Stangimi dhe mungesa e vullnetit !

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Stangimi dhe mungesa e vullnetit !

Mesazh  Xhemajl prej 25.02.14 22:08

Ne jemi tė lindur tė zhvillohemi dhe tė rritemi, dhe qė gjithmonė tė pranojmė ndryshimet brenda vetėdijes sonė, me qėllim qė me kohė tė bėhemi qenie plotėsisht tė vetėdijshme.

Ēfarė do tė thotė tė jesh i vetėdijshėm – kjo do tė thotė se jetojmė nė errėsirė totale, nėn ndikimin e forcave tė pavetėdijshme, dhe se detyrė e jonė jetike ėshtė tė ndezim dritėn, respektivisht, tė zhvillojmė vetėdijen. Vetėdija ėshtė e fokusuar nė zemėr, kėshtu qė e njėjta ėshtė drejtpėrdrejtė e lidhur me ndjenjat tona.

Kur themi se diēka ndijejmė, ne nė tė vėrtetė themi se diēka dime. Zemra ėshtė qendra e diturisė. Dituria nuk ėshte lidhur me mendjen, por, lėshohet nė zemėr nė harmoni me nivelin tonė tė vetėdijes. Universi e ka harmonizuar nė atė mėnyrė qė ne tė mos mundemi t’i qasemi njė njohurie nėse nuk ekemi hapur zemrėn mjaftueshėm. Nė kėtė mėnyrė luftojmė edhe me problemet e jetės sepse jemi tė mosditur, krijojmė rezistencė nga mosdija. Nė vend tė pėrdorimit tė intuitės, ne shpesh kurthurohemi nė kurthet e mendjes, dhe nė kėtė mėnyrė mbyllim rrugėn zgjidhjeve mė tė lehta tė problemeve tė jetės.

Mendimi do tė ofroj idenė, por zemra e vdekur nuk do tė jep rezultate, dhe nė kėtė mėnyrė vjen deri tek frustrimi dhe mosbesimi. Mendimi ėshtė fare, por emocioni ėshtė ai qė jep frytin.

Ne thithim energjinė nga fushat tė cilat na rrethojnė. Entitetet negative(tė errėta) duan tė na mbajnė tė pėrgjumur (nė errėsirė) pėr tė mos ardhur deri tek zgjimi i vetėdijes. Atyre iu shkon nė favor ēdo potez qė e bėjmė pavetėdijshėm, qė nga frymėmarrje e tutje, dhe kėshtu i mbajmė tė lidhur nė fushat tona.

Stagnimi dhe proceset reaksionare, kthimi nė tė kaluarėn, janė specialiteti i tyre, sepse ēojnė deri tek ndalja e vetėdijes. Pėr kėt arsye, pėr ēdo pėrparim nė jetė, ėshtė i domsdoshėm ndryshimi I vibrimeve, respektivisht ‘nxjerrja’ nga mjegulla e entiteteve tė errėta tė cilat i mbajnė tė ngjitura me ngjitės bindjet tona tė rrėnjosura.

Nėpėr pėrvoja tė ndryshme tė jetės ne ngjesim etiketime tė cilat krijojnė kufijė dhe na mbajnė nė bindje se gjithmonė do tė na ngjanė e njėjta. Ngjitėsi qė mbanė kėtė bindje ėshtė frika, dhe nė kėtė mėnyrė nuk ēelemi pėr mundėsi tė reja, sepse thellė nė vete kemi krijuar kufirin pėrtej tė cilit ‘nuk mundemi’. Ne shpesh, pa pėrpjekje, do tė themi: nuk dua as tė provoj, se e di se nuk mund ta bėj. Bėhet pyetja, prej nga vjen kjo ‘e di’? Nga ‘etiketa’. Nga njė dėshtim I kujtuar i cili na dikton ēdo dėshtim pauses.

Pra, dallimi nė mes ‘ndjej’ dhe ‘di’ ėshtė nė atė se ndjenjat na vijnė nga zemra dhe ajo e pagabuara e flet tė vėrtetėn, dhe ajo ‘e di’ ėshtė nxjerrė nga bindja tė cilin mendja e ka morose, dhe kjo ėshtė gėnjeshtra. Dėshtimi ėshtė vetėm kontrast i cili duhet tė prodhojė dėshirėn dhe stimulimin pėr kapėrcimin e pengesave, e jo tėrheqjen dhe humbjen e vullnetit. Universi kurrė nuk jep pengesa pėr tė na munduar, por pėr tė zhvilluar forcėn e vullnetit. Bota i do fitimtarėt dhe i admiron njerėzit me vullnet tė fortė.

Gjenerator i energjisė sė jetės dhe vullnetit ėshtė ēakra e tretė, pleksusi solar, i cili vibron me ngjyrėn tė verdhė dhe korespondon me diellin, respektivisht me anėn lindore tė botės si burim tė jetės. Ēakra e tretė ėshtė pėrgjegjėse pėr metabolizmin tonė, dhe ajo paraqet ‘furrėn’ e trupit tonė, sepse aty mė sė shumti energji shpenzohet dhe prodhohet. Nga ushqimi tė cilin e konsumojmė varet mė sė shumti se ēfarė energjie i japim trupit tonė fizik. Ushqimi prapė ėshtė i lidhur me vetėdijen, nėse hamė pavetėdijshėm vetėm sa pėr t’u ngopur, atėherė edhe energjinė do ta fitojmė tė tillė, por edhe vullneti do tė jetė i vdekur.

Nėse hamė vetėdijshėm duke zgjedhur ushqimet, nėse hamė me lutje dhe falenderim, tė vetėdijshėm se me ēfarė ushqehemi, nėse kėtė e bėjmė nė njė ambient tė ngrohtė, pa mendime dhe biseda negative, atėherė ushqimi do tė jetė burim i energjisė tjetėrfare. Konsumimi i ushqimit duhet tė jetė njė rit i vaēant, sepse nga ēakra e tretė varet mė sė shumti varet niveli i vullnetit tone dhe energjisė sė jetės. Ne pikėrisht hamė atė ushqim qė na lejon vetėdija jonė, ēfarė na ėshtė vetėdija i tillė ėshtė edhe vullneti ynė dhe energjia e jetės.

Shpesh hamė atė qė do tė plotėsoj shijen, qė tregon se nėpėr jetė na udhėheq epshi pėr t’i kėnaqur shqisat dhe se nuk jemi tė aftė tė marrim kontrollin dhe pėrgjegjėsin pėr jetėn tone. Tretja e ushqimit ėshtė plotėsisht proces i pavetėdijshėm, nė tė cilin nuk mund tė ndikojmė, qelizat tona janė inteligjente por nuk do tė dallojnė se ēfarė ėshtė e mirė dhe ēfarė e keqe, sepse procesi i selektimit tė ushqimeve ėshtė produkt i drejtpėrdrejtė i vetėdijes sonė dhe ajo do ta pranojė zgjedhjen tonė. Nėse kemi konsumuar mishin qė bartė kodin e vuajtjes sė kafshės, atėherė vetėdijshėm e marrim pjesėn e asaj vuajtje dhe bartim pėrgjegjėsi.

Nė kėtė mėnyrė mund tė jemi tė tėrbuar dhe agresiv pa arsye tė qartė, sepse jemi tė atillė ēfarė hamė, dhe siē u tha, zgjedhje e ushqimit ėshtė proporcionalisht me gjersinė e vetėdijes sonė. Dhe prapė, vetėdija ėshtė gjersi proporcionale e zemrės dhe ndjenjave tonė dhe kėshtu nė rreth. Trupi ynė ėshtė 70%ujė, qė korespondon me shtresat psiko-emocionale tė qenies sonė, dhe e dime se uji mban mend, kėshtu qė trupi ynė ėshtė shumė i prirur tė grumbulloj mbresa dhe tė mbajė nė mend gjendjet e ndryshme psiko-emocionale.

Stagnimi nė fushėn e caktuar tė jetės tregon se vetėdija nė atė segment nuk pėrparon, se ekziston njė bllokad e caktuar e energjisė sė jetės dhe se ėshtė shfaqur mosaktiviteti, respektivisht, se jemi tė lidhur shumė me ndonjė mbresė si pėr ndonjė veshje e cila ėshtė demododuar. Ne stagnojmė apo i vonojmė pėrgjegjėsitė, por kjo nė nivelin mė tė thellė ėshtė e lidhur me atė: ’unė e di se nuk mund tė bėj mė mirė se kėtė’ , e cila ėshtė rrėnjosur nė ndonjė etiketė dhe e vazhdon qėndrimin humbės ndaj vetvetes.

Gjithashtu ne jemi tė stėrmbushur me pėrshtypje tė, pendimeve nga e kaluara, marrėdhėnieve tė pazgjidhura, ofendimeve tė pafalura dhe tė ngjajshme, tė cilat bėhen fantazma bredhėse dhe na e pengojnė pėrparimin. Ndoshta me prindėrit kemi pasur marrėdhėnie konfliktuoze dhe nuk ua kemi falur pėr fėmijėrinė e shkurtuar, nuk kemi realizuar marrėdhėnien e afėrt dhe ngjajshė. Nė periodat e ekspanzionit mund tė vijė deri tek ramja pikėrisht pėr shkak tė pėrzierjes sė fantazmave bredhėse, sepse nuk mund tė krijojmė pėrparim tė pėrhershėm nėse pas vetes kemi lėnė nyje tė pazgjidhura, herėdokur do tė na pėrkujtojnė nė ekzistimin e tyre, qoftė pėrmes sėmundjeve apo njė gjymtimi tjetėr.

Nė harmoni me zhvillimin e brendshėm pasqyrohet realiteti jonė. Nė kėtė mėnyrė e kemi punėn pėr tė cilėn thellė nė vete besojmė se e meritojmė dhe se nuk mundemi mė shumė dhe mė mire, sepse brenda vetes kemi vėnė kufij pėrtej tė cilėve nuk mundemi. Edhe pse universi kėshtu nuk mendon, ai na ka lėnė tė vendosim me vullnetin dhe dėshirėn personale. Duke i vėshtruar tė tjerėt, qė janė mė tė suksesshėm se ne, ne mendojmė se ata janė tė paracaktuar pėr sukses, por nuk e shohim nė prapavijė luftėn e tyre dhe besimin nė vete, dhe kėshtu besojmė se universi vetė i zgjedh njerėzit e suksesshėm, e pasi qė veten nuk e shohim si tė suksesshėm, pajtueshėm konkludojmė se gjendja e tillė na pėrketė dhe se e meritojmė, duke mos u perpjekur tė jetė ndryshe.

Personat pėrtac dhe inert universi nuk i ndihmonė, do t’i ndihmojė tė jenė edhe mė inert dhe mė tė pėrgjumur, sepse universi vetėm sa i forcon vibrimet me tė cilat na ndihmonė tė zhvillohemi nė maksimum. Pra, nėse i themi vetes: ‘moti asgjė nuk mė ngjanė nė dashuri, moti stagnoj nė financa etj.’, ne krijojmė afirmimin pėr tėrheqjen e gjendjes sė tillė dhe automatikisht pajtohemi tė pranojmė situatėn e tillė. Pėr tė lėvizur diēka nga pozita pasive, ėshtė e domosdoshme tė ndryshojė frekuenca personale.

Pėr tė ndryshuar frekuenca, diēka nė neve duhet tė ndryshoj. Nuk mund tė mbajmė githmonė kursin e njėjtė, shprehitė e njėjta dhe mendimet e njėjta, e tė presim ndryshime. Duhet braktisur teorinė dhe praktikėn e cila na ka ēuar nė stagnim. Por, problemi ėshtė se nė kėtė na parandalon frika nga ndryshimi.

Pėr kėtė arsye shumė njerėz qėndrojnė nė martesa tė kėqija, nė punėn e paguar pak dhe ngjajshėm. Dikush mė me ėndje zvarritet nėpėr baltėn e njohur sesa tė kėrcej nė ujin e pastėr tė panjohur. Shumė njerėz kanė frikė tė shijojnė bukurinė e jetės, sepse thellė nė vete besojnė se nuk e meritojnė. Pėr kėtė arsye edhe e kanė jetėn e keqe sepse bindja e tyre i ndalon tė ndijejnė diēka mė mirė. Ka shumė varfėnjak tė cilėve tė tjerėt iu ndihmojnė, por t’iu japėsh pėr ēdo ditė njė kamion ushqim dhe veshmbathje, ata edhe mė tutje mbesin tė varfėr.

Thjesht, asgjė pėrtej neve, se ēfarė bėjnė tė tjerėt, nuk do tė ndryshojė bindjen tonė tė brendshme pėr veten tone, pėrveē neve personalisht. Shpesh jemi edhe vet tė vobektė nė disa segmente tė jetės, dikush nė punė, dikush nė dashuri, dikush nė familje, dikush nė martesė, dhe nuk na shkon mirė nė tė gjitha frontet, por duhet ta kujtojmė se personalisht jemi pėrgjegjės pėr situateėn, se universi nuk mund tė na dėrgojė diēka krejt derisa dhomat tona tė brendshme tė jenė tė kufizuara me bindje.

Mund tė na ofrojnė dashuri me qindra partner, martesė etj., por nėse nė vete kemi frikė nga lidhshmėria nė jetė tė pėrbashkėt, do tė bėjmė gjithēka qė tek martesa tė mos vijė, dhe e lėmė shansin pėr rritje dhe transformim; mund tė t’i lėmė qindra oferta pėr punėsim sepse do tė konstatojmė se nuk do tė punojmė pėr 200 euro prej mėngjesit deri nė mbrėmje, dhe harrojmė se duke punuar atė punė mund tė njoftojmė njerėz tė cilėt do tė na ofrojnė punė shumė mė tė mire. Nėse i shqyrtojmė bindjet tona, do tė mėsojmė se sa here pėr shkak tė tyre kemi lėshuar shanse tė cilat do tė na kishin ēuar shumė mė large se sa ku jemi sot.

Tė jesh i pasur, do tė thotė tė jesh falenderues. Felenderimi dhe lutja ėshtė lidhje rrėnjėsore me universin. Kur zgjohemi nė mėngjes dhe falenderojmė pėr tė gjitha, ne jemi personi mė i pasur nė botė, kėshtu fillon ndryshimi i rekuencės personale. Tė ndihemi tė pasur, tė lumtur, pa arsye jashtėm tė dukshme. Kur jemi nė situate nga e cila nuk dimė tė nxirremi, apo na mungon iniciativa pėr tė realizuar ndonjė ide, ne do tė meditojmė dhe t’i lusim pėrcjellėsit tonė tė padukshėm tė na ndihmojnė.

Kėshtu do tė fillojmė tė fitojmė vision. Universi nuk i do kufijtė, dhe me ėndje do tė na vėrshojė me begati kur ndjen se ne nuk kemi, nė kėtė mėnyrė pėr ēdo problem do tė kemi zgjidhje, vizione, shkėndija, ideja. Ėshtė e sigurtė se nuk do tė na troket dikush nė derė dhe tė na ofrojė punė dhe ngjajshėm, por do tė takojmė personin, do tė lexojmė librin, lajmet nė gazeta, nė internet dhe nė kėtė mėnyrė tė fitojmė idenė se ēfarė tė bėjmė. Universi kėshtu ‘luan’ me ne duke na lėnė porositė skaj rruge, dhe e jona ėshtė t’i gjejmė. Dhe tė mos harrojmė, Shansi shpesh ėshtė i maskuar nė shans tjetėr, por nėse nuk bėjmė asgjė kundėr kufijzimeve tona, atėherė nuk duhet as tė ankohemi pėr jetėn.

Stagnimi i ka rrėnjėt e veta nė fushėn e pavetėdijes ku janė tė vulosura pėrshtypjet tona dhe prej nga ego thithė inspirimin. Nėse ēojmė jetė tė pavetėdijshme, atėherė fusha jonė do tė jetė mjaft e errėt dhe do tė na mbikėqyrin qeniet e errėsirės, nuk do t’i kthehemi shumė Zotit, dhe do tė jetojmė nė harmoni me ego-n tone, bindjet, dyshimet dhe inertėn, kėshtu qė nuk do tė kemi jetė tė kėnaqshme. Kur kuptojmė se mund tė marrim kontrollin mbi jetėn tone, se jemi pėrgjegjės pėr krejt ēfarė na ndodhė, ne ndezim dritėn dhe i japin shenjė qenieve tė dritės tė na rrethojnė.

Qeniet e dritės janė ne frekuenca tė dashurisė, pėrparimit, shėndetit. Ndryshimi i frekuencės ose vibrimit ngjanė nė atė nivel. Me kreativitet i kundėrvihemi errėsirės, sepse Zoti na ka dhuruar potencialin krijues, krejt ēka krijojmė me duartė tona, Zoti do t’i bekojė; sepse Ai gėzohet kur ne krijojmė. Inspirimi vjen nga Zoti.

Nė tė njėjtėn kohė forcat e errėta do tė pėrpiqen tė na largojnė nga rruga. Kur jemi nė udhėkryq nė mes tė inspirimit dhe inertės, ne stagnojmė, kemi dėshirė por jo edhe vullnet sepse ‘diēka’ na kthen nga rruga dhe nuk na lejon tė ecim pėrpara. E atė ‘diēka’ kurrfarė mrekullie nuk do ta largojė nga rruga, pėrpos vetė neve., deri atėherė koha kalon, ditėt dhe vitet..mė sė mire ėshtė ta bėjmė atė tani, nė kėtė moment.

Sportistin e mirė e bėnė talenti, por mė sė shumti ushtrimi kėmbėngulės, sepse talenti dhe dėshira do tė ishin tė kota pa segmentin e vullnetit e cila inicon veprimin. Me ushtrime shumė shpejtė do tė fitojmė shprehi tė reja dhe tė flakim tė vjetrat, njėjtė ashtu kemi ra nė stagnim sepse gjatė e kemi ushtruar gjendjen e tillė, kemi jetuar nė bazė tė bindjeve tė vjetra, dhe kemi ardhur deri nė maksimum, litari ėshtė shtrėnguar dhe na tėrheqė mbrapa, pėr kėtė arsye plakemi dhe humbim vullnetin sepse jetojmė nė pėrvojėn passive.

Harrojmė se dita e re ėshtė me tė vėrtetė ditė e re, se nuk ka asgjė me tė djeshmėn, se ēdo mėngjes jemi pėrsėri tė lindur dhe se kemi shansin e ri, atėherė pėrse tė mos e shfrytėzojmė.

V.F
avatar
Xhemajl

312


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi