Gnoza Ezoterike dhe Letėrsia

Shko poshtė

Gnoza Ezoterike dhe Letėrsia

Mesazh  Zattoo prej 25.06.13 21:38

GNOSA EZOTERIKE DHE LETĖRSIA E ANTICIPIMIT TEKNIK
Filozofia nga ana tjetėr e botės





Ezoterika ėshtė njė fjalė me origjinė greke dhe folja eusotheo domethėnė hyj. Ku tė hysh? Nė hapėsirėn e sė fshehtės sė shuguruar! Hyhet nė diēka, kalohet nėpėr dyert, tė cilat e ndajnė tė brendshmen nga e jashtmja, tė dukshmen nga e padukshmja, tė kuptueshmen nga e pakuptueshmja. Fjala ėshtė pėr besimin, pėr ekzistimin e anėve tė mira dhe anėve tė kėqija, pėr dy botė, nė tė cilat ėshtė pothuajse e pamundur pėr tė ekzistuar njėkohėsisht.

Nė tė gjitha doktrinat ezoterike nė atė brendi, nė anėn tjetėr tė empirikes, gjenden sekreti i fshehur, mendimi i pakuptueshėm, shkaku i shuguruar. Hyrja ėshtė njė hapėsirė e brendshme, njė qėndrim pranė zjarrit tė shenjtė tė sė fshehtės, qė u lejohet vetėm tė zgjedhurve ose tė paracaktuarve.

Jetėn mund ta kuptojnė vetėm ata qė nuk e kanė frikė vdekjen, ata qė e kanė frikė tė fshehtėn, sepse dritėn mbinatyrore do ta shohin vetėm ata qė e kanė frikė tė fshehtėn, sepse dritėn mbinatyrore do ta shohin vetėm ata qė e kanė tejparė errėsirėn mė tė zezė. I ndryshėm nga qėndrimi profan nė botėn e jashtme tė ngarkuar me detyra, ai qėndrimi nė brendi, i cili tė zgjedhurve u bėn tė mundur pėr tė qenė bashkėpjesėmarrės tė sė fshehtės, i ka joshur gjithmonė njerėzit, ka qenė njė si kompensim i atij racionalizmi, i cili kuptimin e botės e ka pėrjetuar si totalitet tė intelektit.

Se ezoterika ėshtė e lashtė sa edhe gjinia njerėzore, flasin dėshmi tė ndryshme: ajo ka qenė e pranishme nė secilin qytetėrim qė njohim; ajo ėshtė e kultivuar nė themelet e bazės kulturore tė secilės bashkėsi; nė tė janė trupėzuar mitet, ėndrrat dhe tė fshehtat; nė tė e njohim tablonė kozmologjike tė epokės, gjakimin psikanalitik pėr pėrtėritjen shpirtėrore, synimin pėr t’u ngrohur njeriu nė ngrohtėsinė e ēuditshme tė fabulės magjike, e cila na bind me shumė shprehje si, se ata qė janė tė shuguruar, mund tė arrijnė vazhdimėsinė vetėm me pėrtėritjen e pareshtur shpirtėrore.

Sado qė ta kundėrshtojė historia e mendimit shkencor kuptimin e bindjeve dhe tė besimeve ezoterike, sado qė tė heqim dorė gjatė historisė para dėshmive shkencore nga kultet ezoterike – nė ballin e njerėzimit do tė ndrijnė edhe me dy-tri pika tė vesės sė pastėr dhe tė shenjtė, tė cilat kanė qėndruar atje qysh nga kohėt, kur jemi larė nė banjėn e ēuditshme shėruese tė mendimit sinkretik.

Gati asnjė qytetėrim i zhdukur nuk la pas vetes aq dėshmi pėr ekzistencėn dhe fuqinė e vet, gati asnjė nuk e kundėrshtoi Vdekjen, – sa e bėri kėtė Egjipti i lashtė. Dėshmitarėt janė tė pagojė, por njėkohėsisht edhe shumė gojėtarė, sepse arti dhe kthesa flasin me gjuhėn e shpirtit dhe tėrhiqen nėpėr mijėvjeēarė mjaft domethėnės, e do t’i kishim tė qarta shumė gjėra dhe pa Librin e tė vdekurve. Egjipti i lashtė i kishte misteret, ato krijonin kodeksin e sjelljes njerėzore, prandaj ezoterika manifestohej nė ēdo hap tė jetės publike.

Misteret kryheshin nė tempuj, po ndikimi i jetės nė tempuj kapėrcente nėpėr dyer tė ngushta, tė cilat botėn e jashtme e ndanin nga e brendshmja, e nė kėtė mėnyrė rrezatonin nė jetėn e pėrgjithshme publike. Pėrtėritja nė shpirt ishte nė lidhje me pėrtėritjen e jetės sė natyrės. Tregimi pėr Isidėn dhe Ozirisin, i cili pa ndihmėn e shėnimeve tė Plutarkut pothuajse nuk do tė kuptohej, e pėrshkonte ēdo qelizė jo vetėm tė jetės shpirtėrore, por edhe tė asaj problem qendror i ezoterive egjiptiane dhe i tė gjitha ezoterive tė ardhshme. Vihej nė jetė nėpėrmjet lojės sė shenjtė, e me anėn e grekėve, romakėve, hebrenjve dhe tė disa popujve tė tjerė mė pak historikė, vazhdoi tė jetonte.

Reflekset e kėtyre mėsimeve vihen re nė shumicėn e veprave artistike tė periudhave tė mėvonshme. Kėshtu, ta zėmė se kulti i Ozirisit dhe i ezoterikės sė kristalizuar pėrreth tij, jetonte edhe nė mjetet e tjera, madje pas shumė shekujsh, na vėrtetojnė Metamorfozat e shkrimtarit romak Apul. Shpėrndėrrimi, do tė thoshim me gjuhėn e sotme, i plejbojit Luc nė gomar, ka nė vete komponente paradizuese, poezia dhe ironia u bashkuan kundėr kultit, sepse nė atė kohė Roma dekadente ishte tashmė e gatshme pėr ta vėnė nė lojė tė shenjtėn, shekullarizmi kishte kuptimin metaforik tė shenjtėrimit tė periudhave tė mėparshme.

Megjithatė, kapitulli i fundit i Gomarit tė Artė tregon se shkrimtari, pėr njė ēast, e kishte frikė lirinė e vet dhe atėherė, nė emėr tė pendesės, tregoi besnikėri ndaj fshehtėsive tė kultit tė Ozirisit, ose mos kapitulli i mėparshėm, me njė qėllim tė caktuar, neutralizoi, me qėllim qė apoteoza pėrfundimtare e mėsimit tė shkencave tė fshehta dhe besnikėria ndaj temave mistiko-magjike tė Misirit tė panjohur, tė triumfonin si shprehje e kundėrshtimit tė njė realiteti, i cili kishte hequr dorė nga ēfarėdo tradite metafizike.

Nė shkrimin tjetėr tė ruajtur tė Apulit tė njohur, me titullin Apologjia, autori u mbrojt nga akuza se merrej me magji, namatisje, hodhi poshtė shpifjet se merrej me punė mrekullibėrėse, me shtrigėri, me bishtgjarpėri; shkrimtari i Gomarit tė Artė hedh poshtė tė gjitha ato akuza, por kapitulli i fundit i romanit, disa tė dhėna nga autobiografia e tij, pastaj edhe disa indicie tė tjera, na tėrheqin vėrejtjen se ishte familjar me mėsimet ezoterike tė kohės sė vet.

Spiritualizmi duhet tė mėshirohej nė ndonjė mėnyrė, kultet e vjetra bashkoheshin me tė rejat. Afrika, Europa dhe Azia shkrihen nė ezoterikė, flaka e pėrjetshme ndizet nga ky vaj i ri. Krahas Isidės dhe Ozirisit, pastaj krahas mistereve eleuzine, miti pėr Orfeun, qėndrimi i pitagorianėve kundrejt kėtyre pėrvojave tė fituara nėpėr histori, pastaj doktrina e Anaksimandrit, Heraklitit, Parmenidit, Empedokles, Anaksagorės, e vėrtetojnė vetėm mė fuqishėm kėtė traditė tė fshehur, e cila del nė sipėrfaqe nė veprat dramatike tė Eskilit dhe Euripidit, kurse nė poezinė e Pindarit e pėrshkon. Nė kėtė seri, sikur e kemi harruar kultin e Dionisit, ėshtė pėr t’u tėrhequr vėmendja tek origjina e tij iraniane. Ja edhe njė fakt se kemi tė bėjmė me njė konstante tė caktuar tė kuptimit tė botės.

Vazhdimi i njė tradite


Duke studiuar traditėn, kurse Kabala, nė tė vėrtetė, edhe do tė thotė “traditė”, pėr tė shuguruarit kjo doktrinė, qė u paraqit nė shekullin XIII nė mes tė hebrenjve nė Spanjė dhe Francė, hyn pothuajse nė traditėn e tė menduarit ezoterik.

Ekzaltimi mistik, veprimet qė e ngrenė besimtarin nė ekstaza ekzaltuese, teknikat e ndryshme dhe veprimet okulte, besimi nė sistemin magjik tė numrave (dhe nė njėzet e dy shkronjat e alfabetit hebraik) e, si rrjedhim i kėtij besimi, dhe supozimi se me kėta numra e shkronja nė kombinimet magjike mund tė veprohet nė fuqitė natyrore e shoqėrore, janė njėra nga pikėnisjet. Atė qė mund ta bėjė Zoti me ndihmėn e formulave magjike, mund ta bėjė edhe individi, nėse ėshtė shuguruar nė fshehtėsitė e shkencės.

Nėse Ademi, njeriu i parė, u bė nga argjila dhe nga vullneti pėr tė qenė njeri, mos do tė ishte e mundshme, me ndihmėn e mendimit ezoterik, tė krijohej ndonjė qenie artificiale, e ngjashme me njeriun? Ideja e Golemit, e cila u bė legjendė e pėrvetėsuar e Gėtes, ėshtė vetėm njė tregim biblik pėr njeriun e parė, i reduktuar nė pėrvojat okulte tė ezoterikės hebraike.

Ndoshta duhet tė cekim se ezoterika nuk merr fund me Kabalėn. Lėvizjet e reja shpirtėrore, mėsimet e reja tė nxitura nga dilemat e njėjta dhe nga njėfarė voluntarizmi i lindur i njeriut pėr tė ndryshuar botėn, i japin ndihmesat e tyre pėr kėtė traditė tė pėrditshme. Katarėt, dualizmi i tyre, bogumilėt, patarenėt, po ashtu kanė librat e vetė tė fshehtė, edhe ata i mundon dėshira pėr ta arritur gnosėn. Poezia e trubadurėve ėshtė njė nga reflekset e kėtij mėsimi.

Paqartėsia e formave tė ngatėrruar poetike, simbolika e shpeshtė, kulti i Zotit tė Madh dhe Zonjat e stėrbukura, si dhe disa fakte tė tjera, tregojnė se lidhja ndėrmjet besimit dhe krijimit artistik ishte jashtėzakonisht e fuqishme dhe e pėrshkruar nga mėsimet mistiko-ezoterike, kurse njė lojė qė erdhi nė Europė nėpėrmjet romėve, tregon gjerėsinė dhe agresivitetin e tė menduarit ezoterik. Fjala ėshtė pėr tarotin, lojėn e letrave. Njė refleks tė saj e hasim nė Tokėn e Shkretė.

Gnosa ezoterike ekziston edhe sot. Njeriu gjen forma tė reja tė ndėrmjetėsimit nė mes prakticizmit tė kotė dhe metafizikės sė frytshme tė lundrimit tonė nėpėr galaktikėn e kėsaj ere planetare.

Shpresa e njeriut ndodhet gjithmonė para tij; mos nuk janė synimet tona eskatologjike dhe teologjike tė determinuara nga mėnyra potenciale skizofrenike e tė menduarit ose shkaqet duhet t’i kėrkojmė nė disa tė dhėna mitike tė botės sonė tė perceptuar nė vete dhe rreth vetes? Tė bindur se mendjen tonė e pėrdorim nė mėnyrėn mė tė mirė tė mundshme, tė ndėrgjegjshėm pėr faktin se qytetėrimi ynė vėrtitet nė orbitat e shkakėsisė sė pėrgjithshme nėpėr galaktikat e shpjeguara ose tė shpjegueshme tė kėsaj erės sonė planetare, do tė mund tė mendohej qė gnosa ezoterike ėshtė hequr nga rendi i ditės i tė menduarit njerėzor.

Megjithatė, ajo vazhdon edhe mė tutje, megjithėse nė tė aguarit e shpirtit paraqiten gjithnjė e mė shpesh pamjet nga e ardhmja e ndritshme (si do tė thoshin eskatologėt e papėrmirėsueshėm dhe inxhinierėt e shpirtit), ani pse kudo rreth nesh ndodhet njė errėsirė qė tė ha, njė terr dhe zbrazėsi, qė nuk kemi mundur ta marrim as me mend, as me arsye.

Si nė mijėvjeēarėt e shkuar, edhe sot, gjė qė duket e pashpjegueshme, mendimi njerėzor, kur vjen te pragu i mundėsive tė veta, edhe mė tutje heq dorė nga racionalizmi, po jo edhe nga tė menduarit. Por, ky tė menduar ėshtė gjithmonė nė simbiozė me traditėn e ezoterikės. Edhe atėherė kur shpirtrat e shkėlqyeshėm spekulativė sikur “parapaguhen” nė kėtė lojė tė parashikimit tė ardhmėrisė sė botės dhe tė llojit tonė, kemi tė bėjmė me vazhdimin e njė tradite, pėr tė cilėn besohet se ėshtė ndėrprerė dhe se e ka humbur kuptimin e tė ekzistuarit.

Por, vendi ku vazhdon kjo gnosė, nuk ndodhet mė nė thellėsinė e tempujve, njohjen nuk e ruajnė mė priftėrinjtė dhe njerėzit e tempullit. Hapėsira e ezoterikės sė erės planetare ndodhet nė periferi tė shkencės moderne. Futurologjia dhe fantastika e marrin shpesh nėn mbrojtjen e tyre. Njė hibrid i futurologjisė dhe fantastikės ėshtė letėrsia e anticipimit shkencor. Fusha e saj shtrihet nga kongreset e shkencėtarėve me nam e deri tek romanet obskurante nė vazhdime. Sido qė tė jetė, ajo ėshtė bėrė obsesion i periudhės sonė, projeksion i mendjes njerėzore, por edhe shprehje e magjepsjes nga e panjohura.

Teknika u bė gnosė e erės teknologjike, e fshehta ndodhet jashtė nesh. Odiseja nė gjithėsi 2001 e anglezit Artur Klark, e pėrpunuar nė fil nga Stenli Kjubrik, ėshtė njė vizion jo i sofistikuar, por i trilluar i ardhmėrisė sė njeriut. Po si tė interpretohej ndryshe ai monolit, pėrveēse si pjesė e njė rituali ezoterik, i cili ėshtė tash i projektuar jashtė nesh pėr tė njėjtin funksion, tė cilin e kanė pasur mė parė ritualet e pėrmendura mė herėt tė traditės ezoterike tė pellgut tė Mesdheut?

Sikundėr kemi thėnė tashmė, njė nga ambiciet e fshehta tė kabalistit ishte dėshira pėr tė krijuar njė qenie artificiale, Golemin, e nga ky synim shekullor nuk hoqi dorė as ezoterika moderne qė njeriu tė bėhet demiurg absolut dhe rival kinse i Zotit. Ideja e robot-njeri-makinės nuk daton nga dita kur Karel Ēapeku ia gjeti emrin, me tė cilin u regjistrua nė gjenealogjinė e qenieve artificiale.

Tradita e njeriut artificial ėshtė e gjatė sa edhe letėrsia, megjithėse u korrigjua si ide e mutantit ose e androidit. Nė vend tė frytit tė pėrqendrimit tė brendshėm, nė vend tė bashkorientimit nė vizionin e brendshėm, nė operacionet telurgjike dhe magjike, ideja e njeriut artificial lidhet me kozmogoninė e re tė erės planetare. Njeriu nuk mund t’i pėrmbushė ato detyra, tė cilat ia vėnė kushtet e udhėtimeve kozmike, zbulimeve tė hapėsirave tė reja kozmike dhe tė realiteteve tė reja, ai besimin e vet ua jep qenieve artificiale, po ideja qė i ka projektuar, ėshtė mė e dobėt se vullneti i tyre pėr tė sunduar invertorėt e vet.

Duke pėrshkruar njė realitet fiktiv, njė realitet imagjinar, virtualitetit tė tė cilit bėn pėrpjekje t’i afrohet me ndihmėn e kokave shkencore, ose, qė mė parė, pseudoshkencore, letėrsia ka nė vete tharmin e vetėdijes utopike dhe, nė instancėn e fundit, ambiciet e saj janė tė natyrėn ideologjike. Natyra dhe Historia i nėnshtrohen Teknikės. Puna, dashuria, lufta, loja, komunikimi ndėrmjet njerėzve, i nėnshtrohen njė ideje, mendimi i botės nuk mund tė ekzistojė mė nė botė, ajo ėshtė substituuar nė formulat qė u dedikohen anėtarėve tė sektit dhe priftėrinjve tė tyre supremė-tė diturve dhe teknikėve. Qendra e tempullit tė lashtė ėshtė shndėrruar nė njė laborator, nė tė cilin pėrgatiten recetat pėr mitologjinė e periudhės kozmike.

Megjithatė, po u pėrpoqėm tė largonim shtresėn e shkencės dhe tė teknikės nė numrin mė tė madh tė atyre “librave tė shenjtė” tė ardhmėrisė nga retorika dhe ezoterizmi, zbulohet njė e vėrtetė e pazakonshme, por mjaft instruktive, se shtresa e metafizikės dhe e teologjisė pa Zotin ėshtė pakrahasimisht mė domethėnėse, mė bindėse. Idhujt janė pėrsėri befasues, ata paraqiten nė ēastin e jashtėzakonshėm, thirrja e tyre bėn tash jehonė nėpėr hapėsirat kozmike nė emėr tė mendimit abstrakt, i cili e mendon Kozmosin, por ky ekuminizėm ėshtė shterp, sepse ėshtė hequr njeriu, si do tė thoshte Niēe. Realizohet kėshtu profecia e Artur Rembosė, i cili kėndoi: “Se njeriu mori fund”. Ky fund duket se bėhet formė ezoterike e ekzistencės sė re, nga e cila frymėzohet fryma spekulative e letėrsisė, e cila pohon se ka guxim tė rrijė ballė pėr ballė me perspektivat katastrofike tė ardhmėrisė, e cila nuk di mė as pėr Natyrė, as pėr Histori.

Por, ky mendim nuk ėshtė planetar nė kuptimin e mendimit planetar tė Costas Axelosit, sepse nuk ėshtė global, po ende i pjesshėm, se ka hyrė nė enklavėn e Teknikės dhe ka mbetur kėsisoj ndėrmjet poezisit dhe praxisit, meqenėse e ka humbur logosin, kurse krahas kėsaj beson se e humbura nuk mund tė kompensohet me mrekullinė, me befasinė. Meqenėse fatin njerėzor nuk mund ta mbushė me kuptim njerėzor, e largon nga njeriu dhe e multiplikon nė hapėsirėn dhe nė kohėn e imagjinatės. Nė vend tė pėrvojės jetėsore, i ofron ritualin ezoterik; nė vend tė shpresės-projeksionin e ardhmėrisė, shkurt, bėn pėrpjekje t’i japė kuptim demonogjisė sė Makinės.

Disa projeksione dhe situata teknike


Fotografitė arketipore, me tė cilat jemi takuar qindra herė nė ėndrra, obsesionet kolektive (dikur lugetėrit dhe shtrigat, sot UFO, ose ajo qė do t’i quanim, me kusht, takime me gjininė e tretė), kundėr tė cilėve organizoheshin dikur procese gjyqėsore, e sot emėrohen komisione tė veēanta tė senatit, frikėsimet dhe pasiguritė qė e kaplonin njeriun para manifestimit tė sė panjohurės, tė sė painterpretueshmes dhe tė sė ēuditshmes, kanė hyrė nė thesarin e fantazmave, tė cilat vazhdojnė tė bėjnė nė mėnyrė autentike jetėn e tyre nė gjirin e letėrsisė imagjinative, por nė rrethin e anticipimeve shkencore, tė cilat sugjerojnė mundėsinė e largimit tė tė gjitha frikėsimeve dhe pasigurive, nga tė cilat kanė rrjedhur.

Ėshtė pikėrisht fantazia ajo qė e zbuloi labirintin te njeriu dhe i gjeti disa analogji ndėrmjet shtigjeve nė ndėrgjegjen e tij dhe rrugėve konkrete tė historisė dhe proceseve shoqėrore. Fantazia, me ndihmėn e fjalėve dhe tė tablove, na i shtroi pėrpara formulat alkimike tė shpirtit si dėshmi se ekzistojnė edhe disa realitete tė reja tė ndryshme nga ato qė mund t’i vėrtetojmė shumė thjesht me mjete empirike.

Ēdo qėndrim ndaj arketipit, qoftė ai i pėrjetuar ose vetėm i parandier, ėshtė i tendosur emocionalisht, intelektualisht interesant. Nga kėto prekje tė pėrfytyrimit dhe tė konceptit, tė sė pavetėdijshmes dhe tė sė vetėdijshmes, ēlirohet tė njeriu, e pastaj edhe te kolektivi, njė zė mė i fuqishėm, pėr ne vetė mė bindės, se zėri ynė. Nė kėtė dukuri mund tė zbulohet ajo qė K.G. Jung e quan “participation mystique”, mėnyrė e bashkėveprimit me tėrėsinė e cila ėshtė njė, ndonėse manifestohet nė shumė mėnyra dhe nė tė cilėn fati individual paraqitet pėrnjėherėsh edhe si fat i tė gjithė njerėzve dhe i tėrė botės.

Megjithėse kėto karakteristika janė paraqitur shumė mė autentike nė atė fantastikėn qė na e dhuruan Nervali, E.A. Po, Mopasani, Hofmani, Gogoli dhe krijues tė ngjashėm, nė formė rudimentare me ta takohemi edhe nė veprat e tė ashtuquajturit fanshke (fantastika shkencore), njė gjini, e cila po i gjen gjithnjė e mė shumė ithtarėt e vet edhe tek ne.

Supozimi logjik, se planeti ynė ėshtė vetėm njėri nė vargun e planetėve tė tjerė, ngel edhe mė tej nė fuqi, por paraqiten premisa tė reja: ekzistojnė planetė tė tjerė, nė tė cilėt ekzistojnė jeta dhe inteligjenca nė nivele tė ndryshme. Ekzistimi i kėsaj mundėsie ngėrthen mundėsinė e dėshirės pėr t’u njohur reciprokisht qė njėra ta nėnshtrojė tjetrėn, etj. Veē kėsaj, paraqiten mundėsia dhe kėrkesa e komunikimit tė ndėrsjellė, edhe e kumtimit tė tipave tė ndryshėm tė pėrvojave etj…

Mėnyra pėr t’u realizuar dėshirat, mund tė jetė dinamike dhe, nėse kjo ndikon me besnikėri, dramatike. Pėrpjekja e njohjes fillon me procesin e rinjohjes, tė udhėtimeve, tė luftės etj. Do tė mund tė vargohesin edhe njė sėrė situatash tė parakėrkuara, tė cilat i paraprijnė trajtėsimit pėrfundimtar tė pėrfytyrimit tonė pėr ndonjė qytetėrim tjetėr, pėr ndryshimet dhe ngjashmėritė e ndėrsjella ndėrmjet tipave tė kulturės, po me premisa tė ndryshme thelbėsisht, tė cilat dy shoqėri, pėr nga funksioni mbase tė ngjashme, i paraqesin nė dritėn e ndryshimeve tė pashlyeshme.

Pėr kėtė arsye, fanshke fillon nga premisat arbitrare shumė mė shumė, ngaqė i shfrytėzojnė kėto letėrsitė e tjera tė determinuara nė aspektin e zhanrit: botėt dhe njerėzit, pėrkatėsisht qeniet e tjerė, edhe nėse na ngjajnė me diēka, ndryshojnė mė sė shpeshti thelbėsisht. Komunikimi pėr kėtė shkak bėhet njė nga pengesat qendrore, qė kapėrcehet me procedimin arbitrar. Marrėveshja ėshtė e qartė: ekzistojnė disa tė vėrteta pozitive shkencore qė ndonjė sistem qė funksionon iluzorisht nė mėnyrė logjike, nė to nuk dyshohet, sepse, po tė dyshohej, do tė hiqej mundėsia e simulimit tė largesės imagjinative, qė pėr tė trilluarėn si rreptėsisht kauzale, tė determinuar dhe superiore ndaj mundėsive tona tė ēastit (teknologjike, po njėkohėsisht edhe njohėse).

Prandaj, para nesh paraqiten ēėshtje, sikundėr janė kauzaliteti i strukturės, arbitrariteti i vizionit. Me ndihmėn e tyre, disa gjėra, madje edhe suksesi fenomenal i fanshkesė nė gjithė botėn, bėhen mė tė qarta, por, sido qė tė jetė, fanshke mund tė merret me mend nėse e pėrqafojmė tė dytėn si tė parėn, d.m.th. tė pamundshmen si tė mundshme, obsesionin si njė gjendje normale shpirtėrore, e tė vėrtetat e aplikuara teknologjike si variante tė postulateve ekzistenciale.

Me tė gjitha kėto marrėveshje ose ndalesa, pėrkatėsisht liri, tė cilat vlejnė vetėm nė tekst, por jo edhe nė jetėn praktike tė bashkėsisė, sė cilės i pėrkasim ne tė gjithė, fanshke mund tė funksionojė ashtu si funksionon dhe si e tillė ta kėnaqė kėrkesėn ekzistuese tė sė pamundshmes nė funksion tė sė mundshmes dhe tė paqenės si tash ekzistuese.

Po aq fanshke, mė shumė se tė gjitha lėvizjet stėrmaniriste, si ėshtė pėr shembull arti konceptualist, manipulon me fotografi qė do tė duhej tė instaloheshin nė njė sistem tė konsoliduar konceptual. Pėr t’u realizuar kjo sidokudo, duhet tė krijohen tregimet pėr zana, nė tė cilat mrekullitė do tė duhej tė shpjegoheshin gjithmonė me ndihmėn e Ajnshtajnit, tė Bromit, Hazenbergut, ose tė dijetarėve tė tjerė tė mėdhenj, tė cilėt, me zbulimet e veta, ndryshuan jo vetėm pamjen e materies, por edhe tė kėsaj bote tė vetme qė kemi.

Nė praktikėn letrare fanshke paraqet shumė shpesh formėn e njė preteksti naiv qė pėr njėrin tė flitet nėpėrmjet tjetrit, qė tė realizohet me kusht tejkalimi dhe fiksioni tė zėvendėsohet me alegorinė.

Vallė, ku tė hysh? Nė gnosė apo nė ezoterikė, tė hysh thellė e mė thellė nė muzgėtirė!

Mr. Hamdi Thaēi
avatar
Zattoo

627


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi