Forca e energjise pozitive

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Forca e energjise pozitive

Mesazh  Jetmira prej 15.07.13 13:02

Njeriu nuk gjeti formėn e balancimit tė energjive qė nga formimi i shoqėrisė njerėzore.

Qė nga shoqėria skllavopronare e deri nė ditėn e sotme, ka munguar forca pėr gjetjen e luftimit tė egos dhe njerėzimi ka gjetur krenarinė nė keqpėrdorime dhe keqtrajtime, si formė e mbijetesės.

Fillimi pėr angazhimin e energjisė pozitive

Tė nderuar zonja dhe zotėrinj, luteni pėr mirėkuptim,

Nuk e di as vetė se ē’po ngjan nė mua, a ėshtė dėshira pėr tė ndryshuar botėn pozitivisht, apo ėshtė vetėm fantazi imja? A ėshtė vėrtetė qė shpirti im del nė kėrkim dhe hulumtim, viziton trupa tė tjerė dhe natyrėn, apo vizitohem nga shpirtra tė tjerė, diēka ngjet me mua qė unė t’i pėrjetoj kėto, por as vetė nuk mund ta kuptoj ē’ėshtė...? E di se jeta ime ka ndryshuar, jam shumė mė i qetė, jam shumė mė i adhuruar nga njerėzit dhe nga kundėrshtarėt e mi tė dikurshėm. Kam gjetur formėn qė njerėzit t’i dua seriozisht dhe tė mos mendoj keq pėr ta.

Tė vetmit qė nuk janė nė gjendje tė mė kuptojnė mua, janė njerėzit satanik, qė i frikohen tė vėrtetės, e pėrjetojnė humbjen e tyre dhe pa pasur punė direkt me ta, sepse unė ua lexoj mendimet dhe e njoh jetėn e tyre, ngase shpirti im i ka vizituar. Unė i di, tė gjitha fshehtėsitė nė mendjen e tyre, tė cilat ua kanė bėrė jetėn ferr. Mirėpo unė e di se e mira nuk bėhet duke prekur tė keqen dhe unė jam pėr gjetjen e rrugėve paqėsore tė zgjidhjes sė problemeve.

Edhe ata e dinė se veprimet dhe mendimet e mia janė pozitive dhe nuk kanė pasur forcė as guxim tė mė keqtrajtojnė, sepse forca e satanės ėshtė e dobėt nė krahasim me forcėn e Perėndisė. E vėrteta dhe e drejta do tė vijė dhe do tė dominojėNė planetin tokė do tė ndodhin ngjarje, ku do tė vetėdijesohet njerėzimi dhe do tė zgjedhė rrugėn e energjisė pozitive, rrugėn e parajsės nė tokė. Njerėzit, ende sa duhet, nuk kanė marrė mėsim nga luftėrat dhe katastrofat natyrore. Ndryshimi filloi nė botėn arabe dhe nė Afrikė, do tė ndodhė edhe nė kontinentet tjera.

Njerėzimi do tė kuptojė se duhet hequr dorė nga pasuria e Perėndisė, t’i kthejnė atė natyrės dhe tė vetėdijesohen pėr tė krijuar rregulla pėr shfrytėzimin racional tė energjive dhe pėr lėvizjen e tyre tė lirė dhe pa presione. EP do tė nisė punėn menjėherė sapo njerėzit ta kuptojnė rėndėsinė e saj dhe tė kuptohet nga qytetarėt e thjeshtė dhe njerėzit e vullnetit tė mirė. Jeta, nėn rregullat e EP, do tė jetė nė funksion tė plotė nė fillim tė shekullit njėzet e dy, ku nė botė do tė sundojė vetėdija dhe nuk do tė ketė pronarė mbi natyrėn dhe Perėndinė. Nė ėndrrat mia del se funksionimi i EP fillon nė Jerusalem, Palestinė dhe nė Kosovė. Kontinenti i kėrkuar nga njerėzimi nė shekullin njėzet e dy do tė jetė Afrika dhe do tė ketė lėvizje tė njerėzimit nė drejtim tė saj. Nga skenat e mia tė shfaqura, kam vėrejtur se strofulli i satanės me shpejtėsi marramendėse, ėshtė nė Palestinė dhe nė Kosovė.

Pa u pajtuar izraelitėt me palestinezėt dhe serbėt me shqiptarėt, bota s’do tė ketė qetėsi.

Nėse kėto dy vende nuk rregullohen, satana do tė veprojė qė bota tė pėrjetojė njė rrezatim tė paparė. Njerėzit do tė vdesin rrugėve, pa pasur mundėsi t’i jepet ndihma. Satana ėshtė i interesuar t’i rrisė gropa e ozonit, tė ndikojė qė tė ketė rrezatime dhe shpėrthime, nga tė cilat mund tė rrafshohen fshatra dhe qytete tė tėra. Megjithatė njerėzimi do tė mbijetojė, do tė kthehet besimi dhe njerėzit tė cilėt deri tash nuk janė pėrkulur para Perėndisė, do ta bėjnė kėtė. Perėndia nuk bėn dallime te njerėzit, dallimet i bėn satana.

Nėse kėto dy vende, kėta dy popuj pajtohen, satana nuk do tė ketė mundėsi ta realizojė projektin e tij dhe do tė fillojė njė epokė e re e njerėzimit. Kėto skena mė janė paraqitur nė hulumtimet e mia. Pėr momentin satana ėshtė futur nė trupat e njerėzve, nė para, nė kapital. Edhe satanėn duhet marrė me tė mirė, pėr ta lutur qė tė dalė nga trupi i njeriut, qė tė mund tė mbijetojė bota dhe njerėzimi. Satana ėshtė i pėrqendruar kudo, nė ēdo lėvizje, tek tė gjithė njerėzit. Pėrqendrimi mė i madh ėshtė tek njerėzit udhėheqės tė partive, tek ekstremistėt e ndryshėm, por edhe nė vendet ku predikohet feja, si kisha, xhami etj.

Ndryshimin do ta fillojnė partitė e majta dhe njerėzit e thjeshtė qė nė vete kanė forcėn e Perėndisė, kurse vėnien nė funksion tė energjisė pozitive do ta bėjnė partitė e djathta, tė cilėt do ta ndryshojnė mendimin dhe pozicionin e tyre duke kaluar nė parti socialdemokrate tė djathtė. Forca e Perėndisė do tė triumfojė.

EP ėshtė pėr formimin e platformave digjitale tė informimit, ku secili qytet, secila bashkėsi lokale, tė gjitha grupet vendimmarrėse, ndėrmarrje, mbledhjet dhe vendimet do t’i bėjnė me transparencė tė plotė. Qytetarėt do tė kenė qasje nė informim tė drejtė dhe do tė kenė mundėsi tė njohin mirė secilin udhėheqės tė tyre, tė njihet historia e ēdo energjie, ku ēdo pasuri do ta ketė kodin e vet dhe historikun e prejardhjes, si e vetmja alternativė e vetėdijesimit dhe mbijetesės sė njerėzimit.

Energjiplus ėshtė energji pėr ndryshime pozitive!

Njeriu nuk gjeti formėn e balancimit tė energjive qė nga formimi i shoqėrisė njerėzore. Qė nga shoqėria skllavopronare e deri nė ditėn e sotme, ka munguar forca pėr gjetjen e luftimit tė egos dhe njerėzimi ka gjetur krenarinė nė keqpėrdorime dhe keqtrajtime, si formė e mbijetesės. EP nė misionin e vet ka pėr qėllim gjetjen e harmonizimit tė energjive, tė bashkėpunimit tė njerėzve nė mes vete, nė gjetjen e formave pėr shfrytėzim racional dhe tė pakushtėzuar tė energjive.

Ajo bazohet nė ligjet e natyrės:

· Ēdo gjė qė niset pozitivisht, do tė mbaroj pozitivisht

· Ēdo punė duhet tė niset, pėr tė pasur shansin qė tė kryhet

· Pa e kėrkuar dhe provuar ndryshimin, nuk e gjen dhe nuk e njeh

· Pa iu dhėnė mundėsia njerėzimit pėr ndryshime, ai s’mundet tė ndryshojė...

Ndryshimi i egos sė njeriut ėshtė sikurse ndryshimi i njė tė sėmuri nga droga. Ēdo njeri e ka varshmėrinė e vet. Truri i njė njeriu kalon gjatė nevojave tė jetės, nga njė varshmėri nė tjetrėn, sikurse edhe energjia prej njė forme nė tjetrėn. Njerėzit vuajnė, sepse nuk kanė forcė tė luftojnė vetveten dhe tė gjejnė formmulat e balancimit, por mungon edhe ushtrimi i trurit pėr luftimin e egos. Njė narkoman s’ka forcė pėr ndryshime, por shoqėria duhet tė edukohet qė tė mos kalojė nė kėtė gjendje.

Narkomanit nėse i ndihmohet, do ta kalojė kėtė fazė, por rregullat dhe mundėsitė duhet tė krijohen pėr shėrim, sepse i nevojitet kohė, qė truri tė gjejė njė formė tjetėr tė kėnaqėsisė dhe tė qetėsisė.

Edhe pėr shtetet dhe pėr tokėn, duhet tė krijohen rregulla qė tė kenė mundėsi pėr t’u shėruar, sepse pa e ditur ēka do tė thotė tė jesh i shėndoshė, nuk ke mundėsi tė shėrohesh. Ndikim tė madh mund tė kenė rastet e shėruara, si shembuj tė mirė. Shpresojmė se energjia pozitive, tė menduarit pozitiv, forca e natyrės, do tė dėshmojnė me shembuj pėr qetėsimin dhe kthimin e besimit tė balancimit. Kuptohet, ndihma e dhėnė pėr energjinė pozitive, do tė thotė shpallje e luftės ndaj energjisė negative, e cila ka bllokuar botėn dhe njerėzimin, ka bllokuar trurin e njeriut, energjinė dhe mendimin pozitiv.

Unė besoj nė EP si alternativė qė mund ta shpėtojė njerėzimin. Nuk them se ėshtė e vetmja, sepse bota ka sistemin e sė mirės, ka dhe do tė ketė mirė e mė mirė, por ėshtė njėra ndėr besimet e mira. Mundėsia, pėr gjetjen e formave edhe mė tė mira, ekziston gjithmonė.

Ēdo njeri i bllokuar, qė nuk dėshiron ta ndihmojė EP, do ta paguajė vetė, sepse egoizmi, frika qė ka nė trupin e vet, epshet dhe mospėrfillja e rregullave tė drejta pėr shoqėrinė njerėzore, rrena, inati, mashtrimet dhe frika pėr tė luftuar tė keqen, krijojnė nė trupin e tij sėmundje tė rėnda kanceroze, ēmenduri, paralizim, fobi etj. Kėshtu ai, do tė paguajė dėnimin qė ia vė natyra: Vdis ngadalė, duke kujtuar tė gjitha veprat qė ke bėrė!.

Njerėzit e tillė, do ta humbasin familjen, do ta humbasin shoqėrinė, do tė mbeten tė vetmuar dhe pa pėrkrahje. Asgjė nuk merret me vete nė botėn tjetėr. Natyra nuk tė pyet a je mbret, ministėr, punėtor, avokat etj., as a je kinez, gjerman apo amerikan. Tė gjithė gjėrat do tė vijnė nė vendin e vet, ashtu siē ia kanė bėrė njerėzit punėn vetes.

Nisma ime ka filluar me formimin e njė OJQ-je. Ne besojmė se ky status do tė ndryshojė me vullnetin e Perėndisė. EP ėshtė e hapur dhe do tė jetė e hapur, andaj kėrkon ndihmė nga ekspertėt dhe njerėzit e vullnetit tė mirė nė hartimin e rregullave, ligjeve, formave tė sistematizimit dhe rregullave tė ēdo pune pėr ēdo veprimtari.

Gjetja e vlerėsimit tė saktė dhe trajtimi me vėmendje i temave tė cilat rrezikojnė njerėzimin ėshtė njė gjė shumė me rėndėsi pėr tė ardhmen tonė.
avatar
Jetmira

897


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e energjise pozitive

Mesazh  Jetmira prej 15.07.13 13:04

Inspirimi im nga Jeta ime



Unė jam Fatmir Muēolli dhe jam krenar se jam shqiptar, gjerman, serb, boshnjak, amerikan, rus, kinez, norvegjez, zviceran, italian, turk dhe vij nga planeti Tokė.

Ushqimi dhe inspirimi pėr shkrimin e kėtij libri vjen nga idhujt nė jetėn time:

· Bill Klinton me paraqitjen e tij nė parlamentin e Kosovės

· Barak Obama, komente pėr librin e tij “Guximi pėr tė shpresuar”

· Helmut Shmidt, debatet televizive dhe forca e mendimit tė tij.

Aktivizimi i energjisė pozitive vjen nga forcat sistemit socialdemokrat, sepse i gjithė sistemi i organizimit tė jetės nėn rregullat e EP ėshtė i bazuar nė vetėdijesimin dhe jetėsimin e njė jete tė barabartė sociale, e cila do t’i kthejė edhe forcat tjera tė besojnė nė energji pozitive qė ėshtė e vetmja alternativė pėr paqe.

Bashkimi i shpirtrave socialdemokratė ėshtė alternativė pėr ndryshimin e botės nė drejtim pozitiv. Sa herė bota ka kaluar nė ekstreme, ku shpirtra tė ngarkuar me mendime negative, kanė bllokuar ekonominė botėrore, pėr shkak tė krijimit tė shtresave ekstreme tė pasura, shumica e varfėr ėshtė detyruar tė ndėrmarrė diēka pėr gjetjen e balancimit dhe formave tė mbijetesės, pėr krijimin e rregullave tė ekonomisė qė favorizon grupe tė vogla dhe e detyrojnė shumicėn tė mendojė pėr gjetjen e formave tė jetės, sepse energjia e satanės bllokon mendjen e njerėzve, si tė pasanikėve, si tė varfėrve, ku nė tė gjitha rastet, prej se ekziston njerėzimi ka mbaruar me revolucione dhe me luftėra.





Nga hulumtimet e mia pėr shkėlqesinė e tij, zotin kancelar Helmut Schmidt

Njė ndėr personalitetet qė mė kanė lėnė pėrshtypje nė jetėn time dhe njė ndėr personalitetet qė ka respekt te populli gjerman ėshtė kancelari Helmut Schmidt. Forca e prezantimit tim dhe kritikat pėr shoqėrinė njerėzore dhe zhvillimit nė botė janė pėr t’u admiruar.



(Nga debati televiziv)



Nė debatin televiziv pėr librin e kancelarit Helmut Schmitdt, Außer Dienst (Jashtė detyrės), flitej pėr rrezikun qė i kanoset Gjermanisė nga brenda edhe nga jashtė dhe njėherėsh, ku citohet se ka menduar me vite dhe mendon prapė, si ka mundur qė nė kohen e diktatorit Hitler, mijėra njerėz tė marrin pjesė nė ndėrtimin e fabrikave pėr vrasjen e njerėzve dhe asnjėherė nuk ka mundur tė gjejė pėrgjigje; si nuk ėshtė marrė mėsim tė mos pėrsėriten ngjarjet makabre qė kanė ndodhur?!

Nė kėtė ēėshtje, kisha dashur tė jap mendimin tim dhe pėrgjigjen e zotit Schmidt. Ngjarjet e tilla kanė ndodhur dhe do tė ndodhin prapė, nėse njerėzimi nuk vetėdijesohet dhe nuk distancohet nga satana. Satana, edhe nė atė kohė ua kishte mbyllur sytė njerėzve, tė cilėt i ka pasur nėn sundim dhe ka bėrė dallime tė mėdha nė mes tyre; ua ka mbyllur alternativat e mbijetesės. Nė atė kohė, bota kishte numėr shumė mė tė vogėl njerėzish dhe satana e kishte fuqinė mė tė vogėl. Sot, mundėsitė tė ndodhin tragjedi tė njerėzimit, janė mė tė mėdha. Nuk mundet njerėzimi tė punojė dhe tė jetojė symbyllur, tė mos ketė rregulla pėr zhvillimin normal tė jetės. Kėshtu, s’do tė ketė qetėsi kurrė. Kur nuk ka rregulla tė shėndosha, disa fitojnė nė kurriz tė tjerėve dhe bėhen milionerė. Atėherė satana gjoja del nė anėn e tė varfėrve dhe i keqpėrdor ata. Por, ēekani i perėndisė ėshtė gjyqi i drejtė, barazia dhe mirėkuptimi. Ēekani i satanės ėshtė mashtrimi, krimi, masakra. Realisht, satana tė dy palėve ua ka mbyllur sytė: dikush tė mos mund tė mbijetojė, tė mos ketė punė, tė mos ketė jetė normale, ndėrsa dikush tė bėjė projekte satanike, nė dėm tė tyre duke i shfrytėzuar pamėshirshėm. Megjithatė, natyra do tė bėjė balancimin dhe do t’i bie njerėzit nė gjendje qė tė vetėdijesohen.

Nga debati televiziv)



Zoti Helmut Schmidt nė lidhje me rregullimet shtetėrore, thekson se demokracia ėshtė njė sistem qė nuk ėshtė perfekt, por bota nuk njeh sistem tjetėr i cili do tė ishte alternativė mė e mirė. Njė shikues i drejtohet zotit Schmidt, se Fordi ka thėnė, qė po ta dinte populli si veprojnė politikanėt, pėr ēdo ditė do tė kishte revolucione....

Pėr mua socialdemokracia ėshtė njė sistem i mirėfilltė, por pėr momentin ėshtė satanik. Z. Hobs ka thėnė: njeriu pėr njeriun ėshtė ujk. Unė them: njeriu pėr njeriun ėshtė satanė. Kjo do tė jetė kėshtu, pėrderisa nuk respektohet dashuria e Perėndisė pėr njeriun, pėrderisa nuk do tė ketė edukim tė mirėfilltė, vetėdijesim, transparencė, rregulla tė shėndosha pėr zhvillimin normal tė jetės. Shpirti i njeriut do tė gjejė qetėsinė vetėm kur tė pastrohet satana dhe bota tė udhėhiqet nga forca e Perėndisė. I mbete forcės socialdemokrate tė Perėndisė tė kėrkojė alternativė pėr gjetjen e formave pėr ta vėnė nė lėvizje energjinė pozitive.

Mendimi negativ, fshehtėsia, ėshtė dhe do tė mbetet rruga e satanės, rruga e Ferrit.

Mendimi pozitiv, transparenca, ėshtė pastėrtia dhe rruga e Perėndisė, rruga e Parajsės.



Parim i energjisė pozitive ėshtė gjetja e formave tė lehta pėr ndryshim. Nė shkrimet vijuese paraqiten shembuj tė thjeshtė, por tė lehtė pėr tė kuptuar realitetin. Pa u ndryshuar e lehta, nuk mund tė ndryshohet e rėnda. Pa filluar ndryshimi nuk do tė vijė ndryshimi. Pa filluar secili njeri pėr vete ta kėrkojė ndryshimin nuk mund tė ndryshojė bota. E vėrteta ėshtė se shoqėria njerėzore ėshtė e infektuar me virusin energji negative qė ka mbyllur sytė dhe mendjen e njeriut. Njeriu po e vuan dhe ende nuk ėshtė nė gjendje tė kuptojė se pa lėvizjen e lirė tė energjive, nuk ka dhe nuk do tė ketė paqe nė kėtė botė, sepse njerėzit pa e kėrkuar njė alternativė tjetėr tė mbijetesės nuk do tė mund tė mbijetojnė. Nė bazė tė hulumtimeve ėshtė konstatuar se energjia pozitive ka gjetur dy rituale qė do ta ndihmonin njerėzimin pėr gjetjen e vetvetes. Rruga pėr gjetjen e paqes dhe tė lumturisė nė kėtė botė do tė vijė nga kėto dy rituale:

Rituali 1- rituali pėr njeriun, rruga e ndryshimit tė njeriut

Rituali 2- rituali pėr shtete, rruga e reformave tė shoqėrisė njerėzore



Nė kėto shkrime, pėrshkruhen ngjarje origjinale, sepse pa u njohur me tė vėrtetėn, e mira nuk gjendet. Vuajtjet e mia nė trupin tim dhe nė mendjen time nga energjia negative, mė bėnė ta gjej formėn dhe tė hulumtoj qė tė sakrifikoj trupin tim, nė kėrkesė pėr gjetjen e formulės sė energjisė pozitive. Dashuria pėr familjen dhe pėr njerėzimin, mė ndeshi me situata ekstreme dhe energji tė ndryshme, ku vetėm forca e perėndisė bėri qė unė tė jetoj sot.

Sė pari kėrkoj falje nga tė gjithė pėrfaqėsuesit e religjioneve, tė grupeve dhe tė individėve, nė qoftė se ndihen jo mirė nga shkrimet e mia. Vullneti dhe dėshira ime ėshtė qė askėnd tė mos e bėj tė mendojė dhe veprojė negativisht, qė askush tė mos ketė nevojė tė mė urrejė. Unė ashtu-kėshtu nuk urrej asnjė njeri dhe asgjė qė ekziston nė kėtė botė. Shpresoj se ēdo njeri qė ėshtė besimtar i vėrtetė dhe beson nė Zot, do tė na falė nėse gabojmė dhe i lutemi pėr falje. Besoj se edhe Zoti do tė na falė gabimet, sepse qėllimi dhe dėshira ėshtė pėr tė vepruar dhe ndryshuar pėr tė mirė mundėsinė e jetesės, duke gjetur forcėn e mirėkuptimit dhe tė tolerancės nė mes tė tė gjithė popujve dhe gjallesave qė ekzistojnė nė botė, duke gjetur sistemin e lehtėsimit tė mbijetesės dhe hulumtimin e formave paqėsore.
Kam shpresė dhe besim tek Zoti i madh, i cili ma ka dhėnė kėtė forcė qė tė merrem me kėto hulumtime dhe shkrime. Ai ma ēoi mendjen dhe mė dha forcėn, edhe pse me vuajtje e sakrifica tė mėdha, tė angazhohem nė kėtė mision paqėsor. I tėrė ky mision niset me vullnet pozitiv, me mendje pozitive dhe se ėshtė nė interes tė njerėzimit. Njerėzit, besoj, e kanė vėshtirė ta luftojnė tė keqen, egon e tyre, pa e provuar dhe hulumtuar pėr tė gjetur tė mirėn. Njeriu nuk e gjen tė mirėn, pa e njohur vetveten, pa e njohur dashurinė nė mes tė njerėzve dhe natyrės. Kur t’i njohė kėto, atėherė shumė mė lehtė ai e kupton ē’ėshtė e mira, do tė mėsojė si tė ushtrohet pėr tė mirėn dhe si tė ushtrohet tė mbrohet nga e keqja, pėrkatėsisht si tė jetojė nė paqe pa kushtėzime nga energjia negative.

Me rituale dhe me lutje pėr kėtė mision, jemi lidhur ngushtė me natyrėn dhe me shpirtrat e njerėzve, me vuajtjet dhe sakrificat e tyre, me tė mirėn dhe me tė keqen.

Duke respektuar ligjin e energjisė, se pėr tė marrė diēka duhet dhėnė diēka, dhe formėn e drejtė tė vetėdijesimit dhe vlerėsimit, i japim shans energjisė pozitive pėr ndryshime pozitive. Lus Zotin qė njerėzve t’ua kthejė besimin te veprat e mira, toleranca, durimi, mirėkuptimi dhe t’u ndihmojė nė gjetjen e formave tė qetėsimit, bashkėpunimit, balancimit tė energjive dhe nė gjetjen e paqes shpirtėrore.

Fenomenet natyrore, situatat dhe energjia nė trupin tim, qė mė pėrcollėn gjatė jetės sime, prej lindjes e deri me tash, kureshtja pėr ta njohur botėn deri te varshmėria dhe simptomat e psikopatisė, kalimi nėpėr fazat e jetės, situatat e ndryshme, mė shtynė nė ndryshimin e jetės sime. Duke parė se jeta ėshtė njė fenomen qė ēdo njeri nė kėtė botė qė lind duhet pėrballur me tė, kam kuptuar se dukuritė qė paraqiten nė kėtė botė, vazhdimisht kanė ndryshuar dhe do tė ndryshojnė, se jeta ėshtė njė sistem qė kalon nga e mira nė tė keqen dhe nga e keqja nė tė mirėn. Ndryshimet nė kėtė botė bėhen nė dy forma: revolucionet dhe evolucionet. Tė dy kėto lloje tė ndryshimeve fillojnė nga vetė njeriu me punėn dhe me sjelljet e tij, sepse natyra e detyron nė gjetjen e mundėsive pėr ekzistencė, gjegjėsisht nė balancimin e energjisė nė tokė pėr mbijetesė.

Nė kėtė libėr pėrshkruhet ēka mė bėri ta ndiej veten mirė, e ēka mė bėri ta ndiej veten keq, si kalova nėpėr fazat e jetės, pse dhe ēka mė shtyri nė jetė ta shkruaj kėtė libėr?...

Fenomenet natyrore dhe situatat qė kalova duke kuptuar jetėn dhe fenomenet e jetės duke parė se qetėsia filloi tė me vinte kur fillova ta korrigjoja vetveten, nisi tė mė kthehet besimi tek veprat dhe besimi pozitiv, kur fillova mos ta urrej askėnd nė kėtė botė, duke i parė njerėzit si viktima, sepse edhe vetė isha nė gjendje tė rėndė psikike. Ēdo njeri mund tė vijė nė situatė qė tė gabojė dhe se nė kėtė pikėpamje nuk ka dallim nė mes tė njerėzve. Secili do tė japė llogari pėr vetveten, duke kthyer egon nė tė kundėrtėn, duke parė njerėzit qė veprojnė negativisht, duke u munduar t’i kuptoje dhe t’u ndihmojė me tė mirė, ta kthejnė egon e tyre nė tė kundėrtėn qė tė veprojnė mirė, sepse ata kanė njė energji nė trupin e tyre e cila mund tė angazhohet pozitivisht. Edhe nė librat e shenjtė i fuqishėm dhe i dashur pėr kėtė botė dhe pėr atė botė ėshtė ai i cili ka durim, ai i cili ėshtė nė gjendje tė falė, ai i cili e kupton forcėn e natyrrės e cila kujdeset pėr balancim dhe gjykim tė njerėzve dhe te gjithēka qė ėshtė nė kėtė botė, duke shpjeguar fenomene dhe fakte tė logjikshme, tė prekshme dhe tė pame qė mė pėrcollėn dhe qė po e pėrcjellin njerėzimin, duke u munduar ta gjejė simptomėn e sė keqes, si duhet tė mbrohemi nga e keqja dhe shanset qė ekzistojnė pėr ndėrrimin e sė keqes me tė mirėn, sėmundjet e njeriut, sėmundjet e shoqėrisė, sėmundjet e tokės, format e identifikimit te sėmundjeve dhe tė shėrimit.
avatar
Jetmira

897


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e energjise pozitive

Mesazh  Jetmira prej 15.07.13 13:06

Mendimi im dhe dėshira ime ėshtė qė fėmijėt tanė, e ardhmja e kėsaj bote, tė jetojnė nė harmoni, pa pėrjetime tė rėnda dhe qė njerėzit tė jenė nė shėrbim tė njėri-tjetrit, duke formuar rregulla dhe ligje qė tė pamundėsojnė aktivizimin e energjinė negative dhe pastaj njerėzit tė provohen me situata tė rėnda, qė fėmijėt tanė tė mos jetojnė me frikė, tė edukohen qė tė punojnė dhe tė jetojnė sė bashku, duke vlerėsuar jetėn drejt dhe tė aktivizojnė energjinė pozitive nė jetėn e tyre dhe nė shėrbim tė natyrės.

Sipas mendimit time penicilina e ndryshimit tė shoqėrisė dhe botės, ėshtė edukimi dhe ushqimi i fėmijėve dhe rinisė me energji pozitive, favorizimi i personave qė kanė energji pozitive dhe qė rrezatojnė pozitivisht, qė kanė forcė pėr ta luftuar energjinė negative, qė bėjnė lėvizje pėr qetėsimin e njerėzimit dhe shpėrndarjen mė tė barabartė dhe korrekte tė tė mirave materiale qė ofron natyra.

Sponsorimi i projekteve qė kanė tė bėjnė me hapjen e vendeve tė punės, gjetjes se qetėsisė shpirtėrore dhe avancimi i punėtorėve dhe atyre qė mendojnė pėr gjetjen e formave tė bashkėpunimit dhe bashkėjetesės pa dallime fetare, nacionale apo ndonjė dallim tjetėr. Po mundohem ta shkruaj kėtė libėr, tė cilin kam provuar disa herė ta shkruaj, por jeta mė bėri qė herė pas herė tė ndalem, por vullneti im pėr tė ndihmuar nė ndryshimin e realitetit dhe ēdo gjė qė shkatėrron njerėzimin ėshtė i pandalshėm. Nuk e di as vetė prej nga vjen kjo forcė pėr ta ndryshuar botėn pozitivisht, ky vizion nuk ėshtė ndalur kurrė dhe se shpresoj se ky libėr do tė botohet njė ditė dhe do tė jetė nė shėrbim tė njerėzimit. E shkruaj kėtė libėr nga pėrkujtimet e mia dhe zemra ime, ndjenjat e mia tė thella nga shpirti im. Po filloj me disa ngjarje tė vėrteta dhe fjalė qė shpresoj se do tė jenė tė kuptueshme dhe kanė tė bėjnė me realitetin qė na rrethon. E drejta dhe e vėrteta gjithmonė do tė dominojnė por varet nga durimi dhe sjellja jonė, dhe forca e vetvetes qė na bėn neve tė gabojmė dhe tė vuajmė nė kėtė jetė. Unė mendoj se njerėzimi duhet tė njihet me realitetin, me qėllim qė gabimet tė mos pėrsėriten dhe tė gjendet forma pėr kontrollimin e gabimeve me qėllim qė njerėzimi tė mos vuajė, sepse bota ka kapacitete pėr tė jetuar gjithė tė lumtur, nėse energjitė shfrytėzohen nė mėnyrė racionale dhe tė drejtė. Por, njeriu ėshtė faktor qė bėn shpėrndarjen e energjive nė mėnyre tė padrejtė dhe nė njė formė detyron natyrėn tė hakmerret dhedhe forca e vetvetes qė na bėn neve tė gabojmė dhe tė vuajmė nė kėtė jetė. Unė mendoj se njerėzimi duhet tė njihet me realitetin, me qėllim qė gabimet tė mos pėrsėriten dhe tė gjendet forma pėr kontrollimin e gabimeve me qėllim qė njerėzimi tė mos vuajė, sepse bota ka kapacitete pėr tė jetuar gjithė tė lumtur, nėse energjitė shfrytėzohen nė mėnyrė racionale dhe tė drejtė. Por, njeriu ėshtė faktor qė bėn shpėrndarjen e energjive nė mėnyre tė padrejtė dhe nė njė formė detyron natyrėn tė hakmerret dhe bėn qė secili njeri tė pėrballet me ligjet e natyrės.

Jeta mė detyroi tė mėsoj nga ky fenomen sepse jam nė kėtė botė dhe mė duhet tė gjej formėn e mbijetesės dhe qetėsisė shpirtėrore. Shumė mendimtarė, filozofė, shkrimtarė nė botė janė munduar tė paraqesin mendimet e tyre nė shkrime dhe nė punėn e tyre, mėnyrėn pėr ndryshime tė cilat do t’ia mundėsonin njeriut njė jetė mė tė qetė dhe mė tė lumtur, duke pėrjetuar jetėn duke mėsuar nga gabimet dhe fenomenet qė e pėrcjellin jetėn e njeriut prej lindjes deri nė vdekje.

Egoizmi dhe energjia negative, nė tė vėrtetė nuk lejuan qė tė paraqitet realiteti i saktė dhe qė tė ketė mundėsi qė gabimet tė pėrmirėsohen, sepse frika nga jeta, dhe krenaria negative nuk i lejoi edhe shkrimtaret dhe filozofet tė flasin pėr gabimet e tyre dhe mundėsitė pėr pėrmirėsimin e kėtyre gabimeve, pėr ēka edhe bota vuan edhe sot. Realiteti i prek interesat satanike qė e kanė bllokuar botėn dhe e bėjnė botėn tė vuajė dhe tė kalojė nėpėr sisteme tė parregullta qė shkaktojnė vuajtje, mjerime, luftėra, dhunime, keqpėrdorime, qė nė fund tė vėrtetė nuk lejuan qė tė paraqitet realiteti i saktė dhe qė tė ketė mundėsi qė gabimet tė pėrmirėsohen, sepse frika nga jeta, dhe krenaria negative nuk i lejoi edhe shkrimtaret dhe filozofet tė flasin pėr gabimet e tyre dhe mundėsitė pėr pėrmirėsimin e kėtyre gabimeve, pėr ēka edhe bota vuan edhe sot. Realiteti i prek interesat satanike qė e kanė bllokuar botėn dhe e bėjnė botėn tė vuajė dhe tė kalojė nėpėr sisteme tė parregullta qė shkaktojnė vuajtje, mjerime, luftėra, dhunime, keqpėrdorime, qė nė fund tė fundit vijnė si rezultat i punės sė njeriut.

Bota kaloi epoka tė ndryshme tė zhvillimit,por tė gjitha ndryshimet nė botė kanė ardhur dhe do tė vijnė si shpėrblim i punės dhe pėrpjekjeve tė njeriut nė kėtė botė. Nė kėtė botė njeriu ka qaste tė kėndshme, por ka edhe situata tė pakėndshme, varet nga njeriu dhe fati i tij qė ia pėrcakton natyra pėr ta vlerėsuar njeriun. Natyra ka shpėrblyer njeriun si qenie mė e pėrsosur nė bote me tė folurit, shprehjen, ndjenjat dhe forma tė tjera qė e dallon nga gjallesat tjera, i ka dhėnė nė shėrbim pasuri natyrore dhe mundėsi qė ato t’i vėrė nė shėrbim tė njerėzimit, por njeriu i prirė nga energjitė negative kundėr vetes dhe tė tjerėve, bėn keqpėrdorime dhe e dėmton natyrėn, qė si rezultat natyra hakmerhakmerret nė forma tė ndryshme pa e pyetur njeriunNe jemi qenie njerėzore qė bėjmė gabime, tė cilat ne nė vetveten tonė nuk duam t’i pranojmė sepse neve na duket se nė atė formė e dėmtojmė vetveten ose e poshtėrojmė dhe nė njė formė gabimet pėrsėriten pėrderisa tė vijė edhe dėnimi nga natyra, i cili pastaj na bėn tė kuptojmė realitetin dhe tė vėrtetėn .

Askush nuk e di saktėsisht se si ėshtė bota tjetėr, por sipas feve, studimeve dhe hulumtimeve tė njerėzve, shpirti nuk vdes, por ai duhet tė ballafaqohet prapė me jetėn e mėtutjeshme, qė vetė natyra e ka lėnė gjithsecilin t’ia bėjė vetes vendin se ku e meriton nė boten e ardhshme. Por edhe dėnimi vjen nė forma tė ndryshme qė njeriu nuk mund t’i parasheh pėrpara por edhe fenomeni - vdekja do tė vijė ashtu si rezultat i sjelljeve dhe jetės tonė, sjelljeve ndaj natyrės dhe rrethit qė na rrethon. Se si do tė vdesė njė njeri e pėrcakton vet natyra dhe kėtu ėshtė gjyqi qė duhet tė kalojė secili, pavarėsisht a ėshtė mbret, kryetar, apo sharrėxhi. Natyra e din pėr secilin se si do tė pastrohet nga gabimet qė njeriu i bėn shpesh me vetėdije e shpesh pa vetėdije.

Nuk ėshtė vėshtirė qė tė mos gabosh nė qoftė se dėshiron njė jetė mė tė lehtė. Ēdo veprim qė njeriu e bėn, ta korrigjojė vetveten, ta pyes veten se atė punė qė e bėn a ėshtė nė dobi tė natyrės, a ėshtė nė dobi tė shoqėrisė, a po e lėndon ndokėnd dhe nė qoftė se ka punė me njerėz, ta qesė vetveten nė anėn e kundėrt. Ta pyes veten se sjelljet qė ai i bėn, a janė tė rregullta dhe se a kishte mundur ai vetė t’i pėrballojė, si punėn, si fjalėn e rėndė, ofendimin, apo keq vlerėsimin nėse do t’ia bėnin tė tjerėtPėr kėtė baraspeshė tė lėvizjeve tė energjisė kujdeset nėna natyrė, e cila e bėn secilin tė mendojė pėr gabimet e veta dhe se nė njė farė forme pa i ra pishman (pa u penduar) secili pėr gabimet e veta, nėna natyrė nuk e lejon tė shkojė nė botėn tjetėr, ku po ashtu duhet tė ballafaqohet me veprimet, keqtrajtimet dhe veprat e tjera tė bėra. Ēdo send qė ndodh nė natyrė bėhet sepse duhet tė ndodhė pėr arsye tė gjetjes sė baraspeshės sė energjisė. Egoizmi i njeriut nuk dėshiron ta pranojė, por e vėrteta ėshtė se proceset natyrore nuk mund t’i ndalojė askush.

Art dhe aftėsi nė kėtė botė ėshtė tė kesh forcė tė falėsh atė qė ka bėrė keq.

I fortė do tė thotė tė kesh aftėsi ta luftosh vetveten, tė bėsh punėn qė tė tjerėt tė adhurojnė, qė njerėzit tė kenė dėshirė tė rrinė, tė punojnė dhe jetojnė me ju, me veprat tuaja, me fjalėt e tua, ta bėsh tjetrin tė mendojė dhe tė veprojė pozitivisht nė interes tė shoqėrisė njerėzore dhe natyrės.

Art dhe aftėsi ėshtė tė keqin ta kthesh e ta bėsh tė mirė. Pasuri tė bllokuara nga energjia negative t’i kthesh nė interes tė qytetarėve pa grindje dhe me butėsi, luftimin e sė keqes me vepra tė mira, t’i kthesh njerėzit tė besojnė dhe veprojnė nė mėnyrė pozitive. Duke punuar pėr vete t’i bėsh tė tjerėt tė pėrfitojnė dhe tė jenė tė lumtur, tė pėrfitojė shoqėria, tė jetė e pranueshme pėr natyrėn, tė respektohen rregullat e reciprocitetit. Zoti ta jep mundėsinė dhe Zoti mund ta marrė kur tė dojė, sepse ai e ka fuqinė e balancimit dhe sanksionon secilin, pa e pyetur askėnd.Nė kėto shkrime, jemi munduar ta qartėsojmė formėn e dhe lėvizjen e energjisė negative dhe lėvizjen e energjisė pozitive nė trupin tim pse dhe si kam ardhur te vendosmėria ime negative dhe pse te ajo pozitive, pse bėhet urrejtja, pse kame vuajtur, pse jam gėzuar? Ēka ėshtė dashuria njerėzore, ēka ėshtė pasuria materiale, ēka ėshtė pasuria shpirtėrore dhe cilat janė situatat, fenomenet qė e pėrcjellin jetėn e njeriut prej ēastit kur lindė deri sa tė vdesė. Sa herė qė nuk kam pasur durim qetėsi, kam bėrė veprime tė pamatura kam dėmtuar dikė, pa dashje jeta mė ka dėnuar. Urrejtja e njerėzve, mendjemadhėsia, egoizmi, dembellėku dhe energjia negative qė kam pasur nė trupin tim, ma kanė bėrė jetėn ferr. Sa herė qė kam pasur qetėsi nė shpirtin tim, nuk kam pasur urrejtje, kam mundur ta luftoj egon time, jeta mė ėshtė hapur, kam gjetur dashuri njerėzore dhe jetėn e kam pasur shumė tė lumtur.
avatar
Jetmira

897


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e energjise pozitive

Mesazh  Jetmira prej 15.07.13 13:07

FORCA E ENERGJISĖ POZITIVE

ALTERNATIVĖ E MBIJETESĖS (4)


Bota ėshtė njė planet ku kanė ndodhur ndryshime dhe ato do tė ndodhin edhe nė tė ardhmen. Ėshtė enigmatike pse ndodhin ndryshimet. Edhe unė vetė jam njė nga ata qė jeta mė bėri tė brengosem pse ndodhin kėto ndryshime qė dėmtojnė njerėzimin, pse njeriu po vuan dhe duhet tė vuajė, kam bėrė analiza, hulumtime dhe kėrkime nė internet, jam munduar ta gjej njė formulė pėr ndryshime pozitive

Duke mėsuar nga jeta qė kam bėrė dhe realiteti qė na rrethon duke lexuar dhe shfletuar, parė se Bota ka filluar nga dy persona nė kėtė botė, nuk ka pasur as kufij as ndarje dhe se gjithēka ēka ėshtė nė kėtė botė ėshtė dhe do tė mbetet e natyrės dhe se njeriu vetėm mashtrohet nga energjitė qė e rrethojnė dhe nga egoja e dėshira pėr ta shfrytėzuar natyrėn. Duke parė dhe mėsuar nga gabimet dhe vuajtjet e mia tė pa arsyeshme, vuajtjet e njerėzve tė pa arsyeshme, mė qėllim qė njerėzit qė lexojnė kėtė libėr tė mos gabojnė dhe tė vuajnė si unė dhe njerėzit tjerė.

Fenomenet natyrore dhe fjalėt e urta, kėshillat e babait tim, Muharrem Muēollit qė mė pėrcollėn tėrė jetėn time, pėrjetimi i jetės sime nė shumė vende tė botės: Kosovė, Norvegji, Zvicėr, Gjermani, Shqipėri, Poloni, Itali, takimi me kultura, fe dhe ideologji tė ndryshme, fjalimet e presidentėve tė vendeve tė ndryshme, debate nė parlamentin e Kosovės, debate nė Bundestagun Gjerman, Parlamentin e Shqipėrisė, Kongresin amerikan, pėrcjellja e medieve prestigjioze me vite etj.

Debate televizive me tema tė ndjeshme pėr ardhmėrinė dhe situatat qė po kalon bota, debate televizive me personazhe me peshė nė politikėn botėrore,

Duke shpresuar se ky libėr do tė bjerė nė dorė tė atyre qė kanė kompetenca pėr ta ndryshuar botėn, mendoj prej personaliteteve prej, UN, NATO, Presidentėve, Parlamentarėve, Biznesmenėve dhe tė gjithė ata qė kanė vullnet pozitiv pėr ndryshime pozitive, ta lexojnė dhe tė kėrkojnė se a mund ta gjejnė veten nė realitetin qė pėrshkruhet nė kėtė libėr. Sa investohet dhe sa punohet pozitivisht, sa investohet dhe sa punohet negativisht, ta pyesin veten se si jetojnė dhe pse kanė kėnaqėsi nė kėtė botė nėse e kanė dhe pse ndihen tė pa kėnaqur, nėse kėnaqėsinė nuk e kanė dhe se ku e gjejnė veten nė kėtė realitet.
Po vazhdoj kėto shkrime me realitetin momental dhe me falėnderime. Falėnderoj Zotin qė mė dha forcė pėr ndryshime nė jetėn time dhe qė mė ēoi kėtė ide dhe mundėsi pėr shkrimin e kėtij libri. Falėnderoj Zotin qė jeta mė solli nė Gjermani, pėr tė jetuar dhe mėsuar nga jeta, ku dhe njė pjesė e mirė e jetės sime kaloi nė kėtė vend, nė tė cilin kam familje. Falėnderoj shtetin gjerman qė kanė sjellė dhe kanė rregulla shtetėrore, tė cilat mė kanė ndihmuar dhe mė ėshtė mundėsuar qė unė tani tė merrem me shkrimin e kėtij libri. Jam i bindur dhe i provuar se populli gjerman ka provuar tė mirėn dhe tė keqen dhe ėshtė duke u munduar tė vėrė nė lėvizje energjinė pozitive. Ky shtet respekton rregullat, respekton punėn dhe kanė bėrė shumė tė mira pėr kėtė botė dhe se shpresoj se do ta gjejnė forcėn dhe energjinė pozitive pėr ndryshime pozitive edhe nė kėto kohėra tė vėshtira qė po kalon bota. Falėnderoj tė gjithė ato personalitete dhe persona qė kanė energji pozitive. Besoj te Zoti se do tė veprojnė pozitivisht dhe do tė bėjnė ndryshime pozitive. Sepse botės i nevojitet njė ndryshim i madh pėr tė gjetur mundėsinė qė energjia pozitive tė dominojė dhe bota tė ndryshojė pozitivisht.

Bota ėshtė njė planet ku kanė ndodhur ndryshime dhe ato do tė ndodhin edhe nė tė ardhmen. Ėshtė enigmatike pse ndodhin ndryshimet. Edhe unė vetė jam njė nga ata qė jeta mė bėri tė brengosem pse ndodhin kėto ndryshime qė dėmtojnė njerėzimin, pse njeriu po vuan dhe duhet tė vuajė, kam bėrė analiza, hulumtime dhe kėrkime nė internet, jam munduar ta gjej njė formulė pėr ndryshime pozitive.

Kjo temė me ka pėrcjellė nė kėtė botė, e cila shpeshherė nuk mė lė tė qetė as tė fle. A ėshtė detyrė imja tė ballafaqohem me kėtė temė, nuk e di por diēka ėshtė nė trupin tim dhe shpirtin tim qė s’mė lė tė qetė dhe mė urdhėron tė shkruaj kėtė libėr, i cili sipas karakterit tim dhe shpirtit tim do t’i ndihmojė njerėzimit tė bėjnė ndryshime pozitive ēka ėshtė shumė e nevojshme nė kėto kohėra, kur bota pro kalon njė krizė tė madhe ekonomike e psikike, ku bota ka arritur kulmin dhe zhvillimi i teknologjisė ka arritur shumė lart, por pasuria shpirtėrore dhe qetėsia, dashuria njerėzore sa vjen e bie.

Mė ka brejtur mendimi pse kanė ardhur deri te luftėrat tė cilat kanė shkaktuar dėme tė mėdha, dhembje, vuajtje mjerim tė cilat i pėrjetova edhe vetė. Asnjėherė nė botė nuk do tė vinte deri te dhuna, lufta, terrori, po qė se nuk ka individ me egoizmin dhe me energji negative qė posedojnė, tė cilėt pėr t’i arritur qėllimet e veta satanike, e pėrdorin dhunėn dhe ushqejnė persona tjerė me energji, po ashtu negative, pėr kryerjen e akteve dhe veprimeve negative. Nė fund tė fundit vetė i paguajnė nė kėtė botė dhe nė botėn tjetėr, sepse jeta ėshtė njė fenomen qė e bėnė secilin ta marrė atė se ēka i takon dhe baraspesha qė e kthen nėna natyrė ėshtė e pashmangshme. Balancimi i energjisė ėshtė kusht pėr ekzistencėn e universit.


Me ka interesuar pse vjen deri te grindja, dhe urrejtja pse vjen deri te ndarja e ēifteve ēka ėshtė kėnaqėsia dhe pse vjen te pakėnaqėsia, ēka do tė thotė tė jesh i pasur dhe ēka do tė thotė tė jesh i varfėr, duke pėrcjellė fjalimet dhe debatet e burrave shtetėrorė, njerėzve qė kanė pasur forcė pėr ndryshime, mė ka interesuar edhe jeta e tyre. Mė ka interesuar jeta e diktatorėve dhe jeta e njerėzve revolucionarė, jeta e punėtorėve dhe jeta e dembelėve ēka i shtyri ata tė bėhen diktatorė dhe si erdhėn nė pushtet dhe si pėrfunduan. Kam ndjekur dokumentarė mbi jetėn e tyre dhe kam bėrė kėrkime e hulumtime nė internet.


Kam qenė i lidhur ngushtė shpirtėrisht me ndryshimet nė Kosovė dhe nė Ballkan, me luftėn, me krizėn ekonomike qė kaploi botėn, mė ka interesuar ēka ėshtė pastėrtia morale, shpirtėrore, ēka ėshtė vendosmėria pozitive dhe ēka vendosmėria negative, pse vjen deri te vendosmėria pozitive?!

Prej nga vjen dhe pėrse ndodhin ndryshime pozitive dhe pėrse ato negative.

Mė ka interesuar ta ndryshoj botėn pozitivisht, sepse nuk dėshiroj tė shoh njerėz duke vuajtur, sepse njerėzit nuk kanė dallim prej nga vinė, ēfarė feje kanė, ēfarė ngjyre kanė, por njerėzit dallohen nga karakteri, nga sjelljet dhe nga energjia qė ata posedojnė, nga rrethanat dhe jeta e tyre.

Njerėzit nė kėtė botė nuk e dinė se ku kanė pėr tė jetuar. Ata do tė jetojnė atje ku do t’i sjellė nėna natyrė. Ka pasur lėvizje tė njerėzve dhe do tė ketė, tė cilat vijnė nga luftėrat e katastrofat, ku nė varshmėri prej karakterit tė ēdo njeriu veē e veē se ku e ka merituar dhe ku do ta meritojė, ai do tė jetojė. Kalova ndryshime tė mėdha radikale nė jetėn time, kalova nėpėr shumė shtete, jetova dhe mėsova kultura tė ndryshme. Takova shumė njerėz qė nga Norvegjia e deri nė jug tė Evropės, jetova takova, biznesmenė, politikanė, hajna, banditė, kriminelė, njerėz tė mirė dhe tė fortė, njerėz tė ligė, njerėz tė pa besė, njerėz besimtarė, njerėz nga tė katėr anėt e botės me bindje dhe karaktere tė ndryshme. Me ka interesuar t’i gjej simptomat e sė keqes dhe si luftohet e keqja. Duke hulumtuar kėrkesat e mia pėr ta ndryshuar jetėn time dhe jetėn e familjes sime, tė popullit tim, komunikoja dhe mė interesonin njerėz tė ndryshėm dhe filloi tė mė interesojė edhe jeta e tyre. Pyesja veten, pse vjen deri te ndryshimi i jetės sė njeriut, pse ata vuanin kur i kishin tė gjitha tė mirat dhe pse unė vuaja kur i kisha dhe i kam tė gjitha tė mirat. Duke kėrkuar arsyen diku tjetėr pėr mosrealizimin e epsheve dhe ideve tė mia, krijoja urrejtje dhe kisha vuajtje fizike dhe psikike. Mendoja, pse s’e kam kuptuar fenomenin jetė?

avatar
Jetmira

897


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e energjise pozitive

Mesazh  Jetmira prej 15.07.13 13:09

ALTERNATIVĖ E MBIJETESĖS (5)



Ngjarjet ndodhin sepse duhet ndodhur, qė njeriu tė mėsojė sė duhet respektuar, natyrėn dhe rregullat qė ka natyra. Nuk do tė thotė se ke pasuri materiale dhe qė je i kėnaqur, kėto pasuri qė i nevojiten shpirtit tė njeriut pėr tė jetuar i ka nė dorė vetė natyra, sepse pasuritė pėrshkruhen nė emra tė ndryshėm dhe se tė gjitha pasuritė i takojnė natyrės, se sa mundet njeriu t’i shfrytėzojė varet nga secili person veē e veē.



Prej se kam filluar tė mendoj dhe tė veproj pozitivisht, kam gjetur qetėsinė dhe veten. Duke menduar dhe vepruar pozitivisht, shpresoj se kjo varshmėri do ta kalojė nė normalitet sa po ta shkruaj kėtė libėr, sepse kėtė libėr e kam filluar me ide dhe me shpirt para shumė vitesh, por realizimi i tij do tė bėhet nė mėnyrė mė tė saktė dhe si duhet, kur natyra, Zoti vlerėson se duhet tė botohet.
Asnjėherė njeriu nuk dėshiron qė fėmijėn e vet ta lėndojė ose qė fėmija i vet tė drogohet. Asnjė njeri nuk dėshiron me vullnet dhe me mendim pozitiv ta pėrdorė dhunėn nė familje, por gjėrat ndodhin, sepse duhet tė ndodhin, se ēdo njeri i paraprin kėsaj energjie, pa menduar dhe pa gjetur forcėn e durimit qė problemet tė trajtohen nė qetėsi dhe se ēdo gjė qė ndodhė ėshtė rezultat i punės sė gjithsecilit, por njeriu me egon e vetė nuk dėshiron ta pranojė se ėshtė fajtorė pėr situatėn e krijuar dhe nuk i pranon dėnimet qė ia shqipton natyra.

Mua personalisht mė ėshtė dashur tė vuaj dhe tė kuptoj se njerėzit janė njėsoj kudo. Kur ėshtė krijuar bota ėshtė krijuar pa kufij dhe pa ndarje, por njerėzit tė okupuar nga energjia negative pėr tė arritur interesat e veta, pėr ta dėnuar veten, kanė pėrdorur energjinė negative, sepse nuk kanė pasur mundėsi ta luftojnė egoizmin dhe energjinė qė i ka kapluar. Luftėrat, urrejtjet, vuajtjet do tė vijnė prapė, nėse njeriu e ushqen edhe fėmijėn e vetė me energji negative, me urrejtje, me mashtrime, trillime, tė cilat nė fund i kthehen nė jetė prapė nė dėm tė vetvetes.

Njerėzit janė faktorėt kryesorė pėr ēdo gjė qė ndodhė nė kėtė botė, ēdo gjė bėhet sepse duhet bėrė, pėr tė ndryshuar dhe pėr ta marrė secili atė qė i takon, natyra i ka sistemet e baraspeshės sė energjive, qė nė njė farė forme e kompenson ēdo njeri me pasuri materiale, apo pasuri shpirtėrore ose me dėnime, sėmundje, dhembje, humbje etj.

Ngjarjet ndodhin sepse duhet ndodhur, qė njeriu tė mėsojė sė duhet respektuar, natyrėn dhe rregullat qė ka natyra. Nuk do tė thotė se ke pasuri materiale dhe qė je i kėnaqur, kėto pasuri qė i nevojiten shpirtit tė njeriut pėr tė jetuar i ka nė dorė vetė natyra, sepse pasuritė pėrshkruhen nė emra tė ndryshėm dhe se tė gjitha pasuritė i takojnė natyrės, se sa mundet njeriu t’i shfrytėzojė varet nga secili person veē e veē.

Nga pėrjetimet e mia nė kėtė botė mėsova se vetėm urtėsia, sjellja e mirė pa lėnduar kurrkėnd, puna e sinqertė dhe energjia pozitive i bėjnė njerėzit tė lumtur dhe hapė horizonte tė reja pėr shfrytėzimin e tė mirave tė natyrės.

Njeriu kalon nėpėr situata tė ndryshme qė shpesh mendon sė ėshtė fundi dhe se nuk ka mė jetė pėr tė. Me ndihmėn e natyrės dhe tė Zotit, nėse mendon, beson dhe vepron pozitivisht, njeriu nis njė kapitull tė ri tė jetės ndoshta mė tė mirė sė i kaluari. Sa mė shpejt qė njeriu ta kuptojė fenomenin jetė, do ta ketė mė tė lehtė jetėn. Natyra kėrkon energji pozitive me qėllimi qė t’i shpėrblejė njerėzit pozitivisht dhe nė tė kundėrtėn i ndėshkon

Si nė njė familje, shtet apo perandori, gjėrat do tė ndryshojnė sepse duhet ndryshuar, kjo varet nga energjitė qė e kaplojnė njė familje, shtet apo superfuqi. Nėse bėhet nėnvlerėsimi i energjisė pozitive ēdo gjė do tė shkojė kah fundi. Tė mos mendojė dikush se ėshtė i pa prekur. Natyra do ta gjejė secilin dhe do t’ia bėjė me dije pėr gabimet qė i ka bėrė. Ēdokush qė e dėmton natyrėn, dhe bėn debalancim, natyra hakmerret me format e veta, si: sėmundje kanceri, fobi, dhembje, paralizime, pėrjetime, tėrmete, vullkane, vėrshime, zjarre etj.

Janė fenomene qė njerėzit duhet prekur pėr ta kuptuar forcėn e natyrės. Natyra do t’i gjejė format e balancimit tė energjive pa pyetur askėnd. Tė mos tė thotė askush pse mė ka ndodhur mua ndonjė e keqe sepse pėr ēdo gjė, natyra e din vetė dhe do ta provojė secilin pėr veprimet dhe sjelljet qė bėn. Nė qoftė se njeriu bėnė njė analizė tė thellė tė vetvetes dhe shoqėrisė ku jeton, etapave dhe ndryshimeve qė ka kaluar, do tė bindet se jeta e vetė ėshtė po ajo qė i takon dhe qė e jeton.

Jeta ime kaloi nėpėr shtete tė ndryshme si e kam cekur mė parė . Kultura, fe dhe tradita tė ndryshme mė kanė interesuar tė mėsoj ēka ėshtė pozitive nga ēdo kulturė. Jam bindur se ēdo njeri dhe ēdo kulturė ka anėt e veta pozitive dhe negative. Nė takimet e mia me njerėz tė religjioneve tė ndryshme pėrjetova dhe mėsova gjera interesante qė mua mė lanė njė gjurmė pėr tė hulumtuar jetėn mė gjerė. Duke pėrjetuar dhe jetuar nė shtete me sisteme tė ndryshme tė rregullimit shoqėror, por edhe nga studimet dhe hulumtimet e mia tė sistemit socialist dhe atij kapitalist, kam parė se ndryshimet janė shumė tė vogla dhe se botės i nevojitet njė sistem mė i rregulluar, i cili do tė vėrė nė lėvizje energjitė pozitive pėr krijimin e mundėsive qė bota tė mbijetojė. Sistemi i tillė do tė bėjė qė vetėdija e njeriut tė ngrihet dhe tė krijojė mundėsi qė energjia pozitive tė triumfojė. Ky do tė jetė shansi i fundit pėr civilizimin njerėzor.Unė pėr vetėn time jam lindur nė njė familje me fe islame, jam munduar nė njė farė forme ta respektoj dhe njėherėsh, nga personazhe qė kanė promovuar fenė islame jam munduar tė mėsoj dhe t’i studioj sjelljet e tyre. Fjalėt pozitive dhe vlerat pozitive tė cilat mė kanė lėnė pėrshtypje nga feja islame t’i vė nė shėrbim tė jetės sime. Duke respektuar fjalėn islam qė do tė thotė paqe, kam kėrkuar paqen dhe qetėsinė nė trupin tim. Realisht kam qenė shumė pak nėpėr xhami, ritualin e faljes e kam bėrė vetėm ndonjėherė kur kam pasur probleme dhe e kame pėrdorur me shumė gjuhėn shqipe. Lutjet dhe fjalėt i kam shqiptuar nga mendja ime. Fjalėt nė gjuhen arabe shahadeti dhe fjala Allah mė ka lanė pėrshtypje, sepse ishin fjalė qė ishin shumė tė lehta pėr shqiptim. Gjatė ritualit, unė shpesh meditoja dhe gjeja qetėsi brenda vetes. Edhe nė ėndrra tė tmerrshme, kur i pėrdorja kėto lutje, dilja shpejt nga ankthi dhe frika. Festat e fesė islame i kemi festuar nė familje, por edhe festat krishtere i kam festuar me vajzėn time dhe jam munduar qė fėmijėt tė edukohen ashtu pa urrejtje tė feve tjera dhe duke respektuar ēdo njeri pa dallime.

Si fėmijė nė jetėn time kam pasur kontakte edhe me njerėz tė fesė ortodokse qė njė herėsh lanė njė kujtesė pozitive nė jetėn time. Me vonė unė u martova me gruan time tė parė katolike qė kam edhe njė vajzė edhe nga kjo fe mėsova dhe pėrjetova disa gjėra pozitive qė mė lanė pėrshtypje.

Pata rastin qė njė pjesė tė jetės sime ta kaloj me njė grua qė nė besimin e saj besohet se ne do tė kthehemi prapė ne trupin e njerėzve dhe se shpirtrat kalojnė nė trupa tė ndryshėm, prej ēka edhe unė vetė gjatė jetės sime bėra njė analizė mė tė gjerė.Pėrjetimet e mia nė ketė botė, fenomene qė unė kalova mė bėnė qė tė mendoj mė gjatė dhe nė njė farė forme t’i qasem njė hulumtimi, studimi te thellė tė fenomenit Jetė. Sipas mendimit tim Njeriu vjen nė kėtė botė pėr tė mos vuajtur dhe del i pastėr, sepse Zoti nuk dėshiron askush tė vuajė. Por varet nga secili personalisht, si dhe ēfarė force ka pėr ta kuptuar fenomenin jetė, sa mė herėt qė e kupton do tė kėtė jetė mė tė mirė dhe se nė ēfarė pozita do ta qesė jeta atė pėr arsye tė ndryshme. Sipas feve dhe besimit, ne vijmė nė kėtė botė, dhe pėr gabimet e bėra duhet tė japim llogari nė jetėn tjetėr tė pa fund. Sipas besimit, shpirtrat do tė kthehen nė trupa dhe gjallesa tė ndryshme, ashtu siē e meriton ēdo karakter dhe ēdo shpirt.

Nė jetėn time ēdo fe dhe besim ėshtė njė gjė e ēmuar dhe ēdo besimtar i devotshėm qė beson nė forcėn e Zotit, natyrės, ka jetė mė tė qetė dhe i kupton me lehte, personat tjerė. Ēdo besimtar ėshtė mė tolerant, mė i ndjeshėm, ka mė shumė rahmet. Secili njeri i cili beson, mendon pozitivisht, vepron pozitivisht, vepron nė tė mirė tė natyrės, shoqėrisė dhe njerėzimit, do tė kalojė njė jetė mė tė lumtur dhe mė tė qetė.


avatar
Jetmira

897


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Forca e energjise pozitive

Mesazh  Jetmira prej 15.07.13 13:10

ALTERNATIVĖ E MBIJETESĖS (6)



Nė kėtė botė njerėzit kanė pasuri tė shumta nė emėr tė vet nga trashėgimia, puna, ose ndonjė formė tjetėr e pasurimit, por se sa njeriu mund ta shfrytėzojė atė pasuri varet nga ai vetė. Nė qoftė se ajo pasuri ėshtė e lidhur me energjinė pozitive njeriu do tė kėnaqet, do tė kėnaqet rrethi, por nėse njeriu ėshtė i lidhur me energjinė negative, ai vetėm do tė vuajė pavarėsisht se pasuria ėshtė ne emėr tė tij.




Se ēfarė jete do tė zgjedhė dhe me ēfarė energjish do tė bjerė nė kontakt do tė varet nga vetė njeriu. Nė njė kohė tė caktuar njeriu ėshtė i kushtėzuar nga personat qė e kanė sjellė nė jetė, prindėrit, por secilit do t’i vijė koha tė vendosė pėr vetveten se si dhe ēfarė pėrcaktimi do tė zgjedhė nė jetė: pozitiv apo negativ. Ēdo njeri do tė ketė mundėsi tė mėsojė ēka ėshtė mirė dhe ēka ėshtė keq, ēka ėshtė e bardhė e ēka ėshtė e zezė, por varet sė pėr cilėn ngjyrė tė jetės pėrcaktohet njeriu vetė. Ai do tė kalojė nėpėr situata nė tė cilat ai duhet tė kalojė pėr tė dalė mė i pastėr nga kjo botė qė edhe nė botėn tjetėr tė ketė mundėsi tė kalojė mė lehtė... Situata e tillė qė kalon bėhet pėr tė mėsuar tė mirėn dhe tė keqen.

Pėr tė shijuar jetėn nėse dinė. Ne ketė botė ekzistojnė dy lloje pasurish

Pasuria shpirtėrore dhe pasuria materiale. Kjo varet nga secili person vetė, se si do t’i gjejė dhe t’i bėjė pasuritė pėr veten e vetė, nėse i meriton dhe punon pėr to do t’i ketė tė dyja, sepse Natyra do ta shpėrblejė si i ka shpėrblyer deri mė tash. Pasuria shpirtėrore sipas vlerėsimit tim ishte shumė mė e vlefshme se ajo materiale. Pasuria shpirtėrore ėshtė jeta e qetė, vlerėsimi i drejtė i ēdo gjėje qė sillet nė natyrė, kėnaqėsia e shpirtit me atė qė e ke, puna normale, puna e pastėr pa frikė, shfrytėzimi i energjisė tėnde pėr tė jetuar. Pasuria materiale normale pa u dalluar shumė nga Rrethi dhe qė mbulon nevojat pėr njė jetė normale ėshtė pozitive. Si tė bėhet pasuri qė dallohesh nga shumica, ėshtė pasuri qė shkakton probleme dhe pakėnaqėsi. Njė pasuri e tillė qė tė dallon nga njerėzit e zakonshėm nuk mund tė bėhet me energji normale, duhet tė grumbullohen energji qė nė raste tė shpeshta, u takojnė njerėzve qė kanė dhėnė mund pėr atė punė e qė nė njė farė mėnyre persona tė pavetėdijshėm dhe tė ngarkuar me energji negative e vėnė nė interes tė tyre. Kjo nė njėfarė mėnyre destabilizon energjitė, krijon debalancim, prej nga vjen urrejtja, lakmia dhe keqpėrdorimet, gjė qė i bėn njerėzit tė vuajnė. Njerėz tė tillė do tė vuajnė shpirtėrisht dhe mentalisht, duke mos ditur dhe vlerėsuar djersėn e tjetėrkujt, mundėsitė pėr t’u prekur nga energjia negative janė mė tė mėdha. Pasuria e krijuar nga energjia negative, sjell mė lehtė ndarjen e ēifteve dhe familjeve qė ėshtė gjėja mė e ēmuar nė botė, aktivizon kahun pėr shfrytėzimin mė tė madh se normal tė pasurive dhe fenomeneve natyrore dhe kėshtu vjen deri tek grindja. Debalancimi i energjive nė trupin e njeriut mund tė shpie deri tek sėmurja, jo qetėsia, varshmėria, mbipesha, depresioni, tė droguarit,e madje edhe deri tek ēmenduria, psikopatia dhe vetėvrasja.

Nė kėtė botė njerėzit kanė pasuri tė shumta nė emėr tė vet nga trashėgimia, puna, ose ndonjė formė tjetėr e pasurimit, por se sa njeriu mund ta shfrytėzojė atė pasuri varet nga ai vetė. Nė qoftė se ajo pasuri ėshtė e lidhur me energjinė pozitive njeriu do tė kėnaqet, do tė kėnaqet rrethi, por nėse njeriu ėshtė i lidhur me energjinė negative, ai vetėm do tė vuajė pavarėsisht se pasuria ėshtė ne emėr tė tij. Shumė njerėz janė tė burgosur brenda vetvetes pėr shkak tė pasurisė, sepse pasuria e tyre ėshtė krijuar pa djersė. Ata do tė jetojnė me frikė tėrė jetėn sepse energjia negative do t’ua bėjė jetėn ferr. Ata dhe familjet e tyre do tė jenė nė shėnjestėr tė kriminelėve dhe se kjo energji brenda tyre krijon sėmundje tė rėnda, tė cilat ua bėjnė jetėn e tyre tė vėshtirė. Ka njerėz qė nė emėr tė vetė posedojnė qindra banesa dhe pasuri, pore nė qoftė se ata nuk mund tė flenė rehat, ato pasuri edhe ashtu do t’i shfrytėzojnė ata qė duhet shfrytėzuar. Jeta e qetė dhe e rregullt bėhet nė shoqėri, ku njerėzit janė mė besimtarė, mė tė edukuar dhe mė tė vetėdijshėm pėr njė shoqėri me rregulla fer. Njė shoqėri ku rregullat dhe ligjet favorizojnė njerėz qė nuk ia dinė vlerėn puės dhe natyrės, do tė vijė deri te shkatėrrimi.

Mundohem ta shkruaj kėtė libėr, sepse shumica e kėtyre fenomeneve me pėrcollėn nė jetė dhe gjithmonė kur i jam lutur Zotit kam pasur qetėsi nė trup, kur nuk kam pasur urrejtje, kur i kam dashur njerėzit pa djallėzi kam pasur jetė tė qetė dhe tė lumtur. Sa herė qė mė ka humbur durimi, besimi, kam pasur urrejtje, kam pasur jetė tė vėshtirė, me pagjumėsi, agresivitet, jeta mė ka dėnuar edhe pse nga fakti qė shpirtėrisht kam qenė i mirė dhe e falėnderoj Zotin qė nė situata mė tė vėshtira nuk mė la tė gaboj mė shumė, qė vuajtjet e mia tė ishin edhe mė tė mėdha.

Duke kuptuar se sa herė bota dhe njerėzit kanė vuajtur, energjia negative ka qenė shumė aktive qė natyra ėshtė hakmarrė. Njerėzimi me veprat antinjerėzore dhe kundėr natyrės, ka bėrė qė natyra tė hakmerret mė katastrofa tė ndryshme, lufta, tėrmete, zjarre, vrasje, sėmundje dhe katastrofa individuale. Pėr tė gjitha kėto fajtor ėshtė vetė njeriu, pėr shkak se nuk ėshtė nė gjendje ta luftojė egon e vet, epshet dhe veprimet e veta. Edhe kėto ditė ku teknologjia po kalon faza tė shpejta tė zhvillimit, njeriu nuk po gjen forcė pėr emancipimin dhe balancimin e energjive nė botė. Kjo situatė secilėn herė po pėrkeqėsohet sepse njerėzit nuk po gjen kurajė ta luftojė vetveten dhe se kėto vuajtje tė njerėzimit dhe vuajtjet e mia mė kanė bėrė tė bėj ēmos qė tė shkruaj kėtė libėr, me mendim dhe qėllim pėr ndryshime pozitive qė sė paku ta bind veten se jam munduar me tė gjitha forcat pėr ndryshime pozitive.

Njerėzit janė fabrikė e tė mirave dhe fabrikė e tė kėqijave, sepse nga lakmia sjellin vetveten nė situata tė pa lakmueshme, sepse mungon fuqia pėr luftimin e egos. Tani kur bota ka mė sė shumti nevojė pėr punė dhe edukim, mungon puna, mungon forca pėr edukim dhe pėr ndryshime pozitive.

Tani kur numri i banorėve nė botė ėshtė rritur dhe bota ka nevojė pėr prodhim, fabrikat mbyllen dhe njerėzit nuk kanė punė. Tani kur bota vuan pėr ushqime, mbeten aq shumė toka tė pa punuara... E gjithė kjo bllokadė ekonomike satanike vjen nga rregullat dhe shpėrndarja e keqe e energjive, nėnvlerėsimi i punėtorit dhe djersės sė tij. Egoja e tepruar e bllokon njerėzimin tė mendojė dhe veprojė nė interes tė njerėzimit.

Shpresoj dhe besoj se do tė dalin energji tė reja pozitive qė do tė mendojnė dhe veprojnė pozitivisht, tė cilat do tė gjejnė forcė pėr ndryshimin e realitetit momental dhe se vetėm mendimi pozitiv dhe veprimet pozitive, do t’i sjellin shanse tė reja ēdo individi dhe botės nė pėrgjithėsi.

Inspirimi im vjen nga jeta dhe pėrjetimi i fenomenit jetė, edukimi, shkollimi, studimet, dhe hulumtimet, qė pa dashje u bėnė pjesė e jetės sime. Temat qė mė kanė prekur dhe mė kanė bėrė tė hulumtoj, janė: ligji mbi ruajtjen e Inspirimi im ishte jeta dhe vepra e tyre, prekja e realitetit dhe vėrtetimi i fjalėve tė urta qė babai im Muharrem Muēolli m’i kishte treguar, por nga mosha dhe energjia qė unė kam poseduar nuk isha nė gjendje t’i kuptoja dhe tani pasi qė mua mė duket se kam prekur bukur shumė nga fenomenet e jetės, tė gjitha vetė i vuajta dhe i mėsova, dua qė babanė tim ta vlerėsoj dhe ta falėnderoj pėr tė gjitha edhe pse nuk ėshtė nė kėtė botė.



Fund i kapitullit tė parė



Nga libri i sapobotuar "Forca e energjisė pozitive"masės dhe energjisė, Perpetum mobile, Ligji i forcės i Njutonit, Religjionet, Revolucionet, Luftėrat ballkanike, sistemet e organizimit tė shoqėrisė njerėzore, Socializmi, Kapitalizmi, Komunizmi, Socialdemokracia. Njerėzit, veprat e tė cilėve lanė gjurmė dhe mė inspiruan, janė: Galileo, Njutoni, Aleksandri, Skėnderbeu, Napoleon Bonaparta, Karl Marksi, Lenini, Adolf Hitleri, Tito, Enver Hoxha, presidenti Bill Klinton, presidenti Barack Obama, presidenti Xhorxh Bush, kancelari Helmut Shmitd, Helmut Koli, Sadami Huseini, Moamer Gadafi dhe shumė tė tjerė.
avatar
Jetmira

897


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi