Sufizmi - Mėnyrė e Jetesės

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Sufizmi - Mėnyrė e Jetesės

Mesazh  Neo prej 08.07.13 10:02

Sufizmi - Mėnyrė e Jetesės



Tė gjitha fetė,
I gjithė ky kėndim,
Janė vetėm njė kėngė.

Dallimet janė vetėm
Iluzion dhe zbrazėtirė

Drita e diellit duket pak mė ndryshe
Nė kėtė murė sesa nė kėtė tjetrin,
Dhe shumė mė ndryshe nė kėtė tjetrin,
Por prap ėshtė vetėm njė dritė.

Ne kemi huazuar kėto rroba,
Kėtė kohė dhe vend personalitetesh,
Nga njė dritė, dhe kur ne falėnderojmė,
I fusim brenda ato.

Rumi

Sufizmi ėshtė njė mėnyrė e jetesės nė tė cilėn njė identitet mė i thelluar identifikohet dhe jetohet.  Ky identitet mė i thelluar, apo esenca e vet-vetes, ndodhet pėrtej personalitetit tė njohur dhe ėshtė nė harmoni me ēdo gjė qė ekziston. Ka aftėsi tė vetėdijes, veprimit, kreativitetit, dhe dashurisė qė janė largė pėrtej personaliteteve sipėrfaqėsore. Eventualisht kuptohet qė kėto aftėsi i takojnė njė Qenie mė tė lartė qė secili nga ne e individualizon me mėnyrėn tonė unike pėrderisa kurr nuk jemi tė ndarė nga ajo.

Sufizmi ėshtė mė pak njė doktrinė apo sistem i besimit sesa njė pėrjetim dhe njė mėnyrė e jetesės. Ėshtė njė traditė e ndricimit qė e pėrcjellė esencėn e sė vėrtetės pėrpara nėpėr kohė. Megjithatė tradita duhet tė jetė formuar nė njė sensė vital dhe dinamik. Shprehja e tij nuk duhet patjetėr qė tė mbetet e kufizuar tek format fetare dhe kulturore tė sė kaluarės. E vėrteta nė Sufizėm kėrkon riformulim dhe shprehje tė freskėta nė ēdo gjeneratė.

Kjo nuk do tė thotė qė Sufizmi do tė rrezikohet nga sfidat e kokėfortėsisė sė shoqėrisė materialiste. Ėshtė dhe do tė mbetet kritik i botės materiale – qė do tė thotė se Sufizmi mbetet kritike i ēdo gjėje qė shkakton harresėn e Realitetit Hyjnorė. Ėshtė dhe duhet tė jetė njė rrugė qė tė sjellė jashtė labirintit tė njė kulture tė falimentuar materialiste. Megjithėse, mė e rėndėsishmja ėshtė se tė fton tek kuptimi dhe mirėqenia.

Sufizmin si e njohim, ėshtė zhvilluar nė metriksin kulturor tė Islamit. Islami e prezentoi veten si shprehja e fundit  e esencės sė mesazhit tė sjellur njerezimit nga profetėt e tė gjitha gjeneratave. Islami njeh vlefshmėrinė e 120,000 profetėve, apo tė dėrguarve, qė kanė ardhur tė na zgjojnė nga egoizmi ynė vetjak dhe tė na kujtojnė pėr natyrėn tonė shpirtėrore. Kurani e konfirmoi vlefshmėrinė e librave tė tjera tė dėrguara nga Zoti, njėkohėsisht duke pohuar se mesazhi origjinalė shpesh ka qenė i shtrembėruar pas njė periudhe tė kohės.

Deklarimi i Sufizmit nė universalitet ėshtė i themeluar nė njohjen e gjerė se ekziston vetėm njė Zot, Zoti i tė gjithė njerėzve dhe tė gjitha feve tė vėrteta. Sufizmi e kupton vet-veten tė jetė zgjuarsia e realizuar nga profetėt e mėdhenjė – veēanėrishtė duke pėrfshirė Jezusin, Musain, Davidin, Solomonin, dhe Ibrahimin (a.s.), midis tė tjerėve, dhe absolutikisht duke pėrfshirė edhe qenie tė tjera tė pa emėrtuara qė kanė arritur ndriēim nė ēdo kulturė.

Nė botėn perendimore sot ekzistojnė grupe tė ndryshme nėn emrin e Sufizmit. Nė njėrėn anė kemi ata qė thonė se asnjė Sufizėm i vėrtetė nuk mund tė ekzistojė pa vlerėsuar dhe praktikuar principet e Islamit. Nė anėn tjetėr disa grupe pak a shumė i ignorojnė rrėnjėt qė Sufizmi i ka nė Islam dhe i marrin mėsimet edhe mė poshtė lumit, nga Sufinjtė qė mund tė ken patur pak apo mund tė mos ken patur fare kontakt me mėsimet specifike tė Islamit. Mėtutje, kemi ata qė e pranojnė Sufizmin si formė dhe esencė, pėrderisa kemi tė tjerėt qė janė Sufi nė esencė por jo nė formė. Sipas mendimit tim, vlefshmėria dhe kuptimi i Kuranit, tė thėnat e Muhamedit a.s. dhe historia e Sufizmit janė jashtzakonishtė tė ēmuara tek udhėtari nė rrugėn e Sufizmit.

Historikisht Sufizmi nuk ishte formuar si i ndarė nga esenca e Islamit. Tė gjithė mėsuesit e Sufizmit mund ti pėrcillnin gjurmėt e ndriēimt tė tyre nėpėrmjet zingjirit tė transmetimit duke u kthyer prapa tek profeti Muhamed a.s. Pėrderisa ata mund tė mos jenė pajtuar me disa interpretime tė Islamit, ata kurr nuk e vunė nė pyetje vlefshmerinė esenciale tė Kuranit, as nuk ishin fundamentalistė nė kuptimin e interpretimit tė rreptė tė Kuranit apo ti diskreditojnė besimet e tjera. Shpesh herė ata prezentuan tė arriturat me vlera tė larta nė kulturėn Islamike dhe ishin njė forcė e tolerancės dhe moderimit.

Pėr katėr-mbėdhjetė shekuj tradita e gjerė Sufi ka kontribuar me njė trup tė literaturės si asnjė nė bote. Disi principet e kėshillave tė Kuranit, dhe virtytet heroike tė Muhamedit a.s.dhe pėrcjellėsve tė tij prodhuan njė stimul qė lejoi spiritualitetin e dashurisė dhe vetėdijes tė lulėzojė. Ata qė sot pėrcjellin udhėn e Sufinjėve janė trashegimtarėt e njė thesari vigan tė zgjuarsisė dhe literaturės.

Duke filluar nga rrėnjėt nė kohėn e Profetit Muhamed a.s. Sufizmi ėshtė rritur nė mėnyrė organike sikur njė pemė me shumė degė. Shkaku kryesorė i degėsimeve ka qenė paraqitja e njė mėsuesi tė ndriēuar ku metodat dhe kontributi i tij kanė qenė tė mjaftueshme pėr tė inicuar njė linjė tė re tė zhvillimit. Keto degė zakonisht nuk e shohin njėra tjetrėn si rivale. Njė Sufi nė shumė raste mund tė inicohet nė mė shumė se njė degė nė mėnyrė qė tė marrė mėshirėn dhe njohurinė e ndonjė dege tė veēantė.

Nė qoftė se Sufizmi njeh njė tė vėrtetė qėndrore, ajo ėshtė Uniteti i Qenies, se nuk jemi tė ndarė nga Hyjnorja. Kjo ėshtė njė e vėrtetė ku gjenerata jonė ėshtė nė njė pozitė tė shkėlqyer ta vlerėsojė – emocionalisht, pėr shkak tė ngushtimit tė botės sonė nėpėrmjet komunikimit, transportimit, dhe intelektit, pėr shkak tė avancimit tė fizikės moderne.

Ne jemi NJĖ:   Njė Njerėzim,   Njė ekologji,   Njė universė,   Njė Qenie. Nė qoftė se ėshtė Njė e vėrtetė qė ia vlen tė emėrtohet, ėshtė, se ne tė gjithė jemi pjesė e integrimit nė tė Vėrtetėn, jo tė ndarė.


Realizimi i kėsaj tė vėrtete i ka efektet e sajė nė ndjeshmėrinė tonė se kush jemi, nė marrėdhėniet me tė tjerėt dhe nė tė gjitha aspektet e jetės. Sufizmi ėshtė pėr tė realizuar rrymėn e dashurisė qė lėvizė nėpėr tė gjitha jetėrat, uniteti prapa formės.

Nė qoftė se Sufizmi ka njė metodė qėndrore, ajo ėshtė zhvillimi i prezencės dhe dashurisė. Vetėm prezenca mund tė na zgjojė nga robėrimi i botės dhe proceseve tona psikologjike, dhe vetėm dashuria kozmike mund ta kuptojė Hyjnoren. Dashuria ėshtė intelekti mė i lartė i aktivizuar, sepse pa tė asgjė e ēmuar nuk do tė mund tė arrihej, si nė mėnyrė shpirtėrore, ashtu edhe nė atė artistike, sociale apo shkencore.

Sufizmi ėshtė njė atribut i atyre qė dashurojnė. Tė dashuruarit janė njerėz qė pastrohen me dashuri, tė lirė nga vet-vetja dhe kualitetet e tyre dhe gjithmonė tė vėmendshėm pėr tė Dashurin (Zotin). Me kėtė mund tė themi qė Sufinjtė nuk mbahen nė skllavėri nga asnjė kualitet i tyre sepse ata shohin ēdo gjė qė janė dhe kanė ti takonė Burimit. Njė Sufi i hershėm, Shebli, tha: “Njė Sufi nuk sheh asgjė tjetėr pėrveq Zotit nė tė dy botėrat.”

Abu Muhamed Muteish tha: “Sufi ėshtė ai qė mendja e tij e mban hapin e ritmit tė kėmbės, ai ėshtė i tėri prezent: shpirti i tij ėshtė aty ku ėshtė trupi i tij, dhe trupi i tij ėshtė aty ku ėshtė shpirti i tij, dhe shpirti i tij ėshtė aty ku shkel kėmba e tij, dhe aty ku shkel kėmba e tij ėshtė shpirti i tij”. Kjo ėshtė njė shenjė e prezencės pa mungesė.

Tani jetojmė nė njė kulturė qė ėshtė pėrshkruar si materialiste, vetjake, nevrotikisht individuale, narcisiste, dhe e dergjur me siklet, turp, dhe faj. Nga pikėpamja Sufiste, njerėzimi sot po vuan nėn tiranin mė tė madhe, tiraninė e egos. Tė panumėruara janė idhujt falso qė ne adhurojmė, por tė gjitha ato adhurime janė vetėm forma tė egos.

Ka shumė mėnyra qė egoja e njeriut tė uzurpojė edhe vlerat mė tė pastėrta shpirtėrore. Sufi i vėrtetė ėshtė ai qė nuk deklaron virtytet apo tė vėrtetėn, por jeton njė jetė nė prezencė dhe dashuri pa interes personal. Mė me rėndėsi se ēka ne besojmė ėshtė mėnyra se si ne jetojmė.  Nė qoftė se disa besime tė veēanta tė dėrgojnė nė veēori, drejtėsi tė vet-vetes, dhe fanatizėm, problemi qėndron tek kotėsia e besimtarit. Nė qoftė se ilaqi vetėm e shton sėmundjen, njė ilaq edhe mė themelor nevoitet.

Ideja e prezencės me dashuri mund tė jetė ilaqi mė themelor pėr tė mbijetuar materializmin,  egoizmin, dhe pavedijesimin nė kėtė gjeneratė.  Nėn ankthin tonė me vetet tona falso, duke ia kthyer shpinėn Zotit, ne gjithashtu e kemi humbur esencėn e Vetes sonė, shkėndijen tonė hyjnore. Me harresėn e Zotit, ne kemi harruar vet-veten. Ta kujtosh Zotin ėshtė fillimi i kujtimit tė vet-vetes.

Kabir Edmond Helminski - Jetesė nė Prezencė
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1469


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi