NDIKIMI I SHPIRTIT MBI MATERIEN - TELEKINEZA OSE PSIKOKINEZA (III)

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

NDIKIMI I SHPIRTIT MBI MATERIEN - TELEKINEZA OSE PSIKOKINEZA (III)

Mesazh  Jetmira prej 02.01.14 12:02

Riksi Markus, 65 vjeēare nga Londra, ka aftėsi qė vetėm me shikim - jo vetėm t’i qetėsoj kafshėt, por edh t’i shtang gjatė lėvizjes. Qentė dhe macet, kur ajo i shikon intensivisht, nuk mund tė bėjnė asnjė hap pėrpara. Kur vė “kontakt tė syve” me shtazė, ato mbesin tė ngulitura nė vend. Zonja Markus gjithashtu shtangon edhe kėrmijtė dhe derrat, ndėrsa shtazėt e mėdha vrullshėm i qetėson dhe qėndrojnė nė vend pėr disa sekonda.
Lija Huanun-in nga Kina, teknik nė njė fabrikė tė pajisjeve elektronike, e quajnė njeriu-bateri, sepse trupi i tij ėshtė nė gjendje tė akumuloj energji elektrike dhe atė ta emitoj nėpėrmjet duarve. Kjo energji ėshtė e ngrohtė deri nė tė masė, sa qė Lija mund ta fėrgoj peshkun nė shuplak tė dorės dhe dora e tij ta pėrballoj atė ngrohtėsi normalisht.
Ekspertėt qė e kanė studiuar kėtė veti jo tė natyrshme, vėrtetojnė se teli i bakrit nė duart e Lija-s pas pak kohe skuqet. Gjithashtu, Lija mund tė pėrballoj tensionin deri nė 600 voltė, duke mos luajtur qerpikun.Mirko Gorxhualo nga Italia ėshtė fenomen nė vete. Ai edhe pa koncentrim, vetėm kur kalon nėpėr dhomė, rrugė, etj. i lėviz gjėrat qė ndodhen afėr tij: bien fotografit nga muri, fluturojnė enėt e ndryshme etj. E gjithė kjo ka filluar para kėrshėndellave, thotė babai i djalit, Antonio Gorxhualo. Njė vazo mbi raftin e librave bie pa e prekur askush. U habitėm, por nuk i dhamė rėndėsi tė madhe. Megjithatė, kjo ishte ndodhia e parė nė seritė qė do tė pasojnė. Nga atėherė kemi pasur rastin tė shohim si pėlcet vazoja, si levitojnė enėt, si fluturojnė sendet e ndryshme dhe pėrplasėn nė mur etj. Nė fillim kėto paraqitje nuk i lidhnim me djalin tonė. Mė pas e kuptuam se ai ėshtė shkaku nė njė rast, kur ai sapo kaloi, u shemb fotografia nga muri. Familja jonė gjendet para njė situata tė rėndė - thotė babai i djalit. Ne nuk guxojmė tė dalim askund me djalin. Nė shtėpi, pėrveē mobilieve (tė cilat nuk mund t’i lėviz) tė gjitha gjėrat tjera i kemi larguar, si: fotografi, gota, pjata, karrige e dekorime tjera, kėshtu qė tė gjitha dhomat duken si tė boshatisura. Ne kemi kėrkuar ndihmė nga mjekėt e ndryshėm, por rrugėdalje nga kjo situatė nuk kemi gjetur akoma.
Marta Makarova, nga Shqorska e Polonisė, qė nė vitin e pesė tė jetės sė saj filloi tė demonstroj fenomene parapsikologjike. Shuplakat e saj i tėrheqin gjėrat e metalta. Kėtė dukuri i pari e vėrejti daja i saj, por nuk u besonte syve tė vet dhe i thirri tė gjithė pjesėtarėt e familjes, pastaj fqinjėt, gazetarėt, reporterėt e televizionit etj. njė kohė, kjo vajzė aftėsitė e veta i pėrdorte pėr t’i zbavitur tė pranishmit, por mė pas filluan t’i vijnė edhe njerėz tė sėmurė, me bindje se prekja e saj do t’u ndihmonte.
Monica Nieto Tejada, nga Caceresi i Spanjės Jugore, qė nga mosha 4 vjeēare shprehte aftėsi psikokinetike. Kjo jo vetėm qė i deformonte metalet, ashtu si ia kėrkonin ekspertėt shkencorė, por kishte mundėsi qė metalin e deformuar ta kthente sėrish nė gjendjen fillestare. Bile Tejada-s i shkoi pėr dore qė ta deformoj metalin e vendosur brenda njė sfere qelqi, pra a e prekur fare atė. Aftėsitė e veta kjo vajzė i demonstronte edhe para kamerave televizive, bie edhe para njė ekipi televiziv nga Japonia. Pas mbarimit tė eksperimentit nuk ndjente asgjė tė posaēme, asgjė tė veēantė. Kėto dukuri tė pashpjegueshme, qė i demonstronte nė metale, kjo vajzė i konsideronte si burim nga vetvetja. Nuk u frikėsohej atyre dhe kėto dukuri i konsideronte si “dhuratė nga Zoti”.
Qė nga viti 1987, njė grup specialistėsh (9 shkencėta dhe njė motėr medicinave) nėn udhėheqjen e Rafale R. Maradiaga, rregullisht, pėr disa vite u morėn me rastin e kėsaj vajze. Dhe tė gjitha kėrkimet konstatojnė se Monica ėshtė njė vajzė nė gjendje plotėsisht normale (kėtė e vėrtetojnė edhe testet psikologjike tė komisionit) sikurse tė gjitha vajzat tjera, moshatare tė saj. Shkon nė kinema, teatėr, shėtitje etj.
Ted Serios, ėshtė njėri ndėr mediumet mė me famė. Emri i tij u bė i njohur nė tė gjithė botėn mė 1963, kur njė gazet e njohur shkroi pėr herė tė parė pėr tė: “Ted Serios, qytetar i Ēikagos, ka aftėsi qė nė filmin poloraid tė paraqes fotografinė, tė cilėn ai e mendon”. Qė nga ai publikim shumė hulumtues u drejtuan pėr tek ai. Njė ndėr ta ishte edhe prof. Jule Eisendud, profesor i psikologjisė nė Denever. Prof. Eisenbudi eksperimentoi me Ted-in afėr 3 vjet. Gjatė seancave me tė gjithnjė thėrriste edhe dėshmitarė, si fizikanė, psikologė, kimistė etj. Tedi para seancave pinte njė sasi bukur tė madhe tė alkoolit, siē thoshte ai, pėr ta zhvilluar “disponimin krijues”. Pastaj fillonte koncentrimin nė detyrėn e marrė nga prof. Eisendud-i. Kamera polaroid qėndronte para tij, e kontrolluar dhe e rregulluar nga ekspertėt. Kur Ted-i konstatonte se erdhi koha, shikonte drejt nė kamerė, pastaj lėshonte njė zė tė fortė dhe me dorėn e djathtė jepte shenjė pėr incizim. Pėrdorej kamera polaroid pasi filmi zhvillohet drejtpėrdrejt ne kamerė, dhe me kėtė edhe mėnjanohej mundėsia e manipulimit. Nė to paraqiteshin motivet e ndryshme, si automobila, shtėpi, rrugė etj. Prof. Eisenbud shkoi edhe mė tej. Ai e mbylli Ted-in nė “Kafazin e Faradeit” (kafaz nė formė tė kutisė, i ndėrtuar nga rrjetat metalike, tė cilat refuzojnė valėt elektrike), derisa kamera mbetej jashtė kafazit. Edhe pėrkundėr kėsaj, nė film, paraqiteshin fotografitė.
Njė dokumentar me Ted Serios-in e regjistroi me kamera edhe televizioni “Berlini i lirė”. Pas njė kohe tė gjatė pritjeje, ekipi televiziv arriti tė regjistroj 11 herė motivin e dėshiruar, qė ishte njė kafkė e njeriut parahistorik.Mirėpo Tedi nuk ishte i vetmi “fotografues mendimesh”. Nė Japoni, prof. i Universitetit Mbretėror tė Tokios, Tomokichi Fukurai, zhvilloi eksperimente tė tilla me mediumin Tenshin Takeuchi (por edhe tė tjerė), dhe atė para daljes nė skenė tė Ted-it. Me tė, mund tė thuhet, edhe filloi lindja e “fotografimit tė mendimeve”.
Pas Fukurai-t, pėr kėtė dukuri u eksperimentua dhe nė Institutin “Insitut of Space-Medico Engingeerig (ISME) nė Peking (Kinė). Nė kėtė institut, qė ėshtė nė varėsi tė ushtrisė, prof. i fizikės, Lin Shuhuang zhvilloi njė varg eksperimentesh me testues tė ndryshėm. Ndėr mė tė talentuarit ishte mediumi Zhang Baosheng, i cili jo vetėm qė kishte aftėsi pėr lakimin e shufrave metalike, por ishte nė gjendje tė ndikoj edhe nė gjallese si p.sh. nė insekte tė ndryshme.
Masuaki Kiyota nga Japonia qė nė moshėn 14 vjeēare fitoi famė tė madhe pėr aftėsitė e tija, kur filloi sikurse edhe Gelleri tė lakoj e deformoj luge, pirnė ose pjesė tjera metalike. Ky djalosh, jo vetėm qė kishte aftėsi psikokinetike pėr lakimin e metaleve por u tregua edhe shumė i suksesshėm nė “fotografimin e mendimeve”, dhe tė gjitha eksperimentet u zhvilluan nėn kontrollin e ekspertėve shkencor. Edhe pse fotografit nuk ishin aq tė qarta, megjithatė vėrehej dhe identifikohej padyshim objekti testues p.sh. siē ėshtė fotografia e “Statujės se Lirisė”.
Gjithashtu, edhe gjermani, Willi Schwanholz, qė jetonte nė Chicako, kishte aftėsinė pėr tė t’i bartur mendimet e tija nė filmin polaroid. Edhe me kėtė medium eksperimentoi Prof. Jule Eisenbud. Karakteristik e regjistrimeve tė tij ishin fotografit multiplikative, tė cilat sikurse nė shiritat filmik - njė pas njė, shtriheshin nė fotografin e zhvilluar.
Dr. Xhulian Ajsak, nga Universiteti i Antonios (Angli) eksperimentoi me mbi 500 medium dhe zbuloi se ēdo i dhjeti mund tė lakoj metale, pa i prekur fare. Ai vėrtetoi se suksesi i psikokinezės dhe aftėsitė e mendimit varen nga tre elementė: nga besimi, gjegjėsisht forca e besimit se psikokineza ekziston; nga relaksimi psikik si dhe nga gjendja emocionale e mediumit.
Kėrkuesit francezė kanė konstatuar se organizmi njerėzor, posaēėrisht shpirti njerėzor (pavarėsisht nga truri material) emiton rreze psikike, tė cilat kanė veti tė mjaftueshme fizike pėr tė krijuar fotografi.
Ne njohim gravitacionin, radioaktivitetin, energjinė nukleare, rrezet elektromagnetike etj. Gravitacioni ėshtė i dobėt pėr lėvizje tė kėtij lloji. Radioaktiviteti kėtu nuk paraqitet ndėrmjetėsues, sepse numėruesi i “Gajger-it” nuk reagon. Forca nukleare i mban grumbull grimcat e bėrthamės sė atomit dhe ndikon nė largėsi tė vogėl. Por pėr kėtė, rrezet elektromagnetike, tė cilat formojnė vibrimin e elektroneve nė atom, mund tė ndikojnė edhe nė largėsi tė mėdha. Ėshtė e mundur qė nė kėtė spektėr tė gjerė tė rrezeve elektromagnetike tė ekzistojnė edhe disa forca tė panjohura tė rrezatimeve, tė cilat janė tė afta qė nė mėnyrė tė drejtpėrdrejt tė ndikojnė nė strukturėn e materies, qė ta zbusin, deformojnė dhe tė shkaktojnė lakimin e saj.
Njė grup shkencėtarėsh nga Amerika dhe Danimarka, kanė ndėrtuar njė model tė hapėsirės tetėdimenzionale, me ndihmėn e tė cilit, nė mėnyrė hipotetike, mund tė shpjegohen mekanizmat psikokinetike tė lakimit tė metaleve. Supozimi themelor i kėsaj hipoteze ėshtė se shpirti ynė (energjia e trurit tonė) mund, nė ndonjė mėnyrė, t’i sillet rrotull ndonjė ligji tjetėr termodinamik, nė tė cilin thuhet se tė gjitha sistemet e nxehtėsisė humbin energjinė me procesin irevesibil (tė pakthyeshėm), tė quajtur “entropi”. Shpirti ynė, ndoshta, “tėrheq” energjinė nga ambienti i vet me ndonjė lloj tė entropisė negative, tė cilin, Ilija Pregogin, fitues i Ēmimit Nobel pėr fizikė mė 1977, e quajti “Negentropi”. Mendimi, me fjalė tė tjera, e tėrheq energjinė nga fusha energjetike, e cila ekziston rreth secilit njeri e kjo energji pastaj fokusohet si forcė pėr lakimi e metaleve.
Akademiku sovjetik M. Mikulin, konsideron se tek njeriu ekziston forcė e fshehur, e cila duhet tė studiohet ose, siē thotė Kolin Vilsni, “ekzistojnė shumė fenomene, tė cilat qėndrojnė jashtė paradigmės sė shkencės moderne”.
avatar
Jetmira

898


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi