Ligjet e gjumit

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Ligjet e gjumit

Mesazh  FM prej 22.08.08 21:24

LIGJET E GJUMIT

Njeriu bie nė gjumė duke u transferuar prej njė ligji nė njė ligj tjetėr. Kur ai ėshtė zgjuar, atė e sundojnė ligje tė cilat janė tė kufizuara.

Ai sheh trupat qė e rrethojnė, pra, trupat materialė. Ai vazhdon tė ecė duke e pėrdorur edhe mendjen e tij. Kjo, pėr njeriun, quhet botė e dėshmive fenomeneve. Botė e cila na ėshtė e njohur tė gjithėve.

Nė tė merr pjesė mbarė njerėzimi. Por, kur biem nė gjumė, ne kalojmė nė njė jetė tjetėr. Ky transferim ka ligjet e veta. Kėto nuk i nėnshtrohen mendjes, logjikės, e as dėshmive tė kėsaj bote.

Ne pra, kėshtu, kemi dalė nga koha. Njeriu nuk ndien se ka tė bėjė me kohėn kur ėshtė nė gjumė, pėr arsye se nuk ka tė bėjė me elementet e kohės qė ne i disponojmė nė jetėn tonė tė natyrshme, thuaj tė pėrditshme.

Sikur tė mos ekzistonte dallimi midis ditės dhe natės, njeriu nuk do t’a pėrjetonte dallimin kohor. Ai e bėn kėtė dallim ngase bie gjatė natės dhe zgjohet gjatė ditės, ose bie nė gjumė gjatė ditės dhe zgjohet natėn.

Pra, nėse nuk do t’i pėrjetonte kėto ndryshime, gjatė rėnies dhe zgjimit, ai nuk do t’a dinte se sa kohė ka kaluar nė gjumė.

Gjumi e shndėrron njeriun, duke e bėrė atė tė dalė jashtė rrethit tė botės normale. Ai nuk ndien asgjė pėr tė (botėn materiale), e as ajo nuk i ėshtė e njohur.

Ėshtė i ndarė plotėsisht prej saj. Thuajse, ai ėshtė ndarė prej ndodhive tė kėsaj botė plotėsisht. Kur ai ndahet prej kėtyre ndodhive, natyrshėm, ndahet edhe prej ligjeve tė tyre.

Ai mund tė shohė, edhe pse sytė i ka tė mbyllur. Ai vrapon edhe pse kėmbėt i ka nė shtrat dhe nuk i lėviz. Rrėzohet nga ndonjė majė mali e lartė dhe nuk pėson fizikisht asgjė.

E sheh veten duke fluturuar nėpėr qiell, ose sheh tė pėrmbytet toka. Ai e ndien veten se ėshtė duke qarė, ndėrsa nė realitet ėshtė duke qeshur. E kap ndonjė ankth, nxjerr zėra tė ēuditshėm, tė bezdisshėm, ose zgjohet prej gjumit i trishtueshėm.

Ai gjatė kohės sė tij nė gjumė, nuk i nėnshtrohet ligjeve tė mendjes, e as nuk logjikon. Ai nuk u nėnshtrohet as ligjeve tė cilave u nėnshtrohet nė jetėn e tij normale.

Nėse i thua ndonjė njeriu se (nė gjumė) kam shkuar nė Amerikė dhe jam kthyer njėzet herė, brenda njė nate, a do tė tė pėrgėnje-shtronte? Pėrgjigja do tė ishte: jo.

Por nėse ti i thua se nė gjumė kam biseduar me filanin dhe me filanin, tė cilėt kanė ndėrruar jetė qė prej shumė kohėsh, a do tė pėrgėnjeshtonte? Pėrgjigja, gjithashtu do tė ishte: jo.

Njeriu nė kohėn kur ėshtė nė gjumė, siē thamė mė sipėr, i nėnshtrohet ligjeve tė cilat shkenca nuk mund t’i kuptojė.

Pėr kėtė arsye njerėzit janė pajtuar qė t’i nxjerrin nga pėrdorimi i dialektikės argumentet qė shohin nė gjumė. Asnjė njeri nuk bėn debat rreth tyre, sado qė tė flitet pėr atė qė shohin njerėzit nė gjumė, ose qė nuk janė logjike.

Shumė shkolla filozofike kanė bėrė pėrpjekje qė tė japin shpjegime, rreth atyre se ēfarė sheh njeriu kur ėshtė nė gjumė.

Por, tė gjitha dolėn pa rezultate konkrete, edhe pse kemi shumė thėnie dhe shembuj tė shumtė qė rrodhėn nga shkenca e psikologjisė.

S’do mend se ėshtė derdhur djersė e shumtė, janė angazhuar mjaft njerėz dhe shkencėtarė, por pėrfundimi i tyre u bazua vetėm mbi supozime, ose trillime, prej tė cilave njeriu nuk ka fare dobi. Tė gjitha ato thėnie nuk kanė tė bėjė me realitetin.

Shkenca thotė: Koha mė e gjatė qė mund tė punojė truri i njeriut, duke qenė nė gjumė, ėshtė shtatėmbėdhjetė se-konda.

Vetėm gjatė kėtij intervali, njeriu “mund tė shohė ėndrra”. Ndėrsa pėr t’a transmetuar njė ėndėrr, njeriut ndonjė-herė i duhet njė orė ose mė tepėr.

Duhet tė kuptohet se ky veprim ėshtė njė transferim, nga njė gjendje nė njė gjendje tjetėr. Ai mund tė kuptohet edhe si jetėsim i njė rregulli ose ligji, nė njė ligj krejtėsisht tjetėr. Kėtė e pėrjeton secili njeri.

Pse bėhet kjo? Pėr arsye qė t’a mėsojė njeriun, me transferimin e jetės sė tij, prej njė ligji nė njė ligj tjetėr.

Kur ne na thuhet se nė ahiret do tė jetojmė pėrgjithmonė, ne kuptojmė se do t’u nėnshtrohemi ligjeve tė tjera, dhe nuk habitemi, sepse jemi mėsuar me kėtė transferim!

Si mundet qė njeriu tė jetė i amshueshėm, apo tė jetė i pėrjetshėm? Kjo jetė ka ligjet e veta tė cilat e pėrcjellin njeriun. Pra, transferimi nga njė ligj nė njė ligj tjetėr bėhet ēdo natė, tek secili njeri, duke mos e ndier ai fare kėtė ndryshim.

Nuk mendoj se dikush prej atyre, qė deklaron vetėm nė emėr tė shkencės, tė mund tė na shpjegojė se cilat janė ato ligje qė i nėnshtrohet ai, nė momentin e rėnies nė gjumė.

Tė na tregojė, gjithashtu, se si mund tė shohė ai, kur i ka sytė tė mbyllur (nė gjumė)? Ose kur vrapon, e ai ėshtė nė shtrat? Ose kur udhėton nga njė vend nė tjetrin, e ai nuk ka lėvizur fare!?

Nga kėto pyetje mėsojmė se ekziston njė mbretėri tjetėr (ligjesh) pėr njeriun, tė cilat ai akoma nuk i njeh, dhe nuk e di se si veprojnė ato gjatė gjumit. Pra, paskemi ligje qė janė plotėsisht tė panjohura, qė i pėrjetojmė gjatė jetės.

nga M.Sharavi
avatar
FM

1186


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ligjet e gjumit

Mesazh  Zattoo prej 23.03.11 8:56

Kuriozitete mbi gjumin

Gjithmonė flasim pėr gjumin dhe shpesh nuk i kushtojmė rėndėsi asaj se si zgjohemi. Viteve tė fundi njė studim ka paraqitur tetė kuriozitete pėr gjumin, qė ja vlenė ti dėgjoni.

1. Rekordi i gjumit mė tė gjatė ėshtė 18 ditė, 21 orė, dhe 40 minuta. Mbajtėsi i kėtij rekordi pas vėnies se rekordit ka pasur halucinacione, paranoja, humbje tė pėrqendrimit dhe tė memories.

2. Ėndrrat, mendohej se shiheshin vetėm gjatė fazės REM (rapid eye movement) tė gjumit, ndersa nė ditėt e sotme ėshtė vėrtetuar qė ato mund tė shihen edhe gjatė fazave tė tjera tė gjumit.

3. Ėndrrat gjatė fazės REM karakterizohen nga ngjarje tė ēuditshme, ndėrsa ato tė fazės jo REM janė shumė tė pėrsėritshme dhe varėn nga mendimet e fundit qė kemi pasur para gjumit

4. Disa lėvizje tė syve gjatė fazės REM, janė tė lidhura me lėvizje specifike gjatė ėndrrave, dhe duket se procesi i gjumit ėshtė i ngjashėm me procesin e shikimit tė njė filmi.

5. Elefantėt qėndrojnė nė kėmbė gjatė fazės jo REM, dhe shtrihen gjatė fazės REM.
6. Kėrkuesit e Ministrisė se Mbrojtjes britanike, ishin nė gjendje tė bėnin njė reset (ripėrtėritje) tė trupave tė ushtarėve, nė mėnyrė qė t’i bėnin tė rrinin pa fjetur pėr gati 2 ditė.

Fibra optike tė lehta aplikoheshin nė disa lente speciale qė projektonin njė dritė tė bardhė rreth retinės, duke kėrkuar t’i bėnin tė mendonte trurit tė tyre sikur sapo ishin zgjuar. Ky sistem ėshtė pėrdorur pėr herė tė parė nga pilotėt amerikanė gjatė luftės nė Kosovė.

7. Ėshtė studiuar se ndėrrimi i orės nė Kanada, pra zgjimi njė orė me pėrpara, sjell njė rritje tė aksidenteve rrugore.

8. Studiuesit janė tė bindur se interneti i disponueshėm 24 orė ėshtė njė nga shkaqet qė ndihmojnė nė uljen e kohės sė fjetjes.
avatar
Zattoo

696


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ligjet e gjumit

Mesazh  Jetmira prej 12.07.13 11:44

"Dhe gjumin tuaj jua bėmė pėr pushim".(EnNebe’ė. 9)

Fjala subata, sebtum nė gjuhėn arabe domethėnė shkėputje, vdekje, ndėrprerje nga aktivitetet e ditės (jetės), pėr njė kohė tė caktuar nė mėnyrė qė qelizat tona trupore tė kenė kohe tė mjaftueshme pėr rifreskim.

Nuk ka dyshim se gjumi ėshtė njėri nga argumentet mė bindėse qė dėshmon ekzistimin e Zotit. Pėr kėtė zoti i madhėrishėm nė Kur'anin fisnik thotė:

"Nga argumentet e Tij ėshtė edhe gjumi juaj natėn e ditėn, edhe pėrpjekja juaj pėr tė fituar nga tė mirat e Tij. Nė kėtė ka argumente pėr popullin qė dėgjon". (Er Rrum. 23)

Dihet se gjumi ėshtė njė nevojė e domosdoshme pėr tė gjitha qeniet e gjalla. Nėse ndonjė njeri a krijesė tjetėr privohet apo pengohet dhe nuk e lejojnė tė fle, ai nuk do tė mund tė pėrballojė dot ritmin e pandalshėm tė jetės.

Gjumi si fenomen me rėndėsi pėr jetėn e njeriut pėrkufizohet si gjendje e pavetėdijshme e njeriut, nga e cila gjendje mund tė zgjohet me ndihmėn e ngacmimeve adekuate senzorike apo me anė tė ngacmimeve tė tjera.
Deri vonė mendohej se gjumi ėshtė ndėrprerje e aktivitetit tė sistemit nervor qendror, mirėpo hulumtimet mė tė reja tregojnė se gjatė gjumit janė nė gjendje aktive njė numėr gati i njėjtė qelizash nervore (neurone) si kur njeriu ėshtė zgjuar.

Fitimi i njohurive lidhur me mėnyrėn sesi truri kontrollon gjumin dhe zhvillimi i teorive mbi funksionet e gjumit ka qenė njė proces shumė i ngadaltė. Shkaku qėndron pjesėrisht nė atė se nuk ėshtė e lehtė tė studiohet truri, i cili ėshtė duke funksionuar. Mekanizmat qė veprojnė janė shumė mė tė ndėrlikuar sesa besonin shkencėtarėt nė fillim. Ndonėse tashmė e kemi njė ide mbi funksionet e gjumit dhe mbi mėnyrėn e ndikimit tė trurit nė disa aspekte tė gjumit, megjithatė ka shumė boshllėqe nė fushėn e gjumit, tė cilat boshllėqe duhet tė plotėsohen dhe kompletohen nga hulumtuesit e ardhshėm. Shikuar nga kėndvėshtrimi shkencor, shkencėtarėt ende nuk kanė arritur tė deshifrojnė saktėsisht fshehtėsinė hyjnore tė gjumit, por nė bazė tė shumė eksperimenteve nė laboratorėt shkencorė, gjumin e kanė ndarė nė pesė etapa:

Etapa e parė ėshtė etapa e hyrjes graduale nė gjumė, e cila pėrfshin 2- 5% tė kohės sė gjumit.

Etapa e dytė ėshtė etapa e gjumit tė lehtė, jo tė thellė, dhe pėrfshin rreth 50% tė kohės se gjumit.

Etapa e tretė dhe e katėrt janė etapat e gjumit tė ngadalshėm, tė thellė, tė qetė e tė zakonshėm. Kėto dy etapa tė gjumit prehės e qetėsues pėrfshijnė 20% tė kohės sė gjumit. Etapa e pestė ėshtė etapa e gjumit tė thellė, e shoqėruar me ėndrra dhe lėvizje ose gjumė tė ēuditshėm, sepse ai qė fle, gjatė etapės sė gjumit me ėndrra, edhe pse ėshtė nė gjumė tejet tė thellė, lėvizjet e frymėmarrjes, tė gjakut dhe tė syve i ka pothuajse si tė ishte zgjuar.
Pra, pas tėrė hulumtimeve mund tė konkludojmė se e njohim fare pak fenomenin e gjumit. Shkaku i kėsaj ėshtė se gjumi ėshtė mister i Allahut tė madhėrishėm, i cili na rikujton versetin e Kur'anit fisnik:

"zoti i merr shpirtrat kur ėshtė momenti i vdekjes sė tyre ( i vdekjes sė trupave tė tyre), e edhe atė qė ėshtė nė gjumė e nuk ka vdekur, e atij qė i ėshtė caktuar vdekja e mban (nuk e kthen), e atė tjetrin (qė nuk i ėshtė caktuar vdekja, por ėshtė nė gjumė), e lėshon (tė kthehet) deri nė njė afat tė caktuar. Vėrtet, nė kėto ka argumente pėr njė popull qė mendon". (Ez Zumer. 42)

Nga ky verset kuranor kuptojmė se zoti i gjithėfuqishėm i merr shpirtrat tanė nė gjumė, andaj nuk ėshtė e mundur tė dimė gjithēka pėr gjumin, sepse shpirti racional transferohet nga trupi ynė nė sfera tė larta.

Kur njeriun e zė gjumi, atėherė ai transferohet nga njė ligj nė tjetrin. Derisa ėshtė nė gjendje tė zgjuar, njeriu i nėnshtrohet ligjeve tė caktuara. Ai i sheh gjėrat tė materializuara dhe vazhdon jetėn duke logjikuar me mendjen e tij mbi gjėrat. Mirėpo, gjatė gjumit ne jemi nė njė botė tjetėr, e cila nuk i nėnshtrohet mendjes, logjikės apo rregullave tė kėsaj bote materiale. Realisht, gjatė gjumit, ne dalim plotėsisht nga ligjet e botės materiale. Me njė fjalė, njeriu nė gjumė u nėnshtrohet ligjeve tė Allahut tė plotfuqishėm, i cili i vendosi dhe i pėrsosi nė mėnyrė tė mrekullueshme pėr mirėqenien e njeriut, kurse shkenca dhe dituria njerėzore mbetet e kufizuar. Shkenca supozon se koha e angazhimit tė trurit tė njeriut nė ėndėrr zgjat afėr njė orė apo edhe mė shumė.
zoti i madhėrishėm, si gjest mėshire pėr robtė e Tij, deshi t'u tregojė njerėzve se kur ata flenė, Ai i transformon nė njė botė tjetėr nė tė cilėn ne ia dorėzojmė Atij shpirtin tonė, kurse pas zgjuarjes nga gjumi i Madhi Zot na kthen pėrsėri shpirtin nė jetė, kurse atyre qė dėshiron ua ndal e nuk ua kthen. Nga kjo shihet qartė se gjatė gjumit nė vetė qenien e njeriut ndikojnė shumė faktorė, tė cilėt i njohim fare pak, kryhen shumė veprime dhe procese tė ndėrlikuara biokimike, zbatohen shumė ligje e rregulla. Me atė rast, gjatė shtegtimit tė tij jetėsor, njeriu transferohet.

Nė fund mund tė konkludojmė se gjumi, si fenomen tejet interesant, duhet kuptuar si mrekulli dhe mėshirė e Allahut tė madhėrishėm, si pushim i organizmit, e veēanėrisht si pushim i sistemit nervor, nė mėnyrė qė tė nesėrmen tė jemi tė gatshėm pėr kreativitet tė begatshėm, duke pėrfituar nga dhuntitė e shumta tė Tij, por njėherit duke e falėnderuar vazhdimisht, siē na mėson verseti kuranor nė vijim:

"Por nga mėshira e Tij, u bėri juve natėn dhe ditėn pėr tė pushuar nė tė dhe pėr tė pėrfituar nga begatitė e Tij prandaj ti jini mirėnjohės!". (El Kasas,73)

S'ka dyshim se ndėr argumentet e mėdha tė Allahut nė kėtė Tokė janė dita dhe nata, siē bėn aluzion verseti i Kur'anit fisnik:

"Dhe natėn jua bėmė mbulesė (si rrobat). Ndėrsa ditėn e bėmė pėr gjallėrim". (En Nebe’ė, 10-11).

Pas njė dite tė kaluar nė punė tė rėndomta, ėshtė e natyrshme qė njeriu tė lodhet, kėshtu qė trupi dhe mendja e tij kanė nevojė pėr t'u ēlodhur. Nata e ka kėtė cilėsi, tė cilėn zoti i madhėrishėm e krahason me mbulesė (libas-petk), ku njeri merr pjesėn e merituar tė pushimit dhe tė freskimit per tė vazh-duar punėn e tij qysh me agimin e parė tė mėngjesit. Kėshtu, duhet theksuar se njeriu vėrtet do ta shijojė ėmbėlsinė e jetės, pushimin e natės dhe gjallėrinė e ditės nė kėtė botė, nėse punon e vepron sipas programit Hyjnor. Rikujtojmė versetin e Kur'anit fisnik:

"Kush i pėrmbahet udhėzimit Tim, ai nuk ka pėr tė humbur (nė dynja) e as nuk ka pėr tė dėshtuar (nė jetėn tjetėr) ". (Ta Ha. 123)

Besimtari i mirė zgjohet nga gjumi para Jindjes sė diellit, falėnderon Zotin qė e ringjalli nga vdekja e vogėl (gjumi). Kėshtu ka vepruar gjithmonė Muhammedi a.s. Ai thoshte:

"Falėnderimi i qoftė Allahut, i Cili na ngjalli pasi na bėri tė vdekur (nė gjumė), dhe vetėm tek Ai ėshtė ringjallja". (Transmetojnė Buhariu dhe Trimidhiu. Pastaj, me respekt dhe dashuri, fal namazin e sabahut, duke e lutur Zotin e madhėrishėm, qė t'i dhurojė begati gjatė asaj dite. Dhe ai vazhdonpunėn gjatė ditės, tregtinė. Punon dhe i drejtohet pėrsėri me lutje Allahut duke falur namazin e drekės. Pas njė rishikimi tė asaj qė ka punuar, vjen koha e ikindisė, qė njeriu tė falėnderojė Zotin e gjithėmėshirshėm, sepse i bėri tė mundur tė jetojė, tė punojė dhe tė fitojė hallall edhe njė ditė. Dalėngadalė, nata shtrin flatrat e saj mbi Tokė, pėr t'i zėnė vendin ditės. Pas tėrė kėsaj zoti i madhėrishėm dėshiroi qė nata tė jetė njė mbulesė dhe ēlodhje pėr njeriun:

“Dhe natėn jua bėmė mbulesė (pėr ēlodhje), sepse dita qė shkoi, ishte gjallėri e punė e vazhdueshme, pėr tė cilėn zoti i madhėrishėm thotė: 'Dhe ditėn e bėmė pėr gjallėrim.”

Ky ėshtė sistemi i pėrkryer i orarit tė jetės sė njeriut nė Tokė, tė cilėn zoti e bėri tė pėrshtatshme e komode pėr jetė, me tė gjitha kushtet dhe predispozitat e nevojshme.

Dhe, me gjithė kėto fakte e argumente, ka njerėz tė tillė qė nuk besojnė ende as tek zoti, as te ringjallja. Por, mrekullitė dhe argumentet e Tij pėr t'i bindur mohuesit nuk kanė tė sosur...
avatar
Jetmira

810


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi