Njė njeri, njė shpirt, njė zot!

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Njė njeri, njė shpirt, njė zot!

Mesazh  Jon prej 27.10.08 8:44

Njė njeri, njė shpirt, njė zot!

Mrekullitė rreth nesh dhe jashtė njohurisė sonė

Pyetja qė neve njerėzve na ndjek me milenie, ėshtė ekzistenca e shpirtit. Ndoshta kjo pyetje ėshtė e vjetėr sa edhe raca njerėzore.

Shpirtat janė, dhe tė gjitha religjionet nė librat e veta tė shenjta e pohojnė kėtė. Poashtu kėtė e pohojnė edhe besimet e fiseve pagane, qofshin primitive ose tė ndonjė niveli tė ulėt tė civilizimit.

Thėnė simbolikisht, shpirtat ekzistojnė, janė brenda nesh, nė trupin tonė. Ata kontrollojnė trurin dhe trupin tonė. Ata kontrollojnė edhe ndjenjat tona, na japin vullnetin ose na e marrin fuqinė.

Shpirtat janė pjesa hyjnore nė ne. Pas vdekjes, shpirtat shkojnė te Krijuesi i tyre, ndėrsa trupi, i pashpirtė, fizikisht dhe thjesht, mbetet nė tokė pėr varrim ose pėr ndonjė zakon rituel tė popujve dhe besimeve tė ndryshme.

"Zoti ėshtė i vetmi Krijues i ēdogjėje dhe i tė gjithave, edhe asaj qė shihet edhe asaj qė nuk shihet, edhe materiales edhe shpirtėrores, edhe i botės sė vdekur edhe asaj tė gjallė". Dhe sipas kėsaj, edhe shpirti i njeriut ėshtė vepėr, e poashtu edhe pjesė i tė gjithėfuqishmit dhe tė vetmit Zot.

Shumė vetė pėrpiqen qė krijimin e shpirtit, nė ēfarėdo forme qoftė, t'ia pėrshkruajnė misticizmit. Mirėpo, a nuk u zhvillua besimi nė Zotin pikėrisht nga misticizmi i fiseve primitive nė tė kaluarėn e largėt?

Prej atij misticizmi mbi besimin nė ekzistencėn e "njė force", u zhvillua edhe besimi nė ekzistencėn e Zotit. Natyrisht, me shpalljen nga ana e Zotit nė momentet e duhura pėrmes pejgamberėve tė caktuar ose tė dėrguarve tė Zotit, filluar prej Ademit (Adamit) deri te i fundit, profeti Muhamed, u zhvilluan besimet e sotme nė ekzistencėn e Zotit, qė prej kėsaj theksohet se "zoti tė gjitha i jep dhe tė gjitha i merr".

Pra, besimi nė Zotin, edhepse sipas disave ėshtė i mbėshtjellur me misticizėm, nuk duhet tė nxit dyshim te njerėzit.

Shpirtat janė pjesė e Zotit. Me kėtė edhe ne jemi vepėr dhe pjesė e vet Krijuesit. Pasi qė shpirti ėshtė Fuqi Hyjnore, prej kėtu doli edhe besimi se pas vdekjes sė njeriut, shpirti i tij shkon dhe bashkohet me Krijuesin e vet.

Shpirtat, tė pastėr ose mėkatarė, varėsisht prej gjendjes nė momentin e caktuar tė vdekjes, do t'i pėrgjigjen Zotit pėr veprat e veta ose pėr mėkatet.

Si theksuam, shpirti ėshtė mbajtės i tė gjitha emocioneve tona. Momentet e lindjes dhe vdekjes janė pėrjetime tė vėrteta edhe pėr ata qė janė tė pranishėm nė kėto.

Sepse lindja ėshtė ēast kur shpirti hyn nė trup, ndėrsa vdekja ėshtė dalja e tij prej trupi. Pėr kėtė arsye edhe na lė mbresė njė ndjenjė e diēka joreales, misteriozes dhe madhėshtores, pikėrisht pėr arsye se nė atė ēast tė vdekjes edhe shpirti i tė ndjerit ėshtė i pranishėm me ne nė atė hapėsirė.

Kur njeriu vdes, gjithmonė ekziston njė ndjenjė se "dikush" ose "diēka" e vėshtron kėtė ngjarje. Madje nė disa religjione tė njohura, kjo ndjenjė i pėrshkruhet shpirtave tė miqve dhe kushėrinjve tė vdekur qysh mė herėt, qė janė kėtu tė pranishėm, me qėllim qė t'ia lehtėsojnė dhe tregojnė udhėn shpirtit qė sapo braktisi trupin.

Shpirti vazhdon tė dashurojė edhe pas vdekjes, sikur edhe ne qė s'mundemi menjėherė t'i shlyejmė tė gjitha ndjenjat e dashurisė ndaj tė afėrmėve kur vdesin. Pėr kėtė edhe shpirtit tė t'vdekurit i nevojitet kohė qė tė "adaptohet" dhe ta pranojė shkuarjen nė amshueshmėri dhe tė ndahet nga personat e afėrt pėr tė, tė cilėt i dashuroi sa ishte nė trup.

Nė ēastin e braktisjes sė trupit, shpirti me vete mban tė gjitha ndjenjat tė vetisė sė tij siē janė dashuria, gėzimi, frika, stresi, vullneti, fuqia, etj. Me lutje dhe rituale tė ndryshme religjioze, shpirtit i lehtėsohet rruga nė braktisjen e trupit, nė braktisjen e kėsaj bote materiale dhe botės sė njerėzve tė gjallė.

Te shumė popuj, e sidomos te besimtarėt e religjionit Islam ose Myslimanėt, qėndron besimi se nuk duhet tepėr tė pikėllohet nė ēastin e vdekjes sė njeriut, por duhet qė me lutje tė caktuara ndaj Zotit, t'i lehtėsohet shpirtit rruga nė braktisjen e trupit, tė afėrmėve dhe kėsaj bote, qė ėshtė mjaft e logjikshme, sepse me pikėllimin e tepruar nė ēastin e vdekjes, vetėm sa i vėshtirėsohet shpirtit rruga kah Krijuesi i vet.

Shpirti nuk vdes kurrė. Ai vetėm e lėshon trupin sipas urdhėrit tė Krijuesit tė vet. Askush nuk e di momentin e vet tė vdekjes. Zoti cakton se kush kur do tė vdesė. Kjo ėshtė fshehtėsi, tė cilėn Zoti e ruajti pėr vete.

Paramendoni se ē'do tė kishte ndodhur sikur ēdo individ ta dinte momentin e vdekjes sė vet. Do tė krijohej njė kaos dhe kolaps i vėrtetė. Pėr kėtė edhe ėshtė mirė dhe e logjikshme qė ėshtė kjo kėshtu. Zoti gjithmonė vendos atė ē'ėshtė mė e mirė pėr ne. Pėr kėtė edhe jemi mė tė qetė dhe mė rehat, sepse e dijmė se kjo nuk ėshtė nė fuqinė tonė.

Po t'i kishim ditur kėto gjėra, jam i sigurt se do t'i kishim keqpėrdorė, siē i keqpėrdorėm tė gjitha ato qė janė nė fuqinė tonė tė njohjes.
Ekziston besimi se shpirtat e tė vdekurve mund tė thirren.

Te disa popuj primitivė, kontaktet me shpirtat e tė vdekurve mund t'i realizojnė vetėm njerėzit e zgjedhur, si qė janė shamanėt.

Mirėpo, gjatė ritualeve tė thirrjes sė shpirtave, ekziston rreziku i madh i ardhjes sė demonėve, tė ashtuquajturve "shpirta tė rebeluar prej Zotit" (edhepse edhe kėta shpirta tė kėqinj janė krijuar prej forcės sė Zotit), dhe sipas besimit tė shumė popujve, kėta janė energji ose forca negative, shpirta tė tokėzuar, tė cilėt gjatė ritualeve tė kėtilla i robėrojnė shpirtat e atyre njerėzve qė e kryejnė ritualin dhe i vendosin ndėr kontroll tė vetin, pasi qė ata posedojnė fuqi dhe forcė t'i mbizotėrojnė shpirtat e njerėzve.

Pėr kėtė edhe religjioni Islam, i Krishterė, ai Hebre dhe tė tjerat religjione, e ndalojnė rreptė thirrjen e shpirtave, sepse konsiderohet se shpirti i tė vdekurit nuk duhet tė shqetėsohet.

Njerėzit qė nuk e besojnė Zotin, dhe tė cilėt nuk kanė arritur tė bėjnė gjė me jetėn e vet, zakonisht kėrkojnė ndonjė ndihmė prej shpirtave tė t'vdekurve. Nė vend se me lutje t'i drejtohen Zotit, ata janė nė kundėrshti tė Tij, duke kėrkuar ndihmė nga demonėt.

Megjithatė Zoti, nė disa raste, lejon edhe kontaktin me "anėn tjetėr". Mirėpo, shpirti i tė vdekurit nuk mund tė vėjė kontakt me shpirtin e personit i cili ėshtė nė gjendje tė zgjuar, por vetėm nė ėndėrr, ku shpirti, nė raste tė veēanta, braktis trupin.

Njeriu, kur flen, kalon nėpėr disa faza tė gjumit tė vet. Nė tė ashtuquajturėn fazėn REM tė gjumit, kur aktiviteti i trurit tonė ėshtė dinamik, shpirti e lėshon trupin tonė, sepse nė atė fazė tė gjumit ekziston mundėsia e shpimit tė dimensionit kohor e hapėsinor.

Shpirti ynė nė kėtė fazė lirohet prej gjithė racionales, ėshtė nė gjendje ta njeh praninė e shpirtave tė t'vdekurve tė cilėt kanė dėshirė pėr kontakt, dhe kjo fazė e gjumit ėshtė mė e afėrta me gjendjen e vdekjes.

Kėto ėndėrra krijohen kur nė periudhėn menjėherė pas vdekjes sė ndonjė tė afėrmi, zakonisht ėndėrrohen ėndėrrat mbi tė ndjerėt, dhe komunikimi me ta gjatė gjumit ėshtė vazhdim i marrėdhėnieve tė tyre dhe neve, qė mbizotėronin gjatė kohės sė jetės sė tyre.

Te disa popuj primitivė, si ata eskimezė e sibiras, ekziston besimi se njeiru i ka disa shpirta, deri sa te besimet monoteiste ekziston besimi siē pėrshkruhet nė librat e tyre, "se njeriu ka vetėm njė shpirt, i cili ėshtė pjesė e Zotit, qė ia dha trupit tė njeriut me lindjen e tij".

Shpirti ka vendbanim trupin, por pas vdekjes, sipas disave, shkon nė pamjen e njė mjegulle, reje, pėllumbi, madje edhe nė formė tė ndonjė kafshe.

Kjo mė tepėr paraqitet nga popujt paganė, dhe mė sė shumti te besimet shamanistike tė indianėve amerikanė, eskimėve dhe popujve shamanistikė nė ish Bashkimin Sovjetik, ku shumica prej kėtyre janė fise tė vjetra turke qė jetojnė tė shpėrndarė kėtyre viseve, madje edhe nė disa pjesė tė Sibirit.

Poashtu te shumė popuj ėshtė i zakonshėm besimi se shpirti del nga goja nė formėn e frymės. Madje disa pohojnė se kur shpirti del pėrmes gojės, shihet njė mjegull e kaltėrt se si e lėshon trupin.

Pėr shkak tė kėtyre pohimeve, disa shkencėtarė kryen matje precize te njerėzit qė ishin buzė vdekjes, dhe konstatuan se, kur shpirti e lėshon trupin, pesha e trupit tė njeriut zvogėlohet pėr 24 gramė. Megjithatė, pėrgjigje precize nė kėtė ēėshtje nuk mund tė jipet me asnjė llogaritje matematikore.

Arsyeja mė e thjeshtė e kėsaj ėshtė se ēdo gjė qė ėshtė jashtė njohurisė sonė dhe diturisė sonė, s'mund edhe tė dėshmohet.

Deri mė sot asnjė arritje shkencore e as ndonjė pohim nga shkenca zyrtare nuk mundi tė konstatojė se me vdekjen fizike ndalet edhe ēdo aktivitet shpirtėror. Pėr kėtė edhe mė tej mbetet pohimi dhe besimi se shpirtat, edhe pas vdekjes sė trupit, ekzistojnė, dhe se ato kurrė nuk vdesin, por bashkohen me Zotin, pasi qė janė pjesė e Tij.

Sa i pėrket aspektit tė shkencave parapsikologjike, nė hulumtimet dhe studimet qė janė kryer gjatė gjithė kėtyre viteve, u konstatua se shpirti mund tė ndahet nga trupi i njeriut edhe kur ky ėshtė ende gjallė. Kjo ndodh nė ritualet kur njeriu bjen nė trans, pastaj kur ėndėrron, ndėr hipnozė, ndėr dozė tė madhe narkotiku, e poashtu edhe nė gjendjen e tė sėmurit nė komė.

Poashtu janė tė njohura edhe rastet e pėrjetimeve tė vdekjeve klinike, kur shpirti nė atė gjendje braktis trupin dhe kontakton me shpirtat e botės sė "andejshme".

Kjo nė parapsikologji quhet udhėtim jashtėtrupor. Kjo shkencė poashtu pohon se kur njeriu flen, shpirti i tij mund tė ndahet nga trupi dhe ta kryejė tė ashtuquajturin udhėtim astral.

Poashtu edhe porositė telepatike mes personave tė lidhur emocionalisht, pa marė parasysh a janė kėto emocione tė dashurisė ose tė urrejtjes, realizohen pėrmes shpirtave.

Sepse shpirti, ose fryma, paraqet energjinė qė ėshtė nė lėvizje tė pėrhershme mes trupit nė tė cilin gjendet dhe rrethit tė jashtėm ku trupi nė atė ēast lėviz. Kjo do tė thotė se ai mundėson kontaktin e qenieve nė dimensionin kohor e hapėsinor.

Disa individė janė nė gjendje qė, pas mbizotėrimit tė ndonjė teknike meditative, ta fitojnė aftėsinė qė ta shpojnė dimensionin hapėsinor kohor.

Kur vjen deri te kjo, atėherė krijohen fanitjet e ngjarjeve tė ardhme ose tė kaluara, gjė qė kjo ėshtė i njohur si parashikim, dhe personat e kėtillė quhen parashikues.

Kėta persona janė tė aftė t'i shpojnė tė dy dimensionet, dhe shpesh tė pranojnė porosi edhe nė tė tashmen, si parandjenja pėr ndonjė ngjarje tė ardhme.

Parapsikologėt poashtu zbuluan gjėra interesante se te njerėzit e kėtillė, aftėsia e shpimit tė dimensionit hapėsinor ėshtė mė i lehtė se sa shpimi i dimensionit kohor. Ata munden qė nė ēdo ēast tė pranojnė porosi nga vendet e ndryshme tė botės.

Pėr komunikimin nė kėtė dimension, shkencat parapsikologjike erdhėn nė zbulimin se personat e kėtillė mė sė shumti kanė suksese nė veprimet e veta kur janė ndėr hipnozė, nė ndonjė lloj tė caktuar tė transit ose nė meditim tė thellė. Kėto teknika meditative, qė zakonisht vijnė prej Lindjes, nuk janė gjė tjetėr pos pėrpjekje qė mendja e njeriut tė kontaktojė me shpirtin e vet.

Parapsikologjia kėtė e shpjegon ashtu qė pohon se disa popuj tė Lindjes, me meditim janė pėrpjekur qė tė vendosin kontakt me shpirtin e vet, e me kėtė nė tė vėrtetė gjurmojnė pas njohjes sė brendshme tė sė Vėrtetės, qė paraqet njė tentim tė realizimit tė marrėdhėnieve harmonike me fuqinė Hyjnore, e cila ėshtė nė formė tė shpirtit nė trupin e njeriut dhe deri te i cili vjen me ndihmėn e ritualeve tė ndryshme religjioze.

Pa marė parasysh se ato rituale dallohen prej besimit nė besim, kėto kanė pėr qėllim tė njėjtėn gjė, e ky ėshtė njohja e Zotit.

Edhepse duket e ēuditshme, e pamundur dhe paradoksale, shkencat parapsikologjike pohojnė se largimi nga Zoti ėshtė akt primitiv dhe pagan (qė mendoj se nė kėtė kanė plotėsisht tė drejtė), dhe nė anėn tjetėr poashtu pohojnė se vendosja e kontaktit me shpirtin e vet pėr ēdo njeri ėshtė tepėr e vėshtirė.

Pamundėsia e kontrollit tė impulseve, emocioneve dhe reaksioneve tė papritura tė mendjes sonė qėndrojnė, nė pėrgjegjėsinė e shpirtit nė atė ē'ndodh, para se pjesa racionale e mendjes sonė ėshtė nė gjendje tė reagojė.

Pėr kėtė arsye, besimi nė njė Zot dhe nė rrugėn e Tij ėshtė shpėtim pėr gjithė njerėzit, sepse me kėtė edhe shpirti ėshtė mė i qetė dhe mė rehat, mė i pastėr dhe mė i ēiltėr duke e pritur ditėn e shkrirjes nė Zotin.

Mehmet Bytyqi
avatar
Jon

1315


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi