Hena nje satelit artificial ! ? Ne se eshte keshtu,kush e 'parkoi'atje.?

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Hena nje satelit artificial ! ? Ne se eshte keshtu,kush e 'parkoi'atje.?

Mesazh  Agamemndon prej 28.02.14 10:18

Hena nje satelit artificial !?  Ne se eshte keshtu,kushe e 'parkoi aty.?





Planeti ynė pėrfiton nga efektet e rėndėsishme qe hėna prodhon mbi ne. Boshti i tokės mund tė mos jetė aq i qėndrueshme sa ėshtė sot dhe dinamika e Tides me siguri do tė ishte i ndryshme . Disa studiues besojnė se sateliti ynė nuk ėshtė  rezultat i njė ngjarje kozmike,i rastėsishėm , por rezultat i njė inteligjence.Por a eshtė e mundur qė hėna te jete njė anije kozmike e maskuar nė orbitė rreth planetit tonė ?






Hena - sateliti - artificial

Hėna me praninė e saj precize, bėn njė shėrbim te pazėvendėsueshėm nė planetin Tokė dhe  ndaj qėnieve te gjalla qė banojnė atė . Pa Hėnė pothuajse me siguri planeti ynė do tė ishte shumė i ndryshme nga se si ne e njohmin atė .

Po tė mos ishte aty , Tides(BATICAT) do tė ishin mjaft te trazuara . Uji i oqeaneve do tė shpėrndahej nė mėnyre tė ndryshme , duke zėnė nė mėnyrė tė barabartė rajonet ekuatoriale dhe ato polare . Kėshtu , disa rryma oqeanike nuk do tė kishin lindur kurrė,po keshtu as nuk do ndodhte parandalimi i kontrollit termik tė planetit dhe formimii i reve dhe pėr kėtė arsye nė qarkullimi atmosferik nė shkallė globale .

Ashru si e shpjegoni INAF , njė tjetėr rolin themelor i Hėnės ėshtė si stabilizator i boshtit tė rrotullimit . Aktualisht vlera mesatare e prirjen e kėtij aksi nė lidhje me planin ekliptik ėshtė 23 gradė e gjysmė , dhe kjo vlerė luhatet pak,nė njė interval prej  mė pak se dy gradė e gjysmė ne mė shumė se rreth 41,000 vjet . Nėse ne Hėna nuk e kishte mundesine e orbitrimit rreth tokes e vehtes, ky boshllėk do tė ishte shumė mė i lartė ,qe mund te arrinte vlerat  afėr 90 gradė . Nė praktikė , kjo do tė thoshte se  gjatė miliona viteve , akullnajat e poleve mund tė migronin deri pranė ekuatorit !

Sė fundi , njė tjetėr funksion i rėndėsishėm i Hėnės ėshtė e lidhur me kulturėn e njeriut . Lėvizjet e tij ishin tė bazuara nė kalendarėt e para . Mjafton tė themi se kalendari hėnor mė i vjetėr ėshtė konceptuar rreth 10 mijė vjet mė parė . I njėjti grupim i ditėve nė javė dhe muaj , pėrkatėsisht , gjatė kohėzgjatjes sė njė faze tė vetme tė hėnės midis katėr tė cikleve kryesore dhe kohėzgjatja e njė cikli tė plotė tė fazave ,zgjat katėr javė .

Java ka njė vlerė tė shenjtė nė tė gjithė zonėn e Mesopotamisė , djep i kulturės hebreje dhe per orarin e saj, ku java  ėshtė njė nga institucionet mė tė vjetra . Respektimi i sė shtunės (dita e shtate) dhe fund java janė zbuluar vetėm pas robėrise nga Jeruzalemi ku judenjtė ishin tė detyruar nga pushtimi babilonas ne vitet 586 para Krishtit , por ndoshta ka ekzistuar pėr njė pėrdorim tė gjatė .

Sipas mendimit te studiuesve tė njė linje tė caktuar, tė gjithė kėta faktorė nuk do tė ishin thjesht rastėsi e natyrshme , por kushtet e pėrcaktuara nga njė intelegjencė, pėr tė siguruar se hėna do ta bėnte mė tė qėndrueshem planetin Tokė .Nė kėtė pikėpamje ,Hena 
jo vetėm nuk do tė ketė origjinėn natyrore , por do tė ishte edhe njė anije kozmike me njė qėllim krejtėsisht tė panjohur .

Teoria Hėnore e njohur se ajo eshte nje 'Anije kozmike' eshte teoria ''VASIN - Shcherbakov'' qe u propozua nė vitin 1970 nga Michael VASIN dhe Alexander Shcherbakov , dy anėtarė tė Akademisė Sovjetike tė Shkencave, nė njė artikull me titull "Hėna ėshtė krijimi i njė inteligjence te huaj ? " . Nė artikull tė dy shkencėtarėt argumentojnė se sateliti jonė Hena eshte njė planet i vockėl i krijuar nga qenie tė panjohura qė kanė njė teknologji shumė mė tė lartė se ajo  nė Tokė .

Makina tė mėdha jane pėrdorur pėr tė shkrire shkėmbinj dhe pėr tė krijuar dhembezime e forma tė mėdha nė Hėnė , me rezultatin, e derdhjeve tė bollshme lave nė sipėrfaqen e Hėnės . Hėna mė pas do tė pėrbėhet nga njė guaske e jashtme, i bėrė nga pėrpunimin i skorjeve te metaleve te shkėmbinjve , dhe njė tallashi te brendshem.

Anomalitė e Hėnė

Pavarėsisht vizitave tė shumta tė kryera nė sajė tė misioneve Apollo , Hėna mbetet njė enigmė pėr shkencėtarėt nga shumė kėndvėshtrime . Megjithatė, siē thuhet nė artikullin e tyre 'VASIN - Shcherbakov' , shumė aspekte konsiderohen te shpjegueshme nė dritėn e hipotezės sė tyre . Origjina e Hėnės ėshtė njė nga problemet mė komplekse tė kozmogonise . Deri mė tani , faktoret e krijimit te Henes ishin tre :

1 )Hėna dikur ishte pjesė e Tokės dhe nga disa lloj forcash nxirret nė orbitė . Kjo teori , sipas dy studiuesve , ėshtė hedhur poshtė nga studimet mė tė fundit .

2 )Hėna u formua nė mėnyrė tė pavarur nga e njėjta re e gazit dhe pluhurit kozmik qe u formua edhe  Toka , duke u bėrė njė satelit natyror . Por atėherė pse ka njė dallim tė madh nė mes tė gravitetit specifik tė Hėnės ( 3.33 gram pėr centimetėr kub ) dhe atė tė Tokės ( 5.5 g ) ? Pėrveē kėsaj , analiza nė shkėmbinj te sjellė nė Tokė nga misionet Apollo tregojnė se pėrbėrja e shkėmbinjve hėnor ėshtė i ndryshėm nga ato tokėsore .

3 )Hėna eshte formuar veē dhe larg nga Toka ( ndoshta jashtė sistemit diellor ) . Kjo do tė thotė se sateliti jonė ka lundruar nė gjithėsi pėr njė kohė tė gjatė dhe ne njė herė te vetme ajo tė arrijė nė afėrsi tė Tokės , nė sajė tė njė bashkėveprim kompleks te forcave gravitacionale , u kap nė njė orbitė tė pėrkryer rrethore gjeocentrike . Behet fjale vertete per nje kombin vendimtar te faktorėve tė medhenj  !






Nė fakt, sipas  VASIN-Shcherbakov , shkencėtarėt qė studiojnė origjinėn e Universit,thone se sot nuk ka teori tė pranueshme pėr tė shpjeguar se si ėshtė i lindur sistemi Tokė- Hėnė . Hipoteza e tyre ėshtė e thjeshtė :Hena ėshtė njė satelit artificial  i vendosur nė orbitė rreth Tokės nga nje inteligjenc jo tokesore e panjohur pėr ne .

Hipoteza e dy shkencėtarėve rusė nėnkupton, se hėna duhet tė jetė bosh nga brenda , me njė shtrese tė hollė prej metali qė shpjegon pranine e kratereve tė mėdha hėnore , nė pėrgjithėsi tė formuara nga ndikimet e meteoriteve ,me njė fund tė sheshtė apo edhe konveks , ndryshe nga krateret mė tė vegjel qė kanė njė thellėsi proporcionale ne diametrin e tyre .

Autorėt theksojnė se materiali i sipėrfaqes sė Hėnės ėshtė i pėrbėrė kryesisht nga kromit, titan dhe zirconium, tė gjitha metale tė fortė , mekanikisht rezistente dhe anti - korrozive . Nė qoftė se dikush ka pasur pėr tė zhvilluar njė material pėr tė mbrojtur njė satelit gjigand artificiale nga efektet e pafavorshme tė ndryshimit tė temperaturės , nga rrezatimi kozmik dhe bombardimet e meteorit , patjeter qe do tė kishte zgjedhur pikėrisht kėtė pėrzierje te elementeve .

Kjo shpjegon arsyen pėrse shkėmbinjtė hėnor janė aq tė jashtėzakonshme dhe rezistente ndaj ngrohjes , njė faktor i cili nė masė tė madhe ka habitur astronautėt e Apollove dhe studiuesit e NASAs . Dy studiuesit rusė nė artikull thone:

"E pare nga pikėpamja inxhinierike,anija kozmike qe ne e quajmė Hėnė ėshtė nje ndėrtese supergjigande dhe e forte . Dhe ' kjo shpjegon shumė mirė jetėgjatėsinė e saj . Ėshtė e mundur qė kjo tė jetė mė e vjetėr se planeti jonė,mbasi eshte 'vertetuar' qe disa shkėmbinj hėnore janė te  vjetėr se ata nė Tokė . Nėse kjo ėshtė e vėrtetė , atehere ne baze te moshes se mineraleve tė pėrdorura percaktohet dhe mosha qe ndėrtuar sateliti Hene . "


Sipas dy studiuesve , ėshtė e vėshtirė qė tė pėrcaktosh kohėn kur hėna filloi tė shendrit nė qiell . Kjo nėnkupton se Toka dikur mund tė ketė qenė pa Hėnė ?

Studiues tė historisė dhe miteve te lashta,te cilet kane gjetur nė fragmente pergamenesh tė lashtėsise ,te shkruara nga autorė tė rėndėsishme tė asaj periudhe, thuhej nė mėnyrė tė qartė se qielli ishte pa Hėnė , ndoshta kjo eshte kujtesa mė e hershme njerėzimit . Hippolytus-i  i Romės , njė shkrimtar i krishterė i shekullit tė dytė , nė shkrimet e tij 'Refutatio Omnium Haeresium' shpjegon se Anaxagoras dhe Demokriti , dy filozofėt e Greqisė sė lashtė , thoshin se kishte qenė njė kohė kur  Hena nuk kishte  ekzistuar

Aristoteli , nė fragmentin 591 , shkruan se territori Arcadia-s , para se tė banohej nga grekėt u pushtua nga njerėzit e Pelasgians , njė kulturė proto - Helenike qė sipas filozofit tė madh ,kane ekzistuar mė parė se ne qiell te kishte njė Hėnė,dhe kjo ishtė arsyeja qe eshte quajtur Proseleni . Plutarku flet ne'' Le Questioni Romane'' per arcadianet si njerėz para-Henor . Sė fundi ,gramatikani roman Censorinus, aludon pėr njė kohė tė kaluar kur nuk ka pasur hėna nė qiell .

Lind me te drejte pyetja..-Nėse , atėherė nuk ka ekzistuar asnjė Hėne , atehere kush e solli dhe e 'parkoi' atė atje dhe pse ? Tė dy studiuesit rusė,postulatit se Hėna mund tė jetė njė anije kozmike shumė e lashtė , njė lloj Arkė e Noes e pėrdorur nga qytetėrimet e lashta pėr tė udhėtuar nė hapėsirė ​​pėr mijėra e miliona milje dhe qė ka arritur ne planetin tonė Toke pėr ta kolonizuar atė :keshtu qe ne rrjedhimisht jemi pasardhėsit e tyre .

Autorėt parashikojnė qe brenda Hėna ėshtė e mbushur plot karburant pėr motorėt , materialet dhe pajisjet pėr riparim , mjetet pėr mbėshtetjen e jetės dhe pajisjeve tė vėzhgimit . VASIN dhe Shcherbakov , nuk besojne se Hėna ėshtė ende e banuar , dhe ndoshta shumė nga pajisjet e saj automatike kanė mbetur.

Por nė disa raste ka ipoteza keqdashėse ,ku disa teoricienė te konspiracionit alien besojnė se Hena jo vetėm qe ėshtė akoma e banuar , por ajo ende luan njė rol tė rėndėsishėm nė planet e 'pushtuesevet' tė huaj.
avatar
Agamemndon

Besim do tė thotė tė besosh diēka qė e di qė s'ėshtė ashtu.

— Mark Tuein


230


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Hena nje satelit artificial ! ? Ne se eshte keshtu,kush e 'parkoi'atje.?

Mesazh  AI IA prej 23.07.14 8:50

Nese mendojne qe hena ka sherbyer si anije kozmike dhe se brenda eshte bosh atehere perse nuk bejne kerkime per te zbuluar brendesine e henes? Apo eshte bere nje gje e tille dhe faktet nuk behen publike?
avatar
AI IA

Mund te besh cdo gje, por jo gjithcka!

22


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Hena nje satelit artificial ! ? Ne se eshte keshtu,kush e 'parkoi'atje.?

Mesazh  Luli prej 22.06.15 8:29

Nga ka ardhur dhe si ėshtė krijuar Hėna?

Asnjė satelit tjetėr nuk ėshtė aq i madh dhe kaq i afėrt me planetin tonė, sa Hėna. Si pėrfundoi Toka me njė fqinj tė tillė kaq tė madh?



Nje hene e plote e pare nga Toka

Hėna ėshtė njė mister. Ēdokush nė Tokė mund ta shohė atė, por ne gjithmonė shohim vetėm njė anė tė saj. Ajo ndikon nė dallgėt e oqeanit, kur kafshėt kryejnė marrėdhėnie seksuale dhe siē duket edhe kur njerėzit flenė gjumė.



Astronauti John W. Young duke ecur nė Hėnė gjatė misionit Apollo 16

Megjithatė qė nga viti 1969, askush nuk e ka vizituar Hėnėn. Vetėm nė vitin 2015, pas gjysmė shekulli, 12 persona shkuan atje.

Falė astronautėve qė vizituan Hėnėn, ne dimė mė shumė pėr pėrbėrjen e Hėnės tani. Por me tė gjitha dijet, shkencėtarėt po luftojnė me njė pyetje tė thjeshtė: “Nga erdhi Hėna? A ndodhi diēka apokaliptike qė e solli “nė jetė”?

Paraardhėsit tanė nuk mundėn tė shkonin nė Hėnė, por kjo nuk i ndaloi ata tė meditonin se nga erdhi Hėna. Astronauti italian, fizikanti dhe filozofi Galileo Galilei dha njė kontribut tė hershėm kur ai krijoi teleskopin e fuqishėm qė na e tregonte Hėnėn me detaje nga njė largėsi shumė e madhe.



Sipėrfaqja e Hėnės ėshtė e mbuluar me male, fusha dhe kratere

Nė fillim tė viteve ‘60, Galileo tregoi se Hėna kishte njė peisazh tė ngjashėm me atė tė Tokės. Ishte terren i thyer, me male dhe fusha. Ky ishte mendimi i parė se Toka dhe Hėna mund tė jenė formuar sė bashku.

Pak pas viteve 1800, edhe djali i Charles Darvin, George, erdhi me njė ide. Ai sugjeroi se kur Toka ishte shumė e re, rrotullohej shumė shpejt, dhe si rezultat njė pjesė e saj u shkėput pėr nė hapėsirė dhe formoi atė qė ne quajmė Hėnė. Oqeani Paqėsor supozohet tė jetė shenjė e kėsaj ndarjeje. Kjo teori nuk u mbėshtet shumė, dhe pas Luftės sė Dytė Botėrore njė ide krejt e re e zėvendėsoi atė.

Kimisti Harold Urey propozoi se Hėna kishte ardhur nga njė pjesė tjetėr e galaksisė, dhe u tėrhoq nga graviteti i Tokės.

Kjo teori e ka njė lloj tė drejte. Hėna ėshtė e madhe nė krahasim me Tokėn, por nėse ėshtė e ndėrtuar diku tjetėr, atėherė kjo teori ka kuptim. Teoria gjithashtu llogarit faktin qė ne gjithnjė ballafaqohemi me tė njėjtėn anė. Megjithatė, disa shkencėtarė mbeten tė pabindur. Ata nuk janė tė sigurtė nėse Toka mund ta kapė Hėnėn pa njė ndėrprerje tė orbitės sė saj. Ata gjithashtu mendojnė se ata ndoshta mund tė jenė pėrplasur.



Hėna kė nja orbitė tė pazakonshme qė ėshtė e vėshtirė pėr t’u shpjeguar

Ekzistonte njė zgjidhje e mundshme. Nėse atėherė atmosfera e Tokės ishte e mjaftueshme, mund tė ketė vepruar si njė airbag gjigand, duke e ngadalėsuar shpejtėsinė e Hėnės pėrpara se ajo tė “arratisej” nė hapėsirė. Por edhe kjo u duk njė teori e pamundur.

Shkencėtarėt qė studiojnė Hėnėn kishin nevojė pėr njė teori qė tė ishte nė pėrputhje me disa prej vėzhgimeve qė ishin bėrė. Hėna ėshtė e madhe, ajo gjithashtu po pėrshpejton lėvizjen e saj, qė do tė thotė se gradualisht do tė largohet nga Toka.

Njė teori e re doli nė pah. Hėna dhe Toka u formuan sė bashku nga njė disk gjigant materieje, qė rrethonte njė vrimė tė zezė. Kjo teori pati “njė vdekje tė shpejtė”. Nuk mund tė shpjegohej shpejtėsia me tė cilėn Hėna mbante nėn orbitė Tokėn. Gjithashtu, astronomėt kishin llogaritur se Hėna kishte gjysmėn e dendėsisė sė Tokės. Por nuk kishte shenja tė ekzistencės sė njė vrime tė zezė. Kjo bėri qė teoria e Urey-t tė mbeste dominante gjatė viteve 1960, nė kohėn kur Shtetet e Bashkuara filluan tė pėrpiqeshin tė dėrgonin njerėz me mision nė Hėnė. Nėse Urey do tė kishte tė drejtė, Hėna duhet tė kishte pėrbėrje tė ndryshme kimike nga ajo e Tokės. Pėr ta provuar kėtė, astronautėt e Apollo-s u ngarkuan me sjelljen e mostrave tė shkėmbinjve tė Hėnės. Tė dhėnat e mora i hodhėn poshtė tė gjitha teoritė ekzistuese.

Viktima e parė ishte teoria atomike e George Darvinit. Shkėmbinjtė hėnorė treguan se Hėna ishte shumė mė e vjetėr se Oqeani Paqėsor, nga i cili u supozua se kishte ardhur.
Megjithatė shtresa e jashtme e kores sė Tokės ėshtė 200 milion vjet e vjetėr. Nuk ka mundėsi tė jetė burimi i shkėmbinjve tė Hėnės. Edhe teoria e Urey mori njė goditje.

Pėr habinė e tė gjithėve, mostrat e shkėmbit hėnor zbuluan se Hėna ėshtė pothuajse kimikisht identike me Tokėn. Kjo do tė ishte e pamundur nėse do tė ishin formuar larg njėra-tjetrės, ashtu siē kishte sugjeruar Urey.

Shkėmbinjtė tregonin se Hėna ishte formuar 29 milion vjet mė vonė se ēdo objekt tjetėr me tė njėjtėn masė nė sistemin diellor. Duket se ka pasur njė fillim tė zjarrtė. Zonat e errėta tė sipėrfaqes sė saj sugjerojnė se ajo mund tė ketė qenė e mbuluar nga njė oqean mė magmė tė lėngshme.



Teora e Theias

Teoria e Any-t pėr origjinėn e Hėnės do tė duhet tė japė llogari pėr tė gjitha kėto. Asnjė nga teoritė ekzistuese nuk ishte e vėrtetė. Njė numėr i madh faktesh tė hollėsishme rreth Hėnės u mblodhėn nga shkėmbinjtė hėnorė, por nuk u dha njė pikturė e saktė e origjinės sė saj.

Nė vitin 1975, tre vjet pas uljes pėrfundimtare tė Apollos, njė teori e re doli nė sfond. Kur sistemi diellor u formua 4.5 miliard vite mė parė, ekzistonin tė gjitha llojet e shkėmbinjve. Kėshtu Uilliam Hartman dhe Donald Davis nga Instituti Shkencor Planetar nė Arizona, sugjeroi se njė nga kėto shkėmbinj goditi Tokėn. Sipas tyre duhet tė ketė qenė njė shkėmb i madh, me madhėsinė e planetit Mars, ose 1/10 e Tokės. Planetit hipotetik iu vu nofka “Theia”.
Nėse Theia ekzistonte, nuk ka lėnė gjurmė nė Hėnė.

“Ēdo planet ka njė histori tė ndryshme tė formimit tė kores sė saj,” tha Dalliday. “Izotopet sugjerojnė se atomet e Hėnės dolėn nga vetė Toka”. Kėtė Dalliday e quan “kriza izotopike”, por nuk e ka “vrarė” ndikimin e hipotezės.



Shpjegimi mė i thjeshtė i mundshėm ėshtė se Theia kishte tė njėjtėn shenjė izotopike me Tokėn, mbase ngaqė ėshtė krijuar afėr saj. Megjithatė, simulimet e sistemit tė hershėm diellor sugjerojnė qė mundėsitė qė tė ketė ndodhur kjo janė mė pak se 1%.
Nė tė njėjtėn linjė me kėtė, nuk ekzistojnė trupa tė tjerė nė sistemin diellor me tė njėjtėn pėrbėrje izotopike si Toka dhe Hėna. Shkencėtarėve do tė donin tė koleksiononin mostra meteoritesh nga Venusi dhe Mėrkuri pėr tė parė nėse kanė izotope tė ngjashme.

Nga ana tjetėr, ndoshta ndikimi ishte aq i madh sa Theia dhe Toka u shkrinė, dhe atomet e tyre u miksuan sė bashku. Kjo do tė shpjegonte pse Toka dhe Hėna janė kaq tė ngjashme nė ditėt e sotme, por nuk dihet akoma nėse njė impakt i tillė katastrofik ka ndodhur.



Njė mostėr e njė shkėmbi hėnor qė sollėn nė Tokė astronautėt e Apollo 15

Gjithashtu mendohet se trupi ndikues ka qenė prej akulli. Ndodhen shumė copa tė mėdha akulli nė sistemin e jashtėm diellor, dhe njė nga to mund ta ketė pėrplasur Tokėn me shpejtėsi tė madhe. Por edhe nėse ka ndodhur kėshtu, vetėm 73% e Hėnės mund tė rridhte nga Toka, gjė qė nuk ėshtė e mjaftueshme pėr tė shpjeguar izotopet.

Nė vitin 2012, Matija Cuk dhe Sarah Stewart nga Universiteti i Harvardit sollėn njė ide qė e shmangnin teorinė e mėparshme.
Ata sugjerojnė se Toka ka qenė duke u rrotulluar shumė shpejt kur Theia e ka goditur atė. Nėse Toka po rrotullohej me atė shpejtėsi, ka pasur vrull tė mjaftueshėm pėr tė dėrguar Hėnė nė orbitėn e duhur. Kjo tregon qė Theia mund tė ketė qenė shumė mė e vogėl nga sa ėshtė menduar mė parė, sa 2% e masės sė Tokės. Sipas kėsaj teorie, Hėna materialin e parė tė pėrbėrjes sė saj e ka marrė nga Toka.

Nė prill tė vitit 2015, mė shumė prova dolėn nė mbėshtetje tė hipotezės sė impaktit gjigand. Alessandra Battisti nga Instituti i Teknologjisė sė Izraelit, sėbashku me kolegėt e saj performuan njė simulim tė detajuar tė objekteve qė rrotullohen nė sistemin e hershėm diellor.

Ata zbuluan se objektet qė kishin ndikim mbi planetet ishin shumė mė tė ngjashme me planetėt pėrkatėse nga sa pritej mė parė. Nė vend tė shanseve qė mė parė mendohej se Theia ishte mė pak se 1% e ngjashme me Tokėn, ajo thotė se kėto mundėsi ngjashmėrie mund tė arrijnė nė 20%. Kjo e bėn ngjashmėrinė e ēuditshme te Tokės dhe Hėnės pak mė te lehtė pėr t’u shpjeguar.



Toka e re dhe Hėna kanė qenė shumė pėrcėlluese

Megjithatė, puna nuk ėshtė e pėrfunduar. “Gjithmonė na mungon diēka” thotė Stewart. Shumica e hulumtuesve mendojnė tani se zgjidhja do tė jetė njė lloj versioni i hipotezės sė impaktit gjigand, por janė tė nevojshme dhe shumė studime pėr ta shpjeguar kėtė.

Problemi mė i madh ėshtė tė gjendet njė teori qė tė ketė gjasa tė jetė e arsyeshme dhe mos tė lihen vende pėr dyshime. Ndoshta nuk duhet tė befasohemi qė njė pjesė e tregimit tė origjinės sė saj mbėshtetet nė “fatin e verbėr”.

Nga Katie Silver, BBC
Pėrgatiti: Endri Farka
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

924


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Hena nje satelit artificial ! ? Ne se eshte keshtu,kush e 'parkoi'atje.?

Mesazh  Sponsored content


Sponsored content


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi