Nan Madol

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Nan Madol

Mesazh  Jon prej 24.01.13 21:50

Nan Madol



Nan Madol ėshtė njė vend i ndertuar megalitik, i shquar, i vendosur nė ishullin e Ponhpei (ishull vullkanik) nė Paqėsor, nė Mikronezisė.







Pohnpei ėshtė ishulli mė i madh nė Mikronezisė dhe nė kohėn e zbulimit tė tij kishte jo mė pak se 30.000 banorė. Sot ai ka mbetur me 200 banorė. Kjo ishte shkaktuar nga kėrdia e ardhjes sė kolonėve nga Perėndimi.

Nan Madol ėshtė ndėrtuar nė bregdetin shkėmbor tė ishullit Temwen me kolona basalt. Pesha e pėrgjithshme e masės do tė jetė rreth 700.000 m3 dhe pėrfshin 90 "ishuj artificiale" nė oqean, me kanale.

Rajoni afėrt basalt ėshtė larg (nuk ėshtė gjetur ku). Sidoqoftė nuk ka basalt nė ishull apo nė ishujt pranė.

Ēdo kolonė ka njė peshė qė variojnė nga 20 deri 30 ton. disa u pėrpoqėn pėr tė lėvizur kolona e tė njėjtit lloj, por kufiri i gjallėrimit tė njė bambusi ėshtė 1 ton. Por ka kolona nė fund tė oqeanit, qė do tė thotė se shtyllat vinin nga oqeani.

Nan Madol shtrihet mbi 1.5 km gjatėsi dhe 500 m tė gjerėsi.

Themelet e ndėrtesave ishin "mbjellė" nė ujė, nėn nivelin e ujit. (Nė njė kohė kur niveli i detit ishte mė i ulėt?).
Disa shkencėtarė thonė se qyteti ėshtė ndėrtuar 1500 vjet mė parė. Por sipas burimeve tė tjera, ai duhet tė jetė mė i vjetėr.

Sipas pasardhėsėve tė fundit tė tė mbijetuarve nė ishull, Nan Madol ėshtė njė qytet varrezė, ku ishte e ndaluar pėr tė shkuar. Priftėrinjtė qė banonin/ jetonin atje ishin "tiranik".

Njė legjendė thotė se kanė jetuar shumė kohė mė parė, kanibalė gjigandė, tė metamorfizuar dhe amfibė nė kėtė vend. Kanė qenė dy vėllezėr : Ohlosihpa dhe Ohlosohpa. Ata kishin fuqi magjike me tė cilėn ata themeluan dinastinė.

Pėr banorėt e ishullit, vendi ėshtė i mallkuar pėr shkak tė sakrificave tė bėra nė tė pėr tė qetėsuar shpirtrat e lashtė.
Duke pasur parasysh atė qė ne mund tė shohim, banorėt nuk kishin dije pėr tė trajtuar gurin, gdhendur, dhe nuk kishte asnjė njohuri se si ndėrtohet njė qytet.

Ėshtė thėnė se gjatė pushtimit japonez eshtrat e gjigantėve janė zbuluar, por janė zhdukur me bombardimin e Hiroshimės, ku mbetjet janė transportuar.

Gjithashtu ėshtė thėnė se njė eksplorues gjerman, Viktor Berg, kishte hapur njė varr, pavarėsisht ndalimit tė banorėve tė ishullit dhe se kishte zbuluar mbetjet e gjigantėve. (Nė fillim tė shekullit tė njėzetė). Por u zhduk gjatė njė “stuhie tė tmerrshme "dhe kapiteni u gjet i vdekur, shkaku mbeti i paqartė.


Video me shumė fotografi nga ky vend:

avatar
Jon

1227


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi