Antenat celulare - rrezatim radioaktiv “vrasės” nė organizėm

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Antenat celulare - rrezatim radioaktiv “vrasės” nė organizėm

Mesazh  Odin prej 23.09.13 23:12

Antenat celulare, bartėse dhe pėrcjellėse tė rrezatimit radioaktiv “vrasės” nė organizėm



Edhe pse prej kompanive celulare “AMC”, “Vodafon”, “Eagle” dhe “Plus”, si dhe prej institucioneve mjedisore, antenat celulare qė montohen nė mjediset e banuara, konsiderohen “pajisje pune ndihmėse normale”, nė fakt janė burime sėmundjesh tė rėnda, deri me pasoja fatale pėr jetėn e njeriut. Antenat celulare, nuk janė thjeshtė kulla metalike qė thithin dhe shpėrndajnė valė elektromagnetike, por janė ‘burime” qė shpėrndajnė rrezatim nė mjedisin ku ndodhen.

Qytetarė dhe mjekė, por edhe specialistė mjedisorė, deklarojnė se antenat celulare janė tė rrezikshme dhe nuk duhen lejuar tė vendosen brenda dhe pranė qendrave tė banuara, pėrkundrazi sipas monitorimit tė efekteve tė tyre, distanca e lejuar pėr t’i vendosur, duhet tė jetė deri nė 10 kilometėr larg qendrave tė banuara.

Nė Shqipėri, ato vazhdojnė tė vendosen mbi pallate banimi, mbi qendra prodhimi, shkolla, spitale, brenda majave tė larta nė parqe publike kudo ku kanė interes kompanitė. Dje, ne zhvilluam njė bisedė me mjekun Bashkim Beshiku, i cili e vlerėson alarmante situatėn e vendosjes sė antenave nė qendrat e banuara, duke na shprehur njėherazi dhe opinionin e tij si mjek e qytetar, nė lidhje me kėtė realitet:

Doktor Beshiku, cili ėshtė vlerėsimi juaj pėr antenat celulare?

Antenat celulare, pėr aq kohė sa tė jenė me aktivitet brenda dhe pranė qendrave tė banuara, do tė jenė shqetėsim i pėrhershėm pėr shėndetin e banorėve, madje rrezikues tė jetės sė tyre. Largimi i tyre ėshtė emergjencė, mbasi janė shkatėrruese. Unė nuk kam informacion, se prej kujt lejohet vendosja e tyre majė pallateve, institucioneve, qendrave prodhuese, shkollave e spitaleve, por si mjek kam njohuritė e mia profesionale, qė kėto antena “vrasin” jetėn nė mėnyrė tė heshtur e graduale.

Realisht, shqiptarėt gjenden nėn efektin dėmtues tė kėtyre antenave, tė cilat janė vendosur brenda qendrave tė banuara dhe majė pallateve. Kjo situatė qė po ndodh nė Shqipėri me instalimin dhe aktivitetin e antenave celulare deri majė pallateve, nuk lejohet tė ndodh nė asnjė vend tjetėr tė botės, madje as nė Afrikė e Indi. Sipas vlerėsimit tim si mjek, antenat pėrbėjnė rrezik pėr shėndetin, mbasi janė burim sėmundjesh ekstreme, deri me pasoja kancerogjene.

Ato kanė rrezatim jonizues dhe radioaktiv tė ēliruar nė mjedisin ku instalohen. Ato shkaktojnė ndotje tė rėndė tė mjedisit, tė bimėsisė, ujit, tokės dhe shkatėrrim tė oksigjenit. Pacientė tė kancerit prej antenave celulare, janė njė numėr i konsiderueshėm qė regjistrohen ēdo vit me kancer, por dhe me pasoja tė tjera nė organizėm si nė sistemin e gjakut, nė qumėshtin e gjirit tė nėnave, nė organet jetėsore tė fėmijėve 0-5 vjeē, por dhe nė zemėr, mushkri, kocka, shikim, tension, mėlēi e deri nė sistemin nervor tė ēdo moshe njerėzore.

Flitet, se atentat celulare shkatėrrojnė qelizat e njeriut, a qėndron ky konstatim?

Ky konstatim ėshtė njė realitet shkencor mjekėsor dhe qėndron fakti, qė antenat celulare, janė tė ngarkuara me rrezatim, ashtu si ēdo rrezatim tjetėr radioaktiv. Kur ato bien nė kontakt me organizmin e njeriut, shkatėrrojnė qelizat e trupit. Kjo ėshtė fatale pėr njeriun. Madje, kam lexuar njė deklarim tė specialistit radiolog Eqerem Shehu, nė lidhje me kėtė fakt, ku ai argumentonte me prova shkencore kėtė shkatėrrim qelizash prej rrezatimit tė qė ēlirojnė antenat celulare.

Qelizat janė elementi mė delikat jetėsor i njeriut dhe preken mė shpejt deri me asgjėsim tė tyre. Dhe kuptohet se ēfarė do tė thotė shkatėrrim qelizash. Kėtė shkatėrrim e bėjnė rrezatimet jonizuese, por dhe rrezatimet jo jonizuese. Thjeshtė, janė rrezatim dhe kanė efekte negative nė organizmin e njeriut, nėse masa e veprimit tė tyre ėshtė mbi vlerat e caktuara si tė lejuara nga OBSH.

Vlerat e lejuara nga OBSH dhe BE-ja janė maksimumi 10 W/ m2 (vat pėr metėr katror). Nėse kalohet ky nivel, atėherė rrezatimi quhet i palejueshėm. Antenat celulare tė vendosura nė Shqipėri, janė me rrezatim jonizues e jo jonizues mbi kėtė nivel tė pėrcaktuar. Sa pėr ilustrim, po ju them njė fakt: Me rrezatimin e antenave, janė bėrė eksperimente mbi kaviet dhe kanė rezultuar me efekte vdekjeprurėse, kur rrezatimi ka qenė i lartė.

A mendoni se ka ardhur koha tė kontrollohet situata me ligj tė posaēėm?

- Sipas dijenisė time, me kujtohet qė nė datėn 13 tetor 2011 nė Shqipėri ėshtė hartuar njė ligj anti-rrezatim prej antenave celulare dhe ndotjeve tė tjera mjedisore, tė cilat kanė efekte me pasoja dėmtuese-pėrcaktuese pėr shėndetin dhe jetėn e njeriut. Sipas kėtij ligji, duhet bėrė njė politikė por-shėndetėsore pėr vendosjen e antenave celulare dhe respektimin e standardeve tė tyre nė lidhje me rrezatimin qė ato bartin e ēlirojnė gjatė funksionimit. Ky ligj duhet zbatuar, ose mė saktė, ka ardhur koha tė veprohet me ligj e jo me fjalė, mbasi nuk kemi tė bėjmė me pluhur rruge (tepėr i dėmshėm edhe ky), por kemi tė bėjmė me rrezatim radioaktiv.

Flet specialisti Eqerem Shehu

Antenat kanė efekte termike dhe jotermike. Efektet termike janė efektet qė i shkaktohen ēdo personi tė ekspozuar ndaj antenave. Pasojat e tij janė humbja e elektroliteve nė tru tė cilat nuk rigjenerohen. Mund tė sjellė ērregullime mendore. Gjithashtu mund tė sjellin edhe sėmundje malinje. Efektet jo termike ende nuk janė vėrtetuar shkencėrisht por gjithė njerėzit qė kanė kontakt tė drejtpėrdrejtė kanė lodhje, kėputje, pėrgjumje etj. Kėto mund tė kenė pasoja nė tė ardhmen por ende nuk ėshtė vėrtetuar. Ato vrasin qelizat e trupit tė njeriut.

Antenat ēlirojnė rreze radioaktive dhe shkatėrrojnė oksigjenin, duke asfiksuar jetėn. Ėshtė e vėrtetė qė ēdo kompani bėn ekspertizėn e saj dhe unė nuk dua t’i paragjykoj. Por siē thashė vlera maksimale e lejuar ėshtė 10 W/m2. Njė kompani e caktuar mund tė vendosė antenėn e cila ka rrezatim 4 W/m2. Por nėse kemi 4 antena me kėtė vlerė, atėherė vlera e tyre kalon kufirin dhe rrezatimi bėhet kritik. Pra duhet bėrė kontroll pėr ēdo antenė tė vendosur. Nuk mund tė lihet kjo gjė nė dorėn e vetė kompanive.

Flet mjeku Dervish Hoxha

Unė e di mirė, qė kėto pajisje ekzistojnė jo vetėm tek kompanitė celulare, por edhe nė institucionet mjedisore e shėndetėsore shqiptare, por nuk pėrdoren pėr tė deklaruar nivelin e ndotjeve prej antenave. Sipas dijenisė time si mjek specialist, deri tani ka mjaftuar ekspertiza dhe raportet e publikuar nga katėr kompanitė celulare, tė cilat sipas analizave mjeko-mjedisore janė fiktive, pra sa pėr tė pėrligjur lejen e vazhdimit tė aktivitetit tė tyre pėrfitues.

Duhet thėnė e vėrteta ashtu siē ėshtė: antenat janė burim kanceri, sidomos pėr fėmijėt dhe gratė, tė cilat janė mė tė mundshme pėr t’u prekur prej rrezatimit tė tyre, pėr shkak tė strukturės fizio-biologjike qė kanė ndryshe nga meshkujt, sidomos nėnat shtatzėna dhe ato me fėmijė nė gji. Nė disa seminare e konferenca qė kemi marrė pjesė nė Shqipėri, nė SHBA, nė Francė, Gjermani etj, kur kam qenė drejtor i Shėndetit Publik nė qarkun e Beratit, jemi informuar nė lidhje me disa fakte mbi efektet kancerogjene tė shkaktuara prej antenave celulare. Sipas informacioneve, kemi mėsuar se janė bėrė eksperimente mbi kavie tė ndryshme dhe mbi to ka patur efekte vdekjeprurėse, kur rrezatimi ka qenė tepėr i lartė.

Flet mjeku Ēerciz Myftari

Lidhur antenat celulare, po pėrcaktoj 5 aspekte dėmtuese qė shkaktojnė fėmija, por dhe tek nėnat me fėmijė:
1. Jeta e njė fėmijė, nis me rrezatim radioaktiv qė nė momentin e ngjizjes sė tij, nėse atje ku banon nėna, ka njė antenė celulare.
2. Gjatė rritjes sė fėmijės nė barkun e nėnės, nėpėrmjet nėnės, rrezatimi pėrcillet tek fėmija, duke shkaktuar pasojat e sėmundjes sė gjakut dhe dėmtimit tė nivelit tė zhvillimit psikik.

3. Nėna, gjatė shtatzėnisė pėson depresione pėr shkak tė rrezatimit tė dyfishtė qė ajo thith prej antenave celulare dhe prej rrezatimit qė ka akumuluar fėmija gjatė ngjizjes dhe rritjes deri nė lindje.

4. Nėna, pėr shkak tė rrezatimit qė ka thithur prej antenave nė mėnyrė tė natyrshme, pas lindjes i transmeton fėmijės nėpėrmjet qumėshtit dhe organeve tė frymėmarrjes rreze goditėse radioaktive, tė akumuluara nė mėnyrė sistematike prej antenave celulare.

5. Pas lindjes, fėmija vazhdon tė bėhet pjesė reale e mjedisit tė ndotur e goditės prej rrezatimit tė antenave celulare, qė janė nė mjedisin ku ai jeton.

Tregon Dr. Sotir Ceka, mjek nė Spitalin Ushtarak

Dje, mjeku kirurg ortoped nė Spitalin Ushtarak nė Tiranė, zoti Sotir Ceka, pyetjes tonė nė lidhje me dėmtimet qė shkaktojnė antenat celulare, tė vendosura nė mjediset e banuara, iu pėrgjigj me njė episod, qė i kishte ndodhur nė pallatin ku ai banon. Doktor Sotir Ceka, na tregoi, se njė muaj mė parė, ndėrsa kthehej nė shtėpi pas punės, gjeti njė grup punonjėsish, qė po instalonin njė antenė celulare nė majė tė pallatit. Pas interesimit, ata i paraqitėn njė copė letėr me vulė e mė firmė tė lėshuar nga ministria e Mjedisit.

Mjeku Ceka, u kėrkoi dokumentet e miratimit prej komunitetit, por ata nuk e kishin, ndėrkohė qė nė lejen e lėshuar prej ministrisė sė Mjedisit, ekzistonte firma e komunitetit, banorėve tė pallatit, mes tyre dhe firma e mjekut Ceka, e cila ishte false. Kėrkesės sė mjekut, pėr tė larguar, ata iu pėrgjigjėn me brutalitet. Mė pas i kėrkuan, tė bėhej palė e heshtur mė ta, duke i ofruar njė pagesė financiare. Pas refuzimit tė mjekut, ata tentuan ta vendosnin antenėn dhunshėm. Por, po kaq dhunshėm veproi edhe mjeku Ceka, i cili i ndaloi ta vendosin antenėn nė majėn e pallatit.

Mashtrimi, antenat me rrezatim radioaktiv 6-10 herė mė tepėr se deklarimi i kompanive

Nga matjet reale nė terren, rezulton se antenat celulare nė Shqipėri, kanė rrezatim tė lartė radioaktiv, deri nė 6-10 herė mė tė lartė se standarti formal ndėrkombėtar, i deklaruar prej kompanive dhe i pėrcaktuar prej OBSH. Pėr njė antenė makrocelulare 900 MHz, qė ka njė hapje vertikale prej 8° dhe njė hapje horizontale prej 90°, perimetri i sigurisė qė i korrespondon limitit prej 41 V/m, pėrcaktohet si vijon: 2 m pėrballė antenės; 20 cm mbrapa saj (ka njė sipėrfaqe metalike si ekran), mbi dhe nėn antenė dhe 1 m nė krahėt e antenės.

Pėr njė antenė makrocelulare tė vendosur nė njė shtyllė prej 23 m, vihen nė dukje kėto rezultate: 15 V/m 10 m pėrballė antenės; 7 V/m nė 20 m pėrballė saj; 3 V/m nė 50 m pėrballė saj; 2,25 V/m nė 5 m poshtė antenės nė njė distancė horizontale prej 20 m nga kėmba e shtyllės dhe 1 V/m nė 10 m poshtė antenės nė njė distancė prej 20 m nga kėmba e shtyllės.

Pėr njė antenė makrocelulare, 1 m larg bordurės sė njė tarace prej betoni, kemi njė vlerė prej 0.5 V/m nė 2 m poshtė antenės. Pėr njė antenė makrocelulare tė vendosur nė fasadė, fusha ėshtė 15 V/m ne 1 m larg nė krah tė antenės dhe 1.5 V/m nė 1 m distancė nga antena, prapa saj. Pėr njė antenė mikrocelulare, nė njė fasadė, perimetri i sigurisė prej 41 V/m arrihet nė 10 cm pėrqark antenės, lartė e poshtė saj.

Nė njė distancė prej 1 m pėrballė saj ėshtė 50 V/m, prapa antenės, ėshtė 3 V/m; nė krahėt e antenės, nė distancėn prej 1m, ėshtė 10 V/m; pėrballė antenės nė njė distancė prej 15 m arrin nė 1.5 V/m. Pėr antenat pikocelulare, perimetri i sigurisė prej 41 V/m, ėshtė 10 cm larg antenės dhe 5 cm lartė e poshtė saj.

Intervistoi: Pėrparim Halili
avatar
Odin

596


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi