Etimologjia e fjalės "Djalli"

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Etimologjia e fjalės "Djalli"

Mesazh  Fikrro prej 11.12.10 19:54

Etimologjia e fjalės: "Djalli"



Aristofeja nuk pret qė rasti t’i ikė, qė koha tė kalojė e plaga qė ka pėsuar t’i mavijoset e t’i gangrenizohet. Jo, ajo u mblodh nė Romė pasi e ardhmja e vet po rrezikohet, e nė Tiranė u pėrpoq tė rivendos rregull, qė askush tė mos lajthisė nga mėsimet e djallit e tė heretikėve.

Nė njė shkrim tė dt. 25 shtator te Telegrafi mbi Djallin, ishte njė shkrim pa autor, Aristofeja kėrkon tė mbrohet duke larguar shigjetat e kritikės nga vetja e duke rikonfirmuar pėrmbajtjen e konceptit Djall, qė vetė ka pėrpiluar e shkruar me kujdes nė ēdo fjalor tė botuar deri mė sot. Autori anonim sjell nė kėtė shkrim trajtesėn bajate mbi prejardhjen e fjalės djall:djall, thotė, vjen nga greqisht “dia”, tutje, dhe “vallein”, hedh, flak.

Shikoni ē’ka ndodhur nė greqisht: nga shprehjet shqipe hedh vallen dhe shkel me kėmbė greqishtja ka marrė (vallen pėr hedh, flak, dhe shkel pėr kėmbė),dhe nė krah tė fjalės diavolos vė anglishten devil.

Autorit tė shkrimit s’i bėn aspak pėrshtypje pėrse te anglishtja devil mungon parashtesa greke dia (d.m.th. tutje) dhe folja greke vallein (flak ?!) dhe as merr mundimin tė na shpjegojė se ēdo tė thotė hebraishtja ha-Satan, arabishtja shajtaan dhe shqipja shejtan.




Hebraishtja ha-Satan,arabishtjashajtaan,dhe shqipja shejtan,kanė nė temėn e tyre sinonimet J dhe At,tė cilat ky autor e ka tė vėshtirė t’i mėsojė.
Antishqiptarizmi s’e ka bėrė aq tė zgjuar (e veē pėr kėtė Aristofeja e mban dhe e majm si shėrbėtor besnik tė saj pasi i ditur kuptohet qė s’ėshtė), ndryshe ai nuk do tė guxonte tė vinte nė shkrimin e tij gjithė ato fjalė, kuptimin e tė cilave vetėm njė Kod, ai i SHQIPES, mund t’i zbėrthejė.

Nė anglishten e vjetėr devil shkruhej deofol dhe nė anglishten mesjetare devel.

Ato bashkė me latinishten diabolicus dhe greqishten diavolos,duan tė na kumtojnė njeriun e keq, qė pėr Aristofenė ėshtė cilido qė DI e qė Pėrhap tė vėrteta si barazimin Ay = Yll.


Njė nga karakteristikat e greqishtes ėshtė shprehja e mjaft koncepteve me dhjetra fjalė.
Siē shihet, edhe kėtu shqipja ia kalon greqishtes e shumė gjuhėve, qė mburren me fjalorin e tyre tė madh miliona fjalėsh.

Nė shqipe, nė shumicėn e rasteve, sendi dhe koncepti shprehen me njė fjalė, dhe kjo shpreh peshėn e konceptit dhe qėndrueshmėrinė e gjuhės, qė e ka krijuar atė.dia vjen nga fjalė si diavolos apo latinishtja diabolicus,dhe jo e kundėrta.

Termi diavolos, njeriu i keq, apo diēka e keqe “qui inspire la haine”, qė fut grindjen mes njerėzve (te Bailley), vjen nga shqipja e do tė thotė (po e pėrsėrisim dhe njė herė pėr tė dashuruarit pas greqishtes sė “vjetėr ?!” dhe asaj tė re) “Di Ay Yll Ėshtė”.

Ky njeri qė dinte tė fshehtat e gjuhės e qė guxonte t’ua mėsonte tė tjerėve bashkė me sekrete tė tjera tė dijes u deklarua nė Mesjetė heretik.
Heretik don tė thotė “AR E (= I, tė gjithė) them janė”, pra, Ar, Yll, (kėtu: Perėndi) janė Tė Gjithė Njerėzit e Tė gjithė Popujt”.

Djalli dhe Heretiku, janė e kundėrta e asaj qė pretendon Aristofeja. Dhe kjo del nga vetė goja e saj, nga mėsimet qė ajo ka pėrhapur p.sh. nė Kinė. Duke njohur pėr herė e mė shumė Kodin e Shqipes ne do tė mėsojmė se Aristofeja ato qė i thotė nė njė gjuhė, i hedh poshtė nė njė gjuhė tjetėr, atė qė nderon te njė popull, e poshtėron te njė popull tjetėr. Por, kėsaj loje, besojmė, se po i vjen fundi. Dhe bash pėr kėtė Aristofeja ėshtė fort e shqetėsuar.

Pėr kinezėt Ai ėshtė mashkullia (viriliteti), dhe dashuria, dhe CHIEN AI ėshtė rruga pėrmes sė cilės shkohet nė lumturinė dhe mirėqenien shoqėrore.CH’ I EN AI, vjen nga shqipja dhe do tė thotė “(Atėhere Kur) Tė Gjithė Tė Jenė Ai = Perėndi, (Nė Shoqėri Do Tė Ketė Paqe Sociale, Mirėsi Dhe Mirėqenie Pėr Tė Gjithė).”

Kjo maksimė e filozofisė kineze (e ndėrtuar siē shihet me brumė shqiptar) vlen dhe pėr ne shqiptarėt.
Shekuj robėrie, shtypje dhe obskurantizmi nuk arritėn tė pėrkulin shpirtin shqiptar, shqiptarin nuk arriti ta “qeverisė” askush, as i huaji, e siē po shohim me sytė tona, as ndonjė shqiptar, apo kastė shqiptarėsh. Dhe kėtu s’kemi tė bėjmė me ndonjė instinkt Vetėshkatėrrimi, por me instinktin e Mbijetesės.

Nė trojet shqiptare rron njė racė ku secili ėshtė njė PERĖNDI.
Vetėm atėhere kur shqiptarėt do ta kuptojnė nė thelb kėtė vlerė, vlerėn e tė qenit popull - perėndi, kur ata do ta respektojnė njėri – tjetrin si Perėndi, kur tė punojnė pėr pėrsosjen e tyre morale, lartėsimin intelektual e tė kuptojnė se pushtetin e tyre s’mund t’ia falin askujt, pėr asnjė ēast, e kur tė gjejnė rrugėn e njė vetqeverisjeje tė drejtė, ku tė dėgjohet e tė peshojė zėri i ēdonjėrit, ku tė punohet pėr njė organizim tė tillė shoqėror ku i “pėrfaqėsuari”, nė se do tė ketė atėherė ndonjė tė tillė, tė revokohet nė ēdo ēast qė ta dėshėrojnė votuesit e tij, vetėm atėhere shoqėria shqiptare do tė shkonte shumė mė mirė.


Kjo do tė ishte njė shoqėri ku pėrfaqėsuesve s’do t’u vente mendja kurrė tė guxonin tė merrnin qoftė edhe pėr njė ēast nėpėr kėmbė njė individ, ta injoronin votuesin e tė shfrytėzonin pushtetin pėr interesa tė tyre.



A janė kėto mendime njė utopi?

Sot kėto fjalė janė utopi, por nesėr kur tė merren vesh gjėra qė ne sot, jo pėr fajin tonė, s’i dimė, s’do tė ketė forcė tė ndalė njerėzit pėr tė ndėrtuar e pėr tė patur pėr vete njė shoqėri mė tė mirė.
Ne duhet tė punojmė e tė luftojmė pėr njė shoqėri ku mbreti ynė tė ish FSHESARI i turnit tė tretė. Atė ditė kur ky fshesar do tė kėrkonte tė flakte fshesėn e do tė na thoshte se kėrkon tė mbretėrojė mbi ne, ne do ta shkarkonim, sepse ne bėnim (pėrpara) dhe pa tė.

Dija ėshtė kaq e rėndėsishme pėr mbijetesėn, sa qė tė parėt tanė kanė uluritur me shpresė se ne njė ditė do t’i dėgjonim, e do t’i kuptonim:ULURASIM ėshtė njė nga fjalėt e panumėrta kuptimplote qė ne e trashėgojmė nga tė parėt, por deri mė sot, fatkeqėsisht, s’kemi ditur t’ua vėmė veshin, tė kuptojmė se ē’kanė kėrkuar tė parėt tanė tė na kumtojnė.Ne s’dimė ende se ē’pasuri e madhe, ē’filozofi fshihet nė fjalėt e thesarit tonė gjuhėsor. Kjo vlen pėr tė gjitha gjuhėt e tjera pa pėrjashtim. Njerėzit kudo nuk e dinė domethėnien e fjalėve qė flasin pėr ditė.

Kujt i ka shkuar vallė ndėrmend tė hetojė mė parė njė gjė tė tillė? Nė cilėn vepėr mund ta keni lexuar kėtė gjė?

Ende, dhe kėto ditė ne lexojmė pėrralla pėr gjuhėt e gatshme, tė ardhura nga lart, apo nga ndonjė anė tjetėr e horizontit, apo nga ndonjė kometė qė na u vėrtitka mbi kokė ēdo 3000 vjet?!
Aristofeja gjithmonė do tė gjejė kalemxhinj tė shkathėt pėr tė na treguar prroēka tė tilla e pėr ta larguar vėmendjen tonė sa mė larg nga e vėrteta.



ULURAS shpreh njė barazim semantik e fjalėformues i shfrytėzuar gjėrėsisht nė shqip dhe nė tė gjitha gjuhėt e tjera : UL, Yll = Ur, Ar.

Duke njohur barazime tė tilla tė thjeshta (shih shkrimet tona te Republika nr. 217 – 220) dija bėhet mė e lehtė, me 20 faqe tona fėmijėt tanė dinė mė shumė, nisin tė mėsojnė gjėra qė deri mė sot i mėsonin vetėm pjella mbretėrish, princash e princeshash, mbase nė Kembrixh, mbase diku tjetėr.
Dija me kohė ėshtė pėrmbledhur nė disa pohime tė thjeshta, qė Aristofeja i ka pėrvetėsuar e s’pranon tė pėrhapen ndėr popull, ndryshe rrezikojmė tė bėhemi “tė barabartė” e s’do tė kemi mė elitė.
Ajo ka bllokuar tė vėrtetėn mbi shqipen, por dhe tė vėrteta tė tjera tė thjeshta nė shkencat e sakta. Fėmijėt tanė duhet shtrydhin trutė pėr tė nxėnė diēka nė tekstet e dobėta shqip, pasi akoma te ne s’ka dalė njė njeri, qė TĖ VĖRTETAT E DIJEVE TĖ SHKENCAVE NATYRORE T’I KTHEJĖ NĖ NJĖ GRUSHT POSTULATESH TE THJESHTA.

Na duhet njė Lajbnic, apo njė Rasėll pėr ta bėrė kėtė, e dikush qė tė marrė guximin t’i pėrhapė, si dhe njė lloj klase politike tjetėr (meqė pa tė thonė hėpėrhė s’kemi nga t’ja mbajmė),qė jo vetėm tė mos ta ndalonte DIJEN, por ta mbėshteste atė si njė pasuri tė paēmuar pėr ne shqiptarėt.

Ēlirim Xhunga
avatar
Fikrro

653


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi