Stalini planifikoi plaēkitjen e bankės.Fakte te rralla

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Stalini planifikoi plaēkitjen e bankės.Fakte te rralla

Mesazh  Agamemndon prej 20.02.14 21:52




Josif Visorionoviē Zhugazhvilli - Stalin, ka lindur mė 21 dhjetor 1879 nė Gori- nė Tifliska Gubernija. I ati, Visarion Ivanoviē Zhugazhvilli, ishte kėpucar. Stalini kishte planifikuar dhe organizuar qė nga vit 1906-1907 plaēkitjen e bankės nė Zakavkazieto. Tetė herė e arrestuan, e ēonin pėr riedukim, por katėr herė ka bėrė tentative pėr t’u arratisur. Ishte fare i ri kur filloi nė mėnyrė tė vazhdueshme tė aktivizohej me lėvizjen komuniste. Veprimtaria qė ai bėnte gradualisht e bėri tė njohur nė qarqet partiake.


Gjatė vitit 1912, Stalini punonte me devotshmėri nė redaksinė ilegale  tė gazetės “Pravda”nė Peterburg. Gjatė kėsaj periudhe u arratis disa herė dhe kaloi kufirin, pėr t’u takuar me Lenin dhe me shumė Bolshevik tė tjerė.


Pas fitores sė bolshevikėve u bė anėtar i Qeverisė Sovjetike. Nė 1922, Lenini tashmė ishte shumė i sėmurė dhe shteti faktikisht drejtohej nga Stalini. Nė fillim tė viteve ‘30 tė shekullit tė XX i gjithė drejtim i  shtetit ishte nė duart e tij.


Stalini nuk i duronte skenat me seks nė kinema, nervozohej shumė ndėrsa i shihte. I pėlqente tė lexonte. Lexonte kudo nė shtėpi, nė zyrė, Stalini pėlqente letėrsinė artistike, meqė kishte mbaruar seminarin. Nė shtėpinė e tij ai kishte bibliotekė shumė tė madhe, me mijėra vėllime, nė pėrgjithėsi nė bibliotekėn e tij kishte liobra filozofik, me temė marksiste –leniniste dhe kibra ekonomik. Thonė qė nė ditė lexonte 300 faqe. Stalini dinte disa gjuhė tė huaja- greqishten e lashtė, sllavishten kishtare, gruzisht. , qė i kishte mėsuar nė seminarin pėr t’u bėrė prift. Njihte anglishten dhe gjermanishten. Mbante shėnime kur lexonte nėpėr libra, hungarisht dhe frengjisht.


I pėlqente vera dhe jo vodka, nganjėherė pinte edhe konjak. Pėr Stalinin, pushimi ishte shumė i rėndėsishėm. Me iniciativėn e tij u ndėrtuan shumė parqe tė bukura nė ish-Bashkimin e Republikave Socialiste Sovjetike. Stalini i detyronte njerwzit tė bėnin sporte tė ndryshme. I detyronte punonjėsit tė ngrinin grupe sportive qė stėrviteshin gjatė kohės sė lirė.


Fakte tė rralla pėr Stalinin flasin  se filloi ta pėrdorte emrin Stalin, qė pėrkthehet njeriu prej ēeliku. Mė pėrpara pėrdorte emrin Koba, qė ishte emri i njė heroi nė romanin e Aleksandėr Kazbegi.


Fytyra e Stalinit ishte e mbuluar me shenja tė thella, tė krijuara nga lija e dhenve, qė e kishte zėnė nė fėmijėri. Tė gjitha fotografitė e tij janė tė lyera e tė pėrpunuara pėr arsye tė lėkurės sė tmershme te fytyrės qė ai kishte.


Pėr arsye tė njė traume tė rėndė qė pėsoi nga rėnia e rrezikshme prej njė karroce, qė ai pėsoi nė fėmijėrinė e tij tė hershme. Ishte 12 vjeē, dora e tij e majtė mbeti mė e shkurtėr se e djathta. Pėr kėtė arsye ai u pėrjashtua nga kryerja e shėrbimit ushtarak tė ushtrisė sė Carit.


E ėma e Stalinit donte qė ai tė bėhej prift, ndėrsa i ati donte qė ai tė bėhej kėpucar, shpesh herė ky ishte shkaku qė ai e rihte pa mėshirė si tė birin ashtu edhe tė shoqen, mamanė e Stalinit. Kėshtu ai detyrohej qė shpesh herė tė shkonte nė punė me tė atin. Ai ja plotėsoi dėshirėn tė ėmės por vetėm pėrkohėsisht sepse ai u pėrjashtu nga seminari sepse filloj tė ishte illegal dhe tė merrej me veprimtari revolucionare.


Kur i vdiq e ėma ai nuk mori pjesė nė varimin e saj , por dėrgoi njė kurorė nė emrin e vet, qė tė dėrguarit e tij e vendosėn mbi var.


Ėshtė e vėrtetė qė Stalini ka grabitur disa herė banka tė ndryshme, duke nxjerrė si shkak se ai i ka orgnizuar dhe i ka bėrė kėto grabitje pėr tė ndihmuar lėvizjen bolshevike. Nė kohėn e Carit disa bolshevikė kishin dalė dėshmitarė se Stalini pėr disa kohė kishte kryer shėrbimin e agjentit secret nė policinė secrete tė Carit. Ky fakt ishte zbuluar nė kohėn kur atė e kishin arrestuar me disa shokė tė tjerė bolshevikė, dhe Stalinin e kishin lėnė tė lirė, ndėrkohė shokėt e tjerė I kishin rahur dhe torturuar.


Ndjeshmėria e tij absolute kundrejt jetės sė qenieve njerėzore ėshtė vėrtetuar kur – i detyroi ushtarėt e tij tė kalonin mbi njė fushė tė minuar. Pėr egėrsinė dhe diktaturėn e tmershme qė ushtronte Stalini ndaj njerzve janė treguar dhe ende tregohen shumė histori dhe njė e tillė ėshtė edhe kjo qė unė do e tregoj. Histori qė vėrteton akoma egėrsinė dhe mizorinė e tij. Ndaloj rreptėsisht rojet e tij tė hynin nė ambjentet e tij, nėse shihte ndonjė qė kalonte e dėnonte menjėherė me vdekje. Njėherė vendosi ti provojė, papritur filloj tė bėrtiste aq shumė sa rojet e tij tė tmerruar hynė nė dhomėn ku ai ndodhej aq shumė kishte uluritur e bėrtitur saqė dukej se kishte rėnėn nė agoni. Tė tmerruar ata e rrethuan dhe thirrėn mjekun. Sapo i kaloj kriza dhe erdhi nė vete tė gjithė sa ishin nė dhomė i pushkatoj me dorėn e vet. Kur Stalini pėsoj me tė vėrtetė njė goditje tė fortė nė tru, ndodhej nė dhomėn e gjumit, asnjė nga rojet e tij personale nuk patėn guximin tė hynin nė dhomė dhe ta kontrollinin, u gjend gjysėm i vdekur nga Peter Llozgacev, i cili brenda javės vdiq nga njė vdekje e papritur.




Nga Rajna Kovaēi

avatar
Agamemndon

Besim do tė thotė tė besosh diēka qė e di qė s'ėshtė ashtu.

— Mark Tuein


230


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi