Djalli dhe Shejtani

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Djalli dhe Shejtani

Mesazh  Neo prej 15.08.10 22:31

Djalli Dhe Shejtani
(Pikepamje e krishtere - Neo)

Si njė fjalė, 'satan' ėshtė njė fjalė e papėrkthyer hebraishte qė do tė thotė ‘kundėrshtar’, ndėrsa ‘djall’ ėshtė njė pėrkthim i fjalės greke 'diabolos', qė do tė thotė gėnjeshtar, njė armik ose akuzues i rremė.

Nganjėherė fjalėt origjinale tė Biblės lihen tė papėrkthyera ("Mammon", te Mt. 6:24, ėshtė njė shembull Aramaik i kėsaj).

Nė qoftė se ne besojmė se shejtani dhe djalli janė ndonjė qenie jashtė nesh pėrgjegjėse pėr mėkatin, atėhere, sa herė qė tė ndeshim kėto fjalė nė Bibėl, na duhet tė nėnkuptojmė kėtė person tė lig.

Pėrdorimi biblik i kėtyre fjalėve tregon se ato mund tė pėrdoren si mbiemra tė zakonshėm qė pėrshkruajnė njerėz tė zakonshėm.

Ky fakt e bėn tė pamundur tė arsyetosh qė fjalėt djall dhe shejtan siē pėrdoren nė Bibėl e kanė fjalėn pėr njė person ose qenie tė madhe tė ligė jashtė nesh.

Fjala 'Shejtan' Nė Bibėl

1 Mbretėrit 11:14 shėnon se "Zoti ngriti kundėr Solomonit njė armik (e njėjta fjalė hebraishte e pėrkthyer "shejtan" diku tjetėr), Hadadin Idumeon". "Dhe Perėndia ngriti kundėr Solomonit njė armik tjetėr (njė shejtan tjetėr)...Rezonin...ai qe armik (shejtan) i Izraelit" (1 Kings 11:23,25).

Kjo nuk do tė thotė qė Perėndia ngriti njė person ose njė ėngjėll mbinatyror pėr tė qenė njė shejtan/armik i Solomonit; Ai ngriti njerėz tė zakonshėm. Mat.16:22,23 jep njė shembull tjetėr. Pjetri po pėrpiqej tė pengonte Jezusin nga shkuarja nė Jeruzalem pėr tė vdekur nė kryq.

Jezusi iu kthye dhe i tha Pjetrit "Shporru prej meje, Shejtan...s’ke ndėr mend punėt e Perėndisė, por punėt e njerėzve". Kėshtu Pjetri u thirr shejtan. Shkrimi ėshtė i qartė si kristali se Krishti nuk po fliste me ndonjė ėngjėll ose demon kur foli ato fjalė; ai po fliste me Pjetrin.

Meqėnėse fjala 'shejtan' thjesht nėnkupton njė kundėrshtar, njė njeri i mirė, edhe Perėndia Vetė mund tė quhet ‘shejtan’. Nė thelb nuk ka asgjė prej mėkati me domosdo nė fjalėn vetė.

Pėrmbajtja mėkatare qė ka fjala 'shejtan' ėshtė pjesėrisht nė sajė tė faktit qė vetė natyra jonė mėkatare ėshtė 'shejtani' ose kundėrshtari ynė mė i madh dhe, gjithashtu, nė sajė tė pėrdorimit tė fjalės nė gjuhėn e botės pėr t’iu referuar diēkaje tė shoqėruar me mėkatin.

Perėndia Vetė mund tė jetė njė shejtan kur sjell sprova nė jetėt tona ose duke na ndaluar nga njė drejtim i gabuar veprimi qė mund tė jemi duke ndėrmarrė. Por fakti qė Perėndia mund tė thirret 'shejtan' nuk do tė thotė qė Ai vetė ėshtė mėkatar.

Librat e Samuelit dhe Kronikave janė paralelizma tė tė njėjtave ngjarje, siē janė katėr ungjillet dėshmi tė tė njėjtave ngjarje duke pėrdorur gjuhė tjetėr. 2 Sam.24:1 dėshmon: "Zoti...nxiti Davidin kundėr Izraelit" qė ta bėnte tė numėronte Izraelin. Ngjarja paralele nė 1 Kron.21:1 thotė se "Shejtani u ngrit kundėr Izraelit, dhe nxiti Davidin" tė bėnte numėrimin.

Nė njė pjesė nxitjen e bėn Perėndia, nė tjetrin e bėn Shejtani. I vetmi pėrfundim ėshtė qė Perėndia veproi si 'shejtan' ose kundėrshtar i Davidit. Ai i bėri tė njėjtėn gjė Jobit duke i sjellė sfida nė jetėn e tij, kėshtu Jobi tha pėr Perėndinė: "Mė pėrndjek me fuqinė e dorės sate" (Job 30:21); 'po vepron si shejtan kundėr meje', ishte ajo qė nė fakt Jobi po thoshte.
Fjala 'Djall' Nė Bibėl

Dhe po kėshtu ėshtė edhe me fjalėn ‘djall’. Jezusi tha, "nuk ju kam zgjedhur ju dymbėdhjetė (dishepuj) dhe njė nga ju ėshtė njė djall? Ai e kishte fjalėn pėr Judė Iskariotin..." qė ishte njė burrė i zakonshėm i vdekshėm.

Ai nuk po fliste pėr ndonjė qenie personale me brirė, ose i ashtuquajtur ‘qenie nė frymė’. Fjala ‘djall' kėtu thjesht nėnkupton njė njeri tė keq. 1 Tim.3:11 jep njė shembull tjetėr. Gratė e pleqve tė kishės tė mos ishin "shpifėse"; fjala origjinale greke kėtu ėshtė ‘diabolos', qė ėshtė e njėjta fjalė e pėrkthyer ‘djall’ diku tjetėr.

Kėshtu Pali paralajmėron Titin qė gratė e moshuara nė asamble nuk duhet tė jenė "akuzues tė rreme"ose ‘djaj’ (Tit.2:3). Dhe po ashtu ai i tha Timoteut (2 Tim.3:1,3) se "nė ditėt e fundit...burrat do tė jenė...akuzues tė rremė (djaj)".

Kjo nuk do tė thotė qė qeniet njerėzore do tė kthehen nė qenie tė mbinatyrshme, por ata do tė jenė mė tė kėqinj. Duhet tė jetė mė se e qartė nga e gjithė kjo qė fjalėt ‘djall’ dhe 'shejtan' nuk nėnkuptojnė njė ėngjėll tė rėnė ose njė qenie mėkatare jashtė nesh
Mėkati, Shejtani Dhe Djalli

Fjalėt 'shejtan' dhe 'djall' janė pėrdorur nė mėnyrė figurative pėr tė pėrshkruar tendencat natyrore mėkatare brenda nesh, pėr tė cilat ne folėm nė Kapitullin 6.1. Kėto janė 'shejtani' ose kundėrshtari ynė kryesor. Ata gjithashtu janė personifikuar dhe, si tė tillė, pėr ta mund tė flitet si 'djalli'- armiku ynė, njė shtrembėrues i sė vėrtetės.

Kėshtu ėshtė ‘njeriu’ ynė natyror- djalli vetė. Lidhja ndėrmjet djallit dhe dėshirave tona tė kėqia - mėkati brenda nesh - bėhet i qartė nė disa pjesė:"ashtu si bijtė (vetė ne) kanė marrė pjesė prej mishi dhe gjaku, po ashtu edhe ai (Jezusi) u bė pjestar nė po ato gjėra; qė tė shkatėrronte me anė tė vdekjes (sė tij) atė qė ka pushtetin e vdekjes, domethėnė djallin" (Heb.2:14). Djalli kėtu pėrshkruhet si tė jetė pėrgjegjės pėr vdekjen. Por "pagesa e mėkatit ėshtė vdekja" (Rom.6:23).

Prandaj mėkati dhe djalli duhet tė jenė paralel. Nė mėnyrė tė ngjashme Jakobi 1:14 thotė se dėshirat tonė tė mbrapshta na tundojnė duke na ēuar nė mėkat dhe, pra, nė vdekje; por Hebrenjve 2:14 thotė se djalli sjell vdekjen. I njėjti varg thotė se Jezusi pati natyrėn tonė me qėllim qė tė shkatėrronte djallin. Bėni dallimin e kėsaj me Rom. 8:3: "Perėndia, duke dėrguar Birin e tij nė shėmbėllim mishi mėkatar (domethėnė nė natyrėn tonė njerėzore) e dėnoi mėkatin nė mish".

Kjo tregon se djalli dhe tendencat mėkatare qė janė natyrshėm brenda natyrės sė njeriut janė efektivisht tė njėjta. Ėshtė me rėndėsi jetike tė kuptosh qė Jezusi u tundua njėsoj si ne. Keqkuptimi i doktrinės sė djallit do tė thotė qė ne nuk mund tė ēmojmė si duhet natyrėn dhe veprėn e Jezusit. Vetėm nė sajė tė Jezusit qė kishte natyrėn tonė prej njeriu - ‘djallin’ brenda tij - ne mund tė kemi shpresėn e shpėtimit (Heb.2:14-18; 4:15).

Duke u ngritur mbi dėshirat e natyrės sė tij njerėzore, djallin Biblik, Jezusi ishte nė gjendje tė shkatėrrojė djallin nė kryq (Heb.2:14). Nė qoftė se djalli ėshtė njė qenie personale, atėhere ai nuk duhet tė egzistojė mė. Heb.9:26 thotė se Krishti u shfaq "pėr tė hequr mėkatin me anė tė sakrificės sė vetes". Heb. 2:14 ia pėrshtat kėtė thėnies qė nėpėrmjet vdekjes sė tij Krishti shkatėrroi djallin nė vetvete. Nėpėrmjet vdekjes sė tij Jezusi nė prespektivė shkatėrroi "trupin e mėkatit" (Rom.6:6), d.m.th. natyrėn njerėzore, mėkatin e zbuluar nė (trajtėn e) vetė trupave tanė.

"Kush kryen mėkat ėshtė nga djalli" (1 Gjo.3:8), sepse mėkati ėshtė rezultat i lejimit tė dėshirave tona natyrore tė liga (Jakob 1:14,15), tė cilat Bibla i quan ‘djall’. "Prandaj u shfaq biri i Perėndisė pėr tė shkatėrruar veprat e djallit" (1 Gjo.3:8).

Nė qoftė se ne e kemi mirė kur themi qė djalli ėshtė dėshirat tona tė liga, atėhere vepra e dėshirave tona tė liga d.m.th. rezultati i tyre, janė mėkatet tona. Kjo ėshtė konfirmuar nga 1 Gjo. 3:5: "Ai (Jezusi) u shfaq pėr tė marr mėkatet tona".

Kjo konfirmon se "mėkatet tona" dhe "vepra e djallit" janė e njėjta gjė. Vep. 5:3 jep njė shembull tjetėr tė kėsaj lidhjeje ndėrmjet djallit dhe mėkateve tona. Pjetri i thotė Ananias: "Pse Shejtani ta mbushi zemrėn tėnde?" pastaj nė vargun 4 Pjetri thotė "Pse e shtive nė zemėr tėnde kėtė gjė?" Tė shtish diēka tė ligė nė zemrėn tėnde ėshtė njėsoj si Shejtan tė ta mbushė zemrėn. Nė qoftė se ne vetė fillojmė diēka, p.sh. njė plan mėkati, atėhere fillon brenda nesh.

Nė qoftė se njė grua zė njė fėmijė, nuk ėshtė jashtė saj; fillon brenda saj. Jakobi 1:14,15 pėrdor tė njėjtėn figurė kur pėrshkruan se si lakmia jonė fillon dhe sjell mėkatin, i cili sjell vdekje. Ps.109:6 paralelizon njė person mėkatar me njė 'shejtan': "Vendos njė njeri tė keq mbi tė: dhe Shejtani le tė jetė nė tė djathtė tė tij", d.m.th. nė pushtet mbi tė (Krah. Ps.110:1).
Personifikimi

Megjithatė ju, me tė drejtė, mund tė pėrgjigjeni: 'por flet sikur djalli tė jetė person!' Kjo ėshtė e vėrtetė; Heb.2:14 flet pėr "atė qė ka pushtetin e vdekjes, domethėnė djallin". Edhe njė sasi e vogėl e leximit tė Biblės tregon se shpesh pėrdor personifikimin- kur flet pėr njė ide abstrakte si tė jetė njė person.

Kėshtu Prov. 9:1 flet pėr njė grua e quajtur 'Mėnēuri' qė ndėrton njė shtėpi, dhe Rom.6:23 e vė mėkatin nė ngjashmėri me njė pagues qė jep pagesėn e vdekjes. Kjo karakteristikė diskutohet me tej nė Degėzimin 5. Djalli ynė, 'diabolos', shpesh pėrfaqson dėshirat tona tė liga.

Po prapė nuk mund tė kesh djallėzi abstrakte; dėshirat e liga qė janė nė zemrėn e njė njeriu nuk mund tė egzistojnė veēmas nga njeriu; prandaj ‘djalli’ ėshtė i personifikuar. Mėkati shpesh personifikohet si njė zotėri (p.sh. Rom.5:21; 6:6,17; 7:3). Prandaj, ėshtė e kuptueshme qė edhe ‘djalli’ personifikohet duke qenė se ‘djalli’, gjithashtu i referohet mėkatit.

Nė tė njėjtėn mėnyrė, Pali flet pėr ne sikur kemi dy qenie, si tė ishin brenda mishit tonė (Rom.7:15-21): njeriu i mishit, ‘djalli’, lufton me njeriun e Frymės. Megjithatė dihet qė nuk ka tamam dy qenie personale qė luftojnė brenda nesh.

Kjo pjesė mėkatare e natyrės sonė personifikohet si "e keqja" (Mt.6:13 V.R.) - djalli Biblik. E njėjta frazė greke e pėrkthyer "e keqja" kėtu, pėrkthehet si "person i lig" nė 1 Kor.5:13, duke treguar se kur njė person i hap rrugė mėkatit, ai ėshtė "i keq" - ai vetė- bėhet njė "i keq", njė ‘djall’.
'Djalli’ dhe 'Shejtani' nė njė kuptim politik

Kėto fjalė 'djall' dhe 'shejtan' pėrdoren gjithashtu tė pėrshkruajnė rregullin mėkatar dhe tė lig tė botės, nė tė cilėn jetojmė. Pėr hierarkitė shoqėrore, politike dhe pseudo-fetare tė njerėzimit mund tė flitet nė terma tė ‘djallit’.

Djalli dhe shejtani nė Dhjatėn e Re shpesh iu referohen pushteteve shoqėrore dhe politike tė sistemeve romake ose jude. Kėshtu ne lexojmė se si djalli hedh besimtarėt nė burg (Zbu.2:10), duke iu referuar autoriteteve tė Romės qė burgos besimtarėt.

Nė tė njėjtėn pėrmbajtje lexojmė pėr kishėn e Pergamos qė vendoset atje ku ėshtė ndenjėsja ose froni i shejtanit - p.sh. vendi i qeverisė pėr koloninė romake nė Pergamos, ku ishte edhe njė grup besimtarėsh. Ne nuk mund tė themi qė Shejtani vetė, nėse egziston, personalisht pati njė fron nė Pergamos.

Mėkati vetjak pėrkufizohet si njė shkelje e ligjit tė Perėndisė (1 Gjo.3:4). Por mėkati i shprehur sė bashku si njė forcė shoqėrore dhe politike kundėr Perėndisė ėshtė njė forcė mė e fuqishme se individėt; ėshtė kjo fuqi kolektive qė personifikohet nganjėherė si njė qenie e fuqishme e quajtur djall.

Nė kėtė kuptim Irani dhe fuqitė e tjera islamike i kanė quajtur Shtetet e Bashkuara "shejtanin e madh"- d.m.th. kundėrshtarin e madh tė ēėshtjes sė tyre, nė terma fetare dhe politike. Kėshtu janė pėrdorur shpesh fjalėt ‘djall’ dhe ‘shejtan’ nė Bibėl.

Nė pėrfundim, ėshtė ndoshta e vėrtetė tė thuash qė, nė kėtė temė mė tepėr se nė ndonjė tjetėr, ėshtė jetike tė bazojmė kuptimin tonė mbi njė pamje tė drejtpeshuar tė tė gjithė Biblės, nė vend qė tė ndėrtojmė doktrina masive nė pak vargje qė pėrmbajnė frazat proverba, tė cilat duket se u referohen besimeve tė zakonshme lidhur me djallin. Kapitulli 6.1 dhe ky seksion do tė rikėrkojė rilexim tė kujdesshėm dhe me lutje.

Ėshtė pranuar qė pozicioni doktrinal i pėrshkruar atje, ėshtė e vetmja mėnyrė pėr tė qėnė nė gjendje tė kemi njė kuptim tė arsyeshėm tė tė gjitha pjesėve qė flasin pėr djallin dhe shejtanin. Ato fjalė mund tė pėrdoren si mbiemra tė zakonshėm ose nė disa vende ato i referohen mėkatit qė gjendet brenda natyrės sonė njerėzore.

Disa nga pjesėt mė gjerėsisht tė keqkuptuara, qė citohen nė mbėshtetje tė ideve tė pėrkrahura, janė marrė parasysh nė Degėzimet qė shoqėrojnė kėtė studim.

Ata qė e kanė tė vėshtirė tė pranojnė pėrfundimet tona duhet tė pyesin veten: (1) ėshtė mėkati i personifikuar? Ėshtė e qartė qė ėshtė. (2) Ėshtė e vėrtetė qė 'shejtani' mund tė pėrdoret thejsht si njė mbiemėr? Po, ėshtė.

Pra, ēfarė problemi tė vėrtetė mund tė ketė nė pranimin qė mėkati ėshtė personifikuar si armiku/shejtani ynė?

Bota shpesh personifikohet nė letrat dhe Ungjillin e Gjonit (shih V.R); ēfarė titull mė tė mirė se 'shejtan' ose ‘djall’ mund tė ketė pėr kėtė personifikim?
avatar
Neo

"Njėshmėria - mund tė njihet vetėm duke u bashkuar me tė."


1469


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Djalli dhe Shejtani

Mesazh  Jetmira prej 15.07.13 17:15

Ku jeton Djalli?
Pėrgjigjja e Biblės

Meqė ėshtė krijesė e padukshme frymore, Djalli jeton nė njė botė tė padukshme. Gjithsesi, ky vend nuk ėshtė nė njė ferr tė zjarrtė ku ai u shkakton vuajtje tė ligjve, siē pėrshkruhet nė figurėn e kėtij artikulli.
«Lufta nė qiell»

Pėr njėfarė kohe, Satana Djalli lėvizte lirshėm nė botėn e padukshme nė qiell, ku edhe paraqitej para Perėndisė bashkė me engjėjt e tjerė besnikė. (Jobi 1:6) Por Bibla paratha se do tė fillonte «lufta nė qiell» dhe si rezultat Satanai do tė dėbohej nga qielli e ‘do tė hidhej poshtė nė tokė’. (Zbulesa 12:7-9, Bibla Simon Filipaj) Si kronologjia biblike, edhe ngjarjet botėrore vėrtetojnė se kjo luftė nė qiell tashmė ėshtė bėrė. Tani Djalli ėshtė kufizuar nė afėrsi tė tokės.

A do tė thotė kjo se Djalli jeton nė njė vend specifik nė planetin tonė? Pėr shembull, thuhej se qyteti i lashtė i Pergamit ishte «froni i Satanait», «aty ku banon Satanai». (Zbulesa 2:13) Faktikisht, kėto shprehje ka mundėsi t’i referohen adhurimit satanik qė ishte pėrqendruar nė atė qytet. Bibla thotė se Djalli sundon mbi «gjithė mbretėritė e tokės sė banuar». Ai nuk jeton nė njė vend fizik nė tokė, por ėshtė kufizuar nė afėrsi tė tokės.—Luka 4:5, 6.
avatar
Jetmira

802


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Djalli dhe Shejtani

Mesazh  Jetmira prej 15.07.13 17:17

Pse Perėndia nuk e shfaros Djallin?

A NUK do t’ia lehtėsoje vuajtjet dikujt po tė kishe mundėsi? Zakonisht vullnetarėt shkojnė me nxitim nė vendin ku ka ndodhur njė katastrofė natyrore, pėr tė ndihmuar e pėr tė shpėtuar njerėz qė as i njohin fare. Prandaj dikush mund tė pyesė: «Pse po vonon Perėndia dhe nuk e shfaros Djallin, pėrgjegjėsin e vuajtjeve tė panumėrta njerėzore?»Pėr t’iu pėrgjigjur kėsaj pyetjeje, pėrfytyroni njė ēėshtje gjyqėsore tė rėndėsishme. Vrasėsi, i cili me ēdo mėnyrė pėrpiqet tė ndalojė procesin gjyqėsor, e akuzon gjyqtarin pėr pandershmėri nė mėnyrėn se si i drejton gjėrat nė sallėn e gjyqit, dhe madje shton se ai i ka korruptuar anėtarėt e jurisė. Pėr kėtė arsye, gjyqtari lejon qė dėshmitarė tė shumtė tė paraqesin dėshminė e tyre.

Gjyqtari e di se procesi gjyqėsor i stėrzgjatur mund tė shkaktojė shumė probleme dhe ai do tė donte ta mbyllte ēėshtjen pa vonesa tė kota. Megjithatė, ai e kupton se pėr tė arritur nė njė vendim gjyqėsor qė do tė shėrbejė si precedent pėr ēėshtje tė tjera qė mund tė ngrihen nė tė ardhmen, tė dy palėt duhet tė kenė kohėn e duhur pėr tė paraqitur mbrojtjen e tyre nė kėtė ēėshtje.Pėr tė arritur nė njė vendim gjyqėsor qė do tė shėrbejė si precedent pėr ēėshtje tė tilla, tė dy palėt duhet kenė kohėn e duhur pėr tė paraqitur argumentet e tyre nė ēėshtjen gjyqėsore

Si lidhet ky ilustrim me akuzėn qė Djalli—i cili ndryshe quhet edhe ‘dragua’, ‘gjarpėr’ dhe «Satana»—i bėri Jehovait, ‘Mė tė Lartit nė tėrė dheun’? (Zbulesa 12:9; Psalmi 83:18) Kush ėshtė nė tė vėrtetė Djalli? Ēfarė akuzash ka ngritur ai kundėr Perėndisė Jehova? Dhe kur do ta shfarosė Perėndia atė?
Njė precedent pėr tė vendosur drejtėsinė

Nė fillim, ai qė mė vonė u bė Djalli, ishte njė krijesė frymore e pėrsosur, njė nga engjėjt e Perėndisė. (Jobi 1:6, 7) Ai u kthye vetė nė Djall kur nė zemrėn e tij zuri rrėnjė ambicia egoiste qė njerėzit ta adhuronin. Kėshtu ai sfidoi tė drejtėn e Perėndisė pėr tė sunduar, madje duke lėnė tė nėnkuptohej se Perėndia nuk meriton t’i bindemi. Djalli ngriti akuzėn se njerėzit i binden Perėndisė vetėm kur i «korrupton» me bekimet e tij. Por sipas tij, nėn vėshtirėsi, tė gjithė ‘do ta mallkonin’ Krijuesin e tyre.—Jobi 1:8-11; 2:4, 5.
Perėndia s’mund t’u jepte pėrgjigje kėtyre akuzave tė Satanait thjesht duke pėrdorur forcėn. Nė fakt, nė qoftė se do ta ekzekutonte Djallin menjėherė, disa ndoshta do tė mendonin se Djalli kishte tė drejtė. Prandaj Perėndia, duke pasur autoritet absolut, filloi njė proces gjyqėsor qė vėzhguesit tė kuptonin se si qėndronte e vėrteta.

Nė harmoni me parimet dhe me drejtėsinė e tij tė pėrsosur, Perėndia Jehova la tė nėnkuptohej se secila palė do tė kishte dėshmitarėt e vet qė do tė siguronin dėshmi tė mjaftueshme nė kėtė ēėshtje. Koha qė Jehovai ka lejuar, u ka dhėnė mundėsi pasardhėsve tė Adamit tė jetojnė e tė japin dėshmi tė mėtejshme nė favor tė Perėndisė. Kėtė e bėjnė duke zgjedhur t’i qėndrojnė besnik Perėndisė nga dashuria, pavarėsisht vėshtirėsive.
Edhe pėr sa kohė?

Perėndia Jehova ėshtė mjaft i vetėdijshėm se, ndėrsa ky proces gjyqėsor zhvillohet, njerėzit vazhdojnė tė vuajnė. Megjithatė, Ai ėshtė i vendosur ta mbyllė ēėshtjen sa mė shpejt tė jetė e mundur. Bibla e pėrshkruan atė si «Ati i mėshirave tė buta dhe Perėndia i ēdo ngushėllimi». (2 Korintasve 1:3) Ėshtė e qartė se «Perėndia i ēdo ngushėllimi» nuk do tė lejojė qė Djalli tė jetojė mė tepėr se ē’ėshtė e nevojshme dhe qė pasojat e ndikimit tė tij tė vazhdojnė. Nga ana tjetėr, Ai nuk do ta eliminojė Djallin para kohe, pra pa pėrfunduar njė herė e mirė ēėshtja gjyqėsore universale.

Kur ēėshtjet tė zgjidhen pėrfundimisht, e drejta e Jehovait pėr tė sunduar do tė jetė shfajėsuar plotėsisht. Ēėshtja ligjore kundėr Satanait do tė shėrbejė si njė gur prove pėr gjithė pėrjetėsinė. Nėse njė ēėshtje e ngjashme do tė ngrihet pėrsėri nė tė ardhmen, rasti i Satanait do tė shėrbejė si precedent qė s’do ketė mė nevojė tė pėrsėritet.
Nė kohėn e duhur, Perėndia Jehova do ta drejtojė Birin e tij tė ringjallur qė tė shfarosė Satanain dhe tė zhbėjė veprat e tij. Bibla tregon se kur Krishti «tė ketė asgjėsuar ēdo qeveri, autoritet dhe fuqi, . . . do t’ia dorėzojė mbretėrinė Perėndisė dhe Atit tė tij. Sepse, ai duhet tė mbretėrojė derisa Perėndia t’i ketė vėnė tė gjithė armiqtė nėn kėmbėt e tij. Armiku i fundit qė do tė asgjėsohet, ėshtė vdekja.»—1 Korintasve 15:24-26.

Jemi tė lumtur qė Bibla premton se do tė ketė kushte parajsore nė ēdo vend tė tokės. Njerėzit do tė jetojnė nė njė parajsė paqėsore, siē kishte si qėllim Perėndia nė fillim. «Zemėrbutėt do tė trashėgojnė tokėn dhe do tė kėnaqen pa masė me paqen e pafund.» Po, «tė drejtėt do tė trashėgojnė tokėn dhe do tė banojnė pėrgjithmonė nė tė».—Psalmi 37:11, 29.

Vini re ēfarė perspektive e mrekullueshme pėrshkruhet nė Bibėl pėr shėrbėtorėt e Perėndisė: «Ja, tenda e Perėndisė ėshtė me njerėzit. Ai do tė banojė me ta, e ata do tė jenė populli i tij. Po, vetė Perėndia do tė jetė me ta. Ai do tė fshijė ēdo lot nga sytė e tyre. Nuk do tė ketė mė vdekje. As vajtim, as klithmė, as dhembje nuk do tė ketė mė. Gjėrat e mėparshme shkuan.»—Zbulesa 21:3, 4.


avatar
Jetmira

802


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi