Natyra e psikes njerėzore

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Natyra e psikes njerėzore

Mesazh  Fakiri prej 23.07.13 21:09

Kontributi i Gazaliut k.s.,nė konceptin Islam tė personalitetit

Abstrakt: Ky punim merret me kritikėn e modeleve psikologjike bashkėkohore tė natyrės njerėzore dhe thekson kontributin e Ebu Hamid el-Gazaliut tė tė konceptuarit mė tė mirė tė afinitetit njerėzor.Ėshtė dhėnė njė paraqitje e shkurtėr e themeleve filozofike tė tre shkollave kryesore psikologjike: psikoanalizės sė Frojdit, bihejviorizmit tė Skinerit dhe humanizmit tė Rogersit dhe Maslovljevit.Nė kėt qėllim janė shqyrtuar metaforat me tė cilat ata kanė pėrshkruar natyrėn e njeriut. Duke parė implikacionet e tyre praktike, veēanėrisht pėr psikologjinė e personalitetit, punimi gjithashtu thekson mangėsitė e kėtyre modeleve.Pjesa e fundit potencon kontributin e Gazaliut nė konceptin islam tė natyrės njerėzore dhe personalitetit.

Pėrgjigjja nė pyetjen se ēfarė d.m.th.,me qenė njeri,ėshtė nė qendėr tė interesimit tė psikologjisė bashkėkohore. Shumė gjėra varen nga mėnyra se nė ēfarė forme pėrgjigjesh nė kėtė pyetje,ndėrsa pyetjet e lidhura me studimin e personalitetit, rėndėsisė sė jetės dhe qėllimit tė krijimit janė vetėm disa nga mė tė rėndėsishmet nė mesin e tyre. Literatura e psikologjisė bashkėkohore tregon se njeriu ėshtė mister i vetvetes dhe se ēėshtja e natyrės sė njeriut paraqet temė tė errėsuar pėr shumė shkencėtar.

Ky problem nuk ėshtė i tanishėm,por,vėrtetė kjo ēėshtje qė janė marrė mendjet mė tė mėdha njerėzore.Nė mesin e tyre ka qenė edhe Ebu Hamid el Gazaliu, shkrimet e shumta tė tė cilit rreth kėsaj ēėshtjeje meritojnė vėmendje mė tė madhe se sa janė dhėnė deri mė tani.

Qėllimi i kėtij punimi nuk ėshtė tė tregohet metodologjia e Gazaliut apo teoria e tij e njohjes,por vetėm mendimi i tij pėr natyrėn e njeriut. Bile edhe kjo nuk ėshtė kaq e thjeshtė ashtu si duket,ndoshta.Gazaliu me kėtė ēėshtje merret nė libra tė ndryshėm dhe,si duket me shkaqe tė ndryshme.Kjo pėrfshinė polemikat e tij si filozof, sufi, ripėrtėritės, apo tė dikujt,i cili ka kaluar nėpėr faza tė rėndėsishme tė zhvillimit shpirtėror.

Pėr nevojat e kėtij studimi, paraqitja ynė do tė koncentrohet nė “Ihja`ulumid-dinin” e tij.Nė kėtė libėr ai jep paraqitjen e pėrgjithshme tė natyrės njerėzore, para se gjithash nga aspekti i fesė dhe moralit.Nė tė ai kalimthi shpjegon mendimet e tij pėr atė ēfarė d.m.th., me qenė njeri.
avatar
Fakiri

989


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Natyra e psikes njerėzore

Mesazh  Fakiri prej 23.07.13 21:11

Themelet filozofike tė psikologjisė bashkėkohore

Tė gjitha shkollat psikologjike si pikėnisje tė tyre e kanė filozofinė pėr atė se ēfarė d.m.th.,me qenė njeri.Gjatė kohės,kėto mendime kanė ndryshuar nė mėnyrė drastike dhe nė mes veti ndryshojnė.Ndryshimet nė mes njeriut dhe qenieve tjera,megjithatė ka mbetur interesi kryesor i psikologėve.

Ky pėrkufizim ėshtė esenca e ēėshtjes,e cila rėndom nė filozofi pėrmendet si problem “intelekt-trup”.Filozofi ngushtė i lidhur me kėtė filozofi ėshtė Rene Dekart (Rene Dekartes).Si duket,disa argumente sugjerojnė qė Dekarti nė masė tė madhe ka qenė nėn ndikimin e shkrimeve tė Gazaliut.Vizita e njė dijetari tunizian nė bibliotekėn e Dekartit nė Paris, ka zbuluar se ai ka poseduar kopjen e pėrkthimit tė librit tė Gazaliut “El mnukidh mined-dalal” (“Shpėtimi nga lajthitja”) me komente tė shkruara me dorė nė kėndet e saj,nė tė cilin njė thoshte: “Kėtė duhet praktikuar nė metodologjinė tonė”.

Njeriu shikohej si njė qenie e tėrė racionale,krijesė e cila ka shpirt dhe shumė cilėsi tjera,tė cilat ia dhuroi Zoti. Pėr qeniet njerėzore gjithashtu mendohej qė kane trup,i cili ėshtė burim i dėshirave, epsheve dhe fuqive fizike. Andaj, shpirtėroren mund ta mbizotėrojė materializmi,ndėrsa dėshirėn njerėzore nuk e kanė pėrcaktuar epshet por qėllimi racional.

Ky qėndrim qartė shpreh gjendjen e njeriut tė dėshirės sė lirė para determinizmit.Njeriu mund tė zgjedh mėnyrėn si tė bėj mirė,ndėrsa nacionaliteti i tij nėnkupton aktivitetin, i cili ėshtė rezultat i pranimit e jo dhunės. Kėshtu ishte ndikimi i teologjisė sė krishterė nė shkencė para darvinizmit.Mjerisht, siē do tė shohim mė vonė, kur tė njeriu filloi tė shikohet si njė hyjni, ēėshtja e nacionalitetit ėshtė fryrė tej mase.

Atė qė bėri Darvini,nė realitet ishte kthimi i vėmendjes nė drejtim tė strukturės anatomike tė njeriut dhe konceptit tė mbijetesės sė mė tė fuqishmit, si dhe nė ēfarė marrėdhėnie ėshtė me evolucionin.Ai,gjithashtu ka pėrkrahur kontinuitetin mental apo evolucionin mental mė mes qenieve njerėzore dhe krijesave jo njerėzore.Pra pėr darvinizmin, dallimi nė mes njerėzve dhe qenieve jo njerėzore ėshtė gjė e masės,para se sa llojit.Kjo ka pasur implikacione serioze pėr modelet psikologjike tė natyrės njerėzore.

Pohimi se njerėzit nga kafshėt dallojnė vetėm pėr atė qė tė parėt kanė mė shumė instinkte se tė tjerėt,mendim tė cilin shumė psikolog e kanė pėrfaqėsuar mjaft gjatė, ėshtė shembull i mirė.Ky koncept mbi njeriun ka sjellė deri tė formimi i metaforės njeriu si makinė.
avatar
Fakiri

989


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Natyra e psikes njerėzore

Mesazh  Fakiri prej 23.07.13 21:13

Implikim i kėtyre metaforave nė psikologjinė bashkėkohore

Metaforat,tė cilat i kanė konceptuar Dekarti dhe Darvini (njeriu si qenie racionale kundruall njeriut si makinė),kanė qenė paraprijėse kyēe historike tė pėrpjekjeve tė psikologjisė moderne qė tė pėrgjigjet nė ēėshtjet e natyrės njerėzore.Pėrpjekjet e tė konceptuarit tė natyrės njerėzore nga kjo mund tė ndahen nė dy kategori tė mėdha:
1. Njerėzit janė tė gjithėdijshėm,tė plotfuqishėm dhe pėrplot dashuri (d.m.th. hyjnor);
2. Sjellja e njerėzve ėshtė e pavetėdijshme,e kryer pa dituri koshiente,e pėrcaktuar, fikse, rutinore (d.m.th.,njeriu ėshtė si makinė)

Kėto dy kategori dominante metaforike,njeriu si makinė dhe njeriu si hyjni,kanė prodhuar dhe nė vete kanė pėrmbledh njė numėr modelesh tė natyrės njerėzore,i cili u paraqit nė psikologjinė moderne.

Ajo qė pason ėshtė analizė e shkurtėr e psiko-analizės,bihejviorizmit dhe psikologjisė humanistike.Pa dyshim, ndikimi i mendimit tė Darvinit,konceptit tė tij tė paepur tė natyrės njerėzore,tė Frojdi ka qenė shumė i madh. Por,disa faktorė,Frojdin e kanė sjell nė konceptin e tij mekanicistik tė natyrės njerėzore.

Ndėr kėta mė tė rėndėsishmit kanė qenė: arsimi i tij medicinal,pėrparimi shkencor i arritur nė lėmenjtė e fizikės dhe kimisė dhe nė fund, aspak mė pak i rėndėsishėm,ateizmi i tij.

Si doktor i mjekėsisė,Frojdi ka qenė i mėsuar qė mė tepėr tė koncentrohet nė strukturėn anatomike tė trupit dhe tė besojė mė tepėr nė darvinizėm se sa nė vet judaizėm.Pėrveē kėsaj,fryma e kohės sė tij dhe pėrparimi i arritur nė shkencat e fizikės e kanė shtyrė qė tė koncepton trupin njerėzor si njė sistem i mbyllur e energjisė, i cili e kthen energjinė nė aksion.Citati vijues i Holtit,njėrit prej studentėve dhe pasuesve tė tij,vėrteton kėtė:

“Koncepti i energjisė ka qenė preokupim i Frojdit qė nga fillimi i punės sė tij shkencore, duke paraprirė kėshtu cilindo model psiko-analitik.Nė kohėn kur Frojdi ka qenė student, energjia ka qenė nė modė tė madhe,term qė ka qenė aq i popullarizuar sa fjala informatė sot,bile,ndoshta edhe mė tepėr.”

Pra,ngjashėm me makinėn me avull,njeriu ėshtė shikuar si njė qenie me libid (energji seksuale),e cila mė vonė do tė “robėrohet” nė tre pjesė: IDI,i cili ėshtė tejet instiktiv dhe kėrkon direkt kėnaqėsitė e nevojave tė tij; EGO, i cili ėshtė racional dhe gjithmonė ka nė konsideratė realitetin;dhe SUPEREGO, i cili paraqet moralin dhe ndėrdijen.Kėtu ėshtė konflikti,veēanėrisht nė mes IDIT dhe SUPEREGOS, pėr shkak tė interesave tė ndryshme ėshtė i pashmangshėm.Kur kėta dy elefantė kacafyten,bari nėn kėmbėt e tyre,d.m.th., egoja ėshtė e detyruar tė durojė.

Mėnyra e vetme qė egoja tė mbrohet ėshtė qė duke u shėrbyer me ventilin sigurues tė lėshojė diē avull,t`i qaset mekanizmave mbrojtės,siē janė: fantazia, sublimimi, represioni dhe ngjajshėm.Mekanizmat mbrojtės janė nė realitet,kėnaqja e epsheve nė mėnyrė tė ndryshuar,ma fjalė tė tjera,egoja mashtron edhe idin edhe superegon. Rezultati i fundit ėshtė “pa vetėdije” punė tė shumta tė pambaruara (epshe),tė cilėt mė vonė do t`i bėjnė probleme individit tė caktuar.
avatar
Fakiri

989


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Natyra e psikes njerėzore

Mesazh  Fakiri prej 23.07.13 21:18

Bihejvioristėt,nė anėn tjetėr,janė marrė vetėm me format objektive tė sjelljes,duke menduar qė do tė rrezikojnė rėnie nė iracionalizėm nėse merren me diē tjetėr.Pėr kėtė kanė studiuar atė qė ėshtė e jashtme e qenieve njerėzore. Kėshtu Skineri nė bazė tė eksperimenteve tė bėra te kafshėt,ka ardhė nė pėrfundim se njerėzit,mu sikur robotėt apo makinat,sillen nė mėnyrė tė njėjtė.

Rrėnjėt e bihejviorizmit radikal,me siguri gjenden nė filozofinė e Hobsit (Hobbes) dhe ndoshta nė kontinuitetin nė mes qenieve ”jo njerėzore” dhe njerėzve, tė cilėn e ka mbėshtetur darvinizmi,Hobsi i impresionuar me dituritė shkencore tė kohės sė tij,nė kozmos ka shikuar si njė sistem i madh mekanik.

Pėr tė kozmosi ėshtė vetėm njė makinė e madhe,e cila funksionon sipas principeve,tė cilėt janė lehtė pėr tu kuptuar pėr mendjen njerėzore. Posaēėrisht e ka interesuar problemi i kauzalitetit dhe pėr te njeriu ka qenė vetėm njė makinė. “ Pra, ēfarė ėshtė zemra, pėrveē se njė spirale; nervat vetėm tela tė shumtė;ndėrsa nyjet,rrotė qė lėvizin tėrė trupin”,thoshte ai.

Qėndrimi radikal bihejvioral i Skinerit mbi natyrėn e njeriut pėrsėrit mendimin mekanicistik tė Hobsit me diē me potencim tė determinizmit enviromental. Nė lidhje me kėtė libri i Skinerit “Beyond Freedom and Dignity” (Mbi lirinė dhe dinjitetin) fletė nė vete.

Kjo metaforė e makinės ka dominuar nė psikologji prej vitit 1930 deri nė vitin 1955. pjesa e dytė e decenies sė pestė tė shekullit tė kaluar ka qenė dėshmitare e asaj qė mund tė quhet revolucion kognitiv nė psikologji.Fryma e kėsaj kohe ka qenė nėn ndikimin e fuqishėm nė fushėn e teorisė informatike dhe modeleve kompjuterike. Pėr kėtė metafora e makinės pėrsėri ėshtė ftuar nė aksion,por kėsaj radhe me modifikime tė caktuara nė mėnyrė qė t`i pėrgjigjet zhvillimit teknologjik tė kohės.Si pasojė e kėsaj,psikologėt kognitiv e kanė paraqitur njeriun si kanal,i cili ka kapacitet tė kufizuar tė procedimit tė informatave, ndėrsa truri i njeriut ėshtė identifikuar shumė me kompjuterin.

Ky dehumanizim masovik nė psiko-analizė dhe bihejviorizėm ka sjellė te paraqitja e “forcės” sė tretė nė psikologji,shkollės humanistike. i reaksion nė determinizmin biologjik tė psiko-analizės dhe determinizmin enviromental tė bihejviorizmit,humanistėt kanė lansuar qėndrimin jo-determinist.Kėta kanė potencuar aftėsinė njerėzore tė krijojė dhe orientojė fatin e tij.Pėr kėta,ne nuk jemi krijuar nga asnjė qenie dhe nga asgjė nuk kemi evoluar. Ne jemi ekstrem tė lirė dhe nga ne kėrkohet vetėm tė plotėsojmė jetėn me kuptimin personal.

Qeniet njerėzore kanė kapacitet tė pa kufizuar tė zhvillimit dhe vet pėrsosjes; thėnė mė thjeshtė,njeriu ėshtė vet zot.Si pasojė e kėsaj,qėllimi i humanistit ėshtė qė tė harxhojė kohė dhe mund duke shpjeguar tė gjitha ato qė mund t`i bėj njeriu,mė tepėr se sa tė fol pėr atė ēfarė ėshtė ai/ajo.

Themelet e drejtimit humanistik mund tė gjenden nė veprat e Xhon Dju-it (John Deėey) nė Amerikė dhe egzencializmin ateist tė Sartrit (Sartre) nė Evropė. Sartri ka qenė i opsesuar me termin “liri” dhe,sipas tij,i vetmi kufi i lirisė njerėzore ėshtė qė askush nuk mund tė ndalet me qenė i lirė. Interesi kryesor i filozofisė sė Dju-it,nė anėn tjetėr,ėshtė zhvillimi i potencialit njerėzor deri nė maksimumin e tyre: vetaktualizimi,qė ėshtė term qendror nė veprat e personave kyē tė psikologjisė humanistike.

Mirėpo,nėse idesė sė lirisė duhet dhėnė rėndėsi,atėherė vėshtirė ėshtė qė konceptit darvinistik tė natyrės njerėzore, d.m.th.,determinizmit biologjik, ta mendosh pėrkatės.Ngjashėm termin e determinizmit enviromental,i cili ėshtė i qartė nė shkollėn bihejvioristike, qartė ėshtė i pa harmonizuar.

Sipas tyre,modeli kognitiv ėshtė gjithashtu tejet i kufizuar,dhe e tėrė kjo bashkėrisht ka sjellė qė tė pranojnė metaforėn kryesore tė njeriut si hyjni, dhe kėshtu psikologjia u bė religjion apo kult sekular nė vete.

Qasja humanistike e studimit tė psikologjisė ėshtė pėr shumė pėrkrahės tė saj do tė thotė pranimi i humanizmit sekular dhe refuzimin e Zotit,plus besnikėri e tėrėsishme e termit “seli”.Liria ėshtė fuqi motorike,e cila lėviz aktivitetin njerėzor, qėllimi i fundit i sė cilės ėshtė vet-respektimi dhe vetaktualizimi.

Rėndėsia e kėtij koncepti tė njeriut ėshtė i rritur me faktin qė ekonomitė e vendeve tė industrializuara kanė pasur nevojė pėr harxhues. Si pasojė e kėsaj, “Pranimi i qartė i pėrvojės momentale nga ana e kultit tė vetvetes si dhe refuzimi i tij apo ndalimi ka qenė shėrbim pėr industrinė e marketingut”.

Andaj,hedhja e dy qėndrimeve deterministe tė psiko-analizės dhe bihejviorizmit, lindi pėrsėri ekstremin e qėndrimit tjetėr tė humanizmit.
avatar
Fakiri

989


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Natyra e psikes njerėzore

Mesazh  Fakiri prej 23.07.13 21:20

Implikimi i kėtyre tre koncepteve te njeriu

Sot,psiko-analiza ėshtė vetėm pjesė e historisė sė psikologjisė.U tregua se ėshtė pak e vlefshme kur ėshtė nė pyetje dobia praktike e saj.Popullariteti i bihejviorizmit radikal gjithashtu po bien pėr shkak tė potencimit tė madh tė konceptit mekanicistik tė njeriut. Skaneri nuk arriti tė pėrgjigjet nė pyetjen: “Nėse mjedisi kontrollon sjelljet e njeriut,kush atėherė e kontrollon kontrolluesin?!”

Mirėpo,konceptet nė tė cilat njeriu ėshtė i njėjtė me hyjninė nė vendet e industrializuara, e veēanėrisht nė ShBA,nė njė moment nė Kaliforni u themeluar grupi pėr qėllime tė veēanta,i cila ėshtė dashur tė ngritė nivelin e vet - respektimit tė fėmijėve. Shkaku kryesor pėr kėtė veprim, ka qenė qė niveli i ultė i vet-respektimit ėshtė ēmuar si fajtor kryesor dhe shkak i problemeve tė pėrhapura psiko-sociale,nga narkomania dhe shtatzėnia e hershme,deri tė aftėsitė e dobėta matematikore dhe mungesat nė shkolla.

Mirėpo,asnjė hulumtim shkencor nuk pėrkrahė dobinė e kėsaj tezeje si tregues korrekt dhe bindės i sjelljes njerėzore.Nėse asgjė mė tepėr, atėherė mendimi pėr veten si hyjni prodhon disa pasoja negative,tė cilat janė nė vijim.

E para,fokusimi nė vetvete kultivon vet dashurinė jo realiste me shumė pasoja dėmshme psikologjike,siē janė: narcisizmi dhe vet mashtrimi,thėnė mė lehtė. Njė hulumtim ndėrkombėtar ka treguar se studentėt amerikan (tė cilėt kanė pasur mendim tė lartė pėr veten),kanė arritur rezultate shumė mė tė dobėta nė provim nga matematika,nė krahasim me studentėt koleg korean.Mirėpo,kur hulumtuesit kanė kėrkuar nga studentėt qė tė vlerėsojnė sa janė realisht matematikan tė mirė,studentėt amerikan nė vlerėsimin e aftėsive tė tyre matematikore u ranguan mė sė larti,ndėrsa koreanėt u ranguan mė sė ulti.

E dyta,mėsimi i kultit tė adhurimit tė vet vetes,me qėndrimin e tyre tė qartė anti - religjioz,kanė probleme serioze kur ėshtė nė pyetje metodat edukuese tė fėmijėve dhe familjeve.Koncepti i tyre pėr natyrėn e njeriut pohin se fėmijėt janė “natyral,spontan,jo defanziv, kureshtar,dhe se nė mėnyrėn e vet,kreativ nė masė mė tė madhe se individit tipik tė rritur ose fėmijėve tė moshuar”.

Mirėpo,kjo nuk merr nė konsideratė faktin se fėmijėt janė gjithashtu “...zakonisht tė shqetėsuar,impulsiv, shkurtpamės,agresiv, egocentrik dhe tė kufizuar nė nevojat fiziologjike”.

Duket se janė tė kėnaqur dhe kėnaqėsia e ēdo impulsi nė mėnyrė tė gjeneralizuar janė bėrė detyrė e epokės post-frojdike.Vlera dhe rėndėsia e situatės janė gjėra tė deminimit individual dhe ēdo pėrpjekje e pengimit moral ėshtė i keq dhe i dėmshėm pėr vet respektim.

Kėshtu,vet-aktualizimi nuk ėshtė term i thatė deskriptiv,por termin moral me tė cilin vet aktualizimi paraqitet si diē e vlefshme dhe diē pėr tė cilin duhet gjurmuar.Si pasojė e kėsaj,pėr tė rriturit nuk ka vend qė tė udhėheqin ose tė kultivojnė tek fėmijėt e tyre ndonjė sistem me vlerė.

Kur ėshtė nė pyetje vlerat dhe koncepti i qasjes humanistike tė natyrės sė njeriut kanė njėsoj pasoja serioze.Ato nuk kanė tė bėjnė vetėm nė formimin dhe themelimin e familjes,por edhe nė mbajtjen tė kėtyre lidhjeve kaq tė gjata.Kėtu,nė emėr tė pėrparimit, autonomisė dhe vet-aktualizimit, martesa vlen pėr tė vazhduar,sipas Rogersit, pėrderisa ajo paraqet “...pėrvojė tė pėrparuar,e cila sjell pėrparim pėr ēdo individ”.

Mirėpo,njeriu nuk pyet,ashtu siē kanė bėrė M.Wallace dhe L.Wallace,ēfarė do tė ndodh kur njė bashkėshort sėmuret ose kur lindin fėmijėt.

Pėr kėtė nuk ėshtė aspak e ēuditshme qė pėrqindja e divorceve tė ashtuquajturat kombe tė vetaktualizuara,siē janė ShBA-tė,rriten nė mėnyrė drastike, e nėse kjo bjen,kjo ėshtė pėr shkak se vlera e re e dhėnė familjes qartazi bie nė pėrqindjen martesore.Divorci i partnerėve tė cilėt jetojnė nė harmoni me modelin e posa zhvilluar me tė pranuar masovikisht “besnikėri jo e obliguar” nė partneritet, nuk mendohet si divorc.
avatar
Fakiri

989


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Natyra e psikes njerėzore

Mesazh  Fakiri prej 23.07.13 21:21

Gazaliu para shumė shekujve kuptoi se debati rreth problemit tė natyrės sė njeriut automatikisht detyron individin qė tė merret me ēėshtjet metafizike.Nėpėr tė gjitha veprat e tij ai insiston nėkufizimin e mendjes teorike,ndėrsa vėrteton rolin e dėshirės, pėrvojave shpirtėrore dhe morale nė pėrpjekjet e arritjes sė diturisė.

Sipas tij,cilado paraqitje e natyrės sė njerėzore, formėn nė tė cilėn njerėzit janė tė krijuar,nuk mundet tėrėsisht tė kuptohet pa kuptuar qėllimin e krijimit dhe rėndėsinė e jetės sė kėsaj bote.zoti i Madhėruar nė Kuran thotė:

“Unė nuk i krijova xhinėt dhe njerėzit pėr tjetėr,pos qė tė mė adhurojnė.”(Dharijatė,56)

Nė njė transmetim tjetėr tė Pejgamberit a.s.,thuhet: “Sikur shejtanėt mos tė fluturonin para syve tė njerėzve,ata do t`i shihnin madhėshtitė e pushtetit qiellor dhe tokėsor.”

Prandaj,kualiteti i diturisė e ngritė njeriun deri tė bota qiellore ose e degradon nė nivelin shtazarak.Natyra fizike dhe shpirtėrore e njeriut pėrbėhet nga katėr elemente,tė cilat manifestohen nė katėr cilėsi.Kėto katėr cilėsi pėrfshijnė: kafshėt,shtazėt,shejtanin dhe hyjnoren.

Tė pėrkthyera nė terminologjinė psikologjike ato i pėrgjigjen epsheve,zemėrimit, kryelartėsisė dhe qartėsisė hyjnore,e cila mund t`i nėnshtrojė dhe ngadhėnjen tri tė pėrmendurat.Kur njeriu i pėrmbahet udhėrrėfimit Hyjnor, atėherė ai nė zemrėn e tij e gjen Zotin.Mu pėr kėtė “zemra” ėshtė njė term i rėndėsishėm nė sistemin Islam.

Sipas njė hadithi tė Pejgamberit s.a.v.s.: “Nė trup ekziston njė copė mishi,e cila kur ėshtė e mirė,i mirė ėshtė i tėrė trupi,e kur ėshtė e keqe,i tėrė trupi ėshtė i keq.Kjo ėshtė zemra.”

Kėtė ndarje dytėsore tė natyrės sė njeriut Gazaliu e shpjegon mė tej duke definuar me katėr terme: Kalb (zemėr), Nefs (uni), Ruh ( shpirti) dhe Akl (mendja-intelekti).Kėto katėr terme kanė tė bėjnė me katėr substanca fizike.

Mirėpo, kur paraqesin kompetencėn shpirtėrore te njeriu,ato kanė tė bėjnė me njė gjė,e kjo ėshtė “...substanca shpirtėrore (latifeh ruhanijjeh),e cila ėshtė e krijuar e pavdekshme; kjo nuk matet me diametėr nė hapėsirė dhe kohė,ose me kuantitet; kjo ėshtė e vetėdijshme pėr veten dhe vendin e njohjes,por e vetmja mėnyrė qė tė kuptohet ėshtė nėpėrmes mendjes dhe vėzhgimit tė sjelljeve tė jashtme qė ajo prodhon”.
avatar
Fakiri

989


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Natyra e psikes njerėzore

Mesazh  Fakiri prej 23.07.13 21:24

Nė kuptimin fizik,zemra ka tė bėj me njė copė mishi nė formė konike nė anėn e majtė tė kraharorit,funksioni i sė cilės ėshtė qarkullimi i gjakut.Si e tillė,ajo mund tė gjendet te tė gjitha kafshėt.Nefsi nė kuptimin fizik paraqet instinktet shtazarake tė pėrmendura.Katro janė armiq pėr tė cilat ka aluduar Pejgamberi s.a.v.s.kur ka fol pėr xhihadin (luftėn) e madh.Ngjashėm Ruhi (shpirti) paraqet substancė tė stėrholluar,e cila buron nga zemra fizike dhe pėrhapet nė tė gjitha pjesėt e trupit.Ėshtė i ngajshėm me llambėn e vendosur nė shtėpi,nėpėrmes sė cilės nė shtėpi pėrhap dritėn e saj.Nė fund,mendja - intelekti ndihmon procesin e abstraksionit nė kontakt me botėn fizike dhe ėshtė i vendosur nė tru.

Ndryshimet individuale janė si rezultat i ndryshimeve kualitative,tė cilat ndodhen nė nivelin shpirtėror(aval). Kur shpirti mbizotėron dhe nėnshtron epshet shtazarake,ai quhet nefs mutme`inneh;ndėrsa kur ai kritikon veten,atėherė quhet nefsi levvammeh;ndėrsa kur ai dėrgon nė tė keqe dhe haptaz lėshohet duke kėnaqur epshet e njeriut,quhet nefsi emmareh bil-su.

Deri kėtu kontributi i Gazaliut nė mėnyrėn qė ai pėrsėri ka thėnė atė qė paraardhėsit e tij mysliman dhe jo mysliman e kishin thėnė mė herėt. Kontribut me vlerė i tij ėshtė nė mėnyrėn se si ai kupton perceptimet,emocionet,motivimin dhe si pasojė e kėsaj personi,i cili ka natyrėn duale.

Sipas Gazaliut,perceptimi,dituria,disponimi,emocionet,mo tivimi dhe si pasojė e kėsaj, sjelljet varet nga gjendja shpirtėrore e individit.Kjo ėshtė kėshtu pėr arsye se personi,tė cilin e koncepton Gazaliu ka formėn e jashtme (fizike) dhe tė brendshme (shpirtėrore) individuale.Forma fizike (trupi) mund tė vėrehet me shqisa, ndėrsa individualiteti shpirtėror (shpirti) vėrehet nėpėrmes njohurisė intuitive.Sipas tij “shpirti, i cili vėrehet nėpėrmes njohurisė intuitive ėshtė prap se prap mė e vlefshme se trupi,i cili vėrehet nėpėrmes syve”.

Pėr kėtė substancė shpirtėrore ai nė shumė vepra tė tij shėrbehet me termin zemėr.Ai pohon se zemra ėshtė esenca reale e njeriut, e cila e nda nga qeniet jo njerėzore: “...sepse zemra ėshtė ajo qė e njeh Zotin,e afrohet Atij,vepron nė emėr tė Tij dhe mallėngjehet pėr Tė.”

Kėshtu,zemra i kryen disa funksione tė rėndėsishme perceptive,kognitive dhe motivuese. Nė esencė,kjo ėshtė pėr arsye se zemra ėshtė “substancė Hyjnore, rreze e dritės sė Zotit, shkundi nga Flaka e Pėrhershme dhe brenda Tij,dhe atij i zbulohet Realiteti i Fundit dhe shprehje e Tėrėsisė.Kėshtu si ky,gjithashtu mbushet me dritėn Hyjnore dhe e paraqet Atė”.Si pasojė e kėsaj,ata qė ngrihen shpirtėrisht me zemrat e tyre shohin mė mirė dhe me precizitet nga atė qė vėrejnė me sytė e jashtėm (trupor).

Nė lidhje me kėtė Kurani thotė: “A nuk udhėtuan ata nėpėr tokė e tė kenė zemra me tė cilat do tė kuptojnė dhe veshėt me tė cilėt do tė dėgjojnė? Pse nė tė vėrtetė sytė nuk verbohen,por verbohen zemrat nė kraharor.”(El Haxhxh,46)

Ngjashėm ekziston edhe dėgjimi ”shpirtėror”:“Ne krijuam shumė nga xhinėt e njerėzit pėr Xhehenem.Ata kanė zemra qė me to nuk kuptojnė,ata kanė sy qė me ta nuk shohin dhe ata kanė vesh qė me ta nuk dėgjojnė.Ata janė si kafshėt bile edhe mė tė humbur.Tė tillė janė ata tė marrėt.” (El A'rafė,179)

Ata, tek tė cilėt dėgjimi “shpirtėror” ėshtė topitur ndajnė aftėsinė e dėgjimit ta jashtėm me kafshėt tjera,ndėrsa tek tė afirmuarit shpirtėror tė gjithė zėrat nė mjedisin e tyre, duke pėrfshirė edhe zėrat e zogjve,frymės dhe valėve, janė zėra tė qartė tė madhėshtisė sė Krijuesit, i cili dėshmon Njėsinė e Zotit dhe e falėnderojnė Atė me zė tė qartė.

Kėtij lloji tė njerėzve, e tėrė bota i ėshtė faltore (xhami) e madhe.Me rėndėsi tė veēantė ėshtė tė vėresh se Gazaliu,edhe pse i jep rėndėsi cilėsive racionale dhe intelektuale tė njeriut,ai prap se prap nuk ka mbėshtetje tė tepruar nė kėto,dhe asnjėherė nuk i mendon tė mjaftueshme pėr kontrollimin e epsheve njerėzore.Mė tepėr,vesimi ėshtė ai, i cili njeriun e afron kah virtytet njerėzore dhe pėrsosmėria duke e ngritur nė vendin fisnik tė mėkėmbėsit tė Zotit nė Tokė.
avatar
Fakiri

989


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Natyra e psikes njerėzore

Mesazh  Fakiri prej 23.07.13 21:26

Kontributi i Gazaliut k.s.,nė teorinė e personalitetit

Nė veprat e tij Gazaliu ka trajtuar disa ēėshtje me rėndėsi,tė cilat janė me rėndėsi vitale pėr zhvillimin enkonceptit tė qartė tė personalitetit njerėzor.I frymėzuar me kuptimin themelor tė rėndėsisė sė kėsaj bote dhe me lajmėtar ėt fisnik si shembull qė duhet pasuar nė jetė,ai ka shqyrtuar disa probleme,tė cilat pa dyshim janė relevante pėr psikologjinė e personalitetit.Kėshtu p.sh.ai merret me ēėshtjen e cilėsive tė lindura dhe edukimin,dhe si kėta faktorė tė fuqishėm mund tė ndikojnė nė personalitet.

Gazaliu,gjithashtu trajton problemin e ngjarjeve tė kaluara dhe tė tanishme nė jetėn e njeriut dhe rėndėsinė e tyre nė zhvillimin e personalitetit njerėzor. Pėrveē kėsaj,ai me skica kryesore paraqet njė qasje tejet tė shėndosh tė metodave tė edukimit tė fėmijėve.

Secila nga tė pėrmendurat,meriton hulumtim tė veēantė.Ne,por shkurtimisht,do t`i theksojmė kėto qėndrime, posaēėrisht ato qė kanė tė bėjnė me psikologjinė e personalitetit.


Karakteristikat e lindura kundruall edukimit

Mjaft gjatė pskologėt janė marrė me ēėshtje tė koklavitura tė rėndėsisė sė faktorėve biologjik dhe enviromental nė formimin e sjelljeve njerėzore. Ky problem zakonisht ėshtė i njohur me emrin “natyraedukata” debatim dhe tejet larg ėshtė pranuar si lufta mė e gjatė nė historinė e psikologjisė. Nė lidhje me kėtė ēėshtje, psiko-analitikėt fuqishėm mbėshtesin qėndrimin natyralistik,ndėrsa bihevioristėt potencojnė rolin e edukimit, ndėrsa psikologėt humanistik mendojnė qė njeriu nė esencė ėshtė i mirė.

Kėta tė fundit si duket fokusohen nė “mirėsinė trupore dhe fizike”,siē u pėrmend mė lartė.Kjo ėshtė e qartė nė veprat e Masllovljevit,i cili ka hulumtuar autobiografitė e disa personave,tė cilėt sipas mendimit tė tij,paraqesin shembujt mė tė mirė tė vet-aktualizimit nė historinė njerėzore. Por,shpirtėroja apo religjioni,asnjėherė nuk janė shikuar si tregues tė suksesit tė tyre apo kusht i domosdoshėm pėr tė realizuar nivelin e vet - aktualizimit.

Nė realitet,nėse do tė pranohej kriteri i Masllovljevit,bile edhe konsumuesit e drogės mund tė arrijnė shkallė tė vet- aktualizimit.Sa i pėrket konceptit tė Gazaliut,i cili bazohet nė Shpallje dhe traditėn e Pejgamberit s.a.v.s.,esenca e njeriut ėshtė mirėsia shpirtėrore.Mirėpo,mjedisi dhe edukata janė njėsoj tė rėndėsishme nė ruajtjen ose rrėnimin e pastėrtisė sė shpirtit njerėzor.
avatar
Fakiri

989


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Natyra e psikes njerėzore

Mesazh  Fakiri prej 23.07.13 21:27

Dėshira e lirė kundruall determinizmit

Njė detal i rėndėsishėm nė konceptimin e Gazaliut tė natyrės njerėzore ka tė bėj me ēėshtjet problematike tė dėshirės sė lirė apo determinizmit nė psikologjinė moderne.Pėr Gazaliun,njeriu ėshtė ai qė mban balansin nė mes determinizmit dhe lirisė. Vijimi uniform i ndodhive ėshtė i pėrcaktuar,mirėpo ihtijari i njeriut ėshtė element pėrbėrėsi i dėshirės sė tij. Mu sikur El-Attas bindshėm dhe me elokuencė,ihitjari nuk d.m.th.vetėm zgjedhje,por kuptimi i tij ėshtė i pėrcaktuar me rrėnjėn h-j-r,qėnėnkupton mirėsi.Pra,pėrcaktimi pėr tė keq nuk ėshtė ihtijar (mirėsi).

Andaj,nėpėrmes besimit nė Zotin,individi nėn presionin e epsheve shtazarake shkakton reduktimin e qėllimshėm dhe vendimtar,i cili/e cila si refleks liron nga ngushtica e presionit biologjik ose fuqive enviromentale.

Periudha vendimtare nė zhvillimin e personalitetit

Shkrimet e Gazaliut pėr fėmijėrinė dhe metodat edukuese tė fėmijėve janė me siguri relevante pėr ēėshtjet e pėrvojave tė hershme nė zhvillimin e personalitetit njerėzor. Psiko - analitikėt,posaēėrisht potencojnė fėmijėrinė e hershme.Frojdi mendon se me pėrfundimin e moshės pesė ose gjashtė vjeēare tė jetės, personalitetit i individit ėshtė formuar.Nga kjo,pėrvojat e kaluara janė vendimtare ose kyēe nė formėsimin e mėnyrės se si dikush mendon, ndien ose sillet.

Nė rastin e bihejviorizmit,faktori kohė nuk ka aspak rėndėsi.Ajo qė ėshtė me rėndėsi ėshtė qė ndonjė pėrvojė ėshtė “argumentuar” apo jo.Njerėzit kanė aftėsi tė mėsimit, studimit dhe rimesimit. sikologėt humanistik i japin mė shumė rėndėsi pėrvojave tė vjetra.

Mirėpo,Gazaliu shikon nė zhvillimin e personalitetit si njė proces,nė tė cilin fėmijėria mendohet si fushė treningu pėr vet qėllimin e krijimit tė njeriut, tė ashtuquajtur teklif. Qėndrimi i tij ėshtė vėrtetė gjithėpėrfshirės,kėshtu sjell qasje sekulare nė statusin e ngjashėm me tregimin e elefantit dhe tė verbrit.Pėr te,personaliteti i njeriut do tė jetė i ndikuar qė nga momenti kur ai ose ajo ėshtė mėkuar dhe ndėrprerė nga mėkimi.

Gazaliu nuk ėshtė i interesuar aq pėr ēėshtje sipėrfaqėsore se si ėshtė ushqyer fėmija, por ėshtė vėrė aksenti nė burimin e vet furnizimit;a thua prindėrit kanė arritur me mjete tė lejuara.Pra,duhet ndėrruar tė gjitha mjetet e mundshme pėr tė siguruar se lufta nė mes tė keqes dhe tė mirės,tė shenjtės dhe shenjtėrisė,nė personalitetin e njeriut tė pėrfundohet me ndėrtimin e virtyteve dhe shkatėrrimin e veseve (tė kėqija).

Gazaliu kėrkon nga prindėrit qė nė edukimin e fėmijėve tė tyre,nė vend qė t`i urdhėrojnė, ata duhet qė me lidhje tė fuqishme emotive nė mes tyre dhe fėmijėve tė tyre,tė vendosin kėrkesa tė forta morale pėrpara fėmijėve tė tyre.

Metodat e jashtme tė dėnimit dhe shpėrblimit,duhet t`i pėrdorin vetėm gjatė fėmijėrisė, nė mėnyrė qė nė kohėn e adoleshencės,t`i trasojnė rrugėn e metodave tė tyre tė brendshme.Pėrveē kėsaj,prindėrit duhet tė pėrpiqen t`i dėnojnė psiqikisht nė vend se fizikisht,nė mėnyrė qė tek fėmijėt tė ndėrtojnė ndjenjėn e ndėrgjegjes dhe koshiencės,nė vend tė frikės dhe zemėrimit.
avatar
Fakiri

989


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi