Vdekje Klinike

Shko poshtė

Vdekje Klinike

Mesazh  Berti69 prej 04.11.13 1:16

Vdekje Klinike

Gjorgj Rodonaia

Bėhu i durueshėm
me tė tėrėn qė tė mundon
nė zemėr.
Dhe mundohu ti duash
pyetjet vetė.
Mos kėrko pėr pėrgjigje
qė nuk mund tė tė ipen tani.
Sepse nuk do tė mund
ti pėrballoje
dhe tė jetoje me to...

Rilke



Gjorgj Rodonaia kishte pėrjetuar njė nga rastet mė tė gjata tė vdekjes klinike qė ndonjėherė ėshtė dokumentuar.Ishte shpall I vdekur menjėherė pas njė aksidenti me makinė nė vitin 1976, ai ishte lėnė pėr tre ditė nė morg. Ai nuk u “kthye nė jetė” derisa mjeku filloi ti bėjė njė prerje nė barkė si pjesė e njė procedure tė autopsisė. Para pėrjetimit tė vdekjes klinike ai punonte si neuropatologjist. Ai gjithashtu kishte qenė njė ateist I pėrbetuar. Megjithatė pas kėtij pėrjetimi, ai u dha ekskluzivisht pas studimit tė spiritualitetit, duke marrė njė doktorraturė tė dytė nė psikologjinė e fesė. Ai mandej u bė njė priftė nė Kishėn Ortodokse tė Lindjes. Ai shėrbeu si priftė tek Kisha Unitare Metodiste e Shėn Palit, nė Baytown, Teksas.

Rev. George Rodonaia kishte M.D. dhe PH.D. (Fakultet dhe doktorraturė) nė neuropatologji, dhe PH.D. (doktorraturė) nė psikologjinė e fesė. Ai dha njė fjalim tė rėndėsishėm tek Kombet e Bashkuara nė temėn e “Zgjimi Global Shpirtėrorė.” se tė emigronte nė Amerikė nga Bashkimi Sovjetik nė 1989, ai punoi si psikiatristė nė Universitetin e Moskės. Nė vijim ėshtė pėrjetimi I Dr. Rodonaias me fjalėt e tij nga libra e shkėlqyer e Phillip Berman e titulluar, Udhėtimi nė Shtėpi.

Sendi I parė qė mė kujtohet pėr Vdekjen Time Klinike ėshtė se e gjeta veten nė njė fushė totale tė errėsirės. Nuk kisha dhimbje fizike, disi ende isha I vetėdijshėm pėr ekzistencėn time si Gjorgj, dhe e tėra pėrrreth meje ishte errėsirė, njė errėsirė komplete e jashtėzakonshme – errėsira mė e madhe, mė e errėt se ē’fardo terri, mė e zezė se ē’fardo e zeze tjetėr.Kjo ishte ēka mė kishte rrethuar dhe ēka mė bėnte presion nė mua. Isha I tmerruar. Nuk isha pėrgaditur pėr kėtė aspak. Isha I shokuar tė kuptoja se ende po ekzistoja, por nuk e dija se ku isha. Njė mendim qė mė sillej vėrdallė ishte, “Si mund tė jem kur nuk jam?” Ajo ishte ēka mė mundonte.

Ngadalė fillova tė vija nė vete dhe fillova tė mendojė se ē’farė kishte ndodhur, se ēka po ndodhte. Por asgjė e freskėt apo relaksuese nuk mė erdhi mua. Pse jam nė kėtė errėsirė? Ēka duhet tė bėjė? Mandej mu kujtua fjalia e famshe e Dekartit: “Unė mendoj, prandaj jam.” Dhe ai mendim ma hoqi njė barrė tė madhė mua, sepse ishte atėherė kur e dita tė sigurtė se ende isha gjallė, edhe pse ashiqare nė njė dimenzion krejt tjetėr. Mandej mendova, nė qoftė se jam, pse mos tė jem pozitivė? Kjo ishte ēka mė erdhi mua. Unė jamė Gjorgj dhe gjendem nė errėsirė, por e di se jam. Unė jamė ēka jamė. Nuk mund tė jem negativė. Mandej mendova, Si mund ta gjej ēka ėshtė pozitivė nė errėsirė? Pozitivė ėshtė drita. Kur, papritur, isha nė dritė; e bardhė e qeltė, e shkėlqyeshme dhe e fortė; njė dritė shumė e shkėlqyeshme. Isha sikur njė dritė e blicit, por nuk shuhesha – aq e shėndritshme. Shkėlqim konstant. Nė fillim kjo dritė shkėlqyese mė solli dhimbje, nuk mund tė shikoja direktė nė tė. Por dalngadalė fillova tė relaksohesha. Fillova tė ndjeja njė ngrohtėsi, njė mbėshtetje, dhe papritur ēdo gjė dukej nė rregull.

Gjėja e ardhshme qė ndodhi ishte se fillova ti shohė tė gjitha molekulat duke fluturuar pėrreth, atomet, protonet, neutronet, vetėm fluturonin ēdokund. Nė njėrėn anė e tėra ishte kaotike, megjithatė ēka mė solli aq kėnaqėsi tė madhe se edhe ky kaos e kishte simetrinė e tij. Kjo simetri ishte e bukur e unifikuar dhe e plotė, dhe mė vėrshoi me njė kėnaqėsi tė papėrshkruar. E pashė formėn universale tė jetės dhe tė natyrės qė shtrihej para syve tė mi.Ishte nė kėtė moment qė pushoi ēdo brengosje pėr trupin tim, sepse mė ishte bėrė e ēartė mua se nuk mė duhej mė, se nė faktė ishtevetėm njė kufizim.

Ēdo gjė nė kėtė pėrjetim u bashkua sė bashku, prandaj e kam vėshtirė tė vė njė sekuencė ekzakte tek ndodhitė. Koha ashtu si e kam njohur ishte ndalur; e kaluara, e tashmja, dhe e ardhmja disi ishin shkrirė sė bashku nė kėtė unitet pakohorė tė jetės.

Nė njė periudhė e pėrjetova atė qė quhet proces i rishikimit tė jetės, se e pashė jetėn time pėrnjėherė qė nga fillimi gjer nė fund. Morra pjesė nė skenat reale tė jetės sime, gati si njė imazh holografikė i jetės sime shfaqej para meje - asnjė ndjenė e tė kaluarės, tė tanishmės, apo tė ardhmes, vetėm tani dhe realiteti i jetės sime. Nuk ishte sikur filloi me lindje dhe kaloi gjatė jetės sime deri tek Universiteti i Moskės. E tėra u shfaqė pėrnjėherė. Ja ku isha. Kjo ishte jeta ime.Nuk pėrjetova ndonjė ndjenjė fajėsimi apo pendimi pėr gjėrat qė i kisha bėrė.Nuk ndihesha nė ndonjė farė mėnyre pėr disfatat e mija, tė metat, apo tė arriturat. E tėra qė ndjeva ishte jeta ime ashtu si ishte. Dhe isha i kėnaqur me atė.E pranova jetėn time pėr ēka ishte.

Gjatė kėsaj kohe drita rrezatonte njė ndjenjė tė paqės dhe kėnaqėsisė nė mua. Ishte shumė pozitive. Isha shumė i gėzuar qė isha nė dritė. Dhe e kuptova ēka do tė thoshte drita. Kuptova se tė gjitha rregullat fizike pėr jetėn e njeriut ishin njė asgjė nė krahasim me kėtė realitet tė unitetit. Gjithashtu arrita ti shohė se vrimat e zeza janė vetėm njė pjesė tjetėr e atij infiniti qė ėshtė drita.

Mu bė e mundur tė kuptoj se realiteti ėshtė ēdokund. Se nuk ėshtė thjesht jeta tokėsore por jeta infinite. Jo vetėm se e tėra ėshtė e lidhur sė bashku, e tėra gjithashtu ėshtė Njė. Kėshtu qė ndjeva plotshmėri me dritėn, njė ndjenjė se ēdo gjė ėshtė nė rregull me mua dhe universin.

Nė mėnyrė instante mund tė shkoja ēdo kund, tė isha me tė vėrtetė atje. U mundova tė komunikoja me njerėzit qė i pashė. Disa e ndjenė prezencėn time, por askush nuk reagoi. E ndjeva si tė nevojshme qė tė mėsoja pėr Biblen dhe filozofinė. Po dėshirove, do tė marrėsh. Mendo dhe do tė vie. Kėshtu qė u bėra pjesėmarrės, shkova prapa dhe jetova nė mendjen e Jezusit dhe dishepujve tė tij. I dėgjova bisedat e tyre, pėrjetova ngrėnjen, duke pasuar venė, erėrat, shijet - megjithėse nuk kisha trupė. Isha konshiencė e dėlirė. Nė qoftė se nuk kuptoja se ēfarė po ndodhte njė shpjegim mė vinte. Por asnjė mėsues nuk foli. E gjurmova Perandorinė Romake, Babilonin, kohėn e Nohės dhe Abrahamit. Ēdo periudhė qė tė vie ndėr mend, unė isha atje.

Dhe ja ku isha, i vėrshuar nga ky pėrjetim i mbrekullueshėm dhe nga tė gjitha ato sende tė mira, kur dikush filloi tė mė priste nė barkė. A mund tė imagjinosh? Ēk kishte ndodhur ishte se isha dėrguar nė morg, isha shpallur i vdekur dhe mė kishin lėnė aty pėr tre ditė. Njė hulumtim nė rastin e vdekjes sime kishte filluar, ashtu qė e kishin dėrguar njėrin qė tė bėjė autopsi nė trupin tim. erisa filluan tė mė prenin nė barkė, ndjeva sikur njė fuqi e madhe mė kapi pėr qafe dhe mė shtyu poshtė. Dhe ishte aq e fuqishme saqė i hapa sytė dhe e ndjeva njė ndjenjė tė njė dhimbje tė madhe. Trupi im ishte i ftohtė dhe fillova tė dridhem. Ata menjėherė e ndaluan autopsin dhe mė dėrguan nė spital, ku qėndrova edhe pėr nėntė muaj tė tjerė, ku tė shumtėn e kohės e kalova nėn respirator.

Dalngadalė mu kthye shėndeti. or kurr mė nuk do tė isha i njėjti person, sepse e tėra qė desha tani tė bėja pėr tėrė jetėn time ishte ta studioja urtėsinė.  Ky interes i ri mė drejtoi tė marrė pjesė nė Universitetin e Gjorgjisė, ku e morra doktorraturėn time tė dytė nė psikologjinė e feve. Mandej u bėra priftė nė Kishėn Orthodokse tė Lindjes. Nė fund, nė vitin 1989, erdhėm nė Amerikė, dhe tani punojė si njė shoqėrues i pastorit nė Kishėn e Parė Unitare Metodiste nė Nederland,Teksas.

Shumė njerėz mė kanė pyetur se nė ē"ka besoj, se si vdekja klinike mė kishte ndryshuar jetėn time. E tėra qė mund tė them ėshtė se tani besoj nė Zotin e universit. Ndryshe nga shumė njerėz tė tjerė, megjithatė, kurr nuk e kam quajtur Zotin dritė, sepse Zoti ėshtė pėrtej mundėsisė sonė pėr ta kuptuar. Zoti qė unė e besoj, ėshtė mė shumė se dritė, sepse Zoti gjithashtu ėshtė errėsirė. Zot ėshtė ēdo gjė qė ekziston, ēdo jė - dhe kjo ėshtė pėrtej aftėsive tona pėr tė kuptuar sadopak.  Kėshtu qė unė nuk besoj nė Zotin e Judenjėve, apo tė Krishterėve, apo tė Hindusėve apo tė asnjė ideje tė feve tė tjera pėr atė se ēka ėshtė Zoti dhe ēka nuk ėshtė. Eshtė i njėjti Zot, dhe ky Zot mė tregoi se universi nė tė cilin jetojmė ėshtė i bukur dhe njė misterie e mbrekullueshme qė ėshtė i lidhur sė bashku pėrgjithmonė dhe pėrjetėsishtė. Ēdokush qė ka pasur njė pėrjetim tė tillė tė Zotit, qė ka ndjerė njė ndjenjė kaq tė fortė tė lidhjes me realitetin, e dinė se ėshtė vetėm njė punė qė me tė vėrtetė ėshtė e rėndėsishme nė jetė, dhe ajo ėshtė dashuria; ta duash natyrėn, ti duash njerėzit, ti duash kafshėt, ta duash vetė krijimin, vetėm pse ėshtė. Ti shėrbesh krijimit tė Zotit me njė dorė ngrohtėsie dhe dashurie tė bujarisė dhe dhembshurisė - ajo ėshtė e vetmja ekzistencė qė ka kuptim.

Shumė njerėz u drejtohen atyre qė kanė pėrjetuar vdekje klinike sepse ata ndjejnė se ne i kemi pėrgjigjet. Por unė e di se ajo nuk ėshtė e vėrtetė, sė paku jo tėrėsishtė. Asnjėri nga ne nuk do ti kuptojė plotėsishtė tė vėrtetat e mėdha tė jetės derisa tė bashkohemi me pėrjetėsinė nė vdekje. Por nganjėherė ne marrim vetėm disa shkėndija tė pėrgjigjeve kėtu nė Tokė, dhe ajo ėshtė e mjaftueshme pėr mua. Dėshiroj tė bėj pyetje dhe ti kėrkoj pėrgjigjet, por e di se nė fund mė duhet ti jetoj edhe pyetjet edhe pėrgjigjet. Por kjo ėshtė nė rregull apo jo? Derisa ne dashurojmė, dashurojmė me gjithė zemėr dhe pasion, nuk ka rėndėsi, apo jo? Ndoshta mėnyra mė e mirė pėr mua qė tė pėrcjellė ēka dua tė them ėshtė tė ndajė me ju diēka qė poeti Rilke njėherė kishte shkruar nė njė letėr njė mikut tė tij. E pashė kėtė letėr, origjinalin e shkruar me dorė, nė librarinė e Universitetit tė Dresdenit nė Gjermani. (Ai citon nga memorja ashtu si i kujtohet:)

"Bėhu i durueshėm me tė tėrėn qė tė mundon nė zemėr.  Dhe mundohu ti duash pyetjet vetė. Mos kėrko pėr pėrgjigje qė nuk mund tė tė ipen. Sepse nuk do tė mund ti pėrballoje dhe tė jetoje me to. Dhe qėllimi ėshtė tė jetosh tė tėrėn, jeto pyetjet tani, dhe ndoshta pa pritur e pa kujtuar fare, njė ditė do ti jetosh pėrgjigjet. "

Unė e vė besimin tim nė kėtė. Jeto pyetjet, dhe universi do ti hapė syte e tij ty.
avatar
Berti69

"Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart"


434


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vdekje Klinike

Mesazh  Berti69 prej 04.11.13 1:21

Engji Fenimor



Arsyeja thotė,
Bota ėshtė e kufizuar
nė gjashtė drejtime,
Nuk ka rrugėdalje.
Dashuria thotė:
Ka njė rrugė, dhe
Unė e kam udhėtuar
disa herė.

Rumi

Njė grua e martuar dhe nėnė e ndjekur nga mendimet e abuzimit qė i kishte pėrjetuar nė fėmijėri dhe e mbushur nė depresion, Engji e gjen veten nė njė gjendje dėshpėruese tė mendjes. Nė vitin 1991 ajo bėn vetėvrasje me shpresė qė ti ikė ndjenjės sė zbrazėsirės dhe vėshtirėsive. Por rezultati I vdekjes klinike e dėrgon atė nė vend tė dritės nė njė fushė tė errėsirės. Libra e saj, “Beyond the Darkness” (Pėrtej Errėsirės) e pėrshkruan ferrin qė ajo e pėrjeton qė ėshtė shumė mė I tmerrshėm dhe personal sesa metaforat me gurė dhe zjarrė. Eshtė njė botė e vizioneve tė tmerrshme dhe shkėputjeve psiqike.

Engji bėn vetėvrasje dhe kalon nėpėr njė tunell tė ngrohtė dhe e ri-pėrjeton lindjen e saj. Ajo vė re njė ekran tė madhė para saj dhe tėrhiqet nė njė shfaqje tre dimenzionale tė tė gjithė jetės sė saj. Nė mėnyrė spontane ajo e pėrjeton tėrė jetėn e saj nga kėndvėshtrimi I tė tjerėve, duke pėrfshirė edhe atė tė vetes. Ajo e sheh fėmijėrinė e saj nga kėndvėshtrimi I njė tė rrituri.

Pas rishikimit tė jetės sė saj, ajo e gjen veten nė njė errėsirė tė gjėrė. Kur shikoi nė tė djathtė, ajo e sheh sė ėshtė krah pėr krahu me disa tė rinjė qė gjithashtu kishin bėrė vetėvrasje. Ajo zhytet mė tutje nė errėsirė tek njė fushė qė I thuhet se ėshtė purgator. Kishte me mijėra njerėzi atje. Cdonjėri aty ishte futur thellė nė mendimet e tyre pėr mizerien qė I kishte kapluar saqė nuk komunikonin njėri me tjetrin. Ajo I dėgjon mendimet e tyre dhe tmerrohet nga izolimi aty. Ajo e kuptoi se ky ishte njė vend I pa shpresė.

Papritur njė zė rezonon nga njė pikė e dritės qė ajo e identifikon si Zoti, Ati. I mbushur me fuqi, zemėrim, dhe dashuri, Zoti e pyet atė,

“A ėshtė kjo c’farė dėshiron?”

“A nuk e din se ky ėshtė veprimi mė I keq qė ke mundur tė bėsh?”

Ajo ia kthen,

“Por jeta ime ėshtė shumė e vėshtirė.”

Zoti ia kthen asaj,

“Ti mendon se ajo jetė ėshtė e vėshtirė?  Nuk ėshtė asgjė nė krahasim me c’farė tė pret nė qoftė se e vret e vetė-veten. Jeta ėshtė dashur tė jetė e vėshtirė. Nuk mund ti ikėsh disa pjesėve. Ne tė gjithė e kemi bėrė. Ti duhet ta fitosh atė qė e merr.”

Jezusi I shfaqet dhe I thotė. “A nuk po kupton? Unė e kam bėrė kėtė pėr ty?” Engji bėhet njė me Krishtin dhe e kupton nė mėnyrė perfekte sakrificėn e Krishtit. Jezusi ndėrmjetėson pėr rastin e saj te Zoti. Zoti I thotė asaj,

“Unė tė kam treguar si duhet ti kalosh vėshtirėsitė.” Duke ju referuar librave tė shenjtė.

Asaj I tregohet e ardhmja, ashtu si do tė ishte nė qoftė se vetėvrasja e saj do tė kishte sukses.Ajo e kupton se askush nė purgator nuk e shihte Zotin duke folur me tė. Kjo ishte pėr shkak se atyre u mungonte vullneti ta kėrkonin Zotin ashtu si ajo e kėrkonte. Ajo e kupton se qenie tė dritės ka qenė pėrreth saj gjatė gjithė kohės. Derisa fiton mė shumė dritė, ajo ngritet nga fusha e errėsirės dhe e gjen veten nė trupin e saj fizikė.
Angie Fenimore
avatar
Berti69

"Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart"


434


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vdekje Klinike

Mesazh  Berti69 prej 04.11.13 1:22

Mej Julit



Shkrimi nė vijim ėshtė njėra nga ato Vdekje Klinike (NDEs) qė pėrjetohet pėrnjėherėsh nga disa njerėz. Njė pjesė e kėtij pėrjetimi ėshtė pėrshkruar me fjalėt e Mej Julit tek Stefen Hojer, PH.D. nga libra e tyre e titulluar “Fireweaver.”

Gjatė vjeshtės nė vitin 1970, kur I kisha 21 vjet, pėrjetuam pėrnjėherė vdekje klinike unė me kusheririn tim Gjejms dhe shokun e tij mė tė ngushtė Reshadin, qė ishte nga India. Tė dy djemt e rinjė ishin nė pushim nga shkolla dhe po qėndronin me familjen time tek ferma jonė. Nė njė mbasdite ne tė tre shkuam tek fusha e kallamoqėve tė presim sanė. Pėr tė shkuar tek kjo fushė duhej tė kalonim pėrmes njė porte tė metalit, dhe njėri nga ne saherė qė shkonim me rradhė ngjiteshim tek porta pėr ta hapur dhe pėr ta mbyllur. Nga fundi I mbasditės moti filloi tė keqėsohet nė perėndim, dhe vendosėm qė tė mbarojmė pėr atė ditė. E kishte radhėn Gjejmsi pėr ta hapur portėn, dhe deri sa e bėri atė, ai u mbajt pėr krahun tim qė tė ngjitet lart nė qerre.

Unė po qėndroja nė njė pozitė tė pavolitshme, dhe pesha e tij mė tėrheqi drejt tij. Reshadi mė kapi krahun tjetėr qė tė mė mbanė, dhe kur ishim mu nė kėtė pozitė vetėtima na qėlloi. E pashė kur vetėtima xixėlloi nė maje tė portės. Mandej veq kur e pamė veten, se ne ishim nė njė dhomė tė madhe apo korridor I bėrė nga gurė tė errėt. Tavani ishte shumė I lartė dhe mjegullina ishte aq e trashė saqė nuk mund ta shihnim majėn. Nuk kishte mobile apo sende tė varura nė murė, vetėm ftohtė, gurė I zi kudo pėrrethė. E dija se duhet tė kisha frikė, por ndihesha e qetė, duke fluturuar aty nė mjegullinė me dy shokėt e mi nė atė korridor tė madhė e tė zi. Kėta murė tė mėdhenj tė kėtij vendi qėndronin mbi ne dhe dukej sikurse rrezatonin edhe fuqi tė madhe edhe njė fuqi tė madhe mashkullore.

Mė kujtohet kur mendoja se do ti ishte pėrshtatur Mbretit Artur. Ishte nė atė moment kur e kuptova se ne tė tre ishim tė bashkuar nė mendime dhe nė trup. Imazhet e Arturit erdhen tek unė nga Gjejmsi dhe Reshadi. Gjejmsi e pa vetėm versionin komik tė mbretit tė dikurshėm dhe tė ardhshėm. Reshadi dukej se e paramendonte veten nė kohėn e Arturit. Derisa u bėmė tė vetėdijshėm pėr mendimet e njėri tjetrit, papritur e kuptova se tani e njihja Gjejmsin dhe Reshadin mė mirė se cdokėnd tjetėr qė e njihja.

Filluam tė vėrejmė njė dritė qė po vinte brenda kėtu nga njė udhė harkore; nga fundi I njėrės anė. Ishte mė shumė sesa vetėm dritė. Ishte njė pėrqafim I artė ngrohtėsie. Lėshoi njė ndjenjė tė paqės dhe kėnaqėsisė mė tė intensifikuar sesa cdo gjė qė kemi ndjerė mė parė. Ne u tėrhoqėm drejt sajė. Nuk po flisnim, por po komunikonim me njėri tjetrin nė njė nivel tjetėr, shihnim pėrmes syve tė njėri tjetrit. Sapo erdhėm tek udha harkore dhe kaluam pėrmes saj, ne hymė nė njė luginė tė bukur.

Kishte livadhe dhe kodra tė renditura me drunjė qė tė qonin tek njė bjeshkė e lartė nė distancė. Cdo gjė xixėllonte me grimca tė dritės sė artė.

Ne I pamė se dritat xixėlluese ishin shumė tė vogla, flluska transparente qė lėviznin nė ajėr dhe shkėlqenin nė livadhė. Ne e kuptuam qė secila xixė e vogės ishte shpirtė. Mua lugina mu dukė tė jetė parajsa, por njėkohėsisht e dija se Gjejmsi dhe Reshadi po e shihnin ndryshe. Gjejmsi e shihte sikur njė Gji e Shpirtave. Reshadi po e shihte si Nirvana, dhe disi e dinim tė gjithė kėtė pa folur. Drita filloi tė grumbullohet nga fundi I luginės, dhe dalngadale, nga mjegulla njė dritė e dėlirė filloi tė materializohet. E pash njė engjull me njė fytyrė tė fortė dhe tė ndritshme, por jo sikur njėri zakonisht e imagjinon.

Ajo I pėrngjante mė shumė njė Vikingu Valkyrie. E dita se ajo ishte njė engjull speciale qė po I ruante femrat nė familjen time, dhe e perceptova ta kishte emrin Helena. Gjejmsi e pa tė njėjtėn qenie sikur babai I tij njė oficer me karrierė nė Marinė, nė njė uniformė tė bardhė. Reshadi e perceptoi qenien tė jetė I Zgjuari apo Buda.

Qenia sė pari I foli Reshadit dhe e mirėpriti atė. Ai tha se koha e Reshadit nė tokė ka mbaruar. Ai ishte I vlefshėm tani pėr Nirvana. Reshadi e pyeti, pse Gjejmsi dhe unė ishim aty dhe I ishte thėnė se ne ishim njė pjesė e arsyes qė ai kishte arritur vlerėn pėr Nirvana. Tė dy, shoku dhe shoqja e tij e donin aq shumė sa qė me dėshirė e kishin shoqėruar atė nė udhėtimin e tij tė fundit. Megjithatė, njėkohėsisht, Gjejmsi morri njė tjetėr mesazh. Ai brengosej se c’farė babai I tij do tė mendonte pėr aktivitetet me protesta tė tij kundėr luftės, dhe babai I tij I tha se ai ishte krenar ndaj tij pėr qėndresėn e tij nė atė qė besonte. Babai e dinte se ai nuk ėshtė qyqarė sepse njė qyqarė nuk do ta kishte marrė kėtė udhėtim me Reshadin. Unė e morra edhe njė mesazh tjetėr nė tė cilin Helena mė tha se ajo ishte e kėnaqur se mua mė ishte kujtuar shembulli I qėndresės, drejtėsis, urtėsis, dhe lojalitetit qė mė ishte mėsuar nga familja ime.

Ne kaluam cka dukej sikur njė pėrjetėsi nė kėtė vend derisa po flisnim tek entitetet tona tė ndara megjithatė tė bashkuara. Ata na thanė se na u shfaqėn nė kėtė mėnyrė sepse prapa nė botė ne kishim qenė tė prekur me njėri tjetrin kur vetėtima kishte qėlluar. Ata gjithashtu thanė se symbolizon unitetin e tė gjitha feve dhe doktrinave. Ata mė thanė so do tė jetojė tė shohė njė gjeneratė tė re tė tolerancės, kur shpirtat dhe zemrat e humanizmit do tė bashkohen sikur ne tė tre.

Kėshilluesit na mėsuan se doktrinat, besimet, dhe racat nuk vlenin. Pa marrė parasysh cka ne besojmė, ne tė gjithė ishim fėmijė tė bashkuar nėn njė Zot, dhe I vetmi rregull ishte ligji I vėrtetė I Zotit – bė pėr tė tjerėt cka kishe pasur dėshirė tė tjerėt tė bėjnė pėr ty. Ne duhet tė sillemi me tė gjithė njerėzit sikur tė ishin pjesė e shpirtit tonė sepse nė tė vėrtetė janė. Tė gjitha gjallesat nė universė ishin tė lidhura njėra me tjetrėn. Ata thanė se shpejt humanizmi do tė arrij maturitet tė mjaftueshėm qė tė merr njė vend mė tė lartėsuar nė skemėn universale tė sendeve, por derisa tė arrij kjo kohė ne duhet tė mėsojmė pranim tolerancė dhe dashuri pėr njėri tjetrin. Ata thanė se do tė vijė njė kohė e re kur njerėzit nuk do tė jenė nė gjendje ti shohin tė tjerėt pa shtėpi dhe tė uritur. Ne do tė kuptojmė se vetėm duke I ndihmuar tė tjerėve I ndihmojmė vetė-vetes.

Eventualisht na thanė se ėshtė koha tė shkojmė. Nuk do tė na lejohej tė qėndrojmė mė tutje se tani nuk ėshtė koha pėr mua dhe Gjejmsin por vetėm pėr Reshadin. I ndricuari I tha Reshadit se ai do tė ketė pak kohė nė tokė qė ti mbarojė ca punė tė botės para se tė kthehet. Babai I Gjejmsit I tha atij se edhe ai do tė kthehet tek vendi I tij shpejt pas Reshadit, por ata tė dy sa pėr tani duhet tė kthehen ashtu qė tė kthehem edhe unė. Unė ju thash se edhe unė dėshiroj tė rri nė kėtė luginė me ta, por Helena mė tha se fati im nuk ka mbaruar akoma, unė kisha fėmijė qė ende nuk kishin lindur.

Ne lėvizėm ngadalė drejt rrugės harkore. Tėrheqja u bė mė e fortė dhe literalishtė u dėbuam prapa nė botė. Fluturuam njė cikė mbi trupat tonė. Disa nga kusherirėt e mij kishin qenė nė njė fushė mė tutje dhe kishin parė se c’farė kishte ndodhur. I pamė ata duke vrapuar aty ku kishim mbetur tė shtrirė. Duart e Gjejmsit dhe Reshadit ende kishin mbetur mbi krahėt e mi. Ne I pamė kusherinjėt e mi qė I hapen me forcė gishtėrinjtė e tyre nė mėnyrė qė ti lironin dhe ti ndihmonin Reshadit.

Kur duart e tona u liruan, Gjejmsi dhe unė hymė nė trupat tonė. Ndjenim sikurse tė ishim nė zjarrė, por e kuptuam se kishim vetėm lėndime tė lehta. Si dukej, Reshadi, pasiqė kishte qenė nė fund, ishte elektrikuar mė sė shumti. Mjekėt I thanė se vetėtima I kishte shkaktuar dėm nė zemėr, mushkėri, dhe veshkė. Ai qėndroi nė spital pėr disa javė. Gjatė asaj kohe, rezultatet e testeve mjekėsore tė Gjejmsit treguan se ai kishte tumor nė kokė qė eventualisht do tia marrė jetėn.

Sapo qė Reshadi pati mundėsi tė udhėtojė, Gjejmsi e dėrgoi nė shtėpinė e tij nė Indi. Gjejmsi deshi tė rrinte me Reshadin ti bėjė shoqėri, por Reshadi I tha se dėshironte qė kohėn e fundit tė tij ta kalon nė tėrheqje/ I vetmuar. Reshadi e morri jetėn e njė asketi, nė traditėn Vedike. Ai e luti gruan e tij qė tė rrijė me familjen e saj sepse ai dėshironte qė ditėt e tij tė fundit ti kalojė nė njė zgjim shpirtėrorė. Pas njė viti e gjysmė, nė njė ditė tė ftohtė tė Janarit, Reshadi u kthye nė Nirvana. Gjejmsi dhe unė e ditėm menjėherė kur shpirti I tij e lėshoi kėtė botė pa na treguar askush.

Gjejmsi jetoi pėrafėrsishtė tre vite pasi qė e morri vesh se kishte tumor nė tru. Ai e dhuroi shumicėn e trashėgimisė sė tij tek njė organizatė bėmirėse qė I edukonin tė rinjtė nė Indi. Unė nė anėn tjetėr, isha nė gjendje tė jetojė edhe pėr tridhjetė vite tė tjera (gjer tani) me njohurinė e kėsaj eksperience qė e ndava me shokėt e mi mė tė ngushtė e qė ka qenė njė forcė kėshilluese nė jetėn time. Mundohem me gjithė fuqinė qė kam cdo ditė ta pėrballoj fatin tim, ckado qė tė jetė, me tė njėjtin dignitet tė qetė dhe vendosmėrinė qė ata treguan kur u pėrballuan me fatin e tyre. Ata me tė vėrtetė kanė qenė udhėrrėfyesit e mij, dhe e di se lidhjen qė e kam ndarė me ta shumė kohė mė parė ėshtė e njėjta lidhje qė ne tė gjithė e ndajmė. Vetėm se nganjėherė dėshtojmė qė ta kuptojmė.


“Planifiko pėr kėtė botė sikur pret tė jetosh pėrgjithmonė, por planifiko pėr botėn e pėrtejme sikur pret qė tė vdesėsh nesėr.”

Ibn Gabirol
avatar
Berti69

"Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart"


434


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vdekje Klinike

Mesazh  Berti69 prej 04.11.13 1:24

Beti J. Idi



Me 18 Nėntore, 1973, Beti Idi vdiq nga komplikimet e njė operacioni tė pjesėrishėm tė histerektomisė. Pasi qė ishte ripėrtėrirė nė jetė, Beti vuajti nga depresioni – aq e dhimbshme ishte ndarja e saj nga drita e dashurisė qė ajo e kishte pėrjetuar gjatė momenteve tė vdekjes klinike. Njėzet vite mė vonė, pasi qė e kishte ndarė tregimin e saj me familjen dhe shoqėrinė, dhe me pacientėt nė gjendjet kritike tė sėmurė nga kanceri, Beti ishte ftuar qė ta shkruaj pėrjetimin e saj nė mėnyrė qė njė audiencė mė e madhe ta shijojė bukurinė e kėtij tregimi. Me 1992, “Embraced by the Light” “E Pėrqafuar nga Drita” ishte publikuar nė Qytetin Carson, Nevada. E Pėrqafuar u bė njė fixim permanentė nė Nju Jork Tajms Best Seller, duke kaluar mė shumė se njė vit, si numėr nje. Ky Pėrjetim Afėr Vdekjes i Betit ėshtė njėra nga pėrjetimet mė tė detalshme dhe tė carta qė ndonjėherė ėshtė dokumentuar.

Dalja nga Trupi

Beti e lėshon trupin e sajė pėrmes gjoksit dhe fluturon mbi shtratin e saj. Tri qenie qė dukeshin si murgji tė mbuluar shfaqen dhe ajo I identifikon ata tė jenė engjujt e saj tė rojes. Ata I thonė asajė qė kanė qenė me tė “pėrjetėsishtė” dhe se ajo ka vdekur para kohe. E brengosur pėr familjen e sajė qė e kishte lėnė prapa, ajo udhėton nė formėn e shpirtit ti shohė ata; por ajo e kupton se ajo nuk mund tė shihet nga ata. Beti mandej kthehet tek trupi I sajė ku engjujt e saj tė rojes po e pritnin.

Hyrja nė Dritė

E pashė njė pikė tė dritės nė distancė. Masa e zezė pėrreth meje filloi tė marrė njė trajtė tė tunellit, dhe e ndjeva veten nė udhėtim pėrmes ti me njė shpejtėsi edhe mė tė madhe, nė nxitim drejtė dritės. Instinktivishtė isha tėrhequr tek ajo, edhe pse, ndjeja se tė tjerėt mund tė mos tėrhiqeshin. Derisa u afrova, vėra re figurėn e njė burri qė po qėndronte aty, me njė dritė qė po rrezatonte ēdokund pėrreth tij. Sa u afroja drita bėhej mė e ndriēuar – e ndriēuar pėrtej pėrshkrimit, shumė mė e ndriēuar se dielli – dhe e dita se asnjė sy I tokės nė gjendjen e tyre natyrale nuk do tė mund tė shikonte nė kėtė dritė pa u shkatėrruar. Vetėm sytė shpirtėrorė mund ta pėrballonin – dhe ta vlerėsonin. Derisa afrohesha mė afėr fillova tė qėndroja drejtė.

E pashė qė drita fillestare pėrreth tij ishte ngjyrė ari, sikur I gjithė trupi I tij tė kishte njė aura ari pėrreth tij, dhe mund tė shihja se kjo aura e arit shpėrthente pėrreth tij dhe shpėrndahej nė dritė tė bardhė madhėshtore qė shtrihej nė njė distancė. E ndjeva dritėn e tij tė pėrzihet me dritėn time, literalisht, dhe ndjeja sikur drita ime tėrhiqej tek drita e tij. Ishte sikur tė ishin dy llampa nė dhomė, tė dyja duke shėndritur, dhe rrezet e tyre pėrzihen sė bashku. Eshtė shumė vėshtirė ta dish ku njė dritė mbaron dhe ku tjetra fillon; dhe vetėm ashtu ato bėhen njė dritė. Edhe pse drita e tij ishte shumė mė e ndricuar se e imja, isha e vetėdijshme se drita ime, gjithashtu, na ndriconte. Dhe derisa dritat tona u bashkuan, ndjeva sikur hyra nė qenien e tij, dhe ndjeva jasht mase njė eksplodim tė dashurisė.

Ishte dashuria mė e pakushtėzuar qė ndonjėherė kam pėrjetuar, dhe derisa I pashė krahėt e tij duke u hapur pėr tė mė pranuar mua, shkova tek ai dhe morra komplet pėrqafimin e tij dhe thoja pandėrprerė, “Jamė nė shtėpi. Jamė nė shtėpi, Mė nė fund jamė nė shtėpi.” E ndjeva shpirtin e tij madhėshtorė dhe e dita se gjithmonė kamė qenė pjesė e tij, se nė realitet unė kurr nuk kam qenė largė nga ai.

Dhe e dija se ia vleja tė isha me tė, ta pėrqafoja atė. E dija se ai ishte I vetėdijshėm pėr tė gjitha mėkatet dhe gabimet e mia, por qė tani nuk kishin rėndėsi. Ai vetėm dėshironte tė mė pėrqafonte dhe ta ndante dashurinė e tij me mua, dhe unė desha ta ndaja dashurinė time me tė. …

Gjithė jetėn time ia kam pasur frikėn, dhe tani e pashė – e dija – se ai ishte shoku im I zgjedhur. Ngadalė, ai I hapė krahėt e tij dhe mė lejon tė qėndrojė prapa aq sa ti shohė sytė e tij, dhe ai tha, “Vdekja jote ėshtė para kohe, ende nuk ėshtė koha jote.” Asnjė fjalė qė ndonjėherė mė janė folur nuk kanė penetruar nė mua mė mirė se kėto. Deri atėherė, nuk kam ndjerė ndonjė qėllim nė jetėn time; Thjeshtė kam kaluar me kohėn duke kėrkuar pėr dashuri dhe mirėsi por kurr nė fakt nuk e kam ditur nė qoftė se veprimet e mia kanė qenė tė mira. Tani, brenda nė fjalėt e tij, ndjeva njė detyrė, qėllim; Nuk e dija se ēka ishte, por e dija se jeta ime nė tokė nuk ka qenė pakuptim. Ende nuk mė kishte ardhur koha mua.

Koha ime do tė vie kur misioni im, qėllimi im, kuptimi im nė kėtė jetė, tė jetė kryer. E kisha njė arsye pėr tė ekzistuar nė tokė. Por edhe pse e kuptoja kėtė, shpirti im rrebeloi. A do tė thotė kjo se duhet tė kthehem prapa? I thashė atij, “Jo, tani unė kurr nuk mund tė tė lė.”

Ai e kuptoi ēka do tė thoja, dhe dashuria e tij dhe pranimi pėr mua kurr nuk u zbehen. Mendimet e mia mė vėrshuan: “A ėshtė ky Jezusi, Zoti, qenia qė iu kam frikėsuar gjatė gjithė jetės sime? Ai nuk ėshtė fare ashtu si kisha menduar. Ai ėshtė I mbushur me dashuri.”

Mandej pyetjet filluan tė vinė nė mendjen time. Desha tė dija pse kam vdekur nė atė mėnyrė – jo si parakohe, por si u bė qė shpirti im kishte ardhur kėtu para ringjalljes. Ende po funksionoja nėn mėsimet dhe besimin e fėmijėrisė time. Drita e tij tani filloi tė ma mbushte mendjen, dhe pyetjeve tė mie i ipej pėrgjigje edhe mė shpejt se sa qė unė mbaroja sė pyeturi. Drita e tij ishte njohuri. Kishte fuqi tė mė mbushte me tėrė tė vėrtetėn. Pasi fitova kurajo dhe e lejova dritėn tė hyjė nė mua, pyetjet mė vinin mė shpejtė se qė kam menduar se ėshtė e mundur, dhe pėrgjigja u ipej po me aq shpejtėsi. Dhe pėrgjigjet ishin absolute dhe tė kompletuara. Nga frika, e kisha keqinterpretuar vdekjen, kam pritur dicka qė nuk ėshtė ashtu. Varri kurr nuk kishte qenė i caktuar pėr shpirtin – por vetėm pėr trupin. Nuk ndjeja ndonjė gjykim qė kam qenė gabim. Ishte vetėm njė ndjenjė se njė e vėrtetė e thjeshtė mė ka zėvendėsuar gabimin tim….

Por desha ta dija tė tėrėn, qė nga fillimi gjer nė fund. Kurreshtja ime gjithmonė I kishte torturuar prindėrit e mi dhe bashkėshortin tim – dhe nganjėherė mua – por tani ishte njė bekim, dhe isha mahnitur me lirinė pėr tė mėsuar. Po mėsohesha nga mėsuesi master! Kuptimshmėria ime ishte asi soji qė mund tė kuptoja vollume pėr njė cast. Ishte sikur qė tė shikoja nė njė libėr dhe ta kuptoja vetėm me njė tė shikuar – sikur tė ulesha derisa libra e shfaqte veten tek unė nė ēdo detalė, pėrpara dhe prapa, brenda dhe jashtė, ēdo nuancė dhe sygjerim tė mundshėm.

E tėra nė njė castė. Derisa e kuptoja njė send, mė shumė pyetje dhe pėrgjigje mė vinin mua, tė gjitha duke u ndėrtuar njėra mbi tjetrėn, dhe tė bashkpunonin sikur e tėrė e vėrteta tė ishte e lidhur qenėsishtė…Njohuria mė kaploi mua. Nė njė kuptim u bė unė, dhe u mahnita me aftėsinė time qė tė kuptojė misteriet e universit thjeshtė vetėm duke reflektuar nė to.

Desha tė dija pse kishte kaq shumė kisha nė botė. Pse Zoti nuk na dhuroi vetėm njė kishė, njė fe tė dėlirė? Pėrgjigja mė erdhi mua me kuptimin mė tė cartė. Secili nga ne, mė ėshtė thėnė, jemi nė nivele apo shkallė tė ndryshme tė pjekurisė shpirtėrore dhe kuptimit. Prandaj ēdo person ėshtė pėrgaditur pėr njė nivelė tjetėr tė njohurisė shpirtėrore. Secila fe nė botė ėshtė e nevojshme sepse ka njerėz qė kanė nevojė pėr atė qė mėsojnė. Njerėzit nė njė fe ndoshta nuk e kanė kuptuar plotėsishtė inxhillin e Zotit dhe kurr nuk do ta kuptojnė derisa janė nė atė fe. Por se feja pėrdoret si njė shkallė e gurit pėr ta bartur njohurinė.

Ēdo kishė pėrmbush nevojat shpirtėrore qė ndoshta tė tjerat nuk do tė mund tė mbushnin. Asnjė kishė nuk do tė mund ti mbushte nevojat e ēdonjėrit nė ēdo nivelė. Derisa individi e ngritė nivelin e kuptimit tė tij pėr Zotin dhe progresin e tij tė pėrjetshėm, ai mund tė ndihet I ndarė me mėsimet e kishės sė tij dhe ndoshta do tė kėrkon njė filozofi tjetėr apo ndonjė tjetėr fe qė ta mbushė atė zbrazėtirė. Kur kjo tė ndodhė ai ka arritur njė tjetėr nivelė tė kuptimit dhe do tė vuan pėr mė shumė njohuri dhe pėr tė vėrtetėn e mėtejme, dhe pėr njė mundėsi tjetėr pėr pjekuri. Dhe nė ēdo shkallė tė rrugės, kėto mundėsi pėr tė mėsuar do tė dhurohen.

Pasi e morra kėtė njohuri, e kuptova se ne nuk kemi tė drejtė, nė asnjė mėnyrė tė kritikojmė ndonjė kishė apo fe. Tė gjitha janė tė ēmuara nga kėndvėshtrimi I Tij. Njerėz shumė special me misione shumė tė rėndėsishme janė vendosur nė tė gjitha vendet, nė tė gjitha fetė, nė ēdo stacion tė jetės, nė mėnyrė qė ata ti prekin tė tjerėt. E tėra e inxhillit ekziston, por shumica e njerėzve nuk do ta kuptojnė kėtu. Nė mėnyrė qė tė kuptohet kjo e vėrtetė, ne duhet ta dėgjojmė Shpirtin dhe tė lirohemi nga egoja.

Desha tė mėsojė qėllimin e jetės nė tokė. Pse ne jemi kėtu? Derisa isha zhytur nė dashurinė e Jezu Krishtit a.s. nuk mund tė imagjinoja pse ndonjė shpirtė vullnetarishtė do ta lente kėtė parajsė tė mbrekullueshme dhe tė gjitha qė kishte pėr ti ofruar – sa botėra pėr tė hulumtuar dhe ide pėr tė krijuar dhe njohuri pėr tė fituar. Pse dikush do tė dėshironte tė vinte kėtu? [tokė]. Nė pėrgjigje, mė kujtohet krijimi I tokės. Nė faktė unė e pėrjetova atė sikur qė po ribėhej para syve tė mi. Kjo ishte me rėndėsi. Jezusi a.s. dėshironte qė unė tė interiorizojė kėtė njohuri. Ai dėshironte qė unė tė kuptojė se si isha ndier kur krijimi ndodhi. Dhe e vetmja mėnyrė pėr ta bėrė atė ishte pėr mua qė ta shikojė prapė dhe tė ndjejė ēka kam ndier mė parė.

Tė gjithė njerėzit si shpirtėra nė botėn para-mortale morrėn pjesė nė krijimin e tokės. Ne ishim shumė tė entuiziazmuar qė ishim pjesė e kėsaj. Ne ishim me Zotin, dhe e dinim se Ai na kishte krijuar, se ne ishim vetė fėmijėt e Tij. Ai ishte I kėnaqur me evoluimin tonė dhe ishte mbushur me dashuri absolute pėr secilin nga ne. Gjithashtu, Jezu Krishti a.s. ishte atje. U befasova kur e kuptova, se Jezusi a.s. ishte njė qenie tjetėr nga Zoti, me qėllimin e tij tė veēantė hyjnorė, dhe e kuptova se Zoti ishte Ati ynė I pėrbashkėt. Rritja ime nė njė atmosferė Protestante mė kishte mėsuar se Zoti si Ati dhe Jezu Krishti a.s. ishin njė qenie.

Derisa tė gjithė u mbodhėm, Ati shpjegoi se me ardhjen tonė nė tokė pėr njė kohė do tė arrinim mė shumė pjekuri shpirtėrore. Secili shpirtė qė do tė vinte nė tokė kishte ndihmuar nė planifikimin e kushteve nė tokė, duke pėrfshirė ligjet e mortailitetit qė do tė na sundonin ne. Kėtu pėrfshiheshin ligjet e fizikės ashtu si I njohim ne, kufizimin e trupave tonė, dhe fuqitė shpirtėrore qė do tė ishim nė gjendje ti shfrytėzonim. Ne I ndihmuam Zotit nė zhvillimin e pemėve dhe jetės sė shtazėve qė do tė jenė kėtu.

Ēdo gjė ishte krijuar mė parė nga materia e shpirtit mandej ishte krijuar fizikishtė – sistemet solare, yjet, hėnat, planetet, jeta nė planete, malet, lumenjtė, detėrat, etj. E pashė kėtė procesė, dhe mandej, qė mė tutje ta kuptoja, isha treguar nga shpėtuesi se krijimi shpirtėrorė mund tė krahasohej me fotografitė tona; krijimi shpirtėrorė do tė ishte si njė fotografi shumė e bukur, dhe toka do tė ishte sikur negativi I errėt I po tė njėjtės fotografi. Kjo botė ėshtė vetėm njė hije e bukurisė dhe madhėrisė tė krijimit shpirtėrorė, por ėshtė ēka na duhet pėr pjekurinė tonė. Ishte mė rėndėsi qė tė kuptoja se ne tė gjithė ndihmuam pėr tė krijuar kushtet e jetesės kėtu.

Shumė herė mendjen kreative qė e kemi kėtu nė kėtė jetė ėshtė rezultat I inspirimeve tė padukura. Shumė nga zbulimet e tona tė rėndėsishme madje edhe zhvillimi I teknologjisė sė pari ishin krijuar nė shpirtė nga qenie shpirtėrore. Mandej individėd nė tokė e morrėn inspirimin pėr ti krijuar kėto zbulime kėtu. E kuptova se gjendet njė lidhje vitale, dinamike nė mes tė botės shpirtėrore dhe mortalitetit, dhe se ne kemi nevojė pėr shpirtėrat nė anėn tjetėr pėr pėrparimin tonė. Gjithashtu pashė se ata me gjithė qejf na ndihmojnė nė c’fardo mėnyre qė tė kenė mundėsi.

Pashė se botėn para-mortale ne e dinim madje edhe I zgjodhėm misionet e tona nė jetė. Kuptova se stacionet tona nė jetė bazohen nė objektivat e kėtyre misioneve. Pėrmes njohurisė hyjnore ne e dinim se ē’farė teste dhe pėrjetime do tė kishim, dhe ne u pėrgaditėm nė pėrputhje me kėtė. Ne bashkpunuam me tė tjerėt – anėtarėt familjarė dhe shoqėrinė – qė tė na ndihmojnė ti mbarojmė misionet tona. Ne kishim nevojė pėr ndihmėn e tyre. Ne erdhėm si vullnetarė, secili kuriozė qė tė mėsojė dhe pėrjetojė tė tėrėn qė Zoti e kishte krijuar pėr ne. E dita qė secili nga ne qė vendosi tė vijė kėtu ka qenė njė shpirtė guximtarė. Edhe mė I pazhvilluari nė mesin tonė kėtu ishte I fortė dhe guximtarė atje. Na ėshtė dhėnė njė agjenci qė tė veprojmė pėr veten kėtu.

Vetė veprimet e tona e caktojnė drejtimin e jetėrave tona, dhe ne mund ti ndryshojmė apo ti ridrejtojmė ato nė c’fardo kohe. E kuptova se kjo ishte shumė me rėndėsi; Zoti na premtoi se ai nuk do tė intervenon nė jetėrat tona pa kėrkuar ne vetė intervenimin nga Ai. Dhe mandej pėrmes njohurisė sė Tij tė pashterrshme Ai do tė na ndihmon tė arrijmė dėshirat tona tė drejta. Ne ishim shumė falėnderues pėr kėtė aftėsi qė ta shprehim vullnetin tonė tė lirė dhe ta ushtrojmė fuqinė e tij. Kjo do tė na lejon secilin nga ne tė arrijmė kėnaqėsi tė madhe ose tė zgjedhim atė qė do tė na sjell pikėllim. Zgjedhja do tė jetė e jona pėrmes vendimeve tona.

Nė fakt mė erdhi njė lirim kur mėsova se toka nuk ėshtė shtėpia jonė natyrale, se ne nuk e kishim origjinėn kėtu. U gėzova kur pashė se toka ėshtė vetėm njė vendė I pėrkohshėm pėr tu shkolluar dhe se mėkati nuk ėshtė natyra jonė e vėrtetė. Shpirtėrishtė, ne jemi nė nivele tė ndryshme tė dritės – qė ėshtė njohuri – dhe pėr shkakė tė natyrės tonė hyjnore; shpirtėrore ne jemi tė mbushur me dėshirėn pėr tė bėrė mirė.

Megjithatė, Vetja jonė e tokės, ėshtė pandėrprerė nė kundėrshtim me shpirtin tonė. E pashė sa I ligė ėshtė mishi. Por ėshtė kėmbėngulės. Edhe pse shpirtėrat tonė janė plotė me dritė, vėrtetėsi, dhe dashuri, duhet tė luftojnė pandėrprerė qė tė triumfojnė ndaj mishit, dhe kjo I forcon ata. Ata qė me tė vėrtetė janė tė pjekur do tė gjejnė njė harmoni perfekte nė mes tė mishit tė tyre dhe shpirtit, njė harmoni qė do ti bekojė ata me paqe dhe do tu dhurojė aftėsinė pėr ti ndihmuar tė tjerėt.

Derisa mėsohemi pėr tu pėrshtatur ligjeve tė krijimit, ne mėsojmė si ti pėrdorim kėto ligje pėr tė mirėn tonė. Ne mėsojmė si tė jetojmė nė harmoni me fuqitė krijuese pėrreth nesh. Zoti na ka dhuruar talente individuale, disa mė shumė disa mė pak, sipas nevojės. Derisa I pėrdorim kėto talente, ne mėsojmė si tė punojmė dhe eventualishtė ti kuptojmė ligjet dhe ti mbijetojmė kufizimet e kėsaj jete. Duke I kuptuar kėto ligje ne jemi mė tė aftė ti shėrbejmė atyre pėrreth nesh. Ckado qė tė bėhemi kėtu nė mortalitet ėshtė e pakuptimtė nė qoftė se nuk bėhet pėr dobinė e tė tjerėve. Dhuratat tona dhe talentet na janė dhėnė qė tė na ndihmojnė tė shėrbejmė. Dhe duke I shėrbyer tė tjerėve ne zhvillohemi shpirtėrishtė.

Mbi tė gjitha, mė ėshtė treguar se dashuria ėshtė supreme. E pashė se me tė vėrtetė pa dashuri ne nuk jemi gjė. Ne jemi kėtu qė ti ndihmojmė njėri tjetrit, tė kujdesemi pėr njėri tjetrin, tė kuptojmė, tė falim, dhe ti shėrbejmė njėri tjetrit. Ne jemi kėtu qė tė kemi dashuri pėr ēdo person tė lindur nė tokė. Trajta e tyre e tokės mund tė jetė e zezė, e verdhė, e kaftė, e bukur, e shėmtuar, e hollė, e trashė, e pasur, e varfėr, intelegjente, apo injorante, por ne nuk duhet tė gjykojmė nga shfaqja e jashtme.

Cdo shpirtė ka kapacitet tė mbushet me dashuri dhe energji tė pėrjetshme. Nė fillim, secili ka nė dispozicion disa shkallė tė dritės dhe vėrtetėsi qė mund tė zhvillohet mė tutje. Ne nuk mund ti masim kėto sende. Vetėm Zoti e din zemrėn e njerėzve, dhe vetėm Zoti mund tė gjykojė nė mėnyrė perfekte. Ai I njeh shpirtėrat tonė; ne shohim vetėm fuqi dhe dobėsi tė pėrkohshme. Sepse pėr shkak tė kufizimeve tona, shumė rrallė mund tė shohim nė zemrėn e njeriut.

E dita se ia vlenė ēdo gjė qė bėjmė pėr tė treguar dashuri: njė buzėqeshje,njė fjalė kurajuese, njė veprim I vogėl I sakrificės. Ne piqemi me kėto veprime. Jo tė gjithė njerėzit janė tė dashur, por kur e gjejmė dikėnd qė e kemi shumė vėshtirė pėr ta dashur, kjo shpesh ndodhė sepse ata na kujtojnė dicka brenda nė veten tonė qė ne nuk na pėlqen. Mėsova se duhet ti duam armiqtė tanė – ta lėshojmė zemėrimin, urrejtjen, lakminė, hidhėrimin dhe refuzimin pėr tė falur. Kėto gjėra e shkatėrrojnė shpirtin. Ne do tė japim llogari se si sillemi me tė tjerėt.

Me tė marrė planin e krijimit, ne kėnduam me gėzim dhe ishim mbushur me dashurinė e Zotit. Ne ishim mbushur me kėnaqėsi derisa e shihnim pjekurinė qė do tė arrinim kėtu nė tokė lidhjet e kėndshme qė do ti krijonim me njėri tjetrin.

Mandej e pamė si u krijua toka. Ne e pamė se si shpirtat tonė vėllėzėrit dhe motrat hynė nė trupat fizikė qė tė mbaronin radhėn e tyre nė tokė, secili pėrjetonte dhimbjet dhe gėzimet qė do ti ndihmonin ata tė pėrparojnė. Mė kujtohet vecanėrishtė duke I parė pionerėt Amerikan duke e kapėrcyer kontinentin dhe kur kremtonin derisa I pėrballonin dhe I mbaronin detyrat e tyre tė vėshtira. E dita se vetėm ata qė kishin nevojė pėr atė pėrjetim ishin vendosur aty. I pashė engjujt duke kremtuar pėr ata qė pėrballonin testet e tyre dhe qė kishin suksesė dhe kur mėrzitėshin pėr ata qė dėshtonin.

E pashė se disa dėshtonin pėr shkak tė dobėsive tė tyre, dhe disa dėshtonin pėr shkak tė dobėsive tė tjerėve. Ndjeja se shumė nga ne qė nuk ishim atje nuk do tė mund ti pėrballonim ato detyra, se ne do tė kishim qenė pioner tė dobėt, dhe se ne do tė bėheshim shkaku I mė shumė vuajtjeve pėr tė tjerėt. Nė tė njėjtėn mėnyrė disa pionerė dhe njerėz nga kohėrat e tjera nuk do tė mund ti pėrballonin testimet e sodit. Ne jemi aty ku duhet tė jemi.

Pėrderisa e gjithė kjo mė erdhi mua, e kuptova perfekcionin e planit. E pashė se ne tė gjithė u bėmė vullnetarė pėr pozitat dhe stacionet tona nė botė, dhe qė secili nga ne ėshtė duke marrė mė shumė ndihmė se sa qė ne e dimė. E pashė dashurinė e pakushtėzuar tė Zotit, pėrtej ndonjė dashurie tė tokės, qė rrezatonte nga Ai tek tė gjithė fėmijėt e Tij. I pashė engjujt duke qėndruar afėr nesh, duke pritur pėr tė na ndihmuar, duke kremtuar nė tė arriturat dhe gėzimet tona.

Por mbi tė gjitha e pashė Krishtin, krijuesin, shpėtimtarin e tokės, shokun tim, dhe shokun mė tė afėrt qė ndonjėri nga ne mund ta ketė. Dukej sikur isha shkrirė me kėnaqėsinė derisa isha nė krahėt e tij dhe ngushėllohesha – mė nė fund nė shtėpi. Do tė ipja tė tėrėn nė fuqinė time, tė tėrėn ēka kam qenė, qė prapė tė mė kaplonte ajo dashuri – tė pėrqafohesha nė krahėt e dritės sė tij tė pėrjetshme.

Udhėtimi Nė Parajsė

Dy shokė tė ngushtė tė Betit tė cilėt ajo I kishte njohur para se tė lindte, I shfaqėn asaj. Pėrqafohen dhe shkojnė nė njė udhėtim nė botėn e shpirtėrore. Ata hynė nė njė dhomė tė madhe dhe shohin njerėz duke krijuar rroba tė parajsės…Nė njė dhomė tjetėr, ajo sheh njerėz duke punuar me njė makinė tė madhe nė pamje dukej si njė kompjuter. Ata mandej hynė nė njė dhomė e ngjajshme me njė librari. Eshtė libraria e mendjes. Ata dalin jashtė tek njė kopshtė ku male dhe lumenjė tė bukur mund tė shihen nė distancė. Eshtė njė fushė mė e bukur sesa fjalėt mund tė pėrshkruajnė.

Para njė ujėvare, Beti vėshtron njė trėndafilė madhėshtorė dhe bėhet njė me tė pėrkohėsishtė. Njė grup njerėzish mblidhen pėrreth pėr tė festuar gradimin e saj. Engjujt qė I bėjn roje janė atje dhe I thonė asajė se ka vdekur para kohe dhe duhet tė kthehet prapa. Duke dėshiruar ta hulumtojė universin, Beti shoqėrohet nga dy qenie tė dritės nė gjerėsinė e hapėsirės. Ajo udhėton tek botėrat e tjera tė ngjashme me tokėn dhe me qenie intelegjente nė to. Ajo kthehet tek kopshti dhe dėrgohet tek njė vend ku shumė shpirta janė duke u pėrgaditur pėr jetėn nė tokė.

Shoqėruesit e Betit I tregojnė asaj njė njeri pijanec I shtrirė nė trotuar dhe e pyesin atė se ē’farė sheh. Beti e sheh vetėm njė tė dehur qė rrinte si gjynah nė ndytėsirėn e tij. Shoqėruesit e saj I tregojnė asaj kush ėshtė me tė vėrtetė ai njeri. Ai njeri ishte I mbushur me dritė dhe dashuri dhe ishte shumė I dashur nė botėn shpirtėrore. Ishte bėrė nė atė mėnyrė pėr tu kujtuar njerėzve nevojėn pėr ti ndihmuar tė tjerėt.

Betit I tregohet toka ashtu si duket nga hapėsira. Asaj I tregohet se si lutjet fluturojnė si rreze tė dritės nga toka. Ajo I sheh engjujt duke nxituar pėrreth pėr tu pėrgjigjur lutjeve. Beti e vėshtron gjithė kėtė derisa ėshtė nė kopshtė.

Mandej dėrgohet nga kopshti tek njė ndėrtesė e madhe para “Kėshillit tė tė Vjetėrve” I pėrbėrė nga 12 njerėz dhe Jezusi a.s. Kėtu prapė I thuhet se vdekja e saj ka ndodhė para kohe dhe se ajo duhet tė kthehet nė tokė. Jezusi ia tregon jetėn e saj nė njė rishikim nė formė tė hologrameve shumė mirė tė definuara. Jezusi a.s. e ngushėllon atė kur ajo sheh aspektet negative tė jetės sė saj dhe kur fillon ta gjykoj rėndė veten e vetė.

Pas rishikimit tė jetės sė saj, asaj I thuhet se misioni I saj nė jetė nuk ka mbaruar dhe se duhet tė kthehet. Beti me kėmbėngulje refuzon. Jezusi a.s. vendos ti tregon asaj misionin qė ka pėr ta mbaruar me kusht qė nė qoftė se vendosė tė kthehet nė tokė , memorja e misionit tė saj do tė hiqet. Ajo pajtohet me kėtė kusht dhe I tregohet misioni. Menjėherė, ajo pajtohet tė kthehet prapa. Papritur, me mijėra engjuj shfaqen ti kėndojnė lamtumirė. Beti e gjen veten e saj nė spital, aty ku e tėra kishte filluar. Misioni I saj nė jetė komplet ishte hequr nga memorja e saj.



"Zoti e dinte se ne do tė bėjmė gabime. Jeta e tėra ka tė bėjė me gabimet. Eshtė njė pjekuri dhe ndryshim konstant. Njė ditė do tė kuptojmė se vėshtirėsitė mė tė mėdha nė jetė kanė qenė mėsusesit tanė mė madhėshtorė."

The Awakening Heart, p. 118
avatar
Berti69

"Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart"


434


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vdekje Klinike

Mesazh  Berti69 prej 04.11.13 1:27

Dr. Karl Jung



"Ndėrdija psiqike beson nė jetėn pas vdekjes"

Karl Jung

Nė njė spital nė Zvicerr nė vitin 1944, psikiatri i mirėnjohur boteror Karl G. Jung, pėrjetoi njė sulm nė zemer (infarkt) dhe mandej njė pėrjetim afėr-vdekjes.  Pėrballimi i tij i cartė me dritėn, plus domethėnia intense e pamjes sė brendshme e bėn qė Jung tė arrij nė pėrfundim se pėrjetimi i tij erdhi nga dicka reale dhe e pėrjetshme.  

Pėrjetimi i Jungut ėshtė njė pėrjetim unik nė atė se ai e pa Token nga njė lartėsi prej 1600 km pėrmbi tė.  Pamja e tij e Tokės nga hapėsira ishte pėrshkruar nga Jung, me njė precizitet tė hatashėm pėrafersisht dy dekada para se astronautet e parė nė hapėsirė sė pari e pėrshkruan atė.  

Pėrderisa reflektonte nė jetėn pas vdekjes, Jungut iu kujtua Hindusi qe meditonte nga pėrjetimi afer-vdekjes dhe e lexoi si njė simbol arkitipi tė vet-vetes sė lartė, Imazhi i Zotit pėrbrenda.  Karl Jung, qe e themeloi “psikologjinė analitike”, u pėrqendrua nė arkitipet e Ndėr-dijes kolektive.  Shkrimi nė vijim ėshtė njė shkėputje nga autobiografia e tij e quajtur “Memories, Dreams, Reflections” ku e pėrshkruan pėrjetimin e tij afėr-vdekjes.

Mu duk se isha lart nė hapėsirė. Larg atje poshtė e pash globin e Tokės, tė shpėrlarė nė lavdin e dritės sė kaltėrt.  E pash detin e thellė tė kaltėrt  dhe kontinentet.  Larg nėn kėmbėt e mia shtrihet Sejlon, dhe nė distancė mė tutje nga unė India.   Fusha e vizionit tim nuk pėrfshinte tė gjithė tokėn, por trajta globale dallohej cartėsisht dhe vijat anėsore shkėlqenin me njė ndriqim argjendi pėrmes bukurisė sė kaltėrt tė dritės.  Nė shumė pjesė globi dukej i ngjyrosur, apo me shenja tė ngjyrės sė gjelbėrt tė mbyllur sikurse argjendi i oksiduar.  

Larg mė tej nė tė majtė shtrihej gjerėsisht  - e kuqe -  nė tė verdhė shkretėtira e Arabisė;  tė conte mallin sikur argjendi i Tokės kishte marr njė hije tė kuqe nė tė art. Mandej e pash Detin e Kuq, dhe prapa shumė mė larg – sikur lart nė tė majtė tė hartės – mezi mund tė dalloja Mediteranin.  Shikimi im ishte drejtuar kryesisht atje.  Cdo gjė tjetėr dukej e paqartė. Mund ti shihja Himalajat tė mbuluara me borė, por nė ate drejtim ishte mjegull dhe me re.  Nuk shikova nė tė djathtė fare.  E dija se isha tek pika e largimit nga Toka.

Mė vonė e kuptova se sa lart nė hapėsirė njėri duhet tė jetė tė ketė njė pamje aq tė gjėrė – pėraferisht 1600 km!  Pamja e Tokės nga kjo lartėsi  ishte gjėja mė madhėshtore qe kam parė ndonjėherė.

Pasi meditova pėr njė kohė pėr tė tėrėn c’farė po ndodhte, u ktheva rrotull.  Kisha qen duke qėndruar me shpindė nga Oqeani Indian, dhe fytyra ime nė veri.  Mandej mu duk se u ktheva nė jug. Dicka e re hyri nė fushėn e shikimit tim.  Nė distancė tė shkurtė mė tej e pash nė hapėsirė njė bllok tė hatashėm guri tė errėt, si njė meteor. Ishte pėrafėrsisht i madh sa shtėpia ime, apo edhe mė i madh.  Po levizte nė hapesirė, dhe une po levizja nė hapėsirė.

Kam parė gurė tė ngjashėm nė bregun e Golfit tė Bengalit.  Ato ishin blloqe graniti, dhe disa prej tyre i kishin hapur nė tempuj.  Guri im ishte njė bllok i tillė i errėt dhe gjigand.  Njė hyrje tė shpiente tek njė paradhomė e vogėl. Nė anėn e djathtė tė hyrjes, njė Hindus i zi rrinte ulur nė gjendjen lotus mbi njė ulėse tė gurit.  Ai kishte veshur njė mbulesė tė bardhė, dhe e kuptova se ai po mė priste mua. Dy shkallė tė qonin tek kjo paradhomė, dhe brenda, nė tė majtė, ishte dera e hyrjes pėr nė tempull.  Bira tė vogla dhe tė panumėrta, secila me njė formė si konkave tė mbushura me vaj kokosi dhe qirinjė tė vegjėl qe digjeshin, e rrethonin derėn me njė perde qė flakėronte me ndriqim.  Nė fakt e kisha parė njėherė kėtė lloj tempulli tek Dhembi i Shenjtė nė Kendy nė Seilon;  Dera ishte ndėrtuar me disa rreshta me llampa tė tilla qė digjeshin me vaj.

Derisa u afrova afėr shkallėve qė tė dėrgonin tek hyrja nė guri, njė gjė e papritur ndodhi:  Ndjeja sikur cdo gjė po zhvishej nga unė;  cdo gjė qė synoja apo dėshiroja apo ndonjė mendim, e tėrė fantazia e ekzistencės sė tokės,  ra nga unė – ishte njė proces jashtzakonisht i vėshtirė.  Megjithatė dicka mbeti;  ishte sikur tani unė mbaja me vete cdo gjė qė kisha pėrjetuar apo bėrė, cdo gjė qė kishte ndodhur pėrreth meje.  Gjithashtu tė them:  ishte me mua, dhe une isha pėrjetimi im.  Pėrbėhesha nga e tėrė ajo, ashtu tė them.  Pėrbėhesha nga historia ime dhe ndihesha shumė i sigurt; kjo ėshtė cka unė jam.  Unė jam i tėri ky c’farė kam qenė dhe c’farė kam arritur.

Ky pėrjetim mė solli njė ndjenjė tė madhe zbrazėtie, por njėkohėsisht tė njė mbushje tė madhe.  Nuk kishte mė asgjė qė dėshiroja.  Ekzistoja nė njė formė objekive; Isha c’farė kam qenė dhe jetuar.  Sė pari njė ndjenjė e zhdukjes predominonte nė mua, pasi qe isha zhveshur; por papritur u bė pa pasojė.

Cdo gjė dukej tė ishte e kaluar;  cka mbeti ishte “fait accompli”, pa ndonjė referencė mbrapa c’farė kishte ndodhur.  Nuk kishte mė ndonjė pendim se dicka mė ėshtė hequr mua.  Pėrkundrazi:  Une kisha cdo gjė qė isha, dhe ajo ishte e tėra.

Dicka tjetėr mė kapi vėmendjen:  pėrderisa iu afrova tempullit kisha njė ndjenjė sigurie se do tė hyja nė njė dhomė tė ndricuar dhe do tė takoja atje tė gjithė ata njerėz tek tė cilėt unė takoj, nė realitet.  Atje nė fund do tė kuptoja – kjo gjithashtu ishte e sigurtė – cilit neksus tė jetės unė apo jeta ime i takonte.  Do ta dija c’fare ka ndodhur para meje, pėrse une kam ardhur nė ekzistencė, dhe ku po mė dėrgonte jeta. Jeta ime ashtu si e kisha jetuar shpesh herė mė dukej sikur njė tregim qe nuk ka as fillim e as mbarim.  E kisha njė ndjenjė se isha njė fragment i historisė, njė shkrim nė tė cilin fillimi dhe fundi i tekstit mungonin.  

Mu duk sikur jeta ime u hoq nga njė zingjir i gjatė i ndodhive, dhe shumė pyetje mbeten pa pėrgjigje.  Pse kisha marrur kėtė drejtim?  Pse i kam sjellur mu kėto supozime me mua?  Cka nxorra nga ato? Cka do tė vijon mė tutje? Ndihesha i sigurt se do tė merrja njė pėrgjigje pėr tė gjitha ato pyetje qė kisha, posa tė hyja nė tempullin e gurit.  Atje do ti takoja njerėzit qė e dinin pėrgjigjen e pyetjes pėr atė c’farė ishte mė pare dhe cka do tė pasonte mė tutje.

Pėrderisa po mendoja pėr kėto cėshtje, dicka ndodhi qė ma tėrhoqi vėmendjen. Nga poshtė, nga drejtimi i Evropes, njė imazh u ngrit lart. Ishte mjeku im, apo mė mirė tė them, ajo qė i pėrgjante atij-i rrethuar me njė zingjirė ari… e dita menjėherė:  ‘Aha, ky ėshtė mjeku im…, ai qe po mė shėronte.  Por tani po vie nė formėn e tij primare.  Nė jetė ai ishte njė avatar i njė trupi tė pėrkohshėm qė i shėrbente formės sė tij primare, qė ka ekzistuar qė nga fillimi.  Tani ai po paraqitet nė formėn e tij primare.’

Me siguri se edhe unė isha nė formen time primare, edhe pse kjo ishte njė gje qe nuk e kisha vėshtruar por thjesht e dija nė mėnyrė instinkte.   Pėrderisa po qėndronte  para meje, njė shkėmbim i mendimeve (pa folur) ndodhi nė mes nesh.  Mjeku ishte deleguar nga Toka tė sjell njė mesazh pėr mua, tė mė tregoj se ishte bėrė protest kundėr largimit tim nga Toka.  Unė nuk kisha drejt ta lėshoja Tokėn dhe duhej tė kthehesha.  Nė momentin qė i dėgjova kėto fjalė, vizioni u zhduk.

Isha jashtzakonisht i dėshpėruar, se tani e tėra dukej se u bė pėr asgjė. Procesi i vėshtirė i zhveshjes ishte bėrė pėr asgjė, dhe nuk do tė mė lejohej tė hyja nė tempull, qe tė iu bashakngjitesha njerėzve tek tė cilės shoqėri une i takoja.

Nė realitet, tre javė tė mira kaluan para se tė vendosja qė tė jetoja prapė. Nuk mund tė haja sepse tė gjitha ushqimet mė refuzonin mua.  Pamja e qytetit dhe bjeshkėve nga shtrati mė dukeshin sikur njė perde e vizatuar me bira tė zeza nė tė, apo si njė faqe e gazetės sė ndrydhur me plot fotografi qė nuk pėrmbanin asnjė kuptim pėr mua.  i dėshpėruar, mendova, “Tani prap duhet tė kthehem tek ‘sistemi i kutis”.  

Sepse me dukej mua sikur prapa horizontit tė kozmosit njė botė tre-dimenzionale ishte ndėrtuar artificialisht, nė tė cilėn cdo person rrinte vet i ulur nė njė kuti tė vogėl.  E tani duhet ta bind veten prap nga fillimi se kjo ėshtė me rėndėsi! Tani jeten dhe tė gjithė botėn po e shikoja si njė burg, dhe mė mundonte pa masė se prap me duhet ta pranoj tė tėrėn si krejt nė rregull.  U pata gėzuar shumė qe u zhvesha nga e tėra, dhe tani prap unė me cdonjėrin do tė virremi nė kuti nga njė fije.

Ndjeva njė rezistencė tė dhunshme pėr mjekun tim qe mė kishte sjellur prapa nė jetė. Njėkohėsisht isha brengosur pėr tė. “Jeta e tij ishte nė rrezik,…! Ai mė ėshtė paraqitur mua nė formėn e tij primare! Kushdo qė e merr kėtė formė do tė thotė se do tė vdesė, sepse ai veq i takon “shoqėrisė mė madhėshtore”.  Papritur ky mendim i tmerrshėm mė erdhi mua se nė vend timin mjeku do tė vdes.  U mundova sa munda tė bisedoj me tė, por ai nuk mė kuptonte.  Mandej u zemėrova me tė.

Nė fakt aktual unė kisha pas qen pacienti i tij i fundit.  Me 4 prill, 1944 – ende mė kujtohet data e saktė, mu lejua qė tė ulem nė anėn e shtratit pėr tė parėn herė prej fillimit tė sėmundjes time, dhe po nė atė ditė mjeku im u shtri nė shtrat dhe nuk u ngrit mė. Dėgjova se kishte pasur sulme tė njėpasnjėshme tė temperaturės.  Shpejt pas asaj ai vdiq nga septicernia.  Ai ishte njė mjek i mirė; kishte dicka gjeniale pėr tė.  Pėrndryshe nuk do tė mė ishte shfaqur mua si njė avatar i trupit tė pėrkohshem tė formės sė tij primare.

“Ndėrdija psiqike beson nė jetėn pas vdekjes”
avatar
Berti69

"Si ėshtė lartė, ashtu ėshtė edhe poshtė, e si ėshtė poshtė, ashtu ėshtė edhe lart"


434


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vdekje Klinike

Mesazh  Odin prej 01.04.14 23:17

Vdekja klinike shpjegohen ne menyre shkencore



Pervoja jashtetrupore eshte fenomen i shpeshte dhe ate pak para zgjimit nga gjumi, ndersa lidhet me endrrat piktoreske dhe halucinacionet qe mund te cojne deri te ndjenja e ngritjes ne ajer.

Ndjenja qe jemi te vdekur, parafytyrimi qe “shpirti” ka leshuar trupin, rrugetimi drejt drites se forte ne fund te tunelit, shkuarja ne realitet tjeter ku dashuria dhe lumturia jane gjitheperfshirese, te gjitha keto pervoja te vdekjes se afert jane regjistruar neper kultura te ndryshme, ndersa te dhenat e para te shkruara datojne qe nga Greqia antike.

Shume fenomene te lidhura me pervojat e vdekjes se afert apo vdekjes klinike mund te shpjegohen biologjikisht, konsideron neurologu, Dean Mobbs, nga Universiteti i Cambridge, i punesuar ne Keshillin per hulumtime mjekesore dhe shkencore te trurit.

Per shembull, ndjenja qe njeriu eshte i vdekur nuk eshte e kufizuar vetem ne pervojen e vdekjes klinike – ne te semurit me te ashtuquajturen sindrome te Cotardit, respektivisht te “kufomes qe ecen”, pacienti gabimisht beson qe eshte i ndjere apo i vdekur. Ky crregullim shfaqet pas traumes, gjate fazave te avancuara te tifos dhe sklerozes se shumefishte dhe eshte i lidhur me nje zone te trurit. Pjesa e mesme e trurit zakonisht eshte e perfshire ne proceset e kujdesit, ndersa ajo frontale ne pervojen e ndryshuar te realitetit tek crregullimet, sic eshte skizofrenia.

Pervoja jashtetrupore ose e braktisjes se trupit eshte fenomen i shpeshte dhe ate pak para zgjimit ose gjate gjumit. Paraliza e gjumit, respektivisht pervoja e paralizimit derisa jeni akoma te vetedijshem per boten e jashtme, eshte regjistruar ne 40 per qind te te gjithe njerezve, ndersa lidhet me endrrat piktoreske dhe halucinacionet te cilat mund te cojne deri te ndjenja e qendrimit pezull ne ajer jashte trupit personal.
Per shkak te dopamines takohen te vdekurit

Funksionimi anormal i dopamines, neurotransmetues i cili mund te shkaktoje halucinacione. Pikerisht per shkak te kesaj te semuret nga semundja e Parkinsonit shpesh kane deshmuar per vizionet e shpirtrave, madje edhe te perbindeshave.

Drita ne fund te tunelit eshte loje e neuroneve

Numri i madh i ilaceve dhe drogave, sic eshte anestetiku ketamina, mund te shkaktojne pervoja dhe halucinacione jashtetrupore. Vizioni i tunelit mund te ndodhe kur ndalet qarkullimi i gjakut dhe oksigjenit deri te syte. Atehere fillojne te vdesin neuronet ne qendren per shikim te cilet perndryshe perpunojne pjesen periferike te fushes se shikimit.

“Per nje sekonde para syve me ka kaluar krejt jeta”

Per pervojen shume te perhapur te “kalimit te jetes para syve” fajtor eshte vendi ne regjionin e trurit te mesem, i cili liron noradrenalinen – hormonin e stresit. Ai vend eshte shume i lidhur me regjionet e trurit, te cilat ndikojne ne emocionet dhe memorien, sic jane amigdala dhe hipotalamusi.
avatar
Odin

527


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Vdekje Klinike

Mesazh  Sponsored content


Sponsored content


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi