Mendimtarėt e mėdhenj tė Antikitetit

Shko poshtė

Mendimtarėt e mėdhenj tė Antikitetit

Mesazh  Neo prej 01.04.14 20:53



Lidhja spirituale me hyjnorin nėqoftėse e ke nuk tė sjellė fitime, por ke obligime tė mėdha, dhe kjo lidhje spirituale mund tė arrihet vetėm nė objektet e kultit.

Por tė shohim me kujdes se ēfarė thoshin mendimtarėt e mėdhenj tė antikitetit pėr spiritualen dhe trupin e njeriut. Ata bėnė njė vėzhgim tė hollsishėm tė kėtyre fenomeneve duke na dhėnė sot njė filozofi tė tėrė.

Por sipas shkrimeve tė shėnjta zoti i drejtohet njė profeti duke i thėnė se : « Profetėt qė profetizojnė gėnjeshtra nė emrin tim, unė nuk i kam dėrguar, nuk  u kam dhėnė asnjė urdhėr dhe nuk kam folur me ta. Ata ju profetizojnė njė pamje tė rreme, njė parashikim tė kotė dhe mashtrimin e zemrės sė tyre ».  Por nė boėn e antikitetit shumė nga filozofėt e saj kohe kanė vėzhguar me kujdes feneomenet e kėsaj natyre dhe themi se na kanė dhenė njė pėrgjigje tė plotė tė kėsaj dukurie. Le ti shohim me kujdes se si i trajtonin ata kėto ēeshtje.

Nė botėn antike pavarsisht se njerzit ishin politeistė ata mendonin qė tu jepnin shpjegim gjėrave qė nuk i kuptonin. Ata kishin arritur qė tė krijonin njė mendim tė tyre i cili ka arritur deri  nė ditėt tona pėr analizėn e mprehtė qė i bėjnė  natyrės qė i rrethon. Kėshtu njėri nga kėta njerėz tė ditur tė antikitetit qė i studjoi kėto fenomene ishte edhe Pitagora. Pitagora mė shumė u interesua pėr matematikė, dhe me sa duket ai u intersua pėr tė mė shumė pėr arsye fetare. Dhe ne mund tė themi se origjinaliteti i tij qėndron nė bindjen e tij se studimi i matematikės ėshtė pastrami  mė i mirė i shpirtit.

Pra ai ishte themeluesi  i njė sekti fetar dhe nė tė njėjtėn kohė ishte edhe themelus i njė shkolle tė matematikės. Ajo qė bėri tė lindėte  sekti Pitagorian ishte dėshira midis njerzėve pėr njė besim tė thellė shpirtėror pėr tė kapėrcyer pėrhapjen e ndjenjės sė pastėrtisė morale qė tė mund tė siguronte mjetet pėr tė pastruar shpirtin dhe pėr tu garantuar nga imoraliteti.

Perenditė tek Homeri nuk ishin perendi nė kuptimin teologjik deri sa ishin po aq imoralė  sa dhe qeniet njerzore dhe si tė tilla nuk mund tė ishin objekt adhurimi dhe as burim i ndonjė fuqie shpirtėrore pėr tė kapėrcyer pėrkrahjen e ndjenjės sė papastėrtisė morale dhe njėkohėsisht atributet njerzore mbi shkurtėsinė e jetės, fundin e saj dhe vdekjen. Lėvizja fetare qė mė parė merrej me kėto probleme njerzore  ishte feja e Dionisit e cila u pėrhap gjatė shekullit tė VII dhe  tė VI –te p.e.s.

Adhurimi ndaj Dionisit kėnaqte deri nė njė farė mase dėshirėn pėr pastėrti dhe pavdeksi. E organizuar nė shoqėri tė vogla sekrete dhe mistike, pasuesit duhej tė adhuronin Dionisin nė forma tė ndryshme kafshėsh duke vepruar sė bashku nė valle tė shfrenuara dhe njėkohėsisht duke kėnduar ata duhej tė pinin gjakun e kėtyre kafshėve tė cilat ata i shqyenin pjesė pjesė nė njė gjendje dehje dhe mė sė fundi arrinin nė njė rraskapitje tė plotė dhe ishin tė bindur se nė kulmin e tėrbimit tė tyre hynte shpirti i Dionisit duke i pastruar ata dhe duke ju dhuruar pa vdeksinė e tij nė shpirtėrat e tyre.

Kėshtu pra sė pari ishte Pitagora i cili zbatoi tre ndarjet e shpirtit dhe tre lloje tė ndryshme jete duke thėnė se janė tre lloje njerzish qė shkojnė nė lojrat olimpike. Gjithmonė duhet tė kemi parasyshė se shoqėria antike tashmė kishte bėrė njė evolim tė madh aq sa kishte arritur tė ndahej nė klasa. Pra pėr kohėn qė flasim jemi nė rendin skllavopronar. Ky rend ishte ndarė nė klasa tė ulta dhe klasa tė larta.

Klasa e ulėt ishte e pėrbėrė nga ata qė shkonin nė lojrat olimpike pėr tė fituar nderime. Por Pitagora mendonte se mė tė mirėt e tė gjithėve ishin ata tė cilėt venin si spektatorė tė cilėt reflektonin duke analizuar se ēfar ndodhte. Mirpo triumfi mistik final i Pitagorės ishte ēlirimi i tij  nga rrota e lindjes, nga emigrimi i shpirtit tek kafshėt dhe njėkohėsisht forma tė tjera nė progresin konstant tė vdekjes dhe lindjes, sepse kėshtu spektatori  arrin njė bashkim me zotin dhe merr pjesė nė pa vdeksinė e tij.

Pra kėshtu kemi tashmė njė arsye dhe njė ligj universal. Sepse procesi i ndryshimit nuk ėshtė njė lėvizje e rastit por ėshtė njė produkt i arsyes (logos) universale tė zotit. Kjo ide e arsyes vjen nga bindja fetare e Heraklitit se gjėja reale e gjithēkaje ėshtė shpirti dhe se vetia mė e dallueshme dhe mė e rėndėsishme e shpirtit ėshtė urtėsia ose tė menduarit. Mirpo shpirti tek njeriu ėshtė pjesė e Zotit sepse Zoti ėshtė kudo dhe si rrjedhim urtėsia dhe mendimi ėshtė aktiviteti kryesor i njeriut. Dhe logjikisht kjo llogari natyrore racionale  tek njeriu do tė thotė se tė gjitha mendimet e njeriut janė mendime tė Zotit.

Ky concept shėrbeu si bazė  pėr idenė kozmopolite tė stoikėve tė cilėt ishin tė idesė se tė gjithė njerzit janė qytetarė tė bashkuar tė botės. Por fakti se shqisat nuk na ēojnė tek realiteti por vetėm tek dukja dhe pėr pasojė nuk na japin dije tė besueshme por vetėm opinione dhe kjo ėshtė provuar nga njė filozof  tjetėr i antikitetit Zenoni me anė tė shembullit tė farave tė Miletit.

Zenoni kėtė shembull e shpjegonte kėshtu: nėqoftėsė marrim njė farė meli dhe e hedhim mbi tokė atėherė ajo nuk do tė bėjė zhurmė. Nga ky ndryshim Zenoni nxjerr konkluzionin se shqisat tona na gėnjejnė sepse ose kemi zhurmė kur hedhim njė farė ose nuk kemi zhurmė kur hedhim shumė fara. Dhe pėr tė arritur tė vėrtetėn thotė ai ėshtė mė mirė tė ndjekėsh rrugėn e arsyes se sa  atė tė shqisave. Shqisat edhe mund tė na gėnjejnė por arsyeja mund ti afrohet mė shumė sė vėrtetės.

Njė rrymė tjetėr e filozofisė sė antikitetit janė edhe sofistėt. Sofistėt mendonin se nė se feja dhe kodet morale tė tyre janė konvencionale d.m.th tė ndryshueshėm apo natyrore d.m.th tė pa ndryshueshėm. Njėri nga sofistėt ishte Protogora i cili pėr ēėshtjen e fesė e mohonte njė qėndrim tė ngjashėm duke thėnė sė pa mundėsia pėr tė njohur me siguri ekzistencėn dhe natyrėn e perendisė tė cilat nuk duhet tė na pengojnė nė adhurimin e perendive.

Pra shohim se dijetarėt e lashte ishin nė kėrkim tė sė panjohurės. Njė filozof tjetė r i kėsaj rryme filozofike ishte edhe njė filozof i madh i antikiteti Sokrati. Sokrati krijoi konceptin e shpirtit dhe tė psiqikės. Por tek shpirti nuk kemi ndonjė dhunti tė veēantė substanciale por deri nė njė farė shkalle ėshtė kapacitet pėr inteligjencė dhe njėkohėsisht karakter. Ai ėshtė personaliteti i vetėdijshėm i njeriut.

Sokrati mė vonė shpjegoi se ēfarė  kuptonte ai me shpirt. Ai me shpirt kuptonte diēka brenda nesh nė bazė tė sė cilės ne jemi pėrcaktuar tė zgjuar ose budallenj, tė mirė ose tė kėqinj. Duke e pėrshkruar atė me kėto terma Sokrati e identifikoi shpirtin me fuqitė normale tė inteligjencės dhe tė karakterit nė vend qė ta identifikonte atė me ndonjė substancė mbinatyrore. Pra ky filozof i madh theksonte se shpirti  ėshtė struktura e personalitetit.

Njė filozof tjetėr i kėsaj periudhe qė shqetėsohej pėr fenė ėshtė edhe Platoni. Ai ishte nxėnsi i Sokratit. Dhe nėqoftė se ne kemi njohuri pėr natyėn e vėrtetė tė njeriut  ne kemi ēelsin bazė qė tregon se si njeriu duhet tė sillet. Por ne gjithnjė na shqetėson fakti se cili do tė jetė fati i fundit i njeriut?  Kjo ishte njė pyetje qė e shqetėsonte Platonin.

Nėqoftėse dikush pyet se pse shpirti zbret tek trupi ai pėrgjigjet thjeshtė, ėshtė tendenca e pjesės irracionale, e pjesės sė shpirtit e cila nuk ėshtė e pėrkryer qė tė jetė e pa bindur dhe njėkohsisht ta shtyjė shpirtin drej tokės. Sepse ai thotė se kur ėshtė i pėrkryer duke humbur krahėt e tij dhe duke u dobėsuar nė fluturimin e tij mė nė fund vendoset nė tokėn e ngurtė. Ai atje duke gjetur njė strehė merr njė formė tokėsore. Dhe kjo pėrzierje e shpirtit dhe e trupit quhet krijesė e vdekshme. Shpirti bie dhe mė sė fundi kjo ėshtė rruga se si ai vjen tek trupi.

Platoni u muar me studimin e kėtyre dy elementėve shpirtit dhe tė trupit. Ai theksonte se shpirti ka dy pjesė kryesore, tė cilat janė racionalja dhe irracionalja. Pjesa irracionales ėshtė e pėrbėrė nga dy ndarje nga shpirti dhe orekset, tek e cila nga pjesėt kryesore kanė njė origjinė tė ndryshme dhe nuk kanė njė origjinė tė njėjtė. Pjesa racionale e shpirtit ėshtė krijuar nga krijuesi (Dimiurgu) nga e njėjta pėrzierje e shpirtitit botėror, ndėrsa pjesa irracionale ėshtė krijuar nga perenditė hyjnore tė cilat gjithashtu krijuan trupin.

Tek trupi shpirti pranon ndjenjat, dėshirat, kėnaqėsitė dhe dhėmbjet ashtu sikurse frikėn dhe ankthin. Nė analizėn e fundit trupi ėshtė ai qė pėr shkak tė injorancės, tė nxitimit dhe tė epshit e turbullojnė  punėn e pastėr tė arsyes sė shpirtit dhe  tė dėshirave duke ekspozuar shpirtin pėrpara ujėvarės sė ndjenjave. Nė kėtė gjendje shpirti ka njė harmoni tė bazuar midis pjesės racionale dhe pjesės irracionale.

Kjo ėshtė njė harmoni ku arsyeja kontrollon shpirtin dhe dėshirat nėpėrmjet njohurive tė saj mbi tė vėrtetėn. Por derisa pjesa irracionale e shpirtit ka mundėsinė e mosprefeksionimit ajo e shpreh kėtė mundėsi duke u tėrhequr nga dėshirat e njė rangu tė ulėt, duke tėrhequr me vete edhe shpirtin, edhe arsyen. Me hyrjen nė trup, harmonia e mėparshme e pjesėve tė shpirtit pėrēahet mė tej. Dija e mėparshme harrohet dhe inercia e trupit pengon zbulimin e kėsaj dige. Platoni gjithashtu theksonte se Zoti kishte krijuar qė tė gjithė njerzit.

Njė filozof tjetrėr qė u muar me studimin e kėtyre elementėve si Platoni ishte edhe Arisoteli. Edhe Arisoteli theksonte se shpirti ėshtė forma e njė trupi tė organizuar.Trupi dhe shpirti as qė mund tė egzistojnė pa njėri tjetrin dhe njėkohėsisht as janė identikė.

Nga kjo nė mėnyrė tė pa dyshimtė rrjedh  se shpirti ėshtė  pandashėm nga trupi…dhe se pa trupin shpirti nuk mund tė egzistojė ashtu siē nuk mund tė ketė pamje pa sy.

Pėr trupin shpirti as nuk mund tė jetė dhe as nuk mund ti ushtrojė funksionet e tij. Ai nga ana e tjetėr  lidh frymėn dhe trupin kaq ngushtė sė bashku sa qė me vdekjen e trupit shpirti, shkaku i tij organizues gjithashtu zhduket. Gjithashtu  pėr tė mendja fillon si njė tabelė e bardhė.

Nė botėn antike filluan njėra pas tjetrės tė zhvilloheshin rryma tė ndryshme pėr tė shpjeguar ekzistencėn e Zotit. Njė nga kėto rryma ishte edhe stoicizmi. Ata filozofė qė e pėrfaqėsonin kėtė rrymė u quajtėn stoikė. Stoikėt u mbėshtetėn nė njė ide tė veēantė tė zotit, pėr tė shpjeguar kėtė pamje tė botės sepse ata e mendonin zotin si njė substancė racionale qė nuk egziston vetėm nė disa vende tė vetme por ekziston nė tė gjithė natyrėn dhe nė tė gjitha sendet. Ishte ky zot i njė formė substanciale e pėrshkrueshme e arsyes qė kontrollon dhe rregullon qė tė gjithė strukturėn e natyrės ose siē thoshin stoikėt qė pėrcakton kursin e ngjarjeve.

Ata thoshin se zoti ėshtė nė ēdo gjė. Ideja bazė e stoikėve ėshtė se zoti ėshtė nė ēdo gjė, qė do tė thotė tė nxjerrėsh pėrfundimin se e gjithė natyra ka nė thelb parimin e arsyes. Ata thoshin se njeriu pėrmban njė shkėndijė hyjnore brenda tij, dhe thoshin se nė tė vėrtetė  njeriu pėrmban pjesė tė substancės sė Zotit.

Shpirti trupor, material vjen nga zoti dhe ėshtė transformuar nga prindėrit tek fėmija nė mėnyrė fizike. Ata mendonin se shpirti ėshtė i pėrqėndruar nė zemėr dhe se ai qarkullon nėpėrmjet rrymės sė gjakut. Por derisa Zoti ėshtė logos  ose arsyeja, shpirti i njeriut gjithashtu ka zėnė rrėnjė tek arsyeja dhe personaliteti i njeriut vazhdimisht gjen shprehjen e tij tė vetme nė racionalitetin e tij.

Njėri nga filozofėt e rrymės stoiciste theksonte se: ėshtė Zoti ose parimi i arsyes qė vendos se ēfar do tė jetė ēdo njeri dhe se si ai do tė orientohet nė histori. Dhe ky filozof ishte Epikteti. Sipas Ciceronit i cili thoshte se derisa arsyeja ekziston tek njeriu dhe tek zoti atėherė gjėja e parė e pėrbashkėt e njeriut dhe e zotit ėshtė arsyeja.

Filozofia klasike kishte pėrfaqėsuesit e saj. Ata nė mėnyra tė ndryshme argumentonin ekzistencėn e Zotit. Gjithashtu filozofia klasike kishte kulmin e sajė nė atė kohė, dhe ky kulm u arrit me njėrin nga filozofėt e antikitetit i cili ishte figura mė me influencė nė kulmin e filozofisė klasike qė parfaqėsohej me Plotinin. Plotini lindi nė vitin 204 -270 tė e.s. Ai jetoi nė njė kohė kur nuk gjendej ndonjė doktrinė filozofike e nevojshme qė tė mund tė plotėsonte kėrkesat e veēanta tė kohės sė tij.

Variateti i shumė kulteve fetare tregon pėr pėrpjekjet e dėshpruara nga njerzit e shekullit tė dytė dhe tė tretė tė botės romake pėr tė gjetur njė shpjegim tė jetės dhe tė fatit tė tyre. Ishte koha e sinkretizimit kur idetė e marra nga burime tė ndryshme vendoseshin sė bashku si filozofi dhe si fe. Kulti i Isisit kombinonte idetė greke dhe Egjiptiane mbi perenditė.

Romakėt zhvilluan kultin perandorak dhe nderimin ndaj perandorisė sė tyre tė gjallė dhe tė vdekur, dishepujt e kultit Mithraik nderonin qiellin, dhe gjithushtu kemi besimin frixhian tė nėnės sė madhėrishme tė perendive. Nė kėtė kohė krishterimi konsiderohej akoma si njė kult megjithėsė tashmė kishin dalė disa mendimtarė kristianė siē ishte  Justin Martyr i lindur nė vitet 100-165 tė e.s, Klementi i Aleksandrisė i lindur nė vitet 150-220 tė e.s.Tertuliani 160- 230 tė e.s dhe Origeni 185-254  tė cilėt donin qė ti jepnin fesė kristiane njė karakter sistematik dhe njė mbrojtje intelektuale.

Origeni  pėrpoq qė tė siguronte njė strukturė platonike dhe stoike pėr krishterimin. Mė parė Klementi i Aleksandrisė u pėrpoq qė tė bashkonte mendimin e krishterė me idetė filozofike. Dhe teologjia e krishterė  mundi tė arrinte forcėn e saj tė plotė atėherė kur Agustini formuloi sintezėn e tij tė fuqishme tė mendimit tė krishterė,  dhe platonik. Ura lidhėse midis  filozofisė klasike dhe Agustinit do tė jenė shkrimet e Plotinit. Plotini asnjėherė nuk e pėrmendi krishterimin. Por kontributi i tij original qėndron nė njė version tė ri tė filozofisė sė Plotinit.

Ai thoshte se ėshtė shpirti ai qė ėshtė primar sepse ai i jep jetė trupit nė tėrsi. Nocioni nė shpirt ka egzistencė para se tė hyjė nė trup dhe deri sa nuk ka hyrė akoma nė trup ai nuk ėshtė i burgosur dhe pėrpiqet qė tė shpėtojė nga robėria dhe tė kthehet tek burimi i tij idenė nėsė realiteti i vėrtetė gjendet jo nė botėn materiale por nė botėn shpirtėrore.

Realiteti i vėrtetė ėshtė zoti rreth sė cilit nuk mund tė thuash asgjė specifike pėrveēse ka ekzistencė absolute, transhendentale ose qėndron para ēdo gjėje nė botė. Dhe pėr kėtė arsye Zoti nuk ėshtė material, ai ėshtė i pafundėm, i pandashėm dhe nuk ka formė specifike si lėndė, shpirt, mendje, gjėra qė kėto pėsojnė ndryshime. Ai nuk mund tė pėrcaktohet me ndonjė ide ose me disa ide tė intelektit dhe pėr keto arsye nuk mund tė shprehet me gjuhėn njerzore. Ai nuk ėshtė i kapshėm nga shqisat por mund tė arrihet vetėm me anė tė ekstazės mistike e  cila ėshtė e pa varur nga eksperienca racionale ose shqisore. Pėr kėtė arsye Plotini flet pėr Zotin si njė tė vetėm d.m.th se ai ėshtė absolutisht kompleks dhe se zoti ėshtė unitet absolut. Ai mendon se Zoti ėshtė njė, ka kuptimin mė tepėr se Zoti nuk ndryshon por ėshtė i pandashėm, dhe nuk ka shumėllojshmėri, qė ėshtė i krijueshėm dhe njėkohėsisht ėshtė i pandryshueshėm.

Pra nuk ėshtė e mundur tė thuhet se Zoti ėshtė ky, dhe njėkohėsisht nuk ėshtė kjo pėrderisa kjo procedurė do ti vendoste zotit kufij tė caktuar.Tė thuash se Zoti ėshtė njėshi do tė thotė tė pohosh se Zoti ekziston pėrtej kufijve tė botės dhe se ai thjeshtė ėshtė pa ndonjė dualitet, potencialitet ose kufizime materiale.  Ai i kapėrcen qė tė gjitha kufizimet. Nė kėtė kuptim Zoti nuk mund tė merret me ndonjė aktivitet tė vetėndėrgjegjshėm, deri sa kjo do tė nėnkuptonte kompleksitetin nėpėrmjet tė menduarit tė veēantė mė pėrpara dhe mė pas nėnkupton ndryshimin. Zoti nė asnjė mėnyrė nuk i ngjan njeriut. Se ai nė tė vėrtetė ėshtė thjeshtė njėshi, uniteti absolut.

Plotini e shpjegon origjinėn e sendeve se ata rrjedhin nga zoti jo nėpėrmjet aktit tė lirė tė krijimit por nėpėrmjet domosdoshmėrisė. Pėr tė shprehur se ēfarė kuptonte me domosdoshmėri Plotini pėrdor metafora tė ndryshme dhe nė mėnyrė tė veēantė metaforėn e zanafillės. Sendet zėnė fill, pra ata rrjedhin nga zoti ashtu si drita qė buron nga dielli, ashtu si uji qė rrjedh nga burimi dhe nuk ka burim tė jashtėm nė vetvete.

Zoti ėshtė burimi i ēdo gjėje dhe njėkohėsisht ēdo gjė manifeston zotin. Por asgjė nuk ėshtė e barabartė me zotin ashtu si rrezet e dritės nuk janė tė barabarta me diellin.

Ashtu si drita qė buron nga dielli duke e zvogėluar intensitetin, po kėshtu rradha e qenieve tė cilat rrjedhin nga zoti pėrfaqėsojnė njė rėnie nė shkallėn e pėrsosmėrisė.

Nė kėtė mėnyrė « Nous » ėshtė burimi i shpirtit. Por shpirti i botės ka dy aspekte  duke e parė lart siē ka qenė drejt « nousit » ose racionalitetit tė pastėr, shpirti pėrpiqet tė sodisė idetė e pėrjetshme tė tė gjithė sendeve.

Aktiviteti i shpirtit kryhet gjatė fenomenit kohė, pėrderisa tani kemi lindjen e sendeve dhe marrėdhėniet e sendeve me njėri tjetrin qė ēojnė nė ngjarjet dhe ngjarjet qė vijnė njėra pas tjetrės. Kjo marrėdhėnie ngjarjesh ėshtė ajo qė do tė thotė kohė. Pėr tė qenė tė sigurtė, Njėshi, nousi dhe shpirti botėror janė tė bashkėpėrjetshėm. Nė shpirtin botėror gjendet realiteti i natyrės sė sendeve tė veēantė tė cilėt e pasqyrojnė nė mėnyra tė ndryshme d.m.th nė kohė idetė e pėrjetshme.

Por natyrshėm ne mund tė shtrojmė pyetjen rreth shpirtit. Deri tani filozofėt klasikė u munduan tė na shpjegonin duke pėrdorur arsyen se ēfarė ėshtė shpirti dhe trupi. Por ku e ka zanafillėn shpirti njerzor? Shpirti njerzor e ka zanafillėn nga shpirti botėror dhe ai gjithashtu ka dy aspekte. Duke parė lart shpirti njerzor,  merr pjesė nė « nousin » ose nė arsyen universale, ndėrsa duke parė poshtė shpirti lidhet por nuk bėhet identik me trupin.

Kėtu Plotini mohon doktrinėn e Platonit mbi paraekzistencėn e shpirtit duke besuar gjithashtu se bashkimi i shpirtit me trupin mbijeton duke kryer njė sėrė transformimesh nga njė trup nė njė tjetėr dhe duke qenė shpirtėror d.m.th me tė vėrtetė real ai nuk zhduket por do tė bashkohet pėrsėri me shpirtėrat e tjerė nė shpirtin botėror. Dhe pėrsa kohė shpirti ėshtė tek trupi shpirti siguron fuqinė e racionalitetit, ndjeshmėrinė dhe vitalitetin.

Errėsira ėshtė e kundėrta e dritės, dhe po kėshtu materia ėshtė e kundėrta e shpirtit dhe njėkohėsisht ėshtė kėshtu e kundėrta e njėshit.

Njerzit gjithashtu pyesin se ēfar e shkakton tė keqen? Nė dokrinėn e zanafillės  Plotini argumenton se Zoti nė mėnyrė tė domosdoshme rrezaton me qėllim  qė tė shpėrndajė sa mė shumė atė tė jetė e mundur, pėrsosmėrinė e tij. Pra pėrderisa Zoti nuk mund tė ridublojė veten nė mėnyrė tė pėrkryer ai e bėn kėtė nėpėrmjet mėnyrės sė vetme tė mundimshme d.m.th duke na paraqitur ne rrezatimet e tij tė gjitha shkallėt e tij tė mundshme  tė prefeksionimit.

Problemi kyē i sė keqes  qėndron nė atė se shpirti ėshtė i bashkuar me trupin material dhe nė kundėrshtim  me karakterin racional tė shpirtit ai duhet tė luftojė me trupin, ku natyra materiale e tė cilit ėshtė e prirur tė lėvizė poshtė dhe larg kontrollit racional. E keqia ėshtė mospajtimi midis qėllimeve tė drejta tė shpirtit dhe sjelljes sė tij aktuale, ajo ėshtė njė mosperfektshmėri nė lidhjen shpirt-trup dhe nė tė shumtėn, shkaku pėr kėtė mospėrkryerje paraqitet  si lėvizja e fundit irracinale e trupit material. E keqja eshtė mungesė e formės sė lėndės ashtu si errėsira ėshtė mungesė e dritės dhe formės sė lėndės. Pra edhe para filozofisė moderne shtrohet njė ēėshtje e madhe siē ėshtė  ēėshtja e raportit midis mendimit dhe qenies.

Qysh nė kohėt e lashta njerzit duke mos pasur asnjė ide pėr ndėrtimin e trupit tė tyre dhe njėkohėsisht duke mos ditur se si ti shpjegonin ėndrat arritėn tek pikpamja se mendimi dhe ndijimet e tyre nuk ishin veprimtari e trupit tė tyre por e njė shpirti tė veēantė qė banonte nė kėtė trup dhe qė e braktiste pas vdekjes, dhe qysh prej kėsaj kohe u detyruan tė mendonin pėr raportet qė egzistonin midis kėtij shpirti dhe botės sė jashtme.

Nėqoftėse nė ēastin e vdekjes shpirti ndahet nga trupi dhe vazhdon tė jetojė  atėherė s’ka asnjė arsye tė shpiket pėr tė edhe njė vdekje e veēantė. Dhe kėshtu lindi ideja se shpirti ėshtė i pa vdekshėm, gjė qė nė atė shkallė tė zhvillimit nuk dukej aspak si njė ngushėllim por si njė fat tė cilit nuk i shpėton dot dhe shpesh herė p.sh ndėr grekėt shikohej si njė fatkeqėsi  e vėrtetė.

Nuk ishte nevoja e ngushėllimit fetar ajo qė i ēoi kudo njerzit te mendimi i mėrzitshėm se ata janė tė pa vdekshėm, por thjeshtė fakti se pasi kishin pranuar ekzistencėn e shpirtit ata pėr shkak tė ngushtėsisė sė tyre tė pėrgjithshme nuk ishin kurrėsesi nė gjendje qė ti shpjegonin vetes se ku shkonte ky shpirt pas vdekjes  sė trupit.

Krejt nė kėtė mėnyrė lindėn si pasojė e mėshirimit tė forcave tė natyrės perenditė e para qė gjatė zhvillimit tė mėtejshėm tė fesė nė pėrgjithėsi morėn gjithnjė e mė tepėr  trajtėn e forcave tė mbinatyrshme derisa si rezultat i procesit tė abstragimit pėr pak do tė kisha thėnė i procesit tė destilimit nė mėnyrė krejt tė natyrshme gjatė zhvillimit mendor nga perenditė e shumta pak a shumė tė kufizuara dhe qė kufizonin njėra tjetrėn  nė kokat e njerzėve lindi ideja e perendisė sė vetme ekskluzive e fesė moneteiste.

Ēėshtja e lartė e tėrė filozofisė  ėshtė ēėshtja e raportit midis mendimit dhe qenies, frymės dhe natyrės e cila i ka rrėnjėt e veta jo mė pak se tek ēdo fe dhe nė idetė e kufizuara dhe nė padijen e njerzėve tė periudhės sė egėrsisė. Por qė tė jemi tė qartė se kjo ēėshtje nuk mund tė shtrohet me tėrė forcėn e vet dhe merrte tėrė egėrsinė qė ka veēse atėherė kur popullsia e Europės u zgjua nga letragjia e gjatė e mesjetės sė krishterė.

Ēėshtja e raportit tė e mendimit dhe  qenies  ēėshtja se ēfarė ėshtė primare fryma apo natyra, ku kjo ēėshtje ka lojtur njė rol tė madh edhe nė skolastikėn mesjetare dhe nė kundėrshhim me predikimet e kishės mori njė formė kritike a ėshtė krijuar bota nga perendia apo ekziston nė jetė tė jetėve.

Sipas pėrgjigjes qė i jepnin filozofėt kėsaj pyetje ishin ndarė nė dy kampe tė mėdha. Ata qė thoshin se fryma ka egzistuar para natyrės dhe pranonin kėshtu nė fund tė fundit se nė njė mėnyrė ose nė njė tjetėr bota ishte krijuar dhe tek filozofėt si p.sh te Hegeli krijimi i botės shpesh herė ėshtė mė i koklavitur dhe mė absurd se nė doktrinėn e krishterė, kėto formuan kampin idealist kurse ata qė e merrnin  si primare natyrėn sė bashku me shkollat e ndryshme dhe kampin e materializmit.

Nga Kujtim Stojku
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1414


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi