Telepatia dhe shėrbimet sekrete

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Telepatia dhe shėrbimet sekrete

Mesazh  Luli prej 26.10.13 0:37

Telepatia dhe shėrbimet sekrete



Prej kohėsh merret i mirėqenė fakti se CIA mund tė ketė instaluar mikroēipe tė sofistikuara pėr tė rrėmuar nė guvat e errėta tė mendimit njerėzor.

Shumė teori mundohen tė shpjegojnė mėnyrėn e funksionimit tė “leximit tė mendimeve”. Sa duhet t’i besojmė fenomenit?

Nė vitin 1882, shkencėtari i Universitetit tė Kembrixhit, H. Meyers, arriti nė njė pėrfundim, tė cilin e mbajmė si tė mirėqenė edhe nė ditėt e sotme, kur vjen puna pėr tė pėrcaktuar se ēfarė ėshtė telepatia.

Telepati, e thėnė shqip do tė thotė: Aftėsia pėr tė lexuar mendimet e tė tjerėve. Ajo ėshtė ndėr fenomenet mė tė njohura tė asaj qė njihet si “parashkenca” dhe njėkohėsisht edhe njė ndėr objektet mė tė studiuara tė saj. Telepatia gjen shtrirje nė kohė e hapėsirė, dhe ėshtė praktikisht, e pakufishme. Dhe kėshtu qė nė njėfarė mėnyre shndėrrohet automatikisht nė njė instrument tė rėndėsishėm jo vetėm tė shkencės, nė mbarė botėn.

Nė kėtė kontekst, merret me mend se mė tė interesuarit pėr ta pėrdorur dhe ndoshta dhe mė profesionalėt, kanė qenė shėrbimet inteligjente tė dy superfuqive, tė vėna pėrballė njėra-tjetrės gjatė Luftės sė Ftohtė; CIA dhe KGB-ja, tė cilat donin ta pėrdornin atė pėr t’i shėrbyer misioneve tė tyre respektive. Qysh nė vitin 1965, ish-Bashkimi Sovjetik kishte bėrė disa pėrpjekje pėr ta zbuluar e pėrpunuar objektin e saj pėr qėllimet e veta, duke angazhuar njerėz tė kėsaj fushe e qė njihen me emrin “telepatė” pra, njerėz qė ishin tė aftė tė lexonin mendimet e tė tjerėve, pavarėsisht distancave tė largėta.

Nga ana tjetėr, prej kohėsh merret i mirėqenė fakti se CIA mund tė ketė instaluar mikroēipe tė sofistikuara pėr tė rrėmuar nė zgavrat e guvat e errėta tė mendimit njerėzor. Edhe pas pėrfundimit tė Luftės sė Ftohtė, kėrkimet nė kėtė fushė vazhduan me po tė njėjtin ritėm e interes. Eksperimente tė ndryshme i kanė ēuar shumė kėrkues nė pėrfundimin apo mė mirė, nė bindjen, se “leximi i mendimeve” ekziston. Por arsyeja, shkaku dhe mėnyra e funksionimit tė kėtij fenomeni tė rrallė, i nėnshtrohet shumė pikėpyetjeve e mistereve tė pazbuluara qė ndėrlidhin nė vetvete shumė disiplina, jo vetėm shkencore.

Tezat dhe eksperimentet e R.Sheldrake

Njė tezė e rrahur tashmė prej vitesh e qė bėn fjalė pėr mėnyrėn e funksionimit tė telepatisė ėshtė dhe ajo e pėrfaqėsuar nė njė pėrmbledhje tė veēantė nga shkencėtari anglez, biologu e sociologu, Rupert Sheldrake. Shkencėtari nė fjalė, ėshtė i bindur se bota jonė zotėron tė ashtuquajturat “fusha morfogjenetike”, tė cilat mund tė lidhin kėdo me njėri-tjetrin.

Ai sidomos dėshiron tė verė nė dukje faktin se kavjet angleze kanė mėsuar nė njė kohė tė shkurtėr se si hapen kapakėt e aluminit tė kutive tė qumėshtit. Ky fakt apo kjo njohuri, e pėrftuar rishtazi dhe jo si pasojė e njė refleksi tė lindur, ishte e pėrhapur edhe ndėr kafshėt e tjera, kėshtu qė dhe minjtė nė ishujt e tjerė tė largėt britanikė, e zotėronin kėtė aftėsi.

Sheldrake beson se “fushat morfogjenetike” tė pretenduara prej tij, vėrtetohen mė sė miri nga kjo aftėsi e hasur te kavjet. Telepatia sot realisht nuk pėrbėn ndonjė problem shumė tė diskutueshėm brenda sferės sė shkencės. Kjo shpjegohet dhe me faktin, se gjithnjė e mė shumė njerėz raportojnė se kanė pasur nė njė mėnyrė apo nė njė tjetėr, nė masa e kohė tė ndryshme, eksperienca qė lidhen me telepatinė.

Eksperimente befasuese

Njė arsye tjetėr pėr kėtė qė thamė ėshtė dhe fakti se eksperimentet nėpėr laboratorė dhe institute, shpesh kanė sjellė rezultate surprizuese. Si njė pėrpjekje standarde nė kėtė drejtim mund tė vlerėsohej njė eksperiment fare i thjeshtė: Njė vullnetar i nėnshtrohet njė prove tė shkencės, tė drejtuar nga njė specialist i kėsaj fushe. Ky i fundit, pėr shembull, sheh nė monitor karta apo foto, qė nėpėrmjet njė gjeneratori janė pėrzgjedhur vetėm rastėsisht.

Telepati duhet tė thotė nė kėtė rast, se cilat karta janė parė nė atė moment nga eksperimentuesi i tij ose tė tregojė motivet qė pėrshkruajnė ato. Nė fakt, nė rrjedhėn e viteve, rezultatet e kėtyre lloj eksperimenteve kanė qenė mėse mbresėlėnėse. Shumė, por jo tė gjitha, pėrpjekjet e eksperimentet, kanė treguar se ca njerėz mė shumė e ca mė pak, posedojnė aftėsinė e leximit tė mendimeve tė tė tjerėve. Njė sėrė kėrkuesish, siē ėshtė pėrfaqėsuesi mė i njohur i tyre, gjenetisti anglez, Rupert Sheldrake, janė tė bindur se ēdo njeri zotėron nė vetvete aftėsi telepatike.

Dhe kjo e ashtuquajtur ndryshe pra edhe me emrin “shqisa e shtatė”, mund tė trajnohet nėpėrmjet tė tillave pėrpjekje. Edhe kafshėt e kanė me ē’duket kėtė aftėsi. Sipas tezave tė fushave morfogjenetike, qė besohet se rrethojnė njerėzit dhe kafshėt nė tė njėjtėn masė, ky fenomen nuk do tė ishte ndonjė ēudi.

Njė eksperiment sensacional, Sheldrake pati kryer me njė papagall dhe pronaren e tij. Kafsha ishte nė gjendje qė tė pėrsėriste mbi 500 fjalė e gjithashtu edhe fjali tė tėra. Para kamerave, shkencėtari e mbylli papagallin nė njė dhomė dhe pronarja e tij, Emi, ndodhej dy kate mė poshtė nė njė dhomė tjetėr.

Ndėrkohė, Emi hapi zarfe me foto, tė cilat ajo mė parė nuk duhet t’i shihte. Rezultatet e pėrftuara ishin befasuese, pasi shpendi(kafsha) dukej se i kishte lexuar tashmė mendimet e tė zonjės sė vet. Gjėja qė mund tė vihet re mė shumė nė kėtė film, ėshtė se papagalli thotė pikėrisht atė qė sheh e zonja e tij. Nė njė farė mėnyre, papagalli bėn pikėrisht leximin e mendimeve tė sė zonjės, arrin tė kuptojė e tė shohė imazhet qė ajo sheh. Ai i transmeton ato nė anglisht. Kjo ėshtė madje diēka shumė e veēantė, pasi nė shumė raste tė tjera tė telepatisė ndėr kafshė, qen apo mace qofshin, mund tė arrijmė vetėm nė pėrfundime tė pjesshme pėrsa i pėrket aftėsisė sė tyre telepatike.
Sensacioni i BBC-sė dhe sukseset relative

Njė pėrpjeke me vlerė zhvilloi pėr shembull edhe nga BBC-ja pak vite mė parė. Kėshtu, ata vunė para kamerave njė qen, ndėrkohė qė i zoti i tij kishte dalė jashtė shtėpisė. Pronari ishte vėnė nėn vėzhgim me kamera, ndėrsa shėtiste nėpėr qytet, derisa ai nė njė moment tė caktuar mori sinjalin se duhej tė kthehej nė shtėpi, pra tė shihej sėrish me qenin e tij.

Kamerat dokumentuan se pikėrisht nė kėtė kohė, kur pronari u njoftua se duhej tė kthehej nė shtėpi, qeni u ngrit dhe shkoi drejt portės sė shtėpisė pėr tė pritur tė zotin. Kjo nuk ishte thjesht njė rastėsi, pasi raste tė tjera tė ngjashme tė pėrsėritura tė kėtij eksperimenti dhanė gjithashtu rezultate tė njėjta.

Rezultatet e eksperimenteve me njerėz janė plotėsisht tė krahasueshme me ato me kafshė. Natyrisht se te personat qė u nėnshtrohen eksperimenteve telepatike, ka shumė tė ngjarė tė lexojnė pra se ēfarė mendojnė tė tjerėt. Ata mund tė pikturojnė apo pėrshkruajnė objekte, tė cilat tjetri diku po i sheh. Jo gjithmonė kėto eksperimente janė kurorėzuar me sukses, por lista e rezultateve pozitive ėshtė e gjatė. Dhe po bėhet gjithmonė e mė e gjatė.

Telepatia dhe shėrbimet sekrete

Nėse do t’u riktheheshim sėrish shėrbimeve sekrete, kjo sigurisht se pėrbėn njė mundėsi tė mirė spiunazhi. E parė nė kėtė kontekst, flitet kėshtu pėr praninė e agjentėve tė ashtuquajtur “PSI” ndėr rrethet e tyre. Sot kuptimshmėria e termit “telepati” duket se ka marrė njė vlerė gjithsesi mė tė gjerė. Prej shumė vitesh pėr shembull, po qarkullon shprehja ose termi “Remote Viewing” (ose nė shqip: vėzhgim nga distanca).

Mė anė tė saj, agjentėt (jo vetėm tė shėrbimeve sekrete, por edhe ato tė policive) pėrpiqen qė nėpėrmjet “kontrollit tė mendimeve”, tė pėrshkruajnė plane e veprimtari qė individė apo keqbėrės kanė ndėrmend tė kryejnė. Pjesėrisht kėto kanė pasur edhe rezultate. Fillimet e veta, aplikimi i asaj qė njihet pra si “Remote Viewing” ndodhi nė ish-Bashkimin Sovjetik, nė vitin 1940.

Asokohe me urdhėr tė Stalinit, telepati, Volfgang Gregoreviē Messing (1899-1974), gjatė shfaqjeve qė jepte nė cirk, ra nė sy pėr aftėsitė e tij dhe u dėrgua nga policia sekrete direkt nė zyrėn e Stalinit. Sigurisht, qė ky mendohet se ishte dhe hapi i parė konkret i pėrballjes sė regjimit sovjetik me shanset e mundėsitė qė shfaqte kjo fushė pėr ta pėrdorur nė shėrbim tė planeve tė tyre, pasi mendohet se deri mė atėherė, kėto gjėra, nė pėrputhje edhe me mėsimet e ideologjinė marksist-leniniste, nuk merreshin seriozisht.

Pėr Messingun e aftėsitė e tij prej parashikuesi u interesuan edhe Frojdi e Ajnshtajni. Nė hapėsirat e ish-BRSS, ekzistojnė shumė anekdota, por edhe botime qė lidhen me “bėmat” e tij. Nė vitin 1971, ai madje mori dhe titullin “Artist i merituar” i BRSS. Nė tė njėjtėn kohė, edhe nė Perėndim u ndėrmorėn kėrkime nė fushėn e telepatisė.

Kėshtu, njihen mirė disa pėrpjekje fillestare sekrete tė britanikėve brenda departamenteve tė Intelligence Service qysh nė vitet ’30 tė shekullit tė kaluar. Por mė e njohur ėshtė pėrpjekja e viteve 1934-1939, (kohė kur shkencėtarėt anglezė rivalizonin me ato gjermanė pak para fillimit tė Luftės sė Dytė), kur S.G. Soal, profesor matematike nė Universitetin e Londrės, eksperimentoi nė 160 persona, duke regjistruar mė shumė se 100,000 raste eksperimentesh tė niveleve tė ndryshme. Ia vlen tė pėrmenden edhe pėrpjekjet qė bėnė Basil Shackleton dhe Rita Elliot gjatė vitit 1941, rezultatet e tė cilėve qėndronin pėrtej normės sė rastėsisė.

Ndėrkohė, njihen pėrpjekjet e shkencėtarėve nazistė, tė cilėt u shfaqėn shumė tė zotė e tė interesuar nė kėtė fushė e mė pas, sigurisht edhe pėrpjekjet e eksperimentet e amerikanėve pas Luftės sė Dytė, tė cilėt regjistrojnė nė dosjet e tyre shumė prej tyre. Pavarėsisht se shumėkush beson me tė vėrtetė se telepatia pėrdoret gjerėsisht nga kėto shėrbime, asnjė evidencė e qartė nuk ėshtė dėshmuar hapur deri mė sot nė publik. Shumėkush e trajton atė thjesht si njė objekt studimor shkencor e artistik, i cili mund tė gjejė aplikim fare mirė vetėm nė librat fantastiko-shkencorė, apo dhe nė cirk, me “magjistarėt” qė arrijnė tė kėnaqin shumė, sidomos fėmijėt.

E megjithatė…telepatia ekziston!

Sigurisht se prej shumė vitesh e dekadash, nė bazė tė rezultateve tė eksperimenteve, ėshtė arritur tė dėshmohet tė paktėn se ky fenomen ekziston. Do tė ketė me siguri edhe mė shumė eksperimente nė kėtė drejtim qė do tė mund tė ndryshojnė ndoshta edhe pėrfundimet e eksperimenteve tė deritanishme. Pėr mė shumė, pyetja mbi shkaqet e arsyet e ekzistencės sė kėtij fenomeni, bėhet edhe mė interesante kėsisoj pėr tė vazhduar tė studiohet. Tek e fundit, ajo nuk pėrbėn veēse njėrėn prej enigmave tė shumta tė kėsaj bote.

KUSH ĖSHTĖ RUPERT SHELDRAKE?


Rupert Sheldrake ėshtė njė biolog e sociolog anglez, autori i mė shumė se 75 veprave studimore e shkencore dhe dhjetė librave. Ai ka qenė bashkėpunėtor shkencor pranė tė famshmes “Royal Society”, nė Londėr e ka studiuar shkenca natyrore nė Universitetin e Kembrixhit. Mė pas, ai ka vazhduar studime tė mėtejshme nė fushėn e gjenetikės dhe ėshtė nderuar me shumė ēmime, ndrysa aktualisht mban dhe titullin Ph.D.

Mė pas, ka studiuar pėr filozofi nė Harvard. Kontributi i tij nė studimin e telepatisė tashmė ėshtė i njohur botėrisht dhe libri i tij i “The Sense of Being Stared At, And Other Aspects of the Extended Mind”, i vitit 2003, ka zbuluar shumė aspekte konkrete tė sjelljes njerėzore e aftėsive tė tij telepatike.

Nga Armand Plaka
avatar
Luli

"Duhet bredhur shumė nė errėsirė derisa tė preket drita"

956


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi