Nivelet e egoizmit sipas mistikės Islame

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Nivelet e egoizmit sipas mistikės Islame

Mesazh  Fakiri prej 23.07.13 20:34

Niveli i parė i egoizmit

Egoizmi ka nivelet dhe llojet e veta; i ka akset e veta tė lėvizjes dhe ėshtė karakteristike se gjithmonė mendon vetėm pėr vetveten. Nė kėtė kuptim, njeriu ēka do qė tė bėjė, do t’ia kushtojė vetėm nevojave tė veta. Prej mėngjesit deri nė mbrėmje, ēdo punė e bėrė ka tė bėjė me rregullimin e jetės sė vet. Pėr kėtė gjendje “egoiste” tė personit tė tillė qė gjithmonė vepron dhe mendon vetėm “pėr veten”, a mund tė thuhet se ėshtė njė sjellje jashtė normave tė moralit?

Pėrgjigjja ėshtė kjo: Kjo nuk ėshtė njė sjellje qė ka tė bėjė, nė rend tė parė me moralin dhe assesi nuk mund tė pranohet si njė vlerė njerėzore. Por, edhe nuk mund tė themi se ėshtė diēka jashtė moralit. Nuk ėshtė as ndonjė sėmundje ose anomali.

Kurani pėr njeriun pranon tri nivele:

1. Mė poshtė se shtaza
2. Njėjtė si shtaza
3. Mė lart se shtaza

Njeriu ndonjėherė largohet prej qenies njerėzore dhe tregon shtazėri; kjo ėshtė gjendja e shtazės ose tė bėrit shtazė. Nė ndonjė rast tjetėr fiton vlerė dhe lartėsohet. Nė kėtė gjendje lartėsohet jo vetėm mė shumė se shtaza por edhe mė shumė se engjėjt. Ndonjėherė shkon mbas vlerave negative dhe pasi qė t’i pėrvetėsojė kėto vlera do tė zbresė nėn zero. Kjo e bėn atė mė tė ulėt se shtaza.
Si pėrfundim, mund tė themi se sjelljet e njerėzve mund tė ndahen nė tri kategori vlerash:

1. Sjelljet e moralshme – mė tė larta se shtaza;
2. Sjelljet e pamoralshme – mė tė ulėta se shtaza;
3. Sjelljet qė janė as tė moralshme, as tė pamoralshme.

Tė paramendojmė njė njeri pėllumb ose dele, pra njė njeri qė mendon vetėm pėr vete dhe jeton vetėm pėr vete. Kjo ėshtė niveli i shtazės. Nė sjelljet e njė njeriu tė tillė mos kėrko elemente tė moralit, sepse nuk i zotėron...Por, jashtė kėtyre kufijve nuk mund t’i thuhet “i pamoralshėm” ose “jashtė moralit”.


Edituar pėr herė tė fundit nga fakiri nė 23.07.13 20:47, edituar 1 herė gjithsej
avatar
Fakiri

1012


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Nivelet e egoizmit sipas mistikės Islame

Mesazh  Fakiri prej 23.07.13 20:36

Niveli i dytė i egoizmit


Tė marrim pėr shembull njė njeri qė mendon vetėm pėr veten dhe punon vetėm me qėllim tė mbushjes sė barkut. Duke vazhduar nė kėtė drejtim, mund tė ndodhė qė njeriu tė pėsojė njė ērregullim shpirtėror me ērast kualitetet morale njerėzore do tė hyjnė nėn veprimin e karakterit shtazarak, tė cilėt do ta drejtojnė njeriun kah vetvetja dhe plotėsimin e kėrkesave tė veta.

Njė pėllumb qė e bart nė sqepin e tij ushqimin ka vetėm njė qėllim - pėr ta ngopur barkun e tij; dhe kjo ėshtė diēka normale.Gjithashtu edhe kali pėr ta mbushur barkun e vet kullot; edhe kjo ėshtė gjė normale.Njė njeri qė ka mbetur nė kėtė nivel ėshtė njėjtė sikur shtaza qė i pėrmbush nevojat e veta materiale.Pėr shtazėn dhe pėr njeriun e kėtij niveli kjo ėshtė diēka normale,sepse nė kėtė gjendje dhe nė kėtė nivel – njeriu ėshtė njė shtazė.

Ndonjėherė njeriu jepet mbas “lakmisė”,syrin ia mbyll lakmia.Nė kėtė gjendje,njeriu ka tejkaluar “tė mbushurit e barkut” dhe nuk vlen mė kjo pėr njeriun.Tani,ai fillon tė grumbullojė dhe tė mbledhė mė tepėr se sa qė ka nevojė; jo pėr ta mbushur barkun por vetėm tė zotėrojė shumė e mė shumė.Sado qė tė zotėrojė,atij i duket pak; vetėm tė shtojė,vetėm tė grumbullojė, dhe kjo nuk njeh kufi...kjo quhet lakmi dhe tė qenėt dorėshtrėnguar. Nė anėn tjetėr kur tė vijė puna pėr tė dhėnė, jo pėr tė marrė,por pėr tė dhuruar diēka,ose pėr t'u gjetur nė mirėsi,atij dora i shtrėngohet dhe nuk afrohet! Kjo ėshtė njė sėmundje,njė dobėsi qė e quajmė koprraci.

Hazreti Resulullahu (s.a.a.) kėtė e ka emėruar si “shuh” qė do tė thotė koprrac ose dorėshtrėnguar (pinti); dhe kjo ėshtė e pėrshkruar edhe nė Kuran: “Kush ėshtė i ruajtur prej lakmisė sė vet (nefsit)”(Hashr,9)

Pra,njeriu koprrac dhe dorėshtrėnguar ėshtė i kapluar nga njė ērregullim shpirtėror dhe kjo ėshtė njė gjendje psikologjike.Njeriu i tillė nuk e ka mė nė dorė as karakterin,as mendimin,as tė vendosurit dhe as dėshirėn. Pėrkundrazi,ajo qė ka ndikuar nė gjakun dhe nė shpirtin e tij,si pėr shembull dashuria ndaj parasė, shndėrrohet nė njė sundues me psikologji tė sėmurė dhe ndikon nė tėrė personalitetin e tij.

Kjo sjellje nuk ka njė anė qė pėrputhet ose qė ėshtė nė harmoni me mendjen dhe logjikėn.Sepse,njeriu qė zotėron mendjen dhe logjikėn do tė ditke ku tė harxhojė paranė, sė paku do tė harxhuake pėr nevojat e veta personale.Kjo i nevojitet atij,nė mos pėr asgjė tjetėr,pėr lumturinė e tij ose pėr dobinė e tij.

Por,sėmundja e tij,“koprracia” nuk i jep leje pėr njė gjė tė tillė.Mu kjo ėshtė njė sjellje jashtė moralit dhe nė kundėrshtim me moralin; koprracia, niveli mė i ulėt se ai i shtazės dhe pėr gjendjen e tillė themi gjendja e “tė pamoralshmit” ose e “tė sėmurit”.
avatar
Fakiri

1012


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Nivelet e egoizmit sipas mistikės Islame

Mesazh  Fakiri prej 23.07.13 20:38

Niveli i tretė i egoizmit


Nefsi i njeriut nuk ėshtė i dhėnė vetėm mbas lakmisė dhe koprracisė.Ndonjėherė ėshtė i dhėnė mbas sėmundjeve qė janė mė tė rrezikshme se sa sėmundjet e trupit.Kėto nuk mund tė vėrehen ndryshe,veēse pėrmes sjelljeve tė tij tė ērregulluara psikologjike dhe nuk mund tė pėrfshihen me mendje dhe logjikė.Ditėve tė sodit, pėr kėto lloje tė sėmundjeve pėrdoret shprehja “deformimi psikologjik”,ku si shembull tipik ėshtė xhelozia.

Gjendja e xhelozisė ėshtė njė gjendje qė ėshtė tėrėsisht e kundėrt me mendjen dhe logjikėn e njeriut. Njeriu xheloz vjen nė njė gjendje qė tėrėsisht e harron vetveten: nė vend se tė mendojė pėr lumturinė e vet, ai tėrė kohėn kėrkon qė tė tjerėt mos tė jenė tė lumtur.Edhe nėse mendon pėr lumturinė e vet,shumė mė shumė se kjo,dėshira e tij ėshtė qė tė tjerėt mos tė jenė tė lumtur.

Me cilėn logjikė kjo pėrputhet? Nė asnjė shtazė nuk mund tė gjeni njė gjendje tė tillė dhe njė sjellje tė tillė; nė asnjė shtazė nuk mund tė vėreni njė dėshirė tė tillė - pa lumturinė e shtazės tjetėr! Krijesa e quajtur shtazė ka njė dėshirė tė vetme, e ajo ėshtė mbushja e barkut tė tij,kjo ėshtė e tėra...,ndėrsa te njeriu mund tė vėrehen kėto sjellje tė shėmtuara qė nuk mund tė vėrehen nga shtaza;njeriu mund tė tregojė mendjemadhėsi dhe tė ushqejė personalitetin e tij me ērregullime psikologjike.Kėto lloje tė ērregullimeve janė tė fshehura nėn vetėdijen e tij,nė pjesėn e padukshme tė nefsit;edhe vetė nuk ėshtė nė dijeni pėr kėtė.
avatar
Fakiri

1012


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Nivelet e egoizmit sipas mistikės Islame

Mesazh  Fakiri prej 23.07.13 20:40

Mashtrimi ndaj “esences”

Ndonjėherė,nefsi i njeriut e mashtron njeriun dhe njeriu fillon ta mashtrojė vetveten!Si ėshtė e mundur kjo?Si mundet njeriu ta mashtrojė vetveten? Nė Kuran kemi kėtė ajet: “Ai (Jakubi) tha: "Jo,ēėshtjen ua lehtėsoi epshi (nefsi) juaj.Tė vėshtirėn ua bėri tė duket e lehtė...” (Jusuf, 83)

Shprehja qė e pėrdor Kurani ėshtė “Tasvil”,qė do tė thotė mashtrim i vetvetes,dhe kjo ėshtė njė shprehje e saktė dhe me vend.Kjo shprehje na bėn tė kuptojmė se ēdokush mund tė mashtrohet nga nefsi i vet.Nefsi i njeriut mund tė vėrejė diēka dhe atė mund ta zbukurojė aq mirė dhe ta bėjė aq tėrheqėse,sa qė njeriu mund tė mendojė se ėshtė me tė vėrtetė diēka e bukur.Kjo nuk ėshtė asgjė tjetėr pėrveē se egoja e njeriut.

Me tė vėrtetė njė shprehje jashtėzakonisht interesante.Nė ditėt e sotme,shkenca e psikologjisė ėshtė duke u marrė gjithnjė e mė tepėr me kėto ēėshtje.Ē’ėshtė mė tepėr,sot psikologėt e kanė determinuar kėtė gjendje: Disa lloje tė ēmendurisė nuk e kanė shkakun nė bazėn nervore as biologjike.Disa pėrjetime tė ēmendurisė e kanė shkakun e vetėm nė botėn e brendshme tė njeriut dhe kanė lidhje me gjendjen shpirtėrore tė njeriut.Pėr shembull,njeriu nė ndonjė rast nuk mund tė durojė vėshtirėsitė e jetės dhe nė kėto raste,pėr tė ndier lehtėsi psikologjike dhe pėr tė shpėtuar nga brengat dhe presionet,ai kėrkon qė mendjen e tij ta “shkyē”.

Ja se ēka thotė poeti nė lidhje mė kėtė:

Prej grupit tė tė menēurve,cilindo qė e takoj,ka njė brengė.
Mė mirė tė ēmendesh,edhe kjo e ka kėnaqėsinė e vet.

Pra,ēėshtja ėshtė se njeriu do tė hyjė nė lojėn e nefsit.Nefsi do tė luajė kėtė lojė, jo pėr ndokėnd tjetėr,por pėr vetė personin dhe do ta mashtrojė atė.Kjo ėshtė njė temė nė vete dhe shumė e rėndėsishme.

Nė tasavvuf ėshtė hulumtuar dhe studiuar nė mėnyrė tė hollėsishme kjo temė. Vėmendja e posaēme i ėshtė kushtuar mėnyrės se si nefsi e nxit njeriun nė veprimin e sjelljeve tė pamoralshme.Nė kėtė mėnyrė hapet rruga pėr sėmundjet shpirtėrore dhe arrihet qėllimi i nefsit,e ajo ėshtė ulja e nivelit tė njeriut nėn nivelin e shtazės.

Nė lidhje me kėtė,mistikėt kanė ardhur nė disa konstatime qė e kanė ēuditur njeriun.Thjesht,nuk ėshtė e mundur qė tė mos shprehė ēudi njeriu nė lidhje me kėto konstatime dhe tė mos e ēmojė kėtė.Atė ēka shkenca e psikologjisė sė sotme ende nuk ka arritur tė zbulojė,mistikėt e kanė zbuluar atė para njėmijė vjetėve dhe e kanė shpjeguar temėn nė mėnyrė tė hollėsishme.

Nė tė vėrtetė,burimi i tė gjithė kėtyre njohurive ėshtė Kurani dhe mistikėt e kanė marrė kėtė inspirim nga Kurani..., por pėrparimin qė e kanė bėrė nė kėtė fushė, duhet tė pranojmė se ėshtė bėrė pėrmes mendjemprehtėsisė dhe zgjuarsisė sė posaēme.Kėta njerėz janė nisur nga njė fjalė e vetme qė pėrmendet nė Kuran dhe kėtė e kanė marrė si pikėnisje pėr tė arritur te pėrfundimi nė mėnyrė tė matur dhe tė kujdesshme.Kėtė mund tė konkretizojmė nė kėtė mėnyrė:
Tasvili ose mashtrimi i vetvetes nga ana nefsit ekziston dhe kėtė Mevlana e ka shpjeguar nė mėnyrė tė qartė nė Mesnevije.
avatar
Fakiri

1012


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi