Ē'ndjen njeriu pas vdekjes?

Shko poshtė

Ē'ndjen njeriu pas vdekjes?

Mesazh  Ufo prej 13.08.13 12:04

Ēfarė ndjen njeriu para vdekjes?



Fenomeni i quajtur Near-Death Experiences (NDE) ose Gjendje e Paravdekjes, zakonisht vihet re nė subjekte tė cilėt, edhe mbasi kanė pasur njė traumė fizike qė duhej t’u shkaktonte vdekjen (pėr shkak tė ndalimit tė zemrės), tė njė aksidenti tė rėndė, apo gjatė njė ndėrhyrjeje kirurgjike) ia kanė dalė mbanė tė mbijetojnė. Shumė nga kėta persona, nė raste tė tilla janė shpallur klinikisht tė vdekur, sepse pėrveēse u kishte ndaluar zemra, nuk jepnin mė asnji shenjė tė aktivitetit mendor.

Pavarėsisht kėsaj, nė mėnyrė tė pashpjegueshme, mbas disa minutash, e nganjėherė edhe mbas disa orėsh, me t’u rikthyer nė jetė, u tregojnė mjekėve, infermierėve, njerėzve tė familjes kujtime tė jashtėzakonshme: teksa ishin “klinikisht tė vdekur” kishin vijuar tė pėrjetonin ndjesi pamore dhe zanore mbi atė qė po ndodhte rreth tyre e madje nė vėnde shumė mė tė largėta sesa vendi ku dergjej trupi i tyre.

Mė qartė, me t’u “zgjuar” kanė pėrshkruar nė mėnyrė tė hollėsishme atė qė kishin bėrė e thėnė nė fillim ndihmėsit e shpejtė e mandej infermierėt dhe mjekėt, ndėrsa pėrpiqeshin t’i rikthenin nė jetė, por edhe ēdo gjė qė kishin bėrė, thėnė apo menduar njerėzit e familjes sė tyre ndėrsa ndodheshin larg nė banesat e tyre apo nė punė.

Nė tridhjetė e pesė vitet e fundit, interesin shkencor nė nivel botėror pėrsa i pėrket kėsaj eksperience, e ka pėrfaqėsuar nga Raymond A. Moody (kohėt e fundit nė studimin e kėtyre eksperiencave janė pėrfshirė edhe shumė studiues tė tjerė, por nė veēanti Frankl e Potzel), i cili njihet si ai qė i ka pėrhapur mė sė shumti studimet mbi NDE.

Moody qe i pari qė mblodhi tė dhėna mbi NDE, duke i bėrė ato publike nėpėrmjet konferencave dhe botimit tė librave; libri i tij “Jeta Pėrtej Jetės”, vijon tė mbetet njė tekst themelor pėr tė gjitha ata qė interesohen pėr kėtė fenomen. Me kėtė libėr, Moody i sfidoi tė gjithė studiuesit e mjekėsisė, tė cilėve u kėrkonte tė pėrkushtoheshin mė shumė nė kėrkimet qė lidheshin me eksperiencėn e jetuar nė prag tė vdekjes.

Ndjesia e vdekjes

Shumė persona nuk e kuptojnė menjėherė se pėrvoja qė janė duke jetuar ka tė bėjė me vdekjen. Tregojnė se e kanė parė veten tė flatrojnė pėrmbi trupin e tyre, tė cilin e shihnin nga distanca duke pėrjetuar papritmas frikė apo pėshtjellim.

Nė njė gjendje tė tillė ata arrijnė tė mos e njohin si tė vetin trupin qė shohin prej sė larti, por shpesh frika e madhe e fillimit ia lėshon vendin vetėdijes sė qartė rreth asaj qė po ndodh. Teksa janė nė kėtė gjendje, personat janė tė aftė tė kuptojnė gjithēka qė mjekėt dhe infermierėt komunikojnė mes tyre, edhe pse mund tė mos kenė kurrfarė kulture mjekėsore, por kur pėrpiqen tė flasin me ta apo me njerėz tė tjerė tė pranishėm, e kuptojnė se askush nuk arrin as t’i shohė e as t’i dėgjojė.

Atėherė pėrpiqen tė tėrheqin vėmendjen e tė pranishmėve duke i prekur, por kur e bėjnė njė gjė tė tillė, duart e tyre depėrtojnė trupin e mjekut apo tė infermierit pa mundur prapseprapė ta ngacmojnė vėmendjen e tyre. Mbasi orvaten tė komunikojnė me tė tjerėt, pėrgjithėsish ata provojnė njė ndjesi mė tė fortė tė identitetit tė tyre. Nė kėtė pikė frika u shndėrrohet nė mirėsi dhe nė mirėkuptim.


Ndjesia e paqes dhe mungesa e dhimbjes

Pėrsa kohė qė personi vijon tė mbetet brėnda trupit tė vet, mund tė pėrjetojė njė vuajtje shumė tė thellė, po kur e braktisin trupin ata i pushton njė ndjenjė e madhe paqeje ku dhimbja resht sė egzistuari.

Tuneli

Eksperienca e tunelit vjen mbasiqė ėshtė pėrjetuar mė parė eksperienca e braktisjes sė trupit. Njeriu gjendet pėrballė njė tuneli, ose dhe pėrpara njė porte dhe ndjehet i shtyrė drejt errėsirės. Pasi e pėrshkon kėtė hapėsirė tė errėt, ai hyn nė njė dritė vezulluese. Disa njerėz pohojnė se nė vend qė tė kenė hyrė nė njė tunel u ka qėlluar tė ngjitet nėpėr njė shkallare tė gjatė. Tė tjerė kanė pohuar se kanė parė porta shumė tė bukura e tė praruara qė tregonin kalimin drejt njė mbretėrie tjetėr.

Disa subjekte tė tjerė kanė pohuar se me tė hyrė nė tunel kanė ndjerė njė fėrshėllimė, njė lloj dridhjeje elektrike ose njė oshėtimė. Eksperienca e tunelit nuk ėshtė njė zbulim i veēantė i kėrkuesve tė sotėm; nė fakt ajo shfaqet qysh nė shekullin XV tek Hieronymus Bosch, nė pikturėn e tij me titull “Vizione tė botės sė pėrtejme:

Parajsa tokėsore pėrshkruan atė qė zakonisht tregohet vetėm prej atij qė ka pėrjetuar pėrvojėn NDE.

Qeniet prej drite

Me t’u kapėrcyer tunelin, nė pėrgjithėsi njerėzit rrėfejnė se kanė takuar “qenie” qė vezullojnė me njė dritė tė mrekullueshme e cila depėrton gjithēka dhe e mbush njeriun me dashuri. Nė kėtė dimension, dritė dhe dashuri janė e njejta gjė; drita pėrshkruhet si mė e mrekullueshmja e ēdo tjetėr drite tė njohur nė Tokė, nuk ėshtė verbuese por e ngrohtė, ngushėlluese, e gjallė.

Pėrveē dritės sė mrekullueshme, shumė persona rrėfejnė se kanė takuar miq ose tė afėrm tė tyre tė vdekur kohėt e fundit, qė spikatnin me kurmet e tyre vezullues dhe eterikė; se kanė parė parė skena shumė tė bukura baritore dhe qytete tė krijuara prej drite, madhėshtia e tė cilėve ėshtė e papėrshkrueshme.

Qėnia e Lartė prej Drite

Mbasi takojnė lloje tė ndryshme qėniesh prej drite, nė pėrgjithėsi personi “klinikisht i vdekur” takon njė qenie tė cilėn e pėrkufizon si “Qenia e Lartė prej Drite”. Ai qė ka edukatė tė krishterė e identifikon me Zoti ose Jezui; ata qė kanė edukata tė tjera religjioze e quajnė Buddha ose Allah. Ateistėt tregojnė se nuk ėshtė as Zoti e as Jezui, po njė qenie e shenjtė.

Por tė gjithė pohojnė se bėhet fjalė pėr njė qenie qė rrezaton dashuri dhe mirėsi absolute. Pothuaj tėrė personat thonė se do kishin dėshiruar tė mbeteshin atje, me tė, pėrgjithmonė, dėshirė qė nuk mund t’u plotėsohej. Zakonisht, njera nga qeniet prej drite (pjestarė tė vdekur tė familjes), ose vetė Qėnia e Lartė prej Drite, mbasi qė subjekti e ka shqyrtuar tėrė jetėn e vet, e fton ose e urdhėron tė rifutet nė trupin e vet tokėsor.
avatar
Ufo

149


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ē'ndjen njeriu pas vdekjes?

Mesazh  Jetmira prej 19.09.13 16:18

Pėrshkrimi fizik i vdekjes

- Nė ēastin e vdekjes:

Zemra pushon sė rrahuri.
Lėkura shtrėngohet dhe zbehet.
Sistemi muskulor shtendoset.
Bie temperatura e trupit.


- 30 minuta mė vonė:

Lėkura bėhet si dyll dhe merr ngjyr vjollc.
Buzėt, gishtat e duarve dhe tė kėmbėve cungohen dhe zbehen ose bėhen tė bardhė pasi gjaku largohet.
Gjaku tėrhiqet nė pikat mė tė ulta tė trupit duke lėnė njollė vjollcė - tė zezė.
Duart dhe kėmbėt kalojnė nė tė kaltėrt.
Sytė fillojnė tė tėrhiqen nė zgavra.


- 4 orė mė vonė:

Rigor mortis fillon tė veprojė
Zbehja e lėkurės dhe pozicionimi i gjakut vazhdojnė
Rigor mortis fillon t'i shtrėngojė muskujt pėr rreth 24 orėve tė ardhshme, pastaj do tė riveprojė dhe trupi do tė kthehet nė gjendje tė butė.


- 12 orė mė vonė:

Trupi ėshtė plotėsisht nėn rigor mortis.

24 orė mė vonė:

Trupi tani ka temperaturėn e ambientit qė e rrethon.
Tek meshkujt sperma vdes.
Koka dhe qafa tani kanė ngjyrė tė gjelbėrt, blu.
Ngjyra e mėsipėrme vazhdon tė shpėrndahet nė pjesėt tjera tė trupit.
Ka aromė tė fortė tė mishit tė kalbur.
Fytyra e personit nė tė vėrtetė tanimė fillon tė bėhet e panjohėshme.


- 3 ditė mė vonė:

Gazrat nė inde formojnė fluska tė mėdha nė lėkurė.
I tėrė trupi fillon tė fryhet dhe ėnjet. Ky proces pėrshpejtohet nėse trupi gjendet nė mjedis tė ngorohtė ose nė ujė.
Lėngje rrjedhin pėrmes gojės, hundės, syve, veshėve, rektumit dhe pėrmes uriterit.
Qimet e trupit akoma rriten.
3 javė mė vonė:

Lėkura, flokėt, thonjtė bien me lehtėsi nga trupi.
Lėkura zbėrthehet dhe hapet nė shumė vende pėr shkak tė shtypjes sė gazrave tė brendshme dhe prishjes sė vetė lėkurės.
Shkatėrrimi do tė vazhdojė gjersa tė mbetet vetem skeleti, qė mund tė zgjasė njė muaj nė kohė tė nxehtė, dhe dy muaj nė kohė tė ftohtė. Dhėmbėt janė shpesh e vetmja gjė qė mbetetm vite dhe shekuj mė vonė, sepse zmalti i dhėmbėve ėshtė substanca mė e fortė nė trup. Kocka e nufullės ėshtė mė e ngjeshur, qė e bėn zakonisht edhe kėtė tė mbijetojė njė kohė tė gjatė.


avatar
Jetmira

487


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi