Sa tė vjetėr janė qytetėrimet?

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Sa tė vjetėr janė qytetėrimet?

Mesazh  Zattoo prej 14.10.13 19:37

Sa tė vjetėr janė qytetėrimet?

Kontradiktat/Shkėrmoqet paradigma e historianėve lidhur me origjinat e "vonshme" tė qytetėrimeve



Mė 8 tetor tė vitit 1922, "American Weekly", suplement i "New York Sunday American", botonte njė artikull tė titulluar "Misteri i njė tabani kėpuce tė gurosur, 5 milion vjet i vjetėr".

Bėhej fjalė pėr gjetjen nė njė lokalitet tė Nevadės (Shtetet e Bashkuara Jugperėndimore, nė zonėn e ashtuquajtur "Baseni i Madh") tė njė mbeturine shumė tė ēuditshme arkeologjike: gjurmėn e njė pjese tabani (pėr saktėsi pjesa e prapme, ajo qė i korrespondon "takės"), tė qepur nė lėkurė, nė brendėsi tė njė shkėmbi tė Triasikut.

Autori i gjetjes sensacionale kishte qenė njė inxhinier minierash dhe gjeolog i nderuar, John T. Reid. Tani, gjeologėt e vėnė fillimin e erės Triasike 248 milion vjet mė parė dhe fundin e saj 213 milion vjet mė parė: njė periudhė gjatė sė cilės, sipas paradigmės shkencore zyrtare, mungonte akoma shumė kohė nga shfaqja e njerėzve tė parė nė planetin tonė; pėr tė mos folur pastaj pėr kėpucė apo mokasina qė tė ishin, tė cilat dukshėm janė, fryt i njė niveli qytetėrimi relativisht tė avancuar.

Po atėhere?

Atėherė nė kėtė rast, ashtu si nė shumė raste tė tjera, shkencėtarėve akademikė nuk u mbetej pėrveēse njė gjė pėr tė bėrė: t'i quanin tė gabuara faktet pėr tė shpėtuar teoritė e tyre tė bukura.

Kjo ėshtė ajo qė bėnė. Veē tė tjerash, fakti nė fjalė ėshtė pėrcjellė nė librin e Michael A. Cremo dhe Richard L.. Thompson, "Forbiden Archeology. The Hidden History of the Human Race". Ajo qė pjesa e madhe e njerėzve tė zakonshėm injorojnė ėshtė se gjetjet e kėsaj natyre nuk janė aspak kaq tė rralla dhe llogariten tashmė me dhjetėra; por gjėja vėshtirė se del nga kuadri i letėrsisė sė specializuar, pasi informacioni shkencor ėshtė monopolizuar nga ndjekėsit e paradigmės mbizotėruese, sipas tė cilės njeriu "modern" ėshtė shfaqur nė Tokė nė kohėra relativisht tė afėrta me ne, jo mė shumė se 100 000 vjet mė parė; ndėrsa qytetėrimet mė tė lashta tė njohura, ai mseopotamik dhe ai egjiptian, nuk do tė zbrisnin prapa nė kohė mė shumė se 6000 vjet mė parė.

Tė gjitha faktet dhe tė gjitha spekulimet qė janė nė kontrast me njė paradigėm tė tillė, nuk themi me miliona vjet - si nė rastin e tabanit prej lėkure tė Nevada - por edhe me vetėm disa mijėra vjet, refuzohen nė mėnyrė automatike dhe, po tė jetė e mundur, censurohen dhe manipulohen, kėshtu qė pjesa mė e madhe e njerėzve me kulturė mesatare nuk e dinė as qė ekzistojnė.

Kėshtu, sa pėr tė dhėnė njė shembull, sot ėshtė provuar se Sfinksi i fushės sė Gizės nė Egjipt, ėshtė pėrmbytur nga uji dhe se periudha e fundit nė tė cilėn Lugina e Nilit njohu njė klimė veēanėrisht me plot shi qe nė fund tė akullnajave tė fundit, midis 15000 dhe 13000 viteve mė parė, ndėrsa shirat qenė akoma deridiku tė bollshėm midis 9000 dhe 7000 viteve mė parė dhe jo mė pas.

Pėr pasojė, ėshtė e qartė se Sfinksi nuk mund tė jetė ndėrtuar mė vonė se kjo periudhė, pėrndryshe nuk mund tė kishte shenja erozioni nga uji i shiut, qė do tė zgjatej pėr mijėra vjet. Kjo pa llogaritur provat astronomike, qė tentojnė edhe ato tė paradatojnė me shumė, respektivisht kronologjisė "zyrtare", tė gjithė kompleksin monumental tė Gizės.

Nga ana tjetėr, tė gjithė e dinė se tekstet e lashta fetare tė Indisė - pėr tė mos folur pėr ato maja - flasin pėr epoka "historike" shumė tė vjetra, epoka nė tė cilat njerėzit, sipas paleontologjisė dhe antropologjisė akademike, nuk duhet as tė jetonin, por nė tė cilat, sipas teksteve tė shenjta dhe profane tė hinduizmit, jo vetėm qė ekzistonte dhe posedonte njė nivel tė lartė qytetėrimi, por shfrytėzonte deri teknologji pėr ne tė njohura prej mė pak se njė shekulli apo pak dekadash, tė tilla si fluturimi nėpėrmjet avionėve me motor apo armė tė lėshuara nga lart, tė ngjashme me bombat atomike moderne. Shkencėtarėt, qė aktualisht ruajnė paradigmėn e dijes "zyrtare", nuk janė tė gatshėm qė t'u japin ndonjė vlerė rrėfimeve tė ngjashme.

Megjithėse, pėrgjithėsisht nuk kanė as kompetencėn minimale nė fushėn e sanskritishtes apo tė historisė sė qytetėrimit tė Indisė sė lashtė, ata e mohojnė pastėr dhe thjesht mundėsinė qė tė kenė ekzistuar gjėra tė ngjashme, pasi kjo bie nė kundėrshtim me pikėpamjen e tyre lidhur me dogmėn evolucioniste neodarviniane. Kėshtu qė, nguten tė likuidojnė ēdo rrethanė qė mund t'i vėrė nė dyshim si pa asnjė bazė serioze dhe nuk hezitojnė tė pėrqeshin dhe fshikullojnė ata kolegė tė rrallė qė kanė kurajon tė largohen nga shtigjet e njohura dhe zyrtarisht tė pranuar.

Tė marrėsh seriozisht njė prej mbeturinave tė shumta anormale arkeologjike nėnkupton tė luash njė karrierė tė shkėlqyer universitare dhe tė bėsh njė hapje besimi ndaj teksteve tė lashta maja apo hindu, pėrveēse tė ekspozohesh ndaj ironisė sė rėndė tė gardianėve tė vetėshpallur tė shkencės zyrtare (qė shpesh janė gazetarė apo divulgues shkencorė me nivel modest kritik), nėnkupton qė tė mos gjesh njė shtėpi botuese tė gatshme qė tė botojė studimet e tyre, veē pėr tė mos rrėshqitur nė arkipelagun e gjerė, por tė diskredituar, tė shtypit dhe tė botimeve trashanike "ezoterike", ufologjike sensacionaliste.

Kėtu nuk po flasim pėr tregimin platonik rreth kontinentit tė zhdukur tė Atlantidės, tė ndodhur nė dy dialogėt "Timeu" dhe "Kricia". Edhe pse njė numėr i caktuar kėrkuesish kanė nėnvizuar pėrputhje mbresėlėnėse midis faqeve tė Platonit dhe njė serie tė dhėnash tė dala nga gjeologjia, nga paleontologjia, nga mitologia dhe nga linguistika, njerėz tė cilėt guxojnė t'i lexojnė kėto dy dialogė, edhe vetėm si hipotezė pune, jo nė kuptimin ekskluzivisht simbolik, por edhe historik, mbytet menjėherė nga njė ortek skepticizmi dhe ironie. Nė kėtė rast, studiuesit e filozofisė janė nė pėrgjithėsi ndėr kundėrshtarėt mė tė zjarrtė tė njė interpretimi historik tė tregimit tė ndodhur tek "Timeu" dhe "Kricia": sikur tė marrėsh Platonin fjalė pėr fjalė tė donte tė thoshte nė vetvete qė tė tė mungojė respekti pėr filozofin e madh dhe ta ulėsh rrėfimin e treguar prej tij nė letėrsinė shkencore alla Von Däniken ose mė poshtė se ajo.

Gjėrat ecin pėrpara kėshtu, pėr forcė inercie. Tezat alternative ndaj paradigmės dominuese rregullisht bllokohen, censurohen ose shpėrfillen me tallje; ndėrsa njė ortek revistash divulguese dhe publikimesh shkollore pėrhapin imazhin e njė evolucionizmi absolutisht tė provuar e tė demonstruar, e njė kuadri pėrsosshmėrisht tė hollėsishėm i aftė qė tė shpjegojė pėrpikmėrisht ose pothuajse etapat e para tė njeriut modern, nga tipi i Neandertalit tek ai i Kromanjonit, pa dyshime apo paqartėsi pėrveēse disa veēantive krejtėsisht dytėsore.

Shkruan Peter Lemesurier tek "Gods of the Dawn":
"(...) historianėt vazhdojnė akoma sot duke u nisur kėtė [histori] tė fundit nga mijėvjeēari i IV-ėt B.C.. Ėshtė e vėrtetė, theksojnė ata, qė teknikat e kultivimit po vinin duke u zhvilluar dhe, duke u pėrhapur qysh nga viti 9.000 B.C. dhe njė lloj qyteti ngrihej nė Xheriko qysh nė 8000 B.C.: megjithatė vetėm nė periudhėn 3000 - 4000 B.C. futen nė skenė nė Lindje tė Mesma shenja, nė tė cilat mund tė njohim njė shkrim dhe pa shkrim natyrisht qė nuk ka histori. Lidhur me atė ēka kishte pėrpara se ajo kohė nuk ka vetėm se thashetheme, mite, supersticion, tregime me prejardhje tė dyshimtė dhe rindėrtime spekulative tė bazuara mbi burime jo tė shkruara.

Domethėnė, lidhur me atė qė ekzistonte mė parė, ka vetėn parahistori, njė parahistori qė vetėm arkeologėt mund tė shpresojnė ta deshifrojnė. Njė parahistori qė nė bazė tė njė formulimi tė tillė ėshtė thirrur qė tė mbulojė tė gjithė ekzistencėn e Tokės me pėrjashtim tė rrahjeve tė pakta tė fundit tė orės gjeologjike. Mbi kėtė pikė, nuk do tė kėmbėngulet kurrė sa duhet. Pėr historianin ēdo ngjarje e njohur (e nėnvizoj, "njohur") e ndodhur nė tė kaluarėn vendoset nė brendėsi tė 6000 viteve tė fundit. Ai e jep si tė mirėqenė se gjatė periudhave tė gjata kohore qė i paraprijnė kėsaj periudhe, miliona e miliona vjet, nuk ėshtė verifikuar asnjė ngjarje historike, asgjė e regjistrueshme, asgjė e dokumentuar. Ėshtė njė ide e habitshme, aq e habitshme sa qė pjesa mė e madhe e historianėve e injorojnė krejtėsisht kėtė fakt. Vetėm specialistė disiplinash tė tjera, tė tronditur nga monstruoziteti i njė ideje tė tillė, kthehen vazhdimisht tė tregojnė njė seri tė tėrė ngjarjesh "historike", qė i spostojnė prapa me disa mijėvjeēarė afatet ortodokse tė historisė.

Natyrisht qė historianėt provojnė njė lloj irritimi tė caktuar pėrpara kėtyre propozimeve dhe nė pėrgjithėsi i damkosin patjetėr si herezi (rrethanė qė tradhton gjithmonė dhe pashmangshmėrisht praninė e njė dogme). "Kush janė kėta njerėz?", pyesin zakonisht. "Ēfarė kuptojnė nga historia?" dhe, kur zbresin nė thelb, "Ku janė provat?". Nga kjo pyetje e fundit vijon se me provė tė dhėnė historianėt duhet vendosin qė tė ndryshojnė qėndrim dhe tė pėrqafojnė perspektiva mė tė gjėra. Kėshtu, duke i anashkaluar pėr bukuri dy pyetjet e para, jospecialistėt kanė dhėnė siē duhet ato qė ata i konsiderojnė si prova "autentike". Ja disa prej argumenteve tė tyre:

" Majat dhe aztekėt, qė nė llogaritjet e tyre pėrfshinin data qė i pėrkisnin deri 300 milion viteve mė parė, theksonin se "pėrpara" erės sė tanishme, tė cilės ia fiksonin fillimin nė vitin 3114 B.C., bota kishte njohur 4 erėra tė tjera. "Supersticion popujsh primitivė", thonė historianėt.

" Shkrimet e lashta hindu tė njohur si "Purana" pohojnė se, aktualisht njerėzimi ndodhet nė seancat fillestare e tė fundit nga "katėr" erėrat, e para e tė cilave e pati fillimin e saj rreth 4 milion vjet mė parė. "Spekullime tė pastra fetare", thonė historianėt.

" Kleriku egjiptian Manet, arkivist i Ptolemeut Sotčr dhe i Ptolemeut Filadelf (323 - 247 B.C.) pohoi se, qytetėrimi egjiptian ekzistonte qysh 36525 vite pėrpara fundit tė dinastisė sė XXX-tė (332 B.C.) dhe nė "Historinė e Egjiptit" tė tij la dokumenta nė kuptimin e vėrtetė tė fjalės tė vendosur pėr ta provuar. Vepra u zhduk rreth shekullit tė IX-tė A.D., por nė pėrmbledhjen (pėrfshi ndonjė citim tė drejtpėrdrejtė) e arritur deri tek ne, nė veēanti nė shkrimet e Sekst Jul Afrikanit (shekulli i II-tė - i III-tė), Eusebi nga Ēezarea (shekulli i IV-ėt) dhe Xhorxhio Sinēelo (shekulli i IX-tė), edhe pse jo tė gjitha tė dhėnat e pėrcjella pėrkojnė. Shumė mė i lashti "papirus i Torinos" (shekulli i XIII-tė B.C.) paraqet tė dhėna po aq tronditėse, ndėrsa duket qė njė pjesė e mirė e tė dhėnave tė Manetit ndodhet nė vetė dimensionet e Piramidės sė Madhe dhe, pėr pasojė, e fiksuar pėrgjithmonė nė gur. "Fantazi numerologjike prej klerikėsh", thonė historianėt.

" Njė autoritet si Platoni referon se i urti, legjislatori dhe politikani i adhuruar athinas Soloni (rreth viteve 638 - 558 B.C.) ishte informuar nga klerikėt egjiptianė tė kohės sė tij lidhur me shkatėrrimin e njė qytetėrimi tė madh tė quajtur Atlantidė, e asgjėsuar nga tėrmete dhe pėrmbytje rreth 9000 vjet mė parė, pse jo dhe katastrofa tė tjera tė panumėrta qė pėrpara saj qenė pėrplasur mbi gjininė njerėzore. "Supersticion fetar", thonė historianėt.

" Mediumi dhe largpamėsi amerikan Edgar Kejsi (1877 - 1945) theksonte se nė origjinėn e saj Piramida e Madhe egjiptiane e Gizės ndoshta ishte ndėrtuar nėn egjidėn e kolonėve tė Atlantidės, midis viteve 10490 dhe 10390 B.C. (leximi 5748-6). "Fabrikime pėr naivė", thonė historianėt ose mė saktėsisht egjiptologėt, tė cilėt sot mbulojnė rolin e dyfishtė tė arkeologėve dhe tė historianėve.

" Njė epigraf atribuar Faraonit Khufu (Keops) lidhur me Shtyllėn e Inventarit tė dinastisė sė XXI-tė (qė tani ruhet nė muzeumin e Kajros) thotė se Piramida e Madhe dhe Sfinksi ekzistonin tashmė shumė kohė pėrpara se ai tė ngjitej nė fron. "Ėshtė false", thonė egjiptologėt.
Por asnjėri nuk shpjegon se pse vallė ajo qė dukshėm ėshtė kopja e njė epigrafi tė mėparshėm duhet tė konsiderohet false. Me tė njėjtin kriter tė gjitha shkrimet e antikitetit, pėr asnjėrin prej tė cilave nuk ekziston dorėshkrimi origjinal, duhet tė hidhen poshtė si "falsifikime".

Fakti qė historianėt nuk mbajnė nė konsideratė njė medium si Edgar Kejsi ėshtė krejtėsisht i kuptueshėm, duke pasur parasysh nacionalitetin qė ata pėlqejnė tė shpalosin. Pėr arsye tė ngjashme ėshtė edhe i kuptueshėm pėrbuzja e shfaqur e tyre pėr fjalėn e atij qė ėshtė "vetėm" njė klerik, por fakti qė ata nuk marrin nė konsideratė mbishkrime epigrafie autentike, pėr tė mos folur pėr dėshminė e dhėnė nga shkrimet e historiografive dhe tė diturve mė tė shquar tė botės sė lashtė (shumė prej tė cilėve, ėshtė me vend tė pėrmendet, "qenė" klerikė), ėshtė shumė mė preokupuese.

Astronomėt dhe matematikanėt e zgjuar maja, Platoni i madh dhe Soloni i madh, arkivisti i egjiptian Maneto, tė gjithė kėta do tė ishin naivė budallenj sa pėr t'u hedhur nė tė njėjtin kazan plehrash tė shėmtuar. Gjė shumė e ēuditur, duke parė se nė pjesėn e "mėtejshme" tė fillimit tė periudhės dinastike (3100 B.C.) kronologjia e Manetos "ėshtė mirėpritur" nga historianėt e nga egjiptologėt dhe pėrbėn themelin e kuptimit tė tyre tė historisė egjiptiane. Pėr sa kėrkohet qė tė mos u atribuohen atyre qėllime tė dyta, megjithatė krijohet pėrshtypja se ata nuk "duan" tė pranojnė pjesėn tjetėr tė sė njėjtės dėshmi...

E gjitha tė kujton nė fakt nga afėr shqetėsimin pak dinjitoz tė kozmologėve besnikė ndaj dogmės sė modės tė "Big Bengut" dhe tė universit nė ekspansion, pėrballė daljes sė vazhdueshme tė provave qė hedhin dyshime mbi teorinė e tyre tė pėlqyer. Kritikė si astronomėt e shquar Halton Arp dhe Viktor Amazaspoviē Ambartsumian janė pėrjashtuar, ndaluar, anatemizuar, ndėrsa pėrpunohen vazhdimisht teori dytėsore gjithnjė e mė komplekse tė prirura qė ta mbėshtesin dogmėn dhe tė neutralizojnė provat e reja: kėshtu e gjithė ngrehina rrezikon qė tė shembet nėn peshėn e vet.

Diēka shumė e ngjashme me kėshtjellat spekulative, me tė cilat nė Mesjetė kėrkohej tė pėrcaktohej sesa engjėj mund tė vallėzonin mbi majėn e njė gjilpėre me kokė, pėrveēse spekulimi mesjetar ishte njė ēikė mė shkencor: nė fund tė gjithė kishin "parė" gjilpėra me koke dhe dikush theksonte se deri kishte parė edhe engjėjt... Por ndoshta e gjitha kjo nuk ėshtė dhe aq e habitshme. Ekspertėt janė bėrė tė tillė vetėm, pasi kanė arritur ta hedhin poshtė dijen e fituar. Ia detyrojnė pozicionin e tyre financimit publik qė sigurojnė vetėm mbi bazėn e aftėsisė sė mirėdemonstruar nė zonat relative tė pėrkatėsisė.

Ndoshta janė njerėzit mė pak tė pėrshtatshėm, tė cilėve t'u drejtohesh nėqoftėse je nė kėrkim perspektivash tė reja. Nė fund tė fundit, Darvini ishte teolog, Ajnshtajni njė nėpunės i zyrės sė patentave tė Bernės kur propozoi "teorinė speciale" tė relativitetit, Alfred Vegeneri, njeriu qė formuloi teorinė e spostimit tė kontinenteve, nuk ishte gjeolog, por metereolog. Kėshtu historianėt, bashkė me ta dhe vetė historia, mbesin tė kapur pas strukturės sė kronologjisė pasbiblike tė pėrpunuar "temporibus illis" nga Jozef Just Skalixheri (1540 - 1609), i famshmi djalė i njeriut qė qe mentor i Nostradamusit nė Agen dhe ka mundėsi qė do tė na mbesė deri kur tė mos dalin prova mė tė forta, tė tilla sa t'i detyrojnė mė sė fundi horizontet e tyre qė tė zgjerohen. Por kjo, shumė e habitshme, ėshtė pikėrisht ajo qė duket se po ndodh tani...".

Megjithatė, nėqoftėse duam ta themi tė tėrėn, njėra prej arsyeve - dhe jo ndėr mė pak tė rėndėsishmet - pėr tė cilat bota shkencore "zyrtare" tregohet kaq e mbyllur dhe armiqėsore ndaj gjithė kėtyre kėrkimeve qė tentojnė tė sugjerojnė nevojėn e njė paradatimi tė konsiderueshėm tė zanafillės sė qytetėrimeve tė "para", pse jo dhe tė njė leximi jo vetėm simbolik tė tregimit tė Platonit lidhur me Atlantidėn, ėshtė fakti qė ky, pėr rreth njė shekull, duket se ėshtė bėrė terreni i pėrkėdhelur i grupeve ezoterike pak a shumė orientalizues pak a shumė tė ēuditshėm, pėr tė mos thėnė spiritiste: grupi ku vetėm emri i tyre i rrėnqeth shkencėtarėt dhe qė ata i konsiderojnė pėrfaqėsues tipikė tė sharlatanerisė okultiste dhe pseudofetare.

Pa frikėn e ekzagjerimit, mund tė pohohet se personazhe si Madam Blavatskij dhe ndjekėsit e saj tė Shoqėrisė Teozofike (e themeluar mė 1875) nuk do tė kishin folur pėr qytetėrime tė lashta parapėrmbytjes, pėr njė seri racash qė do tė pasoheshin nė faqen e planetit, si dhe pėr shkėlqimin dhe shkatėrrimin e mėpasėm tė Atlantidės, ndoshta paragjykimi i ambienteve shkencore zyrtare lidhur me kėtė do tė ishte mė pak i ngurtė e i ashpėr dhe tė paktėn disa prej pyetjeve tė tilla do tė merreshin nė konsideratė me njė minimum hapjeje dhe respekti.

Por, pėr njė arkeolog apo historian me formim neopozitivist (siē janė tė tillė sot pothuajse tė gjithė eksponentėt e paradigmės shkencore dominuese), ideja se do tė duhet tė marrė "seriozisht" nė konsideratė qoftė si bazė hipotetike dhe nevojtare pėr verifikime dhe thellime tė mėtejshme, tekste si famėkqinjtė "Dhoma tė Xyjanit", libri i "mallkuar" pėr tė cilin flet Blavatskij, duke i atribuar besim absolut dhe tė pakushtėzuar, ėshtė pėr ta diēka patjetėr superiore ndaj forcave tona. As nuk do tė rrimė tė diskutojmė pėr kėtė paragjykim tė tyrin, as nuk do tė hyjmė nė thelbin e spekulimeve fantastike tė teozofive dhe tė burimeve tė dyshimta tė Helena Petrovna Blavatskijt.

Do tė kufizohemi tė vėrejmė se stili kompleks dhe barok i saj, sėbashku me substratin e deklaruar fetar, mistik dhe ezoterik tė veprės sė saj shumė tė gjerė, por konfuze dhe nganjėherė fantastike, sigurisht qė nuk kanė luajtur nė favor tė njė marrjeje nė konsideratė serioze tė teorive tė saj nga ana e ambienteve historike dhe shkencore "zyrtare".

Megjithatė, mund tė tolerojmė se njė stil i ngjeshur, me njė ēikė shumė kolorit dhe njė mungesė e dukshme rregulli nė tregimin e burimeve (pėr tė mos thėnė tjetėr), janė argumente tė mjaftueshėm pėr tė injoruar dhe hedhur nė koshin e plehrave si letėr pavlerė "gjithēka" qė ka shkruar dhe mėsuar Blavatskij lidhur me qytetėrimet e kaluara qė kanė pasuar njėri-tjetrin nė Tokė, pėrpara kėtij tė fundit, tė cilit vetė ne i pėrkasim? Nuk do tė rrezikonim qė tė silleshim, duke vepruar kėshtu, si ajo mamia qė me flakjen tej tė ujit tė ndotur tė eliminonte edhe tė sapolindurin?

Njė gjė ėshtė e qartė: pa rėnė pėr kėtė nė naivitet, historiani i vėrtetė duhet tė ēlirojė krejtėsisht mendjen e tij nga paragjykime tė ēdo lloji dhe tė pėrqendrohet vetėm nė shqyrtimin e fakteve dhe hipotezave, nga cilado anė qė tė vijnė dhe sa mund t'i trondisin siguritė e konsoliduara tė tij. Vetėm kėshtu do tė jetė nė gjendje qė t'i afrohet, megjithėse me lodhje, asaj tė vėrtete tė bekuar qė pėrbėn objektin e kėrkimeve tė tij dhe arsyen e qenies sė shkencės, i tė cilės ai do tė jetė njė kultivues objektiv dhe i ēinteresuar.
Pėrgatiti:

Armin Tirana
avatar
Zattoo

667


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi