Te vertetat e fshehura

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Shko poshtė

Te vertetat e fshehura

Mesazh  Jon prej 18.08.09 12:40

A ka ekzistuar me tė vėrtetė CIKLOPI ?

Tė gjithė e njohin legjendėn e gjigandit me njė sy Polifemit, tė ishullit tė Sicilisė qė pėrshkruan Homeri nė veprėn e tij “ODISEA”. A ka ekzistuar njė qėnie gjigande e tillė? Po, vetėm se ai nuk ka qėnė as njeri dhe as i biri i perėndisė sė detit Poseidon, siē tregohet nė legjendė.

Sipas disa palenteologėve,shkak pėr lindjen e kėsaj legjende ka qėnė kafka e njė Mamuthi, njė nga elefantėt, fosile tė zhdukur gjatė epokės sė akullnajave, domethėnė 15-20 mijė vitet e fundit tė historisė sė tokės.

Nėse na duhet qė patjetėr tė bazohemi nė kėtė fakt atėherė lindj pyetja se ē’lidhje ka Polifemi me Mamuthin?

Mamuthi ėshtė njė nga kafshėt prehistorike mė interesante. Duke qenė farefisi mė i afėrt i elefantit tė sotem,ai ndryshonte prej tij se e ka pasur trupin te mbushur nga njė shtresė qimesh tė buta (push) qė i shėrbente si “astar” i peliēes sė tij e cila pėrbėhej nga qime tė trasha si furcė e tė gjata deri nė 1 metėr.

Po kėshtu, nė kokė nga tė dy anėt e feēkės ka pasur dy dhėmbė shumė tė gjatė e tė pėrkulur nga lart. Kafka e mamuthėve si dhe e elefantėve ka nė mes njė zgavėr relativisht tė madhe qė lidhet me feēkėn e tyre kurse zgavrat e syve vendosen anash kokės nga prapa.

Ashtu siē tregohet nė poemėn e Homerit, detarėt tė rraskapitur nga udhėtimi i vėshtirė nė det iu afruan brigjeve tė Sicilisė. Pasi mbėrritėn nė tokė,mbushėn bucelat dhe vozat me ujė tė pijshėm dhe u nisėn pėr gjueti, nė brendėsi tė ishullit, pėr tė siguruar ushqim.

Nė njė shpellė ata gjetėn njė kafkė “gjigandi”nė pamje tė jashtme tė ngjashme me atė tė njeriut, vetėm se nė vend tė dy gropave tė syve, kishte vetėm njė e pėr mė tepėr ajo ndodhej nė mes tė saj, poshtė ballit.

Tė habitur nga ky zbulim ata nuk e kishin tė vėshtirė tė pėrfytyronin trupin, kėmbėt e duart e kėtij gjigandi me njė sy nė ballė dhe sigurisht pasojat qė do tė kishin po tė ndesheshin me njė krijesė tė tillė. Prandaj i zuri paniku, u vėrsulėn drejt anijes dhe tė tmerruar u larguan me tė shpejtė nga bregu pėr nė det tė hapur.

Autorėt e kėsaj hipoteze e mbėshtesin mendimin e tyre duke u nisur edhe nga fakti se detarėt e guximshėm nuk kishin parė kurrė mamuth ose elefant (mamuthi nė atė kohė ishte zhdukur kurse elefanti nuk ekzistonte nė Evropė), as edhe ndonjė kafshė tjetėr e ngjashme me tė. Keshtu nuk ėshtė vėshtirė tė kuptojmė jo vetėm tmerrin qė i kapi, por edhe krijimin e fantazisė pėr gjigandin e tmerrshėm Polifem.

Duke u mbėshtetur nė mbeturinat skeletore tė kafshėve dhe fosileve tė ndryshme, fantazia popullore ka krijuar figura pėrrallore tė dragonjėve, tė kuēedrave etj, qė kanė krahė, shumė kokė, qė lėshojnė zjarr nga goja dhe vrasin njerėzit e djegin kasollet e tyre.

Ky ėshtė i vetmi shpjegim racional i bėrė nga disa palenteologė pėr figurėn e Ciklopit Polifem tė poemės sė lashtė tė Homerit. Nė kėtė rast si dhe nė shumė tė tjerė fantazia e njeriut ka arritur tė krijojė kėtė pėrbindėsh, duke besuar kohė mbas kohe se ai mund tė ketė ekzistuar nė tė vėrtetė.

Jetė Paralele !!!

Ēdo jetė ka njė jetė ! Kjo ka qenė shprehja mė e famshme e viteve 70’ e thėnė nga njė hipi qė s’kishte asgjė pėr tė humbur. Por nėse sot vihemi nė drejtimin e duhur pėr tė analizuar kėtė shprehje, ēfarė do tė mendonim nė tė vėrtetė ???

Regjistrat nė tė cilat shėnohen emrat e njerėzve qė kanė jetuar, pėr disa mbeten thjesht regjistra, por pėr studiuesit janė pika e nisjes pėr njė studim tepėr tė ēuditshėm i cili nuk ėshtė bėrė i ditur mė parė.

Studimi mbi jetėt identike tė njerėzve nxjerr nė dritė njė realitet tė fshehtė e tė pabesueshėm.
Janė vėnė re raste njerėzore shumė tė ēuditshme. Duke filluar qė nga dy gra me emrin Edna, deri te dy presidentėt Kennedy dhe Lincoln. Ndoshta ēdonjėri prej nesh ka njė sozi, njė tjetėr qė bėn tė njejtėn jetė si fotokopja jonė e shkruar nė librin e madh tė fatit.

Studiuesi Johan Gudvag ka arritur tė zbulojė, pas shumė vitesh punė, disa raste nė tė cilat ėshtė vėrenjtur njė paralelizėm mes jetėve tė personave edhe pse shumė larg nga njėri-tjetri, ose qė injoronin ekzistencėn e tyre.

Koinēidencat nė fjalė janė vėrtet tė mahnitshme pasi nuk bėjnė pjesė nė rendin normal tė jetės. Gudvag, nė librin e tij “Astrologjia” tregon disa aspekte tė ngjashme mes jetės dhe vdekjes sė dy personave : Donald Chapman dhe Donald Brasil, tė dy tė lindur nė 5 shtator tė 1933, i pari nė njė fshat tė Eurekės, ndėrsa i dyti nė Ferndale tė Kalifornisė. Njė mėngjes tė diele, mė 10 shtator tė 1956 ekzaktėsisht pesė ditė pas ditėlindjes sė secilit, djemtė e rinj po ecnin me makinė nė autostradėn 101 nė jug tė Eurekės.

Pasi kishin shoqėruar tė fejuarat pėr nė shtėpi u pėrplasėn me makinė me njėri-tjetrin dhe vdiqėn nė vend. Ēertifikatat e vdekjes tregojnė se tė dy djemtė kishin vdekur nga plagėt e rėnda qė kishin marrė nė kokė.

Njė rast tjetėr paralelizmi i treguar nga Gudvag flet pėr dy gra tė lindura nė tė njejtėn ditė, por pa asnjė lidhje familjare : Edna Hanah dhe Edna Osbeurn. Nė 1939, nė spitalin Hankersack nė Nju Xhersi qė tė dyja lindėn nė tė njėjtin moment dhe u pagėzuan me tė njėjtin emėr. Gudvag, pasi  kishte pyetur tė dyja gratė zbuloi mė shumė. Burrat e tyre bėnin tė njėjtėn punė dhe ishin pronarė tė sė njėjtės markė makine qė kishte tė njėjtėn ngjyrė.

Tė dy ēiftet ishin martuar ekzaktėsisht tre vjet e gjysmė mė parė. Burrat e tyre kishin lindur nė tė njėjtin vit, nė tė njėjtin muaj dhe nė tė njėjtėn ditė, ashtu si dhe gratė e tyre. Gratė ishin brune, sy blu dhe kishin tė njėjtėn gjatėsi. Tė dy ēiftet kishin blerė nė tė njėjtėn ditė njė qen dhe i kishin vėnė tė njėjtin emėr, Spot.

Ekzistojnė shumė raste tė tjera,ku ngjashmėria nė jetėn e individėve ėshtė e habitshme. Mė 8 nėntor, gazeta italiane “Il Giornale” e 1981 raportoi njė rast tė jashtėzakonshėm tė vdekjes sė njėkohėshme tė dy vėllezėrve, tė cilėt vdiqėn nė tė njėjtin moment dhe nė rrethana tė njėjta.

Vėllezėrit vdiqėn larg nga njėri-tjetri, me njė distancė prej 300 kilometrash. Jo mė pak interesant ėshtė dhe rasti i studimit tė profesorit Boocard tė Universitetit nė Minesota, i cili flet pėr dy binjakė, tė ndarė qė nė lindje nga njėri tjetri,tė adoptuar nga familje tė ndryshme.

Jetonin nė Ohaio dhe asnjėri s’e dinte pėr ekzistencėn e tjetrit. Tė dy u diplomuan pėr Juridk, filluan punė part-time si ndihmėssherifė dhe qė tė dy zgjidhnin Floridėn pėr tė kaluar pushimet. Blejnė njė qen dhe i vendosin tė njėjtin emėr, gratė e tyre quhen tė dyja Linda. Divorcohen dhe rimartohen me dy gra me emrin Betty, fėmijėt i quajnė James dhe Alan dhe pijnė tė njėjtėn markė cigareje.

Kėto janė vėrtetė studime tepėr tė ēuditshme por studiuesit qė janė marrė me to kanė vėrtetuar ēdo fakt nė tė cilin ato janė bazuar.

Si pėrherė mėndja jonė e ka tė vėshtirė tė besojė tė tilla studime, por njė gjė ėshtė e sigurtė; Jetėt paralele janė tė vėrteta dhe ajo ēka lexuat mė sipėr ishte “esenca” e tyre.
avatar
Jon

1233


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Te vertetat e fshehura

Mesazh  Jon prej 18.08.09 16:17

Ku ndodhej ATLANTIDA ?

Njė arkeologe britanike e quajtur Carla Sage ka paraqitur njė teori tė re,ku sipas sė cilės Atlantida legjendare nuk ndodhej nė oqeanin Atlantik por nė vendin qė sot ndodhet Shkretėtira e Saharasė.

Duke pėrdorur burime tė lashta por edhe zbulime tė sotme arkeologjike, pretendon se Atlantida kishte qėnė kryeqyteti i njė perandorie tė fuqishme e cila kishte shkėmbime tregtare me qytetėrimet Minoike, tė Mikenės si dhe me atė Egjiptian.

Teoria e saj bazohet nė dėshmi interesante tė cilat vėnė nė dyshim tė plotė teoritė lidhur me vendndodhjen e saj nė oqeanin Atlantik.

Sipas teorisė sė saj, Atlantida ndodhej nė mėnyrė tė padiskutueshme nė njė distancė tė tillė nga Troja dhe qytetet-shtete tė tjera tė mesdheut qė tė kishte mundėsi pėr tė patur marėdhėnie tregtare me to.

Besoj se Atlantida ka qėnė kryeqyteti i njė perandorie gjigande tė Afrikės Veriore dhe kishte portė nė gjirin e Sidras.

Atlantida nuk u shkatėrrua nga tėrmeti, pėrmbytjet apo vullkanet, por nga pėrhapja dhe shtrirja graduale e rėrės qė zhduku qytetėrimin e saj. Perandoria nuk u zhyt nėn det siē mendohej deri sot, por u zhduk nga kodrinat e rėrės.

Nomadet e shkretėtirės Beduinėt, shpesh pas fortunave tė rėrės, shikojnė kolona tė mermerta tė dalin mbi rėrė, veēanėrisht nė malet Agghar tė Algjerisė jugore.

Rreth 11.000-12.000 vjet mė parė ku sipas grekėve tė lashtė po lulėzonte qytetėrimi i Atlantidės, nė Saharanė e atėhershme mbizotėronte njė klimė e butė (gjė qė ėshtė vėrtetuar shkencėrisht) qė mund tė ishte ideale pėr zhvillimin e njė qytetėrimi, ndėrkohė qė toka ishte e pasur dhe pjellore.

Vepra arti tė skalitura nėpėr shkėmbinj paraqesin kafshė qė enden lirshėm. Gjithashtu arkeologėt kanė zbuluar hieroglitė qė tregojnė kafshė tė zbutura,kuaj qė tėrheqin karroca dhe karvane tė mėdhenj, duke vėrtetuar se tregtia luante njė rol tė madh nė atė zonė. Por shtrirja e fuqishme e shkretėtirės duhet tė ketė zhdukur cdolloj bimėsie dhe gjithashtu shkaktoi zhdukjen e kafshėve.

Ndėrsa rėra pėrmbyti gjithė perandorinė, karvanet e kishin tė pamundur udhėtimin sepse rrotat qė pėrdornin me mjetet e tyre lėvizėse nuk mund tė lėviznin dhe kėshtu mori fund tregtia.

Ishin shekuj mė vonė ku vendasit filluan tė pėrdornin devetė pėr lėvizjen e tyre, rreth viteve 100 para erės sė re. Nė atė kohė Atlantida ishte varrosur dhe harruar nėn kodrinat e rėrės. Nuk ishte njė kataklizmė ujore,por largimi i ujėrave qė shkaktoi fatkeqėsinė.

Gjithashtu Dr.Sage beson se, thėniet e Platonit rreth kataklizmės kanė tė bėjnė me keq interpretimin e fjalės egjiptiane “lėvizja e ujit”.

Por a ka qenė me tė vėrtetė aty ku u tha ATLANTIDA ???
PO !!!
avatar
Jon

1233


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Te vertetat e fshehura

Mesazh  Jon prej 18.08.09 16:25

Statuja e Zeusit

Nė tempullin kushtuar zotėrve nė qytetin grek tė Olimpit, u bė nė vitin 462 para Krishtit nga skulptori mė i mirė i Greqisė Fidis, nė fildish dhe ar, skulptura e Zeusit, e punuar me teknikėn krisoelefantine.

Zeusi paraqitej i ulur nė njė fron tė bėrė me tė njejtėt materiale si dhe statuja qė paraqiste perėndeshėn Viktoria tė lidhur nė krahun e djathtė dhe nė tė majtėn skeptri, rreth tij ishin skulptura tė ndryshme tė heronjve mitologjikė.

Skulptura kishte lartėsi prej 14 m. Sipas historianėve tė autorizuar, ishte mė e bukura skulpturė dhe riprodhimi i saj njihet vetėm nė monedha tė shekullit XIX. Jetoi rreth 1.000 vjet (mė shumė nga tė gjitha mrekullitė e tjera) derisa disa fanatikė kristianė tė mbretėrisė sė Teodosit II e dogjėn por nuk u shkatėrrua totalisht .Zhdukja totale e saj ndodhi nė shekullin VI dhe nuk ngeli asnjė gjurmė e saj si pasojė e tėrmeteve.

Statuja ka shėrbyer pėr shumė vjet pėr tė kurorėzuar fituesit e Olimpiadave Greke.

Kolosi i Rodit

Vendndodhja gjeografike e Rodit ishte e privilegjuar pėr tė tregtuar me Greqinė, Azinė dhe Egjiptin dhe falė kėsaj e shndėrruan nė qendrėn tregtare mė tė madhe tė Mesdheut Oriental. Mbreti Demetri I Poliarcetes, i njohur pėr eksperiencėn ushtarake sidomos nėpėr rrethinat, aq sa nė tė ardhmen ushtarakėt do ti referoheshin teknikės sė tij duke e emėrtuar "Poliarcetica" vendosi tė sulmoi Rodin. Qyteti i rezistoi dhe Demetri u detyrua tė tėrhiqej.

Pėr tė festuar kėtė triumf qyteti vendosi tė ndėrtonte njė monument pėr kujtim tė Helios, zoti i diellit,nė port.Punimet i udhėhoqi Cares Lindos. Nė fillim statujėn e veshėn me hekur dhe sipėr me pllaka bronxi.

Mė nė fund kur statuja pėrfundoi ishte jo mė pak se 32 m e gjatė. Fama e saj solli udhėtarė nga e gjithė bota antike pėr ta parė.Me Kolosin e Rodit nė atė kohė ishin 5 mrekullitė e botės qė ishin ngritur mbi faqen e Tokės, numėr qė erdhi duke u rritur.

56 vjet mė vonė se ndėrtimi i tij nė 223 para e.s njė tėrmet e shėmbi Kolosin. Banorėt e Rodit ndoqėn kėshillat e njė orakulli,vendosėn ti lėnė pjesėt e tij atje ku ranė nga tėrmeti. Dhe keshtu u bė gjatė 90 viteve deri nė 654 para e.s kur myslimanėt morėn copat e bronxit si plaēkė lufte.

Madhėsia statujės ishte e tillė saqė anijet kalonin mes kėmbėve tė tij. Kolosi i Rodit nuk ka nevojė pėr mitifikim sepse u deshėn jo pak por mė shumė se 2.000 vjet kur njeriu arriti tė bėnte diēka mė madhėshtore.

Kopshtet e Babilonisė

Kjo mrekulli ka qėnė e ndėrtuar nė Babiloni.I quajtur Babel nė Bibėl nė brigjet e lumit Eufrat. Pėrveē emrit tė kėtij qyteti, figurė nėpėr analet e historisė,nėpėr mijėra vjet ėshtė parė qė tė gjitha ndėrtimet kanė qėnė tė reja dhe shumė bashkėkohore. Dhe jo shumė larg por pak mė shumė se 100 vjet,kur gjaksorėt asirianė ti shkatėrronin deri nė themel. Por nė fund babilonasit, i shkatėrruan komplet asirianėt dhe e rindėrtuan qytetin.

Po flasim pėr shekullin VI para Krishtit dhe qeveris mbreti Nabucodonosor II, mė i famshmi i tė gjithėve me kėtė emėr. Pėrveē se njė luftėtar i madh Nabuscodonosor ishte dhe njė arkitekt i madh.Por diēka nuk shkon mirė nė kėtė qytet madhėshtor.

Trishtimi i Amytis , gruas sė Nabucodonosor.

Ajo ishte njė princeshė qė kishte jetuar nėpėr male dhe ky qytet e trishtonte. Ky trishtim e mėrziste mbretin. Ai nuk mund t'ja lejonte vetes qė tė arrinte tė fitonte beteja tė bėnte ndėrtime madhėshtore dhe tė mos arrinte tė bėnte tė lumtur gruan e tij.

Princesha ndiente mungesėn e maleve dhe kodrave,e nuk mbetej gjė tjetėr vetėm se t'ja ndėrtonte ato. Ai zgjodhi ndėrtuesin mė tė madh Acaso. U zgjodhėn gurė tė mėdhenj, sepse tullat e zakonshme nuk do ti qėndronin dot lagėshtirės.

Kėshtu filluan tė ndėrtohen terraca tė shkallėzuara nė tė cilat depozitohej tokė (dhe) e domosdoshme pėr t'u mbjellė pemė, lule, shkurre etj. Ndėrtuan gjithashtu dhe njė makinė qė transportonte ujė nga njė pus deri nė kopshtet qė ti ujisnin. Nė pak kohė, filluan tė rriten dhe madje disa prej tyre kaluan dy herė muret e qytetit. Nabucodonosor arriti tė krijonte njė mal tė mbuluar me gjelbėrim.

Mbi kopshtet ekziston gjithashtu njė legjendė, qė pėrcakton datėn e ndėrtimit, nė fund tė shekullit tė XI para Krishtit. Sipas kėsaj legjende, ėshtė mbretėresha Shammuramat , e quajtura Semiramida nga grekėt, e cila ndėrtoi kopshtet. Semiramida qeverisi mbretėrinė asiriane si trashgmitare e djalit tė saj Adadnirari III,qė nga vdekja e mbretit Shamsidad V dhe pėr mė shumė kur ndėrton kopshtet pushtoi Indinė dhe Egjiptin.

Pėrfundon jetėn e saj duke u vetvrarė nga dhimbja kur zbulon njė komplot kundėr saj nga i biri. Nė vitin 539 para Krishtit persianėt pushtuan Babiloninė, dhe kjo provokoi rėnien.

Popullsia filloi tė pakėsohej dhe kur Aleksandri i Madh viztoi qytetin (rreth 320 p.e.s) pjesa mė madhe e Babilonisė ishte rrėnuar. Shkatėrrimi pėrfundimtar ėshtė nė vitin 126 -125 p.e.s.Datė nė tė cilėn Satrapi Evemero pushton qytetin dhe e dogji. Qė nga ajo kohė nuk ngelet gjė pėrveēse rrėnojat nė brigjet e Eufratit.

Tempulli i Afėrditės

Qyteti i Efesit, nė breg tė detit Jon si dhe nė grykėderdhjen e lumit tė vogėl Meandro. Nė shekullin VI p.e.s ky qytet ka qėnė gjithmonė qėndra e kultit tė Afėrditės e quajtur mė vonė Diana nga romanet.

Flitet pėr perėndeshėn e natyrės dhe kafshėve tė egra dhe paraqitet e shoqėruar nga njė sorkadhe e armatosur me hark dhe shigjeta.

Nga antikiteti ekziton njė tempull i dedikuar perėndeshės. Por nė shekullin VII p.e.s, qyteti pėsoi njė sulm nga Cimeret. Edhe pse qyteti rezistoi, nuk mundi tė evitojė qė tempulli tė digjej dhe tė shkatėrrohej.

Gjithēka ishte nė duart e mbretit tė Lidias, Kreso. Po, ėshtė i njėjti qė ka shpikur disqet prej metali te quajtur "kreseidas". Asnjė nuk e di se ku do ndalojnė kėto shpikje moderne.... por Kreso ishte njė mbrojtės i shenjtėve dhe artistave. Ai propozoi
tė ngrihej njė tempull i ri i Artemisės, mė i mirė se i pari.

Pėr kėtė u bė njė thirrje publike ku ju kėrkohej tė gjithė qytetarėve qė tė dhuronin para pėr tempullin e ri.

Mė nė fund tempulli u ngrit.Llogariteshin 127 kolona tė mrekullueshme nga 20 m lartesi, diēka e jashtėzakonshme pėr kohėn.Gjithashtu pėrmbante dhe skulptura tė Eskopės.
Ky tempull shkėlqeu qytetin e Efesit gjatė dy shekujve. Pa dyshim vjen tragjedia: Nė vitin 356 p.e.s, bariu Erostrato shkatėrroi tempullin duke e ndezur thjesht pėr famė.

Pa dyshim qė ky pionier i famės e arriti atė qė kėrkonte.Por nė tė njėjtėn kohė arriti diēka mė shumė se fama: duke ju treguar tė gjithė njerėzve qė pėr ēdo Escopa ka njė Erostrato dhe qė mrekullitė e ndėrtuara nga njerėzit duhet tė jenė tė mbrojtura nga vetė njerėzit.

Kjo histori ka njė epilog: Kur rreth 20 vjet mė vonė, Aleksandri i Madh pushtoi qytetin e Efesit, dėgjoi historinė e tempullit dhe zbuloi qė tempulli ishte shkatėrruar nė tė njejtėn ditė qė kishte lindur ai. Kjo koinēidence e bėri qė ta rindėrtonte tempullin gjatė kohės qė ishte nė Efes duke u pėrpjekur tė krijonte njė qeveri demokratike. Edhe pse mbaroi, tempulli nuk e rimori kurrė tė shkuarėn e tij tė shkėlqyer.

Fari i Aleksandrisė

Egjipt.Viti 280 p.e.s.Qė kur Aleksandri i madh i liroi egjiptianėt nga dominimi persian, lidhjet mes grekėve dhe egjiptianėve u forcuan aq shumė sa mbreti i tyre
Ptolomeu II ishte me origjinė greke.

Ky bashkėpunim i grekėve dhe egjiptianėve ishte mė i dukshėm nė kryeqytet, Aleksandi. Themeluar prej Aleksandrit tė Madh,nė vitin 332 p.e.s, ky qytet i zhvilluar u bė vatra mė e rėndėsishme e kulturės helene.

Por kėtė herė mrekullia nuk do jetė njė tempull, as ndonjė lloj tjetėr monumenti a ndėrtese,por pikėrisht njė kullė.Kjo kullė do shėrbente pėr tė udhėhequr anijet e shumta qė mbėrrinin nė brigjet e Aleksandrisė,mbreti vendosi tė ndėrtojė njė kullė qė tė identifikonte vendin dhe qytetin nga shumė larg.Pėr kėtė pėrdorėn ishullin e vogel tė Faros, pėrballė portit.

Arkitekti Sastro drejtoi punimet, qė sa mė shumė ecnin,jepnin njė pamje tė mrekullueshme.Kur pėrfundoi kulla ishte mė shumė se 120 m. Nė majė tė saj kishte pasqyra metalike pėr tė treguar pozicionin e saj,ditėn duke reflektuar dritėn e Diellit dhe natėn pėr mungesė tė dritės ndizej zjarr.

Kjo mrekulli do tė rezistonte shumė: rreth 1.600 vjet deri nė shekullin XIV kur tėrmetet do ta shembnin. Emri i mrekullisė ishte "Kulla e Farit" - dhe i linte mbrapa tė gjitha ndėrtimet e bėra deri nė atė kohė qė kishin pėr qėllim tė udhėhiqnin anijet.
avatar
Jon

1233


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Te vertetat e fshehura

Mesazh  Jon prej 18.08.09 16:31

Mauzoleumi i Halicarnasos

Viti 352 p.e.s.Mrekullitė e botės qė nė kėtė kohė ishin katėr, pakėsohen nė 3 sepse Erostrati djeg tempullin e Artemisės. Por zhvillimi ėshtė duke ardhur: njė mrekulli e re do tė ndėrtohet, mė shumė koinēidenca me tempullin e Artemisės, dhe do duket si njė vepėr e bėrė me magji pėr tė kompensuar humbjen.

Jemi ne Halicarnaso, nė Caria, njė shtet nė Azinė e Vogėl. Bėhet fjalė pėr njė qytet tė rėndėsishėm qė llogariste dhe njė fabrikė nga ato tė disqeve tė ēuditshme tė metalit, tė shpikura nga Creso.

Qyteti shfaq shkėlqim: Satrapi i mirė Mausolo ka arritur ta dėrgojė nė zenitin e tij. Por tani qyteti ėshtė nė zi, Mausolo vdiq. Ē'farė varri mund tė ishte i denjė pėr njė mbret tė tillė? E veja e tij Artemisa merr vendimin qė tė mos kursehet nė shpenzime.

Ėshtė tamam sikur gjithė qyteti ta dinte qė kurrė mė nuk do kthehej tė jetonte njė epokė tė tillė kaq tė mrekullueshme si e Mausolos. U vunė nė dispozicion tė demostronin mirėnjohjen dhe ti bėnin njė varr, mė specialin e historisė, aq sa i dha emrin mauzoleumėve tė ndėrtuara mė vonė.

Filluan punimet. Arkitektet Satiros dhe Piteos ndėrtuan njė podium kėnd drejtė mbi tė cilin ngrihej njė kolonė e rregullit jonik dhe mbi kėtė njė piramidė tė shkallėzuar. Dhe ne majė njė statujė.Bashkėsia e tė gjitha kėtyre arrinte lartėsinė marramendėse tė 50 metrave. Por kjo nuk ishte e gjitha.

Skulptorėt mė tė mirė tė Greqisė tė asaj epoke,bėnė statujat dhe mozaikėt: Briaxis, Timoteo, Leucastes dhe famozi Scapo.Por kjo mrekulli do ishte ajo qė duroi mė pak nė kohė nga tė gjitha.

Sapo kaluan 16 vjet, nė 334 p.e.s Aleksandri i Madh shkatėrroi qytetin. Ai qe dhe urdhėr pėr rindėrtimin e tempullit tė Artemisės.Edhe pse vite mė pas mbretėrit e Egjiptit qė morėn Carian dhe rindėrtuan Halicarnason,nga mauzolemi ngeli vetėm legjenda.

Taxh Mahal

Pak kohė pasi kishte fituar luftėn shumėvjecare, Mbreti Shah Jahan do pėrjetonte humbjen e Mbretereshės se tij,Mumtaz Mahal.

Gjatė gjithė natės, ai i mbante dorėn dhe fliste me tė, derisa ajo mbylli sytė nė agim pėr tė mos i hapur mė. Pasi qėndroi pėr disa orė afėr trupit tė pajetė tė gruas sė tij, ai u ngrys nė njė nga dhomat e pallatit pėr 8 ditė e netė,duke mos ngrėnė e pirė gjatė kėsaj kohe.

Zėri i tij i ējerrur depėrtonte nėpėr muret e gurta dhe nė ditėn e 9, djemtė e tij e nxorrėn atė jashtė. I rraskapitur dhe i humbur nė mendime, pamja e tij fizike kishte ndryshuar pa masė. Thonė se flokėt e tij ishin kthyer nga tė zeza nė gri. Dhoma e fronit tashmė ishte gjysėm bosh.

Mėkėmbėsit e tij kishin pėrhapur lajmin dhe e gjithė mbretėria ishte veshur me tė zeza dhe muzika, parfumi e bizhuteritė ishin tė ndaluara.

Nė vitin 1631, gjashtė muaj pas vdekjes sė Mbretėreshės Mumtaz Mahal, trupi i saj u zhvendos nga Burhanpuri nė qytetin e Agras (veri tė Dehli) pėr t’u varrosur nė njė kopsht tė qetė afėr lumit Jamuna, ku mė vonė do ndėrtohej dhe Maozoleu. Shenja e dashurisė e Mbretit ndaj gruas sė tij, do pėrfundohej pas 22 viteve falė punės sė 20.000 puntorėve.

A rikthehet shpirti pas vdekjes ?

Nėse e konsultojmė fjalorin terminologjik, do tė vėrejmė se, me gjeni nėnkuptojmė "shkallėn mė tė lartė tė prirjes sė individit nė formė talenti pėr njė lėmi tė caktuar", ndėrsa, nė anėn tjetėr, me talent nėnkuptojmė: "aftėsinė e jashtėzakonshme tė lindur tė dikujt pėr njė veprimtari tė caktuar".

Duket se ēdo gjė ėshtė e qartė, por... jo edhe aq?!!!

Disa interpretues spiritist shkojnė mė larg dhe kėtė e lidhin me njė fenomen edhe mė tė thellė... me mundėsinė e transformimit tė shpirtit tė dikujt pas vdekjes te trupi tjetėr.
Proēesi i transformimit tė shpirtit, nga njė trup nė tjetrin, quhet REINKARNIM.

Sa ėshtė e mundshme njė gjė e tillė?

Tė shikojmė me radhė:Reinkarnimin si proēes, e kanė njohur dhe besuar shumė popuj qė nga civilizimet e lashta, e deri nė lindje, ku budizmi si religjion mė i pėrhapur nė proēesin e transformimit tė shpirtit nga njė jetė nė tjetrėn, e ka si princip bazė, mbi tė cilin ndėrtohet.

Okultizmi si urtėsi e fshehtė e civilizimit tė lashtė njerėzor, njeriun si qėnie e shpjegon me konstruksion shtatėfishor. Niveli mė i ulėt i kėtij konstruksioni ėshtė niveli fizik (si trup).

Tri nivelet e para, sipas kėsaj urtėsie tė lashtė, e ndėrtojnė personalitetin tonė dhe ato zhduken me vdekjen fizike, kurse katėr nivele tjera nė vazhdim, e ndėrtojnė individualitetin dhe ato ekzistojnė nė sferat mė tė larta hyjnore.

Nėse qėnėsia e njeriut si shtatėfishėsi gjatė jetės nė realitetin objektiv ka arritur pastėrtinė shpirtėrore, ai pas vdekjes, si individualitet, ekziston dhe vazhdon tė jetojė nė pėrhershmėrinė hyjnore.

Nėse jo, atėherė shpirti transformohet nė jetėn tjetėr, duke vazhduar sėrish tė ekzistojė si tėrėsi e re shtatėfishore. Kėshtu, ky proces gjithnjė pėrsėritet nė vazhdimėsi, derisa tė arrihet pastėrtia e duhur shpirtėrore. Mė nė fund, pasi tė arrihet ky fisnikėrim, shpirti i kthehet krijuesit tė vet - ZOTIT.

Nė anėn tjetėr, dy religjione tjera mė tė pėrhapura nė botė, Islamizmi dhe krishterimi, nuk e predikojnė reinkarnimin e shpirtit, por pėr veprat e bėra gjatė ekzistimit nė realitetin objektiv-fizik, e njohin ditėn e gjykimit dhe dėnimit meritor, me qėndrimin nė Ferr, pėr veprat e bėra tė liga gjatė jetės, ose nė Parajsė, pėr vepra tė mira.

Ne, tė edukuar, brez pas brezi me dominimin e njėrės prej kėtyre dy religjioneve, vėrtetė do tė jetė e vėshtirė qė me bindje tė plotė ta pranojmė reinkarnimin, por kohėn e fundit, reinkarnimi si fenomen mistik me tė madhe e sfidon edhe shkencėn bashkėkohore, posaēėrisht, pas njohjes zyrtare dhe aplikimit tė hipnozės eksperimentale nėpėr qendra tė ndryshme kėrkimore-shkencore tė botės.

Nga kėto hulumtime, edhe pse jashtė kureshtjes sė opinionit tė gjėrė, dalin nė dritė shumė raporte spektakolare tė hulumtuesve tė ndryshėm me hipnozė, ku mediumi i caktuar, pėrmes sugjestioneve sillet nė fėmijėrinė e hershme.

Me tė marrė urdhėresėn se ėshtė nė moshėn pesė vjeēare, ai fillon tė eksponojė sjellje infantile qė e karakterizojnė atė moshė. Me kėso eksperimentesh, disa hulumtues kanė shkuar edhe mė larg, saqė, gjatė transit hipnotik, mediumin e kanė transferuar deri nė kohėn para lindjes.

Nga shumė raste tė evidentuara, disa mediume, kanė filluar tė flasin me ndonjė gjuhė tjetėr dhe tė tregojnė pėr ekzistencėn e tyre nė njė hapėsirė dhe kohė shumė mė tė hershme.

Si duket, jeta nuk pėrfundon me vdekje?!

Dymbėdhjetėvjeēarja Jelena Markard, nga Berlini pas njė traume tė rėndė, ka filluar tė flasė rrjedhshėm nė gjuhėn italiane, tė cilėn gjuhė, mė parė, nuk ka pasur mundėsi ta njohė.

Vajza pandėrprerė deklaronte se emri i saj ėshtė Rozeta Kasteljani, se ka lindur nė Itali nė vitin 1887 dhe vdekur mė 1917. Hulumtuesit, lehtė e verifikojnė deklaratat e Jelenės dhe drejtohen menjeherė nė adresėn e duhur.

Derėn e hyrjes sė kėsaj familje e hap njė grua e moshuar, tė cilėn Jelena (Rozeta), e identifikon kėshtu: "Ja bija ime Franse!".

Dhe, vėrtet, Fransea ishte e bija e Rozetės qė kishte vdekur mė vitin 1917.
Raste tė kėtilla tė evidentuara nga hulumtuesit e ndryshėm ka mjaft. Shumica prej nesh sė paku njė herė nė jetė e ka pėrjetuar fenomenin e njohur nė psikologji "DEZHAVU", kur me ndonjė person, me tė cilin takohemi pėr herė tė parė nė jetė, na duket se veē jemi njohur mė parė, ose kur kemi qėnė nė ndonjė qytet apo situatė tė caktuar dhe atė e pėrjetojmė sikur na ka ngjarė edhe mė herėt.

Parapsikologjia dhe hulumtuesja e fenomeneve paranormale nga Rusia, Varvara Ivanova, nė laboratorin e Shoqatės shkencore tė kėrkimeve radioelektronike tė Rusisė, me njė grup shkencėtarėsh tė mirėfilltė, intensivisht ka zhvilluar eksperimente rreth mundėsisė sė dėshmimit shkencor tė bartjes sė shpirtit pas vdekjes, nga njė person i vdekur nė tjetrin.

Pas hulumtimeve shumėvjeēare nė kėtė fushė, ajo publikisht ka deklaruar se i beson reinkarnimit dhe gjatė hulumtimeve tė saja tė bėra, ka arritur nė rezultate tė lakmueshme nė kėtė drejtim. Si metodė kėrkimore, Ivanova, mė sė shumti ka pėrdorur regresionin e transit tė shkaktuar hipnotik pėrmes metodės sė hipnozės.

Nė njė prononcim tė saj bėrė para mediave, ajo haptas dhe tejet guximshėm ishte shprehur:
- "Pėr botėn dhe realitetin tonė objektiv ne dimė shumė pak. Qė tani mund tė deklaroj me plotė pėrgjegjėsi se pas vdekjes fizike tė trupit, jeta jonė nuk zhduket nė tėrėsi. Ata, tė cilėt frikohen ta pėrdorin termin shpirt, ju sugjeroj le ta pėrvetėsojnė nocionin tim origjinal pėr kėtė definim: "kompleksi individual energoinformativ".

Esenca nuk ėshtė nė terminologji, por nė thelbin e saj se jeta nuk fillon me lindje dhe as qė mbaron me vdekje. Nė realitet, kemi tė bėjmė me njė varg reinkarnime - tė ndėrrrimit tė mbėshtjellėsit tonė fizik, i cili nė vete ruan diēka qė nuk mund tė shkatėrrohet - e kjo diēka ėshtė fillimi i pėrhershėm!".

Njohja dhe pranimi i ekzistimit tė reinkarnimit - vazhdon Ivanova - do tė kishte dhe rėndėsinė e hapjes sė mundėsive tė shėrimit tė mjaft sėmundjeve, veēanėrisht qė kanė prejardhje psikike.

Si shembull pėr kėtė, ajo tregon rastin, se si me kėtė metodė, pėr qėllime eksperimentale, ka arritur deri te shėrimi i njė pacienti me fobi (frikė):
- "Njė inxhinier dyzet e pesė vjeēar, gjithnjė, kur hetonte se rrugės pas tij vinin dy apo tre persona tė panjohur, ai ndjente dhembje tė papėshkrueshme tė shpinės. Analizat e bėra laboratorike-medicinale dėshmonin se praktikisht ai nuk vuante nga asnjė sėmundje.

Me pėrdorimin e metodės sė regresionit pėrmes hipnozės, kėtė person e ktheva nė kohėn para lindjes dhe zbulova se ai nė jetėn e pėrparshme ishte vrarė me revole pas shpine nga personat e panjohur. Kur e njoftova pėr kėtė realitet, ai u bind dhe nga ky moment, kurrė mė nuk kishte dhembje. Ishte i shėruar tėrėsisht!".

Sigurisht qė unė, vetėm me kėtė studim, nuk mund tė bind asnjė skeptik se jeta jonė pas vdekjes vazhdon tė ekzistojė nė ndonjė mbėshtjellėse tjetėr fizike.

Por, nėse u besojmė tė dhėnave statistikore tė gjėndjes kolektive shpirtėrore tė popujve qė, sipas bindjeve religjioze, reinkarnimin e konsiderojnė si proēes tė pashmangshėm tė shpirtit, atėherė tregohet se kėta janė mė pak agresiv, shpirtėrisht mė tė qetė, mė tė moralshėm dhe shumė pak vuajnė nga sėmundjet psikike.

Ata e kanė pėrballuar nė vete frikėn nga vdekja dhe kjo i bėn qė tė jenė edhe mė tė suksesshėm nė jetė
avatar
Jon

1233


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Te vertetat e fshehura

Mesazh  Jon prej 18.08.09 16:49

Shėrbėtorja e Orleanit

Njė nga viktimat mė tė njohura tė gjygjeve heretike ishtė Zhan Dark.Historia e Zhan Darkut (1412-1431) shpalos pamjen e luftės 100 vjeēare midis Anglisė dhe Francės.

Zhan Darkut iu tha se ishte e destinuar tė lironte Francėn nga dominimi Anglez. Kjo gjė iu tha nga tre shėnjtorė: Catherine,Margaret,Michael. Pasi u testua nga njė grup teologėsh Zhan Darkut iu dha komanda e ushtrisė Franceze.

Darku arriti ti largohej rrethimit Anglez tė Orleanit.Ajo u kap nga trupat Anglezė dhe u cilėsua si heretike e u dogj e gjallė nė turrėn e druve.Zhan Dark ishte vetėm 19 vjeē.

E pur si muove

Ndėr viktimat e gjygjeve heretikė ishte dhe Xhiordano Bruno,i njohur dhe si filozofi Italian mė i madh i Rilindjes. Ai ka dhėnė mėsim nė Toulouse, Oxford, Marburg, Wittenberg, Pragė dhe Frankfurt.

Mė 1592 ai u kthye nė vendin e tij tė lindjes,Itali,ku nė Venezia ai u burgos nga Inkuizatorėt e u dogj si heretik mė 1600. Nė librin e tij De Umbris Idearum (Nėn ligjin e Ideve) Bruno nėnvizoi se ky realitet kushtėzohej nga mėndja.

Qendra e tezave tė Brunos ishte se tė dyja fetė si Judaizmi dhe Kristjanizmi janė fe tė shthurura.Ai besonte se Krishtėrimi mund tė zėvendėsohej nga njė fe e re e cila ishte nė gjėndje tė efektonte njė ndryshim social.

Bruno gjithashtu mėsoi shpjegimin heliocentrik tė Kopernikut tė lėvizjes sė planetėve.
Thirrja e tij e fundit duke u djegur nė turrėn e druve ishte :- “E pur si muove” – dhe akoma ajo rrotullohet duke iu referuar teorisė heliocentrike tė Kopernikut qė toka rrotullohet rreth diellit. Thirrje e cila nė mėnyrė tė gabuar i ishte atribuar Galileo Galileit.

Delomelanicon

Legjendat urbane kanė thėnė se Giordano Bruno dhe jo Aristide Torchia i cili publikoi me 1599 “De umbrarum regis novum portis” (Nėntė dyert qė tė ēojnė nė mbretėrinė e hijeve) pėr tė cilin thuhej se e kish kopjuar nga Delomelanicon, njė libėr qėllimisht i shkruajtur nga vetė djalli.

Mbi kėto njohuri ėshtė bazuar regjizori Roman Polanski nė filmin “Thė Ninth Gate” (Porta e Nėntė) film i adaptuar nga The Dumas Club shkruar nga Arturo Perez-Revente. I cili ka thėnė se Aristide Torchia nga vetė jeta e Giordano Brunos; tė dy tė arrestuar nė Venezia e tė djegur nė Campo dei Fiori.

Torchia u dogj nė shkurt tė 1666, ndėrsa Bruno nė shkurt tė 1600.
avatar
Jon

1233


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Te vertetat e fshehura

Mesazh  Jon prej 18.08.09 16:58

Misteri i librit “PORTA E NĖNTĖ”?

Njė nga pasionet e mia ėshtė tė bėj kėrkime librash.

Ėshtė diēka emocionuese tė gėrmosh e tė gesh gėrmime tė gjata tė lėna mėnjanė ose tė mykura qė kanė dalur jashtė botimit ose janė harruar si vėllime. Megjithatė kėrkimi ėshtė pėrgjithėsisht njė aktivitet qė kryhet vetėm dhe i padėmshėm.

Ēfarė do tė ndodhte sikur tė pengoheshe gjatė kėrkimit,tė ngecje nė njė libėr qė pėrmban sekrete tė errėta,njė libėr qė njerėzit do tė tė vrisnin pėr ta patur?

Mbi kėrkimet ėshtė mbėshtetur dhe Arturo Perez-Revente nė librin The Dumas Club dhe filmi The Ninth Gate (Porta e Nėntė).

Protagonisti i historisė ėshtė njė detektiv librash i ditėve tė sotme i quajtur Din Corso,njė profesionist investigues shumė i ditur i cili u pagua pėr tė gjetur librin e rrallė.

Corso vendosi qė tė studiojė tre kopjet e fundit tė shekullit tė 17,punė e cila legjendarisht kishte fuqinė tė thėrriste diallin.Titulli origjinal i librit tė Corsos ishte: “Nėntė dyertė e mbretėrisė sė hijeve”.

Ky libėr nė thellėsi ėshtė njė rrugė ku hap pas hapi thirrej Satani dhe pa tekstin janė gjithsej 10 gravura me shenjat e shtypura dhe nėntė ilustrime qė pėrfaqėsojnė secila dyer qė duhet tė hapen gjatė rrugės. Nė tė vėrtetė gravurat prej druri ishin dizenjuar nga artisti spanjoll Francesko Sole. Gravurat kishin kualitetin e njė loje ( tip lojė letrash ) dhe ishin tė pasura me simbole dhe variacione.

Ideja qė libri pėrmban sekrete tė errėta nuk ishte dicka e re.Gravurat e Soles pėrfaqėsojnė njė grafik unik tė njė kulti misterioz. Kėto gravura bashkė me tregimet e Reventes tregojnė njė meditim shqetėsues tė sė njohurit.

Nėqoftėse njohuria ėshtė fuqi dhe fuqia tė shthur,nėqoftėse tė ushqehesh me pemėn e njohurive ishte si tė thyeje ligjin moral kėshtu mund qė iluminizmi vjen vetėm nėn vlerėn e njė mallkimi?

Ēėshtja kryesore e filmit dhe librit ishte njė libėr tjetėr: The Ninth Gate (Porta e Nėntė).
Libri ėshtė shkruar nga Aristide Torchia nė Venezia mė 1666 dhė pėrmban 9 gravura nė dru, pothuajse ishte kopjuar nga “Delomelacion” njė libėr i shkruajtur nga vetė Luēiferri.

Nėntė portat qė tė ēojnė nė mbretėrinė e hijeve thuhej se pėrmbante pak faqe,njohuri se si tė thėrresėsh diallin.Autori u dogj bashkė me tė gjithė punėn e tij mė 1667.

Tre kopje dihet se kanė mbijetuar.Njė me baroneshėn Freida Ungern,njė nė koleksionin Fargas dhe i fundit dihet se ėshtė nėn mbikqyrien e Enrique Taillefer por tashmė i shitur Boris Balkanit.

Nga kėrkimet ka dalė se historia mund tė jetė njė shpikje e autorit ose fakt se qė tė dy versionet,si libri dhe filmi janė trillime. Edhe pse pak a shumė u mor thelbi i ēėshtjes, disa pika kryesore nuk ekzistonin ose kishin humbur gjatė rrugės si nga libri ashtu dhe nga filmi.

Si fillim emri burimor Delomelacion ėshtė njė miksim i dy fjalėve greke : Delo-Mbledhje, Melos-E zezė,e errėt. Metodologjia e mbledhjes Luficeriane thuhej se ka qėnė shumė e vjetėr. I dukshėm tek Turis papirus (datuar nė 13.000 p.e.s) dhe i cituar tek Carpus Hermeticum.

Pėr ekspertėt letra konsiderohej si njė rrugėdalje pėr karakterin trillues duke qėnė se Hermeticum nuk mund tė luhej nga adhurimi i djallit.Tek Turis papirus nuk ekzistonte por njihej mirė nga ai (dmth adhurimi i djallit).

Turis Papirus i mbretit,i njohur si Turis Canon ėshtė dorėshkrim hierarkik i dinastisė sė 19 tė Egjiptit qė listonte mbretėrit e Egjiptit nga kohrat e mėparshme tek regjimi i Ramses 2,listė e cila ishte shkruajtur prej tij.

Kėto jo vetėm tregojnė ngjashmėrinė e Turis nė emėr me Turin por edhe nė datim e origjinė.

Puna tregimtare e Delomelacion ose Porta e nėntė ėshtė zgjuarėsish e rrethuar nga libra qė ekzistojnė. Nė tė njejtėn kohė libri ėshtė plot me karaktere,gjėmimė historike si Roger Bacon dhe Giordano Bruno por Revente ia la lexuesve tė shpejtė dhe tė pasigurtė tė shohin e tė gjejnė nėse Porta e Nėntė ishte njė tregim i shpikur apo diēka tė cilėn ekspertėt nuk e kanė njohur.

Njė nga librat ekzistues ėshtė Asclemandres,libėr i cili jep mundėsinė qė tė dalė e vėrteta. Kjo tregohet nė faqet e para tė Portės sė Nėntė, ku mbishkrimi lexon Sic Luceat Lux. Nė libėr ky pėrkthehet: Kėto qė nxjerrin nė dritė ndėrsa nė film pėrkthehet : Kėto qė bėjnė dritėn tė ndriēojė.

Gjatė tė gjithė filmit,nė kodet hyrėse tė “Bad Guy”(Djali i Keq) Boris Balkan ėshtė i 666-numri i djallit.Pėr mė shumė,Reverte e ka shkruar librin mė 1666 nė Venezia. Aristide Torchia tregimi i tė cilit mendohet se ishte krijuar nga jeta e Giordano Brunos-dhe Reverte i dha krijimit tė tij duke u mbėshtetur tek ajo qė jeta e Torchias ishte e njėjtė me atė tė Brunos. Tė dy tė arrestuar nė Venezia,djegur nė Campo dei Fiori. Torchia nė shkurt tė 1677,Bruno nė shkurt tė 1600.

Thuhej se Bruno e Bacon ishin tė interesuar nė magji dhe kjo bie ndesh me idenė e thirrjes sė djallit...Por asnjė se pyeti Reventen pėr ta qartėsuar kėtė gabim.

Revente shkruajti se Roger Bacon vėrtetoi se libri kishte qėnė nėn pronėn e mbretit Salomon dhe kopja e tij u dogj mė 1650 nėn urdhėrin e Papės Inocenti VI . Ai i dha librit besim historik duke e lidhur atė me njerėz tė njohur qė mendonin se djegia e librit ishte shpikje. Teknikat qė pėrdori Revente ngjajnė me ato tė Dan Brown nė shumė nga best-sellerėt e tij, sidomos nė Kodin e Da Vinēit.

Mendohej se Revente nuk e testoi mirė shėndetin e Brown dhe nė tė njėjtėn kohė,ai kurrė,si ēdo autor tjetėr se ka kritikuar shpikjen nė libėr si dhe faktet serioze qė rrethonin filmin,qė ėshtė ekzakt ajo qė Brown bėn nė punėn e tij.

Brown ka pėrdorur “Priory of Sion” si sekret social qė ka vazhduar tė konservojė fshehtėsinė.

Revente shpiku “Order of the silver serpent” si shoqėria qė gjatė gjithė shekujve ėshtė pėrpjekur tė thėrrasė Luēiferrin nė traditėn e Torchias.Kėtu kemi tė bėjmė me “Order of the silver serpent”aktual por vetėm nė lojrat kompjuterike si njė grup qė adhuron djallin dhe qė ka ruajtur traditat e vėna nga Torchia nė shekullin XVII.

Libri i Reventes ėshtė quajtur The Dumas Club,por figura e Alexandre Dumas nuk shfaqet nė film pa dyshim se ka qėnė shumė e vėshtirė ta nxirrje nga skenari. Revente e ka pėrmbledhur mirė librin e tij, kėshtu si gjithmonė kryesori ėshtė pjesė e karakterit tė Dumas nė “Three Musketeers”. Janė karaktere paralelisht tė ngjashėm ato tė tė sotmit me ato tė kohės sė Dumas.

257 volumet e Dumas,kujtime e shkrime tė tjera,janė listuar ashtu siē janė dhe emrat e 27 grave tė tij.6 tė ligjshme dhe shumė fėmijė tė paligjshėm qė as vetė ai nuk e dinte pėr ekzistencėn e tyre.

Dumas shkruajti Tre Musketjerėt, Njeriu me maskėn e hekurt,Konti Monte Kristos etj. Musketjerėt ishin pjesė e trup-rojave qė mbronin mbretin e Francės nė shekujt XVII-XVIII.

Libri,si ēdo libra tė tjerė tė Dumasit ishte njė novelė historike e vendosur nė tė shkuarėn e Francės,pėr ta ekzaltuar dhe sjellė atė nė vėmendjen e tė gjithė publikut.

Tre Musketjerėt ishte njė histori romantike qė tregonte njė Aventurė mes tė rinjsh. Dartanjan-jeta e tė cilit ndryshoi pasi la vėndlindjen e tij pėr tė shkuar nė Paris e u bė shok me tri Musketjerėt: Atos, Portos dhe Aramis.

Tė katėrt luftuan kundėr kardinalit Rishelje,pėr tė drejtėn,dashurinė dhe shoqėrinė : “Njė pėr tė gjithė tė gjithė pėr njė”.

Njė tjetėr histori e njohur ėshtė “Njeriu me maskėn e hekurt” rreth njėrit nga binjakėt e padėshiruar tė mbretit Filip i cili vendosi ta burgosi nė Bastijė.Fytyra e tij u mbėshtoll me njė maskė tė hekurt pėr tė fshehur identitetin e tij.

Tre Musketjerėt dhe Konti i Montekristos u shkruajtėn shumė pranė nė vite me njėri tjetrin 1844-1845.Punėt e Dumas ishin histori aventuriere,jo besnike,me fakte historike por pėrzierje me zotėsi.Histori me trillime ē’ka bėri Revente dhe Dan Brown nė Kodin e da Vinēit.

Para 1843 Dumas shkruajti 15 pjesė,novelat historike i sollėn Dumasit shumė fitime,por ai nuk arriti tė fitojė aq sa kėrkonte dhe jetėn e cilėsoi mė pas si njė zhgėnjim total.Ai botoi 250 libra me 73 asistentė veēanėrisht me mėsuesen e historisė Auguste Maquet.Dumas fitoi 200.000 franga nė vit dhe arriti nė shumėn e 63.000 franga pėr 220.000 vargje tė gazetės La Presse dhe Constitutionel.

Skicat e librave vinin nga Marquet e cila kushtėzoi rrėfimin historik edhe pse tema e ideve noveliste u pėrfshi nė histori.

Dumas mė pas mundi tė shkruajė histori qė mė pas kritikoheshin si “e shkruar e keqe” por audiencės sė Dumait iu desh tė priste shumė por kėto kontribuan nė realizėm si ngjarje pa fund nė mėnyrė qė lexuesit ta blinin numrin e ardhshėm.

Shumė lexues u inspiruan nga kėto gravura tė vizatuara nė dru ku nė novelė ishin dizenjuar nga artisti spanjoll Francisco Sole. Shumė nga gravurat synonin tė bėheshin tė vėrteta, burri i varur, lojtarėt, kėshtjella etj tė cilat do ti shihni mė poshtė pėr herė tė parė nė njė libėr pėrvec atij origjinal.

Qė nga referenca nė atė kartolinė qė i dėrgoi Balkani baroneshės “E gjeta...” .
Balkani arriti tė identifikojė kėshtjellėn duke iu referuar Portės sė Nėntė e cila do tė hapej.

Si gjithė filmat ėshtė pėrdorur njė vend modern pėr realizimin e tij si hoteli parisien “Coyle” dhe kėshtjella e Ferrieres ose vila Pontoise tė gjitha afėr Parisit.

Por ishte kėshtjella e Puivert ajo ku Balkan do shqetėsonte djallin dhe ku Corso do hynte nėpėrmjet portės sė nėntė. Ajo kala ekziston dhe ėshtė e fiksuar nė fillimin e kryqėzatės sė Chatarit nė sulmin qė iu bė kishės katolike si heretike nė jug tė Francės.

Puivet shtrihet afėr Pyrenees nė njė zonė me kėshtjellat e tjera tė Chatarit duke pėrfshirė dhe tė famshmen Montsegur e cila i qėndroi sulmeve tre ditore mė 1210.

Simon de Montefort iu dha mė pas shokut tė tij Lambert de Thury i cili e mbajti deri mė 1213.

Si kėshtjella e katėrt ajo qėndronte pa asnjė traditė tė madhe e cila lidhej si me Graal dhe me Luēiferrin.

Mė 1930 autori Otto Rohn shkroi njė libėr rreth Chatarit qė titullohej:- “Gjygji Luēiferrit”.
Kisha i pa chatarėt si heretikė,adhurues tė djallit.Chatarėsit e shikonin botėn materiale tė krijuar nga Luēiferri. Ēdo anė e tyre identifikohej me tė keqen gjė qė ishte e njohur atėherė dhe ska ndryshuar deri mė sot.

Revente flet dhe pėr njė libėr tjetėr intrigues qė pėrfshin tė njejtat tradita si Porta e nėntė.Tek to kemi referenca nga : The Hypnerotomachia Poliphili nga Colonna publikuar nė Venezia mė 1545 dhe Compeduim Maleficarum nga Francesko Maria Guazzo.

Tė dy kėta libra mund tė kenė inspiruar Reventen kur publikoi Portėn e nėntė.

Hypnerotomachia Poliphili ishte njė nga librat mė tė vėshtirė pėr t’u kuptuar dhe libri mė enigmatik i krijuar ndonjėherė.Pas publikimit mė 1499 tė ēuditur, lexuesit e tij me njohuri mbi arkitekturėn, peisazhet, kopshtet e dizenjuar e gjithashtu inxhinieria,piktura dhe skulptura. Gjithashtu mendohet se libri ėshtė shkruar nga Leon Battista Alberti.

Ai s’ka tė bėjė mė djallin por ėshtė njė libėr qė flet mbi tė drejtėn e gruas qė tė shprehin seksualitetin e tyre dhe erotizmin nė pėrgjithėsi.

Hypnerotomachia Poliphili ėshtė i njohur edhe pėr 144 relieve druri.

Kėto prerje druri ku gdhendet ngjarja ishin pėrfitimi kryesor pėr idetė Rilindase si nė ndėrtesa,pallate,skulptura etj.Francesco Maria Guazzo ishte gjithashtu njė studiues italian i demonėve. Guazzo e shkruajti kėtė libėr mė 1608 kur ai kishte njė lloj autoriteti mbi pėrdorimin e magjisė.

Nė kėtė Compeduim Malificarum ai vizatoi 11 kokė njerėzish poshtė tė cilave u konstatua njė pėrdorim magjie.Kėtu kemi tė bėjmė me njė pakt me djallin,njė mospėrfillje ndaj kishės shkelje tė kryqit etj.

Ato gjithashtu premtonin se do ti bėnin tė tjerėt pėr vete nė adhurimin e Satanit dhe i pagėzoi nė emėr tė Luēiferrit,Belzebuth dhe demonėve tė tjerė. Identik si ritualet e Balkanit nė fund tė filmit.

Thuhej se djalli vizatoi njė rreth nė tokė dhe tė gjithė kandidatėt referuan betimin e tyre tek ai.Ata i kėrkuan satanit ti heqi emrat e tyre nga libri i Krishtit dhe ti shkruajė nė librin e tij.

Gjithandej figura e Balkanit identifikohej lehtė,roli i Corsos dhe tė dashurės sė tij,Juane Adler,mė shumė ėshtė enigmė. Nga fundi i filmit gjithēka bėhet e qartė burri qė kėrkonte tė vėrtetėn nuk ishte Balkan por Corso.

Por kush ishte vajza? Luēiferri? Nqs Po. Pse duhej Balkan tė arrinte atė,duke qėnė se ajo ishte aty?! Ose ndoshta rituali i Balkanit do tė skllavėronte djallin,kjo do ta vinte djallin nėn kontrollin e tij e mė pas tė kontrollonte Luēiferrin.

Disa tė dhėna tregojnė se ajo ishte djalli,ajo e donte Corson dhe nė film ajo i jep njė kopje tė librit “Djalli nė Dashuri”. Nė njė moment ajo e identifikon veten si djalli dhe nė libėr Corso besonte pikėrisht kėtė.

Gjithashtu ajo konstatoi se njė herė u ndesh me njė ėngjėll dhe i referoi rėnien e ėngjėjve nga parajsa ku mė pas mbajti anėn e tyre...

Ajo nuk ishte e keqe,ajo ishte mbrojtėse,njė kėshilltare pėr Corson...por nė fund,Corso ishte ai qė vriste e bėnte krime. Nė tė vėrtetė roli i saj ishte tė mbronte Corson kundėr Balkanit Corso do tė hynte nė portėn e nėntė ajo ishte dhe mbrojtėsja e Portės sė nėntė.

Nė mbishkrimin e nėntė i cili ėshtė lėvizur nga tre kopjet ajo simbolizohet si Kalorėsi i njė Dragoi si njė qėnie me shumė krye. Prostituta e Babilonisė e pėrmendur nė Biblėn Kristiane si paralajmėruese e hyrjes sė antikrishtėrimit.

Ajo kishte superfuqi mbi njerėzore,por ėshtė e qartė qė ajo si ka treguar asgjė Corsos.
Johnny Depp aktor nė filmin Porta e nėntė ka shprehur: Corson fillon dhe e pėlqen nga fundi,mendohet se ėshtė njeri i keq, i ftohtė,i dėshiruar pėr tė arritur “golin”.

Nė tė gjithė librin dhe filmin lexuesi dhe shikuesi nuk e njohin tamam rolin e Corsos dhe vetė Corso.Lexuesi dhe personazhi janė tė fiksuar tek vetja qė i japin mė shumė rėndėsi se Corsoja,por nė fund vetėm ai e kalon Portėn dhe i vetmi person nė histori qė u pėrgatit dhe u ndihmua nga Irena (Aide) misterioze.

Mbishkrimet nė Portėn e nėntė tė bėra nga Luēiferri kishin shėnjėn LCF, emri i Corsos (nė libėr) ėshtė Lucas Corso.......inicialet LC........ F ???
avatar
Jon

1233


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Te vertetat e fshehura

Mesazh  Jon prej 18.08.09 17:32

Misteri i numrit 13 !

Evropianėt, veēanėrisht anglo-saksonėt janė shumė supersticiozė, kur bėhet fjalė pėr numrin 13. Sipas tyre, nėse 13 persona ndodhen tė ulur nė tė njėjtėn tryezė,njėri prej tyre do tė vdesė brenda vitit.

E premtja e datės 13 konsiderohet njė datė shumė e keqe dhe njė ditė e mbrapshtė. Dita e 13 e vitit, kati i 13, numri 13, tė gjitha konsiderohen si ndjellės tė fatkeqėsive. Me njė fjalė, ēdo gjė qė pėrmban 13 ėshtė “e mallkuar”.

Edhe nė Rusi,numri mendohet se ka lidhje me djallin. Por nga vjen i gjithė ky supersticion negativ pėr numrin 13 dhe pėrse popuj e kultura tė tjera nuk e kanė njė fiksim tė tillė? Triskaidekaphobia ėshtė frika nga numri 13.

Fjalėt qė pėrbėjnė termin e mėsipėrm janė marrė nga latinishtja dhe greqishtja e vjetėr, edhe pse nė ato kohė mbi kėtė numėr nuk kishte rėnė hija e zezė e mallkimit.Zakonisht njerėzit e kanė lidhur numrin 12 me bollėkun dhe me plotėsinė e gjėrave.

Kėshtu ka 12 zotėr olimpikė, 12 shenja tė horoskopit, apo 12 dishepuj. Nėse kėtij numri tė plotė i shtohet njė tjetėr, atėherė situata bėhet e paqartė dhe e paparashikueshme.

Juda ishte i ftuari i 13 nė Darkėn e Fundit dhe kjo ėshtė njė nga arsyet qė ky numėr konsiderohet si ndjellės i fatkeqėsive.Nė gjysmėn e dytė tė shekullit tė kaluar pati disa teori nė lidhje me kėtė numėr, sipas tė cilave nė Sabath kishte 13 shtriga.

Megjithatė, kisha nuk e konfirmoi kurrė njė gjė tė tillė. Po tė kėrkosh njė shpjegim nė Fjalorin e Supersticioneve tė Oksfordit, numri 13 lidhet me tė premten e datės 13, e cila u pėrmend pėr herė tė parė nė vitin 1913,700 vjet pas shpėrbėrjes me dhunė tė Urdhrit tė Kalorėsve tė Tempullit.

Tė premten e datės 13 tė vitit 1307, tė gjithė kalorėsit tempullarė u kapėn nė Francė dhe kėshtu urdhri reshti sė ekzistuari.Njė tjetėr fakt pėr cilėsimin e numrit si “tė mbrapshtė” ėshtė se letra e 13 e Tarotėve ėshtė letra e vdekjes.

Kjo ėshtė vendosur nė Italinė e shekujve 15-16, por nuk ka tė bėjė aspak me Darkėn e Fundit.Shumė interesant ėshtė edhe fakti se numrit 13 nuk i ishte kushtuar ndonjė vėmendje e veēantė nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės deri nė shekullin e 19.

Emri zyrtar i Deklaratės sė Pavarėsisė ėshtė: “Deklarata e Pavarėsisė sė 13 Kolonive” dhe brenda 15 vitesh vendi quhej 13 Shtetet e Bashkuara. Nė fund tė shekullit tė 18,numri 13 simbolizonte pavarėsinė dhe bashkimin e vendit tė ri.

Mė 4 korrik, nė Ditėn e Pavarėsisė,kishte 13 tė shtėna me top dhe disa rituale tė tjera tradicionale,tė cilat pėrsėriteshin 13 herė rresht.

Vetėm kur 13 shteteve iu shtua shteti i 14, ai i Vermontit nė vitin 1791, ēdo ritual bėhej me numrin e ri, pra me numrin 14, i cili u konsiderua si numri i fatit.Deri nė shekullin e 19 kishte njė tjetėr supersticion tė lidhur me 13-n, ai i 13 miqve tė ulur rreth sė njėjtės tryezė.

Pėr tė shpjeguar frikėn e disa popullatave ndaj kėtij numri ka njė mori librash qė merren me zanafillėn e kėsaj fobie qė vazhdon edhe sot nė Evropė, por edhe nė vende tė tjera.

Nė fund tė shekullit tė 19, ky supersticion u pėrhap edhe pėrtej oqeanit Atlantik. Shkrimtarė nga vende tė ndryshme, si Fjodor Dostojevski, Henrik Ibsen, Leon Tolstoi, Zhul Verni apo Oskar Uajld e kanė pėrmendur jo pak kėtė numėr nė veprat e tyre.

Nė vitin 1880, disa njujorkezė vendosėn qė tė hiqnin kėtė paragjykim qė ishte kthyer nė njė fiksim tė vėrtetė. Kėshtu njė veteran i Luftės Civile dhe njė njeri i njohur nė rrethet e larta,William Fowler vendosi qė tė krijonte njė klub,anėtarėt e tė cilit tė darkonin datėn e 13 tė ēdo muaji dhe rreth tryezės tė uleshin 13 anėtarė tė klubit.

Darka e tyre e parė u organizua nė hotelin “Knickerbocker”, tė premten e 13 janarit tė vitit 1881, nė dhomėn numėr 13. Kjo nuk ishte vetėm njė luftė kundėr kėtij numri qė ishte bėrė shumė i famshėm dhe i rrezikshėm, njėherazi, por edhe njė luftė kundėr tė gjitha llojeve tė bestytnive e supersticioneve tė kohės.

Duhet thėnė se njerėzit, tė gjithė pa pėrjashtim, po jepeshin shumė pas shenjave, falleve e dukurive tė tjera okulte e misterioze, dhe kjo ishte kthyer nė njė epidemi, pasi i kishte kaluar pėrmasat e njė fiksimi tė pėrkohshėm.Gjatė rrugės drejt vendit tė darkės, tė ftuarit kaluan nėn njė shkallė tė posaēme, hodhėn kripė nė tryezėn e tyre dhe i vendosėn pirunjtė nė tryezė nė formė kryqi.

Nė njė tabelė tė madhe tė varur nė mur ndodhej parulla: “Nos Morituri Te Salutamus” (“Ne tė vdekshmit tė pėrshėndesim”). Ky klub u bė shumė i famshėm dhe ajo qė nisi si njė kundėrshti ndaj supersticioneve, e kryesisht ndaj fiksimit pėr numrin 13, u shndėrrua nė njė klub aventurierėsh qė ndėrmorėn shumė veprime tė rrezikshme pėr tė hedhur poshtė paragjykimet e kohės.

Po pėr sa i pėrket darkės sė famshme, menyja u soll nė gurė varri, ndėrsa tryeza e darkės ishte ndriēuar nga kafka boshe me qirinj brenda, tamam si nė netėt e Hollouinit. Sallatat dhe ushqimet e ndryshme erdhėn nė pjata qė kishin formėn e arkivoleve.

Ndėrkohė i gjithė ambienti rrotull ishte zbukuruar me sende qė sjellin fat tė keq, si pasqyra tė thyera apo silueta macesh tė zeza.Nė vitin 1887,klubi ishte shndėrruar nė njė institucion shumė popullor dhe numėronte 487 anėtarė.

Nė vitin 1895, krijuesi i tij deklaroi se numri i vetėvrasjeve mes anėtarėve tė klubit ishte shumė mė i vogėl se pėrqindja mesatare e vendit. Pavarėsisht tė gjitha veprimtarive zbavitėse qė bėheshin nė tė dhe mesazhit qė ata synonin tė pėrcillnin, klubi i tė 13-ve u shpėrbė nė vitin 1914 pėr shkak tė fillimit tė Luftės sė Parė Botėrore.

Tė gjithė anėtarėt ranė dakord se mungesa e respektit pėr vdekjen nė njė epokė lufte do tė ishte e pavėnd.
avatar
Jon

1233


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Te vertetat e fshehura

Mesazh  Jon prej 18.08.09 18:33

FUNDI I NJĖ CIKLI PREJ 5.125 VJETĖSH

Majat ishin matematikantė tė zotė (njihnin mirė konceptin e "zeros") gjithashtu edhe astronomė tė shkėlqyer, pasi eklipset i llogarisnin me saktėsi. Ndėrsa pėr tė matur kohėn ata pėrdornin tre kalendarė. Kishin njė kalendar shumė antik i tipit fetar i quajtur "Tzolk'in", i cili numėronte 260 ditė (ndarė nė 13 muaj me nga 20 ditė).

Pastaj ishte dhe njė kalendar qė ndiqte stinėt dhe zgjaste 365 ditė. Dhe i treti ishte njė kalendar qė numėronte njė periudhė prej 5.125

vitesh. Kėshtu si nė kalendarin grek qė numėroheshin vitet nga fillimi i Lojėrave tė para Olimpike ose ai romak ku numėrimi fillonte nga themelimi i Romės, edhe kalendari mitik i Majave fillonte nga njė ditė e caktuar qė ndoshta pėrfaqėsonte njė ngjarje tė rėndėsishme, ndoshta ajo qė pėr ne ėshtė viti 3113 pėrpara Krishtit.

Ky kalendar pėrfundon nė vitin 2012, por ndoshta ky nuk mund tė jetė njė fund i keq,pasi pėr Majat pėrfundimi i njė cikli tė caktuar do tė thoshte njė festė e madhe.

Fundi i kohės

Majat ishin astronomė tė zotė...dhe kalendarėt e tyre pėrfundojnė nė vitin 2012.
Sipas disa tė thėnave antike, "Roma dhe bota do tė ishin tė sigurta derisa Koloseu tė qėndronte nė kėmbė".Dikush profetizoi datėn dhe mė pas me mijėra pelegrinė shkuan te Papa pėr tė larė mėkatet.

28.10.1992

Ati i pėrnderuar Le Jang Lim i Kishės Misionare tė Tamit nė Korenė e Jugut, tha se Krishti do tė merrte 144 mijė tė besuarit e tij nė mesnatėn e kėsaj dite pėr t'i shpėtuar nga katastrofa e madhe. Mė shumė se 100 mijė persona u prezantuan nė rreth 200 kisha fundamentaliste. Por Le Jang Lim u arrestua pėr shfrytėzimin e 4 milionė dollarėve qė kishte mbledhur nga dhurimet e besimtarėve.

7.1999

Njė parashikim i dytė pėr fundin e botės nga ana e Nostradamusit.

11.1999

U hodh hipoteza se njė eksperiment i fizikės atomike nė laboratorėt nacionalė tė Brokhaven nė SHBA mund tė shkaktonin njė vrimė tė zezė qė mund tė shkatėrronte Tokėn.

31.12.1999

Dita pėrfundimtare e mijėvjeēarit (sistemet informatike duhej tė ishin futur nė krizė).

19.1.2038

Nė kėtė datė ėshtė parashikuar njė tjetėr fund, por ky nga sistemi "Unix".
avatar
Jon

1233


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Te vertetat e fshehura

Mesazh  Jon prej 18.08.09 18:40

Ēfarė ndodhi nė tė vėrtetė me Benito Musolinin ?

Musolini ėshtė akoma i burgosuri i Badoljos dhe nė Romė sundon kaosi. Ėshtė vera e vitit 1943, mė dramatikja qė prej kohės kur ka filluar lufta.

Njė nga shefat e shėrbimit sekret nazist nė Itali ėshtė Herbert Kapler, majori qė disa muaj mė vonė 24 mars tė vitit 1944 organizoi njė masakėr, ku u vranė 335 civilė me njė tė shtėnė mbas koke, njė reprezalje monstruoze, pėr shkak tė atentatit partizan tė rrugės "Razela" njė ditė mė parė.

Nė atė fillim gushti tė vitit 1943, majori Kapler ka pėr tė kryer misionin e pamundur. Duhet tė arrijė tė ēlirojė Benito Musolinin, tė cilin mė datė 26 korrik e transferuan nė Ponza dhe pastaj nė Madalena.

Dhe duhet tė informojė edhe Berlinin ditė pas dite, orė pas ore, mbi tė gjitha zhvillimet e armėpushimit ndėrmjet shefit tė ri tė qeverisė italiane, Pietro Badoljo dhe anglo-amerikanėve. Aleatėt zbarkuan nė Siēili mė datė 10 korrik. Ndėr shėrbimet sekrete gjermane nė Romė ka filluar konfuzioni. Kapler dėrgon pa pushim qindra fonograme nė Gjermani, drejtuar shefit tė SS-ve, Heinrik

Himler. Por shėrbimi i Inteligjencės sė Londrės survejon dhe dokumenton gjithēka. Dhe gjithēka pėrfundon nė tryezėn e Uinston Ēėrēillit. Kėto mesazhe mbetėn tė pabotuara pėr publikun pėr gjashtėdhjetė vjet.

U publikuan vetėm nė vitin 2004, bashkė me tė tjera mijėra fonograme qė vinin nga fronti i luftės. Fonogramet qė janė dėrguar nga Italia janė mė konfuzet nga gjithė tė tjerat qė u dėrguan nga Afrika e Veriut, Franca, vendet ballkanike, Lindja e Mesme, Kabuli dhe Teherani.

Tė gjitha janė fonograme tė klasifikuara "top sekret". Dhe prej kėtyre copėzave historish tragjike, dalin nė dritė edhe ngjarjet e zhvilluara nė Italinė e vitit 1943. Madje kuptohet qė pėr Hitlerin ishte prioritet qė tė dinte gjithmonė se ku ndodhej Musolini. Gjithashtu, prioritet tjetėr ishte edhe problemi i hebrenjve.

Majori Kapler ėshtė gjithmonė nė dijeni pėr zhvendosjet e Duēes. Informohej nga karabinierėt, fashistė besnikė, spiunė tė tjerė qė punonin nėn komandėn e tij. Madje edhe nė Vatikan kishte burime informacioni. Dhe madje prej atje e informojnė se kishin filluar tratativat pėr armėpushimin ndėrmjet "tradhtarit" Badoljo dhe aleatėve.

Nė Berlin dėrgon edhe analizat e tij mbi gjendjen nė Itali; mbi popullatėn qė ka filluar tė ndjejė mospėlqim dhe urrejtje pėr forcat gjermane; mbi Duēen, "qė sa vjen dhe bėhet jo popullor"; mbi rrezikun e "njė lufte civile".

Nėn urdhėrat e Herbert Kapler gjejmė edhe kapitenin e SS-ve, Erik Priebke, i gjykuar nė Itali nė vitet nėntėdhjetė pėr masakrėn e 24 marsit. Priebke jeton akoma nė Romė, me arrest shtėpie, jo shumė larg rrugės "Razela". Drejtuar me urgjencė komandantit tė SS, Henrik Himler.

Ndėrmjet Panjocit, i cili ėshtė nė kontakt me njė burim tė besueshėm brėnda forcave tė karabinierėve,Dollman ka marrė informacion se Duēe ndodhet qė prej dy ditėve mė parė nė ishullin Ponza, ndėrmjet Gateas dhe Napolit. Do tė lajmėroj menjėherė gjeneralin Student.

4 gusht 1943.
Zėvendėsmarshalli Keselring nuk ėshtė dakord me planet e komandantit tė SS, sepse aksioni i gjeneralit Student (pėr tė liruar Musolinin) konsiston nė njė sulm tė menjėhershėm.

6 gusht 1943.
Po bėhemi akoma mė shumė tė papėrfillshėm nė sektorėt mė tė ulėt tė shoqėrisė.

6 gusht 1943.
Sipas disa informacioneve qė vijnė nga Vatikani, ndėrmjetėsit (akti pėr armėpushim)
janė aq tė pashpresė, saqė pritet se kapitullimi i Italisė mund tė vijė brenda dyzetė ditėve.

8 gusht 1943.
Mė datė 5 gusht, kinematė e Romės transmetuan pamje nga 26 korriku.Nė pėrgjithėsi u transmetuan skena ku shfaqeshin duartrokitje tė forta, veē atyre ku shfaqej Mbreti. Por duartrokitjet mė tė forta jepeshin kur dilnin zyrtarėt dhe ushtarėt italianė.

10 gusht 1943.
Duēe ndodhet me siguri nė Ponza edhe pse qarkullojnė zėra pėr tė kundėrtėn.

11 gusht 1943. Njė anėtar i Vatikanit takoi dje Mbretin, pėr t'i komunikuar lajmin vijues: Ambasadori anglez nė Vatikan ėshtė informuar se Duēja ndodhet nė ishullin Ponza.

14 gusht 1943.
Duēe u evakua nga Ponza mė datė 12 gusht,pikėrisht dy ditė mė parė. Po kėrkojmė nė ēdo drejtim pėr tė zbuluar se ku ndodhet aktualisht. Burimet tona janė komisarėt e policisė, Pistiēeli dhe Dollman.

15 gusht 1943.
Gjenerali Student ėshtė nė pritje pėr tė marrė informacionin me anė tė radios mbi vendndodhjen e Duēes dhe mė pas t'ia transmetojė komandantit tė SS-ve.

15 gusht 1943.
Agjenti 37/7 ka informacione se Duēja ishte drejtuar pėr nė ishullin Madalena.

17 gusht 1943.
Sot, Sim (shėrbimi informativ ushtarak nėn komandėn e Badoljos), ka urdhėruar shtjellimin dhe studimin: "Cilat do tė ishin reagimet e Gjermanisė nėse Italia do tė krijonte njė aleancė me Anglinė".Pėrgjigja duhet tė vijė absolutisht brenda ditės.

19 gusht 1943.
Bashkė me fėmijėt, konti dhe kontesha Ciano aktualisht ndodhen nė rezidencėn e tyre (adresa i ėshtė komunikuar komandantit tė SS). Kanė liri veprimi, por janė nėn vėzhgim e sipėr.

20 gusht 1943.
Sipas disa informacioneve tė besueshme (tė marra nga Panjoci), kėtė mėngjes Duēja ndodhej nė ishullin e Madalenės.

29 gusht 1943.
Sipas Pomilios, ish-drejtor i institutit kulturor fashist, Musolini u transferua nga ishulli Madalena, nė vilėn Pantano, nė jug tė liqenit Trazimeno.Informacioni vjen nga njė ushtarak i eskortės sė tij. Tashmė kam urdhėruar qė tė verifikohet saktėsia dhe besueshmėria e informacionit.

30 gusht 1943.
Nė lidhje me zhvillimet e brėndėshme politike, kam pėrshtypjen se qeveria Badoljo do tė bjerė dakord pėr njė paqe tė pjesshme (vetėm me anglo-amerikanėt), brenda harkut kohor tė dhjetė ditėve.

5 shtator 1943.
Falė disa informacioneve tė siguruara nga njė burim brenda policisė sė ishullit Gran Sasso, kemi zbuluar qė Musolini ka shumė mundėsi tė ndodhet nė njė hotel tė asaj zone. Kam dėrguar disa nga njerėzit e mi pėr tė vėzhguar zonėn. Do tė kthehen nė Romė pasditen e sė martės.

6 shtator 1943.
Drejtori i ēentralit telefonik pranė bazės kryesore tė aeronautikės ushtarake italiane, i ka transmetuar sekretarit tė Mbretit lajmin vijues.

Nė orėn 17 tė 4 shtatorit ėshtė kryer njė bisedė telefonike ndėrmjet komandės sė lartė tė Forcave tė Armatosura italiane dhe komandės sė aeronautikės.

Propozimi pėr paqe nga pala italiane ėshtė pranuar menjėherė nga pala angleze. Nė tratativat e ardhshme do tė punohet pėr tė arritur eliminimin e kushteve qė janė vėnė nga pala amerikane. Duke parė rėndėsinė e kėsaj ēėshtjeje, kemi kėrkuar pėr tė pasur menjėherė njė kontakt tė drejtpėrdrejtė me burimin e kėtij informacioni.

7 shator 1943.
Kemi pėrfunduar sė vėzhguari zonėn jugore tė Gran Sasso. Konfirmojmė se Duēe
ndodhet akoma nė hotelin "Campo Imperatore".

10 shtator 1943.
Operacioni pėr lirimin e Duēes ka nisur.

11 shtator 1943.
Produktet ushqimore janė pakėsuar.Tė gjitha hotelet dhe dyqanet janė mbyllur. Popullata nuk ka me ēfarė tė ushqehet dhe po i kundėrvihet Gjermanisė.

12 shtator 1943.
Kėtė mėngjes, nė orėn 10:00, reparti i parashutistėve, nėn urdhrat e Skorzenit (njė nga shefat e shėrbimeve sekrete gjermane nė Evropė), ka nisur operacionin nė Gran Sasso. Reparti duhet tė kthehet nė bazė vetėm nėse Musoloni do tė ketė mbėrritur nė Gjermani.

12 shtator 1943.
Lirimi i Musolinit u krye me sukses.

16 shtator 1943.
Ky plan (pra rrėmbimi i tij) u krye brenda kohės sė parashikuar. Gjithsesi, duhet tė nėnvizoj se kam qėnė gjithmonė kundra kėtij operacioni dhe pasojave qė do tė ketė nė reagimin e italianėve ndaj Gjermanisė.

18 shtator 1943.
Shpallja pėr rithemelimin i partisė fashiste nga ana e Musolinit ka lėnė njė pėrshtypje skeptike nė qytetarėt italianė. Mbi tė gjitha, nė Romė shihet qartė avancimi i anglo-amerikanėve dhe njė mbėshtetje ekzaltuese e popullit pėr pėrmirėsimin e ndihmave nė ushqime. Ka filluar tė krijohet ideja se trupat gjermane janė shkaktarėt e fillimit tė kėsaj krize.

Dhe mendohet se anglezėt do ta zgjidhnin gjėndjen brėnda pak kohe. Ka zėra se ēlirimi i Italisė nga gjermanėt do tė nisė nga zonat veriore. Italianėt janė tė bindur se sė shpejti do tė ēlirohen nga fashistėt.

Gjithsesi mendohet se ushtarėt gjermanė do tė bėjnė rezistencė dhe do tė shkatėrrojnė tė gjitha bazat ushtarake vėndase. Por tė gjithė i besojnė propagandės angleze, e cila po provokon shumė kundėrvėnie ndaj prezencės tonė.

15 tetor 1943.
Deklarata pėr luftė e qeverisė Badoljo (ndaj Gjermanisė) ka ngjallur pak interes nė sektorėt publikė. Grupet antifashiste, tė drejtuara nga komunistėt, e interpretojnė si nismė tė lirė pėr ēdo lloj dhune kundra gjermanėve. Ka lindur frika pėr fillimin e njė lufte civile. Tė gjithė janė skeptikė, pasi Musolini nuk po shfaqet mė nė publik.

16 tetor 1943.
Aksioni kundra hebrenjve nisi dhe pėrfundoi brenda ditės sipas planeve tė parashikuara.Popullata ėshtė skeptike dhe nuk pret asgjė tė mirė nga kjo qeveri.

23 shtator 1943.
Ndėr dokumentat qė kemi sekuestruar nė Ministrinė e Brėndėshme, ndodhen raportet mbi jetėn private tė Duēes dhe tė motrave Petaēi.

29 shtator 1943.
Ndjenjat e italianėve kundrejt Gjermanisė po pėrkeqėsohen. Dhe presioni po shtohet akoma mė shumė pas qarkullimit tė zėrave mbi persekutime dhe arrestime ndėr civilė tė ndryshėm italianė.Ka lindur edhe ideja se gjermanėt do tė evakuojnė Romėn. Por njė tėrheqje e jona do tė zhgėnjente tė gjithė besimin e krijuar pas fitoreve tė njėpasnjėshme.

30 shtator 1943.
Duēja tashmė nuk shfaqet nė publik prej kohėsh.

4 tetor 1943.
Nė pėrgjithėsi popullata ndihet e gėzuar pėr mundjen e Gjermanisė.Tėrheqja e trupave gjermane nga Napoli drejt veriut tashmė ėshtė tepėr i qartė pėr tė gjithė.

Gjithsesi policia gjermane ėshtė nė gatishmėri tė plotė.Por pėr shkak tė pabesisė, policia italianė nuk ėshtė lejuar tė aktivizohet shumė veē arrestimeve individuale.Nuk ishte e mundur tė rrethoheshin tė gjitha hyrje-daljet e Romės, pasi edhe policia gjermane ishte e kufizuar nė numėr (365 nė total).

Gjithsesi u arrestuan 1.259 persona nė shtėpitė e hebrenjve.Operacioni u zhvillua nga ora 05:30, deri nė orėn 14:00. Numri i hebrenjve tė burgosur ėshtė 1.002. U liruan vetėm elementėt me gjak tė pėrzierė,tė huajt (ndėr kėta edhe njė qytetar i Vatikanit), familjet e pėrbėra nga anėtarė tė pėrzierė nė racė (pėrfshirė edhe ata ku ndonjė nga bashkėshortėt ishte hebre), shėrbėtorėt dhe qiraxhinjtė e arianėve.

Persekutimi i hebrenjve tė Romės ėshtė parashikuar pėr nė datėn 18 tetor nė orėn 09:00 nėn mbikėqyrjen e 30 ushtarakėve. Nė pėrgjithėsi gjatė operacionit nuk pati rezistencė nga ana e popullatės italiane, madje nė shumė raste kishte edhe bashkėpunim.

Nė njė rast, pėr shembull,policia u pėrball me njė fashist, i cili nuk dispononte njė dokument identifikimi.Kishte hyrė nė njė shtėpi hebrenjsh njė orė mė parė dhe pretendonte se shtėpia ishte pronė e tij. Pjesa mė e madhe e popullatės nuk u duk gjatė aksionit.

U shfaq vetėm njė grusht turme e ēoroditur qė kėrkonte tė largonte policėt gjermanė nga qytetarėt hebrenj,madje nė disa raste edhe tė armatosur.
avatar
Jon

1233


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Te vertetat e fshehura

Mesazh  Jon prej 18.08.09 18:54

Njėzetekatėr organizatat mafioze mė tė rrezikshme !

Vrasje, trafiqe droge, armėsh, pastrim parash, me kėto veprimtari mund tė pėrkufizohet secila prej organizatave mė tė mėdha dhe mė tė frikshme qė funksionojnė sot nė tė gjithė rruzullin. Ndonėse secila prej 24 grupeve mė tė fuqishme mafioze ka mėnyrėn e veēantė tė veprimit, ka edhe nga ato qė bashkėpunojnė me njėra-tjetrėn.

Padyshim organizata mė e madhe ėshtė “Cosa Nostra” italiane dhe ajo amerikane. Pėr tė mos lėnė mė pas “Camorra”-n, mafien ruse dhe atė aziatike.

Secila ka tė veēantat e veta, por tė gjitha kanė tė pėrbashkėtėn e madhe, veprimtarinė e kundraligjshme.

Ē’do tė thotė “Mafia”?

Mafia ėshtė njė term shumė i pėrhapur nė botė pėr tė pėrkufizuar organizata kriminale. Analizat moderne tė kėtij fenomeni e cilėsojnė mafien si “organizatė pushteti”, duke vėnė nė dukje se ekzistenca e saj nuk varet nga tė ardhurat e shumta nga veprimtaritė e saj ilegale, por nga bashkėpunėtorėt qė kanė pozita nė institucione tė ndryshme shtetėrore, sidomos politikanė.
Prejardhja e fjalės “Mafia” !

Termi “Mafia” u pėrdor fillimisht nė Siēili pėr tė pėrkufizuar organizatėn “Cosa Nostra”. Mendohet se fjala “Mafia” mund tė ketė disa origjina etimologjike. Ndoshta vjen nga fjala arabe “Ma-Hias”, qė do tė thotė “fortėsi”, duke e lidhur me fuqinė e anėtarėve tė kėsaj organizate. Njė hipotezė tjetėr ėshtė prejardhja nga fjala arabe “Mu’afak”, (mbrojtje ndaj tė dobėtit).

Ndėrsa prejardhja mė e mundshme e kėsaj fjale mendohet tė jetė nga dialekti toskan, ku fjala “Maffia” do tė thotė “mjerim”. Sipas Xhuzepe Pitre, njė prej historianėve mė tė shquar italianė tė traditės popullore, termi “Mafia” ka qenė shumė i pėrhapur nė zhargonin e njė pjese tė Palermos dhe ishte sinonim i bukurisė dhe trimėrisė.

Pėr herė tė parė fjala “Mafia” ka hyrė zyrtarisht nė fjalorin italian nė vitin 1863, kur regjisorėt Giuseppe Rizzotto e Gaetano Mosca vunė nė skenė “Mafiusi di la Vikaria”, njė dramė qė u pėrkthye nė italisht, nė gjuhėn napoletane, duke mundėsuar kėshtu pėrhapjen e kėtij termi nė tė gjithė territorin italian.

“COSA NOSTRA” italiane

Ėshtė themeluar nė fillim tė shekullit XVI nė Sicili, megjithatė lindja e kėsaj organizate i atribuohet viteve tė Luftės sė Dytė Botėrore, kur amerikanėt ndihmuan ringritjen e mafies nė Siēili. Shumė bosė italo-amerikanė, tė burgosur nė ShBA (si Lucky Luciano e Vito Genovese,), u kontaktuan nga CIA dhe u lanė tė lirė nė mėnyrė qė t’i siguronin mbėshtetje nė Itali aleatėve. Shefat historikė tė “Cosa Nostra”-s siēiliane kanė qenė Vito Kashio Ferro, Kaloxhero Vicini, Mikele Navarra, Luciano Lixhio, Mikele Greko, Gaetano Badalamenti, Stefano Bontade, Salvatore Rina, Bendeto Santapaola, Bernardo Provenzano.

“CAMORRA”

Kjo organizatė ėshtė themeluar nga mesi shekullit XVI nė Napoli. Fjala “Camorra” dikur kishte kuptimin e njė takse qė paguhej nga pronarėt e lokaleve pėr tė siguruar mbrojte. Kėto tė dhėna i pėrkasin Mbretėrisė sė Napolit dhe datojnė mė 1735. “La Camorra” aktualisht vepron nė 111 vende (pėrfshirė kėtu qytete dhe provinca). Struktura e saj ėshtė e ngjashme me atė tė “Cosa Nostra”-s, ku ēdo familje zotėron njė zonė tė caktuar. Fusha kryesore e veprimtarisė sė saj ėshtė trafiku i drogės, falsifikimet, vėnia e gjobave, trafiku i armėve, prostitucioni, rrėmbimet, etj. Shefat historikė tė “Camorra”-s kanė qenė Karmine Alfieri dhe Rafaele Kutolo.

“NDRANGETA”

Kjo organizatė e ka selinė nė Kalabri. Pėrbėhet nga 144 organizma me 5.600 anėtarė. Ajo e realizon kontrollin e saj nė territorin kalabrez falė lidhjeve mafioze tė quajtura “Ndrine”. Ka njė strukturė tė dukshme horizontale, ekzistojnė lidhje tė ngushta midis grupeve tė ndryshme, por nuk ka njė qendėr drejtuese rajonale apo provinciale. “Ndrangeta” ka kryer dy vrasje tė ashtuquajtura tė mėdha, nė gusht tė vitit 1991 vrau prokurorin Skopeliti dhe mė pas ish-presidentin e hekurudhave tė Italisė, Ludoviko Ligato, si dhe cilėsohet me karakter tė dukshėm antishtet. Shefi historik i “Ndrageta”-s ėshtė konsideruar De Stefano.

“SACRA CORONA UNITA”

Nuk ėshtė e vetmja organizatė mafioze nė Pulia tė Italisė, por pa asnjė dyshim ėshtė mė e rėndėsishmja dhe mė e madhja. Selinė qendrore e ka nė Pulia. Fillimet e saj i ka nė vitet ‘80 dhe sot ėshtė organizimi mė i fuqishėm. Pėrbėhet nga 7 organizata dhe 47 familje dhe me rreth 1.755 anėtarė, kryesisht nė provincėn e Brindizit, Leēes dhe Torontos. Ėshtė njė organizim i ri nė krahasim me organizimet e mėparshme tė mafies, pėr sa i pėrket territorit dhe aferave, por aktualisht paraqitet dhe vepron me vendosmėri dhe egėrsi tė dukshme. E veēanta e kėsaj mafieje ėshtė pėrdorimi i tė miturve dhe lidhja e ngushtė me segmente shqiptarėsh.

“STIDDA”

Organizata “Stidda” ėshtė themeluar nė Siēili, por nuk ka asgjė tė pėrbashkėt me “Cosa Nostra”-n siēiliane. Ngjason mė shumė me “Sacra Corona Unita” me qendėr nė Pulia. Anėtarėt e saj nuk janė vetėm italianė, por edhe shqiptarė, afrikanė dhe aziatikė. Madje janė tė anėtarėsuar edhe rusė. Merret kryesisht me trafik droge, shfrytėzim prostitucioni, trafik armėsh dhe deri diku me pastrim parash. Anėtarėt e kėsaj organizate kanė kryer disa vrasje, tė cilat nuk kanė pasur bujėn e vrasjeve tė organizuara nga “Cosa Nostra”, “Camorra” apo “Sacra Corona Unita”. Ėshtė njė organizim mjaft i ri dhe i veēantė i mafies italiane, pėr tė mos thėnė organizimi mė i ri.

“ORGANIZATSYA”

Kjo organizatė, e cila vepron edhe sot, i ka fillimet qė nė kohėn e ish-Bashkimit Sovjetik dhe ndahet nė 3 nivele: Grupe tė vogla tė pėrbėra nga 10 deri nė 15 persona, tė pavarur nė mėnyrė direkte nga krerėt e mafies, brigadat e mėdha qė pėrbėhen nga 200 deri nė 300 persona, tė cilėt drejtojnė grupet e vogla dhe tė ashtuquajturit “vjedhėsit e ligjit”, qė janė rreth 150 veta. Ata kanė pushtet ekonomik dhe politik. Duke qenė se shumica janė avokatė, mjekė, inxhinierė dhe politikanė, ata janė tė aftė tė realizojnė projekte dhe operacione financiare me shifra stratosferike. Mafia ruse merret mė shumė me trafik droge dhe armėsh.

“NEOMENKLATURNAJA”

Interpretimi i fenomeneve mafioze nė Rusi do tė duhej vendosur nė njė kontekst mė tė gjerė analizash mbi tė ashtuquajturėn “Nomenklaturnaja privatizacija” (kjo do tė thotė privatizim nė shėrbim tė nomenklaturės), falė sė cilės, eksponentė tė nomenklaturės sė lartė dhe tė mesme tė Partisė Komuniste tė Bashkimit Sovjetik kanė arritur, nė pjesėn mė tė madhe, qė gjatė viteve tė tatėpjetės dhe rrėzimit tė regjimit komunist (1986-1992) tė shndėrrohen nė kapitalistė dhe pronarė tė rinj, nėpėrmjet njė veprimtarie bashkėpunimi pėr pėrvetėsimin e burimeve financiare, shpesh nė bashkėpunim me mafien e organizuar edhe jashtė Rusisė.

“YAKUTSA”

Ēdo bandė mafioze nė Japoni quhet “Yakutsa”, por drejtohet nga krerė tė ndryshėm. Nė traditėn e saj spikasin rituale shumė tė vjetra si shumė kohė para viteve ’90. Riti i Sakazukishiki-t, ėshtė ceremonia e pranimit tė ēdo anėtari tė ri, i cili betohet pėr besnikėri dhe devotshmėri duke pirė sakė nga gota e kryetarit. Riti i Irezumi-t ose tatuazhi, i cili duke qenė se ėshtė i ndryshėm pėr ēdo bandė, dėshmon pėrkatėsinė e anėtarėve tė bandave. Riti tjetėr i organizatės mafioze japonezė “Yakutsa” ėshtė Yubitsume, e cila ka tė bėjė me prerjen e gjymtyrėve tė ndryshme tė trupit. Nė tė tre kėto ceremoni protagonistėt janė oyabun, (kapo), kobun, (vartėsit).

“COSA NOSTRA” amerikane

U themelua nė fillim tė shekullit tė kaluar dhe u pasurua nė dy dekadat e parė. Ajo lindi pėr dy arsye: Emigrimi nė SHBA i njė numri tė madh italianėsh midis tė cilėve kishte dhe nga ata qė ishin marrė me krime, dhe pėr shkak se shumė mafiozė nga Sicilia pėr t’i shpėtuar ligjit nė Itali u detyruan tė shkonin nė SHBA. Njė rol tė madh nė largimin e tyre e pati Mori, prefekti i Palermos gjatė periudhės fashiste, i cili i persekutoi pėr njė kohė tė gjatė. Janė 5 familje nė Amerikė qė mbanin kontakte tė ngushta me krerėt nė Itali: Familja Bonano, Lukese, Kolombo, Xhenovese dhe Gambino, ku dy tė fundit marrin pjesėn me tė madhe tė fitimeve.

“SOLMCEVO”

Ėshtė njė organizatė mafioze ruso-aziatike, e cila funksionon kryesisht nė Hungari, Republikėn Ēeke, Gjermani, Austri, Belgjikė, Itali, SHBA, Kosta Rika, Izrael, por edhe nė shumė vende tė tjera tė Azisė sė Jugut. Ėshtė njė organizatė qė pėr nga ashpėrsia konkurron me “Cosa Nostra”-n dhe “Camorra”-n. Merret kryesisht me trafik armėsh, qeniesh njerėzore dhe droge. Kriminaliteti ruso-aziatik ėshtė tashmė i specializuar nė trafikun e heroinės qė vjen nga “Trekėndėshi i Artė” (Birmani-Laos-Kamboxhia) dhe nga “Gjysmėhėna e Artė” (Pakistan-Afganistan-Iran) dhe pėr shpėrndarjen vijuese nė vendet e ish-BS-sė, Evropės dhe SHBA-sė.
avatar
Jon

1233


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Te vertetat e fshehura

Mesazh  Jon prej 18.08.09 18:58

Njėzetepesė zbulimet mė tė mėdha shkencore nė histori !

Cili ėshtė zbulimi dhe progresi shkencor mė i madh i tė gjitha kohėrave? Mė poshtė do t’ju propozoj 25 prej tyre, tė cilat rastėsisht kanė ndodhur nė 25 vitet e fundit. Seleksionimi ėshtė arbitrar, i kryer nga unė personalisht.

Shkencėtarė tė ndryshėm kanė mendime tė ndryshme, megjithatė, kėto mbeten zbulimet dhe arritjet qė kanė modeluar teoritė moderne dhe kanė hapur rrugė tė reja pėr mjekėsinė dhe shkencėn.

1. Universi zgjerohet me shpejtėsi gjithnjė e mė tė madhe (1998)

Galaktikat largohen gjithnjė e mė shpejt nga njėra-tjetra. Nė tė njėjtėn kohė edhe universi zgjerohet nė mėnyrė pėrshpejtuese, ndryshe nga ajo qė besohej mė parė. Kjo shpikje i mahnit shkencėtarėt, tė cilėt ende kėrkojnė njė shpjegim.

2. Genomi njerėzor (2000)

Dy konkurse tė shkencėtarėve tė famshėm, njė i publikuar dhe njė privat, deklarojnė se kanė hartuar njė genom njerėzor. Hapet njė epokė e re pėr kėrkimet mjekėsore dhe biologjike.

3. Marrėveshja pėr klimėn (2001-2007)

Paneli Ndėrqeveritar pėr Klimėn modifikon pozicionin e ēdo vendi nė lidhje me ngrohjen globale, i cili nga “shumė i mundshėm” bėhet “i pakontrollueshėm”.

4. “Hubble” (1990)

Del nė treg “Hubble”, teleskopi i parė hapėsinor, i destinuar pėr t’u kthyer nė “syrin” mė produktiv nė univers dhe njė simbol i progresit shkencor.

5. Gjurma e Big Bengut (1992)

Sonda e “NASA Cosmic Background Explorer (COBE)” gjen gjurmėt e lėna nga radioaktiviteti kozmik prej tė cilit janė lindur galaktikat.

6. ADN “e ligjshme” (1985)

Sėr Alec Jeffreys, i Universitetit “Leicester”, nė Angli, njofton njė metodė pėr identifikimin e personave nė bazė tė ADN-sė, njė metodė qė mė vonė kthehet nė njė prej instrumenteve kryesore tė mjekėsisė sė ligjshme dhe njė ndihmė e jashtėzakonshme pėr hetimet e policisė.

7. Delja e parė e klonuar, Dolly (1996)

Ian Wilmut, nga instituti “Roslin” nė Skoci, njofton lindjen e Dolly-it, delja e parė e klonuar. Dolly shumė shpejt do tė ndiqet nga klone tė shumė kafshėve tė tjera.

8. Interneti, “WORLDWIDE WEB” (1989)

Fizikani Tim Berners-Lee, nė “CERN” tė Gjenevės, krijon njė metodė pėr tė lidhur faqet pėrmes internetit, qėllimi i sė cilės ėshtė tė transmetojė tė dhėnat e kėrkimeve. Ky ishte njė zhvillim i rėndėsishėm pėr pėrparimin e rrjetit informativ.

9. Vrima e ozonit (1987)

Shkencėtarėt e NASA-s zbulojnė qė nė Antarktidė po shkrihet ozoni i stratosferės, njė pengesė mbrojtėse e rėndėsishme ndaj rrezeve ultravjollcė.

10. Planetė jashtėdiellorė (1995)

Astronomėt zviceranė, Michel Mayor dhe Didier Queloz, zbulojnė njė planet orbita e tė cilit ndodhet brenda yllit 51 Pegasi B, e ngjashme me diellin. Qė nga ajo ditė janė identifikuar rreth 200 planetė jashtė sistemit diellor, mes tė cilėve njėri konsiderohet “i banueshėm”.

11. Interferenca me “RNA”-nė (1998)

Biologėt Andrew Fire dhe Craig Mello zbulojnė se si “Rna”-ja mund tė interferojė nė mėnyrė selektive me gjenet. Njė zbulim qė mund tė ketė zhvillime tė jashtėzakonshme nė fushėn mjekėsore.

12. Top Quark (1995)

Shkencėtarė nga “Fermilab”, nė Shtetet e Bashkuara, zbulojnė “top quark”, njė pjesėz nėn-atomike e cila kėrkohej prej kohėsh. Konfirmimi pėr ekzistencėn e saj siguron baza solide pėr teoritė mė moderne tė strukturės sė materies.

13. Zbulohet dinozauri primat (1992)

Kėrkues kinezė dhe amerikanė zbulojnė fosilet e mbetura tė njė dinozauri primat. Njė konfirmim pėr teorinė qė thotė se zogjtė janė pasardhės tė dinozaurėve.

14. Plutoni “ulet nė pozitė” (2006)

Bashkimi Astronomik Ndėrkombėtar dekreton se Plutoni nuk klasifikohet mė si njė planet klasik, por si njė planet “nano”, njė kategori e re sė cilės, pėrveē Plutonit, i pėrkasin dhe tė gjitha trupat me njė dimension tė pėrcaktuar qė rrotullohen, ashtu si Neptuni.

15. Qeliza tė qėndrueshme embrionale (1997)

Njė skuadėr shkencėtarėt i Universitetit “Wisconsin” izolon pėr herė tė parė qeliza tė qėndrueshme embrionale njerėzore. Kėshtu hapet njė erė e re pėr mundėsitė terapeutike, po kėshtu edhe pėr debatet bio-etike.

16. Ujė nė Mars (2000-2004)

Sonda e “NASA Opportunity” gjen nė Mars gjurmė tė cilat nė epokat e hershme duhet tė kenė qenė ato tė kėnetave tė kripura, me siguri tė ngjashme me jetėn.

17. Hominoidi mė antik (1994)

Njė fosil etiopian i mbetur prej 4,4 miliona vitesh mė parė, “Ardipithecus ramidus”, zbulohet nga njė skuadėr e Universitetit tė Kalifornisė nė Berkeley, duke u kthyer nė pėrfaqėsuesin mė tė lashtė tė njohur nga specia njerėzore.

18. Jo “krijimit” nė shkolla (2005)

Gjykatėsi federal, Jones ndalon njė shkollė amerikane tė mėsojė se njė mendje inteligjente ka krijuar dhe projektuar jetėn.

19. Zbulohet masa e neutrinit (1998)

Kėrkues japonezė dhe amerikanė tregojnė se neutrini, njė pjesėz elementare me rėnie tė radioaktivitetit, pėrmban njė masė, duke ofruar elementė tė rinj pėr njė teori tė materies sė universit.

20. Ndryshime dramatike klimatike (1982-85)

Gjeologė dhe paleoklimatologė zbulojnė se gjatė 600 milionė vitet e fundit, janė verifikuar ndryshime edhe mė shumė dramatike nė temperaturė, me pasoja tė thella nė shirat e disa zonave tė planetit. Njė teori tjetėr thotė se modifikime tė ngjashme mund tė jenė provokuar nga aktivitete njerėzore.

21. Shpėrtimi i neuroshkencave (1990-deri mė sot)

“Dekada e trurit”, e filluar nė vitet ’90, nuk ka pėrfunduar nė vitin 2000, por vazhdon me pėrparime progresive nė eksplorimin e sistemit nervor qendror, falė mjeteve hetuese gjithnjė e mė tė sofistikuara.

22. Teletransporti (1998)

Kėrkuesit austriakė tė universitetit tė Vjenės, arritėn tė transferojnė nė njė distancė tė largėt njė foton, e cila ėshtė njė pjesėz e dritės.

23. Biologjia Evolutive e Zhvillimit “Evo Devo” (1999)

Lind njė degė e re e biologjisė: “Evo-Devo”, shkurtimi i “Biologjia Evolutive e Zhvillimit”, qė studion raportet mes zhvillimit embrional dhe evolucionin tė specieve. Nga njėra anė, strukturat e jetės riformohen me ēdo lindje tė re organizmi me besnikėri tė lartė, por disa mutacione kanė modifikuar kėto plane tė zhvillimit trupor, duke prekur thellėsisht disa pėrparime tė rėndėsishme tė evolucionit.

24. Mosha e epokės sė astronomisė diellore (1996)

Fillon aktiviteti i “International Solar and Heliospheric Observatory (SOHO)”. Satelitėt vėzhgojnė yllin tonė, duke hapur erėn e sizmologjisė diellore dhe parashikimeve tė kohės hapėsinore.

25. Zbulimi i “Hobbit” (2004)

Njė skuadėr shkencėtarėsh indonezianė dhe australianė i habit paleontologėt, duke pohuar se kanė zbuluar mbetjet e tė ashtuquajturit “Homo floresiensis”, njė njeri i vogėl primitiv i 18 mijė viteve mė parė, me trurin e reduktuar, por i aftė tė pėrdorė mjetet pėr tė gjuajtur. Edhe sot, zbulimi mbetet mė i diskutuari.
avatar
Jon

1233


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Te vertetat e fshehura

Mesazh  Jon prej 18.08.09 19:00


Ēmenduritė e vėrteta tė jetės !


Hajdutė qė hyjnė nė bankė duke menduar se janė tė padukshėm, piktorė qė pėrdorin si penel organin e tyre . . . Tė gjitha kėto nuk janė fantazi, por janė histori tė vėrteta qė shpesh zėnė vendin e nderit nė kronikat televizive si ndodhi tė pazakonta. Personalisht kam pėrmbledhur tė gjitha kėto ndodhi tė ēuditshme nė kėtė libėr.

Kėnaqėsia e Ellit...

Londėr.Pjesa mė e madhe e sėmundjeve shkaktojnė dhimbje. Por ky rast bėn pėrjashtim pėr 28-vjeēaren londineze, Ellie Allen, e cila ka njė sėmundje qė ka tė bėjė me tė ndjerit kėnaqėsi. Quhet "sindroma e eksitimit seksual tė vazhdueshėm"(nė anglisht e njohur si PSAS). Sindroma e saj konsiston nė njė sekuencė shumė tė gjatė orgazmash. Pėr t‘u pasur zili? Nė fakt jo dhe aq shumė: gjatė 250 orgazmave qė kalon nė ditė(njė ēdo 6 minuta) Ellie mund tė kalojė kėnaqėsi teksa ecėn nė rrugė, nė autobus apo kur ėshtė nė makinė. Njė sėmundje shumė e sikletshme, sepse pėr fat tė keq pėr PSAS-in nuk ka asnjė shėrim.

E sapolindura peng

Jeruzalem.Nuk paguan llogarinė nė spital, si pėrfundim nuk i japin vajzėn. Ngjarja ka ndodhur nė njė spital nė Jerusalem, ku njė nėnė arabo-izraelite kishte lindur tre fėmijė nė lindje tė parakohshme. Nė kohėn kur i kėrkuan paratė, nėna e re nuk ishte nė gjendje qė tė paguante 2,150 dollarėt qė i kėrkoi spitali. Si kundėrpėrgjigje, spitali i mbajti njė nga tre binjaket, e cila shėrbeu si garanci pėr pagesėn e faturės nė tė ardhmen. Aktualisht, ministri i Drejtėsisė izraelite duhet tė vendosė nėse gjykimi i bėrė nga spitali ka qenė i drejtė.

Hajduti i pakapshėm

Teheran.Mendonte se ishte bėrė i padukshėm. Me kėtė ide ka tentuar tė vjedhė njė bankė. Hajduti qesharak u bllokua dhe iu dorėzua policisė. Nė gjyq ishte akoma i surprizuar qė ishte zbuluar, ai tregoi qė pėr t‘u bėrė i padukshėm i kishte paguar njė "magjistari" 625 euro.

Mashkulli me dy organe gjenitale

Nju Delhi.Biznesmeni indian 24-vjeēar duke dėshiruar njė jetė seksuale normale me gruan e tij tė ardhshme, kėrkoi qė t‘i hiqej njė nga organet e tij. Rasti i tij ėshtė shumė i rrallė dhe quhet diphallus, njė deformim i organit gjenital jo shumė i pėrhapur(nė tė gjithė botėn numėrohen 100 raste). Zakonisht, njė nga dy organet nuk ėshtė tėrėsisht i zhvilluar dhe nuk funksionon ashtu siē duhet, por pėr tė riun indian nuk ishte kėshtu: atij i funksiononin tė dy organet normalisht.

Nga i arratisur nė polic

Vietnam.Ishte arratisur nga burgu nė 1986 teksa vuante dėnimin pėr shkak tė vjedhjes qė kishte kryer. Arratisja e tij pėrfundoi pas 20 vjetėsh nė mėnyrė tė ēuditshme: hajduti, i cili mbante emėr tjetėr u bė shef policie i zonės nė tė cilėn jetonte.

"Robin Hudi" i benzinės

St. Luis.Nofka e tij ishte "Robin Hudi" i pompave tė benzinės: njė 23-vjeēar i diplomuar pėr kontabilitet, riprogramonte makinat automatike duke u lejuar shoferėve tė merrnin benzinė falas nė St. Luis(Misuri). I riu u kap nga njė telekamera.

Njė penel seksi

Sidnei.Teknika e tij piktoreske ndoshta ėshtė mė origjinalja nė historinė e artit: artisti australian 54-vjeēar, Tim Patch, pėrdor organin e tij gjenital nė vend tė penelit. Me stilin e tij tė veēantė ai u bė i famshėm nė tė gjithė Australinė. Fansa dhe klientė tė tij kanė qenė edhe shumė politikanė tė njohur australianė, ndėr ta ka qenė edhe Kryeministri John Howard dhe drejtuesi i Partisė Laburiste, Kim Beazley. Ideja e tė pikturuarit me ndihmėn e organit gjenital lindi para disa vitesh fare rastėsisht gjatė njė feste me miqtė. Sot, veprat e tij qėndrojnė tė ekspozuara nė Sexpo tė Sidneit, panairi mė i rėndėsishėm i seksit australian. Kostoja e njė pikture? Nga 150 euro dhe lart...

Prindėr tė hutuar

Florida.Fillimisht i organizuan festėn e ditėlindjes dhe mė pas e harruan nė fast-food. Ka ndodhur nė Boca Raton nė Florida dhe protagonist i kėsaj ngjarjeje ėshtė njė djalosh 6-vjeēar, Michael Emmanuel. Prindėrit, tė cilėt u ndanė nė drejtime tė ndryshme, e gjetėn ditėn tjetėr falė telefonatės tė bėrė nga punėtorėt e fast food-it ku ishte organizuar festa. Arsyeja e harrimit? Njė keqkuptim: babai kujtonte se fėmija ishte me tė ėmėn dhe e ėma mendonte tė njėjtėn gjė.

Topless pėr tė qenė tė sigurt

Danimarkė.Autoritetet daneze, pakėsimin e shpejtėsinė rrugore ua besuan femrave seksi. Do thoni ju, nė ē‘mėnyrė? Fare kollaj. Duke u dhėnė bukurosheve nga njė tabelė e cila tregonte shpejtėsinė e lejuar. Ato e mbanin kėtė pankartė nė dorė teksa ekspozonin pjesėn e tyre tė bustit pa asgjė nė trup. Gjetja funksionoi: shoferėt tani i japin mė mirė dhe mė ngadalė makinės.

Njė gjobė nė ditė

Bolzano.Rekord gjobash pėr njė student nga Tiroli i Jugut, i cili ndiqte Universitetin e Innsbruckut (Austri): nga shtatori i vitit 2006 deri nė qershor tė 2006-ės, ai ka mbledhur 300 gjoba(1 ose 2 nė ditė). Arsyeja? Parkonte makinėn e tij nė pjesėt e rezervuara tė universitetit dhe shtynte tabelat. Por rekordi i vėrtetė ėshtė se djaloshi nuk ka paguar asnjė nga kėto gjoba. Duke qenė se nuk e kanė kapur asnjėherė nė flagrancė dhe se makina ėshtė me targa italiane, ai nuk ka ndėrmend qė t‘i paguajė ndonjėherė kėto gjoba. Rasti ėshtė pėrsėritur dhe protagonistė kanė qenė sėrish 2 studentė nga Tiroli i Jugut.

Hoteli qė tė "peshon"

Berlin.Punonjėsi i njė hoteli nė Berlin ėshtė akuzuar pėr diskriminim ndaj obezėve: pagesėn e caktonte nė sajė tė peshės sė klientėve tė dhomės. Klientėve para se tė hynin nė hotel, u kėrkohej qė tė hipnin nė njė peshore. Ēdo kilogramė e peshės sė tyre korrespondonte me 50 cent. Atyre qė kundėrshtonin, ēmimi u bėhej i plotė. Pas protestave tė shumta qė vinin nėpėrmjet letrave, i erdhi njė denoncim pėr diskriminim ndaj obezėve. Punonjėsi gjerman u mbrojt duke thėnė se gjetja e tij ishte njė farė reklame, e cila shėrbente pėr tė rritur konkurrencėn me hotelet fqinje. Ideja e tij, ndėr tė tjera, shėrbente pėr t‘u dobėsuar, sepse me anė tė kėtij sistemi, njė nga klientėt e tij besnikė, kishte humbur fiks 35 kilogramė.

Katėrkėmbėshi nė timon, rrezik i vazhdueshėm

Hohhot."Giudė qensh", vetėm kėshtu mund tė cilėsohet eksperienca qė pėrjetoi njė vajzė kineze nga Hohhot nė Momgoli. Vajza ia besoi timonin e makinės sė saj, qenit besnik. Eksperienca e ēuditshme pėrfundoi shpejt, sepse nė kthesėn e rrugės, makinės ia ndėrpreu rrugėn njė makinė qė vinte nė sensin e kundėrt. Policisė ajo i shpjegoi se qeni i saj e shikonte me kujdes tė madh teksa ajo i jepte makinės. E vėrteta u zbulua menjėherė: ajo i jepte gaz dhe mbante frenat, ndėrsa qeni i saj mbante thjesht timonin...

Gjarpri "turist"

Nurenberg.Nga Filipine nė Gjermani rrezikoi tė ngordhte fillimisht nė avion dhe me pas nė lavatriēe: kjo i ka ndodhur njė gjarpri, i cili ėshtė futur rastėsisht nė valixhen e njė gjermaneje, e cila kishte shkuar pėr pushime nė Filipine. Pas kthimit tė saj nga pushimet, gruaja shikon tė dalė nga lavatriēja e saj njė gjarpėr qė qėndronte i mbledhur te rrobat e saj tė lara. Reptili kishte qėndruar pėr ditė tė tėra nė valixhe ku ishin rrobat e palara, mė pas u mbijetoi 20 orėve udhėtimi me avion dhe njė lavazhi me lavatriēe rreth 40 gradė.

Njeriu qė jetonte mes mijėra minjsh

Petaluma.Nga apartamenti i tij nė Petaluma tė Kalifornisė gjithmonė dilte njė aromė e pakėndshme. Pas ankesave tė bėra nga fqinjėt e tij, 67-vjeēarit, Roger Dier iu gjetėn mijėra minj. Prej kohėsh, kėta tė fundit ishin miqtė e tij mė tė mirė. Minjtė bashkėjetonin edhe me shtatė mace. Nė tė njėjtėn dhomė tė qelbur, zoti Dier kishte vendosur krevatin e tij.

Gjoksi si airbag

Sofje.Jo vetėm se duket bukur, por ndonjėherė gjoksi i bėrė mund tė shėrbejė pėr tė tė shpėtuar kokėn. 24 vjeēarja Elena Marinova ka shpėtuar nga njė aksident i tmerrshėm falė protezės sė saj "ekstra large"(shumė tė madhe). Vajza e re, kishte bėrė njė ndėrhyrje kirurgjikale para pak kohėsh pėr tė rritur masėn e gjoksit tė saj. Nuk e kishte imagjinuar ndonjėherė se ai operacion do t‘i kishte shpėtuar kokėn. Kanė qenė protezat e saj "gjigante", tė cilat i kanė mbrojtur organet e saj. Silikoni nė gjoksin e saj shėrbeu si airbag.
avatar
Jon

1233


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Te vertetat e fshehura

Mesazh  Jon prej 19.08.09 20:47

Tridhjetė vdekjet mė tė ēuditshme nė historinė e njerėzimit !

Edhe pse askush nuk do tė flasė pėr vdekjen, ajo ėshtė e pashmangshme. Nėse dėgjoni psikologėt, ata do t'ju sugjeronin tė flisnit sa mė shumė pėr tė, nė mėnyrė qė tė largonit ēdo lloj fobie tė krijuar mė kot.

Tė tjerėt e trajtojnė vdekjen nga njė kėndvėshtrim tjetėr, duke bėrė shaka me tė. E vėrteta ėshtė se kur ajo vjen, ne nuk do tė jemi tė vetėdijshėm pėr tė, kėshtu qė nuk ka arsye pse tė trembemi nga diēka pėr tė cilėn nuk mund tė bėjmė asgjė.

Pėrgjegjėsia jonė ėshtė tė tregohemi tė kujdesshėm dhe tė bėjmė pjesėn tonė. Dhe njė herė kam pėrzgjedhur 30 vdekjet mė tė ēuditshme nė histori. Me siguri ju keni dėgjuar pėr raste tė shumta edhe mė qesharake dhe tė pakujdesshme, por kėto janė disi mė tė veēanta.

Ndoshta pasi t'i keni lexuar do tė mendoni ndryshe pėr jetėn. Me siguri do tė qeshni dhe vdekja nuk do t'ju duket mė dhe aq e frikshme, por qesharake. Atėherė do ta vlerėsoni edhe mė shumė jetėn duke treguar kujdes, qė tė mos merrni shembullin e personazheve tė pėrmendur kėtu. Poeti kinez Li Po donte tė pėrqafonte pasqyrimin e hėnės nė lumė.

Askush prej njerėzve tė arsyeshėm nuk do ta provonte, por natyrisht qė ai ishte i dehur. E dinit se legjenda e Rusit Rasputin ėshtė se kanė tentuar ta vrasin nė shumė raste, dhe gati nė tė gjitha prej tyre ka mbijetuar?

Avokatėt qė pėrpiqen t'ia demonstrojnė situatėn e vrasjes jurisė, duhet tė tregojnė kujdes me armėt, pasi Clement Vallandigham pėrdori njė armė tė mbushur, ndėrsa shfajėsonte tė pandehurin e tij.

Nė disa prej tyre pakujdesia ka ndodhur nga vetė viktimat, si nė rastin e goditjes sė kasafortė me kėmbė apo hedhjes nga kulla "Eiffel" me pallto-parashutė, por nė raste tė tjera njerėzit kanė vdekur edhe nga ironi tė fatit. Pėr shembull, Bobby Leach ka rrėshqitur nė njė lėkurė portokalli.

Me siguri ju tregoheni tė kujdesshėm kur shihni njė lėkurė bananeje nė rrugė, qė kėtej e tutje tregoni kujdes edhe nga lėkura e portokallit.

1. Li Po
Vdekje duke pėrqafuar reflektimin e hėnės

Poeti kinez Po (701-746) konsiderohet si njė nga dy poetėt mė tė mėdhenj tė letėrsisė kineze. Ishte i njohur edhe pėr dashurinė qė ndjente ndaj alkoolit dhe poemat mė tė mira i ka shkruar ndėrsa ishte i dehur. Njė natė Li Po ra nga varka dhe u mbyt nė lumin Yangtze, ndėrsa pėrpiqej tė pėrqafonte reflektimin e hėnės nė lumė.

2. Hans Steininger
Vdekje nga mjekra e gjatė

Austriaku Hans Steininger ishte i famshėm se kishte mjekrėn mė tė gjatė nė botė, gati 1.4 metra e gjatė. Mė vonė u bė edhe mė i famshėm se vdiq pėr shkak tė saj. Njė ditė nė vitin 1527 ra zjarri nė qytetin e tij dhe nga nxitimi, Hans harroi ta mblidhte mjekrėn. Pa dashje e shkeli, humbi ekuilibrin dhe ra.

3. Tycho Brahe
Vdekje se nuk shkon nė banjė

Fisniku dhe astronomi danez, Tycho Brahe, vdiq nga njė infeksion nė veshka pėr shkak se nuk shkoi nė banjė gjatė njė banketi nė vitin 1601. Atėherė ishte turp tė ngriheshe nga tavolina dhe tė shkoje nė banjė. Ai mbante njė kėllėf tė artė pėr hundėn pėr shkak se e kishte humbur tė tijėn nė duel.

4. Jean-Baptiste Lully
Vdekje nga shkopi i dirigjentit

Ndėrsa drejtonte himnin “Te Deum” pėr mbretin francez Louis XIV nė 1687, Jean-Baptiste Lully ishte kaq i pėrqendruar nė ruajtjen e ritmit duke pėrplasur njė shkop nė dysheme (kėshtu bėhej para se tė pėrdorej shkopi i dirigjentit), sa goditi me tė gishtin e madh. Mė vonė plaga u bė gangrenė dhe ai refuzoi ta presė.

5. Mbreti Adolf Frederik
Vdekje nga tė ngrėnit e tepėrt

Mbreti Adolf Frederick i Suedisė ishte shumė i dhėnė ndaj tė ngrėnit dhe mė vonė vdiq pėr kėtė arsye. “Mbreti qė e hėngri veten pėr vdekje” vdiq nė vitin 1771 nė moshėn 61-vjeēare nga njė problem nė tretje, pasi hėngri njė vakt tė bollshėm me karkaleca, kaviar, sardele tė tymosura, shampanjė dhe 14 ėmbėlsira.

6. Clement Vallandigham
Vdekje nga demonstrimi pėr jurinė

Pas Luftės Civile, politikani nga Ohio, Clement Vallandighma, u bė avokat i suksesshėm qė rrallė herė humbte. Nė vitin 1871, mbrojti Thomas McGehan, qė akuzohej se kishte qėlluar Tom Myers gjatė njė grindjeje. Mbrojtja e tij ishte se Myers kishte goditur veten ndėrsa nxirrte pistoletėn. Pėr ta bindur jurinė, ai e demonstroi teorinė, por harroi se arma ishte e mbushur.

7. Allan Pinkerton
Vdekje nga kafshimi i gjuhės

Allan Pinkerton (1819-1884) ishte i famshėm pėr hapjen e agjencisė detektive “Pinkerton” dhe pėr krijimin e teknikave investigative, si vėzhgimin e tė dyshuarit dhe kryerjes sė punės nėn maskim. Ai vetė vdiq nga njė infeksion nė gjuhė, gjė qė iu krijua pėr shkak se e kafshoi kur u pengua nė njė trotuar.

8. Jack Daniel
Vdekje nga shkelja e gishtit tė madh

I famshmi Jack Daniel vendosi tė shkojė herėt nė distileri njė mėngjes nė vitin 1911. Donte tė hapte kasafortėn e tij, por nuk i kujtohej kombinimi. Nė zemėrim e sipėr, Daniel goditi kasafortėn me kėmbė dhe lėndoi gishtin, i cili mė vonė iu infektua. Ky lėndim i solli dhe vdekjen. Morali i historisė? Mos shkoni nė punė herėt.

9. Bobby Leach
Vdekje nga lėkura e portokallit

Bobby Leach nuk kishte frikė nga vdekja. Nė vitin 1911, ai ishte personi i dytė nė botė qė kaloi poshtė Ujėvarės sė Niagarės mbi njė fuēi. Guximtari organizoi edhe shfaqje tė tjera ku sfidonte vdekjen, prandaj vdekja e tij ėshtė ironike. Ndėrsa shėtiste nė Zelandėn e Re, Leach rrėshqiti nė njė lėkurė portokalli.

10. Franz Reichelt
Vdekje nga mos-hapja e palltos parashutė

Nė vitin 1911, rrobaqepėsi francez Franz Reichelt vendosi ta provojė shpikjen e tij, njė kombinim i parashutės dhe palltos, duke u hedhur nga kulla “Eiffel”. Autoriteteve u tha se do tė pėrdorte njė kukull, por nė momentin e fundit vendosi ta provojė vetė. Askush nuk u habit pėr vdekjen e tij.
avatar
Jon

1233


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Te vertetat e fshehura

Mesazh  Jon prej 19.08.09 20:48

11. Grigori Rasputin
Vdekje nga helmimi, goditja me armė, rrahja dhe mbytja njėkohėsisht

Mistiku rus Grigori Rasputin (1869-1916) nė fillim u helmua me aq helm sa mund tė vriteshin 10 burra, por nuk pėsoi gjė. Mė vonė vrasėsit e goditėn me njė revolver nė shpinė. Rasputin ra, por e mori veten. Atėherė e goditėn edhe tri herė tė tjera, por Rasputin prapė jetoi. Mė pas e rrahėn dhe pėr siguri e hodhėn nė lumin e akullt Neva.

12. Ray Chapman
Vdekje nga bejsbolli

Ray Chapman nga Kleveland ėshtė njeriu i vetėm qė ėshtė vrarė nga njė top bejsbolli. Nė atė kohė, lojtarėt e bejsbollit e bėnin pis njė top para se ta hidhnin qė ai qė e qėllonte tė mos e shihte. Nė 6 gusht 1920, gjatė njė loje kundėr “New York Yankees”, Carl Mays, i hodhi njė top tė tillė Chapman, qė i ra nė kokė.

13. Isadora Duncan
Vdekje nga shalli

“Mamaja e kėrcimit modern”, Isadora Duncan, vdiq nė vitin 1927 pėr shkak tė shallit tė firmosur qė e vishte gjithmonė. Gazeta “New York Times” shkruan nė 15 shtator 1927 “Automobili po ecte me shpejtėsi kur shalli me mėndafsh tė fortė u rrotullua tek rrota e makinės. Ajo uli kokėn dhe u pėrplas me njė shkėmb”.

14. Homer dhe Langley Collyer
Vdekje nga plehrat

Homer dhe Langley Collyer ishin grumbullues tė fiksuar. Dy vėllezėrit kishin frikė t’i hidhnin gjėrat dhe mblidhnin me fanatizėm gazeta dhe plehra tė tjera nė shtėpi. Ata madje vunė dhe ēarqe nė korridore qė tė mbroheshin nga hajdutėt. Njėri prej tyre ishte zvarritur poshtė gazetave pėr tė kaluar dhe ishte zėnė nė ēarkun e ngritur vetė. Tjetri ishte i paralizuar dhe vdiq nga uria.

15. Jerome Irving Rodale
Vdekje gjatė njė bisede nė njė shfaqje

Jerome Irving Rodale ishte njė ithtar i ngrėnies sė shėndetshme. Ai ishte pėrkrahės i ushqimeve organike dhe themeloi revistėn “Ferma dhe kopshtaria organike”. Pasi u mburr se do tė bėhej 100 vjeē, nėse nuk shtypej nga ndonjė taksixhi i inatosur, Rodale vdiq nga njė infarkt ndėrsa intervistohej nga Dick Cavett nė 1971.

16. Christine Chubbuck
Vdekje nga vetėvrasje drejtpėrsėdrejti nė televizor

Christine Chubbuck ishte reporterja e parė dhe e vetme qė kreu vetėvrasje gjatė njė transmetimi drejtpėrsėdrejti nė televizor. Nė 15 qershor 1974, tetė minuta nė transmetim, reporterja qė vuante nga depresioni tha: “Do tė ruaj politikėn e “Channel 40” dhe do t’ju sjell lajmet mė tė fundit”. Mė pas nxori pistoletėn dhe e goditi veten nė kokė.

17. Elvis Presley
Vdekje nė banjė

Ekzistojnė raste tė ndryshme tė vdekjeve nė banjė, por ajo e Elvis Presley (1935-1977) ėshtė mė e famshmja. Mbreti i rokut ėshtė gjetur i shtrirė nė banjėn e shtėpisė sė madhe pasi kishte vjellė nė WC. Doktorėt thanė se kishte pėsuar njė infarkt nga shtimi nė peshė dhe marrja e ilaēeve tė tepėrta.

18. Robert Williams
Vdekje nga roboti

Robert Williams ėshtė njeriu i parė qė ėshtė vrarė nga njė robot. Mė 25 janar 1979 ngjitet nė njė dollap tė depos tek “Ford Motor’s Flat Rock” pėr tė marrė njė pjesė pėr robotin qė s’po funksiononte. Ēuditėrisht nė ato momente roboti aktivizohet dhe e pėrplas krahun nė kokėn e William duke e vrarė atė nė ēast.

19. Vic Morrow
Helika e helikopterit i pret kokėn

Aktori Vic Morrow ndėrroi jetė gjatė xhirimeve tė filmit “Twilight Zone: The Movie”, kur njė helikopter doli jashtė kontrollit pėr shkak tė shpėrthimeve tė efekteve speciale dhe i preu kokėn me helikė. Dhe dy fėmijė tė tjerė aktorė vdiqėn nė vendngjarje nė atė kohė.

20. David Grundman
Vdekje nga kaktusi

Nė vitin 1982, 27 vjeēari David Grundman dhe njė shoku i tij i dhomės vendosėn tė bėjnė qitje duke pėrdorur si shėnjestėr lulen e shkretėtirės. Kaktusi i parė, i cili ishte i njė madhėsie tė vogėl u bė copash menjėherė. Por kur Grundman provoi tė qėllonte me armė njė kaktus tė madh, njė pjesė e tij i ra pėrsipėr duke e vrarė.
avatar
Jon

1233


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Te vertetat e fshehura

Mesazh  Jon prej 19.08.09 20:49

21. Tennesee Williams
Vdekje nga tapa e shishes

Dramaturgu Tennesee Williams, i njohur si njė nga mė tė mėdhenjtė nė historinė e Amerikės, gjithashtu njihet dhe pėr dashurinė e tij pėr pijen. Dhe pikėrisht nga ajo i erdhi dhe vdekja jo e zakonshme. Ai ishte nė dhomėn e tij tė hotelit nė vitin 1983 pasi i ngeci nė fyt tapa e shishes.

22. Jerome Moody
Mbytje ironike nė pishinė

Nė vitin 1985 rojtarėt e jetės, siē quhen ata qė shpėtojnė njerėzit qė rrezikojnė tė mbyten nė det, nė Nju Orlins, vendosėn tė festojnė sezonin e parė pa asnjė mbytje. Kur mbaroi festa, njė i ftuar 31-vjeēar, Jerome Moody u gjet i vdekur nė fund tė pishinės sė zyrave tė rojtarėve tė bregut.

23. Dick Shawn
Vdekje nė skenė

Komediani i njohur Dick Shawn u nda nga jeta nė vitin 1987, vdiq nga njė atak nė zemėr nė skenė ndėrsa po bėnte humor. Ai po tallej me politikanėt duke pėrmendur klishetė e fushatave elektorale si pėr shembull “Unė nuk do ta lė pas dore punėn”. Mė pas ai u shtri nė tokė dhe njerėzit menduan se ishte pjesė e shfaqjes.

24. Mal Kirk
Vdes nga goditje barku

Mundėsi britanik Mal “King Kong” Kirk vdiq nga njė goditje barku e Shirley “Big Daddy” Cratbree. Nė gusht 1987, nė momentet finale tė ndeshjes, Crabtree kreu lėvizjen dalluese tė tij (duke u hedhur poshtė e lartė dhe duke pėrplasur barkun tek kundėrshtari) Kirk,pėsoi njė infarkt nė zemėr dhe vdiq.

25. Lori Rae Keevil-mathews
Vdekje nga ēadrat gjigande

Nė vitin 1991 artistėt Christo dhe Jeanne-Claude krijuan njė instilacion ambientalist prej mijėra ēadrash gjigante tė verdha dhe blu nė Kalifroni dhe Japoni. Dy muaj mė vonė Lori Rae Keevil-Mathews, njė 33-vjeēare, shkoi tė shihte instilacionin kur era e fortė e shkuli njė nga ēadrat e cila e shtyu gruan tė pėrplasej pas njė guri.

26. Yooket Paen
Vdekje e dyfishtė

Nė vitin 1991, njė grua tajlandeze 57-vjeēare, Yooket Paen, ishte duke ecur nė fermėn e saj kur aksidentalisht i rrėshqiti kėmba nė njė bajgė lope. Kur u rrėzua ajo u mbajt pa dashje nė njė tel korrenti tė zhveshur dhe vdiq. Gjatė funeralit, motra e tė ndjerės po u tregonte fqinjėve vendin ku kishte rėnė nė korrent Yooket, kur dhe ajo vetė rrėshqiti, kapi telin e korrentit dhe vdiq.

27. Betty Stobbs
Vdekje nga delja

Nė vitin 1999, Betty Stobbs, 67-vjeēare nga Anglia, mori njė deng me barė tė thatė qė e ngarkoi nė pjesėn e pasme tė motorit pėr tė ushqyer tufėn e deleve. Mesa duket, delet ishin shumė tė uritura. Rreth 40 prej tyre iu vėrsulen barit duke e shtyrė atė tė binte nga njė shkėmb i lartė. Stobbs i mbijetoi rėnies, por vdiq kur motori ra pas saj poshtė dhe pikėrisht mbi tė.

28. Brian Wells
Vdekje nga varėsja

Mė 28 gusht 2003, shpėrndarėsi i picave Brian Wells u pėrpoq tė grabiste njė bankė me njė armė artizanale nė formė kallami. Kur e kapi policia ai tha se atė e kishin detyruar ta bėnte njė gjė tė tillė dhe se nė qafė kishte njė varėse bombė. Bomba plasi pėrpara se policia tė mund ta ēaktivizonte atė.

29. Steve Irwin
Vdekje nga peshku

Nė vitin 2006, eksperti i jetės sė egėr dhe personaliteti televiziv Steve Irwin apo siē quhej ndryshe “Crocodile Hunter”, vdiq kur njė thumb i njė peshku iu ngul nė zemėr, ndėrsa ai po filmonte dokumentaritn “Krijesat mė tė rrezikshme tė Oqeanit”.

30. Mariesa Weber
Vdekje nga rafti i librave

Familja e Mariesa Weber kishte denoncuar pėr humbjen e saj rreth dy javė pėrpara se ta gjenin nė dhomėn e gjumit tė saj, vėnė pėrfund nga rafti i librave. “Unė kam fjetur nė tė njėjtėn shtėpi me tė prej 11 ditėsh dhe ku s’e kam kėrkuar, dhe e gjej kėtu nė dhomėn e gjumit tė vdekur”, tha mė pas nėna e saj.
avatar
Jon

1233


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Te vertetat e fshehura

Mesazh  Jon prej 19.08.09 20:51

Njėzetmijė mistere nėn det !

Balena dhe orka, krijesa qė zakonisht janė paqėsore me njerėzit, sulmojnė pa asnjė arsye shumė varka dhe anije. Kandila deti dhe gaforre helmuese mbipopullojnė tokėn. Krimba tė panjohur gėrryejnė bazėn e skarpateve kontinentale, duke provokuar tsuname katastrofikė.

"Regjia" e kėtij shkatėrrimi, qė nga deti shtrihet drejt tokės dhe njerėzve, duke pėrfshirė gjithēka, "orkestrohet" nga disa organizma detare shumė inteligjente njėqelizore, tė cilat pėr miliona vjet kanė jetuar nė humnera pa dhėnė shėnja jete, por qė kanė "vendosur" tė rebelohen nga revolucionet njerėzore.

E bukura e librit qė titullohet "Dita e pestė", shkruar nga gjermani Frank Schatzing (libri mė i shitur pėr vitin 2005), ėshtė sepse linte dyshime se ku pėrfundonte realiteti i studimeve shkencore e ku fillonte fantazia.

Kėtė fakt e saktėsonte vetė autori nė fund tė librit tė tij, ku organizmat njėqelizore janė fryt i fantazisė, por shėnimet mbi gjeologjinė detare, gazrat hidrikė dhe zhvendosjet nėnujore pėrfaqėsojnė rezultatet e arritura nga kėrkimet nė laboratorėt mė tė avancuar tė botės.

E njėjta gjė vlen edhe pėr pėrshkrimet e programeve stėrvitore tė delfinėve, tingujve sonorė, mikrofonave ujorė, sistemeve satelitore, batiskafėve dhe robotėve nėnujorė.

Schatzing ka qenė shumė i lidhur me kėrkimet oqeanografike, pėr romanin e tij, ku kishte arritur tė pėrdorte vetėm njė pjesė tė vogėl.

Pėr kėtė arsye, ashtu siē e shpjegon edhe ai vetė, ka dashur tė kthehet sėrish mbi kėtė temė me njė libėr tė ri, "Bota e ujit", i cili nuk ėshtė thjesht njė roman, por njė sagė e mrekullueshme shkencore popullore mbi origjinėn e jetės detare dhe lidhjes sonė me kėtė "botė ujore", e cila mbulon rreth 7% tė tė gjithė planetit.

Gjithēka filloi 13 miliardė e 700 mijė vjet mė parė, kur hapėsira-kohė dhe lėnda, pa asnjė arsye, u zgjeruan nė mėnyrė tė papritur nga asgjėja.

Tre miliardė vjet kaluan pa ndodhur ndonjė gjė e jashtėzakonshme, vetėm se hapėsira dhe koha vazhdojnė tė zmadhohen, ndėrsa universi ftohet. Lėnda fillon tė rrokulliset nė formėn e njė topi nė njė strukturė shumė tė qėndrueshme, oksigjeni dhe hidrogjeni bashkohen me njėri-tjetrin, duke formuar nė kėtė mėnyrė ujin.

Kalojnė edhe 9 miliardė vjet tė tjerė. Formohen yjet, galaktikat, rruga e qumėshtit, planetėt dhe Toka.

Dhe mbi Tokė, njė oqean i tėrė, i nxehtė e pa jetė, i mbushur nga njė shi shumė i rrėmbyeshėm. Ėshtė pikėrisht kjo panoramė ku ndėrtohet edhe vepra "Miss Evolucioni": "Ka shumė ide gjeniale" shkruan ndėr tė tjera Schatzing, "ėshtė si tė gjitha gratė e tjera, qė marrin me vete gjithnjė valixhe elegante".

Valixhja nė tė vėrtetė ngjan me njė ēantė tė rehatshme, e cila ėshtė e mbushur me shumė informacione gjenetike, ėshtė qeliza mbi tė cilėn do tė ushtrohen truket e evolucionit.
Nė fillim, tė gjitha lojėrat zhvillohen nė det.

Edhe sot e kėsaj dite, nė oqeane zgjidhen ēėshtjet kyēe pėr mbijetesėn e qenies sonė, nga ndryshimet klimaterike tek tsunamet shkatėrrues.

Por ka njė fakt qė vazhdon tė na habisė.Ne njohim mė mirė Marsin se atė qė ndodhet nėn sipėrfaqen e ujit. Sipas studimeve tė vazhdueshme, rreth 95% e oqeaneve vazhdon tė jetė e pa eksploruar. E gjithė pjesa nėnujore e eksploruar nga robotėt nėnujorė apo njerėzit ėshtė 5 kilometėr katrorė dhe zbulimet e kujtojnė kėtė fakt vazhdimisht.

Hidratet e metanit, njė pėrzierje mes gazit dhe akujve ujorė, qė nė librin "Dita e pestė" fillonin tė gėrryheshin nga krimba tė ēuditshėm deri sa shkatėrronin skarpatin kontinental nė bregdetin skandinav, janė parė nga shkencėtarėt si njė potencial i burimit tė energjisė. Kjo ka ndodhur vitet e fundit, pasi mė parė nuk dihej sesa tė pasur kanė qenė.

Problemi ėshtė se shpesh herė ato gjenden nė thellėsi aq tė mėdha, sa e bėjnė tė pamundur shfrytėzimin nga ana ekonomike. Ndėrkohė pak muaj mė parė, nė brigjet lindore tė Kanadasė, shkencėtarėt kanė zbuluar hidrate metani nė njė thellėsi tė arritshme.

Dhe ndoshta, ashtu siē ndodhte edhe nė librin e Schatzing, priten ēėshtje shokuese: pasi janė nxjerrė nga thellėsitė e detit, ku gjenden nėn presion dhe temperaturė tė ulėt, hidratet fillojnė tė degradohen, duke lėshuar metanin. Njė plasje e metanit nė atmosferė, njė gaz i fortė serrė, do tė ishte katastrofik pėr klimėn e planetit. Ka shumė tė ngjarė qė nė tė kaluarėn tė ketė ndodhur njė gjė e tillė.

Ėshtė menduar gjatė edhe mbi dallgėt anormale, se ndoshta ato janė vetėm fryt i fantazisė detare. Nė tė vėrtetė, ashtu siē tregon edhe Schatzing, nė det formohen dallgė tė larta 30 metra, madje shumė shpesh edhe mė tė mėdha nga ē‘mund tė mendohen: tė paktėn 2 herė nė ditė, sipas tė dhėnave tė radarit satelitor "Envisat".

Nuk ėshtė e vėshtirė tė bėsh zbulime nė det. Sa herė qė nėn dete apo oqeane zhyten robotė dhe telekamera, gjithēka ėshtė ndryshe dhe duket njė botė e mrekullueshme. Deri nė mes tė viteve ‘60 mendohej se humnerat ishin njė kėnetė vdekjeprurėse.

Por kjo nuk ishte aspak e vėrtetė. Ekspeditat me nėndetėse, mes tyre edhe ato tė tė famshmit Alvin, kanė treguar qė bota nėnujore ėshtė plot jetė. Sot presupozohet se rreth 30% e biomasės absolute tė planetit tonė jeton nė thellėsinė e detit nė disa kilometra thellėsi.

Brenda vitit 2010 "Census of marine life" (regjistrimi i pėrgjithshėm i jetės detare), program i cili ka filluar qė nė vitin 2000, duhet tė regjistrojė organizmat detarė, ose mė saktė tė hartojė njė listė tė specieve tė cilat jetojnė nėn ujė.

Pak javė mė parė, ndodhi njė tjetėr ngjarje dramatike e radhės. Thellėsitė e Antarktidės, tė cilat janė quajtur humnera monotone tė pabanuara, janė mbushur plot me specie tė ndryshme. Mė shumė se 700, janė ato tė zbuluara nė tri ekspedita nė bordin e anijes sė kėrkimit gjerman "Polarstern".

Bota nėnujore, e cila ėshtė mė shumė se 6 mijė metra e thellė, e qė Schatzing e pėrcakton si "bodrumin e krijimit", ėshtė ende mbretėria e misterit. Nė vitin 1960 eksploruesi Xhakues Pikard, dhe gjenerali i marinės amerikane Don Ualsh, u zhytėn nėn ujė me batiskafin "Trieste" nė Gropėn e Marianeve.

Pėrveē mrekullisė pa kufij, ata zbuluan poshtė edhe njė peshk tė ngjashėm me njė shtojzė deti. Pas pak kohėsh, kėtė itinerar do ta pėrshkojė edhe kompania "Hrov", me njė robot nėnujor tė telekomanduar dhe kushedi se ēfarė "fati" i ka rezervuar e ēfarė do tė shohė.

Inxhinierėt po studiojnė mjete dhe robotė tė rinj pėr tė eksploruar kėto humnera. Xhakues Rouzher, njė arkitekt francez i cili frymėzohet nga Zhyl Vern dhe qė ka projektuar mjete nėnujore pėr Nasan, ka ndėrtuar prototipin e "Sea Orbiter" (Orbitės sė Detit).

Mes njė katedrale dhe njė anije kozmike, mund tė zhytesh ose tė lundrosh mbi oqeane, duke lėvizur nga korrentet oqeanike. Ėshtė njė arritje shumė e madhe pėr tė eksploruar planetin e panjohur qė gjendet nėn "lėkurėn" e detit.
avatar
Jon

1233


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Te vertetat e fshehura

Mesazh  Jon prej 19.08.09 20:58

Kurrė mos thuaj “ABRAKADABRA” !

Duke thėnė kėtė fjalė,thonė specialistėt nė fushėn e shkencave tė kultit,ju pa dashur ,mund ti hapni derėn forcave tė ferrit dhe tė ndodheni nėn pushtetin e demonėve tė frikshėm tė cilėt mund tė prishin nė mėnyrė tė pakthyeshme jetėn tuaj.

Ndryshe nga mendimi i pėrhapur gjėrėsisht,”Abrakadabra” nuk ėshtė njė fjalė pa tė keq qė nėnkupton gjėpura pa vlerė. ”Kjo fjalė ėshtė njė mallkim i lashtė magjik, me anėn e tė cilit thėrriteshin forcat e fuqishme tė botės sė pėrtejme”- thotė eksperti anglez nė fushėn e studimeve paranormale Roger Nedfield.

Nė gojėn e njė okulisti me pėrvojė,kjo fjalė mund tė jetė njė mjet drejtimi mjeshtėror tė kėtyre forcave pėr tė kryer punė tė mira dhe tė liga. Kurse pėr njeriun e panjohur me tė fshehurat e ezoterikės dhe qė e thotė kėtė fjalė ashtu kot,pa e menduar gjatė, ajo mund tė ndjellė njė ogur tė keq.

Prejardhja e saktė e fjalės “Abrakadabra” nuk dihet.Ajo pėrmėndet pėr herė tė parė nė shkrim nė poemat e autorit latin tė shekullit II, Kuint Sever Saminok, megjithėse linguistėt thonė se ajo ėshtė shumė mė e vjetėr.

Kjo fjalė ėshtė gjysėm polindromė,qė do tė thotė se lexohet njėlloj si nga e majta nė tė djathtė, ashtu dhe nga e djathta nė tė majtė. Kuptimi i saj ėshttė...pafundėsia.

Mjekėt nė Romėn e lashtė e pėrdornin kėtė fjalė pėr tė kuruar ethet dhe dhimbjen e dhėmbėve. Nė njė pergamenė nė formė trekėndėshi fillimisht shkruan tė gjithė fjalėn e plotė, pastaj nė ēdo rradhė hiqnin nga njė gėrmė nga fundi, derisa mbetej gėrma “a”.

Pergamenin mė pas e mbanin si hajmali.

Kaluan shekuj: Njerėzit e harruan pėrdorimin me vend tė kėsaj fjale.Madje ndodhte qė njerėzit ta pėrdornin atė pėr t’u tallur,teksa rezultatet qėllonin tė ishin tragjike.

Po ju pėrmend disa prej tyre:
Nė vitin 1975 nė Angli,daja i njė vogėlusheje 7 vjeēare po i tregonte tė mbesės ditėn e lindjes, disa numra shpejtėsie. Ai nxorri nga kapelja e vet njė lepur, tha fjalėn e ndaluar dhe ... papritur u zhduk nė ajėr. Ai u shfaq sėrish vetėm pas 4 vitesh, larg shtėpisė, nė njė kontė tjetėr me emrin Devonshire.

Flokėt e burrit 36 vjeēar ishin bėrė borė tė bardha dhe vazhdimisht mėrmėristė dicka pėr “botėn e demonėve”.

Nė vitin 1981 Pronari i njė firme nė Demojna shteti i Ajoua nė ShBA, i cili tregtonte materiale hidrosanitare,rastėsisht nxorri si padashur nga goja kėtė fjalė enigmatike,tek lėvdonte juristin e vet i cili i bėnte bisht me ustallėk pagesave tė tatimeve dhe fjala e mallkuar solli njė sulm tė tillė tė demonėve mbi fabrikė sa ajo u boshatis e tėra dhe si pėrfundim pronarit iu desh ta mbyllte.

Nė vitin 1998,nė Australi njė djalė 5 vjeēar po luante me njė lodėr fėmijėsh qė quhej “thesi magjik” tė cilin ia kishin dhuruar pėr Krishtlindje. Djalit se si i doli pa dashur nga goja fjala “Abrakadabra” dhe papritur shtėpia u mbush me krijesa tė mėdha dhe tė frikshme, tė cilat e rrėmbyen nėnėn e tij dhe u zhdukėn sė bashku njė herė e pėrgjithmonė.

Mendohet se tė ligėn e ndjell jo vetėm shprehja e kėsaj fjale por dhe ndėrthurja e saj me faktorė tė tjerė magjikė. Nėse ju e thoni rastėsisht fjalėn “Abrakadabra” njėherėsh ,me katėr njerėz tė tjerė tė qytetit tuaj, duke formuar kėshtu njė pentagram, prisni fatkeqėsi tė mėdha.

Unė nuk e njoh mekanizmin e veprimit tė mallkimeve tė lashta prandaj ju kėshilloj tė mos e thoni dhe tė mos e shkruani kurrė kėtė fjalė.
avatar
Jon

1233


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Te vertetat e fshehura

Mesazh  Jon prej 19.08.09 21:01

Qyteti i misterit !

Bridgend, qyteti me 40 mijė banorė, nuk ndryshon shumė nga vendet e tjera tė Uellsit. Pak diell, shumė shi, duket sikur koha nuk kalon kurrė. Emri i tij nuk pėrmendej edhe aq deri ditėn e tmerrshme tė 27 janarit 2007.

Qė nga ajo kohė, kur nė kėtė qytet vdiq djali i parė, emri Bridgend simbolizon njė tė keqe tė madhe, madje dikush e pagėzoi me emrin "Death Town", qyteti i tė vdekurve.

Nė 18 muaj, 22 djem e vajza, me moshė pėrkatėsisht nga 15 deri nė 27 vjeē, kanė vdekur njėri pas tjetrit tė varur me njė litar tė zi, ēėshtje kjo e prekur vetėm nga mediat dhe jo nga familjarėt e viktimave.

Sipas hetimeve tė bėra, autoritetet vendase kanė zbuluar se shumė prej viktimave njiheshin me njėritjetrin. Ata kishin nė kontakt pėrmes internetit, si Bebo apo Facebook. Ndaj, nė momentin e parė,shumė persona, pėrfshi edhe policinė, besuan se pas gjithė kėsaj fshihet diēka.

"Thuhet se tė gjithė ata qė kanė vdekur kishin lėnė takim me njėritjetrin. Tė gjithė sė bashku kishin bėrė njė pakt sekret pėrmes internetit", ndoshta nė kėrkim tė njė masakre tė famshme.

Por kur u bėnė krahasimet, njerėzit filluan t'u drejtoheshin gazetave, pasi mund tė ishte sajuar gjithēka dhe tė kishin krijuar njė fenomen emulacioni.Ngjarja shokuese, titulluar "vrasjet e Bridgend", ėshtė publikuar edhe nė internet.

Sot, autoritetet vendase dhe familjet e viktimave kėrkojnė qė tė mos flitet mė pėr kėtė histori. "Nuk fshihet asgjė pas kėsaj. Na lini tė qetė nė dhimbjen dhe komunitetin tonė".

Numri i djemve dhe vajzave qė kanė vdekur ėshtė aq i madh, saqė edhe gazetat nuk dinė mė ta pėrcaktojnė.Disa thonė 21, disa tė tjerė 22. Shifrat janė falsifikuar nga rindėrtimi i fenomenit.

Pėr shembull,shumė njerėz nuk e kanė llogaritur djaloshin Anthony Martin, 19 vjeē, i vetmi qė nuk ishte as shok e as i afėrm me viktimat e tjera. Anthony vdiq duke u vetėvarur nė dhomėn e tij tė gjumit, nė prill tė 2007-ės.

Totali mund tė nxirret duke llogaritur gjithė banorėt e komunės.Njė tjetėr viktimė qė i ėshtė shtuar listės sė gjatė ėshtė edhe Carwyn Jones, baristi 28-vjeēar, i cili jetonte nė Bettws. 28-vjeēarin e gjetėn tė varur nė njė pemė, tė hėnėn e kaluar. E njėjta gjė i kishte ndodhur edhe shokut tė tij, Neil Owen, 26 vjeē, i cili kishte pasur tė njėjtin fund para pak ditėsh.

Djemtė ishin rritur sė bashku nė tė njėjtėn lagje me Sean Rees, 19 vjeē i cili vdiq tetė javė mė parė. Pėr ēėshtjen nė fjalė u ngrit edhe njė komision, i cili u pėrpoq tė vėrtetonte nėse mediat kishin abuzuar, por pėrfundimi ishte negativ, madje shokues.

Kėrkohej patjetėr tė mėsohej se duke ndjekur njė lajm qė nuk ekzistonte, mos ndoshta ishte krijuar njė fenomen, qė deri nė fund tė shekullit XIX ėshtė njohur si "Efect Werther", duke iu referuar romanit tė Gėtes, qė ėshtė shoqėruar me njė numėr shumė tė madh vetėvrasjesh tė tė rinjve nė Evropė.

Mė 1844-ėn, Amariah Brigham,themeluesi i rivistės "American Journal of Insanity", shkruante:"Qė vetėvrasjet po e rrisin numrin e viktimave ēdo ditė, kjo ėshtė evidente.

Si masė parandalimi, u sugjerojmė mediave tė mos i publikojnė detajet e kėtyre ndodhive.
Ėshtė vėrtetuar edhe shkencėrisht, qė shpesh vetėvrasja kryhet edhe pėr efekt imitimi. Njė paragraf i shkurtėr nė gazetė mund t'ua sugjerojė gjestin nė fjalė miliona personave".

Duket se gjithė gazetarėve qė u ka rastisur tė kalojnė nga ato anė u bėhet e njėjta pyetje: Ē'kėrkoni ende kėtu? Dihet se nė qytetet e vogla njerėzit e njohin njėri-tjetrin. Tė paktėn pjesa mė e madhe e tė rinjve frekuenton internetin.

Pėrqindja e vrasjeve tė tė rinjve tė Uellsit ėshtė shumė mė e lartė se mesatarja e Mbretėrisė sė Bashkuar.

Ndėrsa nė Bridgend, njė komunė e vogėl, qė si gjithė tė tjerat e pėrjetoi mbylljen e minierave nė vitet '80 si njė dramė kolektive, numri vdekjeve ėshtė edhe mė i lartė se mesatarja e Uellsit : 43 nė 100 mijė ēdo vit.

Gjithsesi, pėrgjigjja e kėsaj tragjedie ėshtė e frikshme. Ja ē'pėshpėrit njė 17-vjeēare, e cila nuk duket shumė e trazuar nga fjalėt e saj: "Sipas meje, tė gjithė djemtė e vajzat qė kanė vrarė veten, kanė bėrė mirė, sepse nė kėtė vend nuk ke ēfarė tė bėsh". Ē’ngjet vallė nė kėtė vėnd ???
avatar
Jon

1233


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Te vertetat e fshehura

Mesazh  Jon prej 19.08.09 21:17

Supernova – Sekretet e Galaktikės sonė !

Prej kohėsh astronomėt bėjnė pyetjen se pse disa yje e pėrfundojnė ekzistencėn e tyre me njė shpėrthim supernove? Kėto shpėrthime janė njė nga fenomenet astrofizike mė komplekse qė njihen deri mė sot,gjė e cila e bėn tė vėshtirė pėrshkrimin me njė model tė thjeshtė.

Pak nga pak shkencėtarėt i kanė perfeksionuar modelet e tyre teorike dhe kohėt e fundit kanė arritur tė simulojnė shpėrthimet e dy llojeve supernovash.

Ēelėsi ishte tė koordinoje tė tria dimensionet e hapėsirės me njė detaj tė mjaftueshėm pėr tė pėrshkruar dinamikėn e flukseve me njė shpejtėsi tė madhe. U zbulua se shpėrthimet, tė cilat mund tė jenė tepėr asimetrike, shkaktojnė njė ripėrzierje tė fuqishme tė materies sė prodhuar, duke llogaritur kėtu edhe elementet e reja kimike tė sintetizuara pėrgjatė kėtij fenomeni.

Pėrveē tyre,shpėrthimi gjeneron njė yll neutronesh,tė cilit i shkaktohet njė kundėrgoditje aq e dhunshme, saqė mund ta hedhė pėrtej hapėsirės me njė shpejtėsi tė madhe.

A ekzistojnė supernovat me formė josferike?

Nė kėrkime tė ndryshme janė marrė nė konsideratė spektrat relativė tė hapave tė fundit nė shpėrthimet e 18 supernovave dhe kėshtu ėshtė mundur tė pėrcaktohet se si asimetria ėshtė njė karakteristikė mbi tė gjitha e supernovave tė privuara nga hidrogjeni dhe mė shumė nė veēanti e atyre tė cilat shfaqin fenomenet “brust” tė rrezeve gama. Njė gjeometri asimetrike ėshtė njė “firmė” pėr disa lloje supernovash.

Sipas modeleve aktuale tė evolucionit yjor, yjet e dendura, pra ato me njė masė mė tė madhe se 8-10 masash diellore, e pėrfundojnė ekzistencėn e tyre kur karburanti nuklear nė rajonet mė tėbrendshme ka mbaruar plotėsisht dhe nė kėtė mėnyrė presioni nuk mund mė tė kundėrbalancojė shtytjen e gravitetit.Bėrthama e tyre shkatėrrohet duke i lėnė vend njė ylli neutronesh, ose njė vrime tė zezė.

Energjia gravitacionale e shkatėrrimit prodhon njė shpėrthim, i cili pėrhap nė hapėsirė atė ēfarė ka mbetur nga ylli, njė fenomen ky qė konsiderohet, tė paktėn deri mė tani, si njė supernovė.

Tė ashtuquajturat supernova, me shkatėrrim tė bėrthamės klasifikohen nė bazė tė sasisė sė hidrogjenit qė ndodhet nė momentin e shpėrthimit: yjet qė prodhojnė supernova nė njė spektėr tė pasur me hidrogjen klasifikohen si supernova tė tipit II. Kėshtu me radhė ekzistojnė yje tė cilat humbasin pjesėn mė tė madhe tė sasisė sė hidrogjenit.

Kėto pėrbėjnė disa kategori: supernovat e tipit IIb (tė pasura me helium, por akoma tregojnė shenja hidrogjeni), ato tė tipit Ib (tė pasura me helium, por tė privuara nga hidrogjeni) dhe nė fund ato tė tipit Ic (nuk pėrmbajnėas helium e as hidrogjen).

Njė problem i rėndėsishėm, por akoma i pazgjidhur, i pėrket mėnyrės nė tė cilėn energjia gravitacionale e kolapsit konvertohet nė shtresėn e jashtme gjatė shpėrthimit tė supernovės: nė disa raste tė kohėve tė fundit mendohet se ndoshta bėhet fjalė pėr shpėrthime jo sferike.

Tė arrish tė pėrcaktosh gjeometrinė e shpėrthimit dhe mbi tė gjitha kur duhet tė pėrcaktosh edhe tipin e supernovės ėshtė diēka e vėshtirė, por gjithsesi duhet tė pėrcaktohet medoemos nėse gjeometria ėshtė e pėrbashkėt me tė gjitha “CC-SNe”, apo varet kundrejt tipologjisė sė tyre.

Supernova mė e re e galaktikės sonė.Kėrkuesit e Universitetit tė Karolinės sė Veriut kanė zbuluar supernovėn mė tė re nė moshė nė tė gjithė galaktikėn tonė. Me njė moshė jo mė shumė se 140 vjeēe dhe rreth 200 vjet mė e re se supernova qė pretendohej se ishte mė e reja pėrpara zbulimit tė kėsaj tė fundit.

Merita e zbulimit, qė mund tė hapė njė rrugė mė tė mirė nė studimin e shpėrthimeve yjore, i pėrket Stephen Reinolds,njė astrofizikan, i cili ka drejtuar njė grup studiuesish nė studimet e njė hipoteze kėrkimore, qė aludonte se njė objekt yjor i njohur me siglėn G1.9+0.3 mund tė jetė ajo ēfarė ka mbetur nga njė supernovė e re.

Duke ekzaminuar imazhet e objektit tė marra nė vitin 2007, falė “Chandra X-Ray Observatory” i NASA-s dhe duke i krahasuar me ato relative tė tė njėjtit objekt tė marra nė vitin 1985, falė “National Radio Astronomy Observatory”, u bė e mundur jo vetėm tė konfirmohet hipoteza rreth natyrės sė objektit, por edhe tė verifikohej se si dimensionet e saj janė rritur rreth 16 pėr qind nė kėto 22 vitet e fundit, gjė e cila sugjeron se shpėrthimi fillestar ka ndodhur vetėm 140 vjet mė parė.

Supernovat janė fryt i shpėrthimeve yjore, tė cilat mendohet se vėnė nė lėvizje “ciklet e jetės” nė galaktika. Njė shpėrthim i njė supernove, nė fakt,shpėrndan nė hapėsirė metale tė rėnda,rreze kozmike dhe pjesėza me njė energji tė lartė, duke kontribuuar nė krijimin e yjeve tė reja.

Drita e kėtyre objekteve mund t’u fshihet kollaj teleskopėve modernė tė astronomėve nga sasia e madhe e pluhurit dhe gazrave ndėryjorė.

Teleskopėt me rreze X, gjithsesi janė nė gjendje tė tregojnė valėt radio dhe radioaktivitetin me energji tė lartė tė ēliruar nga supernovat, duke lejuar tė vėzhgohen edhe shpėrthimet mė tė fshehura. Sipas Reinolds, supernova G1.9+0.3 ėshtė ajo mė e fshehura nga tė gjitha supernovat e tjera tė galaktikės sonė.

Nėse nuk do tė ishte pėr tė gjithė kėtė materie ndėryjore, e cila ndėrvepron mes nesh dhe objekteve yjore, supernova do tė ishte vėzhguar si njė yll i ri nė rrjetin yjor tė Shigjetarit qė nė vitet ndėrmjet 1870 dhe 1900.

Sigurisht qė kemi tė bėjmė me mbetje shumė mė tė hershme dhe duhet kohė e punė pėr tė vėzhguar ndryshimet mė tė vogla. Supernova mė e shndritshme. Me njė dritė tė paktėn njėqind herė mė tė madhe se njė supernovė e zakonshme, ajo e vėzhguar vitin e kaluar, SN2006gy, ka vėnė nė provė modelin aktual tė formimit tė kėtyre ngjarjeve kozmike spektakolare.

Tashmė Stan Sozlei, astrofizikan nė Universitetin e Kalifornisė nė Santa Kruz, ka zhvilluar njė ide, e cila mund tė shpjegojė formimin e asaj qė deri mė tani ėshtė supernova mė e fuqishme.

Siē edhe shpjegon nė artikullin e publikuar kohėt e fundit nė revistėn “Nature”, do tė bėhej fjalė pėr njė yll tepėr tė dendur, i cili do tė shkaktonte jo njė, por shumė shpėrthime tė mėdha.

“Thjesht mendojmė pėr njė supernovė si nė vdekjen e njė ylli, por nė kėtė rast vetė ylli mund tė shpėrthejė rreth dyzet herė”, shpjegon Uozlei.

Shpėrthimi i parė do tė shpėrbėnte shtresat e jashtme tė yllit, duke prodhuar njė fluks radioaktiviteti tė shndritshėm, jo mė tė madh se ajo e njė supernove me pėrmasa mesatare.

Por, njė shpėrthim i dytė do tė shkatėrronte njė shtresė mė tė thellė se ajo sipėrfaqėsore e yllit, e cila, duke u pėrplasur me shtresėn sipėrfaqėsore, do tė pėrhapej me njė shpejtėsi mė tė madhe, duke prodhuar njė dritė akoma mė tė fortė.

Dy shtresat janė pėrplasur me njėra-tjetrėn nė njė distancė e cila lejon konvertimin nė dritė tė tė gjithė energjisė kinetike, duke e bėrė fenomenin njėqind herė mė tė shndritshėm se njė supernovė e zakonshme.

Nė fakt,njė supernovė normalisht konverton nė dritė vetėm njė pėr qind tė energjisė
kinetike, e cila shpėrndahet shumė shpejt, duke bėrė qė drita tė mos humbasė shpejt.

Ky mekanizėm kėrkon njė yll tepėr tė dendur, nga 90 deri nė 130 herė mė shumė se masa e Diellit. Kur njė yll i afrohet vėrtet fundit tė jetės sė tij, temperatura e bėrthamės ngrihet aq shumė, saqė njė pjesė e energjisė konvertohet nė kopje elektronesh.

Ky rezultat ėshtė njė fenomen i quajtur “jostabilitet ēifti”, nė tė cilin konvertimi i radioaktivitetit energjetik nė kopje elektronesh pėrcakton njė rėnie tė presionit tė radioaktivitetit. Kur bėrthama tkurret,stabiliteti pėrkeqėsohet, derisa ylli bie nė kolaps, duke djegur lėndėt e tij nė mėnyrė tė dhunshme e duke krijuar shpėrthime tė njėpasnjėshme.

Nė fund, ylli shpėrbėhet me njė presion tė lartė, por jo nė masėn sa tė vetėshkatėrrohet totalisht.Nė rastin e yjeve, prej 90 deri nė 130 herė mė tė dendur se masa diellore, fenomene tė tilla janė tė zakonshme. Nė galaktikėn tonė, yjet e dendura janė shumė tė rralla, por mendohet se miliona vite mė parė ato kanė qenė mjaft tė shpeshta.

Falė informacioneve tė mbledhura nga njė seri teleskopėsh nė Tokė, njė grup kėrkimor i vėzhguesit hapėsinor me rreze X “Suzaku” i Agjencisė Hapėsinore Japoneze (JAXA) dhe asaj tė NASA-s, kanė hedhur dritė mbi disa nga objektet mė energjike tė galaktikės sonė, tė ashtuquajturit “gjeneratorė tė energjisė komike”, nė gjendje tė pėrshpejtojnė pjesėza elementare deri nė shpejtėsinė e dritės. Studimi i kėtyre objekteve ėshtė njė nga sfi dat mė tė forta tė astrofizikės aktuale.

Kėto objekte misterioze janė zbuluar vetėm disa vite mė parė nga njė rrjet i pėrbėrė prej katėr teleskopėsh evropianė tė vendosur nė Namibia,i njohur me emrin “High Energy Stereoscopic System (HESS). Falė kėtyre teleskopėve janė zbuluar gjithashtu rreze gama tepėr energjike, tė cilat vijnė nga hapėsira tė largėta.

Rrezet gama thithen nga gazra qė ndodhen nė shtresėn mė tė lartė tė atmosferės tokėsore.Kur ndėrveprojnė me molekulat qė ndodhen nė atė shtresė,formojnė pjesėza subatomike,tė cilat prodhojnė radioaktivitetin karakteristik “Chernekov”.

Gjithashtu, ėshtė e mundur vetėm prej kėtyre teleskopėve tė pėrcaktohet jo vetėm ky radioaksion blu, por edhe drejtimi i tij, dendėsia e sigurisht vendndodhja e burimit. Edhe pse ky kėrkim kishte njė sukses tė plotė, imazhet e HESS nuk ishin mjaft tė qarta, nė mėnyrė qė tė pėrcaktonin me saktėsi vendin ku pėrshpejtoheshin pjesėzat dhe as mekanizmin e atij lloji pėrshpejtimi.

Pėr tė arritur njė gjė tė tillė janė vėnė nė punė instrumente tė vėzhguesit “Suzaku”.

Ideja fi llestare ishte se cilido objekt nė gjendje tė prodhojė radioaksion gama me njė energji tė lartė, mund tė prodhojė edhe rreze X dhe “Suzaku” ėshtė veēanėrisht i ndjeshėm ndaj rrezeve X me energji tepėr tė lartė.

Kur teleskopėt e “Suzakut” u drejtuan drejtė burimit HESS J1837-069, u zbulua se si spektrii tij X ishte mjaft i ngjashėm me spektre plerionesh analogė, tė pushtuar nga gazi i magnetizuar dhe me njė temperaturė tė lartė,qė i kanė origjinat kur era e njė pulsari ndėrvepron me atė ēfarė mbetet nga njė supernovė qė ka shperthyer.
avatar
Jon

1233


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Te vertetat e fshehura

Mesazh  Jon prej 19.08.09 21:24

A vdiq me tė vėrtetė Elvis Presley ?

Elvis Aaron Presley (8 janar 1935-16 gusht 1977).Ndonjėherė shkruhej Aaron, ishte kėngėtar, muzikant dhe aktor amerikan.Ai ėshtė njė ikonė e kulturės. Shumica e cilėsonin si mbreti i Rock and Rollit ose thjesht “Mbreti”. Presley e filloi karrierėn e tij me njė performancė tė Rockbillyt me njė pėrzierje tė County dhe RnB.

Pėrzierja e muzikės black and white e bėri atė shumė tė famshėm dhe polemizues. Gjė qė i bėri performancat e tij tė pandaluara nė skena e televizione.Ai bėri kėngė Rock and Roll si : “Hand Dod” dhe “Failhouse Rock” ku mė pas realizoi stilin e tij.

Presley kishte njė zė tė shumėanshėm dhe njė sukses tė pazakonshėm qė konpensonte zhanret e tij,pėrfshirė kėtu zhanrin fetar, bluz, baladat dhe popin. Nga tė dhėnat ai ėshtė i vetmi performues qė ka stimuluar 4 lloj muzikash tė famshme.

Mė 1960 Presley bėri pjesėn mė tė madhe tė 33 filmave tė tij si dhe pjesėn mė tė madhe tė pėrmbledhjeve jo tė mira muzikore. Mė 1968 ai iu kthye muzikės live nė ekranet e televizorit si dhe performancave nė ShBA sidomos nė Las Vegas. Gjatė gjithė karrierės sė tij ai i bėri njerėzit qė ta adhuronin, mori qortime televizive dhe shiti shumė disqe.

Ai ishte njė ndėr shitėsit mė tė mėdha tė disqeve dhe artisti mė me influencė nė historinė e muzikės. Problemet shėndetėsore, fatkeqėsisht nė moshė tė re, shumė turne muzikore, recetat mjekėsore tė pafund bėnė qė ai tė vdesi nė moshėn 42 vjeēare.

Por a vdiq me tė vėrtetė mbreti i Rock and Rollit ? Rėnia! Keqėsimi i Presleyt vazhdoi. Njė gazetar deklaroi: Elvis Presley u bė njė karikaturė groteske e performancave energjitike tė tij, ai ishte i aftė ta shtynte shumė veten e tij nė koncerte tė pakta.

Nė Aleksandri tė Luizianės kėngėtari ndenji nė skenė mė pak se njė orė dhe ishte shumė e vėshtirė ta kuptoje atė. Nė Boton Rouge, Presley nuk arriti qė tė dilte nė skenė fare. Ai ishte i paaftė tė ēohej nga krevati i hotelit, si pasojė turnetė pasardhės u anulluan.

Lidhur me Guralnick fansat u zhgėnjyen shumė pasi gjithēka dukej sikur ndiqte Elvisin,bota e tė cilit kufizohej vetėm nė dhomėn dhe librin e tij.

Nė Knoxville tė Tennessee nė 20 maj, nuk kishte shumė pretendime pėr tu dukur...ideja ishte ta mbaje Elvisin nė skenė pėr aq sa ai tė performonte. Pas kėsaj Elvisi pėrpiqej shumė kur jepte spektakle.

Pavarėsisht problemeve tė dukshme tė tij,spektaklet nė Ohaio,Nebraska dhe Rapid City qenė tė shumta, si dhe regjistrimet e njė albumi dhe njė speciale nė CBS-TV. Nė Rapid City ai ishte aq nervoz nė skenė sa fliste me shumė vėshtirėsi,si dukej shumė i vuajtur dhe e dinte qė nė kėtė gjėndje ai nuk mund tė bėnte asnjė lėvizje.

Shkaku i kėsaj ishte se Presley rrinte shumė kohė i mbyllur nė dhomėn e tij duke kujtuar gjėra qė ai preferonte,si: skeēet e Monty Python, Obsession, Njė paranojė rreth njerėzve, Ngjarje tė sė ardhmes tė cilat kujtonin Smithin e Haward Hughes.

Graceland-vendi ku qėndroi pėr herė tė fundit Elvis Presley.

U publikua njė libėr ku jepej pėr herė tė parė nė detaje marrja e drogės nga Presley. I shkruajtur nga tre pjestarė tė mafjes sė Memfis, libri ishte njė hakmarrje e tyre duke qėnė se ishin pushuar nga ai dhe njė pretekst pėr ta kthyer Presleyn nė realitet.

Nxjerrja e kėtij libri e shkatėrroi Elvisin. Nė libėr kishin folur shokėt mė tė ngushtė tė tij, tė cilėt kishin dhėnė informacione mjaft serioze rreth jetės sė tij. Ai u tradhėtua nga ata. Performanca e fundit e Elvisit ishte nė Indianapolis nė skenėn e Market Square mė 26 korrik 1977.

Njė turne tjetėr pritej tė bėhej mė 11 gusht tė 1977,por njė ditė mė parė ai u gjet i vdekur mbi dyshemen e banjos nga e fejuara e tij Ginger Alden nė Graceland. Lidhur me investigimet mjekėsore, Presley ishte tėrhequr zvarrė pėr disa sekonda para se tė vdiste.

Ai zyrtarisht u quajt i vdekur nė orėn 3:30 nė spitalin Baptist Memorial. Nė varrimin e tij morėn pjesė me mijėra fansa,shtypi dhe yjet e televizionit. Shumė prej tyre shpresonin ta shihnin arkivolin e hapur nė Graceland. Ata qė mbajtėn zi ishin Ann-Margaret (e afėrt e Presleyt) dhe ish gruaja.

Presidenti Amerikan i asaj kohe Jimmy Carter dha njė deklaratė pėr shtyp.Ai u varros afėr sė ėmės nė varrezat e Forest Hill nė Memphis.

Pėr herė tė parė mendohet se Elvisi ka marrė drogė kur ka qėnė ushtar,pėr tė ndenjur zgjuar (anfetamina) dhe kėto pilula mendohet se ja ka dhėnė Dj.Dewey Philips nga Memphis.

Nė librin “Elvisi dhe unė” i shkruar nga gruaja e tij Prishila nė 1962 thuhet se ai merrte placidyls nė doza tė mėdha pėr tė mposhtur pagjumėsinė dhe mė vonė merrte Dexedrine pėr tė kuruar pasojat e pilulave tė para.

Mė vonė ajo kuptoi se kishte probleme nė jetėn e Elvisit me drogat qė ai merrte.Psikoloku i tij Dr.George C.Nichopoulos ka thėnė:- Elvisi “ra” pėr shkak se merrte pilula dhe ishte bėrė si ata majmunėt qė nuk rrinė dot pa marrė diēka nga rruga.

Ai mendonte se pėr sa kohė do tė kishte ilaēe dhe drogė do tė kishte diēka pėr ēdo njeri.Lidhur me Guralnick: Pėrdorimi i drogės ishte implikuar rėndė ku u dha mundėsia e njė shoku anafilaktik i sjellė nga pilulat e kodeinės, nga tė cilat dukej se ai kishte alergji.

Nė dy raportet qė u bėnė muaj mė vonė u tha me bindje se shkaku primar i vdekjes sė Elvisit ishte polifarmacia dhe nė tjetrin u zbulua injektimi i drogave nė organizmin e Elvisit, me dozė tė madhe. Doktorėt e ekzaminimeve u morėn seriozisht nė pyetje.

Doctori i ekzaminimeve Jerry Francisco kish dhėnė shkakun e vdekjes ndėrkohė qė autopsia po bėhej dhe para njohjes sė rezultateve toksologjike.Dr.Francisco konstatoi se aritmia kardiake kishte qėnė shkaku i vdekjes,gjėndje qė shihej kur personi ishte ende gjallė.

Shumė doktorė ishin lajkėtuar dhe kishin marrė dhurata nga Elvisi pėr ti dhėnė pilulat e ndaluara tė cilat rezultuan tė dėmshme pėr tė. Kėngėtari harxhoi vetėm pėr njė vit 1 milion dollarė pėr drogė dhe doktorė.

Dr.Nichopaulos nė 8 muajtė e parė tė 1977 i kish dhėnė me receta mė shumė se 10.000 doza sedative,anfitaminė e narkotikė,tė gjitha nė emėr tė Elvisit. Mė 20 janar tė 1980 u gjet drogė afėr tij,por u vendos qė nuk ishte etike sepse ai kish pohuar se ishte pėrpjekur t’ia largonte drogėn. Liēenca e tij u pezullua.

Nė qershor tė 95-s u vėrtetua kjo gjė pasi ai i kishte recetuar drogė dhe pacientėve tė tjerė. Mė 94 autopsia e Elvisit u rihap. Dr Joseph Davis deklaroi:- Asnjė nga kėto tė dhėna nuk jep vdekjen nga droga, ēdo gjė orientohet tek vetvrasja, njė akt violent. Megjithėse ka njė dyshim tė vogėl se njė pėrdorim i gjatė droge shkaktoi vdekjen e parakohshme tė tij.
avatar
Jon

1233


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Te vertetat e fshehura

Mesazh  Jon prej 19.08.09 21:57

Misteri i vdekjes sė Marilyn Monroe !

Marilyn Monroe u gjend e vdekur nė dhomėn e gjumit tė shtėpisė sė saj nė Californi nga shėrbėtorja e saj Eunice Murray mė 5 gusht 1962.

Ajo ishte vetėm 36 vjeēe. Vdekja e saj si zakonisht u deklarua si mbytje me helm nga doktori Thomas Noguchi i departamentit tė Los Angelos Country dhe u shėnua si vetvrasje pėr shkak tė mungesės sė fakteve, por nė tė vėrtėtė nuk u klasifikua si e tillė.

Sipas agjentit Jack Clemmons i zyrės policore tė LAPD i cili qe i pari qė erdhi nė vend ngjarje besonte se ajo qe vrarė.

Funerali

Trupi i Marylin Monroe u varros nė njė arkivol qė nė atė kohė quhej “kuti kadillaku”, njė kuti “Masterpiece” me argjend tė vulosur hermetikisht dhe i lyer me ngjyrė shampanje dhe atllas. Arkivoli u bė nga kompania Belmond nė Columbus,Ohio.

Para ceremonisė sė varrimit,gjysmėn e pjesės sė sipėrme tė arkivolit e kishin lėnė tė hapur,qė ato qė e mbanin tė mund ti hidhnin njė shikim tė fundit Marylin Monroes.Whitney Snyder ishte marrė me rregullimin e fytyrės sė saj, njė premtim qė ai i kishte bėrė Monroes nėse ajo do tė vdiste para tij.

E veshur me fustanin e saj tė preferuar jeshil tė Emilio Pucci ajo mbante njė buqetė me trėndafila rozė.Ceremonia u mbajt nė Westwood Memorial Park Chapel nė Hollywood dhe vetėm 25 njerėz mund tė merrnin pjesė.

Aty ishin: mėsuesi i saj i aktrimit Lee Strasberg dhe Judy Garland qė luajti nė fund tė ceremonisė kėngėn “Over the rainbaw”. Ajo u varros nė varrezat e Corridor of Memories nė West Village Memorial Park tė Californisė nė njė dhomė nėntokėsore.

Investigimet e fundit rreth Monroes

Lidhur me minibiografinė e bėrė nga Rachael Bell ku thuhet se ajo mund tė ketė vdekur nga marrja e njė doze tė madhe sedativėsh, qė Monroe i merrte tė recetuara nga doktori i saj Ralph Greenson pėr tė fjetur gjumė, si dhe pėr shkak tė realizimit tė projektit tė tij pėr ti dhėnė pacientėve njė lloj ilaci (Nembutal) me pėrbėrje acidi (sedativ+drogė) pėr tė fjetur gjumė.

Nė biografinė,Donald Spato mė 2001 punoi mbi teorinė se doktor Greenson nuk ishte nė dijeni se kolegu i tij doktor Hyman Engelberg i kish recetuar Monroes njė ditė mė parė kėtė lloj ilaēi, kėshtu qė aktorja e kish pirė gjatė gjithė ditės kėtė ilaē me doza tė mėdha ku sėbashku me klorhidritin qė iu dha asaj mund tė ketė bėrė njė reaksion fatal. Bell shkruante rreth njė versioni tė vdekjes.

Doktor Greenson kish punuar me doktor Engelbergun pėr ta mbushur Monroen me kėtė sedativ qė i pirė me klorhidrit e vinte atė nė gjumė. Milton Rudi pohoi se Greenson tha diēka tė rėndėsishme natėn kur vdiq Monroe :- Dreqi ta hajė. Nuk e kisha idenė pėr kėtė ; pasi ai ia kish recetuar ilacet Monroes. Bell doli nė konkluzionin se vdekja e Monroes ishte njė gabim tragjik mjekėsor.

Deklaratat e John W.Minner

Mė 5 gusht 2005 gazeta Los Angelos Times publikoi njė tė dhėnė tė prokurorit John W.Minner i cili kishte qėnė prezent nė autopsi. Ai pohoi se ajo nuk ishte vetvrarė dhe jepte prova audioie ē’ka i kish thėnė Greenson atij rreth kėsaj ēėshtjeje.

Investigimet 48 orėshe tė CBS

Nė prill tė 2006 Cbs 48 orė prezantoi njė reportazh rreth investigimeve tė vdekjes sė Monroes nga biografia e gazetarit Anthony Summers.

Nėpėrmjet Summerit,48 orė arriti tė kishte akses mbi regjistrimet audio tė bėra nga investigatorėt, ku jepej si shkak i vdekjes, vrasja. Investigime kėto tė bėra nė 82 nga detektivi Anthony i departamentit tė Los Angelos.

Lidhur me tė dhėnat e Summerit, Monroe kishte marėdhėnie dhe merrte pjesė nė evente tė ndryshme, si nė shtėpinė e bardhė,nė plazhin e santa monicas, nė Californi tek aktori Peter Lawford, gjithashtu me presidentin amerikan John F.Kennedy dhe me gjeneralin Robert Kennedy.

48 orė reportoi mbi disa tė dhėna tė FBI se kishte njė lidhje dashurie midis saj dhe presidentit. Megjithatė tė pakonfirmuara. Lidhur me dokumentacionin e FBI Monroe konsiderohej e rrezikuar.

Nė Mars tė 62 ajo shkoi nė Meksikė pėr pushime. Pas kėsaj u hap njė ēėshtje pėr tė nga FBI.
Sipas Summer, si kundėr imazhit tė saj si bjonde moskokėēarėse, Monroe ishte e pasionuar nga politika si dhe kish biseduar me presidentin Kennedy 3 muaj para se tė vdiste rreth testeve atomike,para krizės Kubane.

Duke u mbėshtetur tek programet televizive, Lawford u tha policėve se ai kish folur nė telefon me tė, para se ajo tė vdiste,sipas tij ajo dukej jokoshiente dhe e stresuar duke i thėnė: “Thuaj lamtumirė Jackut”,”Thuaj lamtumirė vetes tėnde”. Thuhej se telefonatat e saj tė fundit ishin fshirė,gjė qė ndjellte dyshime.

Mike Carroll asistent i detektivit Anthony i cili ndoqi investigimet nė 82 tha se nuk gjeti ndonjė fakt tė njė krimi zyrtar dhe pohoi se vetvrasja ishte i vetmi shkak i vdekjes.Ai shtoi se shishet ishin aty,ajo nuk ishte koshiente.Ajo kishte njė histori overdoze mbrapa.Nė fakt Monroe jo vetėm qė kishte njė histori overdoze,por gjithashtu qe rikthyer disa herė nga vdekja.
avatar
Jon

1233


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Te vertetat e fshehura

Mesazh  Jon prej 19.08.09 22:01

E vėrteta mbi vdekjen e Adolf Hitlerit !

Tė gjithė pranuan faktin se Adolf Hitler u vetvra tė hėnėn e 30 prillit 1945 duke u vetgoditur e helmuar me Cianid.

Kėto dy metoda tė vetvrasjes dhe rrethana tė tjera bėnė qė tė dyshohej e tė flitej se Adolf Hitleri mund tė ketė mbijetuar nė fund tė Luftės sė dytė Botėrore nėpėrmjet spekulimeve rreth tij.

KGB/FSB Ruse konfirmoi pranimin e gjėrė tė versionit tė shkruar nga Hugh Trevor-Roper nė librin e tij “The last days of Hitler” (Ditėt e fundit tė Hitlerit) publikuar mė 1947. Arkivat Ruse sidoqoftė nxorrėn nė dritė ē’ka mund ti ketė ndodhur viktimės sė tij.

Vetvrasje

Hitleri u vendos nė rezidencėn e Fuhrerbunker mė 16 janar 1945 ku dhe kryesoi nė shpėrbėrjen e shpejtė tė Rajhut tė tretė,ndėrkohė qė aleatėt pėrparonin nga tė dyja anėt, si atė lindore dhe atė perėndimore. Jo mė herėt se prilli forcat sovjetike u futėn nė Berlin duke pėrparuar drejt qėndrės sė qytetit ku dhe lokalizuan dhe Kancelarinė.

Mė 22 prill Hitleri pėsoi atė qė historianėt mė pas e quajtėn krizė nervore,ndėrkohė qė po zhvillonte njė nga konferencat ushtarake tė tij duke e ditur se disfata ishte e pashmangshme dhe Gjermania po humbte luftėn. Ai shprehu qėllimin pėr tu vetvrarė dhe mė vonė i kėrkoi doktorit Werner Haase ti rekomandonte njė metodė tė sigurtė vetvrasjeje. Haase i sugjeroi njė kombinim midis njė doze cianidi dhe njė gjuajtje pistolete nė kokė.

Hitleri arriti qė tė merrte disa kapsula cianidi nėpėrmjet SS.

Ndėrkohė mė 28 prill Hitler mėsoi se Heinrich Himmler kish qėllime negocimi nė rrugė tė pavarur pėr tė bėrė traktat paqeje.Hitleri i besoi vėrtetėsisė sė kėtij traktati dhe filloi tė shfaqė shenja paranoje. Kėshtu ai nuk kishte mė besim nė ato kapsula.

Pėr tė verifikuar potencialin e tyre ai urdhėroi doktor Haasen ti provonte ato tek qeni i tij Blondi,i cili ngordhi duke treguar rezultatin.

Nė mesnatėn e 20 prillit Hitleri u martua me Eva Brawn me njė ceremoni tė vogėl civile.

Antony Beevor tregon se pas njė gostie modeste me gruan e tij Hitleri thirri sekretaren Trandl Junge nė njė dhomė tjetėr ku shprehu dėshirėn e fundit si dhe nėnshkroi testamentin. Ai e firmosi kėtė dokument nė orėn 4:00 e u tėrhoq nė shtrat (disa besonin se ai e firmosi testamentin direkt pas martesės, por shumica bėsojnė nė versionin e parė).

Hitleri dhe Brawn jetuan bashkė si burrė e grua nė bunker mė pak se 400 orė. Vonė, nė mėngjesin e 30 prillit kur sovjetikėt ishin vendosur vetėm 500 metra larg bunkerit,Hitleri pati njė takim me gjeneralin Helmuth Weidling, komandant i mbrojtjes i cili informoi Hitlerin se garnizoni i Berlinit mund tė thyhej atė natė.

Nė kėto rrethana Weidling i kėrkoi Hitlerit njė kėrkesė qė tė tėrhiqej,njė kėrkesė kjo qė kish rezultuar e pasuksesshme kohė mė parė.Hitleri nuk i ktheu pėrgjigje nė ato momente,kėshtu qė Weidling u kthye nė lagjen e tij nė Bendlerblack kur rreth orės 13:00 ai mori lejen e Hitlerit pėr armėpushim.

Hitleri bashkė me dy sekretaret dhe shefin e tij personal hėngrėn drekė me bazė spaghetti,mė pas ai dhe Eva i dhanė lamtumirėn pjestarėve tė Fuhrerbunker, shokėve tė punės, pėrfshirė kėtu familjen Goebbels, Barman, sekretarėve si dhe disa oficerėve tė ushtrisė.Rreth orės 14:30 Adolfi dhe Eva shkuan nė zyrėn personale tė tij.

Mė vonė u raportua se u dėgjuan disa tė shtėna rreth orės 15:30 (djali i vogėl i Goebbels kish deklaruar se ai dėgjoi njė zhurmė qė ngjante me atė tė njė bombe ose “Adircthit” - gjuajtje me njė tė shtėnė).

Pas disa minutash shėrbėtori Heiz Linge bashkė me Barman hapėn derėn e studios.Mė pas Linge vuri re njė erė nė formėn e cianidit.Bashkėshortėt qėndronin tė ulur nė njė divan tė vogėl.

Eva ndodhej nė tė majtė kurse Hitleri nė tė djathtė. Hitleri dukej qartė se i kish gjuajtur vetes nė tė djathtė tė kokės me njė pistoletė tė tipit Walther PPK 7.65mm e cila qėndronte nė kėmbėt e tij.

Nga koka e Adolfit rridhte gjak prej tė cilit ishte krijuar njė pellg i madh nė tė djathtė tė divanit si dhe nė dysheme.Eva nuk kishte asnjė shenjė gjuajtjeje,kėshtuqė Linge dyshoi se ajo kishte helmuar veten.

Disa dėshmitarė treguan se trupat e tyre u nxorrėn nė sipėrfaqe nėpėrmjet disa tuneleve sekrete tė bunkerit dhe nė kopshtin pranė Kancelarisė ata u lyen me benzinė dhe u dogjėn nga Linge dhe pjestarė tė tjerė tė personelit tė SS. Mė vonė Linge dhe rojet e SS vunė re se trupat e tyre nuk u dogjėn plotėsisht si pasojė e predhave sovjetike qė po qėllonin mbi bunker.

Dhe pse ato u pėrpoqėn qė ti kremonin trupat e tyre nuk arritėn plotėsisht. Mė vonė ajo qė mbeti nga to u mbulua nga njė shpėrthim i madh bombe mbas orės 18:00.

Braktisja e hirit nė lumin Elba

Mė 1969 njė gazetar sovjetik,Lev Bezinsky,arriti tė publikojė njė reportazh mbi autopsinė e trupave, por pėr shkak tė njė mosinformimi tė mirė historianėt e quajtėn tė mosbesueshėm. Megjithatė nė 1993 KGB/FSB regjistruan tė dhėnat e autopsisė. Duke u mbėshtetur mbi kėtė historianėt arritėn nė konsesus rreth ē’ka ndodhi me trupat e Hitlerit dhe Braunit.

Trupat e ushtrisė sė kuqe sulmuan kancelarinė afėrsisht rreth orės 23:00,rreth 7 orė e 30 minuta pas vdekjes sė Hitlerit. Mė 2 maj mbetjet e Hitlerit, Evės dhe qenve tė tyre u gjetėn nė njė rrėnojė gėrmadhash nga Ivan Churakov,pjestar i korpusit tė 19 Rifle ose ndryshe SMERSH.

Pas autopsisė (e cila nuk lejohej qė tė publikohej nga Stalini) tregoi se tė dy gjuajtjet kishin dėmtuar kafkėn dhe copėza xhami u gjetėn nė nofullėn e Hitlerit.Mbetjet e tij u varrosėn.

Me to u mor SMERSH,ku dhe ndryshoi lokalitetin,nga Berlini nė Madersburg (bashkė me mbetjet e ministrit Joseph Goebbels tė gruas dhe gjashtė fėmijėve tė tij), mbetje tė cilat u groposėn poshtė njė sektori tė shtruar nė njė oborr tė rrethuar me ndėrtesa, vend i cili u mbajt rreptėsisht sekret. Nga 1970 SMERSH iu dorėzua nė kohė qeverisė sė Gjermanisė Lindore.

Nga frika e mundshme se vendi i varrit tė Hitlerit mund tė kthehej nė njė lėvizje Neo-Naziste.Drejtori i KGB Yuti Andropov autorizoi njė operacion special pėr tė shkatėrruar mbetjet e Hitlerit.

Mė 4 prill 1970 njė skuadėr e KGB sovjetike (e cila kish dhėnė detaje mbi varrimin) nė rrugė sekrete nxorrėn mbetjet dhe i dogjėn ato deri nė copėn e fundit para se tė braktisnin hirin e tij nė lumin Elba.
avatar
Jon

1233


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Te vertetat e fshehura

Mesazh  Jon prej 22.08.09 19:29

Njė teori spektakolare mbi krijimin e Adamit dhe Evės !!!

Njeriu skllav

Sumerėt e ditur dhe Akadėt, trashėgimtarėt e tyre na kanė lėnė pllaka prej balte plot informacione pėr perėnditė. Njė teks i tillė i njohur si Atra Hasis, pėrshkruan si bazė tė krijimit tė njeriut, kur vetė perėnditė filluan tė merren me nxjerrjen e mineraleve nga toka.

Mirėpo kur perėnditė njerėzore e panė qė kjo punė ishte e lodhshme,kėrkonte mund dhe sakrifica dhe kushtet ishin shumė tė vėshtira,kėto perėndi-njerėz, ngitėn krye kundėr udhėheqėsit tė tyre:perėndisė Enlil.Atėhere u mblodh kėshilli i perėndive nė tė cilėn perėndia Enki dha zgjidhjen:

Meqėnėse ėshtė e pranishme perėndesha e gjenezės (lindjes), lėreni tė krijojė njė punėtor primitiv, le tė sjellė ai zgjidhjen, le tė marrė ai pėrsipėr mundin dhe vuajtjet e perėndive !

Paragrafet e tjera tė Atra Hasis pėrshkruajnė atė qė tek lexuesi i sotėm do tė dukej si njė proēes klonimi, sipas tė cilit perėndesha Nin-ti (Zonja e jetės) bėri 14 copė prej balte dhe fekondoi 12 “Perėndesha tė lindjes”.

Tek skllevėrit e parė pėrfshiheshin 7 meshkuj dhe 7 femra qė quheshin LuLu. Kjo sipas ithtarėve ishte njė ndėrhyrje midis homo Erektus dhe perėndisė. Sipas kėsaj teorie kjo ndodhi para 200.000 vjetėsh dhe justifikoi shfaqen e befasishme tė homosapiensit me njė madhėshti tė pa justifikueshmė tė trurit.

Adami dhe Eva

Sipas dhiatės sė vjetėr Adami jetoi 930 vjet por kjo moshė kaq e madhe nė dukje nuk ėshtė asgjė para disa mijėvjevarėve tė jetuar nga mbretėrit Sumerė qė dalin nga gėrmimet arkeologjike.

Kėto periudha kaq tė gjata dikur dukeshin tė pabesueshme, por janė mjaft shkencore sipas supozimit se njeriu u krijua si njė kopje e ngjashme e perėndive.Koha mesatare e jetės sot ėshtė njė rezultat i pashmangshėm i njė shkallėzimi riprodhues dhe tė mutacioneve qė pasuan ngjarjen e Edenit. Tani le tė kthehemi nė pyetjen kritike qė ka lidhje me faktin se, pėrse perėndia Enki riprogramoi rracėn njerėzore?

Motivi i Enkit nuk duket tė ketė ndonjė problem pėrveē nėnshtrimit tė krenarisė sė trashėgimisė njerėzore sepse dhurata e njohjes sė seksualitetit tė tij ishte thjesht njė lojė, njė artificė e mundshme kundėr vėllait tė tij Enlil. Pas invadimit nė kampet e skllevėrve mund tė supozojmė pa frikė se Enki ishte shumė i zemėruar me vėllanė e tij dhe priste rastin mė tė pėrshtatshėm pėr hakmarrje.

Si u shfaq Enki, perėndia-gjarpėr nė kopshtin e Edenit ? Pėrgjigja e saktė pėr ithtarėt e ndėrhyrjes ėshtė invadimi i Enlilit nė Afrikė pėrfundoi me kapjen e njė sasie tė vogėl skllevėrish. Pa teknologjinė e klonimit edhe femrat qė u krijuan pėr tė vepruar si zėvendėsuese nėnash, Enlili ishte i paaftė qė tė shtonte fuqinė e tij puntore. Pra ishte e pashmangshme qė kishte nevojėn e Enkit pėr organizimin e njė qėndre mjekėsore apo laboratori gjenetik.

Ēfarė ndodhi mė pas ? Skenari mė i mundshėm ėshtė se Enki pruri dy LuLu femra nė Edenin lindor dhe pranoi ti tregonte Enlilit proēeset e klonimit. Le tė supozojmė se u transplantua njė embrion femėror dhe njė mashkullor tek tė dy femrat tė cilat ishin modifikuar gjenetikisht nga Enki.

Lindja e Adamit dhe e Evės do tė dukej e rregulltė dhe do tė kishin kaluar ditėt e moshės fėminore pranė njė laboratori gjenetik.Pastaj njė ditė genet e gjinisė ngritėn krye dhe adoleshentėt u ndėrgjegjėsuan se ishin nudo.

Kur Enlili i pa duke u fshehur instiktivisht, u ndėrgjegjėsua pėr foshnjėn seksuale. Tė tjerat janė histori biblike, gjarpėri u anutemua nga Perėndia dhe tė pafajshmit Adami dhe Eva u internuan nga kopshti. Shkenca e sotme gjenetike revolucionoi mėnyrėn me tė cilėn kuptojmė Biblėn e Gjenezes dhe tekste tė tjera tė lashta.

Ndėrhyrja e supozuar nga tė ashtuquajturit Perėndi,duket se mbrohet nga njė skenar logjik shkencor qė pėrfshin dy Eden tė ndryshėm dhe dy krijime tė dallueshėm. Ėshtė interesant fakti se shkruajtėsit e Biblės kishin informacione tė cilat u shfrytėzuan direkt nga ata qė mbėshtetnin teorinė e Ndėrhyrjes.

Kėshtu qė nga njėra anė ithtarėt e Darvinit vazhduan tė kėrkojnė “hallkat e humbura” tė zhvillimit tė njerėzimit, ndėrsa nga ana tjetėr pasuesit e teorisė sė Ndėrhyrjes me njė studim tė veēantė kėrkojnė “perėnditė e humbur”tė njerėzimit.

E ardhmja do tė tregojė se kush ka tė drejtė.
avatar
Jon

1233


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Te vertetat e fshehura

Mesazh  Jon prej 22.08.09 19:52

Misteri i “Trekėndėshit tė Bermudeve” !

Termi trekėndėsh ka lindur nga forma qė ka hapėsira ku ndodhin fenomene tė pashpjegueshme.

Nė njė linjė tė drejtė nga Miami (Florida) nė Porto Rico dhe pėrsėri njė tjetėr linjė nga Porto Rico nė ishujt Bermude, linjė qė mė pas rikthehet nga Bermudet nė Miami, tė treja me njė gjatėsi prej 1.000 Miljesh, secila formon atė qė ėshtė quajtur prej shumė vitesh Trekėndėshi i Bermudeve.

I ashtuquajturi trekėndėsh,ėshtė bėrė objekt i njė sėrė shkrimesh sensacionale dhe i zhdukjeve tė mistershme si dhe disa anomalive qė ėshtė pothuajse e pamundur tė shpjegohen shkencėrisht apo brėnda koncepteve tona pėr fizikėn, kiminė dhe vetė kohėn apo materien nė tė.

Rasti zyrtar qė e shndėrroi trekėndėshin nė njė nga fenomenet mė tė mistershme dhe tė frikshme tė globit ėshtė ai i vitit 1945 me tė famshmen Skuadriljen e 19.

Nė datėn 5 dhjetor tė vitit 1945, 5 bombardues tė rėndė tė tipit Avenger rreth mesditės nisėn nga baza ushtarake e Fort Lauderdale Florida pėr njė fluturim stėrvitor. Koha paraqitej mėse e pėrshtatshme pėr njė fluturim tė tillė dhe ekuipazhi pėrveē njė piloti tė ri ishte me eksperiencė tė mjaftueshme duke patur secili tė paktėn 400 orė fluturimi.

Mbas pothuajse 2 orėsh nga nisja e tyre, u kap njė mesazh qė mendohet se ka qėnė midis komandantit tė skuadriljes dhe njėrit prej pilotėve i cili i thoshte qė kishte humbur orientimin. Instrumentat nuk funksiononin ndėrsa edhe vetė komunikimi midis tyre kishte ndėrhyrje tė forta nė frekuencė.

Mesazhe tė shkėputura u kapen nga kulla e kontrollit ne Fort Lauderdale, Florida, dhe po ashtu nga disa drejtues anijesh tė vogla private tė ndodhura nė afėrsi. Nga pėrmbajtja e tyre kuptohet qė tė gjithė kishin humbur orientimin, instrumentat keqfunksionin nga njė lloj ndėrhyrje e forte magnetike dhe vizibiliteti ishte pothuajse zero. Mė pas sinjalet u ndėrprenė dhe vetėm heshtje.

Nga Fort Lauderdale u ngrit njė avion kėrkimi dhe fill mbas tij njė tjetėr nė njė distancė kohore tė shkurtėr. Kur avioni i parė ju afrua trekėndėshit dhe ai zhduk nė njė re te bardhė (nga e cila nuk doli mė kurrė) nė kullėn e kontrollit u kap njė mesazh qė thoshte Mos hajde mbas meje, o zot kjo nuk ėshtė tokėsore....

Mbas kėtij mesazhi avioni i dytė i kėrkimit u kthye ndėrsa i pari u zhduk si tė tjerėt pėr tė mos u gjetur mė kurrė. Ēdo pėrpjekje pėr tė gjetur ndonjė gjurmė nga skuadrilja e avionėve rezultoi e kotė por fakti mė tronditės pėr kėrkuesit ishte ai qė nuk u gjet asnjė gjurmė e vetme vaji motorash,gjė qė ndodh rendom nė raste rrėzimesh nė det, ose ndonjė nga objektet e vetė avionėve,ndonjė xhaketė shpėtimi ose gjera tė tjera tė kėsaj natyre. Ēdo gjė dukej sikur ishte pėrpirė nga uji.

Arsyeja pse u zgjata me kėtė "aksident" ka tė bėjė me faktin se qė prej asaj dite fama e trekėndėshit mori pėrpjestime tė mėdha dhe njohu njė lloj zyrtarizimi, ndonėse nga organizma tė caktuara tė qeverisė amerikane, ku fenomeni kishte disa kohė qė po studiohej.

Qė prej asaj dite numri i raporteve pėr zhdukje anijesh dhe aeroplanėsh si dhe varkash tė vogla apo anijesh tė mėdha ėshtė rritur ndjeshem. Nisur dhe nga kurajo e njerėzve pėr tė folur dhe mė nė fund thyerja e heshtjes prej disa nga dėshmitarėt qė kanė pėrjetuar situata tė ndryshme brėnda trekėndėshit. Lista e zhdukjeve fatkeqėsisht ėshtė pasuruar ndjeshėm.

Studiues tė ndryshėm tė tė gjitha fushave, fizikantė, kimistė, oqeanologė, gjeologė, arkeologė etj,i kanė kushtuar jetėn dhe pasionin e tyre studimit tė kėtij fenomeni, ku dhe sot e kėsaj dite ndonėse kanė dalė shumė teori pėr atė qė mund tė ndodhi nė trekėndėsh, asnjėra prej tyre nuk mund tė quhet e provuar tėrėsisht.

Njė prej tyre nga mė prestigjiozet Carls Berlitz i cili ėshtė autor i shumė librave pėr kėtė fenomen (njėri prej tyre i pėrkthyer edhe nė shqip “Pa Lėnė Gjurmė”) ka mbledhur informacionin mė tė madh qė ekziston pėr trekėndėshin duke e koordinuar punėn e tij dhe me tė famshmin ufolog Dr Carl Sagan apo Stanton Friedman dhe Allen Hynek si dhe me studiues tė tjerė tė fushave tė materies dhe fenomeneve natyrale.

Nė njė pamje tė pėrgjithshme pėr atė qė ndodh nė trekėndėsh ata kanė dalė me njė teori qė deri tani ėshtė nga mė tė qėndrueshmet. Ana mė pozitive e kėtij studiuesi, nė ndryshim me shumė tė tjerė ėshtė qė ai merr nė konsideratė ēdo lloj teorie tė paraqitur nga shkenctarė tė ndryshėm, madje i pėrfshin ato nė referimet e tij nė tė gjithė auditorėt e botės.

Me pak fjale gjėja mė e zakonshme qė vėrehet nė Trekėndėsh nga anijet dhe sidomos nga avionėt ėshtė ndryshimi i papritur i kohės.

Nga njė pamje e qartė dhe njė qiell blu, papritur ēdo gjė shndėrrohet nė njė mjegull tė dendur nė njė tė ashtuquajtur White Out qė nga pilotėt shpjegohet si bashkimi i qiellit me ujin nė kuptimin e orientimit, pra mjegulla ėshtė kaq e dendur sa nuk arrin tė shquash ku mbaron ajri dhe fillon uji.

Kėsaj i shtohet edhe mosfunksionimi i plotė i instrumentave magnetikė si rezultat i ndėrhyrjeve shumė tė forta qė shmangin ēdo lloj orientimi si dhe humbja pothuajse e plotė e komunikimit si rezultat i daljes jashtė pėrdorimit tė aparaturave.

Njė gjė tjetėr qė dėshmohet random,ėshtė dalja papritur e disa reve nė forme konike dhe nė momentin kur pilotet janė futur brenda tyre, ėshtė dėshmuar qė pėr disa ēaste kanė provuar njė lloj ndjesie sikur kanė humbur gravitetin.

Nga disa pilotė tė forcave ajrore amerikane gjatė njė stėrvitje nė kohen e krizės sė raketave ose siē njihet nga tė gjithė si konflikti kuban, ėshtė dėshmuar qė janė "kapur" nga njė re e tillė dhe ajo qė kanė pėrjetuar ėshtė sa e mrekullueshme aq dhe misterioze dhe e frikshme.

Nė momentin qė grupi i avionėve futet nė re, humbasin komunikimin me kullėn e kontrollit, instrumentat fillojnė tė keqfunksionojnė dhe ajo qė i shtangu mė shumė ishte humbja e gravitetit si dhe pamja qė kishin para syve. Nė momentin qė u futėn nė re e cila nga larg dukej e njė permase tė vogėl, qielli ishte i pastėr dhe shumė i qartė.

Ndėrsa nė momentin qė futen brenda resė ajo nuk kishte tė mbaruar dhe ēuditėrisht ndryshonte formė duke u rrotulluar brėnda vetes me shpejtėsi. Nga tė gjithė pilotėt pamja e brendėshme e resė pėrshkruhet si nė ngjyrėn e aluminit dhe qė zgjatohej nė formėn e tunelit.

Nė fund tė tunelit shikohej tokė, po njė pamje shumė e veēantė pėr pilotėt qė e njihnin mirė atė zonė tė bregdetit. Nė momentin qė skuadrilja del nga reja, rifitohet komunikimi me radio, busulla fillon funksionimin por ajo qė ishte mė shokuesja ishte se tė gjithė avionėt kishin pėrshkuar njė distancė prej mė shumė se 1.500 miljesh nė njė hark kohor prej 15 minutash.

Gjė e pamundur pėr teknologjinė tonė,pa harruar qė edhe sasia e karburantit tė harxhuar ishte ajo qė zakonisht pėrdoret pėr njė fluturim rreth 100 milje. Pėr tė mos harruar qė grupi i pilotėve e pa veten e tyre shumė shumė larg destinacionit dhe pėr kėtė arsye ata nuk mund tė njihnin bregdetin qė panė gjatė kohės qė ishin brenda resė.

Natyrisht kjo dėshmi ėshtė e atyre “fatlumėve” qė i kanė pėrjetuar gjėra tė tilla brėnda Trekėndėshit dhe kanė dalė gjallė prej tij,por shumė tė tjerė janė zhdukur pa lėnė gjurmė.

Tė kthehemi tek Berlitz dhe tek teoritė e tij. Ai mbėshtet fort teorinė qė nė zonėn e trekėndėshit ka njė shmangie tė fortė magnetike qė krijon njė lloj deformimi kohor si dhe dimensional (sipas koncepteve tona pėr dimensionin dhe njohuritė qė kemi pėr ekzistencėn e vetėm 3 prej tyre).

Njė lloj force e pashpjegueshme ndodhet brėnda trekėndėshit, forcė e cila shpesh herė shpėrthen duke thithur anije, aeroplanė dhe njerėz pėr tė mos i kthyer mė kurrė. Nėse kėta fatkeq nė njė mėnyre ose tjetrėn pėrfundojnė nė njė dimension tjetėr apo nė njė botė mė tė mirė, atėhere le ti urojmė qė tė kthehen njė ditė dhe tė na tregojnė pėr ato qė kanė parė.

Ėshtė marrė shumė nė konsideratė edhe teoria e ekzistencės nė trekėndėsh tė njė lloj StarGate, ose njė lloj porte pėr tė kontaktuar botė tė tjera. Nga tė gjithė njihet teoria e famshme e “kontiniumit” hapėsirė-kohe, por brėnda trekėndėshit kjo duket sikur nuk para pėrfillet.

Me pak fjalė disa nga ligjet e fizikės qė ne njohim aty, nuk pėrfillen. Shumė anije kanė humbje nė kohe, disa prej tyre pėrshkojnė distanca qė nuk i justifikon as koha e shpenzuar, as karburanti dhe as teknologjia tokėsore.

Shumė prej tyre dėshmojnė pėr njė betejė tė vėrtetė magnetike brėnda Trekėndėshit tė Bermudeve qė shoqerohet me shpėrthime tė forta elektrike, erėn e squfurit qė ėshtė e zakonshme gjatė shpėrthimit tė rrufeve,si dhe praninė e mjeteve tė panjohura nga teknologjia jonė UFO dhe UFSO (Unidentifield Flying Sea Object).

Pėr njė stuhi tė tillė magnetike ka dėshmi dhe nga kronikat e Kristofor Kolombit nė njė nga udhėtimet e tij brėnda trekėndėshit,ku gjatė njė stuhie magnetike ai humbi 6 nga anijet e tij tė ngarkuara me ar dhe me sende tė tjera tė vyera.

Shumė herė janė dėshmuar pamje tė ufove nė kėtė zonė sidomos gjatė stuhive tė tilla magnetike po ashtu dhe pamje tė ufove qė zhyten me shpejtėsi te paimagjinueshme nėn sipėrfaqen e oqeanit pa bėrė pikėn mė tė vogėl tė zhurmės dhe pa lėnė asnjė gjurmė nė ujė.

Njė fenomen i tillė ėshtė parė mė shumė nė Detin e Sargaseve, pjesa verilindore e trekėndėshit.Aty ku dhe aktiviteti magnetik ėshtė mė i madh. Disa studiues e lidhin veprimtarinė e madhe magnetike nė kėtė zonė si rezultat i efektit qė krijohet nga sistemi i propulsionit qė perdoret nga UFO dhe duke qenė se pamja e tyre brėnda trekėndėshit dėshmohet pothuajse nga tė gjithė, kjo teori mbėshtetet si nga mė tė fortat pėr fenomenin.

Shmangiet e pashpjegueshme nė kohė, nė distanca dhe ē’rregullimi tėrėsor i tė gjitha aparaturave ėshtė gjithmonė i pranishėm.

Disa studiues mbėshtesin teorinė e ekzistencės sė Atlantidės nė zonėn e trekėndėshit. Tė gjithė kemi dėgjuar pėr kontinentin e humbur,por edhe kjo teori ėshtė e lidhur me njė aktivitet jashtėtokėsor,pasi mendohet qė nėse kontinenti i fundosur ėshtė brėnda trekėndėshit atėhere ai nė njė mėnyrė ose tjetrėn ka lidhje me njė teknologji tė panjohur nga shkenca jonė dhe qė s’mund tė shpjegohet tjetėr veēse me njė prani aliene.

Tė shkruash pėr Trekėndėshin e Bermudes natyrisht do duheshin mijėra faqe pėr tė thėnė ēdo gjė qė dihet apo supozohet. Ajo qė ka mė shumė rėndėsi ėshtė se ēdo gjė deri mė sot nuk mund tė provohet shkencėrisht. Fenomenet qė ndodhin,akoma nuk mund tė kuptohen nga shkenca jonė dhe sidomos nga botėkuptimi jonė pėr dimensionet dhe pėrkuljet e kohės.

Teoria e fundit qė po mbeshtetet nga njė grup shumė brilant shkencėtarėsh ėshtė ekzistenca e tuneleve nė hapėsirė qė mundėsojnė shkurtimin e distancave midis planetėve, sistemeve diellore dhe vetė galaksive.

Trekėndėshi,me fenomenet qė ndodhin ėshtė njė provė pėr kėtė teori.Bashkė me teorinė tjetėr pėr ekzistencėn e njė dimensioni tė katėrt tė cilin ne akoma nuk mund ta emėrtojmė,sepse koncepti jonė ėshtė vetėm 3 dimensional. Pra lartėsi, gjėrėsi dhe gjatėsi. Ēdo gjė tjetėr jashtė kėtij trinomi akoma nuk perceptohet nga tė gjithė sepse ėshtė jashtė botėkuptimit tonė pėr ambjentin qė na rrethon.

Siē e thashė mė sipėr qeveria amerikane (e shquar pėr fshehje informacioni apo pėr tendencė keqinformimi) e ka anashkaluar tė paktėn zyrtarisht atė qė ndodh nė trekėndėsh,por nga ana tjetėr ka filluar prej shumė kohėsh tė studiojė fenomenin, majde shumė mė perpara seē mund tė mendohet.

Rasti mė tipik ėshtė ai i te ashtuquajturės: Eksperimenti i Filadelfias,i bėrė nė vitin 1943. Nėpėrmjet krijimit tė njė rryme tė fortė magnetike u arrit transportimi brėnda ēasteve i njė shkatėrruesi tė marinės amerikane nga Philadelphia, Pennsylvania, nė Norfolk, Virginia.

Anija USS Eldridge me njė ekuipash prej disa dhjetra vetash u teletransportua brėnda disa ēasteve nė njė distancė qė do ti duheshin orė tė tėra navigimi. Fatkeqėsisht eksperimenti pati pasoja shumė tė rėnda pėr ekuipazhin tė cilėt gjatė teletransportimit u kthyen nė njė gjėndje transparente dhe tė tmerruar shikonin gjymtyrėt dhe pjesėt e tjera tė trupit tė bėheshin tė padukshme.

Shumė prej tyre patėn probleme mendore, disa vdiqėn nga shkaqe tė panjohura dhe disa u mbyllėn nėpėr institucione speciale dhe kur dolėn prej andej, askush nuk dėshironte mė tė fliste pėr atė qė kishte ndodhur. Ēdo gjė u mbulua nga heshtja e konspiracioni dhe duket sikur qeveria amerikane e ka ndėrprerė kėtė eksperiment.

Nė tė njėjtėn formė dhe nė tė njėjtėn zonė, vetėm se nė anėn tjetėr tė globit tokėsor ekziston njė tjetėr trekėndėsh nė detin e Japonisė qė quhet Trekėndėshi i Djallit.

Ēdo gjė kėtu ndodh nė tė njėjtėn mėnyre si nė trekėndėshin e Bermudeve dhe fenomeni duhet tė jetė i njėjtė pėrfshi zhdukjet dhe anomalitė e tjera. Mbas njė studimi tė detajuar rezultoi se qė tė dy trekėndėshat pėrputhen plotėsisht,vetem se nė anė tė kundėrta tė globit.

Mė poshtė do keni mundėsinė tė lexoni listėn e anijeve dhe avionėve tė zhdukur nė kėtė Trekėndėsh:
avatar
Jon

1233


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Te vertetat e fshehura

Mesazh  Jon prej 22.08.09 19:58

ANIJET E ZHDUKURA

1 - Rosalia - u zhduk nė 1840 nė rrugėn midis Havanės dhe Evropės. Ishte njė anije franceze qė u gjend e braktisur nė brendėsi tė trekėndėshit duke lundruar normalsht, me velat e hapura me ngarkesėn tė paprekur , por ishte zhdukur ēdo gjė e gjallė.

2 - Mari Ēeleste - u zhduk rreth muajit Nėntor 1872, pasi doli nga porti i New Yorkut u gjend nė 4 dhjetor tė po atij viti nė trekėndėsh pa asnjė nė bord.Kishte pasur 10 persona nė bord.

3 - Atlanta - u zhduk nė janar 1880. Ishte njė fregate britanike qė shkonte nga ishujt Bermude nė Angli. U zhduk bashkė me 209 persona nė bord shumė afėr ishujve Bermude.

4 - Freja - u zhduk nė 4 tetor 1902. Ishte njė anije e madhe gjermane me tre direkė qė u gjend nė po kėtė muaj afėr Manzanijes , nė Kubė, nga ku kishte dalė nė datėn 3 tė po atij muaji.Ishte zhdukur gjithė ekipi.

5 - Ciklopi - u zhduk nė 4 mars 1918.Ishte njė anije e madhe e marinės amerikane, 150 m gjatėsi .U zhduk me 309 pasagjerė pa lėshuar asnjė mesazh ndihme. Lundronte mes ishujve Barbados dhe Noorfolk kur u zhduk.

6 - Raifuku Maru - u zhduk nė 1924.Ishte njė anije mallrash japoneze qė lundronte midis ishujve Bahamas dhe Kubės kur u zhduk. Kėrkoi ndihmė me radio.

7 - Cotopaxi - u zhduk nė 1925. Ishte njė anije qė udhėtonte midis Ēarlestonit dhe Havanės. U zhduk afėr Kubės.

8 - Stavenger - u zhduk nė 1931. Ishte anije tregtare qė ndodhej afėr ishullit Cat, nė Bahama , kur u zhduk me 43 persona nė bord.

9- John and Mary- U zhduk nė prill 1932. Ishte njė anije prej dy direkesh qė u shfaq duke lundruar pa asnjė nė bord dhe rreth 80 km nė jug tė ishujve Bermude.

10 - Anglo-Australian - u zhduk nė mars 1938. Ishte njė anije qė lėshoi mesazhin e fundit tė saj nga ishujt Azore. U zhduk me 39 njerėz nė bord.

11 - Gloria Colite - u zhduk nė shkurt tė 1940. Ishte njė jaht i San Vincent nė ishujt Antillas angleze. U shfaq pa asnje nė bord, por me tė gjitha gjėrat nė rregull, duke qenė 320 km nė jug tė Mobile, Atlanta.

12-Rubicon- u zhduk nė 22 tetor tė 1944. ishte njė anije kubane qė u zhduk nė qendėr tė Trekėndėshit. Mė vone u gjend nga rojet detare amerikane pėrballė brigjeve tė Floridas pa asnjė njeri nė bord.Kishte shpėtuar vetėm njė qen qė ishte “dėshmimtari memec” i dramės.

13 - Sandra - u zhduk nė qershor 1950. Ishte anije prej 106 m gjatėsi qė lundronte nga Savanah, Giorgia, nė portin Cabello , Venezuela. Ishte ngarkuar me 302 tonelata insekticidesh pėr plantacionet. Kaloi nė portin e Agustinės nė Florida dhe mė vonė u zhduk me gjithe ngarkesėn dhe ekuipazhin.

14 - Connemara IV - u zhduk nė shtator 1955.Ishte njė jaht privat qė u shfaq complet vetėm, pa asnjė gjurmė tė asaj qė mund tė kishte ndodhur.U shfaq 640 km nė lindje tė Bermudeve.

15 - Sulphur Queen - u zhduk nė 4 shkurt tė 1963. Ishte njė anije tregtare prej 130 m qė shkonte nga Beaumont, Texas, nė Norflok, Virginia. U zhduk pa lėshuar asnjė mesazh ndihme, me gjithė ekuipazhin.

16 - SNO'Boy - u zhduk nė 1 korrik 1963. Ishte njė peshkarexhė e vogėl, vetėm 20 m dhe me 40 peshkatarė nė bord. Shkonte nga Jamaica nė Cayo nė verilindje kur u zhduk me gjithė ekuipazh.

17 - Witchcraft-u zhduk nė 24 dhjetor 1967.Ishte njė anije qė bėnte udhėtime turistike. Ėshtė njė nga rastet mė tė ēuditshėm te trekėndėshit. U zhduk papritur me pronarin dhe njė pasagjer nė bord, kur bėnte shėtitje nė det jo mė larg se 1600 m nga Miami, nė Florida.

18 - Anita - u zhduk nė mars tė 1973. Ishte njė anije tregtare me 20.000 tonelata ngarkesė dhe lundronte nga Newport News pėr nė Gjermani. U zhduk nė trekėndėsh me 32 veta nė bord.

19 - Milton Latrides - u zhduk nė prill 1973. Ishte njė anije qė udhėtonte nga New Orleans pėr nė El Cabo.

AVIONĖT E ZHDUKUR

1 - Super Contellaton - u zhduk nė 30 tetor 1945. Ishte njė avion i flotės amerikane. U zhduk me 42 persona nė veri tė trekėndėshit.

2 - Martin Mariner - u zhduk nė 5 dhjetor 1945. Ishte njė hidroavion bombardues PBM i armatės amerikane me 13 persona nė bord.U zhdukėn tė gjithė pas 20 minutash udhėtim.

3 - C-54 - u zhduk nė 1947. Ishte avion ushtarak i ushtirsė amerikane .U zhduk me tė gjithė njerėzit nė tė,180 km nga ishujt Bermude.

4 - Tudor IV - u zhduk nė 29 janar tė 1948.Ishte njė avion tregtar katėrmotorėsh Star Tiger. U zhduk me 31 pasagjerė dhe tre personel,600 km nė veri tė ishujve Bermude.

5 - DC-3 - U zhduk nė 28 dhjetor 1948. Ishte njė avion privat nė njė udhėtim tregtar qė u zhduk me 32 pasagjerė dhe ekipin e tij nė njė pikė tė papėrcaktuar midis San Juan (Puerto Rico) dhe Miami.

6 - Tjetėr Tudor IV - u zhduk nė 17 janar 1949. Ishte njė avion tregtar i quajtur Star Ariel (binjak i Star Tiger). U zhduk midis ishujve Bermude dhe Jamaica, 600 km nga Bermudet.

7 - Globemaster - u zhduk nė mars 1950.Ishte njė avion tregtar amerikan qė fluturonte pėr nė Irlandė.

8 - York - u zhduk nė 2 shkurt 1952. ishte njė avion tregtar britanik dhe fluturonte pėr Jamaica.U zhduk me 33 pasagjerė nė bord nė veri tė trekėndėshit.

9 - Martin P-5M - u zhduk nė 9 nėntor 1956. Ishte njė avion amfib nga patrullat e marinės amerikane. U zhduk me 10 veta nė ekuipazh shumė afėr Bermudeve.

10 - Chase YC-122 - u zhduk nė 11 janar 1957.Ishte njė avion tregtar me 4 pasagjerė. U zhduk mes Palm Beach dhe Gran Bahama.

11 - KB-50 - u zhduk nė 8 janar 1962.Ishte njė avion tank i Forcave Ajrore Amerikane. U zhduk duke kryqėzuar trekėndėshin nga Virgina pėr nė Azore.

12 - Stratotankers KC-135 - u zhduk nė 28 gusht 1963.Ishin 2 avionė katėrmotorėsh totalisht tė rinj tė Forcave Ajrore Amerikane.Shkonin nė njė mision sekret nga Bazen Homestead, nė Florida, nė njė bazė tjetėr sekrete nė Atlantic, por nuk arritėn kurrė, u zhdukėn 480 km nė verilindje tė ishujve Bermude.

13 - Cargomaster C-132 - u zhduk nė 22 dhjetor 1963 duke shkruar pėr nė Azore.

14 - Flyng Boxcar C-119 - u zhduk nė 5 qershor tė 1965.Ishte njė avion tregtar me 10 pasagjerė nė bord.U zhduk nė juglindje tė ishujve Bahamas.
avatar
Jon

1233


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Te vertetat e fshehura

Mesazh  Jon prej 22.08.09 20:05

Nostradamus - “Parashikues apo Sharlatan” ?

Nostadamusi ka qėnė njė profet i tė fshehtės, qė ka jetuar nga 1503-1566. Michel de Nostredame lindi nė qytezėn e St.Remy nė Francė, nė njė familje hebrenjsh e cila mė pas u kthye nė katolike.

Edhe pse shumė publikime afirmojnė qė ai ka ndjekur universitetin e Montpelies pėr mjekėsi nė 1529, Peter Lemesuer nė librin e tij tė nderuar “Nostradamusi i panjohur” jep dokumenta tė shkruara me dorė,qė edhe pse Nostradamusi ka dashur tė regjistrohet nė Universitetin e Montpelies nė 1529, Guillaume Ronadelet, pėrgjegjėsi i sekretarisė ia refuzoi kėrkesėn pėr regjistrim sepse cilėsohej si njė sharlatan. Nuk ka asnjė gjurmė tė rifutjes sė tij nė kėtė universitet.

Pas kėtij refuzimi pėr t’u regjistruar ai filloi tė udhėtonte nėpėr Evropė si farmacist nė kėrkim tė njohjeve mjeksore. Kur “bisha”goditi Aix en Provence nė 1546 mjekėt e vendit ia mbathėn nga frika.Mjeku i shquar i Toulouse, Augier Ferrier i diplomuar nė Montpelier i tha kolegėve tė tij: Shkoni me nxitim,qėndroni larg dhe ejani mė pas.

Sipas Lemsurier: Pėrderisa i vetmi mjek i shquar dhe i besueshėm qė mund tė rrinte dhe tė luftonte murtajėn ishte akoma i impenjuar nė Marsejė dhe nuk mund tė vinte ose nuk donte tė vinte,e vetmja gjė pėr tė bėrė ishte tė dėrgonte asistentin e tij.

Nė qershor tė 1546 qyteti Aix mori me pagesė Michel de Nostredame pėr tė luftuar “bishėn”! Nostradamusi pėrgatiti barėra me trėndafil pėr tė ndaluar “bishėn”. Nė vazhdim ai pranoi se disa nga metodat e tij nuk funksiononin dhe se ato barėrat me trėndafil ishin thjesht mjekime tė pėrkohėshme. Gruaja dhe fėmijėt e tij vdiqėn tragjikisht nga murtaja.

Profeti Salomon na thotė se: “Gjithēka qė ka ndodhur do tė ndodhė sėrish,gjithēka qė ka ndodhur nė tė shkuarėn do tė ndodhė dhe nė tė ardhmen.Nuk ka asgjė tė re nėn diell.

Nostradamusi pėr shkak tė origjinės sė tij si hebre i njihte padyshim profecitė e “testamentit antik”. Njerėzit ishin tė gatshėm tė paguanin pėr tė njohur tė ardhmen, sidomos se si do tė jetė moti vitin e ardhshėm, nja 2-3 dyzina kalendarėsh publikoheshin ēdo vit nė Evropė dhe shumica e tyre bazoheshin tek Bibla...

Nostradamusi e nis profecinė duke publikuar kalendarin e tij tė parė.

40 vjet pas publikimit tė kalendarit tė parė tė Nostradamusit,sekretari i tij besnik Chavigny qe i paaftė tė konfirmonte realizimin e njė profecie specifike. Ai dha justifikimin e rradhės: nė tė vėrtetė ai fliste pėr njė vit tjetėr.

Nostradamusi publikoi dy kalendarė shumė tė ndryshėm (si horoskopi i sė njėjtės ditė nė dy gazeta tė ndryshme). Ai arriti tė reciklonte disa profeci nė publikimet e tij.

Vetėm profetėt e vėrtetė tė zotit,qė merrnin nga vetė zoti vizione pėr tė ardhmen janė tė pagabueshėm.

Nė dritė tė kėtij kritieri absolut,profecitė e Nostradamusit janė parandjenja.

Nostradamusi i bėnte profecitė e tij mbi astrologjinė dhe ka pranuar se ėshtė kėshilluar me karta planetare qė janė shkruajtur me bindjen se trupat qiellorė influenconin ngjarjet njerėzore,gjė qė konsiston njė pamaturi,paaftėsi sipas analistėve tė astrologjisė.

Si pasojė veprat e Nostradamusit ndjejnė studime mė personale dhe meqėnėse janė themeluar nė bazė tė astrologjisė,kėto janė me origjinė tė fshehur.Nostradamusi ishte i implikuar nė studime dhe nė fshehtėsi.

Studimi bazohet mbi supozime pa arsye dhe ngjarje tė ngjashme tė historisė njerėzore,qė mund tė ripėrsėriten nė tė ardhmen,100 vjet mė vonė,kur e njėjta vendosje planetare tė ripėrsėritet.

Njė ngjarje e ngjashme si pushtimi i Spanjės dhe gjiri mesdhetar tė Evropės nga Anibali,do tė ndodhė sėrish sipas Nostradamusit, nė tė ardhmen kur i njėjti sistem planetar do tė shfaqet.

Gjithēka qė Nostradamusi duhet tė bėnte ishte tė shikonte pozicionin e planetėve nė momentin kur ka shumė evenimente historike tė ndodhura dhe mė pas tė kėshillonte njė libėr kartash planetare tė publikuara mė parė,si: “Le tavole Alfonsine” tė Jean de Churs i gjetshėm pas shekullit tė XIV.

”De Magnis Comunctibus” tė cilin ai e citonte shpesh dhe me ndihmėn e tavolinave planetare,tė pėrcaktonte datėn gjatė sė cilės do tė ndodhnin ngjarje tė ngjashme sėrish.

Por zakonisht Nostradamusi mjaftohej tė pėrcaktonte pozicionet planetare dhe ia linte lexuesit tė pėrcaktonte datėn (tė ngjarjeve qė do tė rindodhnin) , mė pas kėto situata krijonin pozicione pėr tė cilat pėrcaktimi i tavolinės sė planetėve tė brendėshme ishte mė i vėshtirė.

Nuk ishte nevoja pėr fuqi tė jashtėzakonshme nė profeci.”Astronomicum Caesarum”erdhi me njė bashkėsi pėrpunues kartash nė formė disku pėr ta bėrė punėn e tė ashtuquajturve astrologė,mė tė thjeshtė.

Imagjinojmė shpesh Nostradamusin me njė kapele nė formė koni tė dekoruar me gjysmėhėna,qė vėshtron natėn vonė dhe borėn rėnėse tė njė topi kristali.Por nuk ėshtė kėshtu.Astrologėt profesionistė tė asja kohe e kritikonin pėr profecinė e tij tė dukshmė.Nė fakt Nostradamusi nuk ngjante fare me njė astrolog.Gati ēdo horoskop i bėrė prej tij pėr njerėzit e pasur,sipas Peter Lemesurier,mbante gabime tė rėndėsishme.

Pėr kėtė arsye Nostradamusi e quante tė rėndėsishme faktin se qė nė fillim klientėt e tij t’a kishin piketuar kartėn e tyre astrologjike tek njė astrolog profesionist.

Me tė vėrtetė vrasim mėndjen se ēfarė i shtynte njerėzit qė tė konsultoheshin tek ai ?

Ndėrsa dėshira e njerėzve pėr tė pasur njė opinion tė dytė pasi janė takuar me doktorin nė rast se...Nė fakt ndodh se mjeku ka mė shumė kopetenca se njė mendim i dytė.

Megjithatė Nostradamusi e kishte gjetur formulėn e duhur pėr tė projektuar nė tė ardhmen, ngjarjet e sė shkuarės. Nėse ngjarjet pėrsėriten atėherė mund tė ndodhė njė tepri profecishė tė eventeve historike tė ricikluara: kometat, murtajat, tradhėtitė, luftra detare, shfaqe pėrbindėshash, tėrmete, pėrdhunime, gjarpėrinj tė ardhur nga Afrika e Veriut etj...

Nė njė vit ai prodhoi mė shumė se 300 profeci.Nostradamusi bėhet nė sektorin e profecisė ai qė Henry Ford ėshtė nė sektorin e makinave. Ai publikoi tre kalendarė nė 1557 dhe dy tė tjerė mė 1558. Edhe ngjarje lehtėsisht tė parashikueshme u quajtėn profeci. Pėr shembull: Nė shkurt tė 1554 Nostradamusi parashikoi vdekjen e dy papave.Kjo nė fakt ndodhi vitin e ardhshėm.

Nėse papat janė tė vjetėr dhe shėndetligė ėshtė e thjeshtė t’ua parashikosh vdekjen. Ėshtė si tė bėsh profeci sot: “Kėtė vit do tė ketė terror nė lindjen e mesme,e cila gjithmonė ka qėnė e ndjekur nga parregullsitė si pjesa tjetėr e planetit.

Nė 1555 Nostradamusi nisi tė pranonte qė ishte hyjnisht i frymėzuar,duke i bėrė profecitė e tij tė pagabueshme.

Nostradamusi mbahej duke thėnė: “Dieu est sur tout les asters” (Zoti ėshtė mbi yjet).
Si pasojė nėse parashikimet e tij nuk realizoheshin ndodhte thjesht sepse zoti kishte ndryshuar mėndje.

Pėrgjegjėsia nėse njė profeci nuk realizohej,nuk binte mbi Nostradamusin,kishte njė lidhje direkte me zotin,gjė qė askush tjetėr nuk e kishte “(arrogancėn e tė gjithė profetėve sharlatanė dhe tė disa ungjėjve karizmatikė)”.

Bibla na tregon qartė: “Askush prej jush nuk duhet tė djegė vajzėn ose djalin nė emėr tė sakrificės.Askush tė mos praktikojė parashikimet apo tė zbulojė tė ardhmen. Askush tė mos praktikojė magjinė apo yshtjet. Askush tė mos kėshillohet me shpirtrat apo magjistarėt.

Askush tė mos guxojė tė ngacmojė tė vdekurit.Gjithashtu ai qė i bėn kėto gjėra do tė konsiderohet si i dėnuar nga zoti”. Kjo thėnie i pėrket padyshim edhe njė profeti qė shkruan profeci nė masė siē ishte Nostradamusi.

Si mund tė bėni profeci ?

Nė ditėt e sotme ėshtė shumė e lehtė tė bėni profeci.E rėndėsishme ėshtė thjesht tė dini 6 rregullat e profecive.Cilat janė ato? :

1- Mos jini shumė specifikė nėse nuk doni tė kundėrshtoheni.Jini tė paqartė dhe enigmatikė.

2- Shkruani nė mėnyrė tė tillė qė t’i bėni lexuesit qė tė besojnė se ju dini diēka edhe nėse nuk dini asgjė. Bėni aluzion nė mėnyrė enigmatike tė njė objekti pėr tė cilin nuk flisni. Kjo do tė ndezė mė shumė mister dhe do ti bėjė profecitė tuaja mė madhėshtore.

3- Bėni parashikime mbi gjėrat qė kanė njė probabilitet tė madh tė realizohen: luftra, murtaja, ngjarje tė lidhura me motin, intriga politike, vdekjen e personave tė rėndėsishėm, incidente...gjithēka nė mėnyrė misterioze.

4- Nėse bėni shumė profeci,sigurisht ndonjėra do tė realizohet sipas ligjit tė probabilitetit. ”Nėse ju hidhni shumė baltė nė mur, njė pjesė do tė ngjisė”. Nė parashikimin e 1554, Nostradamusi dha 149 profeci tė reja. Nė vazhdim dha mė shumė se 300 nė vit.

5- Pėr tė qėnė tė besueshėm shkruani disa profeci “ex-post facto” (fakte tė pakryera). Me kohėn besimtarėt do tė harrojnė qė ju nuk po profetizonit, por thjesht po tregonit ngjarje. Injorantėt nuk do t’a bėjnė dallimin.

6- Riciklojini profecitė qė nuk janė realizuar. Historia ka tendencė tė pėrsėritet dhe ju mund tė jeni me fat.
avatar
Jon

1233


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Te vertetat e fshehura

Mesazh  Jon prej 22.08.09 20:09

Kush ishte Leonardo Da Vinēi ?

Atij i mungonte vetėm njė gjė; qė nė kohėn e tij, nė epokėn e Rilindjes Evropiane, tė rizbulimit tė klasikes antike, nė fakt dukej se ishte diēka e patolerushme.

Ai nuk zotėronte as latinishten e as greqishten. Ėshtė disi e habitshme pėr ēdo njeri qė dėgjon pėr bėmat e tij, kur has nė fakte tė reja e konstaton se natyra i kishte dhėnė atij shumė dhunti, tė cilat ai u pėrpoq gjatė gjithė kohės t‘i vinte nė zbatim e t‘i shfrytėzonte me modesti.

Pėr shumėkėnd, nė krah i ka qėndruar vetėm talenti i spikatur.Leonardo da Vinēi ėshtė bėrė sot nė kohėt moderne, njė nocion mė vete kur vjen puna pėr pikturėn, pasi veprat e tij, e sidomos e famshmja "Mona Lisa" dhe "Darka e Fundit", janė relike me vlera tė paēmueshme.

Por vepra e tij nė tėrėsi, pėrtej asaj tė cilėsuar tė famshme dhe e mirėnjohur, qė ai la pas, pėr shumėkėnd akoma ėshtė e panjohur dhe e pastudiuar mirė.

Nėse hedh sytė sot nė dorėshkrimet e tij, e vėshtron jetėn qė ai bėnte, mbetesh i habitur, ndėr tė tjera edhe me faktin, se si ai ia ka dalė asokohe tė merrej edhe me pikturėn, ndėrkohė qė ėshtė dashur t‘ia kushtojė kohėn shumė eksperimenteve e njė veprimtarie studimore, gjė e cila me kushtet e mundėsitė qė tė ofronte koha, kushtonte, sigurisht, shumė kohė, mund e djersė.

Konstruktor armėsh luftarake

Si inxhinier dhe shpikės, Leonardo da Vinēi, interesohej sė pari pėr sferėn ushtarake. Ai ishte njė gjeni universal nė ēėshtjet e armėve e shpikjeve ushtarake. Ndėrsa trupat e Papės nė vitin 1470 rrethuan Firencen, ai zhvilloi plane pėr projektimin e armėve e makinave luftarake.

Kėshtu, ai konstruktoi njė top shumė-funksional pa kundėr-reagim, i cili i parapriu principit tė tipave modernė tė artilerisė malore. Arma nė fjalė mbante 10 gjyle, tė cilat bėnin tė mundur shkatėrrimin e linjave armike.

Ai projektoi edhe njė bosht apo bazament cilindrik me prerje trekėndėshe nė fund, mbi tė cilin nė tri radhė vendoseshin gjithsej 33 gryka topash. 11 nga kėto gryka mund tė lėshonin zjarr nė tė njėjtėn kohė, 11 tė tjerė mbusheshin e bėheshin gati, kurse ata 11 qė mbeteshin si pėrfundim, ftoheshin e prisnin tė rinisnin ciklin.

Kėshtu zjarri nė njė farė mėnyrė, mbeste gjatė gjithė kohės i pandėrprerė. Para se shpikjet e tij tė gjenin zbatim praktik nė front, nė vend ra sėrish paqja, e nuk qe nevoja qė ato tė provoheshin konkretisht sė bashku me pasojat qė do linin. Shumė projekte vijuan mė pas nė letėr pėr Leonardon, e qė patėn njė fat tė ngjashėm me ato qė theksuam mė lart, duke mos e marrė kurrė "patentėn" si shpikje tė mirėfillta nė histori.

Da Vinēi ishte marrė...

Nė moshėn 30-vjeēare, ai i ofroi Ludovico Sforza-s, zotit tė Milanos, shėrbimet e tij si njė ekspert i ēėshtjeve tė armatimit e taktikave ushtarake. Ai i dėrgoi princit njė memorandum tė detajuar me skica tė panumėrta, nė tė cilat ai pretendonte se mund tė ndėrtonte tė gjitha llojet e armėve e makinave luftarake, si dhe tė vinte nė jetė struktura arkitektonike, tė cilat Ludovico Sforza, mund t‘i pėrdorte me pėrparėsi nė rast tė ndonjė konflikti tė armatosur.

Nė njė dokument qė vjen nga ajo kohė, e ku jepet nė mėnyrė tė detajuar edhe korrespondenca me kryezotin e Milanos, bėhet fjalė ndėr tė tjera, edhe pėr ura tė ēmontueshme, qė mund tė transportoheshin e zhvendoseshin me lehtėsi, duke pėrbėrė kėsisoj edhe paraardhėset e mirėfillta tė tė ashtuquajturave "Urat Bailey", qė u pėrdorėn nė mėnyrė masive gjatė Luftės sė Dytė Botėrore.

I parapriu shpikjeve tė mėdha

Mė vonė, Leonardo projektoi edhe njė urė me bazament tė rrotullueshėm, realizimi i konstruksionit tė sė cilės u bė realitet vetėm nė shekullin e 20-tė.

Pėr tė pushtuar kėshtjellat, ai propozoi tė hapnin tunele nė disa pika tė rėndėsishme strategjike dhe tė minonin sipėrfaqen e nėndheshme. Ai pėrmend nė projekt, edhe faktin se duheshin hapur kanale ku do kalonte uji, nė mėnyrė qė tė shkatėrroheshin ngadalė themelet e njė kėshtjelle qė nuk ishin prej shkėmbi natyral, e ku gėrryerja do bėnte punėn e saj.

Leonardo, gjithashtu ndėrmori edhe njė projekt tjetėr, duke konstruktuar njė rruzull, apo gjyle tė madhe, e cila rrotullohej duke lėshuar flakė tė stėrmėdha nė njė bazament tė caktuar me konstruksion hekuri.

Biografėt e studiuesit e veprės sė Leonardos, sot thonė se ai me kėtė hap, i parapriu le tė themi, konceptit tė motorėve tė raketave.

Njė shpikje tjetėr ishte dhe njė lloj bombe gazi, e cila ishte e mbushur me pluhur baruti, squfur e copa gjylesh. Ajo duhej tė shpėrthente nė njė hark kohor, qė nuk ishte mė i gjatė se sa njė lutje "Ave Maria" - theksojnė studiuesit nė njė nga pasazhet kushtuar shpikjeve tė gjeniut tė madh.

Pėr t‘u shėnuar janė sidomos disa plane, qė ai kishte pėr ndėrtimin e njė paraardhėsi tė tankut, tė cilin Da Vinēi e kishte ndėrmend me kohė. Kėtu, nė fakt bėhet fjalė pėr njė kėshtjellė lėvizėse nė formė konike.

Nė bazamentin e saj ishin projektuar porta ku do tė dilnin grykat e zjarrit, tė cilat nė shumė aspekte tė kujtojnė tanket e sotėm. Ky lloj masivi luftarak, do tė vihej nė lėvizje pra me anė tė njė sistemi manivelash, llozesh e vinēash tė dėshmuara qartė pėr mėnyrėn se si duhet tė funksiononin, nė skicat e dorėshkrimet e Da Vinēit.

Kėto shpikje, sikurse edhe shumė tė tjera tė bėra prej tij, ishin tė destinuara tė mbeteshin vetėm nė letėr, derisa erdhi koha e shpikjes sė motorit me djegie tė brendshme, shekuj mė vonė.

Da Vinēi zhvilloi edhe njė armė, e cila u projektua dhe u zhvillua nė ofiēinėn, ku ai kryente eksperimentet e qė ia vlen vėrtetė t‘u kushtohet vėmendje. Kėshtu ai projektoi njė lloj topi me avull, ku uji i nxehtė futej nė njė gyp tė gjerė.

Me fuqinė qė ēlironte avulli, mund tė shtynte mė pas gjylen nga presioni deri nė njė distancė tė konsiderueshme. Ėshtė pėr t‘u vėnė re sidomos forma elegante e topit nė fjalė, e cila pėr kohėn ishte njė risi shumė e madhe dhe inovatore. Pėrveē kėsaj, Leonardo ndėrmori hapa tė tillė qė synonin tė ēonin pėrpara artin luftarak, duke parė pėrparėsitė e njė arme tė vjetėr si katapulta, tė cilėn e studioi dhe ia pėrmirėsoi rendimentin.

I mahnitur nga fluturimi

E dimė tė gjithė se Leonardo ishte shumė i pasionuar edhe pas fluturimeve. Leonardo ishte njė vėzhgues shumė i mprehtė nė radhė tė parė i fenomeneve natyrore, mekanike, fizike e kimike.

Pėr sa i pėrket fluturimit, dėshmohet se ai u mor me kėtė fushė studimi pėr 25 vjet me radhė, duke mos lėnė pas dore siē theksuam mė parė, edhe fusha tė tjera. Kėto studime ishin ndėr tė tjera, edhe arsyeja se pse ai nuk provoi ndonjė teknikė mė tė thjeshtė fluturimi. Ai duket se ka dashur vėrtetė tė imitojė zogjtė e insektet, e iu kushtua studimit tė lėvizjeve tė krahėve tė tyre deri nė detaj.

Deri sa vdiq, ai mbeti i mahnitur nga aftėsitė e kėtyre gjallesave pėr tė fluturuar, apo dhe nga "koncepti i Ornithopterit", megjithėse ai kishte bėrė gati me kohė shumė skica, qė sot tė ngjajnė se i kanė paraprirė projektimit tė njė helikopteri.

Leonardo la pas njė seri skicash, ku nė fokus kishin fluturimin, e qė janė pėrmbledhur nė "Codex Atlanticus". Sipas mendimit tė shumė ekspertėve e studiuesve tė tij, e tė fushave qė ai studioi, kėto paraqesin nė njė farė mėnyre edhe projektet e para evropiane pėr fluturimin.

Shpikėsi e novatori i talentuar, megjithatė nuk ka lėnė tė shkruar kurrkund, nėse ai ia arriti tė testonte ndonjėherė ndonjė pajisje fluturimi. Kėto i dhanė udhė mė pas edhe spekulimeve. Por njė rindėrtim i ideve tė tij sot mbi fluturimin human nė kohėt e Da Vinēit, tė bėn tė vihesh vėrtetė nė mendime pėr gjeninė e tij.

Po kėshtu, shpirti i tij gjenial arrti tė jepte njė version tė parashutės nė formė piramidale. Edhe kėto shpikje, tė rindėrtuara sot nė praktikė, pa dyshim se funksionojnė. Historia e teknikės, sigurisht se do kishte vijuar ndryshe, nėse Da Vinēi do tė kishte mundur t‘i vinte nė jetė, qė nė kohėn e tij shumė nga projektet qė skicoi.

Sekretet e “Darkės sė Fundit” !

Njė ilustrim klasik i kėsaj tendence ėshtė njė nga kryeveprat e Leonardo Da Vinēit, Darka e Fundit. Ajo ėshtė pa dyshim njė vepėr e mrekullueshme arti. Megjithatė ajo nuk do tė ishte vendi ku duhet tė shikosh nėse do tė dish se si ishte Darka e Fundit nė tė vėrtetė.

Ajo jep njė pamje tė shpėrfytyruar tė vendit tė ngjarjes, nė fakt njė interpretim tė shekullit tė pesėmbėdhjetė.E para, Leonardo e ka vendosur Jezusin bashkė me dishepujt e tij ulur nė tryezė. Por njerėzit nuk uleshin pėr tė ngrėnė nė tryeza nė kohėn e Krishtit, ata shtriheshin.

Shtriheshin nė diēka nė formė divani, duke u mbėshtetur nė bėrryl, gjė qė e linte dorėn tjetėr tė lirė pėr tė ngrėnė. Kjo ėshtė e rendėsishme sepse sipas Gjoni 13:24 Pjetri e pyet Gjonin: "Atėherė Simon Pjetri i bėri shenjė tė pyeste kush ishte ai pėr tė cilin foli".Dishepujt e tjerė nuk mund ta dėgjonin Pjetrin. Pse? Sepse ai nuk kishte mundėsi tė kthehej mbrapa, Gjoni mund tė vinte para dhe mund tė bisedonin.

Leonardo gjithashtu i ka vendosur ata nė njėrėn anė tė tryezės, si nė tryezėn e spikerit. Ėshtė njė vendosje e kujdesshme sikur dikush t'u ketė thėnė: "Hej, burra, le tė mblidhemi e tė dalim njė fotografi si shokė qė jemi. Njė foto tė fundit para se tė largohet Krishti."

Por sigurisht, nga leximi i pėrshkrimit biblik kuptohet se ata nuk ishin tė ulur ashtu.Njė tipar tjetėr interesant i pikturės Darka e Fundit ėshtė se Leonardo ka pikturuar njė zbukurim tė shekullit tė pesėmbėdhjetė nė murin prapa.

Kjo nė mėnyrė tė dukeshme reflekton kohėn e Leonardos dhe jo tė shekullit tė parė. Dhe nesė vėzhgoni me kujdes do tė vini re se nė pikturėn e Leonardos,pėrjashta ėshtė ditė.

or sipas pėrshkrimit biblik, Darka e Fundit ėshtė ngrėnė nė fakt nė mbrėmje dhe ndoshta natėn vonė.Si pikturė, Darka e Fundit ka vlerė tė madhe. Por gjėja e pafat ėshtė se duke shikuar njė vepėr tė bukur arti, njerėzit shpesh bėjnė njė interpretim tė gabuar tė pasazhit nga bibla.

Nė fakt, nėse do tė dinin ta shikonin mė mirė artin, atėherė do tė kuptonin mjaft gjėra rreth situatės. Kjo ėshtė njė nga shenjat e artit tė mirė. Saktėsia kėrkon qė personi tė kthehet nė atė periudhė dhe kulturė pėr tė gjetur se ēfarė po ndodh nė tė vėrtetė.

Nė fakt nėse nuk e kuptoni kontekstin zanafillor tė Darkės sė Fundit, nuk mund ta shijoni plotėsisht kryeveprėn e Leonardos.
avatar
Jon

1233


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Te vertetat e fshehura

Mesazh  Jon prej 22.08.09 20:11

Misteri I “Detit tė vdekur”!

Deti i Vdekur,ėshtė liqen nė Lindjen e Afėrme por shpesherė e quajmė det.Cilėsohet si deti mė i kripur nė botė. Kripesia ėshtė aq e madhe saqė nė tė nuk ka jetė, pėrveē disa mikroorganizmave-bakterjalė.

Ėshtė det i mbyllur dhe bregun e tij e ndajnė Izraeli dhe Jordania, dhe e ka njė rrjedhė, lumin Jordan. Kripesia e tij ėshtė 30%, gjė qė ėshtė 9 herė mė e lartė se uji i zakonshėm i detrave. Ėshtė i gjatė 67 km dhe i gjėrė deri nė 18 km.

Deti i Vdekur njėherėsh ėshtė lartėsia mė e vogėl e tokės, ndėrsa sipėrfaqja e tij ėshtė nė -418 metra tė lartėsisė mbidetare dhe gjithnjė ėshtė duke rėnė. Thellėsia e detit tė vdekur ėshtė 330 m.

Uji i detit tė Vdekur kryesisht ėshtė i nxehtė dhe nxehja e tij nuk ėshtė e nevojshme. Pėr shkak se uji ėshtė shumė i kripur e ka dendėsinė tė madhe. Nė 35 metrat e sipėrme kripėsia ėshtė 30 – 40 % dhe temperaturat arrijnė 19 -37 gradė celsius.

Nė kėtė gjendje nuk ėshtė e mundur futja nė ujė deri nė qafė, sepse trupi i njeriut ngrihet mbi ujė porsa hyn nė ujė nė lartėsinė e gjoksit, kėshtu qė notimi ėshtė pothuajse i pamundur pėrshkak se trupi qėndron nė sipėrfaqe. Kujdesi duhet tė jetė i lartė qė ndonjė pikė uji mos tė depėrtojė nė sy, sepse ėshtė e domosdoshme shpėlarja me ujė tė zakonshėm, deti ėshtė aq i kripur saqė ėshtė e pamundur hapja e syve.

Pėrshkak tė kripėsisė uji i Detit tė Vdekur ėshtė shumė i shėrueshėm. Pas daljes nga uji trupi mbetet i mbuluar me njė shtresė tė trashė tė kripės, e cila me kalimin e kohės vepron nė lėkurė.Nė fund tė detit ėshtė edhe shtresa e baltės mė tė cilėn njerzit bėjnė lyerjen e trupit pėr shėndet mė tė mirė.

Projekt pėr tė “ngjallur” Detin e Vdekur

Zyrtarė nga Jordania, Izraeli dhe Autoritetet Palestineze janė takuar nė njė resort nė brigjet e Detit tė Vdekur pėr tė hartuar njė plan shpėtimi pėr kėtė tė fundit. Vitet e fundit uji i Detit tė Vdekur po thahet, ē’ka ka rritur shqetėsimin mes vendeve qė lagen nga brigjet e kėtij deti.

Plani konsiston nė ndėrtimin e njė kanali, i cili do tė mundėsojė kalimin e ujit tė Detit tė Kuq drejt Detit tė Vdekur. Niveli i Detit tė Vdekur, qė ėshtė deti me ujin mė tė kripur nė botė nė pikėn mė tė ulėt tė Tokės, ka rėnė me tre kėmbė nė vit gjatė 20 viteve tė fundit si pasojė e evaporimit si dhe ndryshimit tė rrjedhės sė lumenjve nga Siria dhe Izraeli.

Deti i Vdekur dhe rrethinat e tij janė burimi i shumė historive sociale tė njerėzimit dhe kanė lidhje me tre besime monoteiste, hebraizmin, krishtėrimin dhe islamin.

Nė vitin 2005, tre shtetet qė kanė dalje nė brigjet e Detit tė Vdekur kėrkuan nga Banka Botėrore qė tė financonte studimin e fizibilitetet. Banka pranoi dhe po kėrkon financim nga shtetet donatore. Katėr shtetet donatore, Franca, Japonia, SHBA dhe Holanda kanė premtuar se do tė japin 15 milionė dollarė pėr studimin e fizibilitetit tė Detit tė Vdekur.

Studimi do tė konsistojė nė pasojat mjedisore dhe sociale qė do tė sjellė transferimi i ujit nga Deti i Kuq drejt Detit tė Vdekur.Ekspertėt gjeologjikė kanė paralajmėruar se rėnia e nivelit tė ujit tė Detit tė Vdekur mund tė shtojė tėrmetet nė zonat pėrreth tij. Po sipas tyre, Deti i Vdekur mund tė zhduket fare pas 50 vjetėsh nėse vazhdon thatėsira e tanishme.

Projekti pėr ndėtimin e kanalit qė do tė lidhė Detin e Kuq me Detin e Vdekur, parashikohet qė tė kushtojė mbi 1 miliardė dollarė. Nėse ky projekt realizohet, zona prej pothuaj 248 milje shkretėtirė qė ndodhet mes dy deteve do tė pėrfitojė nga kalimi i ujit tė freskėt dhe do ta kthejė rajonin nė njė oaz bujqėsor, nga ku do tė pėrfitojnė tė tre shtetet.
avatar
Jon

1233


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Te vertetat e fshehura

Mesazh  Jon prej 22.08.09 20:12

Pėrplasja e Galaksive !!!

Rruga e Qumėshtit do tė pėrplaset me galaktikėn fqinje mė shpejt se ē’ishte menduar.

Sipas matjeve mė tė detajuara tė bėra deri tani, shkenctarėt e pranuan se e kishin nėnvlerėsuar sė tepėrmi masėn e Rrugės sė Qumėshtit. Matjet e reja nėnkuptojnė se dy galaksitė, tė cilat janė nė rrugėn pėr pėrplasjen kataklizmike, do tė pėrplasen me njėra-tjetrėn mė herėt se ēe kishin parashikuar shkenctarėt.

Kur tė takohen dy galaksitė, lėkundjet e fuqishme do tė shtypin shtėllungat e gazit ndėryjor brenda tyre, duke ēuar nė lulėzimin e yjeve tė reja nė njė ‘urra’ tė fundit tė mrekullueshme, para se mbeturinat gjigande,ngadalė do errėsohen dhe do shuhen pėrfundimisht.

Fatmirėsisht, katastrofa galaktike qėndron akoma shumė larg nė tė ardhmen.Sistemi ynė solar ėshtė rreth 28,000 vite dritė larg nga qendra e Rrugės sė Qumėshtit, qė ėshtė njė nga mė shumė se 35 galaktikat nė zonėn e afėrt tonė kozmike.

Galaktika Andromeda, e cila ėshtė dy herė mė e madhe se e jona, ėshtė rreth 2 milionė vite dritė larg. Karl Menten, njė astronom nga Instituti Max Planck pėr Radio Astronomi nė Gjermani, tha se pėrderisa pėrplasja e galaktikave do tė ndodhė mė shpejt se ē’pritej, nuk ka arsye pėr alarm. “Ne prapė presim qė kjo tė ndodhė miliarda vite nė tė ardhmen,” tha ai.

Njė ekip i udhėhequr nga Menten dhe Mark Reid nė Qendrėn Harvard-Smithsonian pėr Astrofizikė nė Massachusetts, ka pėrdorur radio teleskopė tė quajtur ‘Very Large Baseline Array’ (VLBA) pėr tė bėrė matje preēize tė Rrugės sė Qumėshtit, pėrderisa ajo lėviz nėpėr hapėsirė.

Pėrderisa galaktika rrotullohet, pjesėt qė emetojnė radiovalė lėvizin afėrsisht si Toka, duke ua lejuar kėshtu studiuesve tė gjejnė pėrgjigjen se sa shpejt po tjerret galaktika.Shkenctarėt kanė regjistruar radiovalė tė forta, qė vijnė nga tė katėr krahėt spiralė tė galaksisė, ku lindin yje tė reja.

Nxehtėsia nga yjet i ngroh molekulat e alkoolit nė shtėllungat e gazit ndėryjor, qė lirojnė energji si radiovalė.Matjet treguan se sistemi ynė solar ėshtė duke lėvizur 600,000mph, d.m.th. 100,000mph mė shpejt se ē’mendohej.

“Kėto matje janė duke e pėrmirėsuar tė kuptuarit tonė pėr strukturėn dhe lėvizjen e galaksisė sonė,” tha Menten.Rrotullimi mė i shpejtė i galaksisė do tė thotė se masa e saj duhet tė jetė e ngjashme me atė tė Andromedės, rreth 270 miliardė herė mė e madhe sesa masa e Diellit, ose 33% mė e madhe sesa kishin treguar llogaritjet e mėparshme. “Ne nuk do tė mendojmė mė pėr Rrugėn e Qumėshtit si motra e vogėl e galaksisė Andromeda,” tha Reid.

Studimi u prezantua nė takimin vjetor tė Shoqatės Astronomike Amerikane, nė Long Beach, California.Astronomėt besojnė se pėrplasja e galaktikave mund tė ndodhė nė kohėn e njėjtė kur dielli ynė do ta djegė edhe karburantin e fundit nuklear, brenda 7 miliardė viteve tė ardhshme. Ėshtė shumė pak e mundshme qė tė pėrplasen planetėt ose yjet.

Ndėrsa dy galaktikat do tė bashkohen pėr tė formuar njė galaktikė tė re, mė tė madhe.“Galaktikat do tė trazohen dramatikisht, por ato janė shumė tė shpejta, kėshtu qė do tė bashkohen dhe eventualisht tė gjitha yjet do tė shuhen, dhe ajo do tė bėhet njė galaktikė e madhe e vdekur,” tha Gerry Gilmore nga Instituti i Astronomisė nė Universitetin e Cambridge, i cili nuk ishte i pėrfshirė nė studim.

“Njė gjė qė ne akoma nuk e dimė ėshtė nėse Andromeda do tė na godasė drejt apo kalimthi.” Nėse galaktika e godet njė pjesė tė Rrugės sė Qumėshtit, pritet qė ajo tė tėrhiqet mbrapsht pėr pėrplasje tė mėtutjeshme. Pėrplasja e plotė mund tė ndodhė pėr miliona vite.Sipas Gilmore, studimi bėn mė shumė sesa vetėm qė sjell datėn e abdikimit galaktik.

Studimi gjithashtu hedh dritė nė natyrėn e materies sė errėt, substanca e padukshme qė besohet se i mban bashkė galaktikat. Gilmore thotė se zbulimet e reja tregojnė se ka mė shumė materie tė errėt nė qendėr tė galaksisė, qė mund tė jetė e ftohtė dhe mė kompakte sesa kanė menduar astronomėt.

Astronomėt e tjerė qė morėn pjesė nė takim, raportuan pėr njė hartė tė re tė krahėve spiralė tė Rrugės sė Qumėshtit.

Ajo paraqet dy krahė tė dukshėm dhe simetrikė nė formė spiraleje, qė dalin nga bėrthama e galaksisė e qė pastaj degėzohen nė katėr krahė tė ndarė. Vrojtimet e mėparshme i kishin bėrė konfuz astronomėt, duke zbuluar numra tė ndryshėm tė krahėve spiralė qė dilnin nga qendra e galaksisė.
avatar
Jon

1233


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Te vertetat e fshehura

Mesazh  Jon prej 22.08.09 20:14

Shtatė mrekullitė e botės nėnujore !

Lista e mrekullive tė botės nėnujore e ka origjinėn tė panjohur, por ajo ėshtė pėrsėritur mjaftueshėm pėr tė fituar njė shkallė rėndėsie.

Njėri prej tyre ėshtė ishulli Palau, zyrtarisht republika e Palaut. Ky ishull ndodhet nė Oqeanin Paqėsor, rreth 800 kilometra nė lindje tė Filipineve. Mrekullia e dytė janė shkėmbinjtė nėnujorė nė Belize. Guma e koraleve nė Belize ėshtė strehė e njė numri tė madh bimėsh dhe kafshėsh, njė prej ekosistemeve mė tė larmishme nė botė.

Aty gjenden 70 specie tė forta koralesh, 36 specie tė buta koralesh, 500 specie peshqish, me qindra specie jorruazorėsh. 90% e shkėmbinjve nėnujorė duhet zbuluar. Vetėm 10% e specieve janė bėrė tė njohura. Tė listuara nė vend tė katėrt qėndrojnė grykat hidrotermale.

Kėto janė tė ēara nė sipėrfaqen e tokės nga tė cilat del ujė i nxehtė nga thellėsia me pėrmbajtje tė lartė mineralesh. Zonat pranė grykave hidrotermale janė biologjikisht prodhuese. Gryka hidrotermale aktive besohet se ekzistojnė nė hėnėn e Jupiterit, Europa, dhe tė ēara tė tilla tė larta mendohet se kanė ekzistuar nė Mars.

Njė tjetėr mrekulli e mbrojtur nga UNESCO janė edhe ishujt “Galapagos”. Emri i vjen nga bashkimi i “guackave” dhe “breshkave”.

Kėto janė njė arkipelag i ishujve vullkanikė tė shpėrndarė pėrqark Ekuadorit, 965 kilometra nė perėndim tė Ekuadorit kontinental nė oqeanin Paqėsor. Vendin e gjashtė e mban liqeni Baikal, njė prej liqenjve mė tė mėdhenj nė botė.

Liqeni Baikal shtrihet nė Siberinė jugore nė Rusi, mes Irkutsk Oblast nė veriperėndim dhe Buryatia-s nė juglindje, pranė qytetit Irkutsk. Deti i Kuq ėshtė njė prej ujėrave mė tė kripur nė botė, pėr shkak tė efekteve tė qarkullimit tė ujit qė rezulton nga avullimi dhe tensioni i erės. Kripėsia varion nga 3.6% deri nė 3.8%.

Ishulli “Palau”

Zyrtarisht “Republika e Palaut”, ėshtė njė ishull-komb prej 177 miljesh katror nė oqeanin Paqėsor, rreth 800 kilometra nė lindje tė Filipineve dhe 3.200 kilometra nė jug tė Tokios. Duke qenė se ka dalė nga kujdestaria e OKB-sė (administruar nga SHBA) nė vitin 1994, ėshtė njė prej kombeve mė tė reja dhe mė tė vogla tė botės. Ishujt mė tė populluar janė Angaur, Babeldaob, Koror dhe Peleliu.

Guma e koraleve nė Belize

Gumat nėnujore “Belize” janė njė seri koralesh qė pėrvijojnė gjirin e Belizės, rreth 300 metra larg bregut dhe 40 kilometra nė jug. Kėto mrekulli tė natyrės tė mbrojtura nga UNESCO shtrihen rreth 300 kilometra, duke qenė sistemi i dytė pėr nga madhėsia i koraleve nė botė, pas atij nė Australi. Ky vend ėshtė destinacioni mė i frekuentuar nė Belize, me gati 260 mijė vizitorė.

Guma e madhe nėnujore, Australi

Guma e madhe nėnujore nė Australi ėshtė sistemi mė i madh i koraleve nė botė, i pėrbėrė prej 3 mijė shkėmbinjsh individualė dhe 900 ishuj qė shtrihen pėr 2.600 kilometra mbi njė zonė prej 344,400 kilometrash katrorė. Guma ndodhet nė detin Koral, tė ndarė nga gjiri “Queensland” nė Australi. Ajo dallohet edhe nga hapėsira dhe ėshtė struktura e vetme nė botė qė pėrbėhet nga organizma tė gjallė.

Grykat hidrotermale

Njė grykė hidrotermale quhet njė “oxhak i zi”, njė plasje nė sipėrfaqen e planetit nga e cila del ujė i nxehtė i ngrohur nėntokė. Grykė hidrotermale gjenden rėndom pranė vendeve me aktivitet vullkanik, pllakėzave tektonike tė ndara, gjire oqeanike dhe vendeve tė nxehta. Tė tilla ka plot nė botė, mė i famshmi ėshtė Parku Kombėtar “Yellowstone” nė SHBA.

Ishujt “Galapagos”

Arkipelagu “Galapagos”, me njė popullsi prej 30 mijė banorėsh, ėshtė provincė e Ekuadorit, njė shtet nė veri-perėndim tė Amerikės sė Jugut. Ishujt janė tė gjitha pjesė e sistemit tė parkut kombėtar tė Ekuadorit. Ato janė tė famshme pėr numrin e madh tė specieve endemike dhe tė studimeve tė kryera nga Charles Darwin gjatė udhėtimeve tė tij.

Liqeni Baikal

Njihet gjithashtu si “Syri i kaltėr” i Siberisė. 1.637 metra i thellė, me trupin 1.285 metra mbi nivelin e detit, liqeni Baikal ėshtė mė i thelli nė botė. Ėshtė nė tė njėjtėn kohė liqeni mė i madh me ujė tė freskėt pėr nga volumi. Mban afėrsisht 20% tė sipėrfaqes me ujė tė freskėt tė botės dhe 90% tė ujit tė freskėt tė rrjedhshėm nė Rusi.

Deti i Kuq

Deti i Kuq ėshtė njė gji i oqeanit Indian, mes Afrikės dhe Azisė. Lidhja me oqeanin ėshtė nė jug, pėrmes ngushticės Babe el Mandeb dhe Gjirit tė Adenit. Nė veri ndodhet gadishulli i Sinait dhe Gjiri i Suezit (qė ēon nė kanalin e Suezit). Deti i Kuq ka njė sipėrfaqe prej 450,000 kilometrash katror, 1,900 kilometra i gjatė dhe 300 kilometra nė pikėn mė tė gjėrė.
avatar
Jon

1233


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Te vertetat e fshehura

Mesazh  Jon prej 22.08.09 20:16

Yjet qė shndėrritėn pas vdekjes !

Tė jesh aktor dhe tė ndėrrosh jetė i ri nė moshė, nė Hollivud nuk ėshtė ndonjė ēudi e madhe.

Historitė e yjeve qė u shuan shpejt janė tė shumta dhe nuk janė aspak tė rralla nė vendin qė tė ofron njė jetė marramendėse,por edhe qė tė shkatėrron e mund tė tė kthejė nė njė limon tė shtrydhur e tė pavlerė.

Pamjet e kufomave tė aktorėve nėpėr dhoma hotelesh, apo tė shtrirė nė rrugė, pasi janė shtypur nga njė makinė, apo yje qė kanė vrarė veten me mbidoza droge, janė tė rėndomta. Nė fund, ajo ēka mbetet nga ylli ėshtė keqardhja dhe kronika e njė vdekjeje qė mund t'ia errėsojė gjithė punėn dhe arritjet e mėparshme.

Kjo ndodh mė tepėr kur bėhet fjalė pėr ndonjė vdekje jo aksidentale,por si pasojė e pėrdorimit tė drogės. Menjėherė pas kėsaj nisin akuzat pėr mėnyrėn e jetesės, qė shpesh kthehet vrastare pėr ata qė tregohen tė dobėt dhe bien pre e drogės, e jetės sė shthurur dhe e qejfit pa kufi.

Megjithatė, zakonisht,kur bėhet fjalė pėr aktorė tė mirė,menjėherė pas vdekjes fansat e tyre tentojnė qė nė njėfarė mėnyre t'i idealizojnė,t'i kthejnė nė mite dhe t'u japin nė vdekje ndoshta atė famė qė ata nuk e patėn sa ishin gjallė.

Ata nuk arrijnė tė kuptojnė dhe nuk duan ta pranojnė se si ka mundėsi qė njė person qė ka famė dhe para mund tė vrasė veten. Duke mos dashur ta kuptojnė njė gjė tė tillė, atėherė e veshin idhullin e tyre me veti tė jashtėzakonshme dhe e ēojnė nė piedestale tė rralla.

Nga idhuj ata bėhen perėndi dhe menaxherėt e shkathėt nuk humbin rastin qė rreth kėtyre perėndive tė rinj tė ndėrtojnė sėrish biznese fitimprurėse,tashmė me njė famė post-mortum. Tė
tillė mite nė Hollivud ka shumė.

I tillė ėshtė ai i Rodolf Valentinos, i quajtur ndryshe "Latin Lover", i cili hapi serinė e yjeve qė shuhen shpejt, pra qė vdesin tė rinj pėr tė mbetur pėrfundimisht me vdekjen e tyre misterioze nė memorien e brezave dhe sigurisht pėr t'u idealizuar.Fama qė ai mori pas vdekjes ishte shumė mė e madhe nga ajo e para vdekjes.

Kur ai ndėrroi jetė nga peritonia nė vitin 1926,karriera e tij nuk ishte aq nė ditė tė mira si dikur. Pavarėsisht kėsaj, ai nuk mund ta merrte kurrė me mend histerinė kolektive qė shkaktoi vdekja e tij. Funerali i tij ishte ndėr mė tė jashtėzakonshmit nė botėn e artit, jo vetėm deri nė atė kohė,por ai mbahet mend shumė edhe sot e kėsaj dite.

Nė tė morėn pjesė mijėra njerėz dhe lotėt qė u derdhėn ishin tė denjė pėr njė hero kombėtar. Rruga u shtrua me lule dhe me njerėz qė qanin pa pushim… Por Valentino thjesht hapi
njė periudhė vajtimesh e krijime idhujsh.

Kėshtu, funerali qė iu rezervua James Dean pas vdekjes sė tij nga njė pėrplasje me makinė mė 30 shtator tė vitit 1955, eklipson edhe atė tė vetė Valentinos.

Audienca rinore jashtė Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės nuk mund tė identifikohej plotėsisht me personazhet e interpretuar nga Dean dhe shokėt e tij,pėr shkak tė mėnyrave tė ndryshme tė jetesės, por kjo nuk e ndaloi rininė e gjithė vendeve perėndimore, qė me tė mėsuar pėr vdekjen e James tė pėrjetonin njė ndjenjė dhimbjeje kolektive, qė do t'i shoqėronte adoleshentėt e asaj kohe nė gjithė vitet e rinisė.

Ata kishin kuptuar njė nga filmat e aktorit, tensionin qė ekzistonte mes adoleshentėve dhe tė rriturve jo vetėm nė Shtetet e Bashkuara, por kudo. Nė njėfarė mėnyre, Dean u kthye nė njė shembull, nė njė person qė kishte disa standarde tė caktuara, qė pėrbėnte njė model tė caktuar. Ai ishte personi tipik qė simbolizonte tė rinjtė e tėrhequr e tė vetmuar.

Nė tė kombinoheshin mosbesimi,brishtėsia dhe lėkundshmėria. Me vdekjen e tij ai i shtoi vetes edhe misterin. I jepte makinės si i ēmendur dhe ishte shumė i papėrqendruar nė timon.Shkonte nėpėr kthesa verbėrisht dhe nuk kishte frikė nga vdekja.

Njė miku i James shkruan: "Kur dėgjova pėr vdekjen e James mbeta i shokuar. 50 vjet mė vonė e kuptova se momenti i vdekjes ishte edhe momenti i pavdekėsisė pėr James, i cili nuk u ndal as para vdekjes,por vdiq siē kishte jetuar me shpejtėsi maksimale dhe pa pasur frikė nga ajo qė e priste pas kthesės".

Pavdekėsia e James edhe sot vazhdon qė tė ketė famė dhe tė bėjė bujė nė tė njėjtėn mėnyrė si 50 vjet mė parė. River Phoenix, qė vdiq nga overdoza nė Los Anxhelos nė vitin 1993, la gjithashtu gjurmė me vdekjen.

Nė momentin e fundit ai ishte vetėm 23 vjeē dhe po pėrfundonte filmin "Gjaku i errėt".Pėr shkak tė vdekjes sė aktorit, filmi nuk pėrfundoi kurrė, pasi duheshin xhiruar disa skena shumė tė rėndėsishme dhe rolin e personazhit kryesor nuk mund ta merrte askush.

Megjithatė, vdekja e tij ishte shumė mė e suksesshme se sa mund tė kishte qenė filmi vetė. Turmat e njerėzve nė varrim vajtuan si edhe nė rastet e sipėrpėrmendura dhe sė bashku me James Dean ai u shndėrrua brenda njė nate nė superyll e superidhull.

Rasti i fundit ėshtė ai i Heath Ledger, i cili po tė mos kishte vdekur nga mbidoza, ndoshta pėr rolin nė filmin e fundit "Kalorėsi i errėsirės", mund tė kishte marrė edhe ēmimin "Oskar".

Por, ndėrsa nuk e merr dot mė "Oskarin", ai tashmė ka hyrė nė legjendėn e aktorėve qė do tė mbeten pėrgjithmonė tė rinj nė memorien e njerėzve. Roli i tij nė filmin e fundit me Batmanin ishte ai i Joket, i cili, sipas mendimit tė kritikės, ėshtė njė nga mė tė mirėt e luajtur prej tij.

Pėr sa u pėrket tė humburve tė tjerė, tė gjithė sė bashku kanė njė tė pėrbashkėt: pavdekėsinė, por para se tė shkonin nė kėtė dimension, tė gjithė ata qė u vetėvranė ishin nė krizė tė plotė: ose po humbitnin shėndetin, ose mendjen.Ishin tė gjithė persona tė vetmuar, tė trishtuar, tė humbur dhe fatkėqij. Mbi tė gjitha pėrjetonin marrėdhėnie tė palumtura.

Shkurt ata u vetėvranė pėr tė njėjtat arsye qė vetėvriten tė gjithė njerėzit. Nė industrinė e filmit, pjesa mė e madhe e vetėvrasjeve ėshtė kryer nga aktorėt, ose aktoret.

Shumė tė rralla janė rastet kur ato janė kryer nga regjisorė, apo skenaristė.Kjo sigurisht qė e ka njė shpjegim.Yjet, aktorėt kanė njė jetė shumė mė tė ekspozuar se sa pjesėtarėt e tjerė tė njė skuadre filmike, pra njerėzit qė qėndrojnė nė prapaskena.

Nėse karriera e njė aktori fundoset, bashkė me tė fundoset edhe vetėbesimi i tij dhe gjithė stili i jetesės i deriatėhershėm. Por, pėr ēdo Dean, Monroe, Ledger apo Valentino ka shumė aktorė tė tjerė mė pak tė famshėm, tė cilėt janė bėrė tė famshėm pikėrisht nga momenti i tyre i fundmė, por fatkeqėsisht ky moment ėshtė pėrjetuar gjithmonė nga tė tjerėt…
avatar
Jon

1233


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Te vertetat e fshehura

Mesazh  Jon prej 22.08.09 20:23

E vėrteta mbi e dekjen e Lady Dianės !

Kur ishte gjallė ishte fisnikėria dhe shkėlqimi i princeshė Dianės ai qė pushtoi mėndjen e botės.Sot ėshtė misteri qė rrethon vdekjen e saj.

”Ajo ishte e bindur qė do ta vrisnin”,shprehet miku i vjetėr i Dianės, biznesmeni argjentinas, Roberto Deverik i cili e kujton shpesh Dianėn,teksa fliste pėr komplote vrasjesh kundėr saj. Ajo thoshte: “Ata do mė shpėrthejnė makinėn ose helikopterin”. Pyetjet dhe gjėegjėzat e vdekjes sė Dianės nė njė tunel tė Parisit mbetėn pėr gati 7 vjet rradhazi mistere.

Bilioneri Mohamed Al Fayed akuzoi kokėfortėsisht qeverinė Britanike pėr organizimin e vdekjes sė Princeshė Dianės dhe djalit tė tij Dodi Al Fayed i cili kishte refuzuar kėrkesa tė panumėrta intervistash pėr 48 orė. Ai besonte se djali i tij dhe Diana u vranė sepse dikush nuk donte qė ajo tė martohej me tė dhe tė kishte njė fėmijė prej tij.

Teoritė e fshehta vazhduan,sepse detajet e hetimeve franceze rreth aksidentit asnjėherė nuk u bėnė publike. Por “48 orė” kishte siguruar njė raport tė bėrė nga qeveria franceze i cili kurrė nuk u publikua deri mė sot.Raporti pėrmbante mijėra faqe dokumentash konfidenciale, policore, analizash shkencore dhe pamjesh qė tregonin se ēfarė i kishte ndodhur nė tė vėrtetė princeshė Dianės,duke filluar qė nga nata kur vdiq.

“Teksa po i afrohesha tunelit vura re tym nė mes tė tij”,kujtohet Frederick Mailler, njė doktor i cili i tha autoriteteve franceze qė po ngiste nė tunelin “Alna”nė Paris,atė natė disa momente pasi mercedezi tek i cili ndodhej princeshė Diana dhe Dodi tė pėrplasej nė njė shtyllė.

Shkova tek rrėnojat pėr tė parė ēfarė po ndodhte atje brėnda,thotė Miller i cili u mundua seriozisht tė kuronte princeshėn pas aksidentit. ”Unė mund t’iu them se fytyra e saj ishte akoma shumė e bukur. Ajo nuk kishte asnjė dėmtim,kryesisht nė fytyrė.

Ajo ishte e pavetėdijshme.Nuk mund tė fliste fare”.Disa foto bardhė e zi,tė bėra vetėm disa ēaste pas aksidentit nuk ishin treguar deri mė sot.Pjesė nė raportin oficial u morėn edhe nga “paparacėt” tė cilėt po pėrgjonin ēiftin atė natė.

”Deri pak para se tė vdiste ajo ishte akoma shumė e bukur” shprehet avokatja Virginie Bardet, e cila pa dosien konfidenciale franceze kur po mbronte 3 nga 7 fotografėt tė cilėt u akuzuan fillimisht si shkaktarė tė aksidentit.Hetimi ėshtė i rėndėsishėm, thotė ajo.

Familja dhe shoqėria e Dianės shprehėn inat teksa dolėn fotot e bėra pas aksidentit. Vėllai i Dianės, Charles Spencer thotė qė ishte i neveritur nga veprimtaria qė po bėhet nė lidhje me kėrkimet e shkaqeve tė vdekjes.

Fyerja vinte nga dy foto bardhė e zi tė bėra nga paparacėt,skenės,qė tregonte Dianėn e pavetėdijshme tė shtrirė nė pjesėn e pasme tė makinės, teksa po e mjekonte njė doktor. Ato ishin tė pėrfshira nė njė dosje konfidenciale franceze tė aksidentit,por as njė media me emėr nuk i ka nxjerrė parakohe fotot e princeshės sė dėmtuar.

Gazetat britanike e dhanė ngjarjen e rėndėsishme si njė mbulim fyes.

Hetimet e 48 orė pėrfshinė edhe njė informacion 4.000 faqesh konfidencial tė qeverisė franceze pėr vdekjen e Dianės. Hetuesi francez tha qartė: “Pėrplasja qe njė aksident dhe jo faji i ndonjė fotografie a agjenti tė huaj”.

Qe faji i Henri Paul,shoferi qė po ngiste makinėn e Dianės.Ai ishte i ndikuar nga alkoli dhe nga droga. Paul i cili po ngiste afėrsisht dy herė mė shpejt se limiti i shpejtėsisė, humbi kontrollin e automjetit dhe u pėrplas me njė shtyllė.

Nė janar qeveria Britanike hapi njė hetim tė vetin nė lidhje me aksidentin.Al Fayed tha qė Paul nuk ishte aspak i dehur atė natė,por qeveria franceze sipas tij kishte ndryshuar kampionėt e gjakut aksidentalish ose edhe me qėllim. Por Forrest tha qė testi i alkoolit u bė tre herė dhe doli qė shoferi ishte nėn efektin e drogės.

Provat kundėrshtonin rebelimin qė bėri Al Fayed duke thėnė qė Pauli nuk ishte i dehur. Por mos ndoshta u pagua ai nga organizatat britanike pėr tė ndihmuar nė vrasjen e princeshė Dianės? Apo pėr shkak tė asaj ē’ka Al Fayed deklaroi? Pėr shkak se ishte shtatzėnė?

Nė janar “The London Mirror” tha se vetėm pak muaj para se ajo tė vdiste,kishte shkruar njė shėnim,ku thoshte se i princi Karl po i pėrgatiste njė aksident me makinė.Sa tė vėrteta ishin frikėrat e saj?Mos ndoshta dikush e kishte planifikuar vdekjen e saj qė tė dukej si aksident?

48 orė mori njė mercedes tė ngjashėm me atė tė princeshėsh dhe analistėt arritėn nė pėrfundim se shoferi duke qėnė i dehur kishte humbur kontrollin.

Por qeveria franceze akoma vazhdoi hetimet,sidomos pėr Paulin i cili ishte gjithashtu dhe shef i sigurisė sė hotelit “Ritz” tė Mohamed Al Fayed.Ato gjetėn njė numėr tė madh depozitimesh tė bėra nė bankė nga Pauli 9 muajt e fundit, para aksidentit.

Hetuesit francezė nuk e gjetėn dot burimin e parave tė depozituara nga Pauli, por ato i kontrolluan shtėpinė, zyrėn, intervistuan shokėt, tė afėrmit dhe analizuan regjistrimet e telefonatave tė tij.Ata nuk gjetėn prova pėr t’a fajėsuar edhe pse ishte njė teori qė thoshte se Pauli ishte njė agjent sekret.

Mohamed Al Fayed njihej me princeshė Dianėn nėpėrmjet tė atit tė saj. Ai ishte shumė shok me tė dhe i plotėsonte ēdo dėshirė. Pasi ajo vdiq ai kėmbėngulte se Diana ishte shtatzėnė me djalin e tij Dodi,por nga autopsia doli qė kjo nuk ishte aspak e vėrtetė.

James Anderson ishte njė paparac shumė i famshėm nė Francė,i cili vitet e fundit arrinte tė bėnte deri nė 500.000 dollarė nė vit. Ai kishte njė apartament nė Paris, njė kėshtjellė nė luginėn “Loire”nė qendėr tė Francės dhe ngiste njė BMW tė shtrenjtė.Por autoritetet franceze i tėrhoqi mė shumė njė makinė tjetėr qė ai zotėronte: Njė Fiat Uno i bardhė.Ishte ky i njėjti Fiat Uno qė parakaloi Mercedesin ku ndodhej Diana atė natė?

Al Fayed dhe John McNamara (shefi i sigurisė sė Al Fayed) janė tė sigurtė se disa nga paparacėt dhe ndoshta dhe ai shoferi i Fiat Unos ishin agjentė tė MI-6,misioni i tė cilėve ishte tė ndalonin fejesėn qė do tė shpallej sė shpejti nga princesha dhe Dodi Al Fayed.

Teoristėt konspinatė besojnė se shoferi i Fiat Unos e shkaktoi pėrplasjen si pjesė e planit pėr tė vrarė Dianėn. Rrethanat ēonin se paparaci Anderson ishte shkaktari i aksidentit, derisa dy muaj mė vonė ai u gjend i vdekur. Sipas dokumentarit qė iu bė Al Fayed thuhej sa vrasja u krye nga disa hajdutė me maska tė cilėt i dhunuan zyrėn. Mė pas u hap lajmi sikur kish vrarė veten.

Al Fayed vazhdonte me idetė e tij duke mos pranuar se djali dhe disa prej punonjėsve tė tij mund tė kenė patur njė pjesė tė fajit pėr vdekjen e princeshės sė dashur. Sipas Bower, Al Fayed ishte arkitekti gjenial pėr ta bėrė vdekjen e princeshė Dianės tė dukej si njė aksident, ndėrsa pėr avokaten franceze Virginie Bardet kurthi ndodhej nė tunel...

Por ne kurrė nuk do tė dimė tė vėrtetėn esenciale tė asaj nate !
avatar
Jon

1233


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Te vertetat e fshehura

Mesazh  Jon prej 22.08.09 20:24

Antarktida dhe Vrima e Ozonit !!!

Nocionet si shtresa dhe vrima e ozonit ose hidrokarburet, tė cilat deri para pesėmbėdhjetė vjetėsh ishin tė njohura vetėm nga shkencėtarėt, pėrmenden ndėrkohė nga ēdokush.

Pothuajse nė ēdo diskutim mbi problemet moderne tė natyrės, bie fjala pėr ozonin.

Nė kėtė rast duhet tė dallohen fenomenet e ndyshme, tė cilat ndodhin nė lidhje me ozonin: smogu nė verė dhe vrima e ozonit nė stratosferė.Lajmi se shtresa e ozonit, e cila na ruan nga rrezatimet dėmtuese UVB (ultraviolet) tė diellit, po pėrmirėsohet, ėshtė nė fillim shumė qetėsues.

Por ky proēes ndodh shumė mė ngadalė se duhet. Duke u bazuar nė njohuritė e reja tė qendrės sė fluturimeve kozmike, NASA, vrima e ozonit mbi Antarktidė do tė qėndrojė deri nė 2068-ėn, rreth 20 vjet mė gjatė se sa ishte llogaritur pėrpara.

Shtresat e ozonit

Megjithatė, falė Protokollit tė Montrealit, shtresat e ozonit po e marrin veten ngadalė. Sipas kėtij protokolli, janė tė detyruar tė gjitha shtetet qė kanė nėnshkruar mė 1987-ėn tė ndalojnė prodhimin e lėndėve, si tė hidrokarburit tė kloruar ose me flor, i cili dėmton shtresat e ozonit. Kėto lėndė janė pėrdorur pėrpara nėpėr frigorifera, kondicionerė, etj.

Mbi Antarktidė

Pasojat vazhdojnė tė jenė shumė dramatike. Pėr ēdo vit nė pranverė hapet mbi Antarktidė njė vrimė ozoni rreth 25 deri 29 milionė kilometra katrorė.

Njė vrimė me kėto pėrmasa nuk ėshtė parė asnjėherė. Deri tani formoheshin vetėm disa vrima tė vogla nė gjysmėsferėn e veriut. Dallimin mes gjysmėsferės sė veriut dhe tė jugut e sqaron eksperti i ozonit i Organizatės pėr mbrojtjen e ambientit, Greenpeace.

Lėndėt industriale

Lėndėt dėmtuese dhe tė ftohtit janė dy shkaktarėt kryesorė pėr krijimin e vrimės sė ozonit. Gjatė dimrit tė gjatė antarktik krijohet njė ajėr i ftohtė mbi Polin e Jugut pėr shkak tė sipėrfaqes sė madhe tė Antarktidės, i cili arrin temperaturėn -80 gradė.

Lėndėt industriale, tė cilat zėvendėsojnė hidrokarburin e kloruar ose me flor janė arsyeja pse shtresa e ozonit tė tokės ka nevojė pėr mė shumė kohė pėr t’u pėrmirėsuar, se sa mendonin shkencėtarėt.

Sipas protokollit tė Montrealit, janė tė gjitha shtetet, qė kanė nėnshkruar, pėrveē vendeve qė janė nė zhvillim, tė detyruar tė pėrdorin lėndė tė tjera, tė cilat zėvendėsojnė lėndėt dėmtuese. Por edhe kėto lėndė e vonojne pėrmirėsimin e shtresave te ozonit.
Zėvendėsimet

Greenpeace ka konstatuar qė para 13 vjetėsh se prodhimi industrial ėshtė i mundshėm edhe pa ndihmėn e lėndėve, tė cilat dėmtojnė ozonin. Lėndė zėvendėsuese jodėmtuese janė, pėr shembull hidrokarburi natyral, i cili nuk ėshtė i kloruar apo me shtesė fluori, siē janė metani, propani dhe butani. Por industritė nuk duan tė heqin dorė edhe nga lėndėt zėvendėsuese, pėr tė mos patur humbje fitimi.Prandaj, shtresat e ozonit nuk do tė pėrmirėsohen edhe pas 60 viteve.Pasojat e rrezeve dėmtuese tė diellit janė tė ndryshme.

Ato mund tė shkaktojnė tek njerėzit kancerin e lėkurės ose edhe verbim, ndėrsa tek bimėt ato mund tė dėmtojnė rritjen e tyre. Pėrveē kėsaj nė Australi rritet numri i njė tipi tė ri algash, tė cilat shtyjnė mėnjanė dhe zėvendėsojnė tipet mė tė ndjeshme.

Edhe gaforret nuk ushqehen mė me to, sepse ato nuk janė tė tretshme.Rritja e kėsaj alge ka edhe pėr pasojė zhdukjen e njė tipi tjetėr alge, e cila ėshtė e nevojshme pėr pėrftimin e dioksidit tė karbonit. Kjo pasojė shkakton nga ana tjetėr mbingrohjen e klimės.

Dėmtimi i ozonit

Tė gjitha lėndėt zėvendėsuese dėmtojnė ozonin nė mėnyrė indirekte, sepse ato e ngrohin atmosferėn e tokės nė mėnyrė masive. Si rrjedhojė, stratosfera fillon tė ftohet nė njė mėnyrė kimike tė komplikuar, e cila plotėson kushtet atmosferike pėr krijimin e vrimės sė Ozonit.Kjo vrimė dalėngadalė do tė shkaktojė fundin tonė.
avatar
Jon

1233


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Te vertetat e fshehura

Mesazh  Jon prej 22.08.09 20:27

Ēfarė ishte “Parėsia e Sionit”?

Parėsia e Sionit (frėngjisht: Prieuré de Sion), ėshtė bėrė shpesh objekt diskutimi,pasi ekzitojnė shumė debate mbi vėrtetėsinė e ekzistencės sė saj.

Ajo ėshtė pėrshkruar herė si organizatė e fshehtė,e herė si fantazi...Kjo organizatė ėshtė themeluar mė 7 maj 1956. Nė bazė tė nenit III tė statutit origjinal tė Parėsisė sė Sion-it tė vitit 1956, kjo organizatė merrte emrin Sion, pėr arsye se ėshtė themluar diku nė afėrsi tė malit me tė njėjtin emėr, pranė qyteti tė Anmas (Annemasse).

Qėllimi i Parėsisė sė Sionit ishte tė luftonte borgjezimin e fesė. Parėsia e Sion-it e 1956 e kishte selinė e saj nė shtėpinė e Pier Plantar (Pierre Plantard) nė prefekturėn e Sen Zhyljė ėn Zhenevua (Saint-Julien-en-Genevois)...

Nė Tetor tė 1956, Parėsia u shpėrbė pėr t’u formuar sėrish nga Plantard,nė qershor 1962 me shpresėn pėr tė restauruar monarkinė franceze,e pėr tė ēuar pėrpara pėrpjekjet e saj pėr tė marre sėrish nė dorė fatin e Francės. Pier Plantar filloi tė punonte njė dorėshkrim dhe shkroi disa pergamena (te cilat u realizuan nga Filip dė Sheris I ).

Kėto dokumente u gjetėn nga At Béronxhé Son-jčr gjatė punimeve pėr rikonstruktimin e kishės sė tij (Ren Lė Shato). Kėto dokumente tė rreme tregonin njė lidhje gjaku tė paqėnė midis Parėsisė dhe dinastisė Merovinge. Plantard manipuloi aktivitetin e Son-jerit dhe zhduku disa prova qė mund tė cėnonin Parėsinė.

Qė nga 1961 deri 1984 Plantard u mor me shpikjen e njė prejardhjeje tė Parėsisė sė Sion-it, duke pohuar se kjo organizatė ishte themeluar nė Jerusalem nga Godfrua dė Bujo (Godefroy de Bouillon), gjatė kryqėzatės sė parė.

Michael Baigent, Richard Leigh dhe Henry Lincoln bėnė disa kėrkime nė Ren Lė Shato (Rennes-le-Chāteau) ku gjetėn ‘Arkivin” pseudohistorik qė mė pas u bė tema e librit tė tyre “Holy Blood, Holy Grail”.Treshja e sipėrpėrmendur flet mbi gjetjen e kėtyre dokumentave, tė cilat duhet theksuar se janė tė rreme:

• Lista e Mjeshtrave tė cilėt kishin udhėhequr nė shekuj Parėsinė e Sion-it,si njė histori qė niste me Templarėt dhe mė pas pėr gjėndjen ushtarake dhe financiare tė saj.

• Ndikimin e madh qė Parėsia ka pasur nė zhvillimin e doktrinės me karakter sekret gjatė Mesjetės.

• Parėsia paskėsh ndihmuar dinastinė Merovinge,nga 447 deri nė 751 gjatė qeverisjes sė saj, tė disa mbretėrive nė Evropė dhe Jeruzalem.

• Parėsia ka ndihmuar Dinastinė Merovinge pasi ishin pasardhės sė Jezusit dhe gruas sė tij Maria Magdalenės. Sipas Baigent, Leigh dhe Lincoln, Parėsia kishte kėto qėllime:

• Themelimi i njė "Perandorie Tė Shenjtė Evropiane” e cila do tė kthehej nė njė superfuqi dhe do tė kishte pėr qėllim vetėm Paqen nė botė.

• Zėvendėsimin e Kishės Katolike nėpėrmjet zbulimit tė Graalit tė Shenjtė dhe "testamentit tė Judės".

• Krijimi i njė Izraeli tė Madh.Baigent, Leigh, e Lincoln shtuan disa interpretime mbi Protokollet e Sion qė shikonin si njė nga provat mė tė rėndėsishme mbi ekzistencėn e Parėsisė:

• Versionin origjinal tė ngjarjes,sipas tė cilit “Sioni” nuk kishte asnjė lidhje me organizatat e kėtij lloji nė Jeruzalem.

• Sipas tre zbuluesve personi qė kishte modifikuar faktet dhe rrjedhėn e ngjarjeve ishte Sergei Nilus 1903, pėr tė fituar besimin e Nikolait tė II tė Rusisė. Duke qenė se Nilus nuk dalloi disa detaje qė lidheshin ngushtė me historinė e kristianizmit nuk i ndryshoi.

Kjo ėshtė njė nga provat mė konkrete,qė versioni origjinal nuk ishte hartuar gjatė Kongresit Sionist mbajtur nė Bazel mė 1897.

Duke i parė kėto hipoteza si fakte, shumė njerėz menduan se ishte njė shenjė e realizimit tė profecive dhe se nė pak kohė do gjendeshin pėrballė Apokalipsit qė do ti jepte fund botės.

Megjithatė historianėt modernė nuk pranojnė qė “Holy Blood, Holy Grail” ka dhėnė ndonjė kontribut historik.

Autorė tė ndryshėm francezė si Frenk MarI (1978), Zhon Lyk Shomėil (1979, 1984, 1992) dhe Pier Zharnak (1985, 1988), ndryshe nga Baigent, Lincoln e Leigh, se kanė marrė kurrė seriozisht Pierre Plantard dhe Parėsinė e Sionit duke shtuar se bėhej fjalė vetėm pėr njė mashtrim tė bazuar nė fakte tė paqėna.

Nė 1989, Pierre Plantard u pėrpoq tė ruante reputacionin e tij duke pėrhapur zėra se nė tė vėrtetė Parėsia e Sion-it ishte themeluar nė 1681 nė Ren Lė Shato (Rennes-le-Chateau). Nė shtator tė 1993, Plantar deklaroi se Rozhe Patris Pels (Roger-Patrice Pelat) kishte qenė njė nga mjeshtrat e mėdhenj tė Parėsisė.

Pelat ishte mik i Presidentit francez tė asaj kohe,Franēois Mitterrand dhe ishte nė qendėr tė njė skadali qė pėrfshinte dhe kryeministrin francez nė atė kohė Pier Beregovua (Pierre Bérégovoy). Njė gjykatė franceze urdhėroi qė shtėpia e Plantard tė kontrollohej. Gjatė kontrollit u gjetėn dokumente tė rreme sipas tė cilave Plantar ishe Mbret i Francės.

Gjatė dėshmisė sė tij nė gjykatė,Plantar pranoi se kishte shpikur gjithēka dhe se Pela nuk kishte asnjė lidhje me Parėsinė e Sion-it,nė pėrfundim tė gjykimit tė ēėshtjes Plantar nuk u ndėshkua,por mori urdhėr qė tė mos vazhdonte promovimin e Parėsisė sė Sion-it.

Megjithėse kundra dėshirės sė tij,ai e zbatoi kėtė vendim derisa vdiq mė 3 shkurt tė vitit 2000.”Et in Arcadia ego”... Sipas disa dokumenatave latine tė 1964 thuhet se kjo fjali ėshtė motoja e familjes Plantard dhe e Parėsisė sė Sion-it. Pėrkthimi i saj ėshtė “Dhe une nė Arkadi”.

Kjo fjali ėshtė e njohur pasi i pėrket pikturės sė famshme, “Barinjtė e Arkadi-sė” tė piktorit tė njohur francez Pusė. Shumė specialistė mendojnė se mungon njė fjalė pėr tė plotėsuar kuptimin e fjalisė, megjithėse nė pikturė nuk ka asgjė dhe gramatika latinishtes nuk imponon njė rregull tė tillė.Hipotezat mė tė shumta janė ngritur mbi fjalėn “Sum” qė nė latinisht do tė thotė “jam”.

Nėse kjo hipotezė ėshtė e vėrtetė atėhere fjalia e saktė do tė ishte “Dhe unė nė Arkadi jam”.
Njė tjetėr version mund tė jetė teoria e Ricard Endrjus dhe Pol Shelenberger tė cilėt mendojnė se “Et in Arcadia ego sum” ėshtė njė anagramė e “Arcam Dei Tango Iesu”, qė pėrkthehet “Unė prek kėmbėn e Zotit”– Jezłs-it".

Sipas historisė zyrtare tė pikturės thuhes sė bėhet fjalė pėr varrin e Jezusit... por nuk mund tė thuhet me saktėsi nėse kjo dyshe ka tė drejtė apo jo !
avatar
Jon

1233


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Te vertetat e fshehura

Mesazh  Jon prej 22.08.09 20:29

E vėrteta e tmerrshme mbi Drakulėn !

Alpet e thepisura tė Transilvanisė sigurojnė njė nga peisazhet mė spektakolare tė Evropės.Falkonjtė fluturojnė rreth humnerave,ndėrkohė qė arinjtė dhe antilopat malore strehohen poshtė, nė pyllin e dendur.

Fshatrat mesjetare dhe rrėnojat e kėshtjellave,dikur kryelarta mund tė materializohen papritur pėrmes mjegullės, nėse ndonjė i huaj “i krisur” guxon t’i zbulojė sekretet e tyre.

Translivania gjithashtu paraqet njė lider i cili njihet si mbrojtėsi i fesė sė Krishterė,njė hero Rumun dhe njė monstėr mbinjerėzor.

Emri i tij ishte princi Vlad,por bota e njeh atė me anė tė nofkės sė tij: DRAKULA !

Urdhėri Dragoit

Vladi ose Drakula ka lindur nė 1431 nė Transilvani,nė njė familje fisnikėsh.Babain e tij e thėrrisnin “Dracul” qė do tė thotė dragua ose djall nė Rumanisht,sepse ai i pėrkiste Urdhėrit tė Dragoit,i cili luftoi perandorinė otomane myslimane.

“Dracula” do tė thotė “bir i djallit” nė Rumanisht.Dijetarėt besojnė se ky ėshtė fillimi i legjendės,ku thuhej se Drakula ishte njė vampir.

Luftėtari i lidhur me zinxhirė

Qė nga 1448 deri kur vdiq nė 1476,Drakula sundonte Transilvaninė dhe Walachinė,tė dyja pjesė tė Rumanisė sė sotme. Dy herė ai e humbi dhe e rimori fronin e tij.

Njė herė duke luftuar vėllanė e tij,Radu.Edhe pse Vatikani e lavdėroi pėr mbrojtjen e Kristianizmit,ai nuk i pėlqente metodat e tij,tė cilat sė shpejti u bėnė famėkeqe.

Drakula mori njė nofkė tjetėr “Vlad Tepes”,e cila do tė thotė “Vlad Shpuesi”.Metoda e preferuar e Drakulės pėr tė torturuar ishte t’i shponte njerėzit dhe t’i linte ato tė pėrpėliteshin nė agoni pėr ditė tė tėra. Si paralajmėrim pėr tė tjerėt trupat do tė treteshin nė shufra qė korbat dhe zogjtė e zinj tė brejnė e pickojnė mishin e kalbur.

Gjatė njė beteje,Drakula,u strehua nė malet ngjitur,duke shpuar sa njerėz donte.(Paradhėnia e Turqisė u ndalua sepse sulltani nuk e duronte dot grafmėn e kufomave tė dekompozuara).Njė herė tjetėr Drakula u denoncua pėr ngrėnien e qindra viktimave tė shpuar dhė pėr ngrėnien e bukės,tė zhytur nė gjak.

Mbrojtės i fesė

Nė atė kohė besohej se bamirėsia fetare dhe varrimet e veēanta,do tė fshinin mėkatet dhe do tė lejonin hyrjen nė parajsė. Drakula e rrethoi veten me priftėrinj e murgjė dhe ngriti 5 manastire.Rreth njė periudhe prej 15 vitesh familja e tij themeloi 50 manastire. I vrarė nė dhjetor tė 1476,duke luftuar afėr Bukureshtit,koka e Drakulės u pre dhe u demostrua nė Kostandinopojė.

Zhdukja e trupave

Drakula u varros tek manastiri i izoluar “snagov”afėr Bukureshtit,i cili pėrdorej gjithashtu edhe si burg apo dhomė torture.Kur tė burgosurit luteshin para ikonės sė Virgjėreshės sė bekuar,njė derė e hapur kapėse i hidhte ato mbi hunj tė mprehtė.

Nė 1931 arkeologėt duke kėrkuar “Snagov”gjetėn njė arkivol tė mbuluar me njė perde tė purpurt tė qėndisur me ar. Skeleti brėnda ishte i mbuluar me copa pėlhure mėndafshi tė zbehta, tė ngjashme me njė pikturė tė vjetėr tė Drakulės.

Varri gjithashtu mbante njė kurorė me gurė tė ēmuar. Njė unazė e qėndisur tek mėnga e kėmishės ishte e ngjashme me atė qė mbahej tek Urdhėri Dragoit.Gjėrat e gjetura u dėrgun nė Muzeun Historik tė Bukureshtit,por mė pas ato u zhdukėn pa lėnė gjurmė, duke lėnė misterin e Princ Drakulės tė pazgjidhur.
avatar
Jon

1233


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Te vertetat e fshehura

Mesazh  Jon prej 22.08.09 20:38

Teoritė sekrete mbi UFO-t (Objektet Fluturuese tė Paidentifikuara) !

Ky paragraf do tė pėrshkruajė disa nga teoritė e shumta nė lidhje me prejardhjen e alienėve si dhe disa prej mendimeve tė mia.

Nė fillim isha njė nga ata persona qė besonin se Ufo-t ishin njė fenomen shumė i thjeshtė.

Ato ishin anije kozmike me “dado dhe bullona” tė pilotuara nga specie tė avancuara nga planete tė tjerė.Gjithsesi me kalimin e viteve kam filluar tė ndryshoj mendje.

Tani duket qė kjo ėshtė shumė larg nga shpjegimi i thjeshtė dhe nė fakt nuk i shpjegon tė gjitha gjėrat e ēuditshme tė raportuara nga dėshmitarėt. Gjithashtu do tė ishte njė gjė e lėnė pas dore nėse ato do tė ishin me tė vėrtetė anije kozmike me “dado dhe bullona”.

Kjo gjė nuk shpjegon pse raportimet e para duket sikur e kapėrcejnė teknologjinė. Nė Romėn e lashtė njerėzit treguan se panė “koēia lufte” nė qiell.Ndėrsa mė vonė,nė vitet 1880-1890 shumė dėshmitarė rrėfyen se panė anije ajrore.

Tani dėshmitarėt tregojnė se kanė parė objekte super tė shėndritshme,gjithashtu tani ėshtė shpjeguar pse ne kemi qenė tė vizituar qė nė fillimin e historisė sė njerėzimit dhe pse ka kaq shumė dėshmi tė ndryshme rreth llojeve tė alienėve si dhe pėr numrin e mesazheve tė ēuditshme.

Por nuk shpjegohet fenomeni grabitje dhe mjekimet e panevojshme tė kryera tek viktimat. Pėr njė rracė kaq tė avancuar, nėse ėshtė e vėrtetė ajo ē’ka janė,pse do t’i nevojitej atyre tė kryenin mjekime kaq tė vjetra dhe pa takt tek njerėzit?

Gjithashtu nuk shpjegohet pse ne nuk kemi prova tė qėndrueshme rreth ekzistencės sė tyre.Po,ne kemi disa foto tė sfumuara dhe disa dokumenta intriguese policore etj,etj...por asgjė qė jep,apo provon diēka konkrete.

Mos mė keqkuptoni,por unė besoj se Ufo-t janė realė dhe ne kemi kohė qė vizitohemi nga kėto qėnie superiore.E vetmja pyetje qė lind ėshtė: Nga vijnė ato? Poshtė janė dhėnė disa nga teoritė mė tė famshme rreth prejardhjes sė kėsaj specie inteligjente.

Njė planet tjetėr

Kjo teori e cila ėshtė gjithashtu dhe mė e famshmja nė publik,ėshtė nė rėnie serioze pėr Ufologėt.Nė historinė e Ufologjisė kjo teori ėshtė quajtur si mė “romantikja” dhe mė e pėrhapura nga mediat mė shumė nga tė gjitha teoritė e tjera.

Nė fillim tė viteve 30 besohej se Hėna e mė pas Narsi dhe Venusi ishin shtėpitė e vizitorėve tanė jashtėtokėsorė.Me zhvillimin e ngadaltė tė shkencės u vėrtetua se kėto planete dhe hėnat e tyre nuk mund tė kishin banorė tė tillė.Kėshtu qė lokalizimi i shtėpisė sė kėtyre specieve u zhvendos gjithmonė e mė larg.

Megjithėse kohėt e fundit,jeta ėshtė dėshmuar pothuajse e pashmangshme nė Univers.Shancet pėr ekzistencėn e qėnieve tė avancuara janė tė afėrta dhe tė largėta njėkohėsisht.

Njė tjetėr dimension

Kjo teori ėshtė “vėrdallosur” pėr ca kohė dhe Jacques Valleemendon se ėshtė mė afėr shpjegimit tė fenomenit Ufo sesa teoria e “dado dhe bullona”. Kjo shpjegon problemet e “udhėtimit fizik”kaq shumė sa qė thuhet se ato qė tani janė kėtu si dhe shpjegon ēėshtjen e rrėmbimeve tė ēuditshme tė cilat janė parė vetėtimthi tė zhduken nėpėrmjet objekteve tokėsore. Sėrish pėr tė provuar kėto teori ne na nevojitet t’i rizhvillojmė dijet tona rreth shkencės dhe fizikės.

Efektet e Tokės

Disa skeptikė dhe kėrkues besojnė akoma se fenomeni Ufo aktualisht ėshtė njė fenomen psikologjik i panjohur. Njė teori ėshtė,se meqė tani janė thelbėsisht elektronikė atėherė aktiviteti elektromagnetik dhe radiomagnetik nė shoqėri ka shkaktuar efekte tė ēuditshme nė trurin tonė.

Njė zonė e tillė ėshtė efekti i fėrkimit tė pllakave tektonike,tė cilat kur fėrkohen shkaktojnė njė variacion valėsh elektronike,tė cilat mund t’a bėjnė dritėn tė shfaqet.

Disa studime kanė treguar se ka disa bashkėlidhje ndėrmjet pllakave tektonike dhe Ufo-ve tė para,sidomos gjatė aktivitetit tė pllakave dhe tėrmeteve.

Problemi kryesor me disa prej kėtyre teorive ėshtė se ato nuk shpjegojnė shėnjat fizike tė disa rasteve siē janė: radiot, rrezatimi, kamerat “qėlluese” dhe provat fotografike. Njė tjetėr veēori pėr t’u zbulluar nga kėrkimet e bėra rreth rrėmbimeve ėshtė se,disa rrėmbime duket sikur janė bėrė pa qenė fizikisht personi.

Nga e ardhmja

Kjo teori ka pasur mbėshtetje gjatė viteve tė fundit,lidhur me faktin se shpjegon disa pyetje enigmatike lidhur me Ufo-t. Por gjithashtu shpjegon dhe disa pyetje tė tjera. Njė nga argumentat mė tė mėdha nė lidhje me Ufo-t ėshtė se tė paktėn ne mund tė zhvillojmė njė mėnyrė udhėtimi mė tė shpejtė se ajo e dritės ose Ufo-t vijnė nga mė afėr nga ē’ne e imagjinonim dhe se distancat ndarėse janė shumė fantastike.

Megjithatė nėse kėto janė anije nga Bota e ardhshme,kjo do tė shpjegonte ēdo gjė pa patur nevojėn e udhėtimeve mė tė shpejta se drita. Njė tjetėr argument tė cilin mund ta zgjidhė kjo teori ėshtė: “Pse e marrin ato mundimin tė na vizitojnė ne duke qenė se ne jemi thjesht njė planet i vogėl i parėndėsishėm,nė njė sistem tė zakonshėm diellor nė njė galaktikė tė zakonshme,nė njė pjesė tė mesme tė Universit?”.

Nėse ato janė me tė vėrtetė anije nga e ardhmja,atėhere kjo e shpjegon faktin se ato janė tė interesuar rreth nesh. Nė tė njejtėn formė qė ne mėsojmė historinė, ndoshta ato duan tė mėsojnė rreth sė shkuarsė sė tyre. Kjo ndoshta edhe shpjegon interesin e tyre pėr pamjen tonė biologjike.Kjo ndoshta mund tė shpjegojė edhe sesi kėto anije duken dhe zhduken papritur.

Disa nga mbėshtetėsit e kėsaj teorie pėrdorin vetė alienėt si provėn e saj.

Ato pretendojnė se dy llojet kryesore tė alienėve: “Bjondėt e gjatė” dhe “Gritė” janė shumė tė ngjashėm me rracėn njerėzore. Shkencėtarėt mendojnė qė nė njė tė ardhme ne do ti ngjajmė “Grive”.

Kokė stėrgjatėse,trupa tė vegjėl tė brishtė veshė dhe hundė tė vogėl gishtėrinjė tė gjatė.Mbėshtetėsit e “Bjondėve tė gjatė” pretendojnė qė ato janė shumė humanė...duke marrė parasysh ndarjen e jetės nė tokė dhe qė njė rracė tjetėr vizitore mund tė na ngjajė kaq shumė. (Edhe pse shumė njerėz mendojnė se ajo ē’ka ne shohim ėshtė pikėrisht ajo ē’ka alienėt duan tė na tregojnė).

Megjithatė teoria e udhėtimit nė kohė ka shumė probleme.Udhėtimi nė kohė na hap shumė paradokse nė lidhje me filmat e njohur dhe shfaqet televizive. Por pas gjithė kėture ju them me plot bindje diēka shumė tė rėndėsishme: “NE,NUK JEMI TĖ VETMIT NĖ UNIVERS” !
avatar
Jon

1233


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Re: Te vertetat e fshehura

Mesazh  Jon prej 23.08.09 14:16

330 speciet e Dinosaurve !

Miliona vjet mė parė, para se tė popullonte tokėn rraca njerėzore ekzistonin Dinosaurėt. Dinosaurėt ishin njė nga shumė llojet e reptilėve prehistorikė,tė cilėt jetuan nė periudhėn Mesozoike, ”Epoka e Reptilėve”.

Dinosaurėt e dominuan tokėn pėr gati 165 milion vjet, por nė mėnyrė misterioze u zhdukėn 65 milion vjet mė parė. Paleontologėt studiuan fosilet e tyre tė mbetura pėr tė mėsuar mė shumė rreth botės sė mrekullueshme prehistorike tė Dinosaurve.

Dinosaurėt ishin reptilė tė cilėt ecnin pingul. Struktura e tyre unike bėn qė krahėt tė jenė tė ngjitur me trupin dhe jo tė jenė tė shtrira (si reptilėt e tjerė). Kur dinosaurėt evoluan nga arkosaurėt primitivė ato u bėnė bipedale (ecnin me dy kėmbė).

Mė vonė,disa grupe dinosaurėsh u kthyen nė 4 kėmbėsh. Kėmbėt e tyre tė pasme ishin mė tė mėdha se tė parmet. Ka pasur shumė lloje tė ndryshėm dinosaurėsh qė kanė jetuar nė epoka tė ndryshme. Disa ishin gjigandė tė tjerėt tė vegjėl.

Disa ecnin me dy kėmbė, disa me katėr.
Disa ishin tė shpejtė, ndėrsa tė tjerėt tė ngadaltė.
Disa mishngrėnės e disa barngrėnės.
Disa kanė pasur armurė tė praruar (argjendi) ; disa kanė pasur lėkurė tė trashė,me gropa,disa kanė pasur brirė,madje disa tė tjerė kanė pasur pupla primitive.

Askush nuk e di se ēfarė ngjyre apo forme kanė pasur,ēfarė tingulli nxirrnin,si silleshin,si ēiftėzoheshin,apo si tė dallosh njė fosile dinosauri nė ka qenė mashkull apo femėr.

Dinosaurėt,papritur,rreth 65 milion vjet mė parė u zhdukėn,nė fund tė periudhės Crataceus e cila ishte njė periudhė me aktivitete tė larta vullkanike dhe tektonike.

Ka shumė teori rreth zhdukjes sė tyre.Teoria mė e pranueshme ishte shkaku i pėrplasjes sė njė asteroidi,i cili shkaktoi ndryshime tė mėdha klimatike me tė cilat dinosaurėt nuk mund tė pėrshtateshin dot.Gjithēka e mbetur nga to janė fosilet.

Megjithėse fosilet e dinosaurve janė njohur qė nga viti 1818,termi dinosaur (deinos=tmerrues ; sauros=hardhucė) u krijua nga anatomisti britanik Richard Owen nė 1842.

Vetėm tre dinosaurė njiheshin nė atė periudhė: Megalosaurus, Iguanodon dhe Hylaeosaurus tė cilėt ishin dinosaurė gjigandė.

Janė rreth 330 specie tė pėrshkruara dinosaurish deri tani dhe ky numėr sa po vjen e po rritet. Po kurrė mė parė nuk janė bėrė tė ditur emrat e kėtyre specieve por nė kėtė libėr ju keni mundėsi tė gjeni gjithēka ashtu si dhe emrat e 330 specieve tė dinosaurve tė pa publikuar mė parė nė ndonjė libėr tjetėr.

Serxhio Prelashi
avatar
Jon

1233


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

te vertetat e fshehura

Mesazh  Jon prej 23.08.09 14:29

“TĖ VĖRTETAT E FSHEHURA”

tė autorit Serxhio Prelashit


Tė gjthė brezat qė vijnė, sapo vetėdija e tyre fillon e formėsohet, ndodhen pėrpara njė dileme: Cilėt janė paraardhėsit e tyre? Si ėshtė krijuar raca njerėzore?

Po bota qė i rrethon? Pėrballė mosdijes sė tyre ata stepen, ngurojnė dhe zhyten nė terrin e shumė enigmave, tė cilat jeta e shkurtėr nuk ua mundėson t’i zbulojnė kurrė deri nė fund tė saj.

Qysh fėmijė, truri i njeriut mbushet me fantazma, me shtriga, me vampirė, e plot personazhe pėrrallash saqė edhe gjumi i bėhet i frikshėm. Ai pėrjeton ēdo gjė qė i thuhet, ēdo gjė qė i serviret nga mė tė mėdhenjtė, pa qenė nė gjendje tė analizojė raportin e tė vėrtetės me atė tė trillimit.

Edhe mė vonė, kur madhohet e piqet nga ana logjike, pėrsėri shumė pikėpyetje mbeten pa pėrgjigje nė mendjen e tij.

Bota qė nga krijimi i saj e deri mė sot ėshtė e mbushur me mistere, tė cilat me gjithė pėrpjekjet e pandėprera tė njerėzve tė aftė pėr tė depėrtuar nė tė panjohurat, pėrsėri asaj i dallohet vetėm maja e ajsbergut. Njeriu ende ndihet i uritur pėr tė mėsuar.

Prandaj duke e parė nė kėtė kėndvėshtrim, libri i sapo botuar i hulumtuesit tė ri e tė talentuar Serxhio Prelashi, ėshtė njė rreze drite pėr tė vėshtruar nė thellėsinė e kėsaj bote.

Ai plotėson mė sė miri kėtė vakum mosnjohjeje dhe shpalos pėrpara lexuesit ato anė tė errta e tė paditura deri mė tani, u jep pėrgjigje nė njė farė mėnyre pikėpyetjeve tė shumta qė rėndojnė mbi vetėdijėn e gjithsecilit.

Ky djalė energjik e i palodhur, me librin e tij tė dytė tregon se po hedh shtat e po rritet plot shėndet si njė studiues i aftė, qė nesėr do tė na servirė vepra edhe mė interesante. Ai duket sikur ėshtė njė farefis i numismatikėve, qė analizojnė e shpjegojnė periudha tė ndryshme tė historisė me anė tė objekteve tė asaj kohe.

Kurse Serxhio, duke gėrmuar me zell nėpėr arkiva, qėmton me kujdes dhe nxjerr nė dritė historinė e qenieve mitologjike, objektet e kultit, personazhe e jetė figurash tė dėgjuara, biografia e tė cilėve ende ka mbetur e errėt.

Sapo ballafaqohesh me leximin e kėtij libri, tė bie nė sy se ai ėshtė kompozuar sipas njė kronologjie tė caktuar, dhe ngjarjet apo tė fshehtat vijnė e paraqiten pėrpara syve tanė nė hapėsirė dhe kohė sipas periudhave kur ėshtė krijuar kulti i tyre.

Ai e fillon librin e tij me ato objekte qė kanė terrorizuar fantazinė e tė mėdhenjve e tė vegjėlve, me qeniet mitologjike, duke u afruar pranė atyre tė njė periudhe jo fort tė largėt.

Nėpėrmjet njė shpjegimi tė arsyeshėm dhe kompetent ai rreket tė na tregojė e vėrtetojė se kush ka qenė nė tė vėrtetė Qiklopi, aq i dėgjuar e stėrdėgjuar nga tė gjithė, kush ėshtė e vėrteta e Vampirėve, ē’ishte e ēfarė pėrfaqėsonte Zogu Rok dhe a ka egzistuar ai?

Tė gjithė kemi dėgjuar e folur pėr sozitė, njerėzit aq tė ngjashėm me njėri-tjetrin, por askush nuk e dinte se ata janė me miliona dhe nė vende tė ndryshėm tė planetit. Aty flitet pėr jetėt paralele tė Linkolnit me Kenedin edhe pse nė njė periudhė kohore 100 vjet larg njėri - tjetrit.

Aq tė shumta janė kėto tė vėrteta tė fshehura, siē i quan Serxhio, saqė njeriut do t’i duhej ndoshta dy e treta e jetės sė vet qė tė rrekej pėr t’i mėsuar, mbase dhe jo plotėsisht. Personalitete e objekte kulti ndjekin njėri –tjetrin dhe rrėfenjat s’kanė fund.

Aty pėrmenden, misteri i Keopsit, vdekja misterioze e Stalinit, vendndodhja e Dhomės sė Qelibartė, jeta e artistėve, Njėzet e Njė mrekullitė, objektet e nėnujshme, galaktikat etj, etje, njė pafundėsi tė fshehtash, tė cilat do tė na duhej kohė pėr t’i analizuar e diskutuar.

Dhe kėto tė fshehta, kur i lexon tė shushatin, tė trullosin dhe ti i thua vetes: Sa pak qė di kur filloj tė mėsoj tė di mė shumė. E kėtė kureshti, qė mban gjallė brezat sot e nė tė ardhmen, vetėm Serxhio Prelashi ėshtė i zoti tė na e pėrmbushė. Sigurisht jo vetėm me kėtė libėr, sepse ky ėshtė vetėm njė pasazh ndaj mijėra tė fshehtave qė ka mbuluar errėsira e shekujve qė nga krijimi i botės e deri mė sot.

Nga Kujtim Agalliu
avatar
Jon

1233


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Shiko temėn e mėparshme Shiko temėn pasuese Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi