Hyjnesha Robiko

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Hyjnesha Robiko

Mesazh  Odin prej 23.01.13 23:41

Hyjnesha Robiko



Mijėra vjet mė parė, nė trevėn e Rubikut thonė se ndryshku i kuq shfaroste njerėzit, mbyste bagėtitė dhe dėmtonte tė mbjellat. Ishte hyjnesha Robiko, ajo qė i shpėtoi banorėt nga kjo murtajė e kuqe.

Tash, ritualisht, ēdo pranverė, banorėt e kėsaj zone festojnė ditėn e Shelbuemit. Presin njė ka, njė dash dhe i nxjerrin njeri-tjetrit verė tė kuqe, pėr tė kujtuar hyjneshėn Robiko.

Dhe jo rastėsisht, edhe emri Rubik i kėtij vendbanimi, e ka origjinėn pikėrisht nga kjo perėndeshė e lashtė pagane.

Gjendemi sėrish nė tė njėjtin vend. Majė njė shkėmbi tė bardhė, prej gati 900 vjetėsh, banorėt vendas ndėrtuan njė prej kishave mė tė mėdha tė asaj kohe.

E pagėzuan me emrin Shelbuem, duke i dhėnė emrin e festės, nė pėrkujtim tė hyjneshės. Edhe kisha ka legjendėn e saj. “Sipas gojėdhėnave, ndėrtimet qė ishin bėrė nė njė vend tjetėr, prisheshin nga pėllumbat qė merrnin materialet gurėt, trarėt dhe i sillnin nė shkėmbin ku aktualisht ndodhet kalaja”, tregon Bardhoku, njė banor i zonės. Sipas historianėve, Kisha e Shelbuemit ėshtė ndėr mė tė vjetrat nė Ballkan.

Ajo ėshtė aty qysh prej vitit 1162. Por, studiuesi Gjon Marku thotė se kjo godinė qėndron mbi shkėmbin e bardhė, e bukur dhe rrezatuese, qysh prej kohėve ilire, e pacėnuar nga rrebeshet e shekujve. “Rrėnjėt e Rubikut duhen kėrkuar mė tej, kjo do tė thotė se duhen kėrkuar qė nė kohėn e Justinianit ndoshta kur kemi edhe kisha tė tjera paralele si ajo e Shirqit nė Shkodėr dhe kisha e Vikut nė Mirėditė”, tregon Gjoni.

Ėshtė e dielė. 900 vjet pas pagėzimit tė Kishės sė Shelbuemit, banorėt vendas vijnė nė meshėn e bardhė tė sė dielės. “Kjo kishė ka njė kujtesė tė veēantė sipas breznive tė njerėzve. Kjo i kėrkon Rubikut kohėt e lashta kur kėtu ishin misionet pėr tė krishterėt dhe jeta e murgjėve qė mendohet se kanė qenė kėtu dhe mė pas e fretėrve franēeskanė qė vjet kanė bėrė 800 vjetorin e pranisė sė tyre nė tė gjithė botėn, por nė kėtė vend datojnė qysh nė 1240-n”, tregon Frat Sokoli.

At Shtjefėn Gjeēovi qėndroi dhe shkroi nė kolegjin e Kishės sė Shelbuemit pjesė nga vepra e tij e famshme “Kanuni i Lekė Dukagjinit”. Diku, nė njė gur tė kėmbanores, ai ka gdhendur edhe emrin e bukur Mirditė. Kėtu, qėndroi dhe ndėrtoi absidėn e kishės edhe Gjergj Fishta, i cili shkroi kėtu fragmente nga tragjedia e tij “Juda Makabe. Shėrbeu gjer nė fund tė jetės dijetari, etnologu dhe folkloristi i njohur Bernardin Palaj.

Por, edhe piktori At Leon Kabashi, i cili me art veē afreskėve tė kėsaj kishe, kishte pikturuar mė parė edhe kapelat e kishave tė Shkodrės. Sot, afresket mahnitėse tė piktorit mirditor Kabashi, fatkeqėsisht, janė dėmtuar ose janė lėnė nė harresė tė plotė. Rrėnojat e vjetra tė kolegjit tė dikurshėm franēeskan pranė kėsaj kishe, ekspozojnė dhimbshėm indiferencėn tonė ndaj objekteve tė trashėgimisė kulturore.

Bėhet fjalė pėr objekte dhe treva, ku historia risjell nė kujtesė, pjesė tė identitetit dhe ndėrgjegjes sonė kombėtare. “Nė kėto territore ka ekzistuar principata e Arbėrit dhe nė kėtė vend nuk ka pasur asnjė lloj pushtimi.

Kėtu ėshtė pėrdorur pėr herė tė parė fjala komb tė cilėn e kemi tė datuar”, pohon Gjoni. Mesha e sė dielės mbaron. “Ju nimoftė!…” ėshtė urimi qė i bėjnė njeri tjetrit dhe grupit tonė tė xhirimit banorėt vendas. Tė cilėt, kishėn e Shelbuemit e besojnė si njė vend tė shenjtė.

avatar
Odin

536


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi