Grushtet e shtetit mė tė famshme ne tere globin

Shko poshtė

Grushtet e shtetit mė tė famshme ne tere globin

Mesazh  Agamemndon prej 07.02.14 12:47


Grushtet e shtetit mė tė famshme ne tere globin



Nga revolucioni sovjetik deri tek grushti i shtetit egjiptian

Grushtet e shtetit a revolucionet shpesh kanė qenė pikat kyēe nė ndryshimin e rrjedhės sė historisė. Grusht shteti quhet njė rrėzim i papritur dhe jokushtetues i qeverisė, nga njė grup i vogėl i klasės qė synon pushtetin, zakonisht ushtarak. Grushti i shteti quhet i suksesshėm kur kryengritėsit ia dallon tė vendosin pushtetin e tyre dhe tė konsolidohen. Duke marrw shkas nga grushti i shtetit qė ndodhi nė Egjipt, po japim grushtet e shtetit qe kane tronditur boten, dhe qw shpesh herw mw pas janė kthyer nw revolucione. Njė prej grushteve tė shtetit mė tė rėndėsishėm nė histori ėshtė ai ēek. Grushti i shteti ēek i vitit 1948 ishte ngjarja e fundit tė shkurtit, me tė sė cilėn partia Komuniste e Ēekosllovakisė, me mbėshtetjen sovjetike mori kontroll mbi qeverinė e vendit, duke u futur nė katėr dekada diktature.

Rėndėsia e grushtit tė shtetit i kaloi kufijtė e vendit pasi ishte njė shenjė e qartė drejt Luftės sė Ftohtė. Shoku me tė cilin u pėrball perėndimi ndihmoi nė adoptimin e shpejtė tė planit Marshall, krijimi i shtetit tė Gjermanisė Perėndimore, masat e ashpra pėr tė mbajtur komunistėt larg pushtetit nė Francė, e veēanėrisht nė Itali. “18 Brumaire” i referohet grushtit tė shtetit me anė tė tė cilit Napoleon Bonaparte rrėzoi udhėheqjen franceze duke e zėvendėsuar qeverisjen me konsuj, mė 9 nėntor 1799.

Ndwrkohw nw Egjipt nuk ėshtė hera e parė qė ndodh njė grusht shteti. Ka ndodhur edhe nė vitin 1952 i njohur dhe si revolucioni i 23 qershorit, nisi me njė grup shteti ushtarak, kur njė grup oficerėsh tė rinj, tė vetėquajtur “Lėvizja e Oficerėve tė Lirė”. Revolucioni fillimisht synonte rrėzimin e mbretit Farouk I. Sidoqoftė, lėvizja kishte ambicie mė tė mėdha politike dhe shumė shpejt kreu lėvizjet pėr tė shfuqizuar monarkinė kushtetuese dhe pėr vendosjen e republikės. Suksesi i revolucionit frymėzoi shuam vende arave dhe afrikane pėr tė ndėrmarrė njė proces tė ngjashėm, pėr rrėzimin e atyre qė ato i konsideronin si regjime tė korruptuara.



Revolucioni i Lavdishėm

Revolucioni i Lavdishėm, i quajtur gjithashtu Revolucioni i 1688-ės ishte pėrmbysja e Mbretit James II tė Anglisė nė vitin 1688 nga njė ushtri pushtuese e udhėhequr nga William III i Oranzhit, i cili si rezultat u ngjit nė fronin anglez si William-i III i Anglisė. Nganjėherė ky quhet Revolucioni i Papėrgjakshėm, por kėtu s’merren parasysh tre beteja tė madha nė Irlandė dhe njė luftim i madh nė Skoci. Madje edhe nė Angli s’ishte i papėrgjakshėm sepse pati dy pėrplasje tė mėdha mes dy ushtrive, plus trazirave anti-katolike nė shumė qytete.



Revolucioni i Tetorit


Revolucioni i Tetorit, i njohur gjithashtu si Revolucioni Sovjetik i referohet njė revolucioni – pjesė e Revolucionit Rus – qė filloi me njė ndėrhyrje tė armatosur nė Petrogard. Ishte faza e dytė e Revolucionit tė pėrgjithshėm Rus tė vitit 1917, pas Revolucionit tė Shkurtit. Revolucioni i Tetorit rrėzoi qeverinė e pėrkohshme ruse dhe i dha pushtetin sovjetikėve tė dominuar nga bolshevikėt. U ndoq nga lufta civile ruse (1917-1922) dhe ēoi nė krijimin e Bashkimit Sovjetik nė vitin 1922. Revolucioni u udhėhoq nga bolshevikėt, tė cilėt filluan tė marrin ndėrtesat qeveritare mė 24 tetor.


“18 Brumaire”


“18 Brumaire” i referohet grushtit tė shtetit me anė tė tė cilit Napoleon Bonaparte rrėzoi udhėheqjen franceze duke e zėvendėsuar qeverisjen me konsuj, mė 9 nėntor 1799. Nė mėngjesin e 9 nėntorit anėtarė tė Kėshillit tė tė Vjetėrve qė ishin pro grushtit tė shtetit paralajmėruan kolegėt e tyre pėr njė atentat jakobin dhe i bindėn tė zhvendosen nė “Chateau de Saint-Cloud” nė perėndim tė Parisit. Gjeneral Bonaparte ishte i ngarkuar pėr sigurinė e dy Kėshillave. Mė vonė nė atė mėngjes Sieyes dhe Roger Ducos dhanė dorėheqjen si udhėheqės dhe Talleyrand bindi Barras tė bėnte tė njėjtėn gjė. Mė nė fund deputetėt kuptuan se po pėrballeshin me njė grusht shteti dhe s’po mbroheshin nga rebelimi jakobin.



Revolucioni Xinhai

Revolucioni Xinhai i njohur dhe si Revolucioni i 1911-ės filloi me trazirat Wuchang mė 10 tetor 1911 dhe pėrfundoi me abdikimin e perandorit Puyi mė 12 shkurt 1912. Palėt kryesore nė konflikt ishin forcat perandorake tė dinastisė Qing (1644-1911) dhe forcat revolucionare tė Aleancės Revolucionare Kineze. Revolucioni Xinhai u motivua nga zemėrimi ndaj korrupsionit nė qeverisjen Qing, nga mllefi ndaj paaftėsisė sė qeverisė pėr tė ndaluar ndėrhyrjet e fuqive tė huaja. Revolucioni pėrfundoi mė 12 shkurt 1912, kur Republika e Kinės zėvendėsoi formalisht dinastinė Qing.



Grushti i shtetit ēekosllovak tė 1948-ės

Grushti i shteti ēek i vitit 1948 ishte ngjarja e fundit tė shkurtit, me tė sė cilėn partia Komuniste e Ēekosllovakisė, me mbėshtetjen sovjetike mori kontroll mbi qeverinė e vendit, duke u futur nė katėr dekada diktature. Rėndėsia e grushtit tė shtetit i kaloi kufijtė e vendit pasi ishte njė shenjė e qartė drejt Luftės sė Ftohtė. Shoku me tė cilin u pėrball perėndimi ndihmoi nė adoptimin e shpejtė tė planit Marshall, krijomi i shtetit tė Gjermanisė Perėndimore, masat e ashpra pėr tė mbajtur komunistėt larg pushtetit nė Francė, e veēanėrisht nė Itali.



Revolucioni Kuban

Revolucioni Kuban i referohet revolucionit qė ēoi nė rrėzimin e regjimit tė gjeneralit Fulgencio Batista mė 1 janar 1959. Revolucioni Kuban gjithashtu i referohet dhe implementimit tė vazhdueshėm tė programeve sociale dhe ekonomike nga qeveria e re qė prej rrėzimit tė diktaturės sė Batista-s, duke pėrfshirė implementimin e politikave marksiste. Pika fillestare e revolucionit konsiderohet 26 korriku 1953, data nė tė cilėn njė grup rebelėsh prej 160 vetash sulmoi kazermat Moncada nė Santiago. Numri i rebelėve tė vrarė ėshtė i debatueshėm, por nė biografinė e tij Castro pretendon se pesė u vranė gjatė luftimeve dhe 56 u vranė mė pas nga Batista.



Revolucioni Egjiptian

Revolucioni Egjiptian i vitit 1952 i njohur dhe si revolucioni i 23 qershorit, nisi me njė grup shteti ushtarak, kur njė grup oficerėsh tė rinj, tė vetėquajtur “Lėvizja e Oficerėve tė Lirė”. Revolucioni fillimisht synonte rrėzimin e mbretit Farouk I. Sidoqoftė, lėvizja kishte ambicie mė tė mėdha politike dhe shumė shpejt kreu lėvizjet pėr tė shfuqizuar monarkinė kushtetuese dhe pėr vendosjen e republikės. Suksesi i revolucionit frymėzoi shuam vende arave dhe afrikane pėr tė ndėrmarrė njė proces tė ngjashėm, pėr rrėzimin e atyre qė ato i konsideronin si regjime tė korruptuara.



Revolucioni Iranian

Revolucioni Iranian i referohet ngjarjeve tė pėrfshira nė rrėzimin e monarkisė iraniane nėn Shah Mohammad Reza Pahlavi dhe zėvendėsimit tė saj me republikėn Islamike nėn Ayatollah Ruhollah Khomeini, lideri i revolucionit. Pjesėrisht ishte njė reagim ndaj perėndimit dhe pėrpjekjeve laike tė Shahut tė mbėshtetur nga perėndimi. Shahu perceptohej nga shumė si njė kukull e fuqive perėndimore jo-myslimane, kultura e tė cilėve po infektonte atė tė Iranit.



Revolucioni Portokalli

Revolucioni Portokalli pėrbėhet nga njė sėrė protestash dhe ngjarjesh politike qė u zhvilluan nė Ukrainė nė fund tė nėntorit 2004 deri nė janar 2005. Ngjarjet u zhvilluan menjėherė pas zgjedhjeve presidenciale tė Ukrainės, tė cilat u kritikuan pėr korrupsion masiv, frikėsim tė votuesve dhe falsifikim direkt tė votave. Kievi ishte pika qendrore e lėvizjes, ku mijėra protestues demonstruan ditė pėr ditė. Nė gjithė kombin, revolucioni u theksua nga akte tė mosbindjes civile dhe greva tė pėrgjithshme tė organizuara nga opozita. Protestat ēuan nė rivotim duke i hequr pushtetin liderit aktual tė Ukrainės.



Nazistėt marrin pushtetin

Qeveria e Gjermanisė instaloi njė diktaturė totalitare nė njė sėrė masash tė shpejta. Mė 27 shtator 1933 ndėrtesės sė Reichstag-ut dhe komunisti i kėshillit holandez, Marinus va nder Lubbe u gjet brenda ndėrtesės. Ai u arrestua pėr zjarrvėnie. Ngjarja pati efekt tė menjėhershėm tek shumė anarkistė, socialistė dhe komunistė nė gjithė Rajhun. Publiku u shqetėsua pėr faktin se zjarri ishte sinjali pėr fillimin e revolucionit komunist, ndėrkohė qė nazistėt e panė ngjarjen me vlerė tė madhe pėr tė hequr qafe rebelėt potencialė. Me kėtė rast u miratua akti pėr Dekretin e Zjarrit duke i dhėnė qeverisė fuqi legjislative.


avatar
Agamemndon

Besim do tė thotė tė besosh diēka qė e di qė s'ėshtė ashtu.

— Mark Tuein


220


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi