Dashuria sipas gnostikėve sufi (Arifėt)

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Dashuria sipas gnostikėve sufi (Arifėt)

Mesazh  Fakiri prej 23.07.13 19:20

Pėr filozofėt,esenca e njeriut tė pėrkryer ėshtė mendja.Jashtė saj ēdo gjė ėshtė vetėm njė mjet qė nuk i pėrket esencės sė njeriut.Sipas filozofėve unė -i i njeriut ishte mendja,logjika dhe tė menduarit.

Sipas pėrfaqėsuesve tė tasavvufit (mistikėve) ose si e quajnė veten sofistė, fuqia e njeriut nuk pėrmbahet nė "unė" -in e tij; kjo ėshtė vetėm njė nivel qė duhet arritur njeriu.Unė -i i vėrtetė i njeriut ėshtė "zemra" e tij ose si thonė ata kalb -i i tij; pėr kėtė arsye,njeriu nuk mund tė arrijė unė -in e tij vetėm se me zemėr dhe me ndjenja shpirtėrore. Pra,ajo ēka ėshtė,pėr filozofėt "mendja", pėr mistikėt ėshtė "zemra".

Vetėm duhet tė theksojmė se kuptimi i "kalb" -it pėr mistikėt nuk ka tė bėjė me organin qė pėrbėhet prej njė copė mishi dhe qė gjendet nė trupin e njeriut,por me "kalb" ata nėnkuptojnė zemrėn nė kuptimin shpirtėror.Kėtu ndodhet qendra e tė gjitha ndjenjave dhe e dėshirave tė njeriut.Kėtu nuk ka vend pėr mendime,aty janė vetėm ndjenjat, pėrshtypjet dhe domethėniet. Pėrfshirja mistike arrihet pėrmes "ndjenjave" dhe "intuitės".

Dashuria dhe intuita qė janė ndjenjat mė tė forta tė njeriut,pėr mistikun dhe arifin ka njė rėndėsi tė jashtėzakonshme.Mbasi qė jemi nė kėtė pikė tė temės, tė japim edhe kėtė sqarim se me dashuri mistikėt nuk nėnkuptojnė dashurinė qė pėrdoret nė kuptimin e jetės sė pėrditshme.Nė jetėn e pėrditshme fjala dashuri pėrdoret kryesisht pėr tė shprehur ndjenjat ndaj njerėzve tė gjinive tė kundėrta,pra ka tė bėjė me dashurinė gjinore.

Kuptimin tė cilėn e pėrdor gnostiku ka tė bėjė me dashurinė hyjnore,njė dashuri qė njeriun e afron te zoti.Dashuria e tij ėshtė Krijuesi,i dashuri i mistikut ėshtė zoti;jo ndonjė njeri apo person i caktuar.Mbi tė gjitha,sipas mistikėve kjo dashuri nuk ėshtė privilegj vetėm pėr njeriun.

Te tė gjitha krijesat gjendet dashuria,tėrė ekzistenca ėshtė bartės i dashurisė hyjnore dhe jeton bashkė me tė.Nė librat e mistikėve,kjo ēėshtje parashtrohet nė mėnyrė tė veēantė nė njė kapitull tė ndarė dhe,posaēėrisht nė veprėn me tendencė filozofike tė ashtuquajtura "Esfar" ku shpjegohet se si dashuria ėshtė njė realitet qė ėshtė e pėrhapur nė tėrė ekzistencėn qė na rrethon. Sipas tyre,kjo ėshtė njė realitet i vetėm.

Pėr kėtė arsye ata thonė: "dashuria hyjnore pėrmbahet nė ajrin qė e frymojmė,nė dheun qė e shkelim,nė gur dhe nė tė gjitha atomet".Sipas tyre, nuk ekziston asnjė realitet tjetėr pėrveē dashurisė.Jashtė saj,ēdo gjė qė sheh ose mendon se e sheh njeriu, ėshtė njė metaforė (jo reale).

Mevlana kėtė e shpjegon nė kėtė mėnyrė:"Dashuria ėshtė njė oqean.Qielli,nė proporcion me kėtė oqean ėshtė sa njė shkumė e ujit...njėjtė sikur qė ndiente Zylejhaja pėr Jusufin".
avatar
Fakiri

1012


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dashuria sipas gnostikėve sufi (Arifėt)

Mesazh  Fakiri prej 23.07.13 19:23

Pra,nė vėshtrimin e mistikut dashuria qenka si njė oqean.Qielli dhe tėrė universi nė krahasim me oqeanin ėshtė sa njė shkumė njė pjesė shumė e vogėl e saj. Dhe, tėrė vlera e qiellit dhe e Tokės ėshtė sa vlera e njė shkume.Nė vėshtrimin e tij esenca ėshtė dashuria hyjnore.

Hafėzi pėr kėtė thotė: Ne nuk erdhėm nė kėtė vend pėr tė fituar ndonjė pozitė apo madhėshti.
Erdhėm,si pėrfundim i lojės sė fatit.
Rrugėtimi ynė fillon prej asgjėsė dhe jemi udhėtarė tė rrugės sė dashurisė.
Pėr tė arritur nė atdheun e ekzistencės duhet qė tė shtegtojmė tėrė kėtė rrugė...

Kjo poezi e Hafėzit Kjo poezi e Hafėzit ėshtė marrė nga vepra e tij Sahife-i Sexhadije dhe nė vete pėrmban njė kuptim tė thellė:"Mbas falėnderimit ndaj Allahut dhe dėrgimit tė salavatit pėr Hazreti Resulullahun (s.a.a.) ....zoti, tėrė ekzistencėn e krijoi prej asgjėje dhe pa u bazuar nė ndonjė mostėr apo model tė mėparshėm.Mbas kėsaj tėrė krijesės i dhuroi dashurinė e vet hyjnore dhe tė gjitha krijesat pėrfituan prej saj".

Me kėtė na bėn me dije se kemi ardhur nga bota e joekzistencės nė botėn e ekzistencės,dhe ekzistojmė vetėm duke i falėnderuar dashurisė hyjnore qė pėrmban brendėsia jonė.Tė gjitha mundimet dhe vėshtirėsitė e kėsaj bote duhet duruar dhe pėrballur pėr njė qėllim tė vetėm - ajo ėshtė arritja te dashuria dhe ekzistenca e vėrtetė.
avatar
Fakiri

1012


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dashuria sipas gnostikėve sufi (Arifėt)

Mesazh  Fakiri prej 23.07.13 19:25

Rruga e arritjes sė pėrkryerjes

Mbasi qė nė tėrė botėn e ekzistencės nuk ekziston asgjė pėrveē realitetit dhe vlerės sė dashurisė hyjnore, atėherė shtrohet pyetja: Ēka ėshtė realiteti i njeriut sipas pikėpamjeve tė tyre? Pėrndryshe,sa i pėrket dallimit nė mes tė filozofit dhe mistikut, ajo ėshtė e qartė.Siē thotė filozofi,se esenca e realitetit ėshtė mendja,ashtu edhe mistiku thotė se esenca e realitetit ėshtė zemra. Sipas mistikut zemra ėshtė qendra e dashurisė hyjnore.Prej kėsaj rrjedh se unė -i i mistikut nuk ėshtė dikush qė mendon pėr mua,por njė unė qė mė do dhe ėshtė i dashuruar nė mua.

Sipas filozofit,njeriu pėr tė arritur pėrkryerjen mundet vetėm pėrmes mendjes,logjikės,krahasimit,deduksionit, shkakut dhe pasojės, analizės deri nė detaje dhe llogaritjes deri nė detaje tė pėrfundimeve.

Ndėrsa,sipas mistikėve pėr njė gjė tė tillė nuk ka nevojė fare: Prej arifit mos kėrko shkrim-lexim dhe llogaritje.Pėrveē zemrės sė pastėr dhe tė bardhė si bora, te ai nuk mund tė gjendet asgjė tjetėr.

Ashtu pra,mistiku nuk merret me ēėshtjet e shkakut dhe tė pasojės,logjikės dhe deduksionit;pėr atė ėshtė me rėndėsi vetėm arritja e pastėrtisė sė zemrės,edukimi i epshit tė vet,shpėtimi i moralit prej poshtėrimeve dhe sipas mundėsive tė mos tregojė interesim pėr asgjė tjetėr pėrpos Allahut.Tė drejtuarit me gjithė zemrėn kah zoti dhe mbajtja e epshit nėn kontroll nė mėnyrė qė sa mė pak tė anojė kah dėshirat tjera.

Mistiku thotė:Mos lejo qė tė depėrtojė asnjė mendim tjetėr nė zemrėn tėnde, pėrveē mendimit pėr Zotin .Ēdo mendim tjetėr qė nuk ka tė bėjė me Zotin dhe dashurinė e Tij ėshtė njė mendim monstruoz.Dhe,pėr zemrėn qė e pėrmban kėtė mendim monstruoz nuk ėshtė e lejuar qė tė depėrtojė engjėlli (dritėn hyjnore) nė tė.

Hafėzi kėtė mendim e shpjegon nė kėtė mėnyrė:
Vendosa tė mundohem pėr tė arritur sukses.
Do tė bėj diēka pėr t i pėrfunduar brengat
Vendi i vetmisė sė zemrės nuk ėshtė vendi i bisedės pėr tė huajin
Kur del pėrbindėshi , hyn engjėlli nė kėtė zemėr
Biseda pėr ligjet ėshtė sikur errėsira e natės sė gjatė
Dritėn kėrkoje te Dielli, ti nėse e thirr ai do tė vijė
Edhe sa do tė presėsh pėrpara derės sė botės sė padrejtė
Ti vetėm vazhdo tė presėsh, do tė vijė shėrbyesi pėr tė hapur derėn
Nėse kėrkon thesarin, mos heq dorė nga kėrkimi
Pranoje kėtė kėshillė nga rrugėtari i kėsaj rruge…..
avatar
Fakiri

1012


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dashuria sipas gnostikėve sufi (Arifėt)

Mesazh  Fakiri prej 23.07.13 19:27

Sipas kėsaj pikėpamjeje botėrore,njeriun e prin kah pėrkryerja edukata e epshit.Nė kėtė kuptim,njeriu qė e edukon epshin dhe qė nė mendjen e tij nuk lejon tė depėrtojė asnjė mendim tjetėr pėrveē mendimit pėr Zotin,do tė arrijė pėrkryerjen dhe do tė pėrkryhet.

Njeriu arif pėr tė arritur kėtė,duhet qė tė izolohet nga bota e jashtme,tė heqė dorė nga tė gjitha dėshirat dhe tė mbyllet me tėrė ekzistencėn e vet,nė botėn e brendshme tė tij.Kjo ėshtė rruga e vetme pėr tė arritur pėrkryerjen. Hulumtimet shkencore,zbulimet, kėrkimet,analiza,etj tė gjitha kėto janė tė panevojshme, nuk e interesojnė fare arifin.

Mevlana kėtė besim e shpjegon nė kėtė mėnyrė:
Baza e atyre qė logjikojnė, i pėrngjan dėrrasės sė lagėt
E nė dėrrasėn e lagėt nuk do tė shkelė kėmba

Nė njė tjetėr vend thotė kėshtu:

Fjala e mendimtarit edhe qoftė si perla e vlefshme
Nuk ėshtė mė e vlefshme se fjala e atij qė flet prej zemrės
Padyshim shprehja e zemrės ėshtė e posaēme
Pjata e zemrės i shton zemrės zemėr..

Ēka nėnkuptojmė prej kėsaj? Filozofi qė e merr pėr bazė diturinė dhe shkencėn,dhe qė vepron nė bazė tė logjikės dhe dijenisė,nė fund do tė shndėrrohet nė njė botė tė ndarė. Njė botė qė pėrbėhet prej,diturisė,logjikės dhe shkencės.Sipas kėsaj,njeriu qė pajiset vetėm me dituri e arsye dhe qė pėrqendrohet vetėm nė kėtė pikėpamje,do tė vijė nė njė pėrfundim ku e tėrė ekzistenca do tė formėsohet nė mendjen e tij dhe me fuqinė e mendjes do tė mund tė pėrfshijė tėrė universin.Ose,thėnė ndryshe; pėrfundimi te i cili do tė arrijė shkencėtari apo dijetari do tė jetė tė shikuarit e botės.

Po mirė, atėherė le tė shtrojmė pyetjen: Ku do tė jetė pėrfundimi i rrugės sė arifit (mistikut)? Fundi i rrugės sė arifit ėshtė arritja,dhe jo tė shikuarit.
Po mirė,ku tė arrihet? Te Zati (Esenca) e Hakkut ? Sipas tij,njeriu mund tė pastrojė brendėsinė e tij, tė hipė mbi bartėsin e dashurisė,tė ecė rrugės sė pėrkryerjes mbas njė njeriu tė pėrkryer (pir) qė e udhėzon dhe ia tregon rrugėn dhe nė fund tė hapen perdet nė mes tij dhe Allahut.

Dhe njeriu tė fundoset te pafundėsia e Allahut;tė bėhet njė me Zotin; ekzistenca e tij tė humbet te ekzistenca e Allahut.Arifi thotė se nė Kuran pėrmendet shprehja Likaullah, kjo ėshtė dėshira dhe caku i tij.Dėshira e tij nuk ėshtė mbushja e tėrė trupit tė tij me dituri,as nuk dėshiron qė tė bėhet njė pasqyrė reflektuese e ekzistencės, por dėshira e tij ėshtė qė tė arrijė nė qendrėn e ekzistencės: O ti njeri,vėrtet ti pėrpiqesh me njė pėrpjekje tė madhe qė ēon te Zoti yt,e atė (pėrpjekje) do ta gjesh (Inshikak,6)

Njeriu qė e arrin kėtė shkallė bėhet zotėrues i ēdo gjėje,dhe njeriu qė e arrin kėtė shkallė nuk do tė ketė mė asnjė dėshirė tjetėr.Mu kėtu qėndron edhe pika e dobėt e kėsaj ēėshtjeje: njeriu po e arrin kėtė shkallė ku i zotėron tė gjitha dhe po i plotėsohen tė gjitha dėshirat,por tani mė nuk ka asnjė dėshirė dhe nuk po i intereson mė asgjė, interesimi i tij i vetėm ėshtė Ai.
avatar
Fakiri

1012


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dashuria sipas gnostikėve sufi (Arifėt)

Mesazh  Fakiri prej 23.07.13 19:28

Ebu Said Ebu l Hajėr e shpjegon kėtė nė mėnyrė poetike:

Ēka tė duhet ty njeriu qė ta njeh zemrėn
Ēka tė duhen shtėpia dhe familja
Tė ēmendurit prej dashurisė u janė dhėnė dy botėra
Atij qė ėshtė i dashuruar nė Ty, ēka i duhen dy botėra

Pra, nė njė moment qė nuk po i nevojitet mė asgjė, atij po i dhurohen dy botėrat (kjo botė dhe e ardhshmja)...Deri sa nuk tė njohu Ty,gjithēka kėrkonte dhe Ti nuk ia jepje; Tani qė tė njohu,Ti ia jep gjithēka por,ai nuk interesohet mė pėr asgjė.Ai qė arrin pėr tė njohur Ty,ai tė kėrkon vetėm Ty; pėr asgjė tjetėr mė nuk do tė ketė interesim. Sepse, Ti je njė e vėrtetė qė qėndron mbi tė gjitha, nga kjo botė, bota e ardhshme dhe mbi tė gjitha dėshirat.

Kėtu nuk do tė merremi me atė se sa pajtohen kėto mendime me vlerat Islame.Por, duhet patjetėr qė tė bėjmė njė sqarim deri nė detaje. Deri mė tani kemi mundur,sado-kudo qė tė portretizojmė pikėpamjet e arifėve nė lidhje me njeriun e pėrkryer dhe mund tė themi se kemi njė parafytyrim tė njeriut tė pėrkryer mistik.

Sipas vėshtrimit mistik,njeriu i pėrkryer mund tė arrijė te zoti, mund ta gjejė Atė dhe kur tė arrijė te Ai do tė mund tė fundoset nė tė gjithė Emrat e Atributeve tė Allahut. Ose,me fjalė tjera, personi qė e arrin Zotin bėhet sikur njė pasqyrė qė e pasqyron Tė Vėrtetėn prej Esencės (Zat) sė Allahut.

Mė parė kemi cekur se modeli i njeriut tė pėrkryer sipas mistikėve nuk pėrputhet me modelin Islam tė njeriut tė pėrkryer.Tani do tė merremi me kėtė model mistik tė njeriut tė pėrkryer.Por,para kėsaj duhet tė kėrkojmė pėrgjigjen nė kėtė pyetje: A kemi tė bėjmė nė Islam me ēėshtjen e pastrimit tė nefsit (epshit)? A duhet njeriu tė veprojė nė kėtė drejtim? Tė tregojmė menjėherė se pėrgjigjja nė kėtė pyetje ėshtė Po,dhe Kurani nė lidhje me kėtė na thotė nė mėnyrė tė qartė:

Pra,ka shpėtuar ai qė e pastroi vetveten. E ka dėshtuar ai qė e poshtėroi vetveten.(Shems (9-10) Kjo shprehje vjen mbas 11 betimeve tė njėpasnjėshme qė pėrmenden nė fillim tė sures sė lartpėrmendur.
avatar
Fakiri

1012


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dashuria sipas gnostikėve sufi (Arifėt)

Mesazh  Fakiri prej 23.07.13 19:32

Ditura e brendshme


A ėshtė nė vėshtrimin Islam,pastrimi i nefsit ose pastrimi i vetvetes njė mjet pėr tė njohur dhe pėr tė arritur te zoti,apo rruga e vetme pėr kėtė ėshtė pėrmes mendjes, tė menduarit dhe arsyes,ashtu si thonė filozofėt? Pėrgjigjja nė kėtė pyetje ėshtė e qartė. Patjetėr qė pėr njohjen e Allahut dhe pėr tė arritur te e vėrteta nuk mund tė vijmė vetėm pėrmes rrugės sė krahasimit,deduksionit dhe logjikės sė komplikuar.

Ngjashėm, kontrollimi dhe pastrimi i nefsit ėshtė njė mjet pėr tė arritur te zoti.Deri kėtu ėshtė e vėrtetė,pastrimi i nefsit me tė vėrtetė ėshtė nė pėrputhje me vlerat Islame. Nė favor tė kėsaj ėshtė edhe njė hadith (thėnie) i Hazreti Resulullahut (s.a.a.), tė cilin e pranojnė ulemaja (dijetarėt qė prijnė) e Ehl-i Sunnetit dhe ajo e Shia-ve.

Sipas kėtij hadithi tė saktė thuhet se, nėse njė person arrin tė qėndrojė 40 ditė dhe 40 net nė njė gjendje tė pastėrtisė shpirtėrore dhe kėtė ta bėjė vetėm me qėllim tė fitimit tė kėnaqėsisė sė Allahut, njeriut tė tillė do t i hapen portat e dijenisė dhe tė urtėsisė pėr zemrėn e tij dhe kjo dijeni dhe urtėsi do tė derdhet prej zemrės sė tij nė gjuhėn e tij. Pra, tė jetuarit 40 ditė e 40 net nė gjendjen e pastėrtisė shpirtėrore vetėm pėr hir tė kėnaqėsisė sė Allahut....

Brenda kėsaj kohe njeriu duhet tė mos ketė asnjė dėshirė,qėllim dhe kėrkesė tjetėr pėrveē kėnaqėsisė sė Allahut.Ēdo veprim i tij duhet tė jetė me njė qėllim tė vetėm: tė flasė pėr hir tė Allahut dhe tė heshtė pėr hir tė Allahut; tė shikojė pėr hir tė Allahut dhe tė ruajė shikimin pėr hir tė Allahut; ngrėnia dhe mosngrėnia pėr hir tė Allahut; fjetja dhe tė ndenjėt pa gjumė,...tė gjitha pėr hir tė Allahut.

Thėnė shkurt,tė formuarit e njė programi pėr nefsin dhe pėr shpirtin, nė mėnyrė qė brenda 40 ditėve dhe netėve ta zhveshim atė prej tė gjitha epsheve, pasioneve dhe egoizmit; brenda kėsaj periudhe kohore duhet tė vlerėsojmė ēdo moment tė kohės pėr hir tė Allahut.

Ashtu sikur qė na kėshillon edhe Kurani,tė bėhemi sikur Ibrahim Halilullahu (a.s.):


Thuaj: "Namazi im, kurbani im,jeta ime dhe vdekja ime janė thjesht pėr All-llahun,Zotin e botėve.(Enam, 162)

Po,edhe Hazreti Resulullahu (s.a.a) po na kėshillon nė kėtė mėnyrė...Ēdokush qė nuk mendon asgjė tjetėr pėrveē Allahut brenda 40 ditėve,dhe qė qėllimin e vetėm pėr ēdo veprim do ta ketė vetėm kėnaqėsinė e Allahut,pėr Zotin qėndron dhe vetėm pėr Zotin jeton, pėr Zotin largohet nga tė gjitha kėnaqėsitė...atėherė, mbas 40 ditėve dhe 40 netėve do tė burojnė lumenjtė e urtėsisė dhe tė dijenisė nga zemra e tij dhe, do tė derdhen te gjuha e tij.

Nga ky hadith mund tė kuptojmė se po ekziston njė dituri e brendshme shpirtėrore e njeriut qė nė kushte tė caktuara po e merr hovin dhe po buron nga zemra e tij dhe Islami po e pranon kėtė dituri.Vetėm,kėtu duhet tė kemi kujdes pėr njė gjė. Sikur qė pranon dijen e shpirtit,Islami pranon edhe dijen e mendjes qė pėrvetėsohet nga tė mėsuarit prej tė tjerėve, dhe pėr kėtė lloj tė dijes bėn edhe nxitje.
avatar
Fakiri

1012


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Dashuria sipas gnostikėve sufi (Arifėt)

Mesazh  Fakiri prej 23.07.13 19:34

Nė lidhje mė kėtė kemi tė bėjmė me urdhrin drejtuar Hazreti Musės (a.s.) pėr tė mėsuar dituri: Dhe e gjetėn njė nga robtė Tanė, tė cilit i kemi dhuruar mėshirė nga ana Jonė dhe e kemi mėsuar me njė dituri tė posaēme nga Ne.Atij (Hidrit -njeriut tė mirė e tė dijshėm) Musa i tha: "A pranon tė vijė me ty, qė tė mė mėsosh nga ajo qė je i mėsuar (i dhuruar) ti: dituri tė drejtė e tė vėrtetė?" (Kehf 65,66)

Nė ajet pėrmendet Ilm-i Leduni.Ilm-i Leduni ėshtė njė dituri qė nuk mund tė mėsohet nga ēdo njėri.Kjo u ėshtė e dhėnė vetėm atyre njerėzve qė e kanė pastruar nefsin dhe shpirtin e tij,dhe kjo ka buruar nga zemra e tij nė gjuhėn e tij.Nė lidhje me hadithin ku pėrmenden 40 ditėt dhe 40 netėt pėr pastrimin e shpirtit,Hafėzi e ka paraqitur kėtė nė formė tė poemės por nė mėnyrė mė pak tė kuptueshme pėr ēdonjėrin:

Nė njė vend,njė udhėtar njė sofiu
I kishte treguar njė gjėegjėzė
40 ditė nė njė shishe nėse
qėndron njė venė bėhet e pastėr

Lexoni me kujdes edhe kėtė hadith tė Hazreti Resulullahut (s.a.a.) Sikur tė mos kishte lėvizur shejtani pėrreth zemrės sė njeriut dhe tė mos kishte hijesuar zemrėn e tij me pluhur tė zi, atėherė njeriu do tė kishte parė engjėjt pėrmes syrit tė zemrės (shpirtit) .

Edhe nė njė hadith tjetėr thuhet: Sikur tė mos kishit folur me vend e pa vend,do tė kishte qenė mė mirė pėr ju...kjo gjuhė pėr ju ėshtė shumė e dėmshme...Mos tė kishte qenė zemra juaj njė barishte e rėndomtė, ku kullosin kafshėt e ndryshme,atėherė ju kishit mundur tė shihni atė ēka shoh edhe unė, dhe tė dėgjoni atė ēka dėgjoj edhe unė...

Nga hadithi mund tė kuptojmė se nuk kemi nevojė ose nuk ėshtė kusht qė tė bėhemi lajmėtar ,pėr tė dėgjuar dhe pėr tė parė atė ēka po na e bėn me dije I Dėrguari (s.a.a.). Njerėzit qė e pastrojnė esencėn e vet mund t'i shohin ato gjėra,si pėr shembull Hazreti Merjemi.

Hazreti Aliu (a.s.) ishte dhjetėvjeēar kur rinte afėr Hazreti Resuli Ekremit (s.a.a.) gjatė ibadetit dhe kur shkonte me tė nė shpellėn Hira.Kur erdhi shpallja e parė,bashkė me Hazreti Resulullahun (s.a.a.) edhe Hazreti Aliu (a.s.) dėgjonte zėrat dhe shikonte engjėjt qė i vinin Hazreti Resulullahut (s.a.a).

Kėtė vetė Hazreti Aliu e shpjegon nė kėtė mėnyrė: Ja Resulullah,kur zbriti shpallja e parė,dėgjova se si shejtani u bė si i ēmendur dhe i pashpresė. Nė lidhje me kėtė Hazreti Resuli-Ekremi (s.a.a.) tha: Ja Ali,edhe ti dėgjon atė ēka dėgjoj unė dhe sheh atė ēka shoh unė,veēse ti nuk je lajmėtar (Nehxh-ul Belaga).

Nga tėrė kėto hadithe rrjedh se nuk mund tė ndalemi vetėm nė pastrimin e shpirtit dhe lartėsimin e tij,por duhet tė shkojmė mė tutje:deri nė nxitjen e vlimit tė burimit tė urtėsisė nga zemra e njeriut qė ēon deri te lartėsitė mė tė mėdha.
avatar
Fakiri

1012


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi