Ligjet e gjumit

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Ligjet e gjumit

Mesazh  Admin prej 22.08.08 21:24

LIGJET E GJUMIT

Njeriu bie nė gjumė duke u transferuar prej njė ligji nė njė ligj tjetėr. Kur ai ėshtė zgjuar, atė e sundojnė ligje tė cilat janė tė kufizuara.

Ai sheh trupat qė e rrethojnė, pra, trupat materialė. Ai vazhdon tė ecė duke e pėrdorur edhe mendjen e tij. Kjo, pėr njeriun, quhet botė e dėshmive fenomeneve. Botė e cila na ėshtė e njohur tė gjithėve.

Nė tė merr pjesė mbarė njerėzimi. Por, kur biem nė gjumė, ne kalojmė nė njė jetė tjetėr. Ky transferim ka ligjet e veta. Kėto nuk i nėnshtrohen mendjes, logjikės, e as dėshmive tė kėsaj bote.

Ne pra, kėshtu, kemi dalė nga koha. Njeriu nuk ndien se ka tė bėjė me kohėn kur ėshtė nė gjumė, pėr arsye se nuk ka tė bėjė me elementet e kohės qė ne i disponojmė nė jetėn tonė tė natyrshme, thuaj tė pėrditshme.

Sikur tė mos ekzistonte dallimi midis ditės dhe natės, njeriu nuk do t’a pėrjetonte dallimin kohor. Ai e bėn kėtė dallim ngase bie gjatė natės dhe zgjohet gjatė ditės, ose bie nė gjumė gjatė ditės dhe zgjohet natėn.

Pra, nėse nuk do t’i pėrjetonte kėto ndryshime, gjatė rėnies dhe zgjimit, ai nuk do t’a dinte se sa kohė ka kaluar nė gjumė.

Gjumi e shndėrron njeriun, duke e bėrė atė tė dalė jashtė rrethit tė botės normale. Ai nuk ndien asgjė pėr tė (botėn materiale), e as ajo nuk i ėshtė e njohur.

Ėshtė i ndarė plotėsisht prej saj. Thuajse, ai ėshtė ndarė prej ndodhive tė kėsaj botė plotėsisht. Kur ai ndahet prej kėtyre ndodhive, natyrshėm, ndahet edhe prej ligjeve tė tyre.

Ai mund tė shohė, edhe pse sytė i ka tė mbyllur. Ai vrapon edhe pse kėmbėt i ka nė shtrat dhe nuk i lėviz. Rrėzohet nga ndonjė majė mali e lartė dhe nuk pėson fizikisht asgjė.

E sheh veten duke fluturuar nėpėr qiell, ose sheh tė pėrmbytet toka. Ai e ndien veten se ėshtė duke qarė, ndėrsa nė realitet ėshtė duke qeshur. E kap ndonjė ankth, nxjerr zėra tė ēuditshėm, tė bezdisshėm, ose zgjohet prej gjumit i trishtueshėm.

Ai gjatė kohės sė tij nė gjumė, nuk i nėnshtrohet ligjeve tė mendjes, e as nuk logjikon. Ai nuk u nėnshtrohet as ligjeve tė cilave u nėnshtrohet nė jetėn e tij normale.

Nėse i thua ndonjė njeriu se (nė gjumė) kam shkuar nė Amerikė dhe jam kthyer njėzet herė, brenda njė nate, a do tė tė pėrgėnje-shtronte? Pėrgjigja do tė ishte: jo.

Por nėse ti i thua se nė gjumė kam biseduar me filanin dhe me filanin, tė cilėt kanė ndėrruar jetė qė prej shumė kohėsh, a do tė pėrgėnjeshtonte? Pėrgjigja, gjithashtu do tė ishte: jo.

Njeriu nė kohėn kur ėshtė nė gjumė, siē thamė mė sipėr, i nėnshtrohet ligjeve tė cilat shkenca nuk mund t’i kuptojė.

Pėr kėtė arsye njerėzit janė pajtuar qė t’i nxjerrin nga pėrdorimi i dialektikės argumentet qė shohin nė gjumė. Asnjė njeri nuk bėn debat rreth tyre, sado qė tė flitet pėr atė qė shohin njerėzit nė gjumė, ose qė nuk janė logjike.

Shumė shkolla filozofike kanė bėrė pėrpjekje qė tė japin shpjegime, rreth atyre se ēfarė sheh njeriu kur ėshtė nė gjumė.

Por, tė gjitha dolėn pa rezultate konkrete, edhe pse kemi shumė thėnie dhe shembuj tė shumtė qė rrodhėn nga shkenca e psikologjisė.

S’do mend se ėshtė derdhur djersė e shumtė, janė angazhuar mjaft njerėz dhe shkencėtarė, por pėrfundimi i tyre u bazua vetėm mbi supozime, ose trillime, prej tė cilave njeriu nuk ka fare dobi. Tė gjitha ato thėnie nuk kanė tė bėjė me realitetin.

Shkenca thotė: Koha mė e gjatė qė mund tė punojė truri i njeriut, duke qenė nė gjumė, ėshtė shtatėmbėdhjetė se-konda.

Vetėm gjatė kėtij intervali, njeriu “mund tė shohė ėndrra”. Ndėrsa pėr t’a transmetuar njė ėndėrr, njeriut ndonjė-herė i duhet njė orė ose mė tepėr.

Duhet tė kuptohet se ky veprim ėshtė njė transferim, nga njė gjendje nė njė gjendje tjetėr. Ai mund tė kuptohet edhe si jetėsim i njė rregulli ose ligji, nė njė ligj krejtėsisht tjetėr. Kėtė e pėrjeton secili njeri.

Pse bėhet kjo? Pėr arsye qė t’a mėsojė njeriun, me transferimin e jetės sė tij, prej njė ligji nė njė ligj tjetėr.

Kur ne na thuhet se nė ahiret do tė jetojmė pėrgjithmonė, ne kuptojmė se do t’u nėnshtrohemi ligjeve tė tjera, dhe nuk habitemi, sepse jemi mėsuar me kėtė transferim!

Si mundet qė njeriu tė jetė i amshueshėm, apo tė jetė i pėrjetshėm? Kjo jetė ka ligjet e veta tė cilat e pėrcjellin njeriun. Pra, transferimi nga njė ligj nė njė ligj tjetėr bėhet ēdo natė, tek secili njeri, duke mos e ndier ai fare kėtė ndryshim.

Nuk mendoj se dikush prej atyre, qė deklaron vetėm nė emėr tė shkencės, tė mund tė na shpjegojė se cilat janė ato ligje qė i nėnshtrohet ai, nė momentin e rėnies nė gjumė.

Tė na tregojė, gjithashtu, se si mund tė shohė ai, kur i ka sytė tė mbyllur (nė gjumė)? Ose kur vrapon, e ai ėshtė nė shtrat? Ose kur udhėton nga njė vend nė tjetrin, e ai nuk ka lėvizur fare!?

Nga kėto pyetje mėsojmė se ekziston njė mbretėri tjetėr (ligjesh) pėr njeriun, tė cilat ai akoma nuk i njeh, dhe nuk e di se si veprojnė ato gjatė gjumit. Pra, paskemi ligje qė janė plotėsisht tė panjohura, qė i pėrjetojmė gjatė jetės.

nga M.Sharavi

Admin

1142


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Ligjet e gjumit

Mesazh  Zattoo prej 23.03.11 8:56

Kuriozitete mbi gjumin

Gjithmonė flasim pėr gjumin dhe shpesh nuk i kushtojmė rėndėsi asaj se si zgjohemi. Viteve tė fundi njė studim ka paraqitur tetė kuriozitete pėr gjumin, qė ja vlenė ti dėgjoni.

1. Rekordi i gjumit mė tė gjatė ėshtė 18 ditė, 21 orė, dhe 40 minuta. Mbajtėsi i kėtij rekordi pas vėnies se rekordit ka pasur halucinacione, paranoja, humbje tė pėrqendrimit dhe tė memories.

2. Ėndrrat, mendohej se shiheshin vetėm gjatė fazės REM (rapid eye movement) tė gjumit, ndersa nė ditėt e sotme ėshtė vėrtetuar qė ato mund tė shihen edhe gjatė fazave tė tjera tė gjumit.

3. Ėndrrat gjatė fazės REM karakterizohen nga ngjarje tė ēuditshme, ndėrsa ato tė fazės jo REM janė shumė tė pėrsėritshme dhe varėn nga mendimet e fundit qė kemi pasur para gjumit

4. Disa lėvizje tė syve gjatė fazės REM, janė tė lidhura me lėvizje specifike gjatė ėndrrave, dhe duket se procesi i gjumit ėshtė i ngjashėm me procesin e shikimit tė njė filmi.

5. Elefantėt qėndrojnė nė kėmbė gjatė fazės jo REM, dhe shtrihen gjatė fazės REM.
6. Kėrkuesit e Ministrisė se Mbrojtjes britanike, ishin nė gjendje tė bėnin njė reset (ripėrtėritje) tė trupave tė ushtarėve, nė mėnyrė qė t’i bėnin tė rrinin pa fjetur pėr gati 2 ditė.

Fibra optike tė lehta aplikoheshin nė disa lente speciale qė projektonin njė dritė tė bardhė rreth retinės, duke kėrkuar t’i bėnin tė mendonte trurit tė tyre sikur sapo ishin zgjuar. Ky sistem ėshtė pėrdorur pėr herė tė parė nga pilotėt amerikanė gjatė luftės nė Kosovė.

7. Ėshtė studiuar se ndėrrimi i orės nė Kanada, pra zgjimi njė orė me pėrpara, sjell njė rritje tė aksidenteve rrugore.

8. Studiuesit janė tė bindur se interneti i disponueshėm 24 orė ėshtė njė nga shkaqet qė ndihmojnė nė uljen e kohės sė fjetjes.
avatar
Zattoo

635


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi