Tė vėrtetat e pathėna per Bonapartin...

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Tė vėrtetat e pathėna per Bonapartin...

Mesazh  Agamemndon prej 06.02.14 20:33


Te vertetat e pathena per Bonapartin..




Tė vėrtetat e pathėna botėrisht i rezistojnė kohės, por  kur vjen dita tė vėrtetat e fshehta dalin nuk mund tė qėndrojnė nė fshehtėsi. Strategėt ushtarak tė kohėve tė ndryshme janė ashtuquajtur ”luanėt e betejave”. Ata kanė bėrė histori si Aleksandri i madh, Napoleon Bonaparti etj, etj. Napoleoni takoj pėr herėn e parė shoqen e tij tė jetės, gruan e tij tė ardhshme,  Zhozefina Boarne para rulotės sė kazinos ku po luante me para.  Si ndodhi, mendoj  se kėto janė punėt e Zotit… cili ishte engjėlli qė i bashkoi?, ka njė shkak qė i bėn kėta njerėz tė bėhen tė mėdhenj e tė hyjnė nė historinė e njerėzimit.

Napoleoni ishte pokerxhi i tmerrshėm. Sapo prekte para nė xhepin e tij me vrap shkonte nė kazino tė luante, qė tė provonte kėsmetin. Ai e kishte kokėn flakė –tė nxehtė, mė mirė tė them tė pėrvėluar, natyrė shumė emotive dhe jepej shumė pas pasjoneve. Por njė ditė nuk i eci loja e fatit. Humbi gjithshka qė kishte me vete. Dha peng unazėn e floririt me diamant-edhe atė e humbi, por i luhej shumė ah sa shumė! Si mund t’i kthente ato qė humbi fati nuk donte.

Napoleoni e mblodhi veten pa njerėzit rreth e rrotull qė luanin plot pasjon dhe dėshirė ndėrsa ai jo, atė ditė ai vetėm humbi. Ah cfarė ditė e keqe, cfarė fati i keq. Napoleoni vendosi tė tėrhiqej i dėshpėruar, por nė atė kohė njė dorė e vogėl e mbuluar nga dorezė tantelle i futi nė dorė tre monedha tė arta.

-Djalosh –tha gruaja- provoni edhe njėherė. Cila jeni ju. Madonė e mrekullueshme? Zhozefina Boarne. – Unė jam e veja e gjeneralit boarne. -Por unė mund ti humb edhe kėto…- jam e bindur se do tė fitoni-Nga e dini ju kėtė .-Unė e kam dorėn me fat. Kush e prek fiton. Si dhe kujt i jap pra, bėhet i madh, mė jep zemrėn dhe prek vetėm flori. ..

- Unė nuk tallem kurrė. Unė kam lindur t’i sjell fat burrave dhe tu ndjell xhelozi  grave. Prandaj kėrkoj miq tė cilėt do tė kenė miqėsinė time tė sinqertė…tė mė dashurojė pėr jetė. Ndėrsa unė do I sjell vetėm fat dhe dashuri. Me mua ai do tė jetė i respektuar dhe i deshpėruar, jo vetėm nga shoqėria, por nga i gjithė populli dhe ushtria. . bėhuni zotėri miku im dhe do tė bindeni pėr kėtė…

Napoleoni u kthye tek ruloti dhe la 1 monedhė floriri. Fitoi. Vendosi 2 tė tjera pėrsėri fitoi. Vendosi 3 …por mė pas dyshoj pėr fitoren. Dora ju drodh. Ndėrsa zhozefina qė ndodhej pranė i mbylli surin krupjesė qė ishte vėllai i saj, dhe u drejtua nga Napoleoni “jepi shansin tė fitoi- u duk sikur i tha. Ja nguli sytė tė vėllait- ky njeri do tė  na sjell fat jo vetėm mua. I vėllai e kuptoj me sy. Napoleoni i mbushi xhepat me para. Napoleoni bleu pėrsėri shpatėn e tij, e vendosi dhe u largua, por jo vetėm pranė kishte tė venė e gjeneralit Boarne, Zhozefinėn.

Nata ishte e mrekullueshme, e ndritshme, e ngrohtė, njė natė mahnitėse. Napoleoni ra nė dashuri, e pėrqafoi dhe e puthte pafundėsisht, i murmuriste nė vesh:”Tė dua ė shtrenjta ime…ti je fati, shansi im, dashuria ime. Kėshtu nė njė natė tė mrekullueshme tė ngrohtė vere Napoleon Bonoparti ra nė dashuri me Zhozefina Boarne, tė cilėn mė 1804-ėn Napoleoni e bėri perandoreshė tė Francės.

Pėr ēudinė e tė gjithėve Napoleonit i eci fati pakufi, fitore dhe vetėm fitore. Cdo kush qė i dilte pėrpara, jo vetėm e pėrballonte me sukses, por fitonte ēdo lloj beteje kundėr tij. I ēonte Zhozefinės flori, bizhuteri tė ēmuara, unikale dhe dėshėronte pafund. Por nėnės sė tij Romalena Bonaparti nė Ajaco nė ishullin e Korsikės, i dėrgonte topa me copa nga mė tė shtrenjtat si mėndafshe, piktura nga piktorė tė mėdhenj, lėmsha me lesh, lėkura tė shtrenjta etj. Ajo i shiste dhe mbi jetonte me paratė e fituara nga shitja e kėtyre sendeve. Ėshtė njė fakt i pamohueshėm se Napoleoni e urrente tė atin –njė ish polic nė Ajaco. Ishte imoral dhe i degjeneruar por vepronte me klas…atij nuk i dėrgonte asgjė. Aq shumė i indinjuar ishte Napoleoni nga sjellja e tė atit sa nuk i krijoi mundėsinė qė tė merrte njė pensjon normal, dhe Bonoparti plak vuante pėr bukėn e gojės. Ai ishte ndarė nga gruaja e tij Romalena – e cila lindi njė imperator, dy mbretėr dhe dy mb retėresha.

Por ēdo e mirė e ka njė dhembėr akili. Cdo njeri i lumtur e ka ndonjė gjė qė e mėrzit shumė dhe e bėn tė vuajė. Helmi i Bonopartit ishte steriliteti i gruas sė tij Zhozefinės. Pėr shkak tė shumė aborteve tė bėra nė rininė e saj, nė moshėn 14-15 vjeē, ajo mbeti pafėmijė dhe kjo gjė i shkatėrroi jetėn asaj dhe Napoleonit. Njė ditė njė nga  kėshilltarėt e tij Zhan Pier Daglen i tha:

- O i mjerė, ēfarė je duke bėrė? Franca ka 800.000 vajza tė reja dhe mbi 300.000 vajza tė mrekullueshme, ku secila prej tyre eshte e gatshme tė tė ledhatojė, tė dashurojė dhe e gatshme tė lind djalin tėnd. Pasardhėsine fronit tėnd mbretėror, ēfarė pret, futi shkelmin Zhozefinės dhe martohu me princeshėn austriake Maria Luiza Kėorpe. Vajzė e mrekullueshme e lindur pėr dashuri. ..diell, engjėll, lule lindur pėr kopshtin e Bonopartit, nje gonxhe e sapoēelur. Ėshtė e sigurtė qė ajo tė do merre dhe bėje perandoreshė…

- Por unė nuk e njoh.

- Ndėrsa ajo tė njeh nga betejat e tua, nga bėmat e tua.

- Ajo ndoshta ka ndonjė shok, ndonjė baron qė e dashuron. Lartė madhėri mos ju dukem gjė baron? Apo doni tė mė bėni tė tillė.

- Po ju jap titullin baron.

- Baron? Po mė jepni titullin Baron lartėmadhėria e juaj Imperator. Po ju jap jo vetėm titullin por edhe pasuri Longlen –barsk-Shamie. Ju mė doni tė mirėn qė ėshtė mirė edhe pėr dinastinė. Po ju dėrgoj nė Vjenė pėr tė mirėn e shpirtit tėnd dhe tė Princeshės Maria Luiza. Merrni 400 napoleona, ja dhe urdhėri I zotėrisė qė ka nė dorė thesarin, pėr tė tėrhequr shumėn e napoleonėve tė tjera.

Pasi mbaroj punėt baroni (I sapo bėrė) u nis pėr Vjenė. Menjėherė agjenti secret I perandoorisė austriake Gustav fon Myler nė oborrin e Napoleonit dėrgoj informacionin e duhur, nėpėrmjet letrės  imperatorit nė Vjenė: ”Zotėria im i nderuar, sapo u nis pėr nė Vjenė i dėrguari i Napoleonit pėr tė vėzhguar dhe zbuluar tė shkuarėn dhe karakterin e motrės tuaj, princeshėn Maria Luiza. Mbylleni nė kėshtjellė, mbusheni dhomėn e saj me ikona dhe qirinj. Mundohuni tė ndėrprisni lidhjet e saj me kapiten Zhalbert si dhe me Zotėrinė Hans fon Bjulov. Absolutisht asnjė marrėveshje me Esterhazi nė Budapesht. Porosite tė jetė e sjellshme, e  edukuar, e qetė dhe “shumė e dashuruar“ me Bonopartin. Gjurmoni agjenturėn e fshehtė tė Bonapartit nė oborrin tuaj. Kavalierin Pizanti, Galenin, atasheun ushtarak…duhet ta shisni motrėn tuaj me cmimin mė tė lartė qė mund tė egzistojė. Tė arrihet nė njė marrėveshje martesore tė kategorisė ekstra. ..”

Menjėherė sapo arriti nė Vjenė letra e famshme vajzėn e mbyllėn nė kėshjtellė. Dhomėn e princeshės Maria Luiza e mbushėn me ikona, lule dhe shandane madhėshtore me qirinj. E veshėn me njė mantel tė gjatė tė zi qė tė ngjante me njė ……..  dhe “gjurmimi” filloi. Baroni u mahnit nga regjimi spartan e princeshės. I mahnitur i shkruante Napoleonit: ”Zotėri, objekti ėshtė i mrekullueshėm, jeton e vetmuar dhe besoj se mendon pėr ju Lartėmdhėria im, imperator i Europės. Me finesė, kujdes dhe edukatė tė  njė klasi shumė tė lartė. Ka dy vrima tė mahnitshme nė faqet e bukura rozė, beso j se ju do fort. Bekimin e keni me vete. Ju uroj suksese…”

Napoleoni sapo e mori kėtė letėr menjėherė mblodhi kėshillin e lartė tė mbrojtjes. U mblodhėn marshall, kapten, dhe i lajmėroi se do tė ndahet me gruan qė nuk mund ti lind pasardhėsin e shumė pritur, me Zhozefinėn. Do tė martohet me princeshėn austriake maria Luiza. Ushtarakėt e lartė e uruan dhe u betuan se pėr nderin e tij ato do ti dhuronin pushtime tokash tė reja, shumė pasuri, ballo nė oborrin e tij dhe festa pa mbarim…

Ja kėshtu u gėnjye pushtuesi mė i madh dhe mė i famshėm i tė gjitha kohėrave. Bonaparti i dhuroi Zhozefinės kėshtjellėn Malmezon, i siguroi shumėn 800.000 franka ari, pension tė majmė e mė pas u ndanė. Papa e miratoi ndarjen sepse edhe ai doli i fituar, mori 1 878 000 napoleona. Napoleoni pagoi edhe 600.000 napoleona ari pėr zbukurimin dhe aredimin e kishave dhe pėr rrogat e piktorėve si dhe restauruesve tė kishave. Ati i shenjtė pati guximin dhe i tha Bonopartit:” Pėrse o biri im mė kėrkon tė aprovojė kėtė akt, sic ėshtė ndarja me Jozefinėn?, ėshtė shumė e vėshtirė tė zgjidhet nėpėrmjet rrugėve tė shenjta kishtare, ndėrsa nėpėrmjet mėnyrave tė oborrit gjithshka mund tė zgjidhet…ti je vėrtetė pa fat…”

Imperatori Austriak Franc ja lidhi duart Napoleonit me njė marrėveshje tė turpshme, ai u tregua i pamėshirshėm pėrballė Napoleonit. Tė falen tė gjitha borxhet ushtarake dhe civile tė austriakėve qė kanė  pėr francėn. Ti jepet motrės sė tij Maria Luizės 654 000 napoleona nė vit dhe tė derdhen nė numrin e saj tė llogarisė bankare nė Vjenė 22 miliona franka ari.

U bė fejesa si dhe martesa dhe ja nata e parė e marrtesės. Napoleoni priste tė takonte njė vajzė tė re, tė sjellshme, tė edukuar, tė sinqertė, tė pastėr 19 vjecare. Nė vėnd tė saj ai takoj njė famėr tė pėtrpunuar, dinake, njė karieriste, njė lule tė shkundur nga pema dhe tė hedhur nė tokė, brilant i dashurisė. Virgjėresha e “shkathėt” Maria Luiza kėrceu dhe kėndoj kėngė qytetare vjeneze pėr nder tė bashkėshortit tė saj. I cili kishte dashuruar para saj mijėra gra mė tė bukura, mė tė mencura dhe mė tė zonjat se ato. ..por ishte vonė tashmė tėe prishej e tė anullohej martesa. Napoleoni e gėlltit ofendimin me mendimin se pasi ajo tė lindi djalin e ardhshėm qė do tė jetė pasrdhėsi i fronit ai do i falte asaj gjithshka. Por Maria Luiza ishte lodhur sė bėri dashuri nė Vjenė, kishte bėrė edhe dy tre aborte ( sekrete tė forta), u lind njė djalė shumė i dobėt, i sėmurė, tė cilit i dhanė emrin Napoleoni i II. Mbi tė gjitha e ėma refuzoi ta ushqente me qumshtin e gjirit tė saj.

Kėshtu oborrtarėt shpallėn konkurs pėr nėnat e reja pėr tė ushqyer djalin e Perandorit. U paraqitėn mė shumė se 200 nėna tė reja, tė freskėta, tė mrekullueshme, tė gatshme pėr tė ushqyer beben e perandorit. Natyrisht zgjodhėn vetėm njė –Mari klod Venkafen nga Sen Zhermen…kuptohet asaj ja dhanė pėrgjgjėsinė e plotė pėr djalin e Napoleonit, pra jo vetėm ta ushqente me gji por edhe pėrgjgjėsi tė tjera. Djali e mori veten nga qumshti i saj. U shėndosh dhe sytė filluan ti ndriconin si di xhixha tė vogla tė bukura. Ishte koha kur Napoleoni vendosi t’i shpallte luftė Rusisė, me mendimin qė ta pushtonte edhe kėtė vend. Ngriti njė ushtri tė stėrmadhe me rreth 50.000 ushtarė dhe u turr drejt Rusisė. Ndėrsa rusia mobilizoi rreth 300.000 ushtarė me nė krye gjeneralin Kutuzof.
avatar
Agamemndon

Besim do tė thotė tė besosh diēka qė e di qė s'ėshtė ashtu.

— Mark Tuein


231


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi