Njė zbulim i pavetėdijshėm i Frojdit

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Njė zbulim i pavetėdijshėm i Frojdit

Mesazh  Neo prej 10.08.08 1:49

Njė zbulim i pavetėdijshėm i Zigmund Frojdit

Njė pėrfytyrim i pavetėdijshėm ėshtė i tillė, se ne nuk e vėmė re atė, ekzistencėn e sė cilės e vėrtetojmė mbi bazė tė shėnjave qė na jep (Uni dhe Esi)-, na sqaron Frojdi.

Kjo ėshtė pavetėdija e njeriut e pa zotėrueshme nga vetėdija e tij. Nė botkuptimin e tij Frojdi ėshtė ateist, nė asnjė mėnyrė nuk e beson zotin.

Mjafton tė citojmė veprėn e tij qė tė bind pėr kėtė: "Ne i themi vetes, qė do tė ishte diēka e mrekullueshme sikur tė ekzistonte njė zot si krijues i botės dhe i hyjnisė hirėplote, vėndi etik i botės dhe jeta e pėrtej varrit, mirėpo habia qėndron nė faktin, qė tė gjitha kėto janė pikėrisht siē do ti dėshironim"(E ardhmja e njė iluzioni). (d.m.th. iluzion dhe aspak realitet.)

"Nė qoftė se ka njeri qė mund ta dėmtojė ky punim, ky jam unė vetė. Mua do tė mė duhet tė dėgjoj qortime aspak dashamirėse pėr sipėrfaqshmėri, mediokritet, pamjaftueshmėri idealizmi dhe moskuptim i interesave mė tė larta tė njerzimit." Po aty: " Por mė vonė i bėra vetes pyetjen: Mos vallė botimi i kėtij libri do tė dėmtojė ndokėnd?

Nė tė vėrtetė nuk kam parasysh njė person tė veēuar, por ēėshtjen e psikoanalizės"?"Psikoanaliza ėshtė vepra ime, tani do tė thonė: Duket se ku tė ēon psikoanaliza.

Maska u hoq: ajo, psikoanaliza, ēon nė mohimin e zotit dhe tė idealit."?"Kritika e ka minuar fuqinė argumentuese tė dokumentave fetare, shkencat e natyrės i kanė nxjerrė nė shesh gabimet qė ato kishin, studimit krahasues i ra nė sy ngjajshmėria fatale e pėrfytyrimeve fetare qė ne nderojmė, me krijimet shpirtėrore tė kohėve dhe popujve primitivė.?

Por pajtohuni me mua?qė vlejnė pėrpjekjet pėr tė ndėrmarrė njė eksperiment edukimi antifetar."(E ardhmja e njė iluzioni). "Njė rėndėsi tė veēantė kėrkon rasti, qė njė numur i madh njerzish e pranojnė sė bashku pėrēapjen e kėtij transformimi tė ēmėndur tė realitetit; tė shpresojnė lumturi dhe mosvuajtje.

Si njė ēmėnduri e tillė masive duhen konsideruar besimet fetare."(E pa kėndshmja nė kulturė.) Ky ėshtė Zigmund Frojdi i vetėdijshėm, por edhe materjali i tij i dijeve fjetur nė pavetėdijen e tij vetjake(d.m.th. pa ndėrhyrjen e autorit natyrė) mbetet ateist, ose ateizmi i tij ėshtė pjellė e njė kamuflazhi tė vetė autorit natyrė. Aq sa mund tė themi se vetė zoti ia ka mbushur mėndjen Zigmund Frojdit qė nuk ka zot.

Krijesa inteligjente

Gjithmonė flitet pėr krijesa inteligjente, pėr mbartės mėnēurie. E tillė ėshtė quajtur nė mbarė botėn krijesa njerzore.

Ndonėse mėnēuria ose inteligjenca ėshtė e pranishme nė vetė botėn qė na rrethon, nė mijra krijesa e sajesa, aq sa duhet tė dyshojmė: Jemi ne, krijesa inteligjente,qė xhvasim mėnēuritė e natyrės apo ėshtė vetė autori natyrė qė na i servir ato? Pėr kėtė na shėrben pjesa e pavetėdijshme e vetė Zigmund Frojdit nė veprėn e tij.

Nė aktivitetin e pavetėdijshėm, trajtuar gjėrėsisht nė veprėn e Frojdit, brėnda kėtij aktiviteti me tė njėjta "vegla pune"qė i ndeshim kudo edhe nė veprėn e tij, operojnė dy lloje pavetėdijesh mbi tė njėjtin themel.

Njėra ėshtė pavetėdija vetjake e njeriut dhe tjetra pavetėdija me ndėrhyrje tek njeriu.

Nė tė dyja kėto"vegla kryesore" qė operon pėr tja servirur njeriut nga pavetėdija nė vetėdije nė trajtesėn tonė ėshtė A s o c a c i o n i (Lidhje mendimesh,p.sh. del nga lokali dhe sheh nė rrugė njė njeri me ēadėr nė dorė, ti kujtohesh menjėherė qė ēadrėn tėnde e ke harruar nė lokal).

Sa e magjishme dhe e zhdėrvjellshme ėshtė roli i asocacioneve nė punėn brėnda sferės sė pavetėdijes pėr tė nxjerrė nė vetėdije pėrmėndjen e njė harrese i referohemi Frojdit:

Njė afresku tė famshėm nė Orvieto tė Italisė nuk i kujtohej pėr qamet autori i tij (Signorelli). Nėpėrmjet rrugėsh asociative nxirrnin krye dy emra tė tjerė piktorėsh: Botticelli dhe Boltraffio, por duke qėnė njėkohėsisht i bindur qė nuk ishin ata emri i kėrkuar. Pra harresa e emrit S i g n o r e l l i duhet kėrkuar nė njė veēori tė vetė kėtij emri ose nė varėsi tė njė karakteri psikologjik ku ai pėrfshihet.

Me njė tė huaj bėra njė udhėtim nga Raguza pėr nė Dalmaci. Pėrpara se ta pyesja bashkudhėtuesin, nėse kish qėnė nė Orvieto dhe kish parė afreskun e famshėm tė ?. Kemi biseduar pėr zakonet e turqve qė jetonin nė B o s n j ė dhe H e r c e g o v i n ė.

Unė i tregova nga ēkisha dėgjuar nga njė koleg praktikant nė ato mjedise, qė ata (turqit) shfaqin besim tė plotė ndaj mjekut dhe nėnshtrim tė plotė ndaj fatit. Kur iu thua atyre qė tė sėmurin nuk e ndihmojmė dot, ata tė pėrgjigjen: Zotėri(H e r r) ēka pėr tė thėnė? Unė e di, nėse ishte pėr tu shpėtuar, ju do ta kishit shpėtuar! ( karakteri psikologjik i asocacionit H e r r (Zotėri nė gjermanisht).

Fillimisht nė kėto fjali gjinden emrat: B o s n i e n (Bosnjė, H e r z e g o ė i n a (Hercegovina) dhe fjala H e r r (zotėri) qė tė lejojnė futjen nė njė radhė asocacionesh ndėrmjet S i g n o r e l l i dhe B o t t i c e l l i - B o l t r a f f i o (duhet patur parasysh qė tė gjitha kėto veprime kryhen nė pavetėdijen e njeriut, vetėdija e tij ėshtė krejtėsisht nė pa dijeni tė kėtyre veprimeve).

Mua pikėrisht mė kujtohet qė doja tė tregoja njė anekdodė tė dytė qė nė kujtesėn time prehej pranė sė parės. Turqit e mbivlersonin kėnaqsinė seksuale dhe bjerrja e saj pėrqasej me rrezikun e vdekjes. Kolegut tim njė pacient i ishte shprehur dikur:"Ti e di zotėri(H e r r) kur ajo nuk funksionon mė s'ia vlen tė jetosh".

Ndodhesha akoma i trysnuar nga njė lajm qė e kisha marrė mė parė gjatė njė ndalese tė shkurtėr nė T r a f o i : Njė pacient me tė cilin u pėrpoqa shumė, pėr shkak tė difektit seksual tė pa shėrueshėm, i dha fund jetės. Pėrputhja Trafoi - Boltrafio kishte efektshmėri nė pavetėdije.

Nuk dua tė merrem me hollėsitė e veprės sė botuar nė shqip; Psikopatologjia e jetės sė pėrditėshme nga janė cituar dhe shėmbujt e nxjerrė nga origjinali. Qėllimi ėshtė pasqyrimi i kėtij sulmi tė madh asocacionesh nė pavetėdije pėr tė nxjerrė nė vetėdije emrin e harruar S i g n o r e l l i pėrgjithsuar shkurtimisht me ndėrlidhjet Signor - e l l i, Bottic - e l l i, ngjajshmėria fonetike - e l l i

Signor(zotėri) - H e r r(zotėri) H e r zegovina(H e r r), Zotėri ( H e r r) ēka pėr tė thėnė??Ti e di zotėri(H e r r) kur ajo nuk funsionon mė?.Pra nė pavetėdije duket qartė sulmi asocativ H e r r pėr tė nxjerrė nė vetėdije S i g n o r - e l l i.
avatar
Neo

"Uniteti - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1472


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Njė zbulim i pavetėdijshėm i Frojdit

Mesazh  Neo prej 10.08.08 1:52

Gjithmonė duke kėmbėngulur nė vlerėn e madhe tė asocacioneve nė pavetėdije si mjet i rėndėsishėm zbulimi nė vetėdijen e njeriut po citoj fragmente nga i njėjti libėr:

Njė miku im citoj njė varg tė Virgjilit:

Exoriar(e) ex nostris ossibus ultor! Nė kėtė varg mungon diēka. Me dėshirė i citova vargun e saktė:

Exoriar(e) aliquis nostris ex ossibus ultor!

"Budallallėk tė harrosh njė fjalė tė tillė. Fundja nga ju kemi dėgjuar, qė asgjė nuk harrohet pa shkak. Jam kurioz ta di se si arrita tė harroj pėremrin e pakufishėm a l i q u i s."

Unė i gatshėm e pranova kėtė sfidė, ngaqė shpresoja nė njė kontribut pėr pėrmbledhjen time. Unė i thashė kėshtu: Do ta gjejmė sė shpejti. Unė do t'iu lutem tė mė komunikoni gjithshka me sinqeritet dhe pakritikė. Ēfarė iu bie ndėrmėnd, nėse ju vėmėndjen tuaj ia drejtoni f j a l ė s sė harruar pa qėllim tė caktuar(Kjo ėshtė rruga e pėrgjithshme pėr elementėt qė shfaqen, tė cilat fshihen, ti ēohen vetėdijes.)

"Mirė, po vij tek pėrmėndja qesharake, fjalėn ta ndaj sipas mėnyrės sė mė poshtme: a dhe l i q u i s."

" Nuk e di."

Ēfarė iu bie ndėrmėnd tjetėr gjė?

" Kjo vazhdon kėshtu: Reliquen - Liquidation - Fl?ssigkeit(lėng) - Fluid. Dini gjė tani?"

Jo akoma. Vazhdoni.

"Unė mendoj,"vazhdoi ai duke qeshur me shpoti,"tek Simoni nė Trient, Reliquen(reliken) e kam parė para dy vjetėsh nė njė nga kishat e Trientit. Unė mendoj nė akuzėn e gjakut, qė edhe tani po ngrihet kundėr ēifutėvė, dhe nė shkrimin e K l e i n p a u l - it, i cili sheh nė tė ashtuquajturėn ribotim tė shėlbuesit(shpėtimtarit), tek tė gjithė kėta gjoja mėshirimin e flijuesve."

Pėrmėndja nuk ėshtė krejt pa lidhje me temėn pėr tė cilėn ne biseduam pėrpara se atij fjala latine ti dilte nga kujtesa.

"Nė rregull. Unė mendoj mė tej, nė njė artikull gazete italiane qė kam lexuar tani vonė. Mė duket se ish mbititulluar: ēfarė thotė shėnjti A u g u s t i n u s mbi gratė. Ē'farė do bėni me kėtė?"

Po pres.

"Diēka po mė vjen tani, qė me siguri tė plotė ndodhet jashtė lidhjes me temėn tonė."

Ju lutem qėndrojini larg ēdo kritike dhe -

"Tashmė e di. Kujtoj njė zotėri tė moshuar, i shkėlqyer, qė e takova javėn e kaluar gjatė udhėtimit. Njė tip vėrtet i veēantė(ein ėahres O r i g i n a l). Ai dukej si njė shpend i madh grabitqar. Ai quhet, nėse doni ta dini, B e n e d i k t."

Megjithatė tė paktėn njė radhė tjetėr shėnjtorėsh dhe etėrish tė shėnjtė: shėnjti S i m o n, shėn A u g u s t i n u s, shėn B e n e d i k t u s. Njė atė i shėnjtė, mendoj unė, O r i g i n e s. Tre kėto mbiemra fundja janė edhe emra si P a u l nė mbiemrin K l e i p a u l.

" Tani mė ra ndėrmėnd mua shėn J a n u a r i u s dhe mrekullia e tij e gjakut, shoh qė mekanikisht po avancon."

Lėreni kėtė; shėnjti J a n u a r i u sdhe shėnjti A u g u s t i n u s kanė tė bėjnė me kalendarin. A nuk do tė mė kujtosh mbi mrekullinė e gjakut?

"Do ta mėsoni! Nė njė kishė nė Napoli, nė njė enė qelqi stėrgjatėshe ruhet gjaku i shėnjtit J a n u a r i u s qė nėpėrmjet njė mrekullie bėhet pėrsėri i lėngshėm nė njė ditė tė caktuar feste kishtare. Populli e ēmon shumė kėtė mrekulli dhe shqetsohet shumė kur ajo ēregullohet, siē ka ndodhur njė herė nė kohėn e pushtimit francez. Gjenerali komandues - ose gabohem? Ishte

Garibaldi? E mori priftin mė njanė dhe i dha tė kuptojė atij me njė gjest shumė kuptimplotė pėr tek ushtarėt e radhitur aty jashtė, ai shpresonte qė mrekullia do tė ndodhė shumė shpejt. Dhe vėrtet ndodhi..."

Hė mė tej? Pėrse ngecėt?

"Tani sigurisht qė mė ra diēka nė mėnd... por kjo ėshtė tepėr intime pėr ta thėnė...fundja unė nuk shoh ndonjė lidhje apo detyrim pėr ta thėnė."

Sa pėr lidhjen e kam merak vetė. Unė nuk mund t'iu detyroj tė tregoni atė qė pėr ju ėshtė e pa kėndėshme; atėhere mos kėrkoni tė dini prej meje, se nė ēmėnyrė ju e keni harruar vetė fjalėn a l i q u i s.

"Vėrtet? Besoni ju? Pra unė papritur kam ēuar mėndjen tek njė zonjė nga e cila munda tė marr thjesht njė lajm, qė pėr ne tė dy ishte vėrtet e pa kėndėshme."

Qė asaj i janė ndėrprerė perjodat

" Si mundėt ta gjenit kėtė?

Kjo nuk ėshtė e vėshtirė. Ju mė kini parapregatitur mjaftueshėm pėr kėtė. Pra mendoni tek shėnjtorėt e kalendarit, tek lėngėzimi i gjakut nė njė ditė tė caktuar, pėshtjellim i nėsė nuk ndodh kjo ngjarje, kėrcėnimi i qartė, qė duhet tė ndodhė mrekullia pėr ndryshe ... Ju, mrekullinė e shėnjtit Januarius, e kini pėrpunuar nė njė aludim tė shkėlqyer tek perjodat e gruas.

"Pa ditur unė kėtė gjė. Dhe ju mendoni vėrtet, pėr shkak tė kėsaj pritjeje tė frikshme unė nuk e kisha riprodhuar fjalėn aliquis?"

Pa dyshim qė ashtu mė duket. Kujtohuni pra nė copėzimin tuaj tė fjalės nė a - l i q u i s ( nė latinisht: liquidum - lėng) dhe nė asocacionet: R e l i q u i e n (Relike shėnjtorėsh), L i q u i d a t i o n (Likujdim), F l ? s s i g k e i t ( gjerm. Lėng).

A duhet qė unė t ė s a k r i f i k u a r i n s i fėmijė tė shėnjtit Simon qė tė shfaqen nga reliket e shėnjta ta mpleks nė kėtė lidhje?

"Mė mirė mos ma bėni. Unė shpresoj, ju do ti pranoni kėto mendime, nėse i kam patur vėrtet jo seriozisht. Dua t'iu tregoj juve pėr kėtė, qė zonja ėshtė italiane nė shoqėrinė e sė cilės unė pata vizituar Napolin. A nuk janė tė gjitha kėto rastėsi?"

Unė duhet ta braktis gjykimin tėnd vetjak, nėse ju tė gjitha kėto lidhje do mundoheni ti sqaroni nėpėrmjet tė pranisė sė njė rasti. Por unė ju them se ēdo rast i ngjajshėm qė ju doni tė analizoni, do t'iu ēojė po ashtu nė "raste" qė iu tėrheqin vėmėndjen.

Nė shėmbullin e mė sipėrm, patjetėr me ndihmėn e specialistit Frojd, shohim qartė qė punon mė parė njė mėndje e dytė ndėrkohė pa e vėnė nė dijeni mėndjen e njeriut tė kthjellėt.

Nė kėtė punė shohim tėrėsisht veprėn e Frojdit, se sa magjishėm organizohen fshehtėsitė pėrballė njė afekti, njė gjėndje shpirtrore plot shqetėsim, ērrugėtim i mahnitshėm bėhet nėpėrmjet asocacioneve pėr tė dalė nė kthjellėn e njeriut. E kush tjetėr e pėrdor kėtė rrugėtim " intelektual tė mėndjes sė dytė" po me tė njėjtėn mėnyrė asociative?

Nėse Frojdi " me mėndjen e dytė" i sjell vetėdijes njerzore kujtimin e njė harrese. Dikush tjetėr po me tė njėjtėn mėnyrė pune " nė mėndjen e dytė" sjell nė kthjellėn e njeriut shkenctar "kujtesėn" e diēkaje tė begatė(ose fatale) nga arsenali i madh i dijeve tė tija. Kjo ėshtė bėrthama e shkencės.

U takon shkenctarėve tė lėnė mėnjanė famėn e tyre dhe tė kėrkojnė se cilat asocacione ia kanė servirur shpikjen e tyre. Tė analizojnė edhe ata si Frojdi , jo mė me psikoanalizė, por me njė analizė tė mirfilltė llogjike tė njė cilėsie tė lartė.

Kjo punė kėrkon inteligjencė dhe pikėrisht ata e kanė kėtė fat. Nė novelėn "Divorci", nėn petkun letrar shkencėtarėt i kam quajtur sekretarė tė zotit, se janė ata qė hedhin nė letėr mėnēurinė e tij qė buron prej asocacionesh tė pa vetėdijshme, paēka se ata mbeten pronarė shpikjesh.

Vetė Frojdi nė shėmbullin e mė poshtėm luan rolin e zotit qė i mbetet i fiksuar vetėm nė pavetėdijen e tij , i kamufluar e i pa zbulueshėm me metodėn psikoanalitike:

"Njė damė qė ka dėgjuar diēka nga psikoanaliza nuk i bie ndėrmėnd emri i psikiatrit J u n g".

"Pėr kėtė i bien ndėrmėnd njė Kl(Njė emėr) - Ėilde - Nietzsche (Niēe) - Hauptmann."

" Unė nuk ia them emrin dhe i kėrkoj pėr ēdo rėnie ndėrmėnd tė asociojė veēas lirshėm."

" Pėr Kl i vete mėndja menjėherė tek Zonja K l dhe qė ishte e llastuar dhe e shtirur, por qė dukej shumė e mbajtur pėr moshėn (A l t e r) e saj." Ajo nuk mplaket kurrė "(Si ėird n i c h t a l t".) Si nocion tė pėrbashkėt pėr Ė i l d e dhe N i e t z s c h e, ajo i quan tė "sėmurė mendorė"("G e i s t e s k r a n k h e i t").

Pastaj ajo thotė me shaka: "Ju Frojdjanėt do ti kėrkoni aq shumė shkaqet e sėmundjeve mendore deri sa tė bėheni vetė tė sėmurė mendorė. Pastaj:"Unė Ė i l d e dhe Nietzsche nuk i duroj dot.

Unė nuk i kuptoj ata. Kam dėgjuar se qė tė dy ishin homoseksualė; Ėilde ishte dhėnė mbas tė rinjve (J u n g e n nė gjerm.) "( meghithatė nė kėtė fjali ajo ka shqiptuar emrin e saktė- patjetėr nė hungarisht - dhe akoma nuk i ėshtė kujtuar emri i tij)".

Tek Hauptmann i bie ndėrmėnd gjysma ( H a l b e nė gjerm.) e jetės pastaj rinia(Jugend), dhe tashmė kur unė tėrhoqa vėmėndjen e saj tek fjala rini (jugend), gjen ajo qė ka kėrkuar emrin J u n g.

Frojdi u pėrket atyre shkenctarėve tek tė cilėt empirizmi dhe teoria gjithmonė janė mpleksur ngushtė dhe pllenonin reciprokisht njėra tjetrėn. Theksi kryesor mbėshtetej nė studimet e reagimeve tė aparatit psiqik nga njė pėrfundim traume tė botės jashtė Unit, ėshtė shprehur studiuesi i tij A. Holder.

Frojdi ėshtė njė burim i pa shtershėm analogjish tė pavetėdijshme. Nėse Frojdit pavetėdija mund ti quhet njė furrik harresash mpleksur me fenomene psiqike, po aq mirė nė atė furrik zoti lėshon vezėn e dijes mbi kashtėn e asocacioneve qė me kohė ēel nė mėndjen e shkenctarit, tashmė tė vetėdijshėm pėr zbulimin e "tij".

Nė natyrė kanė qenė tė pėrhershme lėnda dhe fenomeni qė materjalizon shpikjen. Por "qėnia inteligjente" ka fjetur me shekuj mbi to. Vetėm shfaqja e asocacioneve nė fushėn e dijes filloi ta bėjė njeriun qėnie inteligjente. Epokat e zhvillimit tė njerzimit lidhen ngushtėsisht me lėshimin e bollshėm tė asocacioneve.

Epokat e zhvillimit janė edhe perjudhat e nxėnies sė njeriut. Dhe kėshtu duke shkruar shpikjet dhe derivatet e saj, rritej e rritej voluminoziteti i letrės sė mėnēur, qė shėrbeu si materjal didaktik pėr brezat e ardhshėm tė shkenctarve dhe u bė lėndė mėsimore pėr ta bėrė njeriun gjithmonė e mė tepėr qėnie inteligjente.

Pėr kėtė vetėm misteri i pavetėdijshėm i mėnyrės sė lėshimit tė asocacioneve ėshtė pjesėrisht shpjegimtare brėnda lejimit tė pavetėdijshėm Frojdian.

Ekzistenca e pavetėdijes tek njeriu nuk ėshtė njė krijim kot i autorit natyrė. Kotėsirat janė produkte njerzorė tė mosarsyes. Pavetėdijen ai e ka krijuar pėr ta fshehur mėnyrėn e aktivitetit tė tij brėnda saj; Pėr tė qėnė i padallueshėm nė pultin e dirigjimit tė orkestrės stėrmadhe tė mbarė njerzimit nė botė. Ndoshta nė tė ardhmen do arrijmė tė shpjegojmė arsyet e tij tė fshehjes.

Ėshtė kontribut i shkenctarėve, qė pėrveē shpikjes sė servirur, tė gjejnė asocacionet qė ia sollėn nė vetėdije kėtė shpikje. Duhet ecur nė rrugėn e kundėrt tė ardhjes sė shpikjes.

Mos kujtoni se asocacionet do jenė kaq trashaluqe sa na i ka servirur Frojdi nė shėmbujt e tij tė mėsipėrm. Pėr hir tė inteligjencės, qė na e vė nė shėrbim anonimati, ( disponues i nivelit mė tė lartė tė saj), ato duhet tė jenė tė holla si fija e mėndafshit qė mezi duket.

Anonimati, me mėnēurinė e tij absolute, e ka peshuar mirė rrezikun e zbulimit tė tij, prandaj hollohet aq shumė nė asocacionet e tija qė ia lėshon shkenctarit dhe kur ai nuk arrin ti pėrtypė ato pėr ti pėrpunuar ato nė vetėdije detyrohet t'ia thotė mė copė nė ėndėrr, sepse sipas Frojdit vetė ėndrra ėshtė aktivitet i pavetėdijshėm, dhe themel i pėrbashkėt aktivitetesh, ku pjesa inteligjente e kėtij aktiviteti i takon Zotit, qė kėrkon tė fshihet, ngaqė shkenctari nė gjėndje gjumi nuk e gjurmon dot atė.

Dhe kur shkenctari zgjohet e quan ėndėrrėn ēudibėrėse. Pėrsėri i referohemi Frojdit, tė pėrafruarit tė pavetėdishėm tė kėtij problemi: "Kėto raste janė krejt tė padyshueshme, ato ndodhin p. sh. Nė gjėndjen e gjumit dhe aty shprehen, qė njė person fill mbas zgjimit gjen zgjidhjen e njė problemi matematik, ose problem tjetėr pėr tė cilėn ėshtė munduar kot ditė mė parė." (Pėrtej parimit tė kėnaqsisė)

Pavetėdija e pėrfshirė nė mbarė trajtesėn e veprės sė Frojdit ėshtė njė krijesė e domosdoshme e Zotit pa tė cilėn ai nuk do tė arrinte kurrė tė sajonte qėnien inteligjente. Inteligjenca tek njeriu ėshtė njė lloj arsimimi shumė vjeēar me anėn e asocacioneve qė i pėrjapin vetėdijes pėrparim nė fushėn e dijes dhe shkencės.

Pra nė mirėnjohje tė veprės sė Frojdit qartėsuam aktivitetin e pavetėdijshėm me tė gjitha komponentėt e saj. Pra kemi 'dy"Zigmund Frojd. Njėri i vetėdijshėm qė punoj pėr vete dhe tjetri i pavetėdijshėm qė punoi pėr Zotin. Patjetėr qė pėr Frojdin e "dytė" Zoti ka pėrdorur kamuflazhin asociativ qė e bėri ateist.

Prandaj jemi tė detyruar qė aktivitetin e pavetėdijshėm tė njeriut ta nėndajmė nė vetjak dhe tė ndėrhyrė. Vetjaku kur kalon nė vetėdije nuk del mbi mėnēurinė ekzistuese tė njeriut, ndėrsa tjetra po ajo pavetėdije me ndėrhyrje nga ana e Zotit i jep kualitete Qėnies inteligjente. Pra tek njeriu kemi tė bėjmė me njė mėnēuri tė pėrēuar.

Nuk dua tė ndėrhyj pėr mbipushtete tė krijuesit trajtuar artistikisht nė novelėn Divorci. Dihet qė krijesa nuk mund tė jetė kurrė mė e mėnēur se krijuesi dhe pikėrisht kjo vartėsi e bėn atė tė pushtetshėm, pėrveē pushteteve tė tjera qė disponon tė pėrmėndura artistikisht nė novelėn e mė sipėrme.

Nuk jam as shkenctar dhe as dijetar, por si qėmtues i thjeshtė do bėj njė ilustrim mbi problemet e ngritura mė sipėr: Mė gryente pėrbrėnda njė punim dhjetra vjeēar i njeriut tim qė nė tė gjallė tė tij nuk ia botuan dhe kurrė nuk u botua.
avatar
Neo

"Uniteti - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1472


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Njė zbulim i pavetėdijshėm i Frojdit

Mesazh  Neo prej 10.08.08 1:55

Nejse

Po kaloja bri rrėpirash nė krahinat e thella tė vėndit. Bėhej elektrifikimi. U ndesha me njė mushkė ngarkuar me njė rrotullame teli elektrik tė tensionit tė lartė. Mė tėrhoqi vėmėndjen qė kjo mushkė mbartėte mbi vete kėtė ngarkesė tė rėndė dhe po e ēonte diku tek shtyllat e tensionit tė lartė tashmė tė vendosura.

Kur po kthehesha nga shkolla po aty pashė njė traktor qė tėrhiqte telin e vendosur ndėrmjet dy shtyllave pėr ta tendosur sado pak. Megjithė tėrheqjen e traktorit, kur u fiksua teli nga shtylla nė shtyllė pėrsėri bėnte gjithatė bark Nė kėtė ēast mė ka ardhur keq pėr autorin e punimit tė sipėrpėrmėndur, kur pashė me sytė e mij qė fenomeni qė ai trajtonte ekzistonte nė natyrė.

Pra mushka mbartėte mbi vete pozicionin vertikal tė telit. Ndėrrimi i pozicionit nga vertikal nė horizontal krijonte forcė qė kthehet nė energji. Sado qė ta tėrhiqte traktori e sado i pakėputshėm tė ishte teli, ai nuk shtrihej mė nė vijė tė drejtė siē mund tė ishte nė pozicionin vertikal d.m.th. mbi samarin e mushkės.

Ky ndryshim i theksuar force ndėrmjet mushkės dhe traktorit ia ngacmon vetėdijen ēdo shkenctari tė kėsaj fushe. Dhe fillon pėrpunimin e vetėdijshėm tė kėtij fenomeni.

Ti kthehemi tė mėparshmes: Po tė kish parė vetėm mushkėn nuk do ti mbetej ndonjė ngulitje nė pavetėdije, dhe po tė kish parė vetėm traktorin duke tėrhequr tel e njėjta gjė do tė ndodhte.

Por duke u takuar me mushkėn dhe traktorin d.m.th. pozicionin vertical dhe horizontal tė telit i mbriti nė vetėdije ngacmimi shkencor. Mėsuesi(Zoti) e njeh mirė kapacitetin e nxėnėsit tė tij dhe i bindur qė ngarkesėn e telit mbi mushkė do ta konceptonte si pozicionin vertikal tė tij.

Pra nė pavetėdijen e tij nuk lėshoi sinjale asocacionesh mbi kėtė ēėshtje. Takimi i saktė me mushkėn dhe traktorin kėrkon pėrsėri punė tė pavetėdijshme dhe pėrsėri do ti referohemi Frojdit, nė ekzistenca e lėvizjes sė pavetėdijshme, qė detyron muskujt tė lėvizin pavetėdijshėm brėnda zonės sė lėvizjeve tė vetėdijshme qė ndikon nė nxitimin ose ngadalsimin e tyre pėr tė takuar saktėsisht mushkėn dhe traktorin nė kryerjen e punės sė tyre.

Hutimet dhe pėrqėndrimet, afektet ngulitėse tė hasura shpesh nė psikoanalizat e tij pėr aq kohė sa i pėrkasin pavetėdijes i pėrkasin edhe Zotit pėr ta bėrė shkenctarin ngulmues mbi kėto dy asocacione pamore, ndonėse projektuar nė pavetėdije reflektojnė tek shkenctari domethėnien e tyre.

Ky ishte ngacmimi shkencor pėr tė shfrytėzuar forcėn e gravitetit.

A nuk mund tė jetė e vėrtetė qė duke luajtur pavetdijshėm me njė tharėse flokėsh dhe kanaēe birre shkenctari anglez u ngacmua tė shpikte anijet amfibe me kompresor ajri.

Dhe shumė raste tė tjera analoge qė janė detyra tė shkenctarve pėr tė gjetur origjinėn e shpikjeve tė tyre. Shpikjet ti servirin kryesisht asocacionet duke bashkėpunuar edhe me veēori tė tjera tė pavetėdijes trajtuar gjithashtu nga Frojdi. Shkenctarėt, falė zotit, janė qėnie inteligjente dhe u takon atyre tė zbulojnė rrugėn associative drejt shpikjeve qė bėjnė.

nga Mirdit Kosta
avatar
Neo

"Uniteti - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1472


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi