Autizmi

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Autizmi

Mesazh  orkida_al@yahoo.com prej 04.01.14 20:55

Autizmi ky crregullim i mendjes qe po rritet me permasa te frikshme nga 1 ne 10000 raste para 50 vitesh ka shkuar 1 ne 65 kohet e fundit.Nuk behet fjale per nje fatkeqesi qe i ka rene dikujt dhe kaq por per te ardhmen e njerezimit sikur te perhapej me keto ritme.Lexova nje artikull qe shkaktar eshte mercury dhe zhiva ne vaksina.

Dhe ka plot raste qe kam degjuar personalisht nga prinder qe femije te tille deri ne moshen rreth 1 apo 2 vjec kane filluar te flasin te kene zhvillim si bashkemoshataret por me tej jo vetem qe ka stopuar  por kane patur regres deri zhdukje totale komunikimi verbal dhe joverbal disinteresim ,mbyllje ne vetvete etj etj Po postoj artikullin qe lexova me poshte:Mercury Zhiva Ne Vaksina – nje nga shkaktaret kryesore te Autizmi

Mercury Zhiva Ne Vaksina  – nje nga shkaktaret  kryesore te Autizmi

Merkuri ėshtė shkaku kryesor i autizmit. Kombinimet e rritjes se merkurit ne peshkun e oqeanit, nė ajėr nga impiantet e qymyrit  tė energjisė dhe pėrdorimit tek foshnjat dhe tek fėmijėt  i vaksinave ka sjellė numrin nga:

-1 nė 10.000 rastet te autizmit 50 vjet mė parė me 1 nė 65 sot.

Kjo nuk ėshtė njė rastėsi! Kombinimi i ndėrtuar qe  nė barkun e  nėnės se merkurit dhe mineraleve tė tjera toksike, e bėn mėlēinė me teper toksike  nė fetusin e nenes. Shtoji kėsaj edhe disa vaksina qe u bejne  foshnjeve qe tė gjitha me permbajtje  merkuri  dhe mėlēia e femijes se  vogėl ėshtė e mposhtur. Merkuri gjen shtrat dhe nė shkatėrrimin e qelizave tė trurit trurit – e si rrjedhim
Autizmi ėshtė rezultat i ketij procesi.

Njė fakt shpesh i  neglizhueshem eshte lidhja ndermjet mėlēisė dhe  "barrieres se gjakut tė trurit " ėshtė qe mėlēia filtron  dhe ruan materiale toksike, duke pėrfshirė merkurin dhe plumbin. Nėse  ka ndonjė lende kimike qė mund tė marre nga trupi kėto toksina, mėlēia nuk mund dhe nuk do ti lėshojė atė pėrsėri nė gjak pėr ti eleminuar. Kjo do tė thotė se ēfarėdo analize ne  gjak, urine,  minerale ose flokėt  do tė tregojė shumė mė pak prmbajtje  te  toksinave qė janė aktualisht nė mėlēi dhe tė ndikojnė nė zhvillimin e personit,

Kjo ndodh pasi aftesia per te nxjerre/debuar jashte keto toksina tek femijet Autiste eshte shume e vogel.dhe

Raste te tilla "false" negative tė merkurit janė pėrdorur nėper gjykata nga kompanite farmaceutike  nė pėrpjekje pėr tė "provuar" se merkuri nė vaksina nuk ėshtė "fajtori". Pėr tė matur sasine e vertete te merkurit ne trup  nevojiten analiza teper specifike.

Kompanite e medha prodhuese Farmaceutike gėnjejne  nė lidhje me merkurin nė vaksinat  e femijeve, ne kete menyre duhet qe :

Kurrė mos tė lejojmeė mė shumė se 1 here  vaksinimim per te njejten semundje,

Kompanite farmaceutike duan ti jepni/injektoni femijes  tė gjitha vaksinat nė njė herė sepse ata pretendojne se kjo eshte  mė ekonomike . Secila nga vaksinat  ka vetėm njė sasi tė vogėl tė merkurit qe pėrdoret si  ruajtės/prevervatiz , por shuma e kombinuar  disa here ėshtė shpesh shumė e madhe, sidomos qe foshnjet  tani jane afėr niveleve maksimale  tė sasise  toksike nė mėlēi.

Si ngarkohen femijet me merkur

Autizmi eshte nje  "epidemi"ne ditet e sotme, kjo e pranuar  dhe nga  ekspertėt mė tė medhenj,

Ata  besojnė se ėshtė shkaktari  kryesor jane vaksinat e injektuara tek  foshnat dhe tek fėmijėt , te cilat pėrmbajnė merkur ,

Industria Farmaceutike(e drogave) dhe qeverite e shume vendeve  (te cilat ne shume raste i mbrojne  ato dhe jo ne) thonė se shumat e merkurit janė tė vogla, por numri i vaksinimit ėshtė rritur dhe organet e foshnjeve  janė tė vogla per ti perballuar keto sasi.

Merkuri ėshtė jashtėzakonisht i rrezikshem edhe ne sasi shumė tė vogla. Le tė shikojmė nė njė skenar qė ėshtė i mundur:

1. Njė nėnė me  ka dhembet me Amalgam Merkuri/Zhive.

2. Kjo nėnė ha shumė  peshk, duke pėrfshirė edhe peshkun ton ose peshq te tjereqe mund te permbajne toksina dhe merkur nga derdhjet ne det.

3. Kjo nėnė ka njė sfond gjenetik qė thith merkuri mė shumė se mesatarja.

4. Kjo nėnė duket "normale" sepse  tė gjitha shumat e mėsipėrme te merkurit janė relativisht tė vogla (pėr trupin e saj).


Kjo nėna mbetet shtatzėnė dhe pėr nėntė muaj, ndėrsa fėmija po rritet,  fėmija fillon te  thithe zhiven/merkurin (po, nė sasi shumė tė vogla, por qe ėshtė gjithashtu shumė i vogėl).

Nėna mban ne bark  fėmijėn pėr njė vit dhe merkuri mė shumė ėshtė zhytur tek fėmija, por ndoshta jo aq sa per te ndikuar   mjaftueshem e seriozisht tek femija.
Herėt ose vonė, ndoshta edhe nė spital, fėmija merr disa vaksina – dhe sasia  totale "e nevojshme" sot ėshtė dyfishuar  ne tė gjithė rastet.

Por tani, kėta prindėr  vene re njė ndryshim dramatik nė fėmijėn e tyre.femija i tyre  Ėshtė diagnostikuar tani si Autist.
avatar
orkida_al@yahoo.com

15


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Autizmi

Mesazh  Anon prej 05.01.14 14:39

Autizmi ,mesa di une eshte nje ngecje ne te shprehur!
Ato smund te shprehin me fjale ate qe mendojn dhe jane pak sa te nguruar ne raporte shoqerore.
Mbi gjitha,autistet mund te sherohen nese trajtohen ne menyre te duhur.
avatar
Anon

Even the most expensive clock still shows sixty minutes in every hour. - yidish proverbs

425


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

sikur jetojme ne mesjet

Mesazh  Devi prej 05.01.14 16:11

Autizmi

Autizmi (greq. αυτός, avtos - vetė) ėshtė ērregullim neurobiologjik qė veēohet me vėshtirėsi nė komunikim, ndėrveprimi shoqėror dhe sjellje tė pėrsėritura dhe rreze tė kufizuar interesash.

Simptomat e autizmit fillojnė tė shfaqen para moshės tre vjeēare dhe shkalla e dėmtimit tė kėtyre tri fushave dallon nga individi nė individ.


Sipas DSM-IV-R Autizmi pėrkufizohet si njė ērregullim qė karakterizohet nga:

   Dėmtim cilėsor i marrėdhėnieve sociale
   Dėmtim cilėsor i komunikimit
   Karakter tė kufizuar dhe stereotipik tė sjellje

Nė crregullmet e spektrit tė autizmit hyjnė: 1. Autizmi 2. Sindroma Asperger 3. Sindroma Rett 4. Crregullimi desintegrativ i fėmijės 5. Ērregullimi i zhvillimit pervaziv i pa specifikuar


Simptomat

Ėshtė me rėndesi te tregoje qė i vėrejne tek femija me qėllim tė informimit sa mė tė hollėsishem dhe nė njė mėnyrė qė mjeku tė ketė bazė pėr njė diagnoze tė drejtė.

Si njė nga simptomet e para tė autismit ėshtė shmangija e kontaktit me sy, ku fėmija i largohet cdo llojė kontakti me sy, si me femijėt e tjerė po ashtu edhe me prindėrit, shpeshhere kjo shpjegohet nė mėnyrė tė gabuar se "femija ka turp", ku fėmija nė vend qe ti pėrgjigjet kontaktit me sy shikon anash apo nė shumicėn e rasteve lartė mbi kokėn e personit kontaktues.

Staginimi ne te folur dhe as fillimi i te folurit ėshtė njė prej shenjave tė para te A, mirpo duhet tė kemi kujdes gjatė vlersimit tė tė folurit si njė prej simptomeve tė A ėshtė se kjo duhet te hyje vetėm ne kontekst tė A kur sjelljet e pėrgjithshme janė tė crregulluara, sepse ėshtė normale qė fėmijėt kanė fillime tė ndryshme nė tė folur. Ndodh qė fėmija edhe mbasi ka filluar tė flase ka filluar ti "harrojė" fjalėt sa qė tė mbėrrijė deri nė atė gjendje qė nuk mundet tė flase asnjė fjalė, qė fatkeqėsisht nė kėtė gjendje mbesin tėrė jetėn, pra nuk janė mė ne gjendje tė flasin .. femijet atutik ndryshe mund te reagojne ne situata te caktura

Me kalimin e kohes vėrehen ndryshime tė mėdha nė sjelljet e fėmijės duke filluar se fėmija ėshtė shumė i tendosur, qanė "pa arsye", nė dallim me fėmijėt e tjere ai nuk ėshtė nė gjendje tė luajė me lodra apo posacėrisht tė luaje me femijet e moshes se vejtervete, ku gjithnjė e kėrkon pranine e prindit me qellim qė ti realizojė dėshirat e veta.

Po ashtu fėmija nuk ėshtė nė gjendje (nė befasi tė prindėrve) tė kryeje veprime tė pavarura si p.sh.topin hedhur nuk ėshtė nė gjendje ta kthejė prapė, ose tė vendosė njė figurė nė vendin e duhur nė tabelen pėrkatėse.

Mirėpo keqėsimet nuk mbarojnė me kaq, femija ka probleme tė mėdha tė gjumit, qė do tė thotė nuk flenė herėt nė mbrėmje por shumė vonė dhe me shumė vėshtėrsi ku prindėrit vihen nė sprova tė mėdha fizike dhe psiqike, po ashtu femija nuk fle tėrė natėn pa u zgjuar por me ndėrprerje ku edhe cdo herė duhen perpjekje maximale tė prindėrve pėr ta vėnė nė gjumė pėrsėri.

Tek disa fėmije paraqiten simptomet e autoagresionit (vetėlėndimit) ku me kalimin e kohės kėtu fillojnė nė mėnyrė dramatike tė keqėsohen edhe pėr shkak se duke u rritur fėmija forca ėshtė mė e madhe dhe pasojat e vėtė lėndimit janė mė tė mėdha.

Po ashtu problemi i mosmundėsise qė nė mėnyrė tė pavarur tė pėrdorė duart e veta shkaktojnė probleme tė mėdha gjatė ushqimit ku shpesherė prindėrit duhet ta ushqejnė vetė fėmijėn apo tė jenė pranė fėmijės gjatė ushqimit qė ta ndihmojnė.

Nė disa raste paraqiten edhe te ashtuqujtėra stereotipe ku fėmija bėn levizje te dores.mėnyre rrethore apo lėvizjen e pėrhershme tė gishtėrinjėve nė mėnyrė tė tendosur, kjo paraqet sidomos probleme gjatė koncentrimit dhe nė kryerjen e veprimte zakonshme

Pra si njė perfundim nga gjithė kjo me laraqet formėn e rėndė tė autismit, ku mundėsiet pėr njė shėrim janė shumė tė vogla, por kjo nuk do tė thotė se nuk duhet tė ndėrmarrim asgjė sa i pėrket shėrimit dhe ndihmės nė aspektin medicional dhe edukativ ku ekzistojnė mundėsi tė mėdha tė lehtėsimit dhe pėrmiresimit tė gjendjės.

Rol me rėndėsi ėshtė diagnosa e hershme e autismit mė se largu nė moshėn 3 vjecare ku edhe terapitė do tė kenė mė shumė sukses sesa kur ato fillojnė mė vonė ku edhe efekti i terapise ėshtė mė i vogėl, por sa i perket terapive do tė shkruaj nė faqen Trajtimi.

Duhet pasur tė qarte prindėrit se ky lloj i autismit kėrkon maximumin per ti ndihmuar, pėr ta edukuar, pėr tė jetuar nė familje dhe po ashtu ėshtė njė sprovė e madhe pėr tėrė familjen, por duhet pasur kujdes qė jetėn nuk duhet ta kufizojme vetėm me kėtė problem sepse femija (i rrituri) me kėtė sėmundje kėrkon babė, nėnė, motėr, vėlla tė fuqishėm te cilet gjithėherė do ti vijnė nė ndihmė.

Sindromit te Kanerit dhe tiparet klinike :

   Te folurit -pak apo asgjė,
   Aftėsia tė kryej veprime te pavarura (pak apo shume e kufizuar),
   Izolimi ne vetėvete, ku nuk ekziston apo shumė e kufizuar dėshira pėr tė komunikuar me personat e tjerė (prej edhe vjen emri Autizem-i mbyllyr nė vetėvete),
   Sa i pėrket shkallės sė intelegjensės te fėmijve me autizėm duhet cekur se kjo ėshtė e ndryshme, ku ka raste qė kanė intelegjences sė lartė me talente dhe interesime jo tė zakonshme (si p.sh interesimi pėr numra, pėr planet e udhėtimit) mirpo fatėkeqsisht femijėt me A Kanerit kanė intelegjence pak mė tė ulėt se normalja.

Sindromi i Apsbergut, forme mė e butė e Autizmit. Kjo formė ėshtė e lehtė si nė aspektin e shfaqjes tė simptomeve e po ashtu sa i perket shėrimit te vete sėmundjes. Fillon po ashtu mbas moshės 2 vjecare me paraqitjen e sjelljeve tipike tė A, pra duke u perqendruar nė vetėm njė veprim, duke levizur tė gjitha objektet nė formė rrethi pa marrė parasysh se a ėshtė i pershtatshėm (si p.sh. njė katror apo njė libėr), me probleme nė tė folur ku ka raste qe deri nė moshen 3 vjeqare nuk flasin. Gjitashtu paraqiten forma mė tė lehta tė vetėlėndimit si dhe njė tendencė qė nė rast tė mosrealizimit tė dėshires te paraqiten shpėrthime tė mllefit nė mėnyrė ekstreme.

Mirpo ēka e bėn tė ndryshojė kėt llojė tė A nga forma e rėndė e A, ėshtė se fėmiu ka kompentenca mė tė mėdha nė aspektin social dhe komunikativ, ēka do tė thotė se fėmiu nuk ėshtė shumė i kufizuar gjatė krijimit tė kontaktit nė familie dhe jashtė saj.

PSindromi i Apsbergut, forme mė e butė e Autizmit. Kjo formė ėshtė e lehtė si nė aspektin e shfaqjes tė simptomeve e po ashtu sa i perket shėrimit te vete sėmundjes. Fillon po ashtu mbas moshės 2 vjecare me paraqitjen e sjelljeve tipike tė A, pra duke u perqendruar nė vetėm njė veprim, duke levizur tė gjitha objektet nė formė rrethi pa marrė parasysh se a ėshtė i pershtatshėm (si p.sh. njė katror apo njė libėr), me probleme nė tė folur ku ka raste qe deri nė moshen 3 vjeqare nuk flasin. Gjitashtu paraqiten forma mė tė lehta tė vetėlėndimit si dhe njė tendencė qė nė rast tė mosrealizimit tė dėshires te paraqiten shpėrthime tė mllefit nė mėnyrė ekstreme.

Shkaqet


Qė nė fillim duhet pasur tė qartė, se mjeksia deri nė ditėt e sotme nuk e di shkaktarin e autismit, pėrkundėr perpjekjeve tė mėdha qė po bėhen posaqėrisht nė SHBA. Pandaj kur flasim pėr shkaqet e autizmit kemi tė bėjmė vetėm me hipoteza tė cilat nuk janė tė vėrtetuara, por tė cilat kanė njė bazė shkencore.

Nė pėrgjithėsi dallojmė kėto teori pėr shkaqet e autismit : njėra konsideron se shkaku i A ėshtė nė bazė gjenetike, tjetra si shkaktar konsideron ndryshimet e trurit nė fazėn e hershme, ėshtė i pranishėm mendimi po ashtu se ndryshimet biokimike qė ndodhin nė trurin e fėmijės mund tė jenė shkaktare te A, tjetra teori konsideron se problemet nė pėrceptimin e botės sė jashtme janė fajtore. Vėshtirėsia e gjetjes sė faktorit tė A qėndron nė kompleksitetin e vetė sėmundjes, pėr arsye se A pėrfshin njė pjesė tė madhe tė aktivitetit njerzor duke filluar komunikimin (tė folurit), raportet sociale-ndėrnjerzore, mundėsitė pėr aktivitete tė pavarura janė tė kufizuara.

Pėrsa i perket faktorit gjenetik si shkaktar i autizmit duhet cekur se shpesh mendohet se prindėrit janė ata tė cilėt janė "fajtorė" pėr gjendjen e fėmijės duke pohuar se fėmija ka trashėguar gjenet prej prindėrve, ky mendim ėshtė plotėsisht i pasaktė, sepse nė tė vėrtet kur flasim pėr gjenet si shkak te A ka tė bėjė se materiali trashėgues (gjenet) janė tė dėmtuara dhe si te tilla shkaktojnė sėmundje si p.sh tek Down sindrom (mongoloizmi) ku kromozomi 21 ėshtė i trefishtė.

Pėrkundėr pėrpjekjeve tė shumta qė po bėhen pėr gjetjen e kromozomit "fajtor" duke hulumtuar materialin gjenetik tek binjakėt tė prekur nga autizmi apo duke hulumtuar materialin gjenetik tė fėmijėve tė prekur nga autizmi qė janė tė tė njėjtės familje (mundėsia qė autizmi tė paraqitet pėrsėri nė njė familje qė ka njė fėmijė autist ėshtė mė e madhe se sa tek ato qė nuk kanė) parashikohen sė paku 10 vite pėr tė arritur deri tek njė rezultat per rolin e gjeneve pėr A. Po ashtu nė kohėt e fundit nė SHBA ėshtė duke u pėrmendur me tė madhe se shkaktari i autizmit ėshtė vaksina qė jepet kundėr fruthit (nė gjuhėn angleze mumps), rubeolės, varicelės qė jepet si kombinim, mirėpo deri tani nuk ka prova tė qėndrueshme qė vėrtetojnė kėtė pohim. Njė prej teorive mė bindėse ėshtė ajo e cila e sqaron A si pasojė e moskomunikimit tė qelizave tė trurit (neuroneve), ku secila qelizė (neuron) pėrbėhet nga dendritet (qė bėjnė pranimin e informacioneve) dhe nga aksoni (qė bėn transmetimin e informacioneve nė qelizėn tjetėr).

Kjo shihet mė sė miri duke vėshtruar fėmijėt me A ku vėrehėt se ata kuptojnė shumė (pra pranimi i informacioneve bėhet) mirėpo problemet paraqiten gjatė realizimit deri nė fund (informacioni i pranuar nuk do tė transmetohet mė tutje deri nė realizimin pėfundimtar). Duke pasur parasysh se ekzistojnė afėr 100 miliarda qeliza nervore (neurone) ėshtė shumė i vėshtirė pėrcaktimi dhe identifikimi i qelizave qė nuk janė nė gjendje tė kryejnė pranimin apo transmetimin e informacioneve.

Zbulimi i para disa viteve tė neuroneve "pasqyrė" (mirror neuron apo spiegelneurone) do tė ndikojnė nė gjetjen e shkaktarit tė A, ku supozohet se kėto neurone speciale kanė aktivitet tė pakėt dhe tė kufizuar tek personat me A.

Neuronet "pasqyrė" luajnė rol nė kuptimin e veprimeve tė personave tė tjerė, nė imitim, nė tė folur, nė ndjenja dhe nė vet mendimin, tė gjitha kėto deficitet kryesore tė personave me Autizėm.
Trajtimi

Autizmi mendohet nganjėherė si njė sėmundje e pashėrueshme, megjithėse ky mendim ėshtė i diskutueshėm. Ka shumė terapi autiste me synime tė ndryshme, p.sh. tė pėrmirėsimit tė shėndetit dhe mirėqenies, problemeve emocionale, shqisore, vėshtirėsive me mėsimin dhe komunikimin etj. Sa i pėrket trajtimit tė A, ka shumė terapi qė aplikohen duke u nisur prej metodave edukative dhe duke perfunduar me medikamente.

Se cila formė do tė pėrdoret, varet sė pari prej qėllimit qė e parashtrojmė se nė cilėn simptomė duam tė ndikojmė si p.sh tek problemet me te folur duhet ti bėhen terapitė tek logopedi, tek problemi me ndjenjėn e vetė trupit dhe ambientit terapit i bėnė ergoterapisti, tek problemi me autoagresione, problemet me gjumė shumė efikase jane treguar medikamentet qė e zbusin gjendjen por jo edhe ta sherojnė per gjithnjė. Nė vendet perendimore bėhen pėrpjekje qė masat edukative dhe trajtimi tė bėhet nė shkolla tė veēanta pėr fėmijė autista, ndėrsa trajtimi me medikamente bėhet prej psikiatrave me shumė pėrvojė me qėllim tė dozimit me kujdes dhe menjanimin e pasojeve tė mundshme.

Sa i pėrket masave edukative janė disa lloje tė trajtimit prej tė cilave mė efikase ėshtė treguar metoda e "mbėshtetjes". Metoda e mbėshtetjes kryhet kur pedagogu apo edhe prindi vihen prapa fėmijes duke i mbėshtetur duart e fėmijes nė fillim me me shumė forcė e qė me kalimin e kohės dhe suksesin duke zvogluar forcen e mbėshtetjes nė mėnyrė qė femiu tė bėjė veprime tė pavarura. Duke pasur parasysh gjendjėn e vėshtirė tė fėmiut lypet njė punė me afatė tė gjatė dhe me durim, sė paku 5 vjecare qė tė shihen rezultatet e para ku fėmija ėshtė nė gjendje tė kryeje disa veprime tė vogla tė pavarura.

Nė punėn me fėmijė me autizėm ėshtė me rėndėsi krijimi i rregullave tė qarta tė cilave duhet pėmbajtur nė mėnyrė rigoroze me qėllim qė duke pėrsėritur ēdo ditė fėmija do ta ketė mė lehtė ta pėrvetsojė materialin mėsimor. Kjo bėhet si p.sh. para fillimit tė mėsimit fėmijes i tregohet nėpėrmjet tabeles se ēfare do tė mėsohet sot dhe pastaj ēdo pėrfundim i punes do tė tregohet nė tabele dhe puna e ardhshme do tė njoftohet fėmiu. Po ashtu edhe orari javor duhet tė pėrpilohet nė mėnyrė qė tė ju afrohet materiale tė ndryshme mėsimore si gjuha amtare, matematika, dituri natyre, muzik, sport dhe forma tė tjera tė mėsimi, tė gjitha kėto duke pasur nė konsideratė aftėsinė e kufizuar tė mėsimit.
avatar
Devi

61


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi