Krimea.Pse kjo krahine 'dashurohet'nga Ukraina dhe Rusia..?

Shko poshtė

Krimea.Pse kjo krahine 'dashurohet'nga Ukraina dhe Rusia..?

Mesazh  Agamemndon prej 13.03.14 11:27

Krimea...Toka e 'dashuruar 'nga dy shtete,Ukraina dhe Rusia



Nė marrėdhėniet e vazhdueshme ndėrkombėtare midis Rusisė dhe Krahinės, rajoni i njohur si Krimea, pėr mirė apo pėr keq ka qenė nė qendėr tė vėmendjes pėr njė kohė tė gjatė. Trupat aleate-ruse nė Krimea kanė qenė tė shpėrndarė gjithandej – pėrfshi aeroportet, zyrat qeveritare dhe bazat ushtarake.

Ēfarė e bėn kaq tė dėshirueshėm kėtė gadishull qė tė dy shtetet e kėrkojnė njė trofe gjeopolitik? Pėrgjigja qėndron tek klima unike e Krimeas, kultura e ndryshme, gjeografia dhe historia e saj shpesh e trazuar.

1. Krimea ėshtė gjysme autonome



Krimea ka qenė pjesė e Ukrainės qė nga viti 1954, kur lideri i Bashkimit Sovjetik (BS), Nikita Hrushovi, ia dha kėtė gadishull Ukrainės e cila ishte pjesė e BS-sė deri nė vitin 1991.

Qė nga ajo kohė, Krimea ka ekzistuar si njė rajon gjysme-autonom nė kombin e Ukrainės, me lidhje tė forta politike me vetė kėtė shtet – dhe lidhje tė forta kulturore me Rusinė. Krimea ka trupin e vet legjislativ – 100 anėtarėt e Kėshillit tė Lartė tė Krimesė – dhe pushteti ekzekutiv mbahet nga Kėshilli i Ministrave, qė udhėhiqet nga njė kryetar qė shėrben nė sajė tė miratimit tė presidentit tė Ukrainės. Megjithatė gjykatat janė pjesė e sistemit tė drejtėsisė sė Ukrainės dhe nuk kanė autoritet autonom.


2. Klima dhe gjeografia e Krimesė


Krimea ėshtė e rrethuar pothuajse plotėsisht nga Deti i Zi, dhe ka njė sipėrfaqe prej 26 mijė km katrorė, afėrsisht me madhėsinė e shtetit tė Merilend (SHBA). Gadishulli lidhet me territorin e Ukrainės falė ngushticės sė Perekop-it. Krimea, e cila qėndron rreth 322 km nė veriperėndim tė Soēit (Rusi), gėzon tė njėjtėn klimė tė butė ashtu si vendi i Lojėrave Olimpike dimėrore 2014. Klima e saj ėshtė njė arsye e fortė pse liderėt rusė janė kaq kėmbėngulės pėr pėrfshirjen e Krimesė nė sferėn e tyre.

Deti i Zi ėshtė porti i vetėm i Rusisė me ujė tė ngrohtė. Edhe pse Krimea ėshtė e njohur nė botėrisht si pjesė e Ukrainės, Marina Ruse i ka mbajtur flotat e saj tė stacionuara nė bazėn detare tė Sevastopol-it (nė jug tė Krimesė) qė nga fundi i viteve 1700. Nė vitin 2010, Rusia negocioi njė marrėveshje qė lejonte vendin tė shpėrndante tė gjitha gjėrat e rėndėsishme tė bazės detare tė Sevastopolit nė shkėmbim tė gazit natyral tė Rusisė.


3. Gazi dhe gruri reduktojnė shpenzimet


Pėrtej rėndėsisė strategjike tė Krimesė dhe Ukrainės, situate nė rajon ėshtė e komplikuar pėr tė dyja palėt pėr bollėkun dhe mungesėn e disa resurseve natyrore. Ukraina pėr shekuj ėshtė quajtur “shporta e bukės e Rusisė”, sepse rajoni prodhonte pjesėn mė tė madhe tė grurit me tė cilin ushqehej perandoria e madhe cariste. Edhe sot e kėsaj dite, Ukraina ėshtė njė nga prodhuesit mė tė mėdhenj tė misrit dhe grurit nė botė, dhe pjesa mė e madhe e saj kalon pėrmes porteve tė Krimesė. Sipas qeverisė ukrainase, mė shumė se 50% e ekonomisė sė Krimesė vjen nga prodhimi i ushqimeve dhe industrive shpėrndarėse.

 Por klima e butė e bėn Krimenė njė destinacion turistik shumė popullor. Panorama e energjisė sė Krimesė dhe Ukrainės ėshtė gjithashtu e ndėrlikuar. Krimea mbėshtetet te Ukraina pėr pjesėn mė tė madhe tė energjisė elektrike, ashtu siē mbėshtetet Europa tek Rusia pėr 25% tė gazit tė saj natyror, sipas CNN-it. Pėr mė tepėr, gazi natyror qė Rusia i ēon Europės udhėton pėrmes tubacioneve qė gjarpėrojnė edhe pėrmes Ukrainės. Kjo ėshtė arsyeja pse ēdo jo stabilitet qė ndodh nė rajon dėrgon valė tronditėse nė tė gjithė tregjet e energjisė ndėrkombėtare.


4. Lufta e Krimesė


Nėse kėrkoni njė periudhė kohore nė tė cilėn situata gjeo-politike e Krimesė ishte e qėndrueshme, nuk do tė keni shumė fat. Gadishulli pėrgjatė historisė sė tij tė gjatė, ka qenė i pushtuar nga grekėt e lashtė, romakėt, gotėt, osmanėt, mongolėt, venecianėt dhe gjermanėt nazistė. Qė nga 1853-shi deri nė 1856-n, Krimea ka qenė terren lufte, qė kur Franca, Anglia dhe Perandoria Osmane luftuan rusėt pėr tė marrė kontrollin e Detit tė Zi dhe Krimesė.

 Rusia humbi atėherė, dhe hoqi dorė nga pretendimet e saj pėr tė marrė gadishullin, por jo deri para se qytetet dhe fshatrat e Krimesė tė shkatėrroheshin. Pavarėsisht shkatėrrimit tė tij, Lufta e Krimesė ka qenė e rėndėsishme pėr disa zhvillime: kirurgėt rusė prezantuan metodat mė moderne tė infermierisė dhe tė kujdesit shėndetėsor gjatė luftės qė pėrdoren edhe sot e kėsaj dite; Rusėt shumė shpejt hoqėn sistemin e tyre mesjetar tė skllavėrisė (sipas tė cilit fshatarėt ishin tė detyruar t’u shėrbenin pronarėve tė tokave); Pėrdorimi u fotografisė dhe telegrafit ishte njė tjetėr arritje moderne gjatė kohės sė luftės.


5. Influenca e tartarėve tė Krimesė


Provė e faktit qė e shkuara nuk fshihet kurrė mjafton tė shohėsh jo mė larg se Krimea, shtėpinė e grupit tė lashtė etnik, tė njohur si Tartarėt, tė cilėt akoma kanė njė ndikim tė konsiderueshėm. Kryesisht myslimanė, tartarėt e Krimesė ishin tė dobishėm nė bėrjen e gadishullit njė nga qendrat e kulturės islame. Ata gjithashtu njiheshin si tregtarė skllevėrish.

Tartarėt nuk kishin njė mirėqenie tė mirė gjatė Luftės sė Krimesė dhe konflikteve tė mėvonshme, dhe shumė prej tyre u larguan nga rajoni. Lideri sovjetik, Jozef Stalin mund t’u ketė dhėnė goditjen mė tė fortė tartarėve tė Krimesė: duke u marrė ushqimin nėpėrmjet anijeve dhe duke e ēuar nė Rusinė Qendrore nė vitet 1920, duke i lėnė ata tė vdesin urie.

 Gjatė Luftės sė Dytė Botėrore, Tartarėt e Krimesė u shėrbyen si skllevėr rusėve nėn rrethana dhe kushte ēnjerėzore – qė solli si pasojė vdekjen e mė shumė se gjysmės sė popullsisė tartare. Pas rėnies sė Perandorisė Sovjetike, Tartarėt filluan tė kthehen nė atdheun e tyre, ku tani arrijnė njė shifėr prej 250 mijė vetėsh. Pėr arsye tė qarta, Tartarėt e Krimesė kėrkojnė t’u bėjnė rezistencė trupave rusė.

 “Nėse ka konflikt, gjithmonė jemi ne tė parėt, si minoritet, qė e vuajmė”, tha tartari Usein Sarano pėr Reuters. “Ne jemi tė gjithė tė frikėsuar pėr familjet dhe fėmijėt tanė”. Ata mund tė jenė tė paktė nė numėr megjithatė. Ndėrsa Ukraina perėndimore favorizon aleancė politike, kulturore dhe ekonomike mė tė madhe me Europėn Perėndimore dhe Shtetet e Bashkuara, pjesa e Ukrainės Lindore – ku shumica e banorėve janė rusė etnikė – mbėshtesin Moskėn dhe e shohin atė si lider.

avatar
Agamemndon

Besim do tė thotė tė besosh diēka qė e di qė s'ėshtė ashtu.

— Mark Tuein


220


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi