Njė nga ēėshtjet matematikore nė Doktrinėn Sekrete

Shko poshtė

Njė nga ēėshtjet matematikore nė Doktrinėn Sekrete

Mesazh  Jon prej 23.08.09 21:16

Njė nga ēėshtjet matematikore nė Doktrinėn Sekrete

Shkenca ėshtė, padyshim, ultramaterialiste nė ditėt tona, por, nė njė kuptim, gjen justifikimin e vet. Natyra in actu (nė tė vėrtetė), duke vepruar gjithmonė ezoterikisht, e duke qenė, siē thonė Kabalistėt, in abscondito (e padukshme), mund tė gjykohet nga profani vetėm nėpėrmjet paraqitjes sė saj, qė ėshtė gjithmonė e rreme nė planin fizik. Nė anėn tjetėr, natyralistėt refuzojnė tė shkrijnė fizikėn me metafizikėn, trupin me shpirtin e frymėn, tė cilat zgjedhin t’i anashkalojnė.

Kjo ėshtė ēėshtje zgjedhjeje me disa, ndėrsa pakica lufton dukshėm tė zgjerojė pamjen e shkencės duke tejkaluar nė terrenin e ndaluar tė metafizikės, kaq e pashijshme pėr disa materialistė. Kėta shkencėtarė janė tė diturit e brezit tė vet. Por puna e mrekullueshme qė kanė bėrė do t’u shkojė kot, gjersa tė ngrejnė vellon e materies e tė shohin pėrtej.

Tani qė studiuan natyrėn nė gjatėsi, thellėsi e trashėsi tė kornizės fizike, ėshtė koha tė lėvizin nė plan tė dytė e tė kėrkojnė brenda thellėsive tė panjohura pėr entitetin jetėsor e real, pėr Sub-stancėn, emrin e materies jetėshkurtėr.

Njėri prej kėtyre besimeve “degraduese” – nė syrin e gjithė skeptikėve gjithėmohues – gjendet nė idenė se Kozmosi, pėrveē banorėve objektivė planetarė, njerėzimeve nė botė tė tjera tė banuara, ėshtė plot Ekzistenca inteligjente tė padukshme. Tė ashutquajturit Arkėngjėjt, Ėngjėj e Shpirtra tė perėndimit, kopje tė Dhyan-Chohans, Devat dhe Pirtis tė lindjes, nuk janė realė por vetėm trillime.

Nė kėtė pikė shkenca qėndron e paepur. Pėr tė mbėshtetur kėtė pozicioni, pėrmbys ligjin e vet aksiomatik tė uniformitetit nė ligjet e natyrės, atė tė vazhdueshmėriė, dhe gjithė pasojat logjike tė analogjisė nė evolucionin e qenies. Masave tė profanėve u kėrkohet tė besojnė se dėshmia e mbledhur nga Historia, qė tregon edhe Ateistėt mė tė vjetėr, si Epikuri e Demokriti, besues nė zota, ėshtė e rreme; dhe se filozofėt si Sokrati e Platoni, qė pohojnė ekzistencėn e tyre, ishin gabuar e tė ēmendur.

Nėse qėndrojmė me mendimin vetėm nė baza historike, nėn autoritetin e legjioneve tė tė menēurve mė tė shquar, neoplatonistėve e mistikėve tė tė gjitha kohėrave, nga Pitagora deri te shkecėtarėt e profesorėt e shquar tė shekullit, tė cilėt refuzojnė “zotat” e besojnė nė “shpirtra”, a duhen konsideruar kėta autoritete si mendjefyēka e tė ēmendur si ēdo fshatar Katolik Roman, i cili beson e i lutet shenjtorit tė dikurshėm njerėzor apo Shėn Mihalit? A nuk ka ndryshim mes besimit tė kėtij fshatari e atij tė trashėgimtarėve perėndimorė tė Kryqtrėndafiltėve e Alkimistėve tė Mesjetės? A ishin Van Helmonts, Khunrathėt, Paracelsusi e Agripa, nga Roger Bacon deri te St. Germain qė tė gjithė entuziastė tė verbėr, histerikė apo mashtrues, apo njė dorė skeptikėsh modernė – “liderėt e mendimit” – qė janė goditur nga verbėria e mohimit? Epo, ne themi se janė kėta tė fundit.

Duhet njė mrekulli, njė fakt jonormal nė fushėn e gjasave e logjikės, qė njė grusht mohuesish tė jenė kujdestarėt e sė vėrtetės, ndėrsa milionat e besimtarėve nė zota, ėngjėj e shpirtra, Teozofistė, Spiritualistė, mistikė etj. etj. tė quhen jo mė shumė se fanatikė tė mashtruar e mediumė haluēinantė, e shpesh jo mė lart se viktima mashtrimi.

Sado qė variojnė nė shfaqjet e tyre tė jashtme e dogma, besimi nė morinė e inteligjencave tė padukshme tė niveleve tė ndryshme kanė tė gjitha tė njėjtėn bazė. E vėrteta e gabimet janė pėrzier nė tė. Hapėsira e saktė, thellėsia, gjerėsia e gjatėsia e mistereve tė Natyrės mund tė gjenden vetėm nė shkencat ezoterike Lindore. Kaq tė pafundme e tė stėrmėdha janė, sa vetėm shumė pak prej Nistarėve mė tė lartė – ekzistenca e tė cilėve njihet vetėm nga njė numėr i vogėl Mjeshtrash – janė tė aftė tė pėrthithin dijen.

E pėrsėri gjithēka gjendet aty, dhe, njė nga njė, faktet e proceset nė punishten e Natyrės lejohen tė gjejnė rrugėn drejt shkencave ekzakte, ndėrsa u jepet ndihmė e fshehtė individėve tė rrallė tė zgjidhin misteret e saj.

Nė mbyllje tė Cikleve tė mėdhenj, lidhur me zhvillimin racor, kėto ngjarje marrin formė. Ne jemi nė fund tė ciklit 5000 vjeēar tė Aryan Kaliyuga; e mes kėsaj kohe e 1897 do tė ketė njė tė ēarė tė madhe nė vellon e Natyrės, kur shkenca materialiste do tė marrė goditje vdekjeprurėse.

Pa hedhur zhvlerėsim mbi besimet aktuale, nė tė gjitha drejtimet, ne jemi tė detyruar tė ndajmė me vijė tė trashė mes besimit qorr tė zhvilluar nga teologjitė dhe njohjes si fryt i kėrkimeve tė pavarura tė brezave tė tėrė adeptėsh, pra, mes besimit e filozofisė.

Ka patur, mes gjithė kohėrash, padyshim njerėz tė mirė e tė mėsuar, tė cilėt u kultivuan nė besime sektariane, por vdiqėn mes bindjesh tė ngurtėsuara. Pėr Protestantėt kopshti i Edenit ėshtė pika e parė e nisjes nė dramėn Njerėzore dhe tragjedia solemne nė kulmin e Kryqėzimit, preludin e mijėvjeēarit tė shpresuar. Pėr Katolikėt Romanė, Satani ėshtė nė bazė tė Kozmosit, Krishti nė qendėr, e Antikrishti nė kulm. Pėr tė dyja palėt, hierarkia e qenies fillon e mbaron me kornizat e ngushta tė teologjive respektive: njė Zot personal i vetėkrijuar qė tringėllon me Halelujat e ėngjėjve tė krijuar; e pjesa tjetėr zota tė rremė, Satan e mėrzi.

Teozofia ecėn nė linja mė tė gjera. Qė prej fillimit tė Kohėrave – nė kohė e hapėsirė nė Globin dhe Epokėn tonė – Misteret e Natyrės (aq sa racės sonė i lejohet tė dijė) u mbajtėn shėnim nga nxėnėsit e tė njėjtėve tė padukshėm edhe sot “njerėzve qiellorė” nė simbole e figura gjeometrike.

Ēelėsat kaluan nga njė brez tė urtėsh nė tjetrin. Disa prej simboleve kaluan nga lindja nė perėndim nga Pitagora, i cili nuk ishte shpikėsi i tė famshmit “Trekėndėsh”. Kjo figurė, bashkė me kubin e rrethin, janė mė shumė pėrshkrime shkencore e shprehėse tė rendit tė evolucionit tė Universit shpirtėror e fizik, sesa volume pėrshkruese tė Kozmogonive e Gjenezave tė nxjerra sheshit.

Dhjetė pikat gdhendur brenda atij “Trekėndėshi Pitagorean” vlejnė sa gjithė teogonitė e ėngjėllologjitė qė kanė dalė ndonjėherė nga truri teologjik. Ai qė i interpreton – ashtu siē duhet e me radhėn e duhur – i dalin kėto 17 pika (7 pikat matematikore janė tė fshehura) serina e pandėrprerė e gjenealogjive qė prej njeriut tė parė qiellor deri te ai tokėsor.

E, ndėrsa japin renditjen e Qenieve, shfaqin radhėn e evoluimit tė tyre nė Kozmos, tokėn tonė dhe elementėt fillestarė qė e formuan.

I lindur nė thellėsitė e padukshme dhe nė gjirin e sė njėjtės “Nėnė” si tė tjerat globe, ai qė do tė zotėrojė misteret e Tokės sonė, do tė njohė edhe tė tė tjerave.

Ēdo lloj injorance, krenarie a fanatizmi mund tė propozojė tė kundėrtėn, por Kozmologjia Ezoterike mund tė shfaqet pandarė nga filozofia e shkenca moderne. Zotat e lashtė, monadėt – nga Pitagora te Leibnitz – dhe atomet e shkollės sė sotme materialiste (huazuar nga teoritė e Atomistėve tė vjetėr grekė) janė vetėm njėsi pėrbėrėse, ose unitet i graduar si korniza njerėzore, qė fillon nė shpirt e pėrfundon nė trup. Nė shkencat okulte mund tė studiohen tė ndarė, por kurrė mjeshtėrisht derisa tė merren nė lidhje reciproke gjatė cilkit-jetė dhe si njė Njėsi Universale pėrgjatė Pralayave (shpėrbėrjeve).

La Pluche flet sinqerisht, por jep njė ide tė varfėr tė aftėsive tė veta filozofike kur deklaron pikėpamjet personale pėr Monadin ose Pikėn Matematikore. “Njė pikė” thotė ai “ėshtė boll pėr tė hedhur nė zjarr gjithė shkollat e botės. Por ēfarė nevoja ka njeriu tė njohė atė pikė, qėkur krijimi i qenieve kaq tė vogla ėshtė pėrtej fuqisė sė tij? A fortiori (argument i njė arsyeje mė tė fortė), filozofia vepron kundėr probabilitetit kur, nga ajo pikė qė shkrin e prish gjithė meditimet e saj, ajo supozon tė ēojė nė gjenerimin e botės…”

Filozofia, gjithėsesi, nuk mund tė formojė dot konceptin e saj tė njė Perėndie logjike, universale e absolute nėse nuk do tė kishte Pikė Matematikore brenda Rrethit qė tė bazonte spekullimet e saj. Ėshtė vetėm Pika e manifestuar, e fshehtė pėr kuptimet tona pas shfaqjes sė saj paragjenetike nė pafundėsinė dhe panjohshmėrinė e Rrethit, qė mundėsoi bashkėrendimin mes filozofisė e teologjisė, me kusht qė e fundit tė braktisė dogmat e veta tė papėrpunuara. Dhe, sepse ka refuzuar kaq pamaturisht Monadin Pitagorean e figurat gjeometrike, prandaj teologjia Kristiane ka shtjelluar njeriun e vetėkrijuar e Zotin vetjak, Kokėn tmerruese nga ku rrjedhin mė dysh dogmat e Shpėtimit dhe Mallkimit.

Ėshtė kaq e vėrtetė kjo, sa edhe ata klerikė qė mund tė ishin filozofė e njėherėsh masonė, me interpretimet e tyre arbitrare, u ngecėn urtakėve tė lashtė idenė e ēuditshme se “Monadi pėrfaqėson (me vetė kėta) fronin e Perėndisė Fuqiplotė, vendosur nė qendrėn Qiellore pėr tė treguar T.G.A.O.T.U. lexo “the Great Architect of the Universe (Arkitekti i Madh i Universit)”. Njė shpjegim kurioz ky, mė shumė masonik se saktėsisht Pitagorean.

Siē “Hierogrami brenda Rrethit, ose Trekėndėshi barabrinjės” nuk nėnkupton kurrėsesi “ilustrimin e unitetit tė Thelbit Hyjnor”; sepse kjo ishte bėrė shembull nga plani i Rrethit tė pakufishėm. Domethėnia e vėrtetė ėshtė Natyra triune e Substancės sė parė tė ndarė, ose bashkėrealiteti i (manifestuar) Shpirtit, materies dhe Universit – “Biri” i tyre, qė buron prej pikės (Logosi real ezoterik) ose Monadi Pitagorean. Fjala Monad do tė thotė Unitet nė kuptimin e saj tė parė. Ata qė nuk janė tė paaftė tė gjejnė ndryshimin mes monadit – Njėsisė Universale – dhe Monadėve ose Unitetit tė manifestuar, dhe gjithashtu mes Logos ose Fjala e gjithmonėfshehur apo tė asaj tė shfaqur, nuk duhet kurrė tė pėrzihen me filozofi e jo mė me Shkenca Ezoterike.

Nuk ka nevojė tė kujtojmė lexuesit e edukuar pėr Thesis tė Kantit, ku demonstronte Antinominė e dytė. Ata qė e kanė lexuar e kuptuar, shohin qartė linjėn qė dallon Universin Ideal absolut me Kozmosin e manifestuar megjithėse tė padukshėm.

Zotat e Monadėt tanė nuk janė Elementė tė vetė shtrirjes, por vetėm tė realitetit tė padukshėm qė ėshtė baza e Kozmosit tė manifestuar. As filozofia ezoterike, as Kanti e Leibnitz nuk do tė pranonin kurrė se shtrirja mund tė pėrbėhet prej pjesėsh tė thjeshta ose tė pazgjatuara. Por teologofilozofėt nuk e rrokin dot kėtė. Rrethi dhe Pika, kjo e fundit tėrhiqet e shkrihet me tė parin, pasi rrjedhon tre pikat e para e i bashkon me viza, duke formuar kėshtu bazat e para noumenale tė Trekėndėshit tė Dytė nė Botėn e Manifestuar, kanė qenė gjithmonė pengesė e pakalueshme pėr fluturimet teologjike drejt dogmave Qiellore.

Nė autoritetin e kėtj Simboli Arkaik, njė mashkull, zot vetjak, Krijuesi e Babai i tė gjithėve, bėhet burim i dorės sė tretė, Sefirotėt tė katėrtit nė radhėn e zbritjes dhe nė dorėn e majtė tė En-Soph. Pra, Monadi u katandis nė njė Mjet, njė “fron”.

Monadi – vetėm rrjedhojė e reflektim i Pikės (Logos) nė Botė fenomenale – bėhet, si kulm i trekėndėshit barabrinjėz tė manifestuar, “Babai”. Ana e majtė ose vija ėshtė Duad, “Nėna”, konsideruar si principi kundėrveprues, i keq (Plutark, De Placitis Placitorum); ana e djathtė pėrfaqėson Birin (“burrin e Nėnės sė vet” nė ēdo Kozmogoni, si njė me kulmin); nė vijėn e bazės ndodhet plani Universal i Natyrės prodhuese, qė njėson nė planin fenomenal Babė-Nėnė-Bir, siē kėta ishin tė njėsuar nė kulm, nė botėn e tejndjeshme. Prej shndėrrimit mistik u bėnė Katėrsori – trekėndėshi u bė TREKATĖRSHI.

Fizikantėt qė shohin Hapėsirėn thjesht si pasqyrim tė mendjes sonė apo zgjatim i palidhur me gjėrat nė tė, qė Locke pėrcaktoi si tė paaftė pėr rezistencė e lėvizje; materialisti paradoksik, qė shikon vetėm boshllėk atje pasi nuk sheh materie, do ta refuzonte me pėrbuzjen mė tė madhe propozimin se “Hapėsira ėshtė mendim substancial, (mesa duket) njė Entitet i gjallė absolutisht i panjohshėm.”

Tė tilla janė, gjithėsesi, mėsimet Kabalistike e filozofia Arkaike. Hapėsia ėshtė bota reale, ndėrsa jona e rreme. Ėshtė Uniteti gjatė gjithė pafundėsisė sė tij: nė thellėsinė e pafund si edhe nė sipėrfaqen e vet iluzive; sipėrfaqe populluar me Universe fenomenale tė panumėrta, sisteme e botė vegimore. Megjithatė, pėr Okultistin Lindor, qė ėshtė njė idealist objektiv pėrfundi, nė botėn reale, e cila ėshtė njė Njėsi Forcash, ka njė lidhje tė tė gjithė materies nė plotėsi, siē do tė thoshte Leibnitz.

Kjo simbolizohet nė atė qė kleriku ėshtė altari me pėrmbajtjet e veta misterioze e kuptimet simbolike, brenda tė cilave askush pėrveē klerikėve tė shenjtė nuk duhet tė hyjė. Nė kohėt e hershme tė Krishtėrimit ceremonia martesore ishte njė mister e simbol i vėrtetė. Tani, sidoqoftė, edhe vetė kishat kanė humbur kuptimin e vėrtetė tė kėtij simbolizimi.

Marrė nga H.P. Blavatsky – Doktrina Sekrete
Pėrktheu Arben Orhani

mnvr.org
avatar
Jon

1163


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye


 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi