Atje ku ka njė antenė celulare, ka pacientė kancerogjenė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Atje ku ka njė antenė celulare, ka pacientė kancerogjenė

Mesazh  Odin prej 23.09.13 23:36

Atje ku ka njė antenė celulare, ka njė grup pacientėsh kancerogjenė



Ajo qė po ndodh nė Shqipėri me aktivitetin e antenave celulare, nuk po ndodh dhe nuk lejohet tė ndodh nė asnjė vend tjetėr. Edhe pse institucionet shtetėrore shėndetėsore e mjedisore shqiptare, deklarojnė se antenat celulare tė instaluara nė mjediset e banuara nė Shqipėri nuk pėrbėjnė asnjė rrezik pėr jetėn, mjekėt specialistė deklarojnė dhe argumentojnė tė kundėrtėn, duke konfirmuar se kėto antena janė burim sėmundjesh ekstreme, deri me pasoja kancerogjene. Ky realitet alarmant, po kalohet mė shpėrfillje tė plotė prej institucioneve vendimmarrėse, ligjvėnėse e zbatuese, duke u dhėnė katėr kompanive celulare “AMC”, “Vodafon”, Eagle” dhe “Plus”, tė drejtėn pėr tė vazhduar tė shkaktojnė sėmundje tė shumta, deri me efekte kancerogjene mbi shqiptarėt.

Ēfarė ėshtė pėr ju si mjek, njė antenė celulare brenda njė mjedisi tė banuar?

Mund tė them, se ēdo antenė qė vendoset pranė mjedisit tė banuar ėshtė njė bombė radioaktive, qė vret pa zhurmė jetėn e krejt banorėve tė zonės ku antena instalohet. Kėtė realitet, duhet ta pranojmė dhe nuk duhet ta anashkalojmė. Shpesh, kemi debatuar me kolegė mjekė nė lidhje me efektin dėmtues tė antenave celulare. Tė gjithė kemi konkluduar nė njė mendim: qė antenat janė objekte vrasėse tė shėndetit. Por realisht, ky realitet nuk po pranohet, madje po mbulohet prej institucioneve zyrtare shėndetėsore me lloj dekoratash e monitorimesh fiktive. Nuk do shumė mend, tė kuptosh qė ėshtė totalisht e qėllimshme kjo heshtje, kjo fshehje e faktit qė antenat janė ēliruese tė rrezeve radioaktive nė mjedis dhe nė organizmin e njeriut.

Prej 40 vjetėsh, ju jeni mjek specialist nė pediatri, sa ndikojnė kėto antena nė jetėn e fėmijėve e tė nėnave?

Pyetja juaj ka vetėm njė pėrgjigje tė shkurtėr: Antenat celulare, me veprimin e tyre tė shpėrndarjes sė valėve elektromagnetike, ndikojnė maksimalisht nė shėndetin e fėmijėve. Unė po ju pėrcaktoj 5 aspektet, ku rrezatimi i antenave shkakton dėmtime jo vetėm tek fėmija, por dhe tek nėnat me fėmijė:

1. Jeta e njė fėmijė, nis me rrezatim radioaktiv qė nė momentin e ngjizjes sė tij, nėse atje ku banon nėna, ka njė antenė celulare.

2. Gjatė rritjes sė fėmijės nė barkun e nėnės, nėpėrmjet nėnės, rrezatimi pėrcillet tek fėmija, duke shkaktuar pasojat e sėmundjes sė gjakut dhe dėmtimit tė nivelit tė zhvillimit psikik.

3. Nėna, gjatė shtatzėnisė pėson depresione pėr shkak tė rrezatimit tė dyfishtė qė ajo thith prej antenave celulare dhe prej rrezatimit qė ka akumuluar fėmija gjatė ngjizjes dhe rritjes deri nė lindje. 4. Nėna, pėr shkak tė rrezatimit qė ka thithur prej antenave nė mėnyrė tė natyrshme, pas lindjes i transmeton fėmijės nėpėrmjet qumėshtit dhe organeve tė frymėmarrjes rreze goditėse radioaktive, tė akumuluara nė mėnyrė sistematike prej antenave celulare. 5. Pas lindjes, fėmija vazhdon tė bėhet pjesė reale e mjedisit tė ndotur e goditės prej rrezatimit tė antenave celulare, qė janė nė mjedisin ku ai jeton.

Sipas studimeve qė ju keni kryer, a mund tė flitet pėr njė tregues tė kėtij dėmtimi radioaktiv tek fėmijėt dhe nėnat me fėmijė?

Qė ka dėmtim, kjo nuk mund tė mohohet, madje ky dėmtim ėshtė maksimal. Pse ta fshehim realitetin: antenat janė burim rrezatimi radioaktiv dhe ēdo radioaktivitet vret jetė njerėzore, shtazore e bimore. Troē vret gjithēka qė ka jetė. Masa e dėmtimit varet nga masa e rrezatimit qė ēlirohet, por vet fakti qė ėshtė rrezatim, krijon dėmtim. Por edhe pse tentohet tė maskohet ky realitet rrezatues radioaktiv, qė shpėrndahet nėpėrmjet qindra antenave celulare tė vendosura nė mbarė vendin, shqiptarėt janė viktimė e tyre dhe kjo ka njė evidencė tronditėse:

Ēdo vit nė pavionin e onkologjisė, numri i pacientėve me kancer, sidomos nėnat, qė kanė si shkak rrezatimin e antenave celulare shkon deri nė 108. Ende nė Shqipėri, nuk ka shifra tė sakta tė numrit tė fėmijėve dhe nėnave tė dėmtuara prej kėtij rrezatimi. Jo se nuk ka mundėsi tė bėhen evidentime, por sepse nuk ka predispozitė pėr ta bėrė kėtė gjė, mbasi shteti, qeveria, institucionet shėndetėsore publike nuk kanė guximin t’i publikojnė kėto tė dhėna. Madje, mund tė them se nuk kanė as interesin ta bėjnė kėtė gjė, mbasi janė palė me kompanitė celulare pėr tė fshehur realitetin.

Por unė mund te them kėtė gjė dhe nuk mund ta kundėrshtoj askush, qoftė dhe shkencėtar: Atje ku ka njė antenė celulare, ka njė grup pacientėsh kancerogjenė. Nė kėtė grup pacientėsh, qė krijohen prej rrezatimit tė antenave celulare, ka tė ēdo moshe. Por pacientėt mė tė mundshėm pėr t’u dėmtuar rėndė janė fėmijėt dhe nėnat me fėmijė.

Sa pėr ilustrim, po ju pėrmend njė shifėr: Nė 100 pacientė fėmijė e nėna me fėmijė, qė jetojnė dhe punojnė nė mjedise ku ka antena celulare, 20 fėmijė lindnin me rrezatim dhe 20 nėna janė tė sėmurė prej rrezatimit tė antenave, ku tregues ėshtė radioaktivitetit me pasojė kancerin. Nėse njė mjek e mohon kėtė fakt, nuk ėshtė mjek, por pajtues me anti-shėndetin. Ndėrsa shteti dhe kompanitė celulare, dihet qė e mohojnė efektin dėmtues tė antenave, mbasi janė palė nė njė biznes vrasės, i cili duhet tė marrė fund.

Si mjek ju njihni dhe raportit mes efektit shėndetėsor dhe valėve elektromagnetike qė ndikojnė mbi shėndetin, cili ėshtė ky efekt?

Kjo pyetje shtrohet shpesh, pėrgjigja i dihet, por nuk publikohet e nuk zbatohet nė shėrbim tė shėndetit tė njeriut. Mund tė them, se raporti i efekteve shėndetėsore tė valės elektromagnetike ėshtė njė problem qė lidhet direkt dhe vetėm me antenat celulare. Ky shqetėsim qė nė esencė ka efekte me pasoja kancerogjene ėshtė i lidhur me shpėrndarjen e fushės elektromagnetike nė ambientin e interesuar, pra nė rastin konkret atje ku janė instaluar antenat. Tė gjithė e dimė qė antenat shpėrndajnė rrezatim radioaktiv jonizues nė masėn mė tė madhe.

Rrezatimi jonizues ėshtė produkt kancerogjen mbi gjithė qeniet e gjalla, madje dhe mbi insektet, shpendėt, kafshėt. Nė rastin e problemit tė marrė nė shqyrtim, ėshtė me interes identifikimi i fushės elektromagnetike, i madhėsive qė e karakterizojnė atė, pėrqark antenės transmetuese, apo siē quhet ndryshe stacionit bazė (SB).

Mashtrimi i kompanive me radioaktivitetin

Pėr tė formuar njė ide pėr fushėn elektromagnetike pėrqark njė antene, tė paraqitnim nė mėnyrė orientuese njė tablo identifikuese, tė realizuar nga matje tė veēanta tė bėra pėrqark njė antene. Konkretisht nė Shqipėri, antenat celulare kanė rrezatim tė lartė radioaktiv, deri nė 6-10 herė mė tė lartė se standarti formal ndėrkombėtar, i deklaruar prej kompanive dhe i pėrcaktuar prej OBSH.

Pėr njė antenė makrocelulare 900 MHz, qė ka njė hapje vertikale prej 8° dhe njė hapje horizontale prej 90°, perimetri i sigurisė qė i korrespondon limitit prej 41 V/m, pėrcaktohet si vijon: 2 m pėrballė antenės; 20 cm mbrapa saj (ka njė sipėrfaqe metalike si ekran), mbi dhe nėn antenė dhe 1 m nė krahėt e antenės. Pėr njė antenė makrocelulare tė vendosur nė njė shtyllė prej 23 m, vihen nė dukje kėto rezultate: 15 V/m 10 m pėrballė antenės; 7 V/m nė 20 m pėrballė saj; 3 V/m nė 50 m pėrballė saj; 2,25 V/m nė 5 m poshtė antenės nė njė distancė horizontale prej 20 m nga kėmba e shtyllės dhe 1 V/m nė 10 m poshtė antenės nė njė distancė prej 20 m nga kėmba e shtyllės. Pėr njė antenė makrocelulare, 1 m larg bordurės se njė tarrace prej betoni, kemi njė vlerė prej 0.5 V/m nė 2 m poshtė antenės.

Pėr njė antenė makrocelulare tė vendosur nė fasadė, fusha ėshtė 15 V/m ne 1 m larg nė krah tė antenės dhe 1.5 V/m nė 1 m distancė nga antena, prapa saj.

Pėr njė antenė mikrocelulare, nė njė fasadė, perimetri i sigurisė prej 41 V/m arrihet nė 10 cm pėrqark antenės, lartė e poshtė saj. Nė njė distancė prej 1 m pėrballė saj ėshtė 50 V/m, prapa antenės, ėshtė 3 V/m; nė krahėt e antenės, nė distancėn prej 1m, ėshtė 10 V/m; pėrballė antenės nė njė distancė prej 15 m arrin nė 1.5 V/m.

Pėr antenat pikocelulare, perimetri i sigurisė prej 41 V/m, ėshtė 10 cm larg antenės dhe 5 cm lartė e poshtė saj.

Shqyrtimi i mėsipėrm i fushės pėrqark njė antene, i pėrftuar nga matje tė kryera nga ekspertė tė telekomit francez, tė realizuara me sonda izotrope me ndjeshmėri tė lartė, marrin vlera pėrfaqėsuese edhe ne tėrė spektrin e radio frekuencave. Pra ato mund tė shėrbejnė pėr tė kryer njė identifikim tė parė dhe tė shpejtė, pėr probleme konkrete.

Mjeku ortoped nė Spitalin Ushtarak, Dr. Sotir Ceka:

Veprova me dhunė pėr tė ndaluar vendosjen e antenės celulare nė pallat


Dje, mjeku kirurg ortoped nė Spitalin Ushtarak nė Tiranė, zoti Sotir Ceka, pyetjes tonė nė lidhje me dėmtimet qė shkaktojnė antenat celulare, tė vendosur nė mjediset e banuara, iu pėrgjigj me njė episod, qė i kishte ndodhur nė pallatin ku ai banon. Doktor Sotir Ceka, na tregoi, se njė muaj mė parė, ndėrsa kthehej nė shtėpi pas punės, gjeti njė grup punonjėsish, qė po instalonin njė antenė celulare nė majė tė pallatit. Pas interesimit, ata i paraqitėn njė copė letėr me vulė e mė firmė tė lėshuar nga ministria e Mjedisit.

Mjeku Ceka, u kėrkoi dokumentet e miratimit prej komunitetit, por ata nuk e kishin, ndėrkohė qė nė lejen e lėshuar prej ministrisė sė Mjedisit, ekzistonte frika e komunitetit, banorėve tė pallatit, mes tyre dhe firma e mjekut Ceka, e cila ishte false. Kėrkesės sė mjekut, pėr tu larguar, ata iu pėrgjigjėn me brutalitet. Mė pas i kėrkuan, tė bėhej palė e heshtur mė ta, duke i ofruar njė pagesė financiare.

Pas refuzimit tė mjekut, ata tentuan ta vendosnin antenėn dhunshėm. Por, po kaq dhunshėm veproi edhe mjeku Ceka, i cili i ndaloi ta vendosin antenėn nė majėn e pallatit.

Intervistoi: Pėrparim Halili
avatar
Odin

596


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi