Misteret e sė shkuarės sė njerėzmit

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Misteret e sė shkuarės sė njerėzmit

Mesazh  Odin prej 25.06.13 0:40

Misteret e sė shkuarės sė njerėzmit




Shumė nga kėrkuesit mbi fenomenet e paspjegueshme dhe UFO-t, nxjerrin shpesh herė nė pah njė fakt shumė tė rėndėsishėm qė nuk mund t’i jepet njė pėrgjigje e saktė.


Ndėrsa mendohet nga shumica e shkencėtarėve qė merren me kėrkime tė kėsaj natyre, se, rastet e identifikuara si Objekte Fluturuese tė Paidentifikuara ose UFO, janė nga burime jashtėtokėsore ose janė projekte qeveritare, ka dhe njė rrymė tjetėr mendimi, qė kėto objekte tė kenė lidhje me Indinė e Lashtė ose me Atlantisin.

Ajo qė dihet mbi mjetet enigmatike fluturuese nė Indinė e Lashtė, vjen nga burimet e vjetra tė literaturės indiane:tekste tė shkruara, qė kanė ardhur te ne nėpėrmjet shekujve. Nuk ka pikė dyshimi se, kėto tekste janė autentike dhe shumė prej tyre njihen si epikat indiane. Nuk ka pak, po ka qindra tekste tė tillė. Shumė prej tyre akoma nuk janė pėrkthyer nė anglisht qė prej sanskritishtes sė vjetėr.

Perandori indian, Ashoka, krijoi njė shoqėri sekrete tė quajtur “Shoqėria sekrete e nėntė burrave tė panjohur”, tė cilėt ishin shkencėtarė qė supozohet se kataloguan shumė shkenca. Ashoka e mbajti punėn e tyre tė fshehtė, pasi ishte i trembur nga pėrmbledhja e avancuar e shkencės, qė bėnė kėta shkencėtarė duke iu referuar burimeve antike, mund tė pėrdorej pėr luftė-ndaj tė cilės ai ishte totalisht kundėr. Ashoka ishte kthyer nė njė budist tė devotshėm pasi kishte mundur njė ushtri tė madhe nė njė betejė shumė tė pėrgjakshme.

“Nėntė burrat e panjohur” shkruajtėn njė total prej nėntė librash, mundėsisht nga njė prej secilit.

Njė prej kėtyre librave ishte “Sekretet e forcės gravitacionale”. Ky libėr, i njohur prej historianėve, por aktualisht i palexuar e i pagjetur akoma prej ndonjėrit prej tyre, trajton ēėshtjet e gravitacionit dhe tė kontrollit tė tij. Ky libėr, mendohet se ėshtė diku i mbajtur fshehur, nė ndonjė bibliotekė tė Indisė ose tė Tibetit (ose ndoshta dhe nė ndonjė vend tė Amerikės sė Veriut…).

Arsyet e Ashokės mund tė kuptohen lehtėsisht nga kushdo, pasi nėse dikush me qėllime negative do tė mund tė kishte nė dorė njohuri tė tilla, atėherė Toka do tė kthehej sėrish nė njė grumbull pluhuri. Ishin pikėrisht kėto armė e kėto njohuri qė shkatėrruan perandorinė e lashtė indiane, Rama, disa mijėra vjet pėrpara se Ashoka dhe raca e tij tė ishin aty.


Tekste tė detajuar mbi teknologjinė mijėravjeēare indiane



Pak vite mė parė, kinezėt zbuluan disa dokumente sanskrite nė Llahsa, Tibet dhe i ēuan ato nė Universitetin Chandrigarh pėr t’i pėrkthyer.

Dr. Ruth Reyna, i kėtij universiteti, deklaroi se, kėto dokumente pėrmbajnė instruksione pėr tė ndėrtuar anije hapėsinore pėr udhėtime ndėryjore.
“Metoda e tyre e shtytjes, tha ajo, ishte e tipit “anti-gravitacional” dhe ishte e bazuar nė njė sistem analog e “laghimas”, fuqia e panjohur e egos, qė ekziston nė psikologjinė e njeriut, “njė forcė centrifugale e fuqishme mjaftueshėm pėr tė mposhtur forcėn gravitacionale”.

Duke iu akorduar Yogės Hindu, ėshtė pikėrisht kjo lloj force ajo qė lejon ngritjen nė ajėr dhe zhvendosjen e njė personi.

Dr. Reyna, tha se, nė bordin e kėtyre makinave, tė cilat ishin tė quajtur “Astras”, nė tekst, indianėt e lashtė mund tė kishin dėrguar njerėz nė cilindo planet-duke i’u akorduar dokumentit, i cili mendohet tė jetė mijėra vjet i vjetėr. Dorėshkrimet, u tha se ishin bartėse tė sekretit tė “antimas”, “mbulesės sė padukshme” dhe “garimės”, si dhe “si tė bėhesh i rėndė sa njė mal plumbi”.

Natyrisht, shkencėtarėt indianė nuk i morėn kėto tekste seriozisht, por u bėnė mė tė ndjeshėm ndaj kėtyre teksteve tė lashta dhe vlerės sė tyre, vetėm kur kinezėt deklaruan se, studimi i kėtyre teksteve ishte pėrfshirė nė programin hapėsinor qė ata kishin.

Ky ishte njė nga rastet e para, kur njė qeveri deklaronte se ishte duke punuar mbi projekte kėrkimesh mbi anti-gravitacionalitetin.
Dorėshkrimet nuk thonė pėrfundimisht nėse udhėtimet ndėrplanetare u realizuan apo jo ndonjėherė, por pėrmend planifikimin e njė udhėtimi nė Hėnė, megjithėse nuk ėshtė e qartė nėse ky udhėtim u krye apo jo.

Megjithatė, njė prej epikave indiane mė tė mėdha, Ramayana, ka nė pėrmbajtje tė saj njė pėrshkrm tė hollėsishėm tė njė udhėtimi nė Hėnė, nė bordin e njė Vimana (ose Astra), dhe tregon njė betejė tė zhvilluar nė Hėnė me njė Asvin (njė anije e qytetėrimit Atlantas). Kjo ėshtė vetėm njė evidencė e vogėl nė lidhje me kontrollin antigravitacional tė pėrdorur nė kohėn e indianėve tė lashtė.

Qė tė kuptohet kjo lloj teknologjie, duhet tė shkohet shumė prapa nė kohė. E ashtuquajtura Perandoria-Rama e Indisė Veriore dhe Pakistanit, u zhvillua rreth 50 000 vjet mė parė nė ndarjen kontinentale, qė i pėrkiste Indisė dhe ishte njė komb shumė i madh, me qytete tė sofistikuara, shumė prej tė cilėve vazhdojnė tė zbulohen edhe sot nė shkretėtirėn e Pakistanit, nė Indinė perėndimore dhe atė veriore.

Rama ekzistonte paralel me qytetėrimin Atlantas, qytetėrim i cili drejtohej nga “udhėheqėsit shpirtėrorė tė dritės”, tė cilėt ishin dhe qeverisėsit e qyteteve. Shtatė qendrat mė tė mėdha tė qytetėrimit Rama, njihen nė tekstet Hindu si “Shtatė qytetet Rishi”. Duke i’u akorduar teksteve indiane, njerėzit kishin fluturuar me makina fluturuese tė quajtura Vimana.

Kėto ishin me dopjo kuvertė, dritare anash dhe njė kube qendrore dhe ngjanin nga forma me njė pjatė tė filxhanėve tė sotėm. “Udhėtonin me shpejtėsinė e erės dhe lėshonin njė tingull melodioz”-shkruhet aty. Kishte tė paktėn katėr tipe tė ndryshme tė Vimanas. Disa ishin si tip pjate, tė tjera si cilindėr (anije nė formė cigarje).

Tekstet e lashta indiane mbi Vimanat, janė tė shumtė. Duhet tė shkruash volume tė tėrė librash me pėrshkrimet qė bėjnė ata. Indianėt e lashtė i prodhonin kėto anije vetė. Ata shkruajtėn manuale tė tėra mbi kontrollin e tipeve tė ndryshėm tė Vimanas, shumė prej tė cilėve janė akoma nė qarkullim dhe njė pjesė e mirė janė pėrkthyer edhe nė anglisht.

Samara Sutradhara, ėshtė njė traktat udhėzues me tė gjitha detajet mė tė imta tė njė udhėtimi ajror nė njė Vimana. Ka rreth 230 strofa qė tregojnė mėnyrėn e ndėrtimit, lėshimit nė ajėr, udhėtimin me mijra milje, uljet normale dhe ato tė detyruara e deri tė pėrplasjet e mundshme me zogj.
Nė vitin 1875, Vaimanika Sastra, njė tekst i periudhės sė shek. IV p.e.s. shkruajtur nga Bharadvajy i Zgjua r(i cili i referohej disa teksteve akoma mė tė lashtė), u zbulua nė njė tempull indian. Ky dorėshkrim pėrshkruante operacionin e njė Vimana dhe jepte informacion nė lidhje me drejtimin e timonit, masat e sigurisė pėr udhėtime tė gjata, mbrojtjen e anijes nga rrufetė dhe mėnyrėn sesi t’i jepje kėtyre makinave duke zėvendėsuar enregjinė diellore me njė lloj tjetėr energjie, e cila ėshtė ajo anti-gravitacionale.

Vaimanika Sastra ka tetė kapituj me diagrama, ku pėrshkruhen tre tipe avionėsh, pėrfshirė aparaturat qė mund tė duheshin nė rast zjarri apo prishje. Aty pėrshkruhen edhe 31pjesė nga kėto anije dhe 16 materiale me tė cilėt ishin ndėrtuar kėto anije. Kėto materiale thithnin nxehtėsinė dhe dritėn dhe konsideroheshin tė vlefshme pėr ndėrtimin e Vimanave.

Ky dokument ėshtė pėrkthyer nė anglisht dhe ėshtė lehtėsisht i verifikueshėm: “VYMAANIDASHAASTRA AERONAUTICS” nga Maharishi Bharadwaaja, pėrkthyer nė anglisht dhe publikuar nga G. R. Josyer, Mysore, India, 1979. Josyer ėshtė drejtori i “International Academy of Sanskrit Investigation” nė Mysore.


Hitleri dhe nazistėt, nė kėrkim tė epikave indiane


 


Nuk ka pikė dyshimi qė Vimanat ishin tė ushqyera nga njė energji qė ėshtė thjesht antigraviteti. Bharadvajy i Zgjuar tregon pėr mė shumė se 70 autoritete dhe tė paktėn 10 ekspertė nė fushėn e fluturimit. Kėto burime tashmė kanė humbur.

Vimanat ishin tė mbajtura nė njė tip hangari tė quajtur Vimana Griha dhe nė tekste thuhet se pėrdornin njė lėndė tė lėngshme tė verdhė, e disa herė njė lloj pėrzierje me bazė mėrkuri, por qė gjithsesi shkruesit nuk e kishin shumė tė qartė se nga se pėrbėhej saktėsisht.

Megjithatė, Vimanat pėrdornin mėnyra tė ndryshme shtytje, pėrfshirė kėtu edhe motorėt reaktivė. Ėshtė shumė interesant fakti se, nazistėt ishin tė parėt qė vunė nė pėrdorim motorrėt reaktivė pėr raketat e tyre V-8, ose si quheshin ndryshe “bombat zukatėse”.

Hitleri dhe nazistėt kishin njė interes tė veēantė pėr Indinė dhe Tibetin. Ekspedita nga shkencėtarė nazistė ishin tė pėrvitshme nė kėto vende, duke filluar qė nga vitet ’30, me qėllim sigurimin e informacionit. E ndoshta pikėrisht prej kėtyre njerėzve, ata arritėn tė merrnin informacionin e shumtė shkencor qė dispononin.
Duke i’u referuar tekstit Dronaparva, pjesė e Mahabaratas dhe Ramajanas, njė Vimana pėrshkruhet nė formė sferike. Mund tė udhėtojė nė ēdo drejtim qė dėshiron. Me shpejtėsi shumė tė madhe dhe tė pėrdorė gjithashtu mėrkurin pėr udhėtimet e saja.

Nė njė tjetėr burim indian, Samarin: “Vimanat ishin makina tė hekurta fluturuese, tė lėmuara dhe tė puthitura shumė mirė, qė udhėtonin nė sajė tė mėrkurit, i cili lėshohej pas nė formė flake gjėmuese”. Ėshte kurioz fakti se, shkencėtarėt rus kanė zbuluar disa objekte qė ata i kanė quajtur instrumenta tė lashtė navigimi, tė pėrdorur nė anije fluturimi.

Kėta instrumenta ata i kanė gjetur nė disa shpella nė Turkesatn dhe nė shkretėtirėn e Gobit. Objektet janė gjysmė sferik, prej xhami ose porcelani dhe pėrfundojnė me njė formė konike me njė pikė mėrkuri nė brendėsi.

Nė “Mahavira tė Bhavabhutit”, njė tekst i Jain, i shekullit tė tetė, por qė i referohet burimeve tė lashta, ne lexojmė:
“Njė karrocė ajrore, Pushpaka, merr shumė njerėz pėr nė kapitalin e Ayodhias. Qielli ėshtė plot me makina tė shkėlqyera fluturuese, tė errėta si nata, por tė vėzhgueshme nga drita tė forta vezulluese e tė verdha.”



Vedat antike indiane, shpjegojnė se Vimanat ishin me madhėsi e forma tė ndryshme, duke pasur dhe emra sipas formės, si p.sh. formė elefanti, shqiponje etj.
Fatkeqėsisht, sipas dėshmive shkencore, u pėrdorėn pėr luftė. Atlantasit, pėrdorėn makinat e tyre pėr luftė, tė quajtura Valiksi, tė cilat ishin nė gjendje tė vinin nėn kontroll botėn, sipas teksteve indiane. Atlantasit, tė njohur si Asvins nė tekstet indiane, ishin teknologjikisht mė tė zhvilluar sesa indianėt.
E megjithatė, nuk janė gjetur tekste qė tė pėrshkruajnė hollėsisht teknologjinė e atlantasve. Nė tekstet e lashta indiane, anijet atlantase, jepen tė ngjashme me Vimanat, por shumica e tyre janė nė formė cigareje dhe udhėtojnė edhe nėn ujė e deri edhe nė hapėsirė.

Duke iu referuar Eklal Kueshanas, autor i studimit “Kufiri i fundit”, kėto makineri fluturuese pėrdornin forca anti-gravitacionale dhe kishin fuqi shtytėse pėrafėrsisht deri nė 80 000 kuaj fuqi. “Ramayana, Mahabarata” flet pėr njė luftė tė tmerrshme, qė u zhvillua rreth 10-12 000 vjet mė parė mes atlantasve dhe indianėve tė lashtė.

Mbretėria Atlantis dhe Perandoria Rama, pėrdorėn armė tė shkatėrrimit nė masė nė kėtė luftė. Kėto armė qė pėrshkruhen nė kėto tekste nuk ishte e mundur qė tė kuptoheshin nga lexuesit dhe transkriptuesit e kėtyre shkrimeve, deri gjysmė shekulli pėrpara.
avatar
Odin

575


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi