Paravdekja

Shko poshtė

Paravdekja

Mesazh  Admin prej 05.11.08 19:32

Paravdekja

Pėrvoja afėr vdekjes (PAV) ėshtė njė pėrvojė qė rrėfehet nga njė njeri qė ka qėnė pranė vdekjes, apo qė ka pėrjetuar vdekjen klinike dhe mė pas ėshtė rikthyer nė jetė.

Fenomenologjia e njė PAV-i zakonisht pėrfshin kėndvėshtrime fiziologjike (trupore), psikologjike (mendore, shpirtėrore) dhe tė prejardhura.

Zakonisht pėrvoja ndodh nė njė renditje tė dallueshme:

1. Ndjenja e tė qenurit vdekur.

2. Njė pėrvojė e gjendjes jashtė trupit. Njė ndjesi e pluskimit mbi trupin e vet dhe duke shikuar vendin pėrreth.

3. Ndjenja e tė ndjerit mirė, qetė dhe pushtuar nga dashuria dhe paqja.

4. Njė ndjesi e lėvizjes pėrpjetė nėpėr njė tunel drite apo shteg tė ngushtė.

5. Takimi i tė afėrmėve tashmė tė vdekur apo figurave spirituale dhe fjalosja me ta.

6. Ndeshja me qėnie drite, apo tė njė drite (ndoshta me njė figurė fetare apo hyjnore).

7. Shikimin e jetės sė kaluar para vetes si nė njė film.

8. Arritja e njė kufiri apo caku.

9. Njė ndjesi e rikthimit nė trup (nganjėherė me forcė), shpesh shoqėruar me mosdashjen e personit.

Kjo dukuri ndodh tek njerėzit qe i kane mbijetuar vdekjes, si pasoje e nje semundjeje te rende apo ngjarjeje vdekjeprurese dhe kane perjetuar gjendjen e komas, ndalimin e zemres dhe/apo encefalogramin e rrafshet.

Keta njerez pas rigjallimit te tyre tregojne se kane perjetuar pervoja qe mund te ndahen ne dy grupe te medha:
pėrvoja pėrtejtokėsore: njeriu perjeton nje pervoje pėrtejtokėsore, duke pare nganjehere vehtje apo te aferm tashme te vdekur, dhe duke kaluar vende te ngjashme me tunele drite apo hapesira qe disa i pershkruajne si vende hyjnore (parajse, ferr etj.) pėrvoja jashtė-trupore: njeriu largohet nga trupi i tij dhe qendron pezull duke marre pjese ne ngjarjet qe ndodhin perreth tij "nga jashte".

Shkaqet

Kjo dukuri ndodh tek njerzit qe i kane mbijetuar vdekjes, si pasoje e nje semundjeje te rende apo ngjarjeje vdekjeprurese dhe kane perjetuar gjendjen e komas, ndalimin e zemres dhe/apo encefalogramin e rrafshet. Keta njerez pas rigjallimit te tyre tregojne se kane perjetuar pervoja qe mund te ndahen ne dy grupe te medha:

* pėrvoja pėrtejtokėsore: njeriu perjeton nje pervoje pėrtejtokėsore, duke pare nganjehere vehtje apo te aferm tashme te vdekur, dhe duke kaluar vende te ngjashme me tunele drite apo hapesira qe disa i pershkruajne si vende biblike (parajse, ferr etj.)

* pėrvoja jashtė-trupore: njeriu largohet nga trupi i tij dhe qendron pezull duke marre pjese ne ngjarjet qe ndodhin perreth tij "nga jashte".

Pėrvoja e Karl Gustav Jungut

Nje nga pervojat me te njohura te ketij lloji eshte ajo qe pershkruan mjeku psikiater dhe pionier i psikoanalizes Karl Gustav Jung rreth perjetimeve te veta ne prag te vdekjes ne tekstin e tij autobiografik (vetejetshkrues) "Kujtime, endrra dhe mejtime", botuar vetem ne vitin 1961.

Ne te vertete keto pervoja ai i perjetoi ne vitin 1944 ne nje aksident me nje frakture (thyerje kockash) e me pas nje ndalim zemre qe e ēuan ne kome.

Admin

1141


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Paravdekja

Mesazh  valmerramazani prej 06.08.10 23:12

kjo nr 7 me ka ndodh mua........kur per pak jam mbytyr ne liqen.dhe mu kujtuan te gjithe te afermit.....dhe...si nje shirit filmi.ne fund drite derisa me shpetoi nje shoku im/
avatar
valmerramazani

2


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Paravdekja

Mesazh  Jetmira prej 19.09.13 16:32

EKSPERIENCAT E PARAVDEKJES

     Ėshtė fakt se, dėshmitė e atyre qė kthehen nga "bota tjetėr" vazhdojnė tė ēudisin shkencėn. Nė tė vėrtetė, shumė rrallė pacientėt dinė ta ndėrtojnė atė qė ka ndodhur pėrreth tyre, ndėrsa ishin nė gjendje tė pavullnetshme. Shumė shpesh, kur i ėshtė afruar vdekjes, tregon se ka parė se ēfarė ka nė anėn tjetėr dhe eksperiencat e treguara pėrsėriten me tė njėjtat karakteristika, edhe nė kultura shumė tė ndryshme nga e jona.



Vajtje-ardhje nė parajsė

           Sot, shkencėtarėt janė duke studiuar eksperiencat e paravdekjes, domethėnė tregimet e atyre qė janė ringjallur nė ēastin e fundit. Duke zbuluar se mes jetės dhe vdekjes ka...

           Njė krevat i madh, ēarēafė jeshilė dhe drita tė bardha. Defiblirator, bombola oksigjeni, aparate pėr tė matur tensionin dhe tė tjerė pėr tė regjistruar rrahjet e zemrės e tė trurit. Salla e reanimacionit nė spitalin e Universitetit tė Virxhinias nė SHBA, nuk ka asgjė ndryshe nga simotrat e saj nė tė gjithė botėn pėrveēse njė tė veēante shumė tė vogėl.

           Nė njė lartėsi tė paarritshme nga mjekėt dhe infermierėt tė mbėshtetur mbi njė monitor tė lartė, qėndron njė lap-top, qė nuk fiket kurrė. Nė ekran, qė prej dy vjetėsh shfaqet e njėjta sekuencė me 12 imazhe: njė bretkosė, njė aeroplan, njė gjethe, njė kukull... Sa herė qė njė pacient hyn nė sallė, shfaqet nga njė e ndryshme. Nga poshtė ėshtė e pamundur ta shohėsh, sepse ekrani ėshtė i drejtuar drejt tavanit.

           Pamjet nė kompjuter

           Njeriu qė e ka vendosur kompjuterin nė atė pozicion ka qenė Bruce Greyson, psikiatėr nė tė njėjtin universitet, qė prej 20 vjetėsh studion eksperiencat e paravdekjes: me pak fjalė, "udhėtimet" jashtė trupit, qė pacientėt tregojnė se kanė pėrjetuar, atėherė kur edhe mjekėt i kishin humbur tė gjitha shpresat pėr tė jetuar.

           Disa prej tyre, pas kthimit nga "zona hije", qė ndan jetėn nga vdekja, arrijnė madje tė pėrshkruajnė se ēfarė ka ndodhur pėrreth trupit tė tyre, kur ishin nė gjendje tė pandėrgjegjshme.

Duke marrė shkas nga kėto dėshmi, arsyetimi i psikiatrit Greyson ka qenė si vijon: nėse shpirti ose diēka e jona shkėputet nga trupi nė momentin e vdekje dhe nėse janė tė vėrteta rrėfimet e atyre qė thonė se kanė parė nga lart trupin e tyre tė shtrirė mbi krevat, atėherė pėr logjikė ka shumė mundėsi qė ata tė shohin edhe imazhet qė shfaqen ne kompjuter.

           Megjithatė, deri tani, Greyson ka qenė i pafat: asnjė nga pacientėt qė kanė hyrė nė atė sallė reanimacioni nuk ka treguar se ka jetuar eksperiencėn e pasvdekjes.

           Eksperienca mendore

           Eksperimenti i Greyson duket i ēuditshėm, edhe pėr mjekėt qė studiojnė tė njėjtat fenomene, sepse, tregojnė ata, ato "fluturime" sipėr trupit janė tėrėsisht mendore. Por, ndonjėherė ndodh diēka qė nuk mund tė shpjegohet dot.

           Disa vjet mė parė, njė grup kardiologėsh holandezė, iu referuan rrėfimit, qė, sipas tyre, ishte shumė i besueshėm, tė njė infermiereje, e cila kishte ndėrhyrė pėr tė shpėtuar njė burrė tė goditur nga njė arrest kardiak, pas njė aksidenti qė kishte pėsuar.

           Infermierja arriti kur pacienti ishte nė gjendje tė pandėrgjegjshme dhe iu desh t‘i hiqte nga goja e tij disa dhėmbė qė ishin thyer, pėr tė futur gjuhėn, qė e kishte lejuar tė merrte frymė. Manovrat e ringjalljes ishin me tė vėrtetė dramatike: mjekėt ishin gati tė dorėzoheshin, kur zemra e tij filloi tė rrahė.

           Kur hyri nė dhomėn e pacientit, disa ditė mė pas infermierja u shtang kur dėgjoi fjalėt: "Oh, ja ku ėshtė infermierja qė e di se ku shkuan dhėmbėt e mi!" Mė vonė, pacienti tregoi gjithashtu se e kishte parė gjithė skenėn nga "lart" dhe se kishte pasur shumė frikė kur kishte kuptuar se mjekėt ishin duke u dorėzuar, pasi nuk mund tė bėnin mė asgjė pėr ta shpėtuar.

Mė shumė se njė shpjegim

           Pa marrė parasysh rolin e njė fuqie mbinatyrore, psikologia amerikane, Susan Blackmore, tregon se ekzistojnė shumė shpjegime tė mundshme pėr ngjarje tė tilla.

           Mes tė cilave edhe: "Informacionet qė pacienti kishte kur ishte akoma me sy hapur, forca e imagjinatės, forca pėr tė "gjetur" gjėra tė veēanta tek ajo qė ka ndodhur kur tregon eksperiencėn qė ka pėrjetuar, ekziston mundėsia qė, ndjenjat tona tė vazhdojnė tė na transmetojnė ndonjė informacion pėr botėn qė na rrethon".

           Gjithashtu, shton Christopher French, i departamentit tė psikologjisė nė Universitetin e Londrės "kujtimet e pacientėve mund tė ndikohen edhe nga fakti se kanė dėgjuar eksperienca tė tilla nė tė kaluarėn". Megjithatė, kjo nuk mjafton, qė rrėfime tė tilla ti klasifikojmė si fantazira ose sugjestione.

           Ėshtė fakt se, dėshmitė e atyre qė kthehen nga "bota tjetėr" vazhdojnė tė ēudisin shkencėn. Nė tė vėrtetė, shumė rrallė pacientėt dinė ta ndėrtojnė atė qė ka ndodhur pėrreth tyre, ndėrsa ishin nė gjendje tė pavullnetshme.

           Shumė shpesh, kur i ėshtė afruar vdekjes, tregon se ka parė se ēfarė ka nė anėn tjetėr dhe eksperiencat e treguara pėrsėriten me tė njėjtat karakteristika, edhe nė kultura shumė tė ndryshme nga e jona.

           Kėshtu, nė njė studim tė publikuar nė revistėn "Lancet" nė vitin 2001, Pim van Lommel, kardiolog i spitalit Rijsstate tė Arnhem (Holandė), ėshtė pėrpjekur tė kuptojė se cilat ishin ndjenjat qė pėrjetoheshin, duke intervistuar 344 pacientė, tė cilėt i ishin nėnshtruar manovrave tė ringjalljes, pas njė ataku kardiak.

           Kėshtu, nga studimi doli se 18 pėr qind e tė intervistuarve tregoi se kishte pėrjetuar njė eksperiencė paravdekjeje (ndėrsa tė tjera studime paraqesin pėrqindje mė tė vogla, nga 5 nė 10 pėr qind).

Pėrjetime tė kėndshme

           Mė shumė se gjysma e tė intervistuarve tregonin se kishin provuar ndjenja shumė tė kėndshme (dhe asnjė nuk ka pasur frikė nga vdekja); njė nė tre tregonte se kishte kaluar pėrgjatė njė tuneli, kishte parė bukuri hyjnore dhe kishte takuar tė afėrmit qė i kishin vdekur; njė nė katėr e kishte ndjerė se po shkėputej nga trupi dhe kishte parė drita tė forta e ngjyra.

           Disa tė tjera kishin ndjerė se ishte njė kufi, tė cilin pasi e kaloje nuk ishte e mundur tė ktheheshe pas, madje pikėrisht aty u shfaqeshin episode tė ndryshme nga jeta e tyre.

           Eksperiencat e paravdekjes "ishin mė tė shpeshta te pacientėt e rinj dhe mė intensive te gratė", lexohet nė artikullin e "Lancet". Por "nuk dukeshin tė influencuara nga frika e vdekjes, qė pacientėt kishin para se tė shtroheshin nė spital, as nga bindjet e tyre fetare dhe as nga lloji i ndėrhyrjes qė ishte praktikuar".

           Mė bujar se mė parė

           Nė njė largėsi prej dy vjetėsh, studiuesit kanė intervistuar sėrish pacientėt, duke zbuluar se eksperienca i kishte ndryshuar rrėnjėsisht.

           Pothuajse tė gjithė ndiheshin mė tė disponueshėm e bujarė dhe pjesa mė madhe e tyre nuk kishte frikė nga vdekja, gjithashtu kishin forcuar bindjen se edhe pėrtej jetės "ka diēka". Megjithatė, disa shkencėtarė janė pėrpjekur t‘i japin njė shpjegim fiziologjik kėtij fenomeni.

           Njė studim amerikan i publikuar nė prill nė revistėn "Neurology", ka identifikuar njė parapėrgatitje individuale pėr tė jetuar eksperienca tė paravdekjes, tė fshehura nė mėnyrėn se si njerėzit flenė.

Nė fakt, ka persona, ku faza e gjumit REM (gjatė sė cilės shihen ėndrra) nuk ėshtė e ndarė mirė nga ajo jo-REM (gjumi i thellė): ndodh qė kėta persona tė zgjohen natėn dhe tė ndihen nė "kurth", sepse nuk arrijnė tė lėvizin asnjė muskul, ose nė pėrgjumje dėgjojnė zhurma qė tė tjerėt nuk i dėgjojnė.

           Sipas studiuesve, kėta persona kanė 20 pėr qind mė shumė mundėsi pėr tė pasur eksperienca paravdekjeje, nėse do tė gjenden nė rrezik pėr jetėn. Ndėrsa studiues tė tjerė "mendojnė se kėto eksperienca janė njė reaksion psikologjik normal, qė vijnė nga siguria se vdekja ėshtė e pashmangshme dhe mund tė shkaktohen nga zvogėlimi i pėrqendrimit nė tru", thotė Pim van Lommel.

           Shkėputja nga trupi

           Neurologėt kanė zbuluar gjithashtu, se duke stimuluar nė mėnyrė elektrike koren ballore tė trurit ėshtė e mundur tė arrihet artificialisht ndjenja e shkėputjes nga trupi dhe qė e njėjta eksperiencė mund tė arrihet edhe nga pėrdorimi i disa lloje drogave (nė veēanti, allucionogenet).

           "Eksperiencat e vėrteta tė paravdekjes duhet tė kenė diēka shumė tė ndryshme nga ato tė prodhuara artificialisht", pėrfundon Van Lommel.

           "Nė fakt, as drogat dhe as eksperimentet e neurologėve nuk e ndryshojnė mėnyrėn tonė tė konceptuarit tė jetės dhe asnjėherė nuk arrijnė tė na heqin frikėn e vdekjes".
avatar
Jetmira

487


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Paravdekja

Mesazh  Luli prej 14.10.13 13:52

Ēfarė ndjen njeriu para vdekjes



Fenomeni i quajtur Near-Death Experiences (NDE) ose Gjendje e Paravdekjes, zakonisht vihet re nė subjekte tė cilėt, edhe mbasi kanė pasur njė traumė fizike qė duhej t’u shkaktonte vdekjen (pėr shkak tė ndalimit tė zemrės), tė njė aksidenti tė rėndė, apo gjatė njė ndėrhyrjeje kirurgjike) ia kanė dalė mbanė tė mbijetojnė.

Shumė nga kėta persona, nė raste tė tilla janė shpallur klinikisht tė vdekur, sepse pėrveēse u kishte ndaluar zemra, nuk jepnin mė asnji shenjė tė aktivitetit mendor.

Pavarėsisht kėsaj, nė mėnyrė tė pashpjegueshme, mbas disa minutash, e nganjėherė edhe mbas disa orėsh, me t’u rikthyer nė jetė, u tregojnė mjekėve, infermierėve, njerėzve tė familjes kujtime tė jashtėzakonshme: teksa ishin “klinikisht tė vdekur” kishin vijuar tė pėrjetonin ndjesi pamore dhe zanore  mbi atė qė po ndodhte rreth tyre  e madje nė vėnde shumė mė tė largėta sesa vendi ku dergjej trupi i tyre.

Mė qartė, me t’u “zgjuar” kanė pėrshkruar nė mėnyrė tė hollėsishme atė qė kishin bėrė e thėnė nė fillim ndihmėsit e shpejtė e mandej infermierėt dhe mjekėt, ndėrsa pėrpiqeshin t’i rikthenin nė jetė, por edhe ēdo gjė qė kishin bėrė, thėnė apo menduar njerėzit e familjes sė tyre ndėrsa ndodheshin larg nė banesat e tyre apo nė punė.

Nė tridhjetė e pesė vitet e fundit, interesin shkencor nė nivel botėror pėrsa i pėrket  kėsaj eksperience, e ka pėrfaqėsuar nga Raymond A. Moody (kohėt e fundit nė studimin e kėtyre eksperiencave janė pėrfshirė edhe shumė studiues tė tjerė, por nė veēanti Frankl e Potzel), i cili njihet si ai qė i ka pėrhapur mė sė shumti studimet  mbi NDE. Moody qe i pari qė mblodhi tė dhėna mbi NDE, duke i bėrė ato publike nėpėrmjet konferencave dhe botimit tė librave; libri i tij “Jeta Pėrtej Jetės”, vijon tė mbetet njė tekst themelor pėr tė gjitha ata qė interesohen pėr kėtė fenomen. Me kėtė libėr, Moody i sfidoi tė gjithė studiuesit e mjekėsisė, tė cilėve u kėrkonte tė pėrkushtoheshin mė shumė nė kėrkimet qė lidheshin me eksperiencėn e jetuar nė prag tė vdekjes.

Ndjesia e vdekjes

Shumė persona nuk e kuptojnė menjėherė se pėrvoja qė janė duke jetuar ka tė bėjė me vdekjen. Tregojnė se e kanė parė veten tė flatrojnė pėrmbi trupin e tyre, tė cilin e shihnin nga distanca duke pėrjetuar papritmas frikė apo pėshtjellim.

Nė njė gjendje tė tillė ata arrijnė tė mos e njohin si tė vetin trupin qė shohin prej sė larti, por shpesh frika e madhe e fillimit ia lėshon vendin  vetėdijes sė qartė rreth asaj qė po ndodh.

Teksa janė nė kėtė gjendje, personat janė tė aftė tė kuptojnė gjithēka qė mjekėt dhe infermierėt komunikojnė mes tyre, edhe pse mund tė mos kenė kurrfarė kulture mjekėsore, por kur pėrpiqen tė flasin me ta apo me njerėz tė tjerė tė pranishėm, e kuptojnė se askush nuk arrin as t’i shohė e as t’i dėgjojė.

Atėherė pėrpiqen tė tėrheqin vėmendjen e tė pranishmėve duke i prekur, por kur e bėjnė njė gjė tė tillė, duart e tyre depėrtojnė trupin e mjekut apo tė infermierit pa mundur prapseprapė ta ngacmojnė vėmendjen e tyre. Mbasi orvaten tė komunikojnė me tė tjerėt, pėrgjithėsish ata provojnė njė ndjesi mė tė fortė tė identitetit tė tyre. Nė kėtė pikė frika u shndėrrohet nė  mirėsi dhe nė mirėkuptim.

Ndjesia e paqes dhe mungesa e dhimbjes

Pėrsa kohė qė personi vijon tė mbetet brėnda trupit tė vet, mund tė pėrjetojė njė vuajtje shumė tė thellė, po kur e braktisin trupin ata i pushton njė ndjenjė e madhe paqeje ku dhimbja resht sė egzistuari.

Tuneli

Eksperienca e tunelit vjen mbasiqė ėshtė pėrjetuar mė parė eksperienca e braktisjes sė trupit. Njeriu gjendet pėrballė njė tuneli, ose dhe pėrpara njė porte dhe ndjehet i shtyrė drejt errėsirės. Pasi e pėrshkon kėtė hapėsirė tė errėt, ai hyn nė njė dritė vezulluese.

Disa njerėz pohojnė se nė vend qė tė kenė hyrė nė njė tunel u ka qėlluar tė ngjitet nėpėr njė shkallare tė gjatė. Tė tjerė kanė pohuar se kanė parė porta shumė tė bukura e tė praruara qė tregonin kalimin drejt njė mbretėrie tjetėr. Disa subjekte tė tjerė kanė pohuar se me tė hyrė nė tunel kanė ndjerė njė fėrshėllimė, njė lloj dridhjeje elektrike ose njė oshėtimė.

Eksperienca e tunelit nuk ėshtė njė zbulim i veēantė i kėrkuesve tė sotėm; nė fakt ajo shfaqet qysh nė shekullin XV tek Hieronymus Bosch, nė pikturėn e tij me titull “Vizione tė botės sė pėrtejme:
Parajsa tokėsore pėrshkruan atė qė zakonisht tregohet vetėm prej atij qė ka pėrjetuar pėrvojėn NDE.

Qeniet prej drite

Me t’u kapėrcyer tunelin, nė pėrgjithėsi njerėzit rrėfejnė se kanė takuar “qenie” qė vezullojnė me njė dritė tė mrekullueshme e cila depėrton gjithēka dhe e mbush njeriun me dashuri. Nė kėtė dimension, dritė dhe dashuri janė e njejta gjė; drita pėrshkruhet si mė e mrekullueshmja e ēdo tjetėr drite tė njohur nė Tokė, nuk ėshtė verbuese por e ngrohtė, ngushėlluese, e gjallė.

Pėrveē dritės sė mrekullueshme, shumė persona rrėfejnė se kanė takuar miq ose tė afėrm tė tyre tė vdekur kohėt e fundit, qė spikatnin me kurmet e tyre vezullues dhe eterikė; se kanė parė parė skena shumė tė bukura baritore dhe qytete tė krijuara prej drite, madhėshtia e tė cilėve ėshtė e papėrshkrueshme.

Qėnia e Lartė prej Drite

Mbasi takojnė lloje tė ndryshme qėniesh prej drite, nė pėrgjithėsi personi “klinikisht i vdekur” takon njė qenie tė cilėn e pėrkufizon si “Qenia e Lartė prej Drite”. Ai qė ka edukatė tė krishterė e identifikon me Zoti ose Jezui; ata qė kanė edukata tė tjera religjioze e quajnė Buddha ose Allah. Ateistėt tregojnė se nuk ėshtė as Zoti e as Jezui, po njė qenie e shenjtė.  

Por tė gjithė pohojnė se bėhet fjalė pėr njė qenie qė rrezaton dashuri dhe mirėsi absolute. Pothuaj tėrė personat thonė se do kishin dėshiruar tė mbeteshin atje, me tė,  pėrgjithmonė, dėshirė qė nuk mund t’u plotėsohej. Zakonisht, njera nga qeniet  prej drite (pjestarė tė vdekur tė familjes), ose vetė Qėnia e Lartė prej Drite, mbasi qė subjekti e ka shqyrtuar tėrė jetėn e vet, e fton ose e urdhėron tė rifutet nė trupin e vet tokėsor.
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

884


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Paravdekja

Mesazh  Sponsored content


Sponsored content


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi