Kolesteroli - Njė Mashtrim Modern

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Kolesteroli - Njė Mashtrim Modern

Mesazh  Zattoo prej 12.04.14 21:29



Kolesteroli: ēėshtja e kolesterolit “tė mirė” dhe “tė keq” ėshtė ndoshta njė nga mitet mė tė mėdha mjekėsore tė kohės sonė.

atherosclerosis-pictureTė dhėnat e mėposhtme janė bazuar nė gjetjet e sė paku tė 3 ēmimeve Nobel. Bombardohemi 2 dekadat e fundit se sa i rrezikshėm ėshtė kolesteroli dhe sa mė tė larta tė jenė vlerat nė gjakun tonė, aq mė shumė ka tė ngjarė tė bllokohen enėt e gjakut.

Pėr arsyen e mėsipėrme duhet tė ulim “me ēdo kusht” kėto vlera.

Por a ėshtė kjo e gjitha e vėrtetė? Sipas ekspertėve, disa prej mė sipėr janė dhe disa nuk janė.

Jo shumė kohė mė parė lexuam njė shkrim editorial nga New York Times si vijon: “Kohėt e fundit u publikua njė studim mbi dhėnien pėr 2 vjet tė ilaēeve tė reja qė paksojnė kolesterolin nė gjak tek pacientėt me kolesterol tė lartė,trashėsia e pllakės aterosklerotike u  dyfishua”.



Pllaka aterosklerotike ėshtė pllakė e krijuar nga depozitimi i kolesterolit nė anėt e brendėshme tė vazave te gjakut.
Pra, ēfarė ndodh ? Le tė marrim gjėrat me rradhė.

Ēfarė ėshtė saktėsisht kolesteroli ?

Kolesteroli ėshtė njė molekulė yndyre qė prodhohet nė mėlēi dhe ėshtė thelbėsore pėr shumė funksione nė trup.

Ky ėshtė i domosdoshėm pėr krijimin e komponenteve kryesorė tė trupit, tė tillė si: tė membranės qelizore, pėr funksionimin e sistemit nervor, tė njė numri tė madh hormonesh  mashkullore dhe femėrore. Pėrdoret edhe si karburant pėr muskulin e zemrės etj.
Ky ėshtė njė nga komponentėt mė tė rėndėsishėm nė trupin e njeriut. Pėr kėtė arsye, 2/3 e kolesterolit qė qarkullojnė nė trup prodhohet nga vetė organizmi. Vetėm 1/3 merret nga  ushqimi.

Nivelet e ulėta tė kolesterolit nė trup mund tė shkaktojnė probleme serioze nė funksionimin: seksual, stres mė shumė, mė pak energji.

Pra, cila ėshtė marrėdhėnia e kolesterolit me dėmtimin enėve tė gjakut dhe aterosklerozėn?

Ėshtė e njohur se kur dėmtohet muri njė ene, kolesteroli ėshtė ai qė ngjitet mbi atė pėr tė mbuluar dėmin, duke krijuar kėshtu njė pllakė ateromate. Ky vėzhgim ēoi Brown-Goldstein nė Ēmimin Nobel nė mjekėsi nė vitin 1985.

Kjo do tė thotė se kolesteroli nuk ėshtė shkaktari i mbylljes sė arterieve, por njė mekanizėm i dytė mbrojtės i trupit kur enėt e gjakut pėsojnė dėmtim.

Rritja e kolesterolit nėnkupton nė tė vėrtetė se, diēka nuk shkon mirė me enėt tona, por nuk ėshtė ky fajtori i rastit. Nivele shumė tė ulėta tė kolesterolit kanė qenė lidhur dhe me njė rritje tė rrezikut tė gjakderdhjes nga kėputja e enėve tė gjakut!

Kolesteroli ėshtė nė fakt njė tregues i rrezikut kardiovaskular,por jo shkaku. Pėr tė kuptuar se ēfarė do tė thotė ky indeks mund tė marrim si shembull moshėn e vjetėr dhe flokėt e bardha. Flokėt e bardha na tregon se dikush rritet. Nėse lyejmė me bojė flokėt e kėtij njeriu, nuk e bėjmė mė tė ri dhe mė tė shėndetshėm. Ndoshta mund tė tregoj pak mė i ri, por gjendja biologjike nuk do tė ndryshojė nė asnjė rast.



Kolesteroli i mirė dhe i keq

Kolesteroli transportohet nė gjak nė formėn e molekulave tė mėdha (i mirė) dhe  molekulave tė vogla (i keq). Molekulat e vogla depėrtojnė mė lehtė dhe depozitohen nė muret e enėve, ndėrsa molekulat e mėdha transportohen nė gjak pa u depozituar nė muret. Kėtu duhet tė shėnohet se asnjė ilaē nuk ndikon nė madhėsinė e kėtyre molekulave.

Nė videon mė poshtė, Ron Roznteil, njė endokrinolog dhe studiues nė ēėshtjet e metabolizmit, pėrshkruan funksionet e kolesterolit.



Siē pėrshkruan Linus Pauling (njeriu i vetėm qė ka marrė 2 Ēmimet Nobel: biokimisė dhe paqes) dhe vėrtetoi bashkėpuntori i tij Dr. Matthias Rath, dėmet nė enėt e gjakut shkaktohen kryesisht pėr shkak tė mungesės sė vitaminės C dhe elementeve tė  tjera ushqyese.

Mė parė, kur nuk dinim ekzistencėn e vitaminės C, marinarėt tė cilėt s’hanin fruta dhe perime tė freskėta, pėsonin njė thyerje totale tė vazave nga mungesa e plotė e vitaminės C dhe vdisnin nga gjakderdhja e brendshme.

Mjedisi i sotėm toksik rrit dramatikisht nevojat tona pėr vitaminė C. Stresi, rrezatimi, ndotja e mjedisit, metalet e rėnda, kimikatet industriale pėrkeqsojnė trupit tonė dhe rritin kėrkesėn pėr vitaminėn C nga qelizat tona.

Nė tė njėjtėn kohė gjithashtu, marrja e vitaminės C pėrmes ushqimeve ulet nė mėnyrė dramatike. Megjithėse marrja e frutave dhe perimeve tė freskėta ėshtė e rėndėsisė jetike,ndryshimi qė pėsojnė ushqimet gjatė trajtimit tė nivelit tė lartė qė i nėnshtrohen derisa tė arrijnė nė tryezėn tonė, i privon ato nga vlerat thelbėsore ushqyese.

Doza ditore minimale e vitaminės C pėr tė plotėsuar nevojat themelore tė trupit ėshtė 1000 mg. Imagjinoni qė njė portokall pėrmban 55 mg, sigurisht po tė jetė biologjik e ta hamė atė me lėkurė dhe fara brenda disa ditėve pasi ėshtė prerė nga pema. Gjė e pamundur praktikisht.

Ajo qė ndodh tek njerėzit modernė ėshtė njė skorbut kronik. Kjo mungesė nuk bėhet brenda disa muajsh si mė parė me detarėt, por me kalimin e viteve.

Pra, kur nuk ka sasi tė mjaftueshme vit.C fillojnė tė shfaqen tė ēara nė sipėrfaqen e brendshme tė enėve. Nė kėtė pikė trupi i dėrgon urdhėr mėlēisė pėr tė prodhuar shtesė kolesteroli pėr ndreqjen, madje edhe sipėrfaqsisht tė dėmtimit. Nėse dėmtimet janė tė shumta, edhe kolesteroli qė depozitohet nė to ėshtė gjithashtu i shumtė. Mė pas enėt e gjakut bllokohen dhe kemi sėmundje koronare, goditje cerebrale etj.

Zgjidhja nuk ėshtė pėr tė parandaluar trupin qė tė prodhoj kolesterol, por tė plotėsuar nevojat e tij me vitaminė C. Kjo do tė lejojė trupin pėr tė riparuar dėmin. Eshtė vėrtetuar nga studimet qė pas dhėnies sė sasive tė mjaftueshme tė vitaminės C, uleshin nivelet e kolesterolit nė gjak dhe trashėsia e pllakave nė enėt e gjakut.

Pra nėse, nė vend tė rrisim dhėnien e vitaminės C, japim ilaēe hypolipidemike, tė cilat bllokojnė prodhimin e kolesterolit nė mėlēi, atėherė pėrkeqėsojmė pamjen dhe ndalojmė dhe mekanizmin e dytė mbrojtės.

Pėr tė rivendosur nivelet normale tė kolesterolit do duhet tė:

- Mbuloni nevojat tuaja nė mikro-elementė ushqyes, minerale dhe veēanėrisht vitaminė C.

- Reduktoni ndjeshėm sheqerin dhe karbohidratet e rafinuara
(Bukė, makarona, pijet freskuese, patate) nė dietėn tuaj.

- Ushtrohuni ēdo ditė dhe ushtrimi i pakėt mund tė sjelli njė ndryshim tė rėndėsishėm.

- Rritni pėrdorimin e omega-3 acideve yndyrore.

Objektivi ri duket tė mos jetė ndrydhja e funksioneve natyrore, por pėrforcimi i organizmit tonė nė njė nivel tė ri mė tė lartė shėndetsor.
Pėr shėndetin tuaj!


Burimet:                                                                                                                                                  

Live Science March 25, 2008
Dr. Mercola health site
Dr Rath Foundation
The New York Times 16 Jan 2008.
How You Have Been Fooled by Good and Bad Cholesterol

Dr Dimitris Tsoukalas
Ph.D. University UNI.NA. Federico II
Specialist nė sėmundjet kronike dhe metabolizmin
Kolegji Amerikan pėr Pėrparimin nė mjekėsi
avatar
Zattoo

667


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi