Supernova, sekretet mistike tė universit tonė

Posto temė tė re   Pėrgjigju temės

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Supernova, sekretet mistike tė universit tonė

Mesazh  Explorer prej 24.09.08 14:57

Supernova, sekretet mistike tė universit tonė

Prej kohėsh astronomėt bėjnė pyetjen se pse disa yje e pėrfundojnė ekzistencėn e tyre me njė shpėrthim supernove? Kėto shpėrthime janė njė nga fenomenet astrofizike mė komplekse qė njihen deri mė sot, gjė e cila e bėn tė vėshtirė pėrshkrimin me njė model tė thjeshtė.

Pak nga pak shkencėtarėt i kanė perfeksionuar modelet e tyre teorike dhe kohėt e fundit kanė arritur tė simulojnė shpėrthimet e dy llojeve supernovash. Ēelėsi ishte tė koordinoje tė tria dimensionet e hapėsirės me njė detaj tė mjaftueshėm pėr tė pėrshkruar dinamikėn e flukseve me njė shpejtėsi tė madhe.

U zbulua se shpėrthimet, tė cilat mund tė jenė tepėr asimetrike, shkaktojnė njė ripėrzierje tė fuqishme tė materies sė prodhuar, duke llogaritur kėtu edhe elementet e reja kimike tė sintetizuara pėrgjatė kėtij fenomeni.

Pėrveē tyre, shpėrthimi gjeneron njė yll neutronesh, tė cilit i shkaktohet njė kundėrgoditje aq e dhunshme, saqė mund ta hedhė pėrtej hapėsirės me njė shpejtėsi tė madhe.

A ekzistojnė supernovat me formė josferike?

Nė kėrkime tė ndryshme janė marrė nė konsideratė spektrat relativė tė hapave tė fundit nė shpėrthimet e 18 supernovave dhe kėshtu ėshtė mundur tė pėrcaktohet se si asimetria ėshtė njė karakteristikė mbi tė gjitha e supernovave tė privuara nga hidrogjeni dhe mė shumė nė veēanti e atyre tė cilat shfaqin fenomenet "brust" tė rrezeve gama.

Njė gjeometri asimetrike ėshtė njė "firmė" pėr disa lloje supernovash.

Sipas modeleve aktuale tė evolucionit yjor, yjet e dendura, pra ato me njė masė mė tė madhe se 8-10 masash diellore, e pėrfundojnė ekzistencėn e tyre kur karburanti nuklear nė rajonet mė tė brendshme ka mbaruar plotėsisht dhe nė kėtė mėnyrė presioni nuk mund mė tė kundėrbalancojė shtytjen e gravitetit.

Bėrthama e tyre shkatėrrohet duke i lėnė vend njė ylli neutronesh, ose njė vrime tė zezė. Energjia gravitacionale e shkatėrrimit prodhon njė shpėrthim, i cili pėrhap nė hapėsirė atė ēfarė ka mbetur nga ylli, njė fenomen ky qė konsiderohet, tė paktėn deri mė tani, si njė supernovė.

Tė ashtuquajturat supernova, me shkatėrrim tė bėrthamės klasifikohen nė bazė tė sasisė sė hidrogjenit qė ndodhet nė momentin e shpėrthimit: yjet qė prodhojnė supernova nė njė spektėr tė pasur me hidrogjen klasifikohen si supernova tė tipit II. Kėshtu me radhė ekzistojnė yje tė cilat humbasin pjesėn mė tė madhe tė sasisė sė hidrogjenit.

Kėto pėrbėjnė disa kategori: supernovat e tipit IIb (tė pasura me helium, por akoma tregojnė shenja hidrogjeni), ato tė tipit Ib (tė pasura me helium, por tė privuara nga hidrogjeni) dhe nė fund ato tė tipit Ic (nuk pėrmbajnė as helium e as hidrogjen).

Njė problem i rėndėsishėm, por akoma i pazgjidhur, i pėrket mėnyrės nė tė cilėn energjia gravitacionale e kolapsit konvertohet nė shtresėn e jashtme gjatė shpėrthimit tė supernovės: nė disa raste tė kohėve tė fundit mendohet se ndoshta bėhet fjalė pėr shpėrthime jo sferike.

Tė arrish tė pėrcaktosh gjeometrinė e shpėrthimit dhe mbi tė gjitha kur duhet tė pėrcaktosh edhe tipin e supernovės ėshtė diēka e vėshtirė, por gjithsesi duhet tė pėrcaktohet medoemos nėse gjeometria ėshtė e pėrbashkėt me tė gjitha "CC-SNe", apo varet kundrejt tipologjisė sė tyre.

Supernova mė e re e galaktikės sonė

Kėrkuesit e Universitetit tė Karolinės sė Veriut kanė zbuluar supernovėn mė tė re nė moshė nė tė gjithė galaktikėn tonė. Me njė moshė jo mė shumė se 140 vjeēe dhe rreth 200 vjet mė e re se supernova qė pretendohej se ishte mė e reja pėrpara zbulimit tė kėsaj tė fundit.

Merita e zbulimit, qė mund tė hapė njė rrugė mė tė mirė nė studimin e shpėrthimeve yjore, i pėrket Stephen Reinolds, njė astrofizikan, i cili ka drejtuar njė grup studiuesish nė studimet e njė hipoteze kėrkimore, qė aludonte se njė objekt yjor i njohur me siglėn G1.9+0.3 mund tė jetė ajo ēfarė ka mbetur nga njė supernovė e re.

Duke ekzaminuar imazhet e objektit tė marra nė vitin 2007, falė "Chandra X-Ray Observatory" i NASA-s dhe duke i krahasuar me ato relative tė tė njėjtit objekt tė marra nė vitin 1985, falė "National Radio Astronomy Observatory", u bė e mundur jo vetėm tė konfirmohet hipoteza rreth natyrės sė objektit, por edhe tė verifikohej se si dimensionet e saj janė rritur rreth 16 pėr qind nė kėto 22 vitet e fundit, gjė e cila sugjeron se shpėrthimi fillestar ka ndodhur vetėm 140 vjet mė parė.

Supernovat janė fryt i shpėrthimeve yjore, tė cilat mendohet se vėnė nė lėvizje "ciklet e jetės" nė galaktika. Njė shpėrthim i njė supernove, nė fakt, shpėrndan nė hapėsirė metale tė rėnda, rreze kozmike dhe pjesėza me njė energji tė lartė, duke kontribuuar nė krijimin e yjeve tė reja.

Drita e kėtyre objekteve mund t‘u fshihet kollaj teleskopėve modernė tė astronomėve nga sasia e madhe e pluhurit dhe gazrave ndėryjorė. Teleskopėt me rreze X, gjithsesi janė nė gjendje tė tregojnė valėt radio dhe radioaktivitetin me energji tė lartė tė ēliruar nga supernovat, duke lejuar tė vėzhgohen edhe shpėrthimet mė tė fshehura.

Sipas Reinolds, supernova G1.9+0.3 ėshtė ajo mė e fshehura nga tė gjitha supernovat e tjera tė galaktikės sonė. Nėse nuk do tė ishte pėr tė gjithė kėtė materie ndėryjore, e cila ndėrvepron mes nesh dhe objekteve yjore, supernova do tė ishte vėzhguar si njė yll i ri nė rrjetin yjor tė Shigjetarit qė nė vitet ndėrmjet 1870 dhe 1900. Sigurisht qė kemi tė bėjmė me mbetje shumė mė tė hershme dhe duhet kohė e punė pėr tė vėzhguar ndryshimet mė tė vogla.

Supernova mė e shndritshme

Me njė dritė tė paktėn njėqind herė mė tė madhe se njė supernovė e zakonshme, ajo e vėzhguar vitin e kaluar, SN 2006gy, ka vėnė nė provė modelin aktual tė formimit tė kėtyre ngjarjeve kozmike spektakolare. Tashmė Stan Sozlei, astrofizikan nė Universitetin e Kalifornisė nė Santa Kruz, ka zhvilluar njė ide, e cila mund tė shpjegojė formimin e asaj qė deri mė tani ėshtė supernova mė e fuqishme.

Siē edhe shpjegon nė artikullin e publikuar kohėt e fundit nė revistėn "Nature", do tė bėhej fjalė pėr njė yll tepėr tė dendur, i cili do tė shkaktonte jo njė, por shumė shpėrthime tė mėdha. "Thjesht mendojmė pėr njė supernovė si nė vdekjen e njė ylli, por nė kėtė rast vetė ylli mund tė shpėrthejė rreth dyzet herė", shpjegon Uozlei.

Shpėrthimi i parė do tė shpėrbėnte shtresat e jashtme tė yllit, duke prodhuar njė fluks radioaktiviteti tė shndritshėm, jo mė tė madh se ajo e njė supernove me pėrmasa mesatare. Por, njė shpėrthim i dytė do tė shkatėrronte njė shtresė mė tė thellė se ajo sipėrfaqėsore e yllit, e cila, duke u pėrplasur me shtresėn sipėrfaqėsore, do tė pėrhapej me njė shpejtėsi mė tė madhe, duke prodhuar njė dritė akoma mė tė fortė.

Dy shtresat janė pėrplasur me njėra-tjetrėn nė njė distancė e cila lejon konvertimin nė dritė tė tė gjithė energjisė kinetike, duke e bėrė fenomenin njėqind herė mė tė shndritshėm se njė supernovė e zakonshme. Nė fakt, njė supernovė normalisht konverton nė dritė vetėm njė pėr qind tė energjisė kinetike, e cila shpėrndahet shumė shpejt, duke bėrė qė drita tė mos humbasė shpejt.

Ky mekanizėm kėrkon njė yll tepėr tė dendur, nga 90 deri nė 130 herė mė shumė se masa e Diellit. Kur njė yll i afrohet vėrtet fundit tė jetės sė tij, temperatura e bėrthamės ngrihet aq shumė, saqė njė pjesė e energjisė konvertohet nė kopje elektronesh.

Ky rezultat ėshtė njė fenomen i quajtur "jostabilitet ēifti", nė tė cilin konvertimi i radioaktivitetit energjetik nė kopje elektronesh pėrcakton njė rėnie tė presionit tė radioaktivitetit.

Kur bėrthama tkurret, stabiliteti pėrkeqėsohet, derisa ylli bie nė kolaps, duke djegur lėndėt e tij nė mėnyrė tė dhunshme e duke krijuar shpėrthime tė njėpasnjėshme. Nė fund, ylli shpėrbėhet me njė presion tė lartė, por jo nė masėn sa tė vetėshkatėrrohet totalisht.

Nė rastin e yjeve, prej 90 deri nė 130 herė mė tė dendur se masa diellore, fenomene tė tilla janė tė zakonshme. Nė galaktikėn tonė, yjet e dendura janė shumė tė rralla, por mendohet se miliona vite mė parė ato kanė qenė mjaft tė shpeshta.

Burime energjie, rreze X dhe gama

Falė informacioneve tė mbledhura nga njė seri teleskopėsh nė Tokė, njė grup kėrkimor i vėzhguesit hapėsinor me rreze X "Suzaku" i Agjencisė Hapėsinore Japoneze (JAXA) dhe asaj tė NASA-s, kanė hedhur dritė mbi disa nga objektet mė energjike tė galaktikės sonė, tė ashtuquajturit "gjeneratorė tė energjisė komike", nė gjendje tė pėrshpejtojnė pjesėza elementare deri nė shpejtėsinė e dritės.

Studimi i kėtyre objekteve ėshtė njė nga sfidat mė tė forta tė astrofizikės aktuale. Kėto objekte misterioze janė zbuluar vetėm disa vite mė parė nga njė rrjet i pėrbėrė prej katėr teleskopėsh evropianė tė vendosur nė Namibia, i njohur me emrin "High Energy Stereoscopic System (HESS).

Falė kėtyre teleskopėve janė zbuluar gjithashtu rreze gama tepėr energjike, tė cilat vijnė nga hapėsira tė largėta.

Rrezet gama thithen nga gazra qė ndodhen nė shtresėn mė tė lartė tė atmosferės tokėsore. Kur ndėrveprojnė me molekulat qė ndodhen nė atė shtresė, formojnė pjesėza subatomike, tė cilat prodhojnė radioaktivitetin karakteristik "Chernekov".

Gjithashtu, ėshtė e mundur vetėm prej kėtyre teleskopėve tė pėrcaktohet jo vetėm ky radioaksion blu, por edhe drejtimi i tij, dendėsia e sigurisht vendndodhja e burimit. Edhe pse ky kėrkim kishte njė sukses tė plotė, imazhet e HESS nuk ishin mjaft tė qarta, nė mėnyrė qė tė pėrcaktonin me saktėsi vendin ku pėrshpejtoheshin pjesėzat dhe as mekanizmin e atij lloji pėrshpejtimi.

Pėr tė arritur njė gjė tė tillė janė vėnė nė punė instrumente tė vėzhguesit "Suzaku". Ideja fillestare ishte se cilido objekt nė gjendje tė prodhojė radioaksion gama me njė energji tė lartė, mund tė prodhojė edhe rreze X dhe "Suzaku" ėshtė veēanėrisht i ndjeshėm ndaj rrezeve X me energji tepėr tė lartė.

Kur teleskopėt e "Suzakut" u drejtuan drejtė burimit HESS J1837-069, u zbulua se si spektri i tij X ishte mjaft i ngjashėm me spektre plerionesh analogė, tė pushtuar nga gazi i magnetizuar dhe me njė temperaturė tė lartė, qė i kanė origjinat kur era e njė pulsari ndėrvepron me atė ēfarė mbetet nga njė supernovė qė ka shpėrthyer.

G. Sh

Explorer

1169


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


Posto temė tė re   Pėrgjigju temės
Drejtat e ktij Forumit:
Ju mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi