Herkulani: 'Kapsula Kohe' zbulon sekretet e fshehura ne qytetin e lashtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Herkulani: 'Kapsula Kohe' zbulon sekretet e fshehura ne qytetin e lashtė

Mesazh  Agamemndon prej 22.02.14 12:48


Herkulani: 'Kapsula Kohe' zbulon sekretet e fshehura ne qytetin e lashtė


Nė fund tė vitit 2013, Muzeu Britanik ka ekspozuar sekretet e njė kapsule kohore tė vogėl tė zbuluar nė Herculaneum, kambanė qyteti qu shkatėrrua nga shpėrthimi i malit te Vezuvit,nė vitin 79 pas Krishtit Me ndihmėn e teknikave tė sofistikuara, hulumtuesit ishin nė gjendje pėr tė fotografuar tekstet e shtypura nė disa papiruse qe ishin varrosur pėr njė kohė tė gjatė nėn hirin e vullkanit.



Papiruse nga Herkulani

Nė mėngjesin e 24 gusht te vitit 79 pas Krishtit, Maja e Vezuvit pėrfundoi pushimin e tij,duke shtyrė deri nė stratosferė njė re te hirit tė nxehtė, shkėmbinj dhe gazrave helmuese.

Nga pesha e vet dhe forca e gravitetit te Tokės, reja u rrėzua nė toke, duke krijuar njė rrjedhje llave e njė cunami tė materialit vullkanik me temperatura qė shkojnė 500-1200 ° C, tė shpejtė deri nė 100 km nė orė.



Nė pak minuta, hedhja shkatėrruese varrosi plotėsisht disa qytete tė ndėrtuara nė shpatet e Vezuvit: Pompei, Stabiae dhe Herculaneum, qyteteve bregdetare nė perėndim tė vullkanit.

Ēdo gjė nė to u mbulua, njerėzit, kafshėt, shtėpi dhe objekte,te cilat u vulosen dhe ruhen pėr mė shumė se shtatėmbėdhjetė shekuj, transformimi i ambjentit nga kjo katastrofe e tmerrshme,u quajt nė tė vėrtetė nje 'kapsulė kohe'.

 
Herkulani

Origjina e Herculaneum nuk ėshtė e qartė. Emri i qytetit ėshtė i lidhur me gjysmėperėndine e Herkulit, i cili, sipas legjendės,ishte themeluesi. Disa studiues mendojnė se fillimisht mund tė jetė njė zgjidhje greqisht, por edhe dėshmi tė tjera tregojnė ndikimin e qytetėrimit etrusk.

Ajo qė ėshtė e sigurt ėshtė se Herkulani ėshtė njė kapsulė kohė reale. Shumė prej sekreteve tė tij u varrosėn pėr njė kohė tė gjatė nėn shtresa te hirit vullkanik. Thellėsia e madhe nė tė cilėn qyteti u varros ka dekurajuar grabitjen,por ka bere ruajtjen e sigurt te objekteve tė shumta. Gėrmimet kanė nxjerre nė siperfaqe pėlhura tė lehta, ushqim, si edhe flet papirusi.

Nė kėto tė fundit e ka pėrqėndruar vėmendjen Muzeu Britanik dhe nė fund tė vitit 2013 ka ngritur njė ekspozite duke ekspozuar shumė objekte nga qytetet romake te Pompeit dhe Herculaneumit. Pėr shekuj dijetarėt kanė shkuar per 'gjueti' pėr veprat e humbura tė greqishtes sė lashtė dhe tė letėrsisė latine.

Gjatė Rilindjes, veprat mė tė mėdha letrare tė antikitetit u terheqon nga bibliotekat e manastiret, vendet ku murgjit transkriptuan dhe rekopiuan tekste qė nuk do tė ishin njohur kurrė. Nė fund tė shekullit tė 19, gjuetia u pėrqendruar nė Egjipt, ku plazhet dhe shkretėtira te jepnin disa Papyruse tė vlefshme.



Por, kur BBC shkroi vetėm pėr Herculaneumin ku u zbulua njė bibliotekė e tėrė e Mesdheut tė lashtė, njė thesar i cili per arkeologėt mund tė pėrmbajė shumė vepra tė humbura tė letėrsisė klasike. Problemi ėshtė se Herkulani ėshtė shumė i vėshtirė pėr t'u gėrmuar nė thellsi. Dy mijė vjet kohė kanė bėrė  qe trashesia e materialit te hedhur mbi te te shkoi 20 metra ku jane varrosur dokumentet e lashta historike.

Shenjat e para tė thesarit letrar varrosur ne Herkulani u zbuluan nė vitin 1752, kur njė grup i punėtorėve tė angazhuar nė gėrmimet e njė tuneli arriten tek njė shtėpi tė madhe romake, enjohur mė vonė si Villa Papyri. Atje ata gjetėn njė numėr tė madh tė asaj qė duket tė jenė shkopinj(Bobina ) qymyr druri.

Pas ekzaminit mė tė holle te shkopinjve(bobinave te drurit) doli qe jane fletushka papirusi. Pėrpjekjet e pėrsėritura per tė hapur bobinat e drurit,pėr tė studiuar pėrmbajtjen, ishin tė kota, kryesisht pėr shkak tė brishtėsisė sė tyre ne ekstrem, i shkaktuar nga njė 'gatim' nė 300 ° C, plus pesha e rrėnojave dhe baltės.

Mė vonė, njė restaurues i Vatikanit, At Antonio Piaggio (1713-1796), ka zhvilluar njė makinė tė aftė pėr tė hapur butė bobinen. Vetėm se ajo ishte jashtėzakonisht e ngadalshme. Hapja e rrotullės se parė per rreth katėr vjet, beri qe papyrisi te hapej e te coptohej.

Copat qe u nxorrėn nga makina Piaggio ishin tė brishta dhe tė vėshtira pėr tė lexuar. "Unė jam si njė gazetė e  zeze e djegur," thote Dirk Obbink, njė profesor i papyrologistikes nė Universitetin e Oksfordit,  ne Papyrology,i cili ka filluar punėn me deshifrimin nė vitin 1980. Ai konstatoi, se leximi i papirusit te  karbonizuar nuk  ishte aspak i thjeshtė. Me sy tė lirė ishte e pamundur pėr tė parė ndonjė gjė, por nėn mikroskop ishte e mundur tė identifikohen vetėm shkronja tė caktuara.

Nė vitin 1999, shkencėtarėt nė Universitetin Brigam Jang nė Shtetet e Bashkuara u pėrpoqen pėr tė shqyrtuar papiruset duke pėrdorur rreze infra tė kuqe, e cila lejoi njė kontrast tė mirė nė mes tė letrės dhe bojės. Shkronjat filluan te duken pak me qarte...

 Shumė nga tekstet shfaqur deri mė tani janė shkruar nga njė pasues i Epicurus (341-270 pes) dhe poetit Philodemus e Gadara (110-40 pes).

Jo tė gjithė biblioteka ne Villen Papyrus ishte ende e ruajtur. Dėmi i shkaktuar nga shpėrthimi ishte i rėndė, mjaftueshme pėr tė shtyrė dikė tė spekulojnė ne te lexuarit e Papyrusit. Nė vitin 2009, nė fakt, dy bobina druri i pėrkasin Institutit te Frances nė Paris ,ku ishin vendosur nė njė skaner tomographie, aparati qė pėrdoret zakonisht nė mjekėsi.

Makina eshte nė gjendje tė njohin llojet e ndryshme tė indeve tė trupit ,pėr tė prodhuar njė imazh tė detajuar tė organeve tė brendshme tė njė qenie njerėzore, mund tė pėrdoret pėr tė zbuluar sipėrfaqet e brendshme tė bobines se drurit te herkulianeve.

"Ne kemi qenė nė gjendje qė tė skanonim njė numėr tė seksioneve, marrjen e imazheve dy-dimensionale," thotė Dr Brent Seales, profesor i shkencave kompjuterike nė 'Universitetin e Kentucky, i cili udhėhoqi projektin. "Nė ato seksione ju mund tė shikoni qartė strukturėn e papirusit."

Nė total, rreth 2,000 papyruse u gjetėn brenda nė vilė, tė cilat pothuajse 1.700 janė mbėshtjellė. "Villa ėshtė njė nga ndėrtesat mė tė mėdha tė botės antike dhe duhet patjetėr tė vazhdojmė per te zbuluar," beson Robert Fowler, njė profesor grek dhe dekan i artit nė Universitetin Bristol. "Sigurisht, ka shumė mė tepėr te fshehur nėn tokė."
avatar
Agamemndon

Besim do tė thotė tė besosh diēka qė e di qė s'ėshtė ashtu.

— Mark Tuein


231


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi