhe I pranuar i termit “Nefilim”, i pranishėm nė Biblėn hebraike: duhet saktėsuar se nė mėnyrė tė ngjashme me atė qė ėshtė bėrė tashmė pėr disa shprehje nė faqe tė tjera Nė fillim, nė fakt duhej pėrkthyer, nė mėnyrė korrekte, si “Njerėz qė kishin zbritur”, domethėnė “Djem tė Elohimit” tė zbritur mbi Tokė, ku Elohim, nė mėnyrė tė pabesueshme, ėshtė shumėsi i njėjėsit hebraik El, Ilu apo Eloah: domethėnė nėnkupton Zota!  

Tė paktėn ky ėshtė interpretimi i Zecharia Sitchin, Erich Von Daniken, David Icke dhe i njė grupi tė madh studiuesish qė, jashtė skemave klasike, janė ēimentuar nė pėrkthimin e teksteve kuneiforme tė qytetėrimit tė sumerėve, duke analizuar mė pas pėrmbajtjet e librit tė shenjtė tė kristianėve. Duke dashur tė jemi tė saktė, termi “Elohim” shfaqet 30 herė tek Zanafilla dhe deri 2570 herė nė tė gjithė Biblėn. “Nefilim”, pa shih, pa shih, pėrkthehet si termi “Annunaki” i mitologjisė sė sumerėve.

Praktikisht, mitet na tregojnė sesi kjo racė u rebelua ndaj hyjnive.  Atėhere, ja, Gjigantėt qė kėrkojnė tė ngjisin Malin Olimp apo Tifoni qė i heq Jupiterit rrufetė e tij. Sigurisht, duhet bėrė qysh tani dallime pėr tė mos rėnė nė konfuzion. Prej efektit tė deformimit, disa mite marrin nė fakt nė hua elementė tė tė tjerėve.  Pėr shembull, ėshtė rasti i Gog-ut dhe Magog-ut, dy gjigantėve qė i zbulojmė tė futur nė mitologjinė britanike pėr tė simbolizuar fuqinė e atyre njerėzve: nė fakt, kėta titanė dhe tė tjerė, janė mundur nga heroi lokal

Lajmėtarėt e dėrguar nga Moisiu nė Tokėn e Premtuar (Canaan), siē thotė Bibla, nė Librin e Numrave (13,32-33), u kthyen duke thėnė se kishin takuar djemtė e Anak… “…vendi qė kemi pėrshkuar pėr ta eksploruar ėshtė njė vend qė i ha banorėt e vet; tė gjithė njerėzit qė kemi parė janė njerėz shtatlartė; kemi parė Gjigantėt, bij tė Anak, tė racės sė Gjigantėve, pėrballė tė cilėve na dukej se ishim si karkalecė dhe kėshtu duhet t’u jemi dukur atyre”.

Edhe dueli midis Davidit dhe Goliathit nuk lė vend pėr interpretime tė tjera. Bibla, tek Deuteronomi, vazhdon qė t’u referohet Gjigantėve kur flet pėr krevatin prej hekuri 5 metra tė gjatė, i cili gjendej nė Rabbath, pranė djemve tė Ammon: domethėnė, krevati i njė mbreti gjigant tashmė tė vdekur. Pėr ta flitet edhe nė mitologjinė budiste, ku Gjigantėt janė tė lidhur me mitin brahminik tė “pėrzierjes sė detit prej qumėshti”.

Nė “Popullin Vuh” gjigantėt janė qenie mitologjike (njėlloj me titanėt) qė luftojnė me zota dhe me njerėz njė lloj titanomakie greke: kurse nė mitologjinė Maja, binjakėt “Hunahpł” e “Ixbalanqué”, mė parė “Ahau” (zotėr tė qytetėrimit tė Misrit tė drejtuar nga “Xibalbą”) luftojnė me Gjigantėt nė luftėn e “Camč”-ve. Tė shpartalluar, Gjigantėt identifikohen nė Atlantėt e Copąn-it. Por, njė ēikė tė gjithė tekstet e ndodhura nė librin e shenjtė tė kristianėve dhe tė hebrenjve, nė veēanti Dhiata e Vjetėr, siē kemi pasur mundėsi ta shikojmė, flasin pėr kėtė racė njerėzish gjigantė.

Prapa nė kohė

Duke pėrdorur dėshmitė e ndonjė historiani, mund tė kėrkojmė tė individualizojmė njė periudhė kohore ku, sipas ēdo probabiliteti, tė vendosen hyjnitė dhe natyrisht tė ndiqen Gjigantėt, duke parė qė ndodhitė e tyre ndėrthuren kėndshėm. Megjithatė, nuk ėshtė e thjeshtė tė renditen me saktėsi tė gjithė hyjnitė e sė kaluarės tone stėrgjyshore, edhe pse tashmė ėshtė e vėshtirė tė theksohet se ata, njėlloj me Gjigantėt, kanė ekzistuar realisht. Le tė shikojmė se mos kuptojmė ndonjė gjė dhe e bėjmė duke thirrur nė ndihmėn tonė kronikat e pakta qė kemi nė dispozicion.

Historiani, por jo vetėm, Beroso nė shkrimet e tij tregon pėr 10 mbretėrit mitikė babilonas qė mbretėruan pėrpara pėrmbytjes: gjithsesi, sipas mendimit tė tij, do tė kthehej prapa me 432000 vjet.  Tė mos frikėsohemi pėrballė kėtyre shifrave. Sot jemi mėsuar ta masim kohėn duke u nisur nga presupozimi qė Toka pėrdor njė vit pėr tė bėrė njė rrotullim tė plotė rreth Diellit dhe se muajt 12, sa janė dhe ciklet e Hėnės. Por le tė mbajmė mirė parasysh se deri nė vitin 1543 (me Nicolai Copernicus si vijė ndarėse) besohej se ishte Dielli ai qė rrotullohej rreth planetit tonė! Megjithatė, sumerėt e kishin tė drejtė tė paktėn 4500 vjet mė parė.

Ku janė provat?

Pėrveē rrėfimeve tė shumta tė eksploratorėve tė parė evropianė, tė mbėrritur nė Kontinentin e Ri, vėrejmė, nga aty e prapa, njė seri rikuperimesh tė jashtėzakonshme, tė cilat shpesh shkenca ka nėnkuptuar qė t’i pėrqeshė, nė mos t’i fshijė. Pėr hir tė sė vėrtetės, gjatė 100 viteve tė fundit, tė shumtė kanė qenė rastet e bujshme tė mashtrimit nga ana e njerėzve paskrupull apo gallataxhinjve tė thjeshtė (njė ēikė siē ndodh sot me rrethet nė drithėra), por kjo nuk do tė thotė se tė gjitha rikuperimet e tjera janė pėr t’u etiketuar si fallsitete.  Nė kėtė seli, pėr motive tė natyrshme vendi dhe pėr tė mos e lodhur jashtė mase lexuesin, kemi menduar tė zgjedhim vetėm disa, tė cilat i kemi menduar si indikativė pėr argumentin nė fjalė.

Nė vitin 1577, nė Zvicėr dolėn nė dritė eshtrat e atij qė mund tė ishte njė njeri i gjatė 5 metra e 80 centimetra. Nė fillim tė shekullit tė kaluar, nė Francė, nė lokalitetin Glozel, u gjetėn, pėrveē kockave dhe kafkave njerėzore jashtė normales, edhe gjurmė tė mėdha duarsh, pse jo dhe artikuj dhe bizhuteri tė bėra apostafat qė tė pėrdoreshim nga ndonjė qėnie gjiganteske. Disa vjet mė vonė, nė Havai Supai Canyon, njerėzit e ekspeditės shkencore Donnehey zbuluan njė gdhendje tė gurtė tė njė tiranosauri qė, sipas tė thėnave tė indianėve, do tė ishte vepėr e Gjigantėve.  

Nė vitin 1943, nė njė ishull tė Ishujve Aleutine, xhenierė ushtarakė gjetėn kocka dhe kafka qė, sipas proporcioneve, duhej t’u pėrkisnin njerėzve tė lartė deri 7 metra! Duke iu besuar gojėdhanave qė tregonin pėr njerėz shumė tė gjatė, qė kishin banuar nė njė tė kaluar tė hershme zonat e sotme tė pėrcaktuara nga hartat gjeografike si Sahara, Kamerun e Niger, disa ekspedita bėnė zbulime marramendėse: nė vitet ’30-tė tė shekullit tė kaluar gjetėn praktikisht gjurmėt e gjiganteskėve Sao.

Rreth atyre viteve, edhe studiuesi hollandez, Ralph Koengsėald, gjeti diēka interesante: dhėmbė prerės 6 herė mė tė mėdhenj se normalėt. Sė fundi, pėr ta pėrfunduar kėtė paraqitje tė shkurtėr, nė vitet ’50-tė tė shekullit tė kaluar, Pei Ėenchung, teksa ndodhej nė brendėsi tė njė shpelle tė Lingheng nė Kėansi, hasi njė nofull qė pėr nga pėrmasat mund tė pėrshtatej me dhėmbėt e Koengsėard, aq ėshtė e vėrtetė sa qė tė dy ia atribuan pėrkatėsinė “gigantopitecus”.
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

956


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi