Fizika kuantike provon jetėn e mėtejshme

Shko poshtė

Fizika kuantike provon jetėn e mėtejshme

Mesazh  Berti69 prej 18.11.13 13:42

Fizika kuantike provon jetėn e mėtejshme



Shumica e shkencėtarėve do tė thoshin se koncepti i njė jete tė pėrtejshme ose nuk ka sens ose ėshtė i paprovueshėm.

Megjithatė, njė ekspert pretendon se tashmė ka prova pėr tė konfirmuar kėtė ekzistencė tė pėrtej varrit, e lidhur me fizikėn kuantike.

Profesori Robert Lanza pretendon se teoria e biocentrizmit mėson se vdekja siē ne e njohim ėshtė njė iluzion i krijuar nga ndėrgjegjja jonė.

Sipas Lanzės, ndėrgjegjja jonė krijon njė univers dhe jo e kundėrta, ndaj ka ardhur koha qė tė pranojmė vdekjen si "pjellė tė trurit tonė".

Nė logjikėn e fizikantit, mosprovimi i jetės sė mėtejshme deri tani nuk tregon se ajo nuk ekziston, por tregon se thjesht teoritė tona pėr ta provuar atė janė tė gabuara.

"Ne mendojmė se jeta ėshtė vetėm aktiviteti i karbonit dhe i miksit tė molekulave. Jetojmė pėr pak kohė dhe mė pas vdesim, por kjo nuk ėshtė e vėrtetė", argumentoi Lanza, pedagog i Universitetit Mjekėsor tė Karolinės sė Veriut, nė njė libėr tė botuar prej tij.
Nė njė shembull tė thjeshtė tė shpjegimit tė tij prej qindra faqesh, Lanza pėrmblodhi: "Ne shohim qiellin blu dhe themi se ėshtė i tillė pasi kėshtu na kanė mėsuar. Nėse do tė na thonin qė ajo ėshtė ngjyra e kuqe, atėherė do tė mendonim se qielli ėshtė i kuq. Kėtė na mėson edhe fizika pėr vdekjen".
avatar
Berti69

"Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart"


434


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Fizika kuantike provon jetėn e mėtejshme

Mesazh  gjilanasi prej 01.04.14 20:21


Teoria Kuantike provon se vetėdija migron drejt njė universi tjetėr pas vdekjes



Libri me titullin “Biocentrizmi: si jeta dhe vetėdija janė ēelėsat e njohjes sė natyrės sė Universit” i publikuar nė Shtetet e Bashkuara ka nxitur sė tepėrmi diskutimet nė internet pėr shkak se pėrmban nocionin se “jeta nuk pėrfundon kur trupi vdes, dhe ajo mund tė zgjasė pėrgjithmonė”. Autori i kėtij publikimi, Robert Lanza, nuk dyshon qė kjo ėshtė e mundur

Lanza ėshtė ekspert nė mjekėsinė regjenerative dhe dejtor shkencor i kompanisė Advanced Cell Technology. Pėrpara se tė njihej pėr kėrkimet e tij shkencore nė lidhje me qelizat burimore (stem cells), ai ishte i njohur pėr njė mori eksperimentesh tė suksesshme nė klonimin e specieve tė rrezikuara.

Sipas “The Learning Mind”, jo shumė kohė mė parė, shkencėtari u pėrfshi nė fizikė, mekanikėn kuantike dhe astrofizikė. Kjo pėrzierje shpėrthyese disiplinash i ka dhėnė jetė njė teorie tė re, biocentrizmit, tė cilėn profesori ka kohė qė e predikon.

Teoria hamendėson se vdekja, thjesht nuk ekziston. Ajo ėshtė njė iluzion qė origjinon nė mendjen e njeriut. Ekziston sepse njerezit e identifikojnė vetėveten me trupin e tyre. Ata besojnė se trupi do tė vdesė, herėt a vonė, duke menduar qė dhe vetėdija e tyre do tė shkojė bashkė me tė. Nė fakt vetėdija ekziston jashtė kufizimeve tė hapėsirės dhe kohės. Ajo ėshtė e aftė tė jetė kudo, nė trupin e njeriut dhe jashtė tij. Kjo pėrputhet mirė me postulatet themelore e shkencės sė mekanikės kuantike, sipas tė cilės njė pjesėz specifike mund tė jetė e pranishme kudo, dhe njė ngjarje mund tė ndodhė sipas disa mėnyrash, ndonjėherė tė panumėrta.

Lanza beson se universet multiple mund tė ekzistojnė nė mėnyrė tė njėkohshme. Kėto universe, pėrmbajnė mėnyra tė shumėnumėrta pėr ndodhjen e skenareve tė mundshėm. Nė njė univers trupi mund tė ketė vdekur, nė njė tjetėr ai vazhdon tė ekzistojė duke thithur vetėdije e cila migroi drejt kėtij universi.

Kjo do tė thotė qė njė person i vdekur, duke udhėtuar nėpėrmjet tė njėjtit tunel, nuk pėrfundon nė ferr apo parajsė, por nė njė botė tė ngjashme qė ai ose ajo e ka banuar mė para, por kėsaj rradhe si i gjallė, e kėshtu me rradhė pafundėsisht

Botė tė shumėnumėrta

Kjo teori e Lanza-s, qė tė ysht shpresėn, por edhe tejet e diskutueshme nga ana tjetėr, ka mjaft mbėshtetės tė paqėllimshėm, jo thjesht vdekatarė qė duan tė rrojnė pėrjetė, por dhe disa shkencėtarė tė mirėnjohur. Kėta janė fizikantė dhe astrofizikantė qė priren tė bien dakord me ekzistencėn e botėve paralele si dhe qė sugjerojnė mundėsinė e universeve tė shumėnumėrt, multiverseve. Multiversi ėshtė njė koncept i ashtuquajtur shkencor qė mbrohet prej tyre. Ata besojnė se nuk ekzistojnė ligje fizike qė tė mund tė ndalojnė ekzistencėn e botėve paralele.

“Faktori qė shkakton kėto botė tė shumėfishuara janė veprimet tona,” shpjegon Everett. Nėse ne bėjmė disa zgjedhje, nė ēast njė univers ndahet nė dysh me versione rezultatesh tė ndryshme.

Fakti qė universi ynė nuk ėshtė i vetėm, mbėshtetet nga tė dhėnat e marra nga teleskopi hapėsinor Planck. Duke pėrdorur kėto tė dhėna, shkencėtarėt kanė krijuar hartėn mė tė saktė tė sfondit prej mikrovalėsh, qė quhet ndryshe, rrezatimi i
ēlirimit relik kozmik, i cili ka mbetur qė nga krijimi i universit tonė. Ata kanė zbuluar gjithashtu qė universi ka shumė ndėrprerje dhe boshllėqe tė shumta.

Fizikantja teorike shqiptare, Laura Mersini-Houghton nga Universiteti i Karolinės sė Veriut sė bashku me kologėt e saj nuk ėshtė dakord; ata janė tė mendimit qė anomalitė e sfondit tė mikrovalėve ekzistojnė nė sajė tė faktit qė univesi ynė ndikohet nga universe tė tjera tė cilat ekzistojnė pranė tij, si dhe hapėsirat dhe boshllėqet janė rezultat i drejtpėrdrejtė i sulmeve tė universeve fqinje.

Kuanti i shpirtit

Pra, sipas teorisė sė bio-centirizmit, ka njė bollėk vendesh apo universesh tė tjera tek tė cilat mund tė migrojė shpirti ynė pas vdekjes. Por a ekziston shpirti?

Sipas Hameroff, truri njerėzor ėshtė kompjuteri perfekt kuantik dhe pėr rrjedhojė shpirti apo vetėdija ėshtė thjesht informacion i vendosur nė nivelin kuantik. Mund tė transferohet, pas vdekjes se trupit; informacioni kuantik i pėrfaqėsuar nga vetėdija migron me universin tonė dhe ekziston atje pėr njė kohė tė pacaktuar. Eksperti i biocentrizmit, Lanza, provon se shpirti migron nė njė univers tjetėr. Ky ėshtė dallimi i madh mes tij dhe kolegėve tė tij.

Sir Roger Penrose, njė fizikant i pėrmendur britanik, ekspert i matematikės, nga Universiteti i Oksfordit, e mbėshtet teorinė e Lanza-s, madje ai ka gjetur gjurmė tė kontakteve me universe tė tjerė. Sė bashku, kėta shkencėtarė po zhvillojnė teorinė kuantike pėr tė spjeguar teorinė e vetėdijes, Ata besojnė se kanė gjetur transportuesit e vetėdijes, elementėt qė e grumbullojnė informacionin gjatė jetės dhe pas vdekjes sė trupit, e largojnė vetėdijen gjetkė.

Kėta elemente janė lokalizuar brenda tubėzave me bazė proteinash (mikrotubulat neuronale) tė cilave mė parė u ėshtė atribuar roli i thjeshtė i forcimit dhe i kanalizimit tė transportit brenda njė qelize. Nė bazė tė strukturės sė tyre, mikrotubėzat janė mė sė miri tė pėrshtatėshme tė funksionojnė si transportueset e karakteristikave kuantike brenda trurit. Kjo kryesisht se ato janė tė afta tė ruajnė gjendjet kuantike pėr njė periudhė tė gjatė kohe, qė do tė thotė se mund tė funksionojnė si elementet e njė kompjuteri kuantik. (E. Mazniku)
avatar
gjilanasi

383


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi