Enigma shekullore ku jane vene ne dileme shkenca dhe feja

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Enigma shekullore ku jane vene ne dileme shkenca dhe feja

Mesazh  Agamemndon prej 14.02.14 17:22


Mistere qė nuk i shpjegon dot as shkenca e as feja





Nuk ka dyshim se nė kėtė botė gjenden mistere tė mėdha tė pazgjidhura prej miliona vitesh. Tė tilla kemi mjaftueshėm dhe me to pėrballemi gati ēdo ditė nė pafundėsinė dhe mrekullinė e mistershme tė Tokės. Ju prezantojmė njė listė me 10 mistere tė pazbuluara ende.

 Sferat e gėrryera


Nė dekadat e fundit, minierat e Afrikės sė Jugut kanė nxjerrė nga gėrmimet e tyre, sfera metali misterioze. Origjina e tyre mbetet e panjohur, ndėrkohė qė parametrat e tyre nuk kanė diametėr mė tė madh se 2.54 centimetėr. Disa prej kėtyre gurėve kanė tė gdhendur nė vija paralele tre gropa tė vendosura pėrgjatė ‘ekuatorit’ tė sfereave. Dy lloje sferash tė tilla janė gjetur: njė pėrbėhet nga metal i kalter me reflekse tė sė bardhės, dhe tjetra e porezuar nė siperfaqe me vrimat tė mbushura me njė substancė tė bardhė. Gurėt qė janė gjetur, sipas ekspertizės, i pėrkasin periudhės pėrpara 2.8 milionė viteve mė parė. Nuk dihet kush i krijoi, dhe pėr ēfarė arsyeje.

 Guret Dropa


Nė vitin 1938, njė ekspedite arkeologjike e udhėhequr nga Dr. Chi Pu Tei nė malet kineze Baian-Kara-Ula, bėri njė zbulim tė jashtezakonshėm nė disa shpella qė kanė qenė banesat e kulturave antike. Tė groposura nė pluhurin e mijėra viteve, sipėrfaqja e kėtyre shpellave ishte pushtuar nga qindra gurė nė formė disqesh. Diametri i tyre ėshtė rreth 23 centimetėr, dhe secili gur ka njė rreth tė krijuar nė qendėr tė tij, mbi tė cilin ėshtė gdhendur njė vijė rrethore. Ata i pėrngjajnė disqeve tė lashta tė fonografėve tė pėrpara 10,000-12,000 viteve. Nė afėrsi tė qendrės sė gurėve gjenden shkrime nė formė hieroglifesh. Dekodimi i tyre flet pėr anije hapėsinore nga njė botė e largėt qė ishin pėrplasur mbi kėto male. Pilotėt e kėtyre anijeve e quanin veten Dropa, dhe mbetjet e zbritjes se tyre nė tokė, ndoshta sapo janė gjetur nė kėto shpella.

 Guret Ica


Nė fillim tė viteve 1930, njė antropolog i Ica-s nė Peru, Javier Cabrera, zbuloi qindra gurė ceremonialė tė groposur nė varret e Inkasve tė lashtė. Dr. Cabrera, ka mbledhur mė shumė se 1100 gurė tė tillė qė vlerėsohet tė jenė tė periudhes para 500-1500 vitesh. Ato janė quajtur nė kolektivitet, guret Ica. Gurėt kanė tė pikturuar arinj, shumė prej tė cilėve nė pozicione seksuale (ēka ishte normale pėr kulturėn e lashtė tė Inkasve). Disa prej tyre japin pamjen tė ngjashme me ato tė operacioneve kirurgjikale dhe transplanteve tė trurit. Njė gdhendje fantastike e disa gurėve tė tjerė jep imazhin e qartė tė dinozaurėve dhe brentozaurve, triceratopėve, stegozaurve dhe pterozaurve. Megjithese skeptiket qendroje larg kėsaj ēėshtjeje, autenticiteti i kėtyre gurėve as nuk ėshtė aprovuar, as nuk ėshtė hedhur poshtė.

Gurėt gjigandė sferikė tė Costa Rica-s


Nė vitet 1930, kėrkimet pėr tė zgjeruar plantacionet e pemėve tė bananeve nė Costa Rica, rezultuar mjaft tė pasura nė njė drejtim tjetėr. U gjetėN duzina sferash gjigante tė gurta, disa prej tė cilave ishin pėrsosmėrisht sferike. Gurėt varionin qė nga madhėsia e njė topi tenisi, nė njė diametėr tjetėr tė jashtėzakonshėm prej  2.44 metėr dhe me peshė 16 ton. Edhe pse janė qartėsisht tė krijuar nga njeriu, mbetet e panjohur arsyeja dhe qėllimi i tyre. Mbi tė gjitha, nuk dihet sesi ėshtė arritur tė ndėrtohet njė pėrpikmėri e tillė sferike.

Oera Linda


Libri Oera Linda ėshtė dorėshkrimi mė i debatuar nė histori, mitologji dhe besimet fetare tė kulturės Frisiane. Ai ėshtė gjetur nė shekullin e XIX. Termat qė pėrfshihen nė kėtė libėr, i pėrngjajnė katastrofės, nacionalizmit, matriarkalitetit dhe mitologjisė. Teksti tregon se Europa dhe vendet e tjera, nė pjesėn mė tė madhe tė historisė sė tyre, janė udhėhequr pėr vite tė tera nė vazhdimėsi nga gratė dhe nėnat mė popullore tė shoqėrisė sė atėhershme. Ato ndiqnin njė rregull tė caktuar hierarkik tė “Urdhrit tė Priftėreshave Beqare”, qė i dedikohej perėndeshės Frya, vajza e perėndisė supreme Wr-alda dhe Irtha, nėna njerėzore ( jo perendi). Deklarohet gjithashtu se civilizimi Frisian kishte alfabetin e vet, qė ishte paraardhės i alfabeteve greke dhe Feniciane.  Dorėshkrimi daton nė vitin 1256. Thuhet se ėshtė kopje e dorėshkrimeve edhe mė tė vjetra, dhe nėse kjo ėshtė e vėrtetė, atėherė na rikthen nė vitet 2194 pėrpara Krishtit deri nė vitin 803 pas Krishtit.

Fosile tė pabesueshme


Pėr fosilet kemi dėgjuar qė nė klasė tė parė. Ato shfaqen nė forme materiali tė ngurtė qė formohen gjatė mijėra viteve. Por ka disa fosile qė nuk pėrbėjnė asnjė domethėnie nė gjeologji apo histori. Fosili i njė gjurme tė dorės sė njeriut, pėr shembull, u gjet nė formėn e njė guri gėlqeror 110 milionė vjeēar. Nė Arktikun Kanadez, ajo qė duket si fosile e njė gishti tė njeriut, daton pėrsėri 100 deri nė 110 milionė vite mė parė. Ajo qė duket si fosili i kėmbės sė njė njeriu, qė ndoshta pėrdorte sandale, u gjet afėr Delta-s, nė Utah, nė njė depozite argjilore qė vlerėsohet tė jetė e lashtė 300 milion deri nė 600 milion vite mė parė. Kjo rihap debatin se kur ka filluar njeriu tė popullojė Tokėn.



Objekte tė pėrpunuara metali


Njerėzit supozohet tė mos kishin banuar nė tokė rreth 65 milionė vjet mė parė, kėshtuqė nuk bėhet fjalė qė ata tė kenė pėrpunuar metalin. Si e shpjegon shkenca zbulimin e tubave metalikė gjysmė-vezakė tė gjetur nė Francė? Nė vitin 1885, nė njė bllok qymyrguri u gjetėn kuba metali tė krijuara nga dora inteligjente njerėzore. Nė vitin 1912, punėtorėt e ndėrtimit, shkatėrruan njė tjetėr bllok metali nga i cili nxorėn njė vazo hekuri. Njė thua gishti njerėzor ėshtė gjetur gjithashtu i ngjitur pas njė guri, qė i perket Erės sė Mezolitit. Dhe pėr mė tepėr, ka shumė anomali tė tjera tė gjetura nė kėtė zonė, tė gjitha shumė mė tė lashta se 65 milion vjet.

Arka e Besėlidhjes


Arka konsiderohet tė jetė njė nga thesaret mė tė mėdhenj tė fshehur qė tentojnė tė vėrtetojnė fakte tė pamohueshme tė Testamentit tė Vjetėr. Zbulimi i tyre mbetet qėllimi i shumė arkeologėve modern dhe aventurierėve. Ai supozohet se pėrmban shumė urdhėresa tė dhėna nė tabela prej guri qė i pėrkasin Moisiut nė Malin e Sinai-t. Sipas librit tė Eksodit, Arka pėrbėhet nga dru i veēantė, dhe ėshtė e larė nė ar. Besohej se ky objekt kishte fuqi tė mbinatyrshme, qė thuhet se ka shkaktuar vdekjen e njė personi qė tentoi ta prekte, apo “mallkimin e keq” qė thuhej se u dha Filistinėve pasi ata e braktisėn. Ka shumė spekulime mbi vendin ku ėshtė groposur ky thesar. Mund tė duhet njė gjeni pėr ta gjetur, por njė budalla pėr t’iu afruar!

 Floku i Engjellit


Floku e Engjėllit, ėshtė njė fenomen qė nuk ka marrė asnjėherė kuptimin e saktė. Fenomeni pėrbehet nga rėnia e fijeve prej mėndafshi nga qielli, “nė fromė shiu” mbi tokė. Ėshtė njė fenomen i pėrhapur gjerėsisht mbi tokė, kryesisht nė zona si Amerika e Veriut, Zelanda e Re, Australia, dhe Europa Perėndimore. Nuk ka prova qė zbulojnė shkakun e kėtij fenomeni, qė mund ta shohėsh me sy, por nėse zgjatesh ta kapesh, zhduket sa hap e mbyll sytė. Nė kėtė mėnyre nuk dihet as nga ēfarė pėrbėhet nė tė vėrtetė “ky lloj shiu”. Spekulimet thonė se vjen nga merimangat, apo ndonjė insekt tjetėr i madh qė thur tė tilla rrjeta. Nuk pėrjashtohet mundėsia e UFO-ve gjithsesi, ėshtė njė material i njė natyror shumė i butė, i pamundur pėr t’u mbledhur pėr eksperimente, dhe pėr tė marre rezultate kimike.

Harta Piri Reis


Harta Piri Reis ėshtė njė hartė shumė e famshme e botės para-moderne, e krijuar nė shekullin e XVI nga kartografi Piri Reis, nė admiralin Osman (Turk). Harta tregon pjesė tė brigjeve perėndimore europiane dhe tė Afrikės veriore, me njė saktėsi tė arsyeshme. Madje edhe brigjet e Brazilit janė mjaft tė thjeshta pėr t’u dalluar. Janė pasqyruar aty edhe disa ishuj tė Oqeanit Atlantik si Azores dhe Canary, pa lėnė mėnjanė edhe ishullin mitik, Antillia-n. Mendohet se kjo hartė ėshtė krijuar nga njerėz qė ishin tė vetėdijshėm pėr ekzistencėn e Antarktikės. Disa studiues, mendojnė se kjo ėshtė pjesė e hartave tė tjera qė mbeshtesin njė teori tė eksplorimit global nga njė civilizim i pazbuluar i periudhės para-klasike.
avatar
Agamemndon

Besim do tė thotė tė besosh diēka qė e di qė s'ėshtė ashtu.

— Mark Tuein


261


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Misteret e pazgjidhura ende nga shkenca

Mesazh  Agamemndon prej 26.02.14 14:10

Mmisteret e pazgjidhura ende nga shkenca



Autori Michael Brooks ka hetuar disa nga anomali mė tė mistershme tė shkencės moderne, ato probleme tė vėshtira qė “refuzojnė” tė pėrshtaten me teoritė. Mė poshte Revista 'Science' rendit 13 misteret tė pazbuluara ende nga shkenca moderne.

Paqėndrueshmėria e vizionit tonė pėr universin ndryshon. Me kalimin e viteve, shekujve dhe zbulimet e ndryshme edhe vizioni ynė pėr universin ndryshon. Njė dekadė mė parė, ne kemi zbuluar se konstantet themelore tė fizikės nuk mund tė jenė kaq konstante mbi tė gjithė. A jeni mė shumė se vetėm njė ēantė me kimikate? A jeni mė shumė se shuma e kimikateve tė pajeta qė pėrbėjnė trupin tuaj?

Ēfarė e bėn njė pemė tė gjallė tė kthehet nė njė fuēi druri? Askush nuk e di. Hulumtuesit kanė dhėnė shumė mund duke u pėrpjekur pėr tė pėrcaktuar se ēfarė ėshtė jeta. Evolucioni ėshtė problem lidhur me vetė-shkatėrrimin. Pse ne duhet tė vdesim?

Ėshtė njė pyetje qė ndan biologėt, dhe gjatė viteve, janė teoritė mbajtur mbrapa me radhė, si dhe prova tė reja janė sjellė nė dritė. Evolucioni ėshtė problem lidhur me vetė-shkatėrrimin. Pse ne duhet tė vdesim? Ėshtė njė pyetje qė ndan biologėt. Studiuesit kanė arritur tė gjejnė gjenet pėrkatėse qė rrisin jetėgjatėsinė.  Ē’ndodh me universin, sa e njohim atė, si ka evoluar qenia njerėzore, sa e njohim jetėn dhe a na mundon vdekja. Kėto e shumė tė tjera nė njė speciale pėr tė pazgjidhurat e shkencės.


1. Pjesa mė e madhe e universit mungon


Ne mund tė llogarisim vetėm pėr 4 pėr qind e tė kozmosit, pasi kaq ėshtė arritur tė zbulohet deri nė ditėt e sotme. Nėse jeni duke pyetur veten se ēfarė mund tė bėjė pėr ju LHC, siē ėshtė fakti qė ai mund tė gjejė vetėm njė tė katėrtėn e tė gjithė universit. Pėrplasjet janė shpresa pėr tė krijuar disa pjesė tė veēanta qė fizikanėt i quajnė “ēėshtje tė errėt”, njė enigmė qė mendohet tė pėrbėjė afėrsisht 25 pėr qind tė universit. Pastaj ekziston “energji e errėt”, njė forcė misterioze qė duket tė jetė i shkėlqyer hapėsirė dhe kohė veē e veē. E nėse kjo ėshtė e vėrtetė, me zbulimin e pjesėve tė tjera shumė teori pėrmbysen. Pra shkenca ka zbatuar njė matematikė tė gabuar nė kėtė pikė.


2. Anomalitė e pionierėve (nismėtarėve)


Nė vitet 1970 NASA nisur dy hetime hapėsirė qė nuk kanė shkaktuar dhimbje koke tė pambarim pėr pionierėt. Rreth 10 vjet nė misione e Pioneer 10 dhe 11, pasi kishin pėrfunduar misionin ata kanė pėsuar tė gjithė anomali tė ndryshme. Nė ēdo vit udhėtimi, hetimet dhe vėzhgimet nė hapėsirė largohen 8000 kilometra larg trajektorja qė ata synojnė. Nuk ėshtė shumė kur ju konsideroni se ato mbulojnė 219 milionė kilometra nė vit. Megjithatė, ajo ėshtė aty, dekada tė tėra plot analiza kanė dėshtuar dhe nuk kanė arritur tė gjejnė njė arsye tė drejtpėrdrejtė pėr tė.


3. Konstantet e ndryshueshme


Paqėndrueshmėria e vizionit tonė pėr universin. Me kalimin e viteve, shekujve dhe zbulimet e ndryshme edhe vizioni ynė pėr universin ndryshon. Njė dekadė mė parė, ne kemi zbuluar se konstantet themelore tė fizikės nuk mund tė jenė kaq konstante mbi tė gjithė. Kėto janė shifrat qė pėrshkruajnė pikėrisht sesi janė forcat e natyrės, dhe i pėrdorin ligjėruesit e fizikės nė punė e tyre pėr tė pėrshkruar proceset e natyrės. Dritė qė ka pėrshkuar tė gjithė universin nga largėsia e yjeve na tregon se kėto ligje tė fizikės mund tė ketė qenė tė ndryshme nė tė kaluarėn. Megjithėse ligjet fizike dhe konstantet na kanė ndihmuar tė shpjegojmė natyrėn dhe botėn, kjo mund tė jetė njė iluzion.


4. Pėrzierjet e ftohta


Energjia bėrthamore pa drama. Nė vitin 1989, bota u trondit nga pretendimet se mund tė ēlironim energji bėrthamore pa njė shpėrthim katastrofik. Dėshtimet e ndryshme pėr ta pėrsėritur apo shpjeguar kėto rezultate pėrfunduan shumė shpejt duke mė i dhėnė fund karrierės sė shkencėtarėve tė pėrfshirė nė tė. Por, pėrkundėr asaj ju mund tė keni dėgjuar, “pėrzierja e ftohtė” qė nė tė vėrtetė asnjėherė nuk shkoi larg. Gjatė njė periudhe 10-vjeēare nga 1989, nė laboratorėt e marinės nė SHBA realizuan mė shumė se 200 eksperimente pėr tė hetuar nėse reagimet bėrthamore prodhonin mė shumė energji se sa ata konsumonin. Supozohet tė jetė e mundur vetėm brenda yjeve. Kjo mund tė ndodhė nė temperaturėn e dhomės sė provės. Kėrkimet e shumta tregonin qė ata e besonin kėtė. Me fusionin e ftohtė tė kontrollueshėm, shumė nga problemet e energjisė sė botės do tė zhdukeshin, nuk ėshtė ēudi qė Departamenti Amerikan i Energjisė tė jetė i interesuar pėrsėri.


5. Jeta


A jeni mė shumė se vetėm njė ēantė me kimikate? A jeni mė shumė se shuma e kimikateve tė pajeta qė pėrbėjnė trupin tuaj? Ēfarė e bėn njė pemė tė gjallė tė kthehet nė njė fuēi druri? Askush nuk e di. Hulumtuesit kanė dhėnė shumė mund duke u pėrpjekur pėr tė pėrcaktuar se ēfarė ėshtė jeta. Por ata janė ende duke u pėrpjekur pėr tė kuptuar atė – duke e bėrė atė nga e para. Nė laboratorė nė tė gjithė botėn, njerėzit janė duke e marrė e lėndė tė para qė nga antikiteti, qoftė edhe fosile dinozaurėsh, dhe janė pėrpjekur t’i kuptojnė hap pas hapi sesi ato kanė qenė gjallė dikur. Nė njė pėrpjekje pėr tė zgjidhur natyrėn ērregullt tė jetės, ideja e shkencėtarėve luajtur jep idenė e njė epoke qė kthehet.


6. Metan nga marsianėt


Shkencėtarėt e NASA gjetėn prova pėr jetėn nė Mars. Pastaj ata ndryshuar mendimet e tyre. Mė 20 korrik, 1976, Vikingu mblodhi pak tokė (dhe) dhe e pėrzjeu atė mė pėrbėrės radioaktivė. Tė gjithė shkencėtarėt e pėrfshirė nė mision ranė dakord se nė qoftė se radioaktive metan lirua nga toka marsiane, diēka i konsumon pėrbėrėsit ushqimore, dhe kjo tregon se duhet tė ketė jetė nė Mars. Ky eksperiment dha njė rezultat pozitiv, por NASA mohoi njė zbulim zyrtar pėr jetėn mė planetin Mars. Sot, ka edhe mė shumė dėshmi qė diēka ka krijuar metanin nė Mars. A ėshtė jetė? Eksperimenti i Vikingut sugjeroi se kishte. Martin Ris, astronaut i Anglisė mbretėrore, e quan kėto kėrkime pėr jetėn jashtėtokėsore zbulimet mė tė rėndėsishme shkencore pėr tė cilat duhet tė pėrpiqemi nė kohėn tonė. Por a e kemi zbuluar atė?


7. Sinjalimi


Elektromagnetizmi, ėshtė tashmė nė kontakt? Ky ishte njė puls elektromagnetik, qė erdhi nga drejtimi i konstelacionit tė Shigjetarit. Kjo zgjati 37 sekonda dhe kishte pikėrisht karakteristikat e parashikuara pėr njė sinjal alieni. Ndoshta kjo ėshtė arsyeja pse, mė 15 gusht 1977 ajo shkaktoi bėrtitjen “Wow” tė astronautit Jerry Ehman nė kopje tė Big Ear, nė universitetin e Ohio, pikėrisht i dėgjuar nė radio teleskopin nė Delaware. Ylli mė i afėrt nė kėtė drejtim ėshtė 220 vjet dritė larg. Nė qoftė se ėshtė me tė vėrtetė se ai po afrohet, kjo do tė njė ngjarje astronomike e fuqishme, ose njė qytetėrimit i avancuar pėr alienėt duket pėrdorur njė mjet tė pėrmasave tė mėdha dhe transmetues tė fuqishėm. Mė shumė se 30 vjet mė vonė, origjina e saj mbetet njė mister.


8. Njė virus gjigant


Ėshtė krijesė anormale qė mund tė rishkruajė historinė e jetės. Virusi Mimi ėshtė ruajtur nė njė frigorifer nė Marsejė. Rreth tridhjetė herė mė e madhe se sa rhinovirusi i cili shkakton tė ftohurin, deri tani ai ėshtė virusi mė i njohur nga shkenca. Por ky virus i madh ėshtė izoluar pėr mos pasur ndikim mbi sistemet e kujdesit shėndetėsor tė globit. Kjo do tė jetė, me shumė gjasa, nė historinė e jetės nė Tokė. Mimivirus nuk pėrshtatet me historinė e themelimit tė jetės nė Tokė. Mimivirus ka njė genom, nė veēanti, tė ngjashėm me ato njerėzoret. Mimivirus duket tė jetė pjesė e historinė sė jetės nė Tokė. Ai madje mund tė na bėjė ta rishkruajmė atė.


9. Vdekja


Evolucioni ėshtė problem lidhur me vetė-shkatėrrimin. Pse ne duhet tė vdesim? Ėshtė njė pyetje qė ndan biologėt, dhe gjatė viteve, janė teoritė mbajtur mbrapa me radhė, si dhe prova tė reja janė sjellė nė dritė. Njė pėrgjigje ėshtė se vdekja ėshtė thjesht e nevojshme, pėr tė shmangur mbipopullimin, pėr shembull. Por evolucioni nuk ka mundėsi, s’mundet, pėr tė pėrzgjedhur njė “vdekjen” sepse evolucioni ėshtė menduar tė jetė mbi tė gjitha nė lidhje me individin. Dhe nuk ka ende duket tė jetė njė shmangie tė vdekjes . Studiuesit kanė arritur tė gjejnė gjenet pėrkatėse qė rrisin jetėgjatėsinė. Mund ta zgjidhim gjėegjėzėn e vdekjes?


10. Riprodhimi seksual


Ka mėnyra mė tė mirė riprodhimi. Seksi ėshtė kudo, por askush nuk e di pse. Ėshtė njė pyetje qė “shkencėtarėt mė tė mirė se unė kanė kėrkuar libėr pas libri, por s’kanė mundur tė pėrgjigjen,” thotė Richard Dawkins. Pėr Charles Darwin, arsyeja pėr mbizotėrimin e riprodhimit seksual ishte “fshehur nė errėsirė”. Tė gjitha argumentet nė favor tė riprodhimin seksual janė nga argumentet kundėrshtuese mė tė forta nė favor tė vetė-klonimit. Riprodhimi joseksual, ku njė organizėm prodhon njė kopje tė vetėn, ėshtė njė mėnyrė shumė mė e efektshme pėr tė kaluar gjenet tuaja tė brezat e ardhshėm. Nuk ka prova se seksi e bėn njė specie mė shumė tė pėrshtatshme, ose mė mirė tė vendosura pėr t’u pėrballur me ndryshime. Pse ėshtė ende nė jetėt tona atėherė, nėse riprodhimi mund tė zėvendėsohet?


11. Paracaktimi i lirė


Vendimet qė ju merrni nuk janė tuajat. Instinktet tona tė brendshme, pėrvoja jonė, ėshtė ajo ē’ka i bėn vendimet tona pėr tė lėvizur, pėr tė menduar, pėr tė ngrėnė, pėr tė vjedhur, pėr tė gėnjyer, pėr tė shėnuar dhe zmbrapsur. Ne kemi ndėrtuar tė gjithė ngrehinė e qytetėrimit tonė me kėto ide. Por shkenca do tė thotė se ky pėrcaktim, mendim i lirė ėshtė njė mashtrim. Sipas neuroshkencėtarėve mė tė mirė tė botės ne jemi tė makinat e trurit. Truri ynė krijon ndjenjėn se diku brenda jush ėshtė njė “ju” qė merr vendime. Por kjo ėshtė njė shpresė e kotė. Nuk ka shpirt nė makinė. Ēfarė do tė thotė kjo pėr kuptimin tonė pėr vetveten? Dhe pėr moralin tonė. Mund tė kemi ndjekur penalisht njerėzit pėr veprimet mbi tė cilat ata nuk kishin ndėrgjegjen nė kontroll?


12. Efektet e qetėsuesve


Kush ėshtė duke u mashtruar? Hapje qetėsuese tė padėmshme tė pėrdorura pėr tė efekt qė mendohet thjesht si njė manipulim, njė dredhi e mendjes. Mjekėt veshin kostume tė bardha, flasin me tone tė lehta, dhe pėrpiqen tė tregojnė konfidencė mjekėsore, dhe nėse ata i tha japin njė hape, medikament, nėse ju do tė mendoni se ajo do ju bėjė mė mirė, kjo do tė ndodhė vėrtet. Kjo ėshtė diēka e lidhur me sheqerin, dhe ju bėn tė ndiheni mirė, kėshtu qė mendoni sė ėshtė e mirė? Mirė, shumė njerėz, nė fakt, pėr shkak tė tė kuptuarit tonė ėshtė duke pėrdorur hapje qetėsuese duke lėnė pas dore mjekimet e vėrteta. Disa receta ilaēesh qė janė gjykuar pėr tė kryer funksionin “mė mirė se hapje qetėsuese e padėmshme” nuk pėrdoren nga pacientėt. Tė gjithė nė tė gjitha, standardi i artė i mjekėsisė, kontrolli i hapjeve qetėsuese, po duket si i pafuqishėm.


13. Homeopatia


Ėshtė e qartėsisht absurde, kėshtu qė pse nuk largohet? Homeopatia, sipas kėrkesave tė ndryshme, tregon se pacientėt mund tė marrin njė substancė e dyshimtė mė karakteristika tė veēanta, hollohet me ujė nė njė pikė ku nuk ka molekula tė substancės origjinale, pėr mostrėn qė kemi nė eksperiment. Dhe kjo pėrbėrje ende pėrdoret pėr tė shėruar sėmundjen e homeopatisė. Sėr Xhon Forbs, mjeku familjes sė mbretėreshės Viktoria, e quajti atė “njė nėpėrkėmbje tė arsyes njerėzore”. Nuk ka asnjė arsyetim nė tė gjitha shkencat pėr kėtė ide, dhe mbeten ende ka disa prova tė pakta qė tregojnė se homeopatia funksionon. Si mund tė jetė kjo?


avatar
Agamemndon

Besim do tė thotė tė besosh diēka qė e di qė s'ėshtė ashtu.

— Mark Tuein


261


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi