10 ngjarje tė ēuditshme qė kanė ndodhur gjatė historisė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

10 ngjarje tė ēuditshme qė kanė ndodhur gjatė historisė

Mesazh  Flavius prej 11.08.13 11:21

10 ngjarje tė ēuditshme qė kanė ndodhur gjatė historisė



Disa ngjarje historike ofrojnė terren mė tė pėrshtatshėm pėr lindjen e teorive konspirative. Kjo pėr shkak tė elementeve tė panjohur dhe tė paqartė nė to. Historia dhe ēudirat janė gėrshetuar nė kėtė listė.

1. Vdekja misterioze

Papa Pali VI vdiq nė vitin 1978. Po nė kėtė vit u emėruan edhe tre Papė tė tjerė. Pas vdekjes sė Papa Pali VI, Albino Luciani u zgjodh si pasardhėsi i tij dhe u emėrua si Papa Gjon Pali i Parė. Ai lindi nė Venecia nė vitin 1912 dhe vdiq nė vitin 1978. Luciani ka qenė Peshkopi i 263-tė i Romės, Papa i Kishės Katolike dhe sovrani i pestė i Shtetit tė Vatikanit qė nga viti 1978. Papati i tij ėshtė mė i shkurtri nė historinė e Vatikanit.

Ēuditėrisht, pas zgjedhjes sė tij, ai i tha shėrbėtores sė tij qė ai nuk do tė mbretėronte pėr kohė tė gjatė. Tridhjetetre ditė mė vonė, ai vdiq. Vatikani njoftoi se Papa 66-vjeēar ka vdekur pėr shkak tė njė infarkti nė zemėr. Shumė gazeta shkruajnė se Vatikani ka ndryshuar shpeshherė disa nga detajet e zbulimit tė vdekjes pėr tė shmangur momentin kur ai u zbulua nga Motra Vincenza, njė murgeshė. Papės nuk iu bė autopsia e duhur dhe sė bashku me deklaratat kontradiktore tė bėra pas vdekjes sė Papės, ēoi nė njė numėr tė teorive konspirative nė lidhje me vdekjen e tij.

Shumė besojnė se Gjon Pali u vra nga komunistėt apo nga “freemasons”- fytyrat e Errėta (besohet se ishte njė i infiltruar i Kishės). Papa Gjon Pali i Parė kujtohet nga besimtarėt katolikė si “Papa i Buzėqeshjes”. Pėr nder tė tij ėshtė dedikuar edhe njė muze nė qytetin e tij tė lindjes nė Canale d’Agordo, Venecia.

2. Periudha e fantazmave

Periudha e fantazmave ėshtė njė teori konspirative e pėrpunuar nga gjermani Heribert Illig (1947-1991). Ai sugjeroi se ėshtė folur shumė pėr ekzistencėn e periudhave tė ndryshme historike, veēanėrisht nė Europė gjatė periudhės sė Mesjetės (rreth viteve 614 para erės sonė). Por sipas Illig, kjo nuk ėshtė aspak e vėrtetė.

Madje, ai thotė se Karlo Magno ishte thjesht njė “trillim” i sajuar nga Otto III (mbreti i saksonėve nė vitin 983) dhe Gerbert d’Aurillac (ishte Papa i 139-tė i Kishės Katolike, dhe njė studios i shekullit tė nėntė). Karlo Magno ishte mbreti i Frankėve dhe Perandori i Perandorisė sė Shenjtė Romake.

3. Marrėveshja e “ēuditshme”

Mkėaėa (1855-1898), ishte njė lider i fisit Hehe nė Afrikėn Lindore, tė cilėt kundėrshtuan kolonizimin gjerman. Mė 28 tetor 1894, gjermanėt udhėhequr nga koloneli Freiherr von Friedrich Schele, sulmuan kėshtjellėn Mkėaėasė nė Kalenga. Edhe pse ata morėn fortesėn, Mkėaėa arriti tė shpėtoi. Mė pas, Mkėaėa organizoi njė luftė guerile kundėr gjermanėve deri kur mbeti i vrarė nė vitin 1898.

Gjermanėt i kėputėn kokėn si trofe dhe e dėrguan kafkėn e tij nė njė muze. Ēuditėrisht, vite mė vonė, britanikėt kėrkuan kafkėn nė mėnyrė qė ata mund ta jepnin atė si njė dhuratė pėr Tanganyikat (shtet nė Afrikėn Lindore) pėr t’i falėnderuar ata pėr mbėshtetjen e tyre nė Luftėn e Parė Botėrore. Sipas Traktatit tė famshėm tė Versajės: neni 246.

Brenda gjashtė muajve nga hyrja nė fuqi e Traktatit, Gjermania do tė dorėzojė Britanisė sė Madhe kafkėn e Sulltanit Mkėaėa. “Kafka u kthye mė nė fund nė vitin 1954, dhe tani mund tė shihet nė Muzeun Memorial Mkėaėa nė Kalenga, Tanzania.

4. Magjistarja e fundit

Magjia ėshtė njė fenomen qė ka lindur njėherėsh me qytetėrimet mė tė lashta, ndėrsa sot ėshtė kthyer dhe nė objekt studimi, antropologjia kulturore, etnologia dhe psikologjia. Jane Rebeēa Yorke (1872-1944) ishte njė sensitive angleze, e cila konsiderohet tė jetė personi i fundit i dėnuar nga “Akti i Magjisė” tė vitit 1735.

Nė historinė e njerėzimit, gjatė gjysmė sė dytė tė viteve 1800, pati njė rilindje tė interesit ndaj magjisė. Personat qė pretendonin se flisnin me shpirtrat e tė vdekurve, ose parashikonin tė ardhmen, ishin tė dėnuar si endacakė dhe si mashtrues. Ky akt u aplikua nė tė gjithė Britaninė e madhe, duke shfuqizuar “Scottish Act” tė vitit 1563 dhe “English Act”, 1604. Nė shtator tė vitit 1944, Yorke u arrestua nga autoritet britanike dhe u akuzua se ajo mashtronte publikun duke i kallur frikė.

Gjatė seancave gjyqėsore nė Gjykatėn e Londrės, Yorke u mor nė pyetje qė tė parashikonte mbi tė afėrmit e policėve qė kishin vdekur. Ajo i tha njė oficeri se vėllai i tij oficer ishte djegur gjallė nė njė mision lufte nė Londėr. Gjithashtu ajo pretendonte se si udhėrrėfyes spiritual kishte Zulu (grup etnik nė Afrikėn e Jugut), dhe shpeshherė thėrritej nga shpirti i tė ndjerės Mbretėresha Viktoria. Yorke u dėnua mė njė gjobė prej 5 paundėsh dhe u betua se nuk do tė ushtronte aktivitetin e saj si sensitive.

5. Bukuria e ēuditshme

Mbretėresha Mary e Skocisė bėnte banjė me verė, ndėrsa mbretėresha Isabella e Francės (shekulli i 12-tė) me qumėshtin e gomarėve. Pėr mijėra vjet, shumė gra helmuan veten e tyre duke pėrdorur “ceruse”, e cila ishte njė pluhur qė ishte vdekjeprurėse. Fotoja lart ėshtė Mbretėresha Elizabeth e parė e Anglisė me fytyrėn e saj tė lyer me “ceruse” – produktit qė ka shkaktuar nė humbjen e saj tė plotė tė flokėve.

6. Legjenda e Akropolit

Lufta greko-turke e vitit 1897, e quajtur gjithashtu lufta 30-ditėshe, ishte njė pėrballje ndėrmjet Mbretėrisė sė Greqisė dhe Perandorisė Osmane. Shkaku i saj qe statusi i provincės osmane tė Kretės, shumica greke e sė cilės prej kohėsh dėshironte bashkimin me Greqinė. Sipas njė legjende, nė njė betejė midis tyre nė Athinė, turqit gjuajtėn me breshėri plumbash, duke sugjeruar se do tė shkatėrronin Akropolin.

Pasi pėrfundoi beteja, thuhet qė grekėt mblodhėn plumbat duke ja dėrguar turqve si shenjė qė ata t’i pėrdornin kundėr vetes sė tyre. Kjo legjendė e habitshme ishte vetėm pėr tė mbrojtur monumentin mė tė rėndėsishėm nė kulturėn greke. Nė qoftė se kjo legjendė ėshtė e vėrtetė, atėherė duhet tė falėnderojmė ushtarėt grekė qė na kanė bėrė tė mundur pėr tė vizituar Akropolin nė ditėt e sotme.

7. La Reverte – Toreadorja

Nė vitin 1900, Maria Salome, kur ishte vetėm 20 vjeēe, bėri debutimin e saj si grua e parė toreadore. Pėr vite mė radhė, ajo pati shumė sukses dhe u brohorit pėr fitoret e saj kundėr demave nė arenė. Si rrjedhojė e famės sė saj, qeveria spanjolle nuk pranoi idenė qė njė grua tė ishte njė toreador dhe e konsideroj si tė jashtėligjshme.

Kėshtu, Maria Salome u shfaq nė publik duke u deklaruar se ajo nuk ishte femėr, por burrė. Gjithashtu, ajo ndryshoi emrin e saj nga Maria Salome nė Augustin Rodigrique, por ky ndryshim solli dėshtimin e saj si toreador dhe populli spanjoll vazhdoi ta urrente pėr kėtė veprim. Kjo solli edhe fundin e karrierės sė saj si toreador.

8. Plani Huston

Plani Huston, ėshtė njė raport prej 43 faqesh i planit operativ tė sigurisė, pėrcaktuar nga Shtėpia e Bardhė me ndihmėn e Tom Charles Huston, nė vitin 1970. Ky plan u lanēua nė vitin 1973 pėr shkak tė skandalit tė Ėategate-it. Nxitja e kėtij plani erdhi nga Presidenti amerikan Richard Nixon qė kėrkonte mė shumė masa pėr sa i pėrket shėrbimit sekret tė vendit dhe lėvizjes paqėsore kundrejt luftės. Pėr kėtė u caktua nga Shtėpia e Bardhė grupi “Interagency Committee on Intelligence” i udhėhequr nga Edgar Hoover.

Mė pas, mori emrin “Zyra Federative e Hetimit”. Ėshtė njė federatė hetuese pėr krimet dhe agjenci zbulimi e cila ėshtė arma parėsore hetimore e Ministria e Drejtėsisė sė Shteteve tė Bashkuara Amerikane. Huston punoi nė mėnyrė intensive me Ėilliam C. Sullivan, ku hartoj njė listė me variante qė sot njihet si dokumenti i Planit Huston. Ndėr tė tjera nė kėtė plan u pėrcaktuan qė zyrtarėt tė zbulojnė krime tė ndryshme, si vjedhje nė shtėpi, pėrgjimit tė paligjshėm elektronik dhe hapja e postės sė “radikalėve” vendas.

Nė korrik tė vitit 1970, Nixon ratifikoi propozimet dhe ato u paraqitėn si njė dokument pėr drejtorėt e FBI-sė, Agjencia Qendrore e Inteligjencės (CIA), Agjencia e Zbulimit tė Mbrojtjes (DIA) dhe Agjencia e Sigurimit Kombėtar. Por Hoover kundėrshtoi disa pika tė planit, dhe fitoi mbėshtetjen e ish-Prokurorit tė Pėrgjithshėm tė Shteteve tė Bashkuara, John Mitchell, qė Nixon tė anulojė planin.

Dhe pavarėsisht vendimit pėrfundimtar nga Presidenti pėr revokimin e Planit Huston, disa nga dispozitat e saj janė zbatuar gjithsesi. Nė vitin 1971, FBI rivendosi pėrdorimin e saj tė mbuloi email-et dhe vazhdoi tė paraqesė emrat nė programin e postės sė CIA-s. Plani Huston ėshtė hetuar edhe nga Komiteti i Senatit pėr Zbulimin tė SHBA-as kryesuar nga senatori Frank Kisha, nė vitin 1976, mbi aktivitetet e CIA-s dhe abuzimet e mbledhjes sė inteligjencės vendase.

9. “Ditė e Errėt”

Nė orėn 9 tė mėngjesit tė 19 majit 1780, qielli mbi Angli ishte i mbėshtjellė nė errėsirė. Njė artikull i vitit 1881 nė “Harper’s Magazine” thoshte se, “zogjtė shkuan tė flinin, gjelat kėndonin si nė mesditė, ashtu dhe nė mesnatė, dhe kafshėt ishin tejet tė frikėsuara”. Errėsira e panatyrshme besohet tė jetė shkaktuar nga tymi qė dilte nga zjarret nė pyje, ka mundėsi i ēiftėzuar me njė mjegull tė dendur.

Por nė atė kohė disa i frikėsoheshin mė sė keqes. “Njerėzit dilnin duke tundur duart dhe duke ulėritur ‘Dita e Gjykimit ka ardhur’, kujton njė tamburxhi i Luftės Revolucionare. “Dita e Errėt” pėrfundoi nė mesnatė, kur yjet sėrish u bėnė tė shikueshėm nė qiellin e natės. Por preokupimet e zgjatura rreth njė apokalipsi tė pritshėm i nxitėn disa njerėz qė kėrkonin njė sekt tė panjohur kristian – tė quajtur Shakers – tė cilėt kohėt e fundit qenė vendosur nė afėrsi tė qytetit Albany tė shtetit Nju Jork. Njė pjesė e lėvizjes Quaker, ata predikonin beqarinė e plotė si rrugėn e vėrtetė te ringjallja.

Shakers e kapėn njė mundėsi kur e panė njė tė tillė dhe u nisėn nė njė mision 26-mujor nėpėr Angli, qė u solli atyre qindra tė konvertuar. Individi mė i famshėm qė doli nga “Dita e Errėt” qe Abraham Davenport, njė legjislator i shtetit Connecticut, i cili qe nė mbledhje kur qielli u errėsua. Anėtarėt e legjislaturės, duke pasur frikė se mos ishte afruar apokalipsi, kėrkuan shtyrje tė mbledhjes.

Davenport tregohet se ėshtė pėrgjigjur: “Dita e gjykimit o po afrohet, o nuk po afrohet. Nė qoftė se jo, atėherė nuk ka asnjė shkak pėr shtyrje; nė qoftė se po, atėherė unė zgjedh qė tė gjenden duke kryer detyrėn. Gjithsesi, dėshiroj qė mund tė sillen qirinj”. John Greenlaf Ėhittier, poeti nga Anglia, e pėrkujtoi Davenport nė njė poemė fillimisht tė botuar nė revistėn “Atlantic Monthly” nė vitin 1866.

10. Y2K Bug

Gjatė dekadave, programuesit e kompjuterėve kishin pėrdorur 2 nė vend tė 4 shifrave pėr tė paraqitur vitet. Pėr pasojė, kompjuterėt supozohej se do tė kalonin nė tilt mė 1 janar tė 2000, pėrderisa makinat e trasha nuk do tė ishin tė afta qė tė kuptonin vitin “00″. Kėshtu u lind i tmerrshmi “Y2K Bug”.

Megjithatė, paniku rreth Y2K Bug nuk e arriti kurrė shkallėn e ethes qė shumė paralajmėronin. Miliarda dollarė u shpenzuan anembanė botės pėr tė fiksuar Y2K Bug dhe vazhdon akoma sot debati i zjarrtė se sa shumė nga ai shpenzim qe i nevojshėm.

T.O
avatar
Flavius

111


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi