Ndryshimet mes Polit tė Veriut dhe Polit tė Jugut

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Ndryshimet mes Polit tė Veriut dhe Polit tė Jugut

Mesazh  Agamemndon prej 17.02.14 15:17




Dy polet janė nė ekstremet e planetit tonė. Shumė prej tipareve tė tyre janė ekstremisht tė kundėrta gjithashtu. Faqja e specializuar e internetit “Listverse” ka renditur dhjetė dallimet mė tė rėndėsishme mes dy prej vendeve mė tė pabanueshme tė Tokės. Ndryshimet nisin nga vrima nė shtresėn e Ozonit, tek ftohtėsia, arinjtė polarė dhe pinguinėt e deri tek ari i zi. Lexoni mė poshtė 10 dallimet mes Polit tė Veriut dhe Polit tė Jugut.



Metamorfozat


Zona arktike ndodhet nė rajonin e Polit tė Veriut dhe ka njė cikėl shkrirjeje tė natyrshme, gjatė tė cilės pothuajse gjysma e sasisė tė akullit shkrin nė verė dhe ngrin sėrish nė dimėr. Gjatė dimrit, sipėrfaqja e mbuluar me akull ėshtė pothuajse e barabartė me sipėrfaqen e SHBA-ve. Sidoqoftė, sipas njė studimi tė kohėve tė fundit, akulli nė Groenlandė po shkrin aq shpejt saqė gjysma e tij pritet tė zhduket nė fund tė kėtij shekulli. Studime tė tjera sugjerojnė se i tėrė rajoni arktik mund tė jetė pa akull gjatė verės nė mė pak se njė shekull. Nga ana tjetėr zona antarktike ka pothuajse tė njėjtėn pėrmasė dhe formė gjatė 12 muajve. Studimet e fundit tregojnė se edhe ky rajon po shkrin, jo pėr shkak tė proceseve tė natyrshme, por pėr shkak tė efekteve tė ngrohjes globale. Nėse akulli i Polit tė Jugut do tė shkrinte nė njė ditė (gjė qė nuk do tė ndodhė nė tė ardhmen e afėrt), niveli i deteve dhe oqeaneve do tė rritej me 60 metėr. Rajoni arktik shkrin mė shpejt, sepse ėshtė i zhytur dhe oqeani e pėrshpejton procesin, ndėrsa rajoni antarktik, nė tė cilin gjenden shumė shkėmbinj, nuk preket nga ky fenomen.


Vrima nė shtresėn e ozonit


Mbi rajonin antarktik ndodhet njė vrimė nė shtresėn e ozonit, e cila tani ėshtė thuajse 3 herė mė e madhe sesa ajo qė ndodhet mbi sipėrfaqen e SHBA-sė. Shtresa e ozonit mbi rajonin arktik ndėrkaq po bėhet gjithnjė e mė e hollė, ndėrsa nė shtresėn e ozonit mbi Polin e Veriut nuk ka asnjė ēarje. Termi “vrima e ozonit” pėrdoret pėr tė pėrshkruar fenomenin pėrmes tė cilit substanca kimike, ozoni, i cili mbėshtjell tokėn dhe e mbron atė prej rrezatimit diellor, ėshtė dėmtuar dhe nė disa vende ėshtė zhdukur. Humbjet nė shtresėn e ozonit janė mė tė pakta krahasuar me ato tė hemisferės jugore sepse temperaturat mė tė larta tė arktikut pengojnė formimin e reve polare stratosferike, tė cilat shkaktojnė datimin e ozonit. Megjithatė, temperaturat nė Polin e Veriut po ulen gradualisht, ēka ēon drejt humbjeve serioze nė shtresėn e ozonit.


Ftohtė dhe shumė ftohtė


Poli i Jugut ėshtė shumė mė i ftohtė se Poli i Veriut. Aktualisht temperaturat e Antarktikut janė kaq tė ulėta saqė bora nuk shkrin asnjėherė nė disa pjesė tė kontinentit. Temperatura mesatare vjetore ėshtė -49 gradė celsius, gjė qė e bėn Polin e Jugut vendin mė tė ftohtė tė botės. Ndėrsa temperatura mesatare gjatė sezonit tė dimrit nė rajonin arktik ėshtė -34 gradė celsius, ndėrsa pėson rritje gjatė sezonit veror. Temperatura mė e ulėt e regjistruar ndonjėherė nė tokė ka qenė -89.6 gradė celsius dhe ėshtė raportuar nga baza Vostok, afėr Polit tė Jugut.


Arinjtė polarė dhe pinguinėt


Shumica e njerėzve besojnė se arinjtė polarė dhe pinguinėt ndajnė tė njėjtin habitat. Nė fakt, kjo ide e pavėrtetė e ka rrėnjėn nė reklamat televizive dhe kartolinat. Pinguinėt jetojnė vetėm nė hemisferėn jugore, pra nė rajonin antarktik, dhe nuk kanė paraardhės natyralė kontinentalė. Nėse pinguinėt dhe arinjtė polarė do tė jetonin nė tė njėjtin rajon, atėherė arinjtė polarė nuk do tė shqetėsoheshin pėr burimin e tyre ushqimor. Arinjtė polarė nė fakt janė njė specie endemike qė jeton nė hemisferėn veriore. Ata ushqehen me foka, lopa deti dhe ndonjėherė edhe me balena.


Ari i zi


Pothuajse gjysma e depozitave tė mbetura tė naftės gjendet nėn akullin e pjesės veriore tė rajonit arktik, sipas pėrllogaritjeve tė publikuara nga vėzhgimi gjeologjik i SHBA-ve. Pėr kėtė arsye, Rusia pretendon monopolin e saj mbi njė pjesė tė madhe tė rajonit arktik dhe shpreson tė shfrytėzojė depozitat qė gjenden atje. Ato shtrihen nė njė gjatėsi prej mė shumė se 1800 km dhe llogaritet tė jenė nė njė sasi prej 10 miliardė tonė naftė bruto. SHBA gjithashtu pretendon pjesėn e saj dhe po dėrgon thyes akulli nė territoret e saj afėr Alaskės. Mendohet se depozitat e naftės gjenden edhe nė rajonin antarktik, por Traktati i Antarktikut ndalon rreptėsisht ēdo aktivitet qė shfrytėzon naftėn e atjeshme.


Toka e askujt


Pavarėsisht imazheve simbolike tė eksploratorėve qė ngrenė flamuj mbi akullin e Polit tė Jugut, kontinenti antarktik ėshtė i vetmi vend nė Tokė qė nuk i pėrket askujt. Nuk janė zbuluar ende gjurmė tė vendasve dhe rajoni qeveriset nga Traktati i Antarktikut, sipas tė cilit territori dhe burimet e tij duhet tė pėrdoren vetėm pėr qėllime paqėsore dhe shkencore. Nė tė kundėrt, mė shumė se 4 milionė njerėz jetojnė nė rajonin arktik. Pėrmendim kėtu fshatra dhe qytete si: Barrow (Alaska), Tromso (Norvegji), Murmansk dhe Salekhard (Rusi). Nė territorin antarktik rrallėherė vė kėmbėn ndokush dhe kjo bėhet vetėm pėr qėllime shkencore.


Akull, akull ngado


Kontinenti mė jugor i planetit mbart 90% tė akullit tė Tokės, gjė qė siguron edhe 3/4 e rezervave tė ujit tė freskėt nė rang global. Pėr kėtė arsye, disa kanė konsideruar idenė e marrjes sė blloqeve tė akullit me qėllim pėrdorimin e tyre nė plotėsimin e kėrkesave nė vendet e thata. Nė fakt, Princi Mohammed-al-Faisal i Arabisė Saudite ka planifikuar dislokimin e 100 milionė tonėve akull nga Antarktida drejt Gadishullit Arabik. Krahasimisht, Poli i Veriut ka shumė mė pak akull sesa Poli i Jugut.


Kontinent-Oqean


Rajoni arktik ėshtė, thėnė thjesht, njė oqean i ngrirė. Nė tė kundėrt, Antarktida ėshtė kontinent, i vendosur mbi shkėmbin dhe tokė-formime tė ndryshme, lugina dhe liqene, tė rrethuara nga oqeani. Nė fakt, Antarktida ėshtė shtėpia e vullkanit mė aktiv, malit Erebus. Pėr ironi, nga njė pikė-qėndrim social dhe politik, rajoni arktik qė ka vetėm akull, ėshtė vendi ku janė pėrqendruar interesat e shumė shteteve: Kanada, Groenlandė (pjesė e Danimarkės), Rusi, Islandė, Norvegji, Suedi, Finlanda dhe SHBA-tė. Siē u tha mė sipėr, Poli i Jugut nuk i pėrket asnjė vendi dhe nuk ėshtė kolonizuar apo populluar asnjėherė nga eskimezėt.


Vorbulla polare


Njė fenomen interesant qė ndodh nė polet e Tokės ėshtė vorbulla polare, qė ėshtė njė ciklon masiv i formuar afėr skajeve vertikale tė planetit. Vorbullat polare ndodhin nė shtresat e mesme dhe tė sipėrme tė troposferės dhe stratosferės. Ato i rrethojnė zonat polare dhe janė pjesė e tė ashtuquajturit front polar. Vorbulla polare e antarktikut ėshtė mė e fuqishme dhe zgjat mė shumė se ajo e arktikut.



Fusha magnetike dhe depozitat minerale


Duke qenė se antarktiku ėshtė njė masė toke, nė tė gjenden shumė minerale: ar, argjend, platin, hekur etje Nė arktik qartas nuk ka minerale tė tilla. Kur flasim pėr polet magnetik tė tokės, i referohemi hapėsirės gjeografike me tė njėjtin emėr, ndonėse fusha magnetike e Polit tė Veriut gjendet nė jug ndėrsa fusha magnetike e Polit tė Jugut gjendet nė veri. Pėr kėtė arsye, kompasi nuk tregon veriun magnetik, por veriun gjeografik tė planetit. Megjithatė ėshtė vendosur konvencionalisht qė veriu magnetik ėshtė afėr veriut gjeografik dhe jugu magnetik ėshtė afėr jugut gjeografik. Polet magnetike tė Tokės nuk pėrputhen me polet gjeografike, sepse fusha magnetike e tokės ėshtė nė ndryshim. Diferenca ėshtė qė poli magnetik i veriut (jugu i fushės magnetike) nuk gjendet mė nė arktik, por lėviz drejt lindjes me njė shpejtėsi prej 55-60 km ēdo vit. Poli magnetik i jugut (veriu i fushės magnetike) ndodhet ende afėr Antarktidės, ndonėse lėviz nė perėndim me njė shpejtėsi prej 10-15 km pėr ēdo vit.


avatar
Agamemndon

Besim do tė thotė tė besosh diēka qė e di qė s'ėshtė ashtu.

— Mark Tuein


261


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi