Holokausti, mit apo realitet?

Shko poshtė

Holokausti, mit apo realitet?

Mesazh  Odin prej 25.04.14 1:08



Dihet se data 27 janar ėshtė dita e kujtesės edhe nė Shqipėri, pasi Kuvendi, prej gati 10 vjetėsh e ka kaluar me ligj detyrimin pėr tė pėrkujtuar. Shoahun qė nė jidisht do tė thotė ‘shkatėrrim’. Kurse fjala holokaust vjen nga greqishtja e vjetėr dhe do tė thotė ‘djegie e plotė’, ēka nėnkupton vrasjen dhe zhdukjen me djegie tė trupave tė 6 milionė ēifutėve evropianė nė disa nga kampet famėkeqe tė pėrqendrimit gjerman nė periudhėn 1941-1945.

Pikėsėpari, duhet tė themi se megjithėse ēifutėt janė ndeshur e pėrleshur me shumė popuj, raca dhe fe tė ndryshme, me etninė shqiptare, si banorė tė vjetėr tė Mesdheut, ata nuk kanė pasur probleme tė rėnda nė histori, madje kanė shkuar mirė, nėse nuk do tė merrnim parasysh pėrleshjet e mėdha me ta tė grekėve parakristianė dhe Portės Osmane, me tė cilėt shqiptarėt kanė ndarė marrėdhėnie tė pėrbashkėta, ekonomike dhe politike.

Ēifutėt nuk e kanė parė si njė vend tė pėrshtatshėm pėr t’u vendosur si popull nomad, territorin e banuar me shqiptarė dhe i janė druajtur karakterit dinak dhe tė egėr tė shqiptarit. Pasi Elisabeta i dėboi nga Spanja ēifutėt mė 1492, dihet se njė pjesė prej tyre kėrkuan tė vendoseshin nė zona urbane si Berati dhe Kanina, por kur panė nė pazarin e Gjirokastrės qė vezėt shiteshin me peshė e jo me copė, thuhet se u tmerruan dhe nuk u pėlqeu vendi, megjithėse disa familje si Zekatėt e Gjirokastrės, u vendosėn aty.

1

Sė pari, duhet thėnė se populli ēifut ka njė vend tė veēantė nė histori, sepse ai ėshtė njėkohėsisht edhe fe, edhe komb dhe kėta dy faktorė janė absolutisht tė pandashėm, gjė qė nuk ndodh me ndonjė popull tjetėr. Duket qartė se ēifutėt janė njė racė, por jo nė kuptimin biologjik, siē pretendojnė racistėt, por nė njė kuptim etik, historik. Gjithashtu, nacionalizmi ēifut ekziston, i flaktė e i papėrkulur, nė formėn e njė feje kombėtare, ose pėr ta thėnė mė saktė, nė formėn e njė feje raciste.

Kjo shprehje duket sikur nuk ka kuptim, sepse lidh dy fjalė qė janė kundėr njėra-tjetrės: konceptin e fesė, qė ėshtė nė natyrėn e saj mbikombėtare e universale dhe konceptin e kombit dhe racės, qė ka tė bėjė me veēimin brenda njė rrethi. Ky ėshtė paradoksi themelor qė pėrmban besimi ēifut pėr shkak tė tė cilit ndodhi edhe pėrplasja me kombin gjerman nazist, pėrplasje prej sė cilės u krijua edhe Izraeli, shteti i ēifutėve, tė cilėt edhe pse proklamojnė bashkimin e racave, pėr vete nuk lejojnė t’i pėrziejnė ato.

Gjithashtu, ka njė pretendim publik nga studiuesit dhe institucionet ēifute mbi holokaustin nazist nėse ka apo jo, rreth 6 milionė tė vrarė nė kampet e pėrqendrimit gjatė Luftės sė Dytė Botėrore. Nė fillim u synua qė ky numėr tė jepej mė i madh, rreth 9 milionė nė gjyqet pas kapitullimit tė Gjermanisė, gjė qė nuk u pranua dhe nė fund u fiksua numri i famshėm 6 milionė. Studiuesi i mirėnjohur francez Leon de Poncins thekson se: “Kjo shifėr prej 6 milionėsh, tė cilėn e dėshmojnė organizatat ēifute, nuk ėshtė verifikuar kurrė nė ndonjė lloj mėnyre, e megjithatė shėrbeu si bazė pėr persekutimin nė kohėn e Gjyqit tė Nurembergut dhe u pėrhap gjerėsisht nga mediat e gjithė botės.

Sot kanė dalė nė dritė shumė fakte dhe dokumente, tė cilat nuk ishin tė njohura nė atė kohė, ndaj nuk ėshtė mė e mundur ta besojmė kėtė shifėr. Njė socialist i majtė francez, i cili edhe vetė ishte internuar nė kampin e Buhenvaltit, z. Pol Razėnie’, ka bėrė njė studim ekstremisht tė hollėsishėm mbi kėtė ēėshtje, tė cilin ai e botoi nė katėr vėllime tė trasha, duke arritur nė pėrfundimin se numri i ēifutėve qė vdiqėn pas internimit ėshtė afėrsisht 1.200.000 dhe se kjo shifėr, siē na thotė ai, mė nė fund ėshtė pranuar nga Qendra Botėrore e Dokumentimit tė Ēifutėve. Po kėshtu, Paul Hilberk, nė studimin e tij mbi tė njėjtėn temė, arriti njė total prej 896.292 viktima.

Gjithė kėto ekzagjerime dhe mashtrime i kanė shtrembėruar krejtėsisht faktet dhe ne e shohim tė arsyeshme t’i bėjmė tė ditur atij lexuesi qė ėshtė i interesuar pėr tė vėrtetėn historike, ato qė ishin pėrbėrėsit e vėrtetė tė njė tragjedie tė pamohueshme, por qė e sjellė nė pėrmasėn e saj tė vėrtetė, duhet tė shihet nė tėrėsinė e kontekstit tė Luftės sė Dytė Botėrore, e cila nė fakt solli shumė milionė viktima tė pafajshme nga tė gjitha kombet”.

Nė fakt, pasi lexon librat e ēifutėve tė shquar si Hajnrih Hajne, Bernar Lazar, Darmesteter, Kadmi-Kohen, Ludvik Levison, Emil Ludvik, Valter Rateno’, Alfred Nosik, Leon Blym, Joshua Jehuda, Edmond Fleg, Eli’ Benamozeg, Andre Spir, Eli’ For, Zhyl Isak’, Rabi’, Maks I. Dimo’ dhe A. Memi’, njeriu pashmangshmėrisht del nė konkluzionin se ėshtė shumė e drejtė dhe pėr t’u lavdėruar qė ēifutėt tė mbrojnė dhe tė ruajnė traditat e tyre dhe tė jetojnė nė vende tė ndryshme perėndimore pa i pėrndjekur njeri.

Por, sipas popujve kristianė, ėshtė shumė e papranueshme qė ata tė lejohen tė pėrfitojnė nga ky qėndrim tolerant pėr tė minuar, shpėrbėrė dhe nė fund shkatėrruar traditat tona fetare, kombėtare dhe kulturore. Ata i quajnė reagimet kundėr tyre “anti-semitizėm”, por nė tė vėrtetė ato janė masa pėr tė mbrojtur komunitetin vendas nga influenca e huaj, gjithmonė e mė e rrezikshme pėrderisa punon mu nė zemėr tė institucioneve tona, e mbrojtur nga abuzimi mashtrues i termit shtetėsi, duke e quajtur veten francez nė Francė, anglez nė Angli, gjerman nė Gjermani, e kėshtu me radhė, dhe duke qenė, nė fakt, vetėm ēifut e duke punuar vetėm pėr misionin mesianik tė racės sė tij mbi popujt e tjerė.

2

Duhet thėnė qė nė krye tė herės se sado tė jetė ky numėr i viktimave dhe tė vrarėve, shfarosja e tyre sigurisht qė ka qenė diēka e tmerrshme qė nuk duhej tė kishte ndodhur kurė, shfarosje e realizuar nėn idetė e quajtura sot ‘antisemite’, i cili ėshtė njė term modern dhe shpreh saktėsisht urrejtjen vetėm ndaj ēifutėve dhe jo ndaj etnive tė tjera kombėtare dhe fetare me origjinė semitike nė Lindjen e Mesme, kryesisht atyre arabė. Ēifutėt janė njė bashkim njerėzish, tė cilėt kanė origjina tė ndryshme racore, por feja e tyre i ka bashkuar rreth qėllimeve tė pėrbashkėta politike dhe ekonomike. Duhet thėnė se baza e kėtij antisemitizmi ėshtė konflikti 2-mijėvjeēar me Kishėn dhe doktrinėn ungjillore pėr shkak se ēifutėt konsiderohen si vrasės tė Jezusit-Zot.

Por nė fakt, ēifutėt akuzohen nga kristianėt se ata kanė qenė tė urryer edhe nga popuj tė tjerė para biblikė, siē e kanė treguar mė pas nė Ligjin e tyre tė Moisiut, Torahun dhe mė pas te libri i tyre i ilustrimeve, Talmudi, i cili ėshtė njė variant intolerant i librit tjetėr tė islamit, Hadithet. Kėshtu, ēifutėt janė dėbuar nga egjiptianėt sepse vodhėn majat e arta tė Piramidave tė Mėdha tė Pllajės sė Gizės. Po kėshtu, ata kanė qenė nė konflikt me babilonasit dhe sidomos, mė pas, me grekėt. Anti-ēifutėria qė lindi nė disa qarqe greke ishte kryesisht njė reagim kundėr pretendimeve qė konsideroheshin fyese e tė patolerueshme, njė pasojė e krenarisė sė goditur greke, e ndėrthurur me mosbesimin, injorancėn dhe keqkuptimin.

Ishte e destinuar tė pėrhapej gjerė e gjatė nėpėr atė botė qė ishte pak a shumė e ndikuar nga grekėt, por fillimisht ishte vetėm njė aspekt i armiqėsisė tė dhunshme qė sapo kishte filluar nė Palestinė midis ēifutėve dhe grekėve, njė luftė shfarosėse nga tė dyja palėt, luftė e cila do tė shtrihej shumė pėrtej kufijve tė Palestinės, pėr t’u infektuar e mė pas pėr tė shpėrthyer nė konflikte tė reja e tė pėrgjakshme, nė tė cilat masakruesit dhe tė masakruarit shumė shpesh ndėrronin vendet, kur pala mė e fortė triumfonte dhe pala tjetėr sforcohej nė maksimum pėr tė realizuar njė masakėr tė re.

Edhe romakėt mbajtėn tė njėjtin qėndrim ndaj ēifutėve. Ata mendonin se nuk ishte parė e dėgjuar nga ata qė Paks Romana, rendi romak dhe feja perandorake qė ishte simbol i saj, tė vihej nė diskutim dhe tė tronditej nga njė tufė ngatėrrestarėsh tė paturpshėm orientalė, siē ishin ēifutėt. “Egėrsia e grindjes u dyfishua, vetėm se ēifutėt nuk hiqnin dorė nga grindja”, ka shkruar antiēifuti i shquar romak, Taciti.

Por ēifutėt nuk nėnshtroheshin ndaj asnjė kombi a shteti tjetėr nė histori. Pėr ta, asgjė nuk ka ekzistuar, asgjė nuk ekziston dhe asgjė nuk do tė ekzistojė pėrveēse pėr tė pėrmbushur fatin e popullit ēifut. Kjo pikėpamje misticizmi profetik, kaq e padjallėzuar e kaq krenare, ēon nė njė imperializėm tė vėrtetė fetar. Sipas profetėve, populli ēifut, me anė tė vullnetit tė Jahve-s, zotit tė tij, ėshtė i paracaktuar tė sundojė botėn, kur populli i shėrbėtorėve tė Jahve-s tė zbatojė tė gjitha urdhėresat hyjnore, do tė vijė koha kur populli ēifut do tė mbretėrojė mbi gjithė botėn.

Njė argument tjetėr i krishterė kundėr ēifutėve ėshtė fakti se ka shumė popuj qė nuk kanė asnjė lloj ndjenje urrejtjeje pėr popuj tė tjerė, psh kinezėt, gjermanėt, polakėt, turqit, indonezianėt, australianėt, kanadezėt, ukrainasit, francezėt, bullgarėt, spanjollėt, etj., nuk e urrejnė komunitetin e njėri-tjetrit. Si shpjegohet qė nė shtresat e gjera shoqėrore tė kėtyre popujve ekziston njė ndjenjė urrejtjeje pėr ēifutėt?

Pėrse kėta i sfidojnė dhe dėrrmojnė altruizmin e mirėpritjes sė parė tė gjithė kėtyre popujve ndaj tyre? Madje Hitleri tek Mein Kampf-i tregon me hollėsi 12 mėnyrat sesi ēifutėt pėrdorin pėr tė zotėruar pushtetin ekonomik dhe pastaj atė politik tė njė kombi.

3

Periudha e Krishtėrimit sigurisht qė ka qenė njė periudhė e vėshtirė mbijetese pėr ēifutėt. Anti-semitizmin e pėrhap pretendimi me kėmbėngulje i kristianėve se ata janė trashėgimtarėt e vetėm tė Besėlidhjes me Zotin. Nuk ėshtė aspak pėr t’u habitur qė nga tre shkruesit ish-ēifutė tė Ungjijve, ēifuti Mateu ėshtė mė i ashpri, paraqitja qė ai i bėn mundimeve tė Krishtit nga ēifutėt duket se ėshtė mė tendenciozja, ndėrsa mė i paanshmi ėshtė Luka, i vetmi nga shkruesit qė nuk ka qenė ēifut.

Por dita mė e keqe pėr ēifutėt sigurisht qė ka qenė dita e 28 tetor 312, kur ndodhi beteja e Urės Milvian dhe kur njė ilir nga raca jonė, Kostandini i Madh, fitoi kundėr Maksentiusit, i cili thuhet se u mbyt nė ujėrat e Tiberit. Njė betejė mjaftoi pėr tė ndryshuar fytyrėn e botės dhe qėndrimin e saj fetar.

Fitorja e Kostandinit konsiderohet me tė drejtė si pika fillestare e njė epoke tė re, asaj tė perandorisė kristiane dhe epokės sė Kishės nė Evropė. Ėshtė e vėrtetė se rezultati i saj i menjėhershėm duket se ka qenė vendosja e lirisė dhe barazisė sė besimeve. Por suksesi i padėgjuar i Kishės do tė sillte si rrjedhim fatkeqėsinė e Sinagogės, pėr tė cilėn shekulli i katėrt ishe njė epokė fatale qė shėnonte fillimin e njė tė ardhmeje me ankth, vuajtje dhe katastrofa.

Asnjė armė nuk ka rezultuar mė e suksesshme kundėr jahudizmit dhe besimtarėve ēifutė sesa mėsimi i pėrbuzjes, i farkėtuar kryesisht nga Etėrit e Kishės nė shekullin e katėrt dhe brenda saj asnjė tezė nuk ka qenė mė e dėmshme sesa ajo e “popullit qė vrau Zotin”.

Mentaliteti kristian ėshtė mbrujtur me kėto ide deri nė palcėn e nėnvetėdijes sė tij. Tė mos e pranosh dot kėtė fakt do tė thotė tė mos pėrfillėsh apo tė mbulosh burimin kryesor tė antisemitizmit kristian dhe burimin qė ka ushqyer opinionin popullor. Shpeshherė gjatė mesjetės, ēifutėt u konvertuan nė mėnyrė hipokrite nė fetė e popujve tė tjerė si nė krishtėrim, katolicizėm, ortodoksizėm dhe protestanizėm.

Dihet konvertimi nė masė nė kohėn e inkuizicionit, marranot, tė cilėt prapėseprapė u dėbuan, megjithėse kėta bashkėpunuan me spanjollėt kundėr myslimanėve tė Spanjės nė kohėn e Izabelės sė Kastiljes. Por krishterimi ishte nė epėrsi pėr 15 shekuj dhe pėrgjatė gjithė mesjetės jahudizmi ishte i pafuqishėm tė ndikonte fatet e kombeve. Duke pėrfituar nga toleranca e autoriteteve dhe nga mbrojtja e papėve, ai mundi tė mbijetojė, duke pritur pėr njė rast pėr ta depėrtuar strukturėn monolitike kristiane nga brenda.

Ēifutėt e shohin kėtė si njė periudhė tė errėt obskurantizmi dhe barbarie, sepse ata priren ta gjykojnė botėn lidhur me vetveten, duke e parė veten si ajkėn e botės. Mė pas, me Rilindjen dhe Reformimin, uniteti i besimit kristian u thye. Ēifutėria bėri pėrpara pėrmes tė ēarės qė ishte hapur dhe qė prej asaj kohe mbėshteti ēdo lėvizje qė dobėsonte dhe turbullonte Krishtėrimin – Rilindjen, Reformimin, Revolucionin e 1789 dhe marksizmin.

4

Ēifutėt duket se gjithmonė kanė rivalizuar me tė gjithė elitėn e popujve tė tjerė. I humbur nė thellėsitė e turmave tė shoqėrive kristiane perėndimore, ēfarė mund tė bėnte tjetėr ēifuti – i detyruar tė heshtte pėr 15 shekuj, pėrveēse tė mohonte, brenda kufijve dhe hierarkisė sė imponuar nga kėto shoqėri (Monteni Krishtėrimin, Spinoza kartezianizmin, Marksi kapitalizmin, Ajnshtajni njutonianizmin dhe ndoshta Frojdi kantizmin)?

Sipas kundėrshtarėve kristianė apo antisemitė, nė Izraelin e sotėm, Ligji i Kthimit nuk e njeh martesėn civile, divorcin apo funeralin civil. Nga pikėpamja e statutit, ēėshtjet individuale trajtohen nga legjislacioni i brendshėm i secilit besim fetar. Izraeli ėshtė njė shtet laik qė praktikon intolerancė fetare nė njė kohė qė pretendon se ėshtė demokraci, ėshtė megjithatė njė nga shtetet me vetėdijen mė tė madhe racore nė gjithė botėn.

Martesat e pėrziera janė tė ndaluara. Martesat e pėrziera midis ēifutėve dhe joēifutėve nuk janė tė mundura nė shtetin e ri tė Izraelit, sipas ligjit tė miratuar mė 28 gusht 1953. Bashkėshorti joēifut nuk mund tė varroset nė njė varrezė ēifute pėrkrah bashkėshortes sė tij: Pėrveē rasteve tė konvertimeve, njė personi joēifut nuk mund t’i jepet apo t’i shitet vend nė njė varrezė ēifute.

Ēdo historian e di se Toka e Shenjtė e Palestinės ėshtė pika mė nevralgjike nė botė. Tamam atje ndodhi drama mė e madhe e historisė njerėzore. Tė gjitha perandoritė kanė luftuar me njėra-tjetrėn pėr vendet e shenjta. Kryqi dhe Gjysmėhėna janė pėrplasur me njėra tjetrėn nė atė vend pėr shekuj me radhė. Kryqtarėt shkuan dhe lanė kockat e tyre aty dhe vetėm tregtarėt e Venedikut pėrfituan nga kjo. Fuqitė mė tė mėdha tė botės i kanė sytė mbi kėtė rrip toke, mbi tė cilėn takohen rrugėt mė tė rėndėsishme strategjike dhe tregtare, pėrmes fushave mė tė lakmuara tė naftės.

Nga antiēifutėt pretendohet se, pėrderisa armiqtė e ēifutėve u pėrkasin racave tė ndryshme, kanė jetuar shumė larg nga njėra-tjetra, kanė qenė qeverisur nga ligje dhe parime tė ndryshme, derisa kanė pasur zakone tė ndryshme dhe shpirt tė ndryshėm dhe si tė tillė ata nuk mund tė gjykonin njėlloj lidhur me diēka, atėherė shkaqet e pėrgjithshme tė antisemitizmit duhet tė kenė qenė gjithmonė brenda vetė popullit ēifut dhe jo tek ata qė u kundėrviheshin atyre. Ata e kanė refuzuar heshtjen dhe plogėshtinė. Kudo ku kanė shkuar ata i janė kundėrvėnė me kokėfortėsi tė pathyeshme mjedisit qė i rrethonte, qoftė nė robėri pas robėrie apo tė dėbuar nė mėrgim pas mėrgimi. Kjo kokėfortėsi do tė vdesė pasi tė vdiste edhe i fundit prej tyre.

Nuk ėshtė diēka e ēuditshme atėherė, qė qysh prej kohėrave mė tė hershme e deri mė sot, ēifuti ka ngjallur pothuajse kudo njė armiqėsi tė hapur apo tė maskuar, e cila ka qenė shprehur pothuajse nė ēdo gradė, qė nga antisemitizmi thjesht teorik deri tek masakrat mė mizore.

Kėshtu shpjegohet me sa duket edhe Holokausti, nėse do ta pranonim atė qė na ėshtė thėnė deri mė sot mbi tė, i cili ka lidhje edhe me Ditėn e Kujtesės mė ēdo 27 janar, qė kėrkon vendosjen e kurorave me lule nga shtetarėt tanė nė njė vend mauzole tė Holokaustit, si pėr tė plotėsuar profecinė mesianike qė tė gjithė popujt do pėrkulen njė ditė mbi popullin e Izraelit.

Alfred Cako
avatar
Odin

527


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi